CP v2

Tag: Palanga

  • „Palangos vandenys“ įspėja: gegužės 26–27 dienomis dalyje Palangos laikinai nebus vandens

    „Palangos vandenys“ praneša, kad dėl naujų vandentiekio tinklų prijungimo daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas vandens tiekimas. Bendrovė nurodo, kad darbai planuojami gegužės 26 ir 27 dienomis, o vanduo nebus tiekiamas dienos metu.

    Gegužės 26 dieną vandens tiekimas bus stabdomas nuo 9 valandos iki 16 valandos. Tuo metu nepatogumų gali patirti Miško tako 1, 5J, 5K, 5A, 5E, 5F, 5G, 5H ir 5I gyventojai bei patalpų naudotojai.

    Gegužės 27 dieną vandens tiekimą planuojama nutraukti taip pat nuo 9 valandos iki 16 valandos. Vandens tuo metu nebus Paliepgirių kelio 8A, 8B, 10, 55 ir 53 adresuose.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad po planinių darbų vandentiekio tinkle gali laikinai pasikeisti vandens slėgis, o atsukus čiaupą vanduo gali būti kiek drumstesnis. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama kelias minutes nuleisti vandenį, kol jis tampa skaidrus.

    „Palangos vandenys“ prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti reikiamu vandens kiekiu ir, jei įmanoma, planuoti veiklas taip, kad laikinas tiekimo nutraukimas sukeltų kuo mažiau nepatogumų.

  • Muziejų naktis Palangoje: nemokami vakariniai apsilankymai, koncertai ir performansai

    Gegužės 23 dieną Palangoje vyksianti Europos muziejų naktis kviečia į vakarinius renginius, kuriuose muziejai atsiveria kitaip nei įprastai. Lankytojams parengta programa apima nemokamas ekspozicijas, koncertą, performansą ir edukacijas, o dalis veiklų vyks iki vėlyvo vakaro.

    Europos muziejų naktis yra tarptautinė iniciatyva, kasmet suburianti kultūros įstaigas visoje Europoje ir skatinanti atrasti muziejus per gyvas patirtis. Palangos muziejai šią progą išnaudoja siūlydami ne tik parodų lankymą, bet ir susitikimus su kūrėjais bei restauravimo užkulisius.

    Koncertas Kurorto muziejuje

    Palangos kurorto muziejuje numatytas Jausmės akustinis koncertas „Namolio“, kuriame skambės autorinė kūryba, jungianti šiuolaikinį skambesį ir tradicinių kanklių tembrą. Koncertas suplanuotas vakare, o renginys lankytojams bus prieinamas nemokamai.

    Tokio formato pasirodymai muziejų erdvėse pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes leidžia patirti muziką intymesnėje aplinkoje ir kartu pritraukia publiką, kuri į muziejų užsuktų rečiau. Palangoje šis koncertas taip pat akcentuoja sugrįžimo prie šaknų temą, artimą kurorto istorijai ir jo lankytojų kelionėms.

    Nauji akcentai Antano Mončio muziejuje

    Antano Mončio meno muziejus kvies užsukti nuo 17 valandos iki 21 valandos, žadėdamas Muziejų naktį su nauju eksponatu. Renginio metu bus galima nemokamai aplankyti nuolatinę Antano Mončio ekspoziciją ir parodą Andrzej Tadeusz Król. NE/AKIVAIZDŪS RYŠIAI.

    Muziejų nakties kontekste naujo eksponato pristatymas dažnai tampa pagrindine intriga, nes suteikia progą pamatyti kūrinius, kurie iki tol nebuvo rodyti ar buvo restauruojami. Tokie įvykiai padeda muziejams atnaujinti pasakojimą apie kolekcijas ir praplėsti lankytojų ratą.

    Šliūpo muziejuje – lėtas menas ir performansas

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje Muziejų nakties programa „Šaknys suka lizdą“ prasidės 18 valandą. Lankytojai bus kviečiami sulėtinti tempą ir į parodą Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba pažvelgti per pojūčių patirtį, kur atmosferą kurs garsai ir vaišinimas žolelių arbata.

    19 valandą muziejuje numatytas Beno Šarkos performansas „Šaknys suka lizdą“, kuriame bus tyrinėjamos namų, lizdo, meilės ir gyvenimo temos. Tokie gyvo meno pasirodymai muziejuose tampa vis svarbesni, nes kuria tiesioginį ryšį su publika ir įtraukia ją į pasakojimą ne vien per eksponatus, bet ir per veiksmą.

    Gintaro muziejuje – edukacija ir vakarinė ekskursija

    Palangos gintaro muziejus Muziejų nakties proga siūlys kelias skirtingas patirtis: 18 valandą vyks edukacija „Auksuotės dirbtuvių paslaptys“ su auksuotės restauratore Ingrida Bagočiūniene. Edukacija skirta suaugusiesiems, jos kaina sieks 5 eurus, o dalyvavimui reikalinga išankstinė registracija.

    Vėliau, nuo 20 valandos iki 23 valandos, muziejaus ekspozicijas bus galima lankyti nemokamai, o 21 valandą suplanuota ekskursija „Restauratoriaus akimis“. Joje dalyvaus meninių baldų restauratorius Lukas Rakauskas ir restauratorė Ingrida Bagočiūniene, o programa įgyvendinama kartu su LNDM Prano Gudyno restauravimo centro komanda.

    Palangos Muziejų nakties programa šiemet išsiskiria tuo, kad apjungia skirtingas meno formas ir leidžia rinktis pagal interesus: nuo muzikos ir performanso iki parodų bei restauravimo pažinimo. Tai vakaras, kai muziejai tampa ne tik ekspozicijų erdvėmis, bet ir gyvais kultūros susitikimų taškais.

  • Amber Wind 2026 Palangoje: trijų dienų pučiamųjų festivalis su „Mnozil Brass“ ir orkestrų paradu

    Gegužės 22–24 dienomis Palanga aštuntą kartą taps tarptautinio pučiamųjų muzikos festivalio Amber Wind 2026 centru. Tris dienas kurorte vyks koncertai, orkestrų paradas, naktinės muzikos sesijos ir edukaciniai užsiėmimai, subursiantys atlikėjus iš Lietuvos ir užsienio.

    Organizatoriai skelbia, kad šiemet programoje susitinka klasikinė pučiamųjų tradicija ir šiuolaikiniai eksperimentai. Greta akademinio repertuaro numatyti džiazo, elektronikos ir sceninių šou elementai, todėl renginiai vyks ne tik koncertų salėse, bet ir miesto erdvėse.

    Startas Palangos kurhauze

    Festivalio pradžia numatyta gegužės 22 dieną Palangos kurhauze, kur lankytojų laukia susitikimai su varinių pučiamųjų kvartetu „Tetra Brass“ iš Vokietijos. Ansamblis pristatomas kaip aktyviai Europoje koncertuojantis kolektyvas, garsėjantis šiuolaikiškomis programomis ir energingu sceniniu pateikimu.

    Gegužės 23 dieną 13 valandą „Tetra Brass“ surengs meistriškumo dirbtuves jauniems atlikėjams, o 19 valandą Kurhauzo koncertų salėje pristatys programą METALL. Joje skambės kūriniai ir aranžuotės, pritaikytos varinių pučiamųjų kvartetui.

    Pirmąją dieną užbaigs naktinė sesija kultūros erdvėje „Oldman Palanga“. Čia savo albumą XIDEA pristatys saksofonininkas ir kompozitorius Karolis Šarkus su kvintetu, jungiančiu džiazo improvizaciją, elektroniką ir šiuolaikinę ritmiką.

    Edukacija ir pagrindiniai šeštadienio renginiai

    Šeštadienio rytą edukacinę programą tęs iš JAV atvykstantis trimitininkas Dovas Lietuvninkas, kurio meistriškumo dirbtuvėse dėmesys bus skiriamas šiuolaikiniam solo repertuarui ir atlikimo technikoms. Dirbtuvės vyks Palangos kurhauzo koncertų salėje, Grafų Tiškevičių al. 1.

    „Šiemet tikrai bus daugiau edukacijos – festivalyje vyks meistriškumo dirbtuvės su tarptautiniais atlikėjais, skirtos jauniems muzikantams ir ansambliams“, – sakė VšĮ „Palangos orkestras“ vadovas ir dirigentas Vygandas Rekašius.

    Pagrindiniai orkestriniai renginiai suplanuoti šeštadienį: 12 valandą Palangos jaunimo ir savanorystės centro amfiteatre vyks koncertas Orkestrai sveikina miestą. Jame pasirodys Šiaulių pučiamųjų orkestras, Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“, Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

    Vėliau, 14.30 valandą, Vytauto gatve pajudės tradicinis orkestrų paradas, kurio priešakyje žygiuos Palangos orkestras. Eisena finišuos prie Gintaro muziejaus šiaurinės terasos, kur 15 valandą planuojamas jungtinio orkestro koncertas, sutelksiantis apie 200 muzikantų.

    Tą pačią dieną Palangoje simboliškai bus skelbiama ir vasaros koncertų sezono pradžia Birutės parke. Gegužės 23 dieną 17.30 valandą parko rotondoje koncertuos „Pan Big Band“ kartu su vokaliste Kristina Jatautaite, atidarydami ciklą Orkestro vasara.

    Gala akcentas ir festivalio pabaiga

    Didžiausio dėmesio šeštadienį tikimasi Gala koncerte Palangos koncertų salėje, kur 19 valandą pasirodys austrų ansamblis „Mnozil Brass“, šiemet minintis 30 metų veiklos jubiliejų. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus vienintelis kolektyvo koncertas Baltijos šalyse šiais metais.

    Šeštadienio vakarą festivalio lankytojai vėl kviečiami į „Oldman Palanga“, kur „Vilnius JJAZZ Ensemble“ pristatys projektą RavenJazz. Programoje žadamas elektronikos, šiuolaikinių ritmų ir džiazo improvizacijos derinys, scenoje pasirodys Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.

    Festivalį gegužės 24 dieną užbaigs koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 13 valandą čia gros Palangos orkestras, diriguojamas Vygando Rekašiaus ir svečio iš Slovėnijos Simon Perčič, kartu pasirodys trimitininkas Dovas Lietuvninkas.

    Festivalį Amber Wind 2026 organizuoja viešoji įstaiga „Palangos orkestras“. Projektą finansuoja Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba, o pagrindinis informacinis partneris – LRT.

  • Palangoje – trys tarptautinės šunų parodos per tris dienas: varžysis apie 1 000 augintinių

    Gegužės 29–31 dienomis Palangoje, Nemirsetoje esančiame Palangos kempinge (Klaipėdos pl. 33i), vyks trys tarptautinės šunų parodos, kurias rengia Lietuvos kinologų draugija. Organizatoriai skelbia, kad per renginio dienas ringuose pasirodys apie 1 000 įvairių veislių šunų.

    Į pajūrį atvyks dalyviai iš įvairių Europos šalių, tarp jų – Suomijos, Švedijos, Lenkijos ir Estijos. Šunis vertins tarptautinę patirtį turintys teisėjai, o žiūrovams žadami ne tik vertinimai ringuose, bet ir papildomi konkursai bei pasirodymai.

    Kada vyks parodos?

    Penktadienį ir šeštadienį parodos prasidės 10 valandą, o sekmadienį – 9 valandą. Kasdien renginiai planuojami iki 18 valandos, o gražiausių šunų rinkimai ir dalis konkursų paprastai vyksta nuo 15 valandos.

    Tokio formato parodos vertinamos ne tik kaip pramoga žiūrovams, bet ir kaip svarbus etapas veisėjams bei šunų savininkams. Parodų rezultatai dažnai turi reikšmės siekiant čempiono titulų, o dalyviams tai – proga palyginti skirtingų linijų šunis bei susitikti su veislės bendruomene.

    Veiklos šeimoms ir mugė

    Organizatoriai praneša, kad renginio metu numatomos švietėjiškos veiklos vaikams ir šeimoms, kurias koordinuos Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras. Taip pat veiks zoologijos prekių mugė, kurioje lankytojai paprastai ieško pašarų, priežiūros priemonių ar įrangos augintiniams.

    Renginys bus atviras lankytojams, įėjimas nemokamas. Planuojantiems apsilankyti patariama atvykti anksčiau, nes didesni srautai dažniausiai susidaro prieš pagrindinius konkursus ir finalinius rinkimus.

  • Festivalio „Amber Wind“ naktinės sesijos Palangoje: nuo Karolio Šarkaus „XIDEA“ iki RAVENJAZZ

    Gegužės 22 ir 23 dieną Palangoje vyksiantis festivalis „Amber Wind“ kviečia į dvi naktines sesijas „Oldman Palanga“ erdvėje. Vakarinių koncertų tęsinys žada šiuolaikinio džiazo, improvizacijos ir elektronikos jungtį, kuri skirtingais kampais atskleis dabartinės Lietuvos džiazo scenos pulsą.

    Pirmąją naktį, gegužės 22 dieną, scenoje pasirodys saksofonininkas ir kompozitorius Karolis Šarkus su grupe. Jo muzikoje šiuolaikinio džiazo kalba siejasi su aiškia melodika, atmosferišku skambesiu ir roko energija, o gyvuose pasirodymuose kūriniai dažnai virsta atvira, nuolat kintančia improvizacija.

    Palangoje muzikantas pristatys albumą „XIDEA“ – naujausių idėjų ir ilgiau brandintų eskizų pagrindu sukurtą programą. Koncerte tikimasi išgirsti ir saksofono tembrų, ir efektų, ir klavišinių sluoksnių dialogą, kuriame svarbią vietą užima ritminis variklis bei gyvo atlikimo dinamika.

    RAVENJAZZ: džiazas, kuris juda kaip klubas

    Antroji naktinė sesija vyks gegužės 23 dieną, iškart po festivalio gala koncerto. Joje „Vilnius JJAZZ Ensemble“ pristatys projektą „RAVENJAZZ“, kuriame džiazo improvizacija susiduria su reivo kultūros estetika ir šiuolaikinės elektronikos ritmika.

    Projektą kuria Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus, scenoje derinantys pučiamuosius, kilpų technologijas ir sensorinę perkusiją. Skambesyje susilieja techno, deep house, ambient ir eksperimentinės elektronikos nuotaikos, o gyvas garso apdorojimas leidžia kompozicijoms vystytis tarsi klubiniame sete.

    „RAVENJAZZ“ Lietuvoje ir už jos ribų išsiskiria tuo, kad elektronika čia nėra fonas ar priedas, o lygiavertė improvizacijos partnerė. Toks formatas atliepia platesnę Europos džiazo scenos tendenciją, kurioje klubinės kultūros ritmai vis dažniau tampa džiazo koncertų dalimi, pritraukiančia ir tradicinio, ir naujo klausytojo auditorijas.

    Ką verta žinoti prieš einant

    Organizatoriai pabrėžia, kad naktinės sesijos kuriamos kaip atskira festivalio patirtis, orientuota į artimą kontaktą su scena ir gyvo garso energiją. Skirtingos programos suplanuotos taip, kad viena papildytų kitą: nuo introspektyvesnio, atmosferiško skambesio iki pulsuojančios, klubinės krypties.

    Festivalį „Amber Wind“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė. Renginių programa ir praktinė informacija skelbiama festivalio organizatorių kanaluose.

  • Nėgių žvejyba Šventosios upėje pripažinta nematerialiu paveldu: ką tai reiškia Palangai?

    Gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmėse paskelbta, kad nėgių žvejyba Šventosios upėje oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai reiškia, kad tradicija pripažįstama nacionalinės reikšmės gyvuoju paveldu, kurį svarbu saugoti ir perduoti ateities kartoms.

    Šis įvertinimas ypač reikšmingas Šventosios bendruomenei ir žvejams, nes kalbama ne tik apie amatą ar sezoninį užsiėmimą. Nėgių žvejyba pajūryje daugeliui siejasi su vietos tapatybe, žiniomis apie upę, jos ciklus ir ilgamečiais bendruomenės susitarimais, kaip šią tradiciją puoselėti atsakingai.

    Kas buvo pristatyta iškilmėse?

    Vertybę renginyje pristatė tradicijos puoselėtojai ir žinovai, tarp jų Šventosios žvejai, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius bei Palangos kurorto muziejaus atstovai. Būtent šios gyvosios patirties ir nuoseklaus vietos darbo derinys paprastai yra lemiamas, kai tradicija siekia nacionalinio pripažinimo.

    Paraišką sąvadui parengė Palangos kurorto muziejaus komanda kartu su tradicijos puoselėtojais ir vietos bendruomene. Iškilmėse dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas bei Tarybos narys Nerijus Stasiulis.

    Kodėl tai svarbu bendruomenei?

    Įtraukimas į sąvadą dažnai padeda aiškiau įvardyti tradicijos vertę ir sukuria papildomą impulsą edukacijai, pristatymui bei perdavimui jaunajai kartai. Tai taip pat gali stiprinti vietos iniciatyvas, susijusias su kultūriniu turizmu, muziejine veikla ir bendruomenės renginiais, kuriuose akcentuojamas pajūrio krašto savitumas.

    Nematerialus kultūros paveldas skiriasi nuo materialaus tuo, kad jo esmė yra gyvos praktikos, įgūdžiai, pasakojimai ir bendruomenės atmintis. Todėl pripažinimas tampa ne vien simboliniu apdovanojimu, bet ir įsipareigojimu išlaikyti tradiciją gyvą, o ne tik pristatomą kaip istorijos faktą.

    Kiek tradicijų jau įrašyta?

    Renginyje iš viso pristatyta trylika nacionalinį sąvadą papildžiusių gyvojo paveldo reiškinių. Tarp jų paminėtos Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos, analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje ir kitos kultūrinės praktikos bei paveldo išsaugojimo veiklos.

    Skelbiama, kad į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos. Palangos miesto savivaldybė dabar turi dvi į sąvadą įtrauktas vertybes: nėgių žvejybos tradiciją Šventosios upėje ir Palangos Jurgines, įrašytas 2021 metais.

  • Palangoje paminėta Šavuot šventė: giesmės sinagogoje ir pažintis su žydų kulinariniu paveldu

    Gegužės 20 dieną Palangoje surengtas renginys, skirtas vienai svarbiausių judaizmo švenčių Šavuot pažinti. Į susitikimą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje pakvietė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Palangos žydų bendruomene.

    Renginys vyko tęsiant Claims Conference finansuojamą projektą Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje 2025–2027 metais. Susitikime dalyvavo muziejininkai, edukatoriai, pedagogai ir miesto bendruomenės nariai.

    Ką reiškia Šavuot?

    Šavuot hebrajų kalboje reiškia savaitės ir minima praėjus lygiai septynioms savaitėms po Pesach. Istoriškai šventė siejama su derliaus ciklu, tačiau jos dvasinė prasmė judaizme yra esminė.

    Ši diena taip pat vadinama Toros dovanojimo laiku, nes tradicija sieja Šavuot su Toros gavimu Sinajaus kalne. Dėl to daugelyje bendruomenių akcentuojamas mokymasis, religinės apeigos ir bendras susitelkimas.

    Muzika, pasakojimai ir skoniai

    Renginio dalyviai klausėsi pasakojimo apie šventės simboliką, istoriją ir šiuolaikines tradicijų interpretacijas, kurį pristatė Natalja Cheifec. Taip pat aptarta, kaip religiniai papročiai išlaiko gyvumą skirtingose šalyse ir bendruomenėse.

    Autentišką atmosferą kūrė Vilniaus sinagogos kantorius Shmuel Yatom, atlikęs tradicines maldos giesmes. Klausytojams tai tapo proga išgirsti liturginės muzikos skambesį ir geriau suprasti religinio ritualo vaidmenį šventėje.

    Neatsiejama Šavuot dalis yra pieniškų patiekalų tradicija, todėl susitikime daug dėmesio skirta kulinariniam paveldui. Degustacijoje pristatyti pieno produktai, o avies sūrių įvairovę dalyviams aprodė „Sūrio kelias“.

    Švietimas ir istorinė atmintis

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai svarbūs ne tik kaip kultūriniai susitikimai, bet ir kaip ilgalaikio švietimo dalis. Jie padeda stiprinti tarpkultūrinį dialogą, mažinti stereotipus ir kurti gyvą ryšį su Lietuvos daugiakultūre istorija.

    Projektas, kurio kontekste vyko renginys, orientuotas į neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis. Siekiama ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduotų vaikams ir jaunimui, akcentuojant žmogaus teises ir istorinio teisingumo svarbą.

    Holokausto metu buvo sistemingai nužudyta apie 6 000 000 žydų ir milijonai kitų žmonių, todėl istorinės atminties puoselėjimas išlieka jautrus ir būtinas. Pasak organizatorių, nuosekli švietimo veikla ir bendruomenių įsitraukimas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių suprasti praeities pamokas ir stiprinti visuomenės atsparumą neapykantai.

  • Amber Wind 2026 Palangoje: trys festivalio dienos su paradais, meistriškumu ir gala koncertu

    Festivalis sugrįžta aštuntą kartą

    Gegužės 22–24 dienomis Palangoje vyks 8-asis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis Amber Wind 2026. Organizatoriai žada trijų dienų programą, apimančią meistriškumo dirbtuves, orkestrų pasirodymus miesto erdvėse, vakaro koncertus ir naktines džiazo sesijas.

    Per kelerius metus Amber Wind tapo vienu ryškiausių pučiamųjų muzikos renginių pajūrio regione, stiprinančiu Palangos kaip orkestrinės muzikos tradicijų miesto įvaizdį. Festivalio sumanymas remiasi ilga vietos koncertų istorija, o programa kuriama taip, kad ji būtų įdomi ir profesionalams, ir plačiai publikai.

    Kas laukia programoje?

    Festivalio ašis išlieka platus pučiamųjų muzikos spektras: nuo klasikinės orkestrinės muzikos iki šiuolaikinių žanrų, džiazo ir eksperimentinių projektų. Dalis renginių persikelia į viešąsias miesto erdves, todėl muzika tampa ne tik salės įvykiu, bet ir Palangos ritmo dalimi.

    Programoje numatytos ir edukacinės veiklos: meistriškumo dirbtuvės leis jauniesiems muzikantams ir studentams mokytis iš tarptautinių atlikėjų. Tokia festivalio kryptis atliepia pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai didieji muzikos renginiai vis dažniau derina koncertus su profesiniu ugdymu ir bendruomenės įtraukimu.

    Ryškiausi akcentai ir erdvės

    Penktadienį, gegužės 22 dieną, numatytos meistriškumo dirbtuvės ir ansamblių vakaras, kuriuose pasirodys TETRA BRASS iš Vokietijos. Vakaro pabaigoje suplanuota naktinė sesija, kurioje Karolio Šarkaus kvintetas pristatys albumą „XIDEA“.

    Šeštadienį, gegužės 23 dieną, Palangoje vyks orkestrų pasveikinimas miestui, tradicinis orkestrų paradas ir jungtinis koncertas. Dienos kulminacija numatoma gala koncerte Palangos koncertų salėje, kuriame pasirodys MNOZIL BRASS iš Austrijos su jubiliejine programa.

    Sekmadienį, gegužės 24 dieną, festivalį uždarys koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Jame dalyvaus Palangos orkestras, kviestinis dirigentas Simon Perčič ir solistas trimitininkas Dovas Lietuvninkas.

    Festivalį organizuoja Palangos orkestras, o finansavimą užtikrina Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad Amber Wind siekia laužyti stereotipą, jog pučiamųjų orkestrai skirti tik paradams, ir kviečia išgirsti, kaip plačiai šis žanras skamba šiandien.

  • Ekskursija Palangoje atgaivins Jono Šliūpo laikus: kaip burmistras keitė tarpukario kurortą

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gegužės 22 dieną 14.30 valandą kviečia palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos. Ekskursiją ves istorikas Mindaugas Surblys, o dalyviai bus kviečiami į Palangą pažvelgti kaip į miestą, kurį tarpukariu formavo drąsios modernizavimo idėjos ir kasdieniai savivaldos sprendimai.

    Ekskursijos maršrutas ves per iki šiol išlikusius kultūros paveldo ir kitus istorinius objektus, menančius laikotarpį, kai Palangoje gyveno ir dirbo Jonas Šliūpas. Kiekvienoje stotelėje bus pasakojama, kaip kito kurorto veidas, kokie miesto rūpesčiai gulė ant burmistro stalo ir kaip administraciniai sprendimai paliko pėdsaką šiandienos Palangoje.

    Kas buvo Jonas Šliūpas?

    Jonas Šliūpas (1861–1944) laikomas viena ryškiausių modernėjančios lietuvių visuomenės figūrų, garsėjusia aktyvumu, polemišku temperamentu ir gebėjimu telkti diskusijas apie valstybės, visuomenės ir kultūros kryptį. Jo biografijoje persipina darbas Lietuvoje ir išeivijoje, vieša veikla, idėjiniai konfliktai bei nuolatinis siekis įtvirtinti lietuviškumo balsą tarptautinėje erdvėje.

    Istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad 1918 metais Šliūpas prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekdamas didesnio tarptautinio dėmesio atkurtai valstybei. Vėlesnis jo etapas Palangoje dažnai siejamas su praktiniu darbu savivaldoje, kai idėjos turėjo virsti konkrečiais miesto tvarkymo sprendimais ir kasdieniais administraciniais darbais.

    Tarpukario Palanga: miestas, kuris keitėsi

    Tarpukariu Palanga sparčiai stiprino kurorto tapatybę: plėtėsi viešosios erdvės, formavosi kurortinė infrastruktūra, daugėjo poilsiautojų ir sezoninių paslaugų. Tokie miestai gyvena pagal savitas taisykles, kai vasaros dinamika, higienos, tvarkos ir viešosios tvarkos klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei reprezentaciniai projektai.

    Ekskursijoje žadama kalbėti ne tik apie žinomus objektus, bet ir apie mažiau pastebimas miesto detales, kurios padeda suprasti, kaip atrodė kasdienis gyvenimas ir kokių sprendimų reikalavo kurorto administravimas. Organizatorių teigimu, pasakojimai taip pat leis geriau pažinti Šliūpą ne vien kaip viešą veikėją, bet ir kaip žmogų už burmistro kabineto durų.

    Kada ir kur vyks ekskursija?

    Ekskursija vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 14.30 valandą, o pradžia numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga). Trukmė – 1 valanda 30 minučių.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl organizatoriai prašo registruotis iš anksto telefonu +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt. Ekskursija skirta tiek vietos gyventojams, norintiems kitaip pamatyti pažįstamą miestą, tiek svečiams, siekiantiems suprasti, kokie žmonės ir idėjos kūrė tarpukario Palangos veidą.

  • Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palanga koreguoja 2023–2029 vietos plėtros strategiją: gyventojai iki gegužės 26 dienos kviečiami teikti siūlymus

    Palangos miesto vietos veiklos grupė inicijuoja Palangos miesto 2023–2029 metų vietos plėtros strategijos keitimą ir kviečia savivaldybės gyventojus įsitraukti į procesą teikiant pastabas bei pasiūlymus. Sprendimų koregavimas, anot iniciatorių, svarbus tam, kad strategija geriau atlieptų besikeičiančius miesto poreikius ir naujus prioritetus.

    Strategijos keitimas vykdomas vadovaujantis Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo taisyklėmis, kurias 2024 metų sausio 22 dieną patvirtino vidaus reikalų ministras įsakymu Nr. 1V-74. Taip pat remiamasi 2026 metų balandžio 20 dieną priimtu įsakymu Nr. 1V-314 dėl vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimo.

    Esminis planuojamas pokytis susijęs su gyventojų civilinės saugos švietimo veiklomis, kurias numatoma įtraukti į strategiją. Tikimasi, kad papildomos veiklos padidins palangiškių informuotumą ir padės ugdyti praktinius įgūdžius, reikalingus ekstremaliųjų situacijų metu.

    Tokios priemonės gali apimti gyventojams aktualias temas: kaip elgtis gavus perspėjimo pranešimus, ką turėti namų pasirengimo rinkinyje, kaip pasiruošti elektros ar ryšio sutrikimams ir kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu. Pastaraisiais metais civilinės saugos stiprinimas Lietuvoje tapo vienu iš viešojo sektoriaus prioritetų, todėl savivaldybių ir bendruomenių įsitraukimas vertinamas kaip praktinis atsparumo didinimo pagrindas.

    Vietos veiklos grupė pabrėžia, kad visuomenės įsitraukimas į viešojo valdymo procesus yra svarbi strategijos kokybės dalis. Kuo daugiau gyventojų pateiks konkrečių pastebėjimų, tuo tiksliau galima numatyti priemones, kurios realiai veiktų ir būtų pritaikomos Palangos situacijai.

    Pasiūlymus dėl strategijos keitimo gyventojai gali teikti iki 2026 metų gegužės 26 dienos. Jie priimami elektroniniu paštu projektai@palangavvg.lt arba užpildant anoniminę internetinę apklausą, kuri skelbiama vietos veiklos grupės informaciniuose kanaluose.