CP v2

Tag: Palūkanų normos

  • Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 3 proc.: JAV spaudžia kelti palūkanas

    Riba, kurios nebuvo 30 metų

    Japonijos 10 metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas rugsėjo 1 dieną trumpam pasiekė 3 proc. ribą. Tai aukščiausias lygis nuo 1996 metų ir dar vienas ženklas, kad ilgametė itin pigių pinigų era Japonijoje baigiasi.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį ne tik į patį skaičių, bet ir į judėjimo greitį: per maždaug dvejus metus šis pajamingumas daugiau nei patrigubėjo. Kartu aukštumose laikėsi ir trumpesnių terminų Japonijos skolos vertybiniai popieriai, rodantys, kad spaudimas apima visą kreivę.

    Kodėl pajamingumai šauna į viršų?

    Pagrindinis veiksnys yra Bank of Japan krypties pasikeitimas: bazinė palūkanų norma Japonijoje šiuo metu siekia 1 proc. ir rinkos laukia tolesnio griežtinimo. Investuotojai obligacijų kainomis iš esmės diskontuoja tikimybę, kad artimiausiame posėdyje palūkanos gali būti didinamos iki 1,25 proc.

    Prie pajamingumų kilimo prisideda ir infliacijos rizikos, ir diskusijos dėl viešųjų finansų tvarumo, ypač kai politikoje girdimi fiskalinės plėtros signalai. Kai investuotojai ima reikalauti didesnės grąžos už riziką, obligacijų kainos krenta, o jų pajamingumas kyla.

    G20 fone – JAV spaudimas Tokijui

    G20 finansų susitikimo metu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad Vašingtonas norėtų greitesnio Japonijos pinigų politikos griežtinimo. Jo teigimu, sprendimai, vedantys į stipresnę jeną, būtų tikėtini, o rinka tai jau įkainoja.

    „Manau, kad rinka tai dabar jau įkainoja“, – sakė Scottas Bessentas, atsakydamas į klausimą, ar turi omenyje didesnes palūkanų normas.

    Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama po susitikimų akcentavo valiutos kurso tvarkos ir stabilumo svarbą, tačiau tvirtino, kad pinigų politika nebuvo aptarinėjama. Tuo pat metu Japonijos pareigūnai pabrėžia, kad Bank of Japan sprendimus priima pagal vidaus ekonomikos sąlygas, o ne pagal užsienio partnerių lūkesčius.

    Valiutos klausimas išlieka jautriausias: jena pastaruoju metu svyravo ties lygiu, kurį rinka neretai laiko riba galimai intervencijai. Silpnesnė jena brangina importą ir gali didinti infliacinį spaudimą, o tai dar labiau stiprina argumentus dėl aukštesnių palūkanų.

    Pasaulinis obligacijų išpardavimas nesibaigia

    Japonijos judėjimas vyksta platesnio suverenių obligacijų išpardavimo kontekste, kai daugelyje šalių pajamingumai kyla dėl užsitęsusios infliacijos rizikų ir griežtesnės centrinių bankų retorikos. Tokiose sąlygose jautriausiai reaguoja ilgo termino skolos vertybiniai popieriai, nes jų kainos labiau priklauso nuo ateities palūkanų normų trajektorijos.

    Rinkoms svarbiausia žinia artimiausiomis savaitėmis bus Bank of Japan sprendimas ir jo komunikacija apie tolimesnį kursą. Nuo jos priklausys ne tik obligacijų pajamingumai, bet ir jenos kryptis bei platesnės rizikos nuotaikos Azijos finansų rinkose.

  • Euro zoną supurtė infliacijos šuolis: rugpjūtį 3,3 proc., brangsta energija ir spaudžia ECB

    Euro zoną supurtė infliacijos šuolis: rugpjūtį 3,3 proc., brangsta energija ir spaudžia ECB

    Infliacija euro zonoje vėl kyla

    Euro zonos metinė infliacija 2026 metų rugpjūtį pakilo iki 3,3 proc., kai 2026 metų liepą siekė 2,9 proc., rodo išankstinis Eurostato įvertis. Mėnesio kainų augimas sudarė 0,4 proc., o tai signalizuoja, kad kainų spaudimas vasaros pabaigoje sustiprėjo.

    Europos Centrinio Banko tikslas yra 2 proc., todėl naujausi duomenys vėl kelia klausimą, ar pinigų politika netrukus taps dar griežtesnė. Rinkos dalyviai didina tikimybę, kad artimiausiame posėdyje bus svarstomas palūkanų kėlimas.

    Energija tapo pagrindiniu varikliu

    Didžiausią įtaką bendram kainų lygiui turėjo energija: per metus ji pabrango 14,3 proc., o 2026 metų liepą metinis augimas buvo 10,3 proc. Vien per mėnesį energijos kainos ūgtelėjo 2,9 proc., todėl būtent ši kategorija tapo ryškiausiu infliacijos šaltiniu.

    Kainų šuolį skatino pasaulinių naftos ir dujų kainų brangimas, siejamas su geopolitine įtampa ir tiekimo grandinių trikdžiais, ypač laivybos maršrutuose. Energetikos kainų svyravimai euro zonoje greitai persiduoda degalams, šildymui ir daliai prekių bei paslaugų savikainos.

    „Šį kartą infliaciją daugiausia stūmė atšokusios degalų kainos, o baziniai kainų spaudimo veiksniai išliko santūresni, nes paslaugų infliacija sumažėjo“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Leo Barincou.

    Bazinė ir paslaugų infliacija rodo ramesnį vaizdą

    Infliacija paslaugų sektoriuje, kuri paprastai laikoma inertiškesne ir ECB ypač stebima, sumažėjo nuo 3,3 proc. iki 3,0 proc. Tuo metu bazinė infliacija, neįtraukianti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, nežymiai smuktelėjo nuo 2,5 proc. iki 2,4 proc.

    Tokie rodikliai leidžia manyti, kad energijos brangimas kol kas nėra plačiai įsišaknijęs kituose krepšelio segmentuose. Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsę energijos kainų šokai dažnai vėluodami persiduoda tiek paslaugoms, tiek pramonei.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainos per metus paaugo 1,2 proc., kaip ir 2026 metų liepą. Šis stabilumas sumažina riziką, kad infliacija taps dar labiau įsisenėjusi per kasdienio vartojimo prekes.

    Lietuvoje infliacija – aukščiausia

    Tarp euro zonos šalių, įtrauktų į rugpjūčio išankstinį vertinimą, didžiausia metinė infliacija fiksuota Lietuvoje – 5,8 proc. Mažiausias rodiklis užfiksuotas Estijoje – 1,3 proc., o tai išryškina ryškius skirtumus tarp valstybių.

    Iš didžiųjų ekonomikų Prancūzijoje infliacija siekė 2,7 proc., Vokietijoje – 2,9 proc., ir abi šalys liko žemiau euro zonos vidurkio. Ispanijoje rodiklis išsiskyrė didesniu šuoliu ir sudarė 4,5 proc., o Italijoje infliacija pasiekė 3,2 proc.

    Ko tikėtis iš ECB?

    Auganti bendra infliacija, nors ją ir tempia daugiausia energija, didina spaudimą ECB reaguoti palūkanų normomis. Finansų rinkose stiprėja lūkestis, kad artimiausiame posėdyje gali būti pasirinktas 0,25 proc. punkto palūkanų didinimas, siekiant pristabdyti kainų kilimą.

    ECB sprendimus lems ne tik bendras infliacijos skaičius, bet ir tai, ar energijos šokas pradės skverbtis į paslaugas, darbo užmokesčio derybas bei ilgalaikius infliacijos lūkesčius. Jei paslaugų infliacija ir baziniai rodikliai išliks santūrūs, centrinis bankas gali rinktis atsargesnį tempą.

  • Europos obligacijų palūkanos šoktelėjo į 15 metų aukštumas: ką tai reiškia paskoloms ir kainoms?

    Europos obligacijų palūkanos šoktelėjo į 15 metų aukštumas: ką tai reiškia paskoloms ir kainoms?

    Europos valstybių skolinimosi kaina rugsėjo 1 dieną pašoko į aukščiausią lygį per daugiau nei 15 metų, rinkoms toliau parduodant obligacijas. Didesnės palūkanos fiksuotos daugelyje didžiųjų ekonomikų, o investuotojai vis aktyviau vertina infliacijos ir biudžetų rizikas.

    Rinkos rodikliai signalizavo, kad Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 3,36 proc., o vėliau šiek tiek sumažėjo iki maždaug 3,34 proc. Kartu brango ir ilgesnės trukmės skola: Vokietijos 30 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 3,84 proc., taip pat aukščiausiai nuo 2011 metų.

    Obligacijų pajamingumas juda priešinga kryptimi nei jų kaina: kai investuotojai parduoda obligacijas, jų kaina krenta, o fiksuotos palūkanų išmokos tampa santykinai didesnės, todėl pajamingumas kyla. Paprastai tariant, kuo daugiau obligacijų išparduodama, tuo brangiau valstybėms skolintis naujomis emisijomis.

    Kas užkūrė išpardavimą?

    Pagrindinė įtampa kyla iš kelių sutampančių veiksnių: pabrangusios energijos, atsinaujinusių infliacijos baimių ir griežtesnių centrinių bankų signalų. Investuotojai vis dažniau lažinasi, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau.

    Euro zonos išankstiniai infliacijos duomenys parodė, kad rugpjūtį metinė infliacija pakilo iki 3,3 proc., palyginti su 2,9 proc. liepą, o energijos kainos buvo 14,3 proc. didesnės nei prieš metus. Tai gerokai viršija Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslą ir didina spaudimą pinigų politikai.

    Rinkos dalyviai ėmė aktyviau vertinti ir artimiausio ECB posėdžio scenarijus, tarp jų ir 0,25 proc. punkto palūkanų normų didinimą. Aukštesnės bazinės palūkanos tiesiogiai persiduoda per visą palūkanų kreivę, todėl brangsta ir valstybių, ir įmonių, ir gyventojų skolinimasis.

    Prancūzijos skola vėl po padidinamuoju stiklu

    Analitikai pažymi, kad Vokietijos pajamingumai daugiausia sekė pasaulines tendencijas, tačiau kai kurios šalys susidūrė ir su papildoma rizikos priemoka. Prancūzijos atveju ją didina politinė ir fiskalinė perspektyva, o diskusijos dėl biudžeto tampa vis jautresnės artėjant 2027 metų prezidento rinkimams.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Prancūzijos bendroji valdžios skola šiemet gali siekti 118,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais didėti iki 120,5 proc. Banque de France vertinimu, biudžeto deficitas šiemet gali siekti apie 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl rinkos atidžiau vertina valstybės gebėjimą stabilizuoti finansus.

    „Norint grįžti į tvarų fiskalinį kelią, Prancūzijai reikės reikšmingų reformų, kurios bus nepopuliarios“, – sakė BCA fiksuotų pajamų strategas Robertas Timperis, komentuodamas augančią rizikos priemoką.

    Poveikis vartotojams ir verslui

    Kylant valstybės skolinimosi kainai, brangsta ir bankų finansavimas, todėl palūkanų spaudimas gali persikelti į būsto paskolas, įmonių kreditus ir naujas obligacijų emisijas. Tai ypač svarbu šalims, kuriose didelė dalis skolos turi būti refinansuojama artimiausiais metais, o biudžetų erdvė ribota.

    Kartu obligacijų rinkų svyravimai keičia investuotojų elgseną: aukštesni pajamingumai gali tapti patrauklesne alternatyva rizikingesnėms turto klasėms, tačiau didesnis neapibrėžtumas didina ir kainų svyravimus. Dalis rinkos dalyvių įspėja, kad ilgiau trunkantis aukštos infliacijos ir silpnesnio augimo derinys didina stagfliacijos riziką, o tai būtų sudėtinga aplinka tiek politikos formuotojams, tiek verslui.

    Panašus pardavimo spaudimas matomas ir už Europos ribų: JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 4,78 proc., o Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė apie 3,00 proc., aukščiausiai nuo 1996 metų. Tai rodo, kad rinkos problemos nėra vien regioninės ir labiau primena globalų palūkanų normų persikainojimą.

  • Nafta šoka aukštyn: JAV ir Irano įtampa įkaitino rinkas, FED griežtina toną

    Nafta šoka aukštyn: JAV ir Irano įtampa įkaitino rinkas, FED griežtina toną

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, o Azijos biržose įsivyravo atsargumas: investuotojai vienu metu vertino atsinaujinusią JAV ir Irano eskalaciją bei griežtesnius signalus dėl palūkanų normų JAV.

    Rinkų nuotaikas labiausiai veikė dvi kryptys. Viena vertus, geopolitinė rizika Persijos įlankos regione pakurstė baimes dėl tiekimo, kita vertus, JAV centrinio banko vadovo Kevino Warsho retorika padidino tikimybę, kad palūkanos gali būti keliamos.

    FED signalai didina nervingumą

    Kalboje Džeksono Holio simpoziume Vajominge K. Warsh pabrėžė, kad dėl palūkanų normų sprendimų bus vertinama, ar bazinė infliacija pakankamai sparčiai artėja prie tikslo. Investuotojai tai interpretavo kaip pasirengimą griežtinti politiką, jei kainų spaudimas nemažės.

    Šiuo metu infliacija JAV siekia 3,7 proc., o FED siekiamas tikslas yra 2 proc. Aukštesnės energijos kainos laikomos vienu svarbiausių veiksnių, dėl kurių infliacijos mažėjimas stringa, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokius naftos brangimo impulsus.

    „Turime būti įsitikinę, kad bazinė infliacija aiškiai ir pakankamu greičiu juda link mūsų tikslo. Priešingu atveju turime ką veikti“, – sakė Kevinas Warsh.

    Po tokių komentarų didėjo trumpalaikių JAV iždo obligacijų pajamingumai, stiprėjo doleris, o auksas, kuriam palankesnės žemesnės palūkanos, smuko. Azijoje labiausiai spaudimą patyrė technologijų sektorius, kuriam brangstantis skolinimasis ypač aktualus dėl didelių investicijų į DI infrastruktūrą.

    Dėmesys artėjančiai JAV statistikai

    Artimiausioms rinkų kryptims lemiamos gali būti svarbios makroekonominės ataskaitos iki kito FED sprendimo. Šią savaitę investuotojai laukia darbo rinkos duomenų, o kitą savaitę bus skelbiamas vartotojų kainų indeksas.

    Rinkose vyrauja nuostata, kad net ir nedideli nukrypimai nuo prognozių gali smarkiai padidinti svyravimus palūkanų, valiutų ir akcijų rinkose. Dėl to portfelių valdytojai linkę mažinti riziką, ypač tada, kai kartu kyla geopolitinis neapibrėžtumas.

    Hormūzo sąsiauris vėl kelia įtampą

    Naftos kainų šuolį paskatino pranešimai apie JAV smūgius Irano raketų paleidimo įrenginiams nedidelėje saloje Hormūzo sąsiauryje. Iranas atsakė smogdamas JAV kariniams taikiniams Jordanijoje, o tai sugrąžino vadinamąjį geopolitinį priedą į naftos kainodarą.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetinių koridorių, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų dujų srautų. Kai laivyba ar draudimo sąlygos regione griežtėja, rinka paprastai įkainoja tiekimo riziką ir kainos reaguoja staigiais šuoliais.

    Nors pastaruoju metu fiziniai srautai buvo kiek atsigavę nuo blogiausių lygių, nauja eskalacija priminė, kad situacija išlieka trapi. Prekybininkams tai signalas, jog bet koks incidentas sąsiauryje gali greitai pakeisti kainų trajektoriją ir iš naujo pakurstyti infliacinius lūkesčius visame pasaulyje.

  • FED vadovas sunerimęs dėl infliacijos: rinkos jau skaičiuoja palūkanų kėlimą rugsėjį

    FED vadovas sunerimęs dėl infliacijos: rinkos jau skaičiuoja palūkanų kėlimą rugsėjį

    JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas per savo pirmąją kalbą Jackson Hole simpoziume pareiškė, kad finansinės sąlygos JAV nėra pakankamai ribojančios, o bazinė infliacija kol kas reikšmingai neslūgsta. Tokio tono rinkos įvertino kaip griežtėjantį, didinantį tikimybę, kad palūkanos gali būti keliamos jau artimiausiame posėdyje.

    Warshas pabrėžė, kad ekonomika pastaraisiais mėnesiais veikiau stiprėjo nei silpo, o darbo rinka išlieka artima pilno užimtumo būklei. Jo teigimu, būtent kainų stabilumas šiuo metu turi būti pagrindinis Federalinio rezervo prioritetas, nes infliacija išlieka per aukšta ir per plati pagal prekių bei paslaugų krepšelį.

    „Man didelį įspūdį daro bendra ekonomikos būklė, kuri, panašu, sustiprėjo“, – sakė Kevinas Warshas.

    Anot jo, vienas aiškiausių stiprybės ženklų yra atsparumas sukrėtimams, kurį demonstravo tiek realioji ekonomika, tiek finansų rinkos. Warshas taip pat akcentavo, kad dabartiniai duomenys neleidžia patikimai teigti, jog bazinės infliacijos tendencijos jau aiškiai juda link 2 proc. tikslo pakankamu tempu.

    Kalbėdamas apie infliacijos dinamiką, Federalinio rezervo vadovas rėmėsi asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) indeksu, kuris yra pagrindinis JAV centrinio banko stebimas rodiklis. Jis nurodė, kad per 12 mėnesių PCE infliacija siekė 3,7 proc., o per šešis mėnesius metiniu tempu buvo apie 4,1 proc., todėl, jo vertinimu, pergalės prieš infliaciją skelbti dar anksti.

    Rinkose po šių komentarų išaugo lūkesčiai dėl palūkanų didinimo: investuotojai ėmė labiau įkainoti 0,25 proc. punkto kėlimo scenarijų artimiausiame Federalinio rezervo posėdyje. Kartu su tuo pastebėtos ir obligacijų rinkos reakcijos, kai ilgalaikių JAV iždo vertybinių popierių pajamingumai kito, o JAV dolerio indeksas stiprėjo.

    DI ir produktyvumo klausimas

    Warshas kalboje atskirai išskyrė dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai, teigdamas, kad technologijų pažanga gali būti naujas svarbus produktyvumo veiksnys. Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol kas per anksti vienareikšmiškai atsakyti, ar DI labiau papildys darbuotojų veiklą, ar pakeis dalį darbo vietų, ir kada šis efektas atsispindės makroekonominiuose rodikliuose.

    Pasak jo, Federaliniame rezerve suformuota darbo grupė analizuoja DI įtaką produktyvumui ir užimtumui, tačiau jos darbas neturės tiesioginės įtakos artimiausiems pinigų politikos sprendimams. Warshas taip pat atkreipė dėmesį į didėjančias investicijas, susijusias su DI infrastruktūra, ir tai, kad dalis verslo kapitalo išlaidų augimo gali būti siejama būtent su šiuo technologiniu ciklu.

    Kodėl jis atsisako išankstinių užuominų?

    Vienas ryškiausių kalbos akcentų buvo Warsho atsisakymas praktikuoti vadinamąsias išankstines nuorodas apie būsimus sprendimus. Jis argumentavo, kad ši priemonė buvo svarbi per 2008 metų finansų krizę ir po jos, tačiau dabar gali klaidinti, nes rinkos pernelyg pradeda remtis centrinio banko signalais, o ne ekonominiais fundamentaliais duomenimis.

    „Neturėtume kurti režimo, kuriame rinkos dalyviai pirmiausia laukia centrinio banko, kad apsispręstų dėl kito sandorio“, – sakė Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, toks abipusis signalų skaitymas gali tapti veidrodžių sale, kai rinkos bando nuspėti Federalinį rezervą, o Federalinis rezervas pernelyg stebi rinkų reakcijas, prarasdamas jautrumą naujai informacijai. Warshas pabrėžė, kad klaidų kainą dažniausiai sumoka ne didžiausi finansų rinkų dalyviai, o namų ūkiai, susiduriantys su aukštomis kainomis ar didesniu neužtikrintumu dėl darbo.

    Baigdamas jis nurodė, kad yra įsipareigojęs ne iš anksto paskelbtam sprendimui, o disciplinai vertinti naujausius duomenis ir laikytis 2 proc. PCE infliacijos tikslo. Artimiausias Federalinio rezervo sprendimas dėl palūkanų numatytas rugsėjo 16 dieną, o rinkos iki tol itin jautriai reaguos į naujus infliacijos ir darbo rinkos rodiklius.

  • Fed žada mažiau užuominų rinkoms: Kevinas Warshas Jackson Hole aiškiai išdėstė prioritetus

    Naujasis JAV Federalinės rezervų sistemos (Fed) vadovas Kevinas Warshas per ekonomikos politikos simpoziumą Jackson Hole pasiuntė rinkoms aiškią žinią: centrinis bankas grįžta prie griežto mandato, bet mažiau aiškins, ką darys toliau. Pagrindiniai prioritetai išlieka tie patys – 2 proc. infliacijos tikslas ir siekis maksimalizuoti užimtumą.

    Warshas pabrėžė, kad vadinamosios išankstinės gairės dėl būsimų sprendimų bus naudojamos atsargiau. Jo teigimu, skaidrumas nėra savitikslis, o komunikacija turi tarnauti pinigų politikos kokybei, ypač kai ekonomikoje daug neapibrėžtumo.

    Mažiau signalų, daugiau neapibrėžtumo

    Tokia kryptis reiškia, kad iki kiekvieno Fed posėdžio rinkoms gali tekti gyventi su didesne nežinomybe dėl palūkanų normų. Pastaraisiais metais investuotojai buvo įpratę prie detalesnių užuominų apie galimus sprendimus, todėl bet koks tonas „mažiau žadėti iš anksto“ paprastai didina jautrumą naujiems duomenims.

    Warshas taip pat akcentavo, kad Fed nariai turėtų būti santūresni komentuodami politinius įvykius ir jų įtaką pinigų politikai. Praktikoje tai gali reikšti, kad rinkos daugiau informacijos bandys išskaityti ne iš pareiškimų, o iš makroekonominių rodiklių ir posėdžių sprendimų logikos.

    „Nusprendžiau pakeisti vadinamųjų išankstinių gairių formą ir funkciją. Komunikacija turi tarnauti svarbiausiam Fed uždaviniui – vykdyti tinkamą pinigų politiką“, – sakė Kevinas Warshas.

    2 proc. infliacija lieka „kietas“ tikslas

    Kalboje aiškiai pakartota, kad kainų stabilumas yra pamatinė Fed atsakomybė, o 2 proc. tikslas – nekintantis orientyras. Warshas pabrėžė, jog infliacija savaime negrįžta į vidurkį, todėl centrinis bankas privalo veikti ryžtingai, kai kainų augimas tampa per didelis.

    Jis atkreipė dėmesį, kad aukšta infliacija tiesiogiai kenkia gerovei: ji mažina perkamosios galios stabilumą, didina verslo sąnaudas ir apsunkina ilgalaikius sprendimus tiek namų ūkiams, tiek įmonėms. Dėl to Fed, vertindamas situaciją, remsis duomenimis, kurie turi būti tikslūs, aktualūs ir praktiškai pritaikomi sprendimams priimti.

    „Kainų stabilumo tikslas – 2 proc. – yra tvirtas ir nuolatinis. Kainų stabilumas neatsiranda savaime, o aukšta infliacija pati savaime yra labai žalinga ekonominei gerovei“, – sakė Kevinas Warshas.

    Dėmesys užimtumui ir žaliavų rinkoms

    Kartu buvo pabrėžtas ir antrasis Fed mandato ramstis – maksimalus užimtumas. Warshas teigė, kad infliacijos suvaldymas nėra priešprieša darbo rinkos tikslams, o veikiau sąlyga tvariam augimui, kai atlyginimų ir kainų dinamika tampa labiau prognozuojama.

    Naujoji vadovybė išskyrė ir papildomą akcentą – pasaulinių žaliavų rinkų tendencijų stebėjimą. Žaliavų kainų svyravimai dažnai greitai persiduoda degalų, energijos ir dalies vartojimo prekių kainoms, todėl gali tapti svarbiu kanalu infliaciniams spaudimams sustiprėti.

    Po Warsho kalbos didelių sukrėtimų rinkose nefiksuota: dolerio kursas reikšmingai nesikeitė, o pagrindiniai JAV akcijų indeksai nežymiai paaugo. Vis dėlto investuotojams svarbiausia bus kitas etapas – artimiausias Fed posėdis, po kurio paaiškės, kaip naujoji komunikacijos strategija derės su sprendimais dėl palūkanų normų.

  • „Fitch“ sprendžia Prancūzijos reitingą: menkiausias pokytis gali branginti skolas

    „Fitch“ sprendžia Prancūzijos reitingą: menkiausias pokytis gali branginti skolas

    Verdiktas prieš biudžeto mūšį

    Reitingų agentūra „Fitch“ penktadienį skelbia naują Prancūzijos valstybės skolos reitingo vertinimą. Sprendimas pasirodo likus maždaug mėnesiui iki 2027 metų biudžeto pateikimo Nacionalinei Asamblėjai, todėl jo laukiama itin jautriu politiniu momentu.

    Šiuo metu Prancūzijai „Fitch“ taiko A+ reitingą su stabilia perspektyva. 2025 metų rugsėjį šalis neteko aukštesnio įvertinimo, o 2026 metų kovą reitingas buvo paliktas nepakeistas.

    Kodėl rinkos įsitempusios

    Ekonomistai pabrėžia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus yra status quo, tačiau neatmetama, kad perspektyva gali būti pakeista į neigiamą. Toks žingsnis reikštų aiškų signalą, jog artimiausiais ketvirčiais didėja reitingo mažinimo rizika.

    Reitingų sprendimai tiesiogiai veikia valstybės skolinimosi kainą: investuotojai paprastai reikalauja didesnės grąžos, kai didėja rizikos vertinimas. Tai ypač svarbu, kai palūkanų sąnaudos biudžete auga, o skolą refinansuoti tenka reguliariai ir didelėmis sumomis.

    Augimas silpnesnis, deficitas didelis

    Nuo pavasario Prancūzijos makroekonominė aplinka tapo nepalankesnė: augimo prognozės 2026 metams buvo mažinamos. „Fitch“ anksčiau buvo nurodžiusi 1 proc. augimą, tuo metu valdžios institucijų projekcijos buvo kuklesnės, o dalis analitikų kalbėjo apie maždaug 0,6 proc. tempą.

    Naujausi statistikos duomenys taip pat siunčia atsargumo signalų: 2026 metų antrąjį ketvirtį Prancūzijos bendrasis vidaus produktas, patikslinus įvertį, neaugo. Nacionalinė statistikos institucija nurodė, kad rezultatą blogino ryškesnis nei manyta žemės ūkio produkcijos smukimas.

    Fiskalinėje pusėje diskusijų ašis išlieka deficitas. „Fitch“ prognozė siekia apie 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto, kai valdžios tikslas yra maždaug 5 proc., o dalis rinkos vertinimų deficito kartelę kelia iki maždaug 5,1 proc.

    „Status quo yra labiausiai tikėtinas scenarijus, nors perspektyvos pakeitimo į neigiamą atmesti negalima“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.

    Analitikų vertinimu, tokie deficito lygiai palieka mažai erdvės greitam konsolidavimui, ypač jei augimas išlieka silpnas. Tuo pat metu valstybės skola, kaip tikimasi, dar kelerius metus gali didėti, o palūkanų išlaidos ir toliau darys spaudimą biudžetui.

    Politikos rizika: biudžetas ir rinkimai

    Artėjantis 2027 metų biudžeto ciklas žadamas sudėtingas: Prancūzijos premjeras Sébastienas Lecornu planuoja biudžetą pristatyti rugsėjo 30 dieną, o parlamentinės diskusijos turėtų persikelti į spalį. Kuo arčiau prezidento rinkimų, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimus lydės politinė įtampa ir sunkesnės derybos dėl taupymo priemonių.

    Opozicijos lyderiai jau signalizuoja apie griežtą laikyseną, todėl neatmetamas ir bandymas blokuoti ar nuversti biudžetą politinėmis procedūromis. Reitingų agentūroms tai svarbu, nes politinis stabilumas ir gebėjimas įgyvendinti fiskalinę politiką yra vieni pagrindinių veiksnių vertinant šalies kreditingumą.

    Rinkos dalyviai dabar stebi ne tik patį sprendimą, bet ir formuluotes: net jei reitingas liks A+, griežtesnė retorika dėl skolos ir palūkanų sąnaudų gali tapti signalu, kad 2027 metais Prancūzijos reitingas atsidurs didesnėje rizikos zonoje.

  • „Bernstein“ prognozė: bitkoinas iki 2027 metų vidurio gali pasiekti 130 000 eurų, bet „Strategy“ tikslas mažinamas

    „Bernstein“ prognozė: bitkoinas iki 2027 metų vidurio gali pasiekti 130 000 eurų, bet „Strategy“ tikslas mažinamas

    Investicijų bendrovės „Bernstein“ analitikai prognozuoja, kad bitkoino kaina iki 2027 metų vidurio gali pasiekti apie 130 000 eurų, o kito ciklo pike 2029 metais – maždaug 260 000 eurų. Vertinimas grindžiamas prielaida, kad pasaulio ekonomikoje įsitvirtina vadinamasis valiutos nuvertinimo sandoris, kai investuotojai ieško ribotos pasiūlos turto.

    Anot analitikų, kelių dešimtmečių laikotarpis, kai palūkanos nuosekliai mažėjo, baigėsi, o valstybių skolos aptarnavimo kaštai auga. Ši dinamika, jų teigimu, gali stumti politikos formuotojus ieškoti lengvesnių sprendimų, tarp jų ir toleruoti didesnę infliaciją ar silpnesnes valiutas, o tai didina susidomėjimą auksu ir bitkoinu.

    „Augantys pajamingumai kuria savipalaikantį ciklą: didesnės palūkanų išlaidos, didesni biudžeto deficitai ir didesnis skolinimosi poreikis“, – sakė „Bernstein“ analitikų komanda, vadovaujama Gautamo Chhugani.

    „Bernstein“ atkreipia dėmesį, kad ši tema matoma ir biržoje prekiaujamų fondų apyvartose, kuriose bitkoino ir aukso produktai vėl dažniau patenka tarp aktyviausiai prekiaujamų. Tai siejama su investuotojų rotacija nuo anksčiau dominavusių technologijų ir puslaidininkių istorijų į apsidraudimą nuo infliacijos ir skolos rizikų.

    Analitikai taip pat pabrėžia, kad bitkoino rinką, jų vertinimu, stiprina brandesnė infrastruktūra ir platesnė prieiga per neatidėliotinus bitkoino ETF, taip pat įmonių iždo strategijos. Vienas iš argumentų – reikšminga pasiūlos dalis ilgą laiką nejuda, o tai mažina pardavimo spaudimą staigių svyravimų metu.

    Bazinėje prognozėje laikomasi istorinio ketverių metų ciklo logikos: iki 2026 metų pabaigos bitkoinas galėtų grįžti prie maždaug 110 000 eurų lygio, o iki 2027 metų vidurio pasiekti apie 130 000 eurų. Kito ciklo pikas 2029 metais, pagal šį scenarijų, siektų apie 260 000 eurų.

    Vis dėlto pateikiamas ir spartesnis scenarijus, jei institucinis kapitalas į bitkoiną plauktų agresyviau, o valiutų nuvertinimo tema taptų dominuojančia makro istorija. Tokiu atveju bitkoinas iki 2027 metų vidurio galėtų pakilti iki maždaug 170 000 eurų, o 2029 metais pasiekti apie 430 000 eurų.

    Tuo pat metu „Bernstein“ peržiūrėjo bitkoiną kaupiantį verslo modelį taikančios bendrovės Strategy tikslinę akcijos kainą ir ją sumažino iki maždaug 300 eurų. Analitikai paliko rekomendaciją lenkti rinką, tačiau nurodė, kad tikslas koreguojamas dėl atnaujintos bitkoino ciklo trajektorijos ir spartesnio akcijų skiedimo.

    Strategy yra viena didžiausių bitkoino turėtojų tarp viešai kotiruojamų įmonių, todėl jos vertė itin jautri kriptovaliutos kainai ir finansavimo sąlygoms. „Bernstein“ akcentuoja, kad stipresnis balansas gali suteikti daugiau manevro, tačiau tolesnis augimas priklausys nuo to, kaip keisis palūkanų normos, investuotojų rizikos apetitas ir bitkoino ETF paklausa.

    Analitikai primena, kad tokios prognozės išlieka scenarijai, o bitkoino kaina istoriškai pasižymėjo dideliais svyravimais ir giliomis korekcijomis. Investuotojams tai reiškia, kad net ir institucijų dalyvavimas nebūtinai panaikina cikliškumą, o rizikos valdymas išlieka esminis.

  • JAV palūkanų mažinimas vis tolsta: infliacija liepą išliko aukšta, brango kuras ir elektra

    JAV rinkose vis garsiau svarstoma, kad Federalinio rezervo galimybės greitai mažinti bazines palūkanų normas menksta. Naujausi infliacijos duomenys rodo, kad kainų spaudimas išlieka didesnis, nei tikėtasi, o tam daugiausia įtakos turi energijos išteklių brangimas.

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainų augimas išsilaikė ties 3,7 proc. Rinkos lūkesčiai buvo šiek tiek žemesni, tačiau rezultatą pakėlė aukštesnės degalų ir elektros energijos kainos.

    Kas labiausiai palaiko infliaciją

    Energetikos kainos JAV infliacijoje dažnai veikia kaip greitas katalizatorius: brangesni degalai didina transporto kaštus, o elektra tiesiogiai atsiliepia namų ūkių išlaidoms. Net ir tada, kai kai kurių prekių kainos stabilizuojasi, energijos šuoliai gali pristabdyti bendrą infliacijos lėtėjimą.

    Tokie svyravimai rinkoms svarbūs ir dėl to, kad jie greitai persiduoda į verslo sąnaudas. Dėl to investuotojai atidžiai vertina, ar infliacija grįžta į tvaresnę mažėjimo trajektoriją, ar užsitęs aukštesnių kainų laikotarpis.

    Kaip tai veikia Federalinį rezervą

    Infliacijos rodikliai yra vienas pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl palūkanų normų krypties, todėl išliekanti 3,7 proc. infliacija mažina argumentų skubiam palūkanų mažinimui. Kuo ilgiau kainų augimas laikosi virš rinkos prognozių, tuo didesnė tikimybė, kad palūkanų mažinimas bus nukeltas.

    Artimiausias Federalinio rezervo posėdis numatytas rugsėjo 15–16 dienomis, o sprendimų komunikacija tradiciškai sulaukia didelio finansų rinkų dėmesio. Investuotojai ieškos užuominų, ar centrinis bankas labiau nerimauja dėl užsitęsusios infliacijos, ar jau mato pakankamai aiškių ženklų švelninti pinigų politiką.

    Žvilgsnis į artimiausius mėnesius

    Analitikų vertinimu, artimiausiais mėnesiais infliacijos kryptį gali lemti ne tik degalų kainos, bet ir prekybos politika bei valiutos kursas. Jei importas brangtų dėl silpnesnio dolerio, tai galėtų papildomai kelti kainas vidaus rinkoje.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: optimistiniai scenarijai apie greitą palūkanų mažinimą silpnėja, o sprendimai vis labiau priklausys nuo kiekvieno naujo infliacijos ir energijos kainų signalo.

  • Europoje brangsta skolinimasis: kyla obligacijų pajamingumai, bankai peržiūri paskolų palūkanas

    Europoje brangsta skolinimasis: kyla obligacijų pajamingumai, bankai peržiūri paskolų palūkanas

    Kas vyksta obligacijų rinkose?

    Europos valstybių obligacijų pajamingumai kyla, o tai reiškia brangesnį skolinimąsi ne tik vyriausybėms, bet ilgainiui ir gyventojams bei verslui. Investuotojams reikalaujant didesnės grąžos už riziką, brangsta naujas valstybės skolos finansavimas, o rinkos palūkanos tampa aukštesniu atskaitos tašku visai ekonomikai.

    Didžiausias šio judėjimo praktinis efektas jau matomas kredito rinkoje: kai kuriose šalyse bankai pradeda kelti būsto paskolų palūkanas. Nors ryšys tarp obligacijų pajamingumų ir paskolų kainodaros skirtingose valstybėse nevienodas, bendras mechanizmas paprastas: brangesni pinigai rinkoje anksčiau ar vėliau atsispindi ir paskolų pasiūlymuose.

    Kodėl pajamingumai kyla būtent dabar?

    Pastarosiomis savaitėmis rinkos jautriai reaguoja į energijos kainų pokyčius ir infliacijos lūkesčius, o tai tiesiogiai veikia ilgalaikes palūkanas. Kai investuotojai tikisi, kad infliacija gali užsitęsti, jie dažniau reikalauja didesnio pajamingumo už ilgesnės trukmės obligacijas, kad apsisaugotų nuo perkamosios galios mažėjimo.

    Kitas veiksnys – Europos Centrinio Banko sprendimų trajektorija. Rinkos palūkanų normos dažnai juda iš anksto, nes investuotojai kainomis įvertina tikėtinus ECB veiksmus ateityje, todėl net ir be naujo sprendimo pajamingumai gali kilti, jei pasikeičia lūkesčiai dėl būsimų palūkanų.

    Prie spaudimo prisideda ir suintensyvėjusi obligacijų pasiūla, kai po sezoninių atokvėpių vyriausybės aktyviau grįžta į skolos rinkas. Didesnė pasiūla, ypač esant padidėjusiam neapibrėžtumui, paprastai reiškia didesnį pajamingumą, kurio reikalauja pirkėjai.

    Greičiausias poveikis: būsto paskolos

    Būsto paskolų palūkanos kai kuriose didžiosiose euro zonos ekonomikose jau rodo kilimo požymius. Vokietijoje būsto paskolų kainodara yra glaudžiai susijusi su ilgalaikių Vokietijos obligacijų pajamingumu, todėl rinkai pakilus dalis bankų pasiūlymus koreguoja greitai, kartais net per kelias dienas.

    Prancūzijoje situacija kiek kitokia: būsto paskolų palūkanos dažniau siejamos su ECB bazinėmis palūkanomis, tačiau ilgalaikis valstybės skolos pajamingumas istoriškai taip pat veikė skolinimosi kainą. Pastaruoju metu šį ryšį gali silpninti bankų finansavimo struktūra ir didesnės gyventojų santaupos, tačiau jei aukštesnės rinkos palūkanos išsilaikys, poveikis gali persiduoti ir čia.

    Italijoje fiksuotų palūkanų būsto paskolos dažniau orientuojasi į euro palūkanų apsikeitimo sandorių lygius, nors jie dažnai juda ta pačia kryptimi kaip ir vyriausybių obligacijos. Jei rinkos palūkanos išliks aukštos, bankai turi paskatą peržiūrėti naujų paskolų kainodarą, tik šis procesas gali būti lėtesnis ir priklausyti nuo konkurencijos bei maržų.

    Lėtesnis, bet svarbus poveikis: valstybės skolos aptarnavimas

    Vyriausybėms palūkanų šuolis neveikia akimirksniu, nes didelė dalis skolos yra išleista anksčiau, mažesnėmis palūkanomis, ir bus aptarnaujama tokiomis sąlygomis iki išpirkimo termino. Tačiau kuo ilgiau išlieka aukštesni pajamingumai, tuo didesnė skolos dalis bus refinansuojama brangiau, o tai palaipsniui didins biudžetų palūkanų išlaidas.

    Didelėms euro zonos ekonomikoms tai reiškia mažiau fiskalinės erdvės: daugiau biudžeto pajamų tenka skirti palūkanoms, o ne viešosioms paslaugoms, investicijoms ar mokesčių mažinimui. Finansų rinkos paprastai ramiau vertina aukštesnes palūkanas, jei jos kyla kartu su augimu, tačiau rizika didėja, kai pajamingumai šauna dėl abejojimo valstybės gebėjimu suvaldyti deficitą ir skolą.

    Gyventojams tai svarbu ir netiesiogiai: jei valstybės skolos aptarnavimo kaina didėja, ateityje gali daugėti spaudimo peržiūrėti išlaidas, prioritetus ar pajamų surinkimą. Tuo pat metu brangesnis skolinimasis rinkose gali atvėsinti būsto rinką ir lėčiau slopinti vartojimą, nes dalis namų ūkių atideda didesnius pirkinius arba renkasi mažesnes paskolų sumas.