CP v2

Tag: Pakruojo rajono savivaldybė

  • Lietuvos lėlių teatro pradžiai – 90: minėjimai Stasiui Ušinskui ir „Silvestrui Dūdelei“ Pakruojyje

    Lietuvos lėlių teatro pradžiai – 90: minėjimai Stasiui Ušinskui ir „Silvestrui Dūdelei“ Pakruojyje

    1936 metais gegužės 6 dieną Kaune publikai pristatytas pirmasis profesionalus lėlių teatro spektaklis Lietuvoje – A. Gustaičio „Silvestras Dūdelė“. Spektaklį parengė Marionečių teatras, kurį subūrė dailininkas, scenografas ir lėlininkystės pradininku laikomas Stasys Ušinskas.

    Būtent gegužės 6 diena Lietuvoje įvardijama kaip profesionalaus lėlių teatro gimimo data. 2026 metais šis įvykis įgauna papildomą prasmę, nes „Silvestrui Dūdelei“ sukanka 90 metų – proga prisiminti ne tik spektaklį, bet ir jo atsiradimo aplinkybes.

    Renginiai ir teatrų gastrolės

    Minėjimo renginiai vyks artimiausiomis dienomis, o dalis programos numatyta Pakruojyje. Organizatoriai skelbia, kad žiūrovai turės progą išvysti kelių Lietuvos lėlių teatrų pasirodymus ir susipažinti su skirtingomis šio žanro tradicijomis.

    Pakruojyje planuojami Vilniaus teatro „Lėlė“, Kauno lėlių teatro „Nykštukas“ ir Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ pasirodymai. Tokia programa leidžia vienoje vietoje pamatyti, kaip per dešimtmečius kito lėlių teatro estetika, pasakojimo būdai ir sceninės technologijos.

    Kodėl ši sukaktis svarbi?

    Lėlių teatras Lietuvoje dažnai siejamas su vaikų auditorija, tačiau profesionali tradicija nuo pat pradžių buvo platesnė: ji apėmė vizualiojo meno, muzikos, dramaturgijos ir inžinerinių sprendimų derinį. Ušinsko burto Marionečių teatro veikla laikoma esminiu postūmiu, padėjusiu šiam žanrui įsitvirtinti kaip savarankiškai scenos meno sričiai.

    Sukakties renginiai tampa proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir atkreipti dėmesį į šiandieninį lėlių teatro gyvenimą regionuose. Pakruojo publikai tai reta galimybė vienu metu pamatyti kelių teatrų gastroles, o bendruomenei – įsitraukti į kultūros atmintį išlaikančius renginius.

    Renginių programa ir tikslios datos skelbiamos organizatorių kanaluose. Informacija parengta remiantis Pakruojo rajono savivaldybės pateiktais duomenimis.

  • Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Pakruojo priešgaisrine gelbėjimo tarnyba šiemet tęsia gaisrų prevencijos iniciatyvas, skirtas didesnės rizikos grupėms. Akcijų metu gyventojams bus dalinami dūmų detektoriai, o kartu suteikiamos ir praktinės konsultacijos, kaip sumažinti gaisro tikimybę namuose.

    Detektoriai bus skiriami vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, asmenims su negalia, taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei socialinę riziką patiriantiems gyventojams. Daugiausia dėmesio ketinama skirti tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ar būstuose, kur gaisro rizika vertinama kaip didesnė.

    Kam skirti detektoriai?

    Planuojama išdalinti 100 dūmų detektorių ir 50 maitinimo elementų. Savivaldybė nurodo, kad šiam pirkiniui skirta 964 eurai 50 centų iš lėšų, perduotų civilinės saugos funkcijai vykdyti.

    Detektorius dalins ugniagesiai, lankydami gyventojus jų namuose. Vizitų metu bus įvertinama bendra situacija būste, aptariami pavojingiausi veiksniai, o detektoriaus įrengimas bus derinamas taip, kad įrenginys realiai veiktų ir būtų naudojamas kasdienėje buityje.

    Ką dar darys ugniagesiai?

    Per susitikimus gyventojams bus primenamos saugaus elgesio taisyklės, paaiškinama, kuo dūmų detektorius naudingas ir kokių klaidų dažniausiai daroma jį įsirengus. Taip pat bus akcentuojama, kad vien detektoriaus neužtenka, jei nesilaikoma elementarių prevencijos principų, pavyzdžiui, tvarkingos elektros instaliacijos ar saugaus šildymo prietaisų naudojimo.

    Akcijos tikslas yra ne tik išdalinti įrenginius, bet ir stiprinti gaisrinės saugos įpročius, suteikti aiškių patarimų bei paskatinti pasirūpinti būsto saugumu dar prieš nutinkant nelaimei. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie prevenciniai vizitai ypač svarbūs žmonėms, kuriems sudėtingiau savarankiškai įsirengti detektorių ar įvertinti rizikas namuose.

    Pakruojo rajono savivaldybės duomenimis, prevencinės priemonės ir gyvas kontaktas su ugniagesiais padeda greičiau pastebėti pavojingus trūkumus buityje. Todėl gyventojai, kuriems detektoriai bus skiriami, raginami į vizitus žiūrėti kaip į galimybę nemokamai gauti ir įrenginį, ir konkrečius, kasdienėje situacijoje pritaikomus patarimus.

  • Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Jaunimo reikalų agentūra pradėjo registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio programos vietas. Programa skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties, stiprinti kompetencijas ir prasmingai įsitraukti į bendruomenės veiklas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra intensyvi šešių mėnesių savanorystės programa, kurioje dalyviai vidutiniškai savanoriauja po 40 valandų per mėnesį. Savanorystė atliekama akredituotose savanorius priimančiose organizacijose, o dalyviai taip pat reguliariai susitinka su koordinuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi.

    Registracijos terminai ir atranka

    Registracija vyksta nuo gegužės 4 dienos iki birželio 4 dienos 23.59 valandos ir yra atvira visų savivaldybių jaunimui. Vietų skaičius ribotas, todėl kvietimai dalyvauti paprastai siunčiami atsižvelgiant į registracijos datą ir laiką.

    Organizatoriai nurodo, kad su užsiregistravusiais kandidatais dažniausiai susisiekiama vidutiniškai per dvi savaites po registracijos pabaigos. Atrankos metu kandidatams gali būti pateikiami patikslinantys klausimai dėl motyvacijos, galimų veiklų ar tinkamiausios vietos savanorystei.

    Ką suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba?

    Dalyviai programoje mokosi planuoti tikslus, reflektuoti patirtį, įveikti iššūkius ir kryptingai ugdyti asmenines bei socialines kompetencijas. Mentoriaus susitikimai padeda įsivardinti stipriąsias puses, aptarti praktines situacijas organizacijoje ir susidėlioti tolesnius žingsnius.

    Programa ypač aktuali jaunuoliams, kurie nori išbandyti skirtingas veiklos sritis, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir susikurti aiškesnį karjeros ar mokymosi krypties vaizdą. Savanorystės patirtis dažnai vertinama ir stojant, ir ieškant pirmojo darbo, nes parodo iniciatyvumą bei atsakomybę.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Kilus klausimams rekomenduojama kreiptis į Jaunimo savanoriškos tarnybos koordinuojančias organizacijas arba rašyti el. paštu jst@jra.lt. Taip pat galima pasitikrinti organizacijų, kuriose galima savanoriauti, sąrašą ir aktualius dažniausiai užduodamus klausimus.

    Pakruojo rajono savivaldybėje programą koordinuoja akredituota organizacija Asociacija „Švietimas visiems“. Dėl konsultacijų galima kreiptis į savanorystės mentorę Gertą Jasiūnienę.

  • Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Gegužės 5 dieną, minint Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, Seime surengta Panevėžio regiono neįgaliųjų darbų mugė ir kūrybos pristatymas. Renginyje Seimo nariams ir svečiams pristatyti socialinių įstaigų lankytojų darbai, o kartu aptarti ir praktiniai savarankiško gyvenimo klausimai.

    Seimo narės Modestos Petrauskaitės kvietimu prie Panevėžio regiono parodos prisijungė ir Pakruojo rajono įstaigos. Daug dėmesio sulaukė Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro bei Linkuvos socialinių paslaugų centro lankytojų ir specialistų sukurti dirbiniai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Spaudos konferencijoje kartu su Seimo narėmis Orinta Leipute ir Modesta Petrauskaite aptartos kliūtys, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės, bei sprendimai, padedantys stiprinti jų savarankiškumą.

    Diskusijoje išskirta socialinių dirbtuvių tema, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje įgauna vis daugiau praktinio svorio kaip ilgalaikio užimtumo ir įtraukties priemonė. Tokios dirbtuvės dažniausiai kuriamos taip, kad žmonės galėtų ne tik mokytis darbinių įgūdžių, bet ir turėti apčiuopiamą, reguliarią veiklą bei galimybę gauti pajamas už pagamintus produktus ar suteiktas paslaugas.

    Pakruojo rajone šiuo metu taip pat ruošiami žingsniai modernių socialinių dirbtuvių įkūrimui. Savivaldybei anksčiau įsigijus pastatą Pakruojo centre ir planuojant modernizavimą, numatoma sukurti erdvę, kurioje negalią turintys suaugusieji galėtų užsiimti prasminga veikla, lavinti įgūdžius ir jaustis reikalingi bendruomenėje.

    Renginio metu Seime bendrauta ir su kitų savivaldybių bei organizacijų atstovais, pasidalinta patirtimis, kaip skirtinguose regionuose kuriamos socialinės dirbtuvės. Tokie susitikimai leidžia greičiau perimti veikiančius modelius, išvengti praktinių klaidų ir geriau suderinti paslaugas su realiais žmonių poreikiais.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šiuo metu planuojamos užimtumo veiklos ir baigiamas rengti pastato modernizavimo projektas. Tikimasi, kad naujos dirbtuvės taps ne tik užimtumo vieta, bet ir svarbia grandimi stiprinant žmonių su negalia savarankiškumą bei jų integraciją į visuomenės gyvenimą.

  • Pakruojo ugniagesiai Šv. Florijono dieną sulaukė padėkų: kas pagerbti ir kuo išsiskyrė šventė

    Pakruojo ugniagesiai Šv. Florijono dieną sulaukė padėkų: kas pagerbti ir kuo išsiskyrė šventė

    Gegužės 4 dieną minima Šv. Florijono diena – ugniagesių gelbėtojų profesinė šventė, skirta pagerbti žmones, kurių darbas kasdien susijęs su rizika ir atsakomybe. Pakruojo rajone šia proga surengtas padėkos renginys, subūręs tiek tarnybų atstovus, tiek rajono vadovus ir bendruomenę.

    Šventinis minėjimas gegužės 5 dieną vyko Pakruojo sinagogoje. Čia ugniagesius sveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, Seimo narė Ilona Gelažnikienė, vicemeras Virginijus Kacilevičius, taip pat kitų Seimo narių padėjėjai ir savivaldos atstovai.

    Renginyje dėkota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams bei Pakruojo rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos komandoms. Už tarnybą ir indėlį į gyventojų saugumą kolegas pasveikino ir Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kęstutis Bautronis.

    Pakruojo rajono savivaldybės mero padėkos raštai įteikti keliems ugniagesiams gelbėtojams ir savivaldybės priešgaisrinių komandų nariams. Tarp pagerbtųjų – vyresnysis ugniagesys gelbėtojas Vaidas Vasiliauskas ir ugniagesys gelbėtojas Raimondas Zevertas, taip pat Žeimelio komandos ugniagesys Arūnas Spogis, Linkuvos komandos ugniagesys Nerijus Kaupas, Rozalimo komandos ugniagesys Arvydas Bitinas ir Lygumų komandos ugniagesys Evaldas Benaitis.

    Po oficialios dalies susirinkusiesiems pristatyta ir kita ugniagesio darbo pusė – sportinis pasirengimas bei ištvermė. Apie profesiją pasakojo vieni stipriausių Lietuvos ugniagesių, Lietuvos ir pasaulio čempionai Egidijus Krivickas, Andrius Ašmontas ir Regina Bartkutė.

    Renginį papildė muzikinė programa – koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai yra proga ne tik padėkoti, bet ir priminti visuomenei apie ugniagesių darbo reikšmę kasdieniam bendruomenės saugumui.

  • Pakruojo rajone skelbiama šildymo sezono pabaiga: ką turi padaryti daugiabučių bendrijos ir administratoriai

    Pakruojo rajone skelbiama šildymo sezono pabaiga: ką turi padaryti daugiabučių bendrijos ir administratoriai

    Pakruojo rajono savivaldybė informuoja, kad mero balandžio 30 dienos potvarkiu nuo 2026 metų gegužės 4 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Tai reiškia, kad centralizuotai šildomuose pastatuose šilumos tiekimas pagal savivaldybės nustatytą tvarką turi būti nutrauktas nuo nurodytos datos.

    Vis dėlto savivaldybė pabrėžia, kad daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys ir daugiabučių namų administratoriai gali priimti sprendimą šildymą baigti kitu laiku nei nustatyta savivaldybės. Praktikoje tai aktualu, kai dalis gyventojų siekia šildymą išjungti anksčiau dėl mažesnių sąskaitų arba, atvėsus orams, prašo jį tęsti ilgiau.

    Jeigu nusprendžiama šildymą baigti kitu laiku, apie tokį sprendimą nustatyta tvarka reikia informuoti šilumos tiekėją. Savivaldybės pateikta informacija numato, kad šilumos tiekėjas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turi išduoti leidimą sprendimui įgyvendinti.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai siejama ne tik su kalendorine data, bet ir su faktinėmis oro sąlygomis bei gyventojų komfortu. Savivaldybės sprendimai dažniausiai priimami įvertinus temperatūrų tendencijas, tačiau galutinį sprendimą dėl konkretaus namo, kai tai leidžia tvarka, gali lemti ir pačių gyventojų priimti sprendimai per bendriją ar administratorių.

    Pakruojo rajono savivaldybė gyventojams ir atsakingiems asmenims primena laiku suderinti veiksmus su šilumos tiekėju, kad sprendimai dėl šildymo nutraukimo būtų įgyvendinti sklandžiai ir pagal galiojančią tvarką.

  • Pakruojo krašte paminėtos Juliaus Juzeliūno 110-osios gimimo metinės: muzikos vakarai ir edukacijos jaunimui

    Pakruojo krašte paminėtos Juliaus Juzeliūno 110-osios gimimo metinės: muzikos vakarai ir edukacijos jaunimui

    Balandžio 28 dieną Pakruojo rajone surengti renginiai, skirti kompozitoriaus, pedagogo ir visuomenės veikėjo Juliaus Juzeliūno 110-osioms gimimo metinėms paminėti. Minėjimai vyko Pakruojyje, Žeimelyje ir Linkuvoje, įtraukiant tiek muzikos profesionalus, tiek vietos bendruomenę.

    Pakruojyje renginys pradėtas muzikiniu pasirodymu: Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos mokinė Simona Žiliūtė kartu su mokytoja Svajone Stulgaitiene atliko Juozo Pakalnio kūrinį. Vėliau muzikologas Vaclovas Juodpusis prisiminimais apžvelgė Juliaus Juzeliūno gyvenimo kelią ir kūrybos kontekstą.

    Apie minėjimo prasmę ir atminties puoselėjimo svarbą kalbėjo Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė. Renginio akcentu tapo Juliaus Juzeliūno muzikos programa, kurią atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Jovita Vaškevičiūtė ir pianistas Andrius Vasiliauskas.

    Artimųjų liudijimai ir gyvas atminimas

    Ypatingą toną vakarui suteikė kompozitoriaus šeimos dalyvavimas. Sūnus, fizikas ir akademikas Gediminas Juzeliūnas dalijosi prisiminimais apie tėvą, šeimos istoriją ir ryšį su Žeimeliu, o renginio dalyviai išvydo ir filmo ištrauką apie Juzeliūnų šeimą.

    Kitas sūnus, kompozitorius Tomas Juzeliūnas, pristatė savo kūrybinį kelią ir atliko kelis autorinius kūrinius. Toks šeimos įsitraukimas suteikė minėjimui ne tik oficialumo, bet ir asmeniškumo, leidžiančio geriau suprasti kūrėjo laikmetį bei vertybes.

    Pakruojis, Žeimelis ir Linkuva įtraukė jaunimą

    Renginiuose dalyvavusius svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Jie dėkojo prisidedantiems prie kraštiečio atminimo saugojimo ir pabrėžė, kad kultūrinė atmintis gyva tada, kai į ją įtraukiamos skirtingos kartos.

    Tą pačią dieną Žeimelio pagrindinės mokyklos ir Linkuvos gimnazijos mokiniams surengtos edukacijos, skirtos Juliaus Juzeliūno palikimui pristatyti. Tokios veiklos padeda jaunimui ne tik išgirsti apie ryškias asmenybes, bet ir susieti krašto istoriją su šiandienos kultūrinėmis patirtimis.

    Žeimelyje svečiai taip pat aplankė prie mokyklos augantį ąžuolą, kurį 1996 metais, minėdamas savo 80-ąsias gimimo metines, pasodino pats Julius Juzeliūnas. Šis simbolinis ženklas bendruomenei tapo gyvu ryšiu su kompozitoriumi ir priminimu, kad kultūros paveldas kuriamas ne tik koncertų salėse, bet ir kasdienėse vietos istorijos erdvėse.

    Minėjimą Pakruojyje vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas. Edukacijose ugdymo įstaigose dalyvavo ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus atstovai, prisidėję prie programos įgyvendinimo.

  • Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo savivaldybėje aptarė vaikų globą: krizių centruose apgyvendinta 19 vaikų, dirba vienas budintis globėjas

    Pakruojo rajono savivaldybėje įvyko susitikimas, skirtas vaikų globos ir paslaugų šeimoms stiprinimo klausimams. Į savivaldybę atvyko projekto, orientuoto į vaikų saugumo didinimą bei pagalbos globėjams plėtrą, vadovė Rugilė Ladauskienė ir projekto veiklų ekspertė Dovilė Montvilaitė.

    Svečius priėmė Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė, administracijos direktorė Aušra Dvelienė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Diskusijoje taip pat dalyvavo su vaikų globa dirbantys savivaldybės bei rajono įstaigų vadovai ir specialistai.

    Susitikime apžvelgta naujausia situacija rajone ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant vaikų saugumą. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nuo 2025 metų rajone veikiančiuose krizių centruose buvo apgyvendinta 19 vaikų ir 14 suaugusiųjų.

    Taip pat aptarta atvejo vadybos apimtis: rajone yra 276 šeimos, kurioms taikoma ši pagalbos forma. Pabrėžta ir budinčio globėjo vaidmens svarba, nes Pakruojo rajone šiuo metu dirba vienas budintis globėjas, laikinai priimantis be tėvų priežiūros likusius vaikus ir užtikrinantis jiems kasdienę priežiūrą bei emocinį saugumą.

    Susitikimo metu diskutuota apie savivaldybės finansavimą globėjams, paramos priemones be tėvų globos likusiems vaikams ir praktinius sprendimus, kaip mažinti krizių atvejų pasekmes. Taip pat pasidalinta informacija, kad nuo 2023 metų iš nesaugios aplinkos buvo paimta 250 vaikų.

    Atvykusios specialistės pristatė kitų savivaldybių ir didžiųjų miestų patirtis, akcentuodamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo reikšmę. Susitikime sutarta tęsti darbą stiprinant paslaugų tinklą ir ieškant sprendimų, padedančių užtikrinti kuo saugesnę aplinką be tėvų globos likusiems vaikams.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

    L. Katiliaus nuotraukos

  • Tarptautinė džinsų diena Pakruojyje: kodėl paprasta apranga tapo žinute prieš seksualinį smurtą

    Tarptautinė džinsų diena Pakruojyje: kodėl paprasta apranga tapo žinute prieš seksualinį smurtą

    Paskutinis balandžio trečiadienis iš pirmo žvilgsnio atrodo įprasta diena, tačiau daugelyje šalių jis įgauna aiškią socialinę prasmę. Tądien minima Tarptautinė džinsų diena, skirta solidarumui su seksualinio smurto aukomis ir visuomenės dėmesiui šiai jautriai problemai.

    Prie iniciatyvos šiemet prisijungė ir Pakruojo rajono savivaldybės vadovai bei administracijos darbuotojai, darbą pasirinkę pradėti vilkėdami džinsus. Tokiu simboliniu gestu siekiama priminti, kad seksualinis smurtas nėra aukos kaltė, o stereotipai apie aprangą neturi jokio pagrindo.

    Kas yra Tarptautinė džinsų diena?

    Tarptautinė džinsų diena pasaulyje žinoma kaip „Denim Day“ ir kasmet minima paskutinį balandžio trečiadienį. Iniciatyva kviečia visuomenę ne tik apsivilkti džinsus, bet ir kalbėti apie sutikimo svarbą, aukų palaikymą bei atsakomybę, kuri visada tenka smurtautojui.

    Šios dienos esmė yra reakcija į vadinamąjį aukos kaltinimą, kai po seksualinės prievartos bandoma aiškinti, kad smurtą esą išprovokavo išvaizda, elgesys ar apranga. Tarptautinė džinsų diena primena, kad tokie aiškinimai normalizuoja smurtą ir apsunkina kreipimąsi pagalbos.

    „Džinsų alibi“ istorija ir jos pamoka

    Minėjimo ištakos siejamos su devintojo dešimtmečio pabaigoje Italijoje įvykusia byla, kai vairavimo instruktorius seksualiai išnaudojo savo mokinę. Nors vyras iš pradžių buvo nuteistas, vėliau, apskundus sprendimą, jis buvo išteisintas, argumentuojant, kad mergina vilkėjo itin aptemptus džinsus, todėl esą „turėjo padėti“ juos nusimauti.

    Šis argumentas vėliau plačiai imtas vadinti „džinsų alibi“ ir tapo simboliu, kaip teisinėje ir visuomeninėje praktikoje gali būti perkelta atsakomybė nuo smurtautojo aukai. Būtent todėl džinsai pasirinkti kaip ženklas, kad apranga nėra ir negali būti prievartos priežastis ar pasiteisinimas.

    Kodėl tokie minėjimai svarbūs savivaldoje?

    Viešojo sektoriaus institucijų įsitraukimas į socialines iniciatyvas dažnai turi praktinį efektą, nes padeda aiškiau pasiekti gyventojus ir mažinti tylą, kuri vis dar gaubia seksualinį smurtą. Matomumas taip pat skatina kalbėti apie pagalbos galimybes, prevenciją ir empatiją nukentėjusiems.

    Pakruojo rajono savivaldybės prisijungimas prie Tarptautinės džinsų dienos primena, kad jautrios temos nėra vien privačios istorijos. Tai visuomenės saugumo ir žmogaus teisių klausimas, kuriam reikia nuoseklaus dėmesio, švietimo ir aiškios žinutės: atsakomybė visada tenka smurtavusiam asmeniui.

  • Pakruojo savivaldybėje atsisveikinta su 22 metus dirbusia Danute Ivanauskiene: kolegų padėkos ir linkėjimai

    Pakruojo savivaldybėje atsisveikinta su 22 metus dirbusia Danute Ivanauskiene: kolegų padėkos ir linkėjimai

    Danutė Ivanauskienė 2026 metų balandžio 30 dieną baigė darbą Pakruojo rajono savivaldybės administracijoje. Ji 22 metus dirbo Socialinės rūpybos skyriaus Socialinės paramos poskyryje, socialinių išmokų specialistės pareigose Klovainių seniūnijoje.

    Ilgametę darbuotoją paskutinę darbo dieną pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis. Susitikimo metu meras įteikė padėką už ilgametį, nuoširdų ir profesionalų darbą, prisidėjusį prie Pakruojo krašto gyventojams svarbių socialinės paramos sprendimų.

    „Danutės darbas buvo paremtas atsakomybe ir pagarba žmogui, o tai socialinės paramos srityje yra ypač svarbu“, – sakė Saulius Margis.

    Prie sveikinimų prisidėjo vicemerė Simona Lipskytė, savivaldybės administracijos direktorė Aušra Dvelienė, Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė ir Socialinės paramos poskyrio vedėja Ramunė Macijauskienė. Kolegų teigimu, Danutė Ivanauskienė buvo žmogus, į kurį visada galima buvo kreiptis patarimo sudėtingesnėse situacijose.

    Socialinių išmokų administravimas savivaldybėse yra viena jautriausių viešojo sektoriaus sričių, kur svarbūs ir teisės aktų išmanymas, ir tikslumas, ir aiški komunikacija su gyventojais. Tokiose pareigose ilgametė patirtis dažnai tampa esminiu veiksniu užtikrinant sklandų paslaugų teikimą bei pasitikėjimą institucijomis.

    Pakruojo rajono savivaldybė Danutei Ivanauskienei palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. Bendruomenės vardu padėkota už nuoseklų darbą, dėmesį žmonėms ir indėlį į kasdienį socialinės paramos sistemos funkcionavimą.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.