CP v2

Tag: Pakruojo rajono savivaldybė

  • Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Šiaulių regiono savivaldybių delegacija Kroatijoje ieškojo idėjų ES projektams ir 2028–2034 planams

    Gegužės 11–15 dienomis Šiaulių regiono plėtros tarybos savivaldybių delegacija darbo vizitu lankėsi Kroatijoje. Kelionėje dalyvavo merai, vicemerai ir administracijų atstovai, o Pakruojo rajonui atstovavo meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė ir Strateginio planavimo bei investicijų skyriaus vedėja Lina Mikolaitytė.

    Delegaciją priėmė Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Zadare susitikimuose dalyvavo miesto meras Šime Erlić, miesto tarybos pirmininkas Ivica Žuvela bei apskrities vadovai.

    Ko ieškota Zadare?

    Vizito metu pagrindinis dėmesys skirtas Europos Sąjungos investicijoms ir praktiniams projektų įgyvendinimo sprendimams savivaldos lygmeniu. Aptarta, kaip planuojami ir administruojami jau įgyvendinti viešosios infrastruktūros projektai, kokie veiklos modeliai padeda užtikrinti jų tęstinumą, o kokie rizikos veiksniai dažniausiai stabdo darbus.

    Taip pat kalbėta apie pasirengimą būsimam 2028–2034 metų laikotarpiui, kai savivaldybėms aktualu iš anksto turėti projektinių idėjų portfelį ir aiškiai pagrįstus prioritetus. Šiaulių regiono ir Zadaro regiono atstovai akcentavo, kad panašūs iššūkiai dažniausiai kyla dėl infrastruktūros modernizavimo, turizmo srautų valdymo, paveldo pritaikymo ir viešųjų paslaugų efektyvinimo.

    ES lėšomis atnaujinti objektai

    Darbinę programą papildė susipažinimas su objektais, kurie pastatyti ar atnaujinti pasitelkiant ES finansavimą. Delegacija apžiūrėjo Zadaro sporto areną, daugiafunkcį sporto centrą su baseinu ir tarptautinį povandeninės archeologijos centrą, įkurtą pritaikius istorinį pastatą.

    Aptariant paveldo integravimą į šiuolaikinį miesto gyvenimą, išskirtas ir etnografinis Dalmatijos regiono kaimas, kaip pavyzdys, kai tradicijos, edukacija ir turizmas sujungiami į vieną kryptingą produktą. Savivaldybių atstovai akcentavo, kad panašūs sprendimai aktualūs ir Lietuvoje, ypač ieškant būdų, kaip išlaikyti lankytojų susidomėjimą neapsiribojant vien sezoninėmis iniciatyvomis.

    Kultūrinė programa ir bendradarbiavimo kryptys

    Vizito metu vyko ir oficialus renginys Zadaro Gubernatoriaus rūmuose, kur atidaryta paroda, skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tokie kultūriniai renginiai dažnai tampa papildomu impulsu instituciniam bendradarbiavimui, kai greta projektinių temų stiprinami ir tarpinstituciniai ryšiai.

    Delegacijos teigimu, Kroatijoje pamatyti pavyzdžiai parodė, kad didelę vertę kuria nuoseklus paveldo pritaikymas, aiški infrastruktūros objektų eksploatavimo strategija ir gebėjimas atnaujintas erdves užpildyti veiklomis. Šios įžvalgos turėtų prisidėti formuojant Šiaulių regiono savivaldybių prioritetus ir rengiant projektines iniciatyvas artėjantiems finansavimo etapams.

    Publikacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Pakruojo rajone gegužės 19 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Pakruojo rajone gegužės 19 dieną rinks pavojingas atliekas: ką priims nemokamai, o už ką teks mokėti

    Pakruojo rajono savivaldybėje 2026 metų gegužės 19 dieną organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija. Jos metu gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos galės perduoti dalį pavojingų atliekų, kurios buityje ar veikloje susidaro gana dažnai.

    Nemokamai planuojama surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, nešiojamųjų baterijų atliekas bei vidaus degimo variklių oro filtrų atliekas. Tokios atliekos neturėtų patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą, nes jose gali būti aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų.

    Organizatoriai nurodo, kad dalis atliekų bus surenkama tik sumokant atliekų turėtojui. Tai automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (taikant tam tikras išimtis), automobilių ir pramoninių baterijų atliekos bei eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

    Akcijos metu transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdantys asmenys palankiomis sąlygomis, sumokant atliekų tvarkytojui, galės priduoti alyvų atliekas bei vidaus degimo variklių tepalo ir kuro filtrų atliekas. Tokios atliekos laikomos pavojingomis, nes net ir nedideli alyvos ar techninių skysčių kiekiai gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Registracija numatyta iki 2026 metų gegužės 18 dienos el. paštu arba telefonu, kaip nurodo akcijos organizatoriai. Užsiregistravus iš anksto, atliekų surinkimo procesas paprastai vyksta sklandžiau, nes planuojami maršrutai ir atliekų paėmimo apimtys.

    Kodėl šių atliekų negalima mesti į bendrą konteinerį?

    Elektros ir elektroninėje įrangoje, baterijose ir akumuliatoriuose yra metalų, rūgščių ir kitų cheminių medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali kelti riziką sveikatai. Netinkamai laikomos ar išmestos baterijos taip pat didina gaisro riziką, ypač kai jos pažeidžiamos atliekų tvarkymo grandinėje.

    Alyvų ir filtrų atliekose esantys teršalai, patekę į gruntą ar paviršinius vandenis, gali ilgai išlikti ir daryti žalą ekosistemoms. Dėl to tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir perduodamos atliekų tvarkytojams, kad būtų sutvarkytos saugiai ir, kai įmanoma, perdirbtos.

    Nevažiuojantis automobilis kieme: kuo tai pavojinga?

    Eksploatuoti netinkama transporto priemonė yra potencialus taršos šaltinis: iš jos gali ištekėti kuro, alyvos ar kitų skysčių likučiai. Ilgainiui teršalai patenka į dirvožemį, o nuo ten gali pasiekti ir gruntinius vandenis.

    Palikti automobiliai kelia ir fizines grėsmes, ypač jei yra išdaužyti stiklai ar atviros aštrios detalės. Plastiko, gumos, alyvų, padangų ir kitų medžiagų irimas aplinkoje trunka ilgai, o netinkamas deginimas papildomai teršia orą.

    Projektas įstaigoms ir įmonėms

    Organizatoriai primena, kad įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms taip pat vykdomas projektas „Mes rūšiuojam“, prie kurio galima prisijungti rūšiuojant atliekas ir dalyvaujant motyvacinėje sistemoje. Tokios iniciatyvos dažniausiai skirtos didinti rūšiavimo apimtis ir mažinti pavojingų atliekų patekimą į netinkamus srautus.

    Atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad rūšiavimas ir perdavimas teisėtai veikiančioms įmonėms padeda ne tik sumažinti taršą, bet ir taupyti žaliavas, kai medžiagos grąžinamos į apyvartą perdirbimo būdu. Todėl gyventojams patariama pavojingas atliekas kaupti atskirai ir pristatyti per akcijas arba į tam skirtas surinkimo vietas.

  • Pakruojo rajone sporto projektams paskirstyta 15 450 eurų: kas gavo daugiausia ir kodėl

    Pakruojo rajone sporto projektams paskirstyta 15 450 eurų: kas gavo daugiausia ir kodėl

    Kaip paskirstytas finansavimas

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu šią savaitę patvirtintas sporto projektų finansavimas. Iš 17 pateiktų paraiškų finansavimas skirtas 16, o bendra paskirstyta suma siekia 15 450 eurų.

    Savivaldybė nurodo, kad projektus vertino sporto projektų vertinimo ir atrankos komisija, kuriai vadovauja Vytautas Kanišauskas. Komisija jau antrus metus dirba pagal atnaujintas atrankos ir vertinimo konkurso nuostatas.

    Formulės, balai ir 100 proc. taisyklė

    Pagal galiojančią tvarką siūlomos skirti sumos apskaičiuojamos taikant formules, todėl sprendimai turi būti labiau paremti kriterijais, o ne vien subjektyviu vertinimu. Nuostatuose taip pat numatyta, kad projektas, surinkęs 90–100 balų vidurkį, gali būti finansuojamas 100 proc. prašomos sumos, jei ji neviršija nustatytos maksimalios ribos.

    Jeigu visų finansuotinų projektų poreikiams savivaldybės biudžete numatytų lėšų nepakanka, finansavimas mažinamas proporcingai pagal formulę. Išimtis taikoma projektams, surinkusiems 90–100 balų, nes jie apsaugomi nuo proporcinio mažinimo.

    Kas šiemet surinko daugiausia

    Šiais metais 90–100 balų intervalą pasiekė keturi projektai, todėl jiems skirta po 1 500 eurų. Tarp jų yra Pakruojo BMX sporto klubo projektas Pamėk BMX dviračių kroso sportą 2026, Pakruojo sporto klubo „Robusta“ iniciatyva Lietuvos motokroso jaunimo ir suaugusiųjų taurė bei sporto klubo „Dolomitas“ projektas, orientuotas į pasirengimą ir dalyvavimą 2026 metų sezono tarptautinėse varžybose.

    Į aukščiausiai įvertintų projektų ketvertuką taip pat pateko Pakruojo bėgimo mėgėjų klubo „Vėjas“ projektas, skirtas aukšto meistriškumo sportininkų ugdymui ir dalyvavimui varžybose. Savivaldybės vertinimu, būtent šie projektai geriausiai atitiko nustatytus kriterijus ir surinko aukščiausius balus.

    Tarp kitų finansuotų iniciatyvų numatyta parama įvairioms sporto šakoms ir veikloms: krepšiniui, futbolui, autokrosui, diskgolfui, karatė, vaikų vasaros stovykloms ir mėgėjų varžyboms. Skirtos sumos kitiems projektams svyruoja maždaug nuo 630 iki 960 eurų, priklausomai nuo surinktų balų ir taikomų skaičiavimo principų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tokia balais ir formulėmis paremta sistema leidžia aiškiau pagrįsti sprendimus ir palyginti skirtingų sporto organizacijų paraiškas. Kartu tai sudaro prielaidas klubams tiksliau planuoti projektus, nes finansavimo logika tampa lengviau prognozuojama.

  • Kultūros paveldo departamentas skelbia nuotolinį vertinimo tarybos posėdį: kas svarstoma birželio 15 dieną

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad 2026 metų birželio 15 dieną 9 valandą vyks antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinis posėdis. Tokiuose posėdžiuose sprendžiama dėl konkrečių objektų vertingųjų savybių, apsaugos apimties ir įrašų Nekilnojamojo kultūros paveldo registre.

    Šį kartą darbotvarkėje numatytas klausimas, susijęs su Juozo Pakalnio gimtąja sodyba Pakruojo rajono savivaldybėje, Linkuvos seniūnijoje, Veselkiškių kaime. Tarybai teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto svarstymas, kuris paprastai lemia, kaip tiksliai objektas bus apibrėžtas ir kokie apsaugos reikalavimai jam bus taikomi.

    Departamento teigimu, su posėdžio darbotvarke ir į ją įtrauktų objektų dokumentais visuomenė gali susipažinti iš anksto, nes tam numatyti privalomi terminai. Praktikoje tai svarbu ne tik paveldo specialistams, bet ir savininkams bei vietos bendruomenėms, nes sprendimai gali daryti įtaką leidžiamoms tvarkybos priemonėms, rekonstrukcijoms ir žemės naudojimui.

    Pranešime primenama, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtinta pareiga darbotvarkes paskelbti likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki posėdžio, o aktų projektus – likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Taip pat numatyta, kad savivaldybės interneto svetainėje informacija turėtų būti pakartotinai paskelbta dar kartą, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio.

    Klausimus dėl dalyvavimo posėdyje ar organizacinių detalių galima teikti Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus specialistei Rimai Žilinskaitei. Kadangi posėdis vyks nuotoliniu būdu, aktualu iš anksto pasitikslinti prisijungimo tvarką ir galimybes teikti pastabas, jei jos susijusios su darbotvarkėje numatytu objektu.

  • Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Šią vasarą į šalies regionus vėl išrieda keliaujančių dirbtuvių autobusiukas KAD:MIESTELIAI, o vienas iš penkių jo sustojimų suplanuotas Pakruojo rajone, Bardiškiuose. Organizatoriai pabrėžia, kad dirbtuvės keliauja ten, kur vaikai ir jaunimas geriausiai jaučia, ko trūksta jų kasdienėms erdvėms.

    Bardiškiuose numatyta penkių dienų programa, per kurią dalyviai kartu su savanorių komanda išgrynins idėjas ir savo rankomis įgyvendins konkretų sprendimą viešojoje erdvėje. Dažniausiai tokių dirbtuvių rezultatas būna mažosios architektūros objektas ar bendruomenės susibūrimams pritaikytas akcentas, atsirandantis iš pačių jaunųjų gyventojų pasiūlymų.

    Šių metų pavasario kvietimas, pasak organizatorių, sulaukė didelio susidomėjimo: gauta daugiau nei 50 anketų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Atrinktos tik penkios vietos, todėl Bardiškių pasirinkimas reiškia, kad čia matomas aiškus bendruomenės potencialas ir poreikis įtraukti jaunimą į sprendimų kūrimą.

    Dirbtuvėse akcentuojamas ne tik fizinis rezultatas, bet ir procesas: vaikai mokosi planuoti, tartis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už bendrą aplinką. Tokios praktikos atliepia vis dažniau savivaldybėse taikomą kryptį, kai viešosios erdvės kuriamos ne vien „iš viršaus“, o įtraukiant vietos žmones ir ypač jaunimą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad apie tikslias dirbtuvių datas ir registracijos detales Bardiškiuose bus informuojama papildomai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Pakruojo rajone startuoja jaunimo įdarbinimas vasarą: registracija iki birželio 1 dienos, kompensacija darbdaviams

    Pakruojo rajone startuoja jaunimo įdarbinimas vasarą: registracija iki birželio 1 dienos, kompensacija darbdaviams

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija šiemet vėl įgyvendina jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad moksleiviai vasaros atostogų metu galėtų legaliai įsidarbinti, įgyti pirmosios darbo patirties ir praktinių įgūdžių.

    Programa skirta Pakruojo rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 metų, besimokančiam rajono ugdymo įstaigose pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, įskaitant socialinių įgūdžių programas. Dirbti pagal programą galima ne ugdymo proceso metu, birželio–rugpjūčio mėnesiais.

    Numatyta, kad jaunuoliai pagal programą gali dirbti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Savivaldybė pabrėžia, kad tai dažnai tampa patogia galimybe suderinti darbą su poilsiu ir pasiruošimu naujiems mokslo metams.

    Registracija ir dokumentai

    Vieša registracija į programą skelbiama nuo gegužės 18 dienos iki birželio 1 dienos. Paskutinė registracijos ir dokumentų pateikimo diena – birželio 1 dieną iki 17.00 valandos.

    Registruojantis būtina pateikti užpildytą registracijos anketą, kuri turi būti pasirašyta kartu su darbdaviu, bei sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo. Dokumentus galima atsiųsti el. paštu arba pristatyti į Pakruojo rajono savivaldybę.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pavėluotai pateiktos paraiškos nebus vertinamos. Su atrinktais dalyviais vėliau pasirašoma trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės administracijos, darbdavio ir įdarbinamo jaunuolio.

    Kiek kompensuojama darbdaviams?

    Darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą visu darbo krūviu, per mėnesį kompensuojama 577 eurai. Ši priemonė skirta paskatinti įmones ir įstaigas sudaryti daugiau galimybių jaunuoliams įgyti pirmosios darbo patirties.

    Praktikoje tokia schema darbdaviams sumažina dalį darbo užmokesčio kaštų, o jaunimui padeda greičiau suprasti darbo rinkos taisykles, atsakomybes ir kasdienę darbo kultūrą. Savivaldybės paprastai akcentuoja, kad pirmasis darbas vasarą dažnai tampa ir lengvesniu startu renkantis profesinį kelią.

    Kam teikiama pirmenybė?

    Jeigu norinčių dalyvauti jaunuolių bus daugiau, nei programai numatyta lėšų, pirmenybė bus teikiama kelioms grupėms. Tarp jų – jaunimas iš šeimų, auginančių ar globojančių 3 ir daugiau vaikų, taip pat jaunuoliai iš socialinę riziką patiriančių šeimų.

    Taip pat svarbus kriterijus – registracijos laikas: pirmieji užsiregistravę ir pateikę visus dokumentus turi didesnes galimybes patekti į programą. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir iš anksto susisiekti su pasirinktu darbdaviu.

    Jaunuoliai gali kreiptis į programoje dalyvaujančius darbdavius, o taip pat susitarti ir su kitu darbdaviu, kuris dar nėra užsiregistravęs programoje. Tokiu atveju darbdavys gali būti įtrauktas į programą, jei atitinka numatytas sąlygas.

    Dėl registracijos ir programos sąlygų konsultuoja Pakruojo rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė (patarėja) Dijana Samuitytė. Savivaldybė primena, kad svarbiausia – laiku pateikti visus dokumentus ir aiškiai suderinti įdarbinimo sąlygas su pasirinktu darbdaviu.

  • Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla už mokyklos ribų: atnaujintas patikimų organizacijų sąrašas moksleiviams

    Socialinė-pilietinė veikla yra ugdymo dalis, kurią mokiniai atlieka laisvu nuo pamokų metu. Ji pasirenkama atsižvelgiant į prasmingumą, asmeninį tobulėjimą, socialinį teisingumą ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Savivaldybės ir mokyklos vis dažniau skatina šias veiklas vykdyti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosiomis įstaigomis ar bendruomenių iniciatyvomis. Toks modelis leidžia mokiniams patirti realias situacijas ir aiškiau suprasti, kaip veikia pagalbos, savanorystės ir pilietinio įsitraukimo mechanizmai.

    Praktikoje socialinė-pilietinė veikla gali apimti pagalbą jautrioms visuomenės grupėms, tokioms kaip senjorai, vaikai ar asmenys su negalia. Taip pat dažnos veiklos yra prisidėjimas prie renginių organizavimo, dalyvių registracijos, renginių viešinimo, socialinių akcijų ir projektų įgyvendinimo, aplinkos tvarkymo bei bendruomeninių iniciatyvų koordinavimo.

    Atnaujintas organizacijų sąrašas

    Kad mokiniams būtų paprasčiau rasti tinkamas ir patikimas vietas veiklai atlikti, patikslintas ir papildytas organizacijų sąrašas, dažnai vadinamas socialinių-pilietinių veiklų meniu. Šis sąrašas padeda greičiau pasirinkti veiklą pagal interesus, laiką, vietą ir norimus ugdyti gebėjimus.

    Toks informacijos suvienodinimas svarbus ir mokykloms, nes mažina riziką, kad mokiniai rinksis neaiškios veiklos ar nepakankamai apibrėžtas veiklas. Aiškūs kontaktai, veiklų aprašymai ir atsakomybės ribos palengvina tiek veiklos suderinimą, tiek pasiekimų fiksavimą.

    Ką ugdo socialinė-pilietinė veikla?

    Pagrindinis socialinės-pilietinės veiklos tikslas yra skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas. Kartu ugdomos pilietiškumo, socialinė ir emocinė kompetencijos, taip pat atsakomybės jausmas ir sveikos gyvensenos nuostatos.

    Ne mažiau svarbu, kad mokiniai mokytųsi reflektuoti patirtį: įsivertinti savo sprendimų pagrįstumą, pastebėti, kokią pridėtinę vertę jų veikla suteikė jiems patiems ir bendruomenei. Šis gebėjimas ypač praverčia planuojant tolesnį mokymosi kelią, renkantis savanorystės kryptį ar net būsimą profesiją.

    Kodėl verta išeiti už mokyklos ribų?

    Veiklos už mokyklos ribų dažnai padeda mokiniams išeiti iš įprastos aplinkos ir praplėsti akiratį. Įsitraukimas į realius bendruomenės procesus suteikia progą užmegzti naujų pažinčių, geriau pažinti vietos organizacijas ir pamatyti, kaip sprendžiamos kasdienės socialinės problemos.

    Kad socialinė-pilietinė veikla būtų sklandi, svarbu ją iš anksto suderinti su mokyklos kuruojančiu asmeniu. Taip aiškiai susitariama dėl veiklos turinio, trukmės, atsakomybių ir to, kaip bus fiksuojami rezultatai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Pakruojo savivaldybė perka 16 būstų socialiniam fondui: kur siūlyti butus ir iki kada teikti pasiūlymus

    Pakruojo savivaldybė perka 16 būstų socialiniam fondui: kur siūlyti butus ir iki kada teikti pasiūlymus

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija skelbiamų derybų būdu perka būstus socialinio būsto fondo plėtrai. Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą 26-401-P-0002 Socialinio būsto prieinamumo didinimas Pakruojo rajono savivaldybėje.

    Iš viso planuojama įsigyti 16 būstų: 7 vieno kambario, 7 trijų kambarių ir 2 keturių kambarių butus. Pirkimas skaidomas į atskiras dalis, todėl kandidatai gali teikti pasiūlymą dėl vieno konkretaus būsto.

    Perkamų būstų paskirtis turi būti gyvenamoji, o siūlomi butai gali būti Pakruojo mieste ir Pakruojo, Sigutėnų, Jovarų bei Petrašiūnų kaimuose. Savivaldybė pabrėžia, kad siūlomas būstas turi atitikti nustatytus reikalavimus, kurie detalizuoti pirkimo sąlygose.

    Finansavimas numatytas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų ir savivaldybės biudžeto. Tokiu modeliu savivaldybės siekia didinti socialinio būsto prieinamumą ir trumpinti laukiančiųjų eilę, ypač ten, kur rinkoje trūksta mažesnių ir vidutinio dydžio butų.

    Pirkimas vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną nutarimu Nr. 1036, kuris nustato nekilnojamojo turto įsigijimo ar nuomos tvarką. Skelbiamų derybų procedūra reiškia, kad savivaldybė vertina pateiktus pasiūlymus ir, esant poreikiui, derasi dėl sąlygų pagal pirkimo dokumentus.

    Vienas esminių reikalavimų siūlomiems būstams yra energinio naudingumo klasė, kuri negali būti žemesnė nei C. Taip pat nurodoma, kad būstas negali turėti įsipareigojimų kredito įstaigoms, susijusių su kredito lėšomis ir valstybės parama dėl namo atnaujinimo investicijų.

    Pasiūlymai priimami iki 2026 metų gegužės 21 dieną 17.00 valandos Savivaldybės administracijoje, Kęstučio g. 4, Pakruojyje, 101 kabinete. Pasiūlymą galima pateikti asmeniškai, siųsti paštu arba perduoti per kurjerį, o po termino gauti dokumentai nebus nagrinėjami ir bus grąžinami pateikėjui.

    Pirkimo dokumentus ir aktualius patikslinimus kandidatai gali gauti Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje, Kęstučio g. 4, Pakruojyje, 120 kabinete. Dėl papildomos informacijos nurodomi kontaktai: tel. +370 421 69 070, el. paštas savivaldybe@pakruojis.lt.

  • UAB „Detonas“ sprogiųjų medžiagų gamykla Pakruojo rajone: ką parodė poveikio vertinimas

    UAB „Detonas“ sprogiųjų medžiagų gamykla Pakruojo rajone: ką parodė poveikio vertinimas

    2026 metais gegužės 5 dieną įvyko UAB „Detonas“ planuojamos ūkinės veiklos pristatymas visuomenei. Buvo aptarta sprogiųjų medžiagų gamyba Meliūnų kaime, Klovainių seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, ir jos galimas poveikis aplinkai bei visuomenės sveikatai.

    Pagrindinis pristatytas dokumentas buvo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita. Joje vertinama, kaip planuojama veikla gali paveikti artimiausią gyvenamąją aplinką, triukšmo ir oro taršos rodiklius, taip pat rizikas, susijusias su pramonine veikla.

    Ataskaitą parengė VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas. Viešo aptarimo metu buvo pristatyta, kad atlikus vertinimą nenustatyta poveikio, kuris viršytų higienos normas ir keltų reikšmingą riziką aplinkai ar visuomenės sveikatai.

    Remiantis vertinimo metu prognozuotos taršos sklaidos skaičiavimais, veiklai pasiūlyta nustatyti sanitarinę apsaugos zoną. Nurodytas siūlomas plotas siekia 7,2724 hektaro, o tokia zona paprastai taikoma siekiant atskirti pramoninę veiklą nuo jautresnių teritorijų ir užtikrinti prevencinius atstumus.

    Viešas supažindinimas yra procedūros dalis, kuri leidžia gyventojams ir suinteresuotoms institucijoms susipažinti su išvadomis ir teikti pastabas. Tolimesni sprendimai dėl veiklos ir sąlygų paprastai priimami įvertinus vertinimo dokumentus, derinimus ir galiojančius aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos reikalavimus.

    Informaciją apie susirinkimą paskelbė Pakruojo rajono savivaldybė. Gyventojams aktualiausia praktinė dalis paprastai susijusi su sanitarinės apsaugos zonos ribomis, planuojamomis taršos mažinimo priemonėmis ir kontrolės mechanizmais, kurie taikomi pradėjus veiklą.

  • Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo užtvankos ir melioracijos rekonstrukcijai – dar 500 000 eurų: ką planuojama sutvarkyti?

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad teigiamai įvertinus parengtą projektą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašyta 500 000 eurų vertės finansavimo sutartis. Lėšos bus skirtos valstybei priklausančių, prastos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstrukcijai Pakruojo rajone.

    Projektu numatoma atnaujinti Pakruojo užtvankos įrenginius, kurių būklė, savivaldybės teigimu, kasmet prastėja. Darbai apims po vandeniu esančių konstrukcijų rekonstrukciją ir užtvankos vizualinės dalies sutvarkymą, kad statinys būtų saugesnis ir patikimesnis eksploatuoti.

    Taip pat planuojama rekonstruoti melioracijos griovį, įvardijamą kaip Mažupės upė, kartu su jam priklausančiu tiltu. Šis melioracijos griovys driekiasi per Laipuškių ir Gačionių kadastro vietoves, todėl darbai turėtų turėti tiesioginį poveikį aplinkinių teritorijų vandens nuvedimui.

    Ko tikimasi iš investicijų

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas siejamas su efektyvesniu vandens valdymu ir geresnėmis sąlygomis žemės ūkiui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad prastos būklės statiniai ateityje sukels vandens pratekėjimo sutrikimus, užmirkimus ar infrastruktūros pažeidimus.

    Šiuo metu rengiami dokumentai darbų pirkimui, tad artimiausias etapas bus rangovų atranka ir konkrečių darbų grafikų sudarymas. Tikimasi, kad papildomas finansavimas leis pagreitinti tvarkymo darbus ir apimti daugiau probleminių vietų, nei būtų įmanoma vien iš kasmetinių asignavimų.

    Kiek lėšų skiriama šiemet

    Savivaldybės duomenimis, šiais metais melioracijos įrenginiams tvarkyti jau numatyta 369 000 eurų iš valstybės biudžeto ir 140 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Papildomi 500 000 eurų, pasak savivaldybės, reikšmingai padidins galimybes pagerinti vandens valdymo ir melioracijos įrenginių būklę rajone.

    Melioracijos infrastruktūra daugelyje savivaldybių laikoma vienu svarbiausių ūkiui ir aplinkos apsaugai reikalingų pagrindų, nes nuo jos priklauso tiek dirbamų plotų būklė, tiek vandens pertekliaus suvaldymas intensyvių kritulių laikotarpiais. Pakruojo projektas orientuotas į labiausiai nusidėvėjusių statinių atnaujinimą, kad būtų sumažinta ilgalaikių gedimų ir avarijų tikimybė.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija