CP v2

Tag: Palūkanų normos

  • JK 30 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki šimtmečio rekordo: ką tai žada visiems

    JK 30 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki šimtmečio rekordo: ką tai žada visiems

    Jungtinės Karalystės obligacijų rinką sudrebino staigus pajamingumų šuolis: 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų, vadinamų giltais, pajamingumas šią savaitę trumpam pakilo iki maždaug 5,79 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 metų, vėliau nusileisdamas link 5,6 proc. Kartu brango ir 10 metų giltų pajamingumas, artėjęs prie pastarųjų dešimtmečių aukštumų.

    Obligacijų kainos ir pajamingumai juda priešingomis kryptimis: kai investuotojai parduoda skolos vertybinius popierius, jų kaina krinta, o pajamingumas kyla, kad pritrauktų naujų pirkėjų. Todėl dabartinis šuolis signalizuoja, kad rinkos reikalauja didesnės premijos už riziką skolindamos Jungtinei Karalystei ilgam laikui.

    Kas stumia pajamingumus aukštyn?

    Vienas svarbiausių veiksnių yra lūkestis, kad Anglijos bankui gali tekti ilgiau išlaikyti aukštas palūkanų normas, jei infliacija įsitvirtintų ir lėčiau grįžtų prie 2 proc. tikslo. Aukštesnės bazinės palūkanos didina naujai leidžiamos skolos kainą ir kelia spaudimą senesnių obligacijų kainoms.

    Papildomą įtampą kursto geopolitiniai sukrėtimai ir energijos kainų šuoliai, nes Jungtinė Karalystė yra jautri importuojamos energijos kainai. Brangesnė energija paprastai reiškia didesnę infliacijos riziką, prastesnes vartotojų nuotaikas ir silpnesnes ekonomikos augimo perspektyvas, o visa tai investuotojai greitai įskaičiuoja į obligacijų kainas.

    Rinkose svarbūs ir vidaus politikos signalai: investuotojai vertina, ar valdžia laikysis fiskalinės drausmės, ar, spaudžiama politinių pažadų bei viešųjų paslaugų finansavimo poreikio, rinksis didesnį skolinimąsi. Kuo didesnė tikimybė, kad skolos pasiūla rinkoje augs, tuo didesnės palūkanos dažnai reikalaujamos už ilgalaikes obligacijas.

    Kodėl tai svarbu iždui, verslui ir gyventojams?

    Valstybei kylantys pajamingumai reiškia brangesnį skolos aptarnavimą ir mažiau laisvų lėšų kitoms išlaidoms. Plačiai cituojami vertinimai rodo, kad kiekvienas 0,25 proc. skolinimosi kainos padidėjimas gali pridėti apie 2,9 milijardo eurų per metus prie palūkanų sąskaitos, o 0,5 proc. šuolis reikštų maždaug 5,8 milijardo eurų papildomą metinę naštą.

    Giltų pajamingumai yra etalonas daugeliui finansinių produktų, todėl jų kilimas greitai persiduoda į būsto paskolų, ypač fiksuotų palūkanų, kainodarą. Kai rinkos palūkanos kyla, bankų finansavimas brangsta, o tai didina mėnesines įmokas tiems, kurie netrukus refinansuos paskolas arba ims naują kreditą.

    Verslui tai reiškia brangesnes investicijas ir didesnę riziką, kad bus atidėtos plėtros programos, mažės samdymas ar bus atsargiau vertinami projektai. Finansų rinkose tai dažnai apibūdinama kaip finansinių sąlygų griežtėjimas, kai brangsta kapitalas ir lėtėja ekonominis aktyvumas.

    Ką toliau stebės rinkos?

    Artimiausiu metu investuotojai daugiausia dėmesio skirs Anglijos banko signalams dėl palūkanų normų trajektorijos ir infliacijos dinamikai, ypač energijos kainų poveikiui. Ilgalaikių obligacijų pajamingumams lemiamą įtaką turės ir tai, ar ekonomikos augimas išliks pakankamas, kad valdžia galėtų vykdyti įsipareigojimus nemažindama išlaidų ar nedidindama mokesčių.

    Ne mažiau svarbūs bus ir politiniai sprendimai bei biudžeto gairės, nes rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą didesnį skolinimosi poreikį. Jei neapibrėžtumas didės, ilgalaikio skolinimosi kaina gali išlikti aukšta, o tai ilgainiui paveiktų tiek valstybės finansus, tiek gyventojų perkamąją galią.

  • Amerikiečius smaugia automobilių įmokos: skola pasiekė 1,56 trln. eurų, įmokos šauna aukštyn

    Amerikiečius smaugia automobilių įmokos: skola pasiekė 1,56 trln. eurų, įmokos šauna aukštyn

    JAV gyventojų automobilių paskolų ir lizingo našta sparčiai didėja: bendra su transportu susijusi skola 2025 metų pabaigoje pasiekė apie 1,56 trilijono eurų. Nauja analizė rodo, kad per kelerius metus augo ir vidutinė pasiskolinta suma, ir mėnesinės įmokos, todėl vis daugiau šeimų priverstos peržiūrėti kasdienes išlaidas.

    Skaičiuojama, kad automobilių paskolų ar lizingo įsipareigojimų turi apie 86 milijonai amerikiečių, tai yra maždaug kas ketvirtas gyventojas. Analizėje vertinti tiek įprasti išsimokėtinai įsigyjami automobiliai, tiek lizingo sutartys, kurios taip pat didina mėnesinę finansinę naštą.

    Kodėl įmokos taip išaugo

    Vidutinė naujos automobilių paskolos suma 2025 metų pabaigoje siekė apie 31 200 eurų, kai 2018 metų pabaigoje buvo apie 23 100 eurų. Kartu augo ir vidutinė mėnesinė įmoka: ji viršijo 630 eurų, o prieš kelerius metus buvo apie 470 eurų.

    Didėjimą labiausiai stumia dvi priežastys: brangstantys automobiliai ir aukštesnės palūkanos. Vartotojams dažnai tenka rinktis tarp didesnės mėnesinės įmokos arba ilgesnio paskolos termino, kuris sumažina įmoką šiandien, bet gerokai padidina bendrą sumokamą sumą per visą laikotarpį.

    „Žmonės mato, kad vis didesnę jų algos dalį suvalgo automobilio įmokos“, – sakė Angela Hanks.

    Pigių naujų automobilių beveik neliko

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad įperkamų naujų automobilių pasiūla yra smarkiai sumenkusi. Vidutinė naujo automobilio sandorio kaina artėja prie 45 600 eurų, kai 2018 metais dažniau svyravo apie 32 500–34 400 eurų, o pajamų augimas šio šuolio nekompensavo.

    Dalis gamintojų vis labiau koncentruojasi į didesnes pajamas turinčius pirkėjus, kurie lengviau atlaiko ekonominius sukrėtimus ir palūkanų šuolius. Dėl to žemiausios kainų kategorijos modelių pasirinkimas siaurėja, o pirkėjai, anksčiau turėję daugiau alternatyvų, dabar dažniau priversti skolintis daugiau.

    Palūkanos kyla, terminai ilgėja

    Vidutinė metinė palūkanų norma naujų automobilių finansavimui 2026 metų pradžioje siekė apie 6,9 proc. Tačiau vartotojams, kurių kredito istorija silpnesnė, palūkanos gali viršyti 18 proc., o tai reikšmingai padidina galutinę automobilio kainą vien dėl palūkanų.

    Kartu ilgėja ir paskolų terminai: daugiau nei penktadalis naujų automobilių finansavimo sandorių 2026 metų pradžioje buvo sudaromi septyneriems metams ar ilgiau. Toks sprendimas trumpuoju laikotarpiu mažina mėnesinę įmoką, bet didina riziką atsidurti situacijoje, kai automobilio vertė rinkoje tampa mažesnė nei likusi negrąžinta skola.

    Augančios įmokos daro spaudimą ir kitoms biudžeto eilutėms, nes papildomi šimtai eurų kas mėnesį dažnai „nuimami“ nuo maisto, nuomos, santaupų ar finansinio rezervo. Ekspertai pabrėžia, kad būtent šiame etape finansinis pažeidžiamumas išauga, o vienas netikėtas sukrėtimas gali greitai paversti įsipareigojimus sunkiai pakeliamais.

  • Lenkijos palūkanų normos gegužę nepakeistos: infliacija kyla, o kredito įmokos gali svyruoti

    Lenkijos palūkanų normos gegužę nepakeistos: infliacija kyla, o kredito įmokos gali svyruoti

    Gegužės sprendimas: normos lieka tos pačios

    Lenkijos centrinio banko pinigų politiką formuojanti taryba gegužę paliko bazines palūkanų normas nepakeistas. Pagrindinė (referencinė) palūkanų norma ir toliau siekia 3,75 proc. per metus, o tai atitiko didžiosios dalies ekonomistų lūkesčius.

    Kartu paliktos ir kitos normos: lombardo 4,25 proc., indėlių 3,25 proc., vekselių rediskonto 3,80 proc. ir diskonto 3,85 proc. Toks sprendimas rodo, kad po ankstesnio palūkanų mažinimo ciklo politika pereina į laukimo režimą.

    Infliacija vėl kyla, rizikos išlieka

    Išankstiniais statistikos duomenimis, balandį vartotojų kainų indeksas Lenkijoje augo iki 3,2 proc. per metus ir 0,6 proc. per mėnesį. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai metinė infliacija didėja, o vienas ryškesnių veiksnių – brangęs maistas.

    Dalis analitikų pabrėžia, kad auganti infliacija ir geopolitinė įtampa, galinti kelti energijos žaliavų kainas, didina neapibrėžtumą. Tokiose sąlygose centriniai bankai dažnai vengia skubotų sprendimų ir pirmiausia laukia aiškesnių duomenų apie kainų dinamiką.

    „Tikimės, kad taryba paliks palūkanų normas nepakitusias, nes po balandžio posėdžio vyravo laukimo režimo signalai, o neapibrėžtumas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali paveikti energijos kainas“, – sakė ekonomistai iš „Credit Agricole“.

    Ar įmanomas palūkanų didinimas?

    Nors bazinis scenarijus išlieka stabilios palūkanos, dalis rinkos dalyvių pastaruoju metu pradėjo svarstyti ir priešingą kryptį. Jei energijos kainos augtų, o infliacijos lūkesčiai pasaulyje vėl stiprėtų, spaudimas griežtinti pinigų politiką galėtų išaugti.

    Kai kurie bankų ekonomistai atkreipia dėmesį, kad tokį scenarijų palaikytų ir netikėtai sparčiau kilęs balandžio CPI. Tuo pat metu dalis vertinimų išskiria, kad bazinė infliacija vis dar gali išlikti arčiau centrinio banko tikslo, todėl sprendimai gali būti atidedami iki naujesnių prognozių.

    „Negalima atmesti, kad gali pasirodyti signalų apie galimą palūkanų didinimą, jei sustiprėtų proinfliaciniai veiksniai, įskaitant energijos žaliavų brangimą ir aukštesnį nei laukta kainų augimą“, – sakė ekonomistai iš PKO BP.

    Ką tai reiškia paskoloms ir įmokoms?

    Nepaisant to, kad bazinės palūkanų normos liko stabilios, daliai gyventojų mėnesio įmokos vis tiek gali keistis. Priežastis – kintamų palūkanų paskolos, kurių perskaičiavimas priklauso nuo tarpbankinių palūkanų rodiklių ir jų atnaujinimo momento.

    Pavyzdžiui, nurodoma, kad 500 000 zlotų dydžio būsto paskolos įmoka po perskaičiavimo galėtų mažėti apie 123 zlotais, jei per laiką nuo paskutinio atnaujinimo sumažėjo atitinkamas rodiklis. Konvertavus, tai sudaro apie 29 eurus, tačiau konkreti suma priklauso nuo banko sąlygų ir paskolos struktūros.

    Kartu įspėjama, kad palankūs pokyčiai gali būti laikini: išankstiniai rinkos lūkesčiai kartais rodo galimą rodiklių kilimą per artimiausius mėnesius. Be to, Lenkijoje ruošiama pereiti prie naujo kintamų palūkanų indekso, kuris turėtų pakeisti WIBOR ir pirmiausia būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms.

  • Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Doleriui silpstant, auksas brangsta: rinkos nerimauja dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose

    Finansų rinkose trečiadienį išryškėjo klasikinė rizikos vengimo nuotaika: silpnėjant doleriui, investuotojai daugiau dėmesio skyrė auksui, kuris dažnai laikomas saugesne užuovėja neapibrėžtumo laikotarpiais. Nuotaikas labiausiai veikė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos galimas poveikis žaliavų, ypač naftos, kainoms.

    Tuo pat metu Lenkijos centrinio banko sprendimas nekeisti bazinių palūkanų normų didesnių staigmenų nesukėlė, todėl zlotas į tai reagavo santūriai. Rinkos dalyviai vis dažniau signalizuoja, kad spartesniems palūkanų mažinimams kelią užkerta vis dar jautri infliacijos dinamika.

    Palūkanos ir infliacija

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad metinė infliacija, siekianti apie 3,2 proc., riboja erdvę tolesniam palūkanų karpymui artimiausiu metu. Esant tokiam fonui, centriniai bankai dažniau renkasi atsargesnį kursą, siekdami išlaikyti patikimumą ir stabilizuoti infliacijos lūkesčius.

    „Kai kainų spaudimas išlieka atkaklus, palūkanų išlaikymas tampa gynybine, bet patikimumą stiprinančia pozicija“, – sakė rinkos analitikas Mikołaj Sobierajski.

    Nafta atpigo, bet rizika išliko

    Naftos rinkoje vakare fiksuotas kainų kritimas, tačiau dalyviai ir toliau vertina geopolitinę riziką kaip vieną svarbiausių trumpalaikių veiksnių. Artimųjų Rytų įtampa rinkose dažnai suvokiama kaip potencialus pasiūlos šoko šaltinis, ypač jei sutriktų gavyba ar logistika.

    Rinkos komentatoriai pabrėžia, kad net ir vien tik griežtesnė retorika gali didinti kainų svyravimus, nes dalis investuotojų peržiūri pozicijas žaliavose. Dėl to naftos kainos gali greitai keisti kryptį, priklausomai nuo naujų signalų iš regiono.

    Auksas brangsta, doleris traukiasi

    Aukso kainą palaikė ir silpnesnis doleris: kai JAV valiuta pinga, auksas dažnai tampa patrauklesnis pirkėjams, atsiskaitantiems kitomis valiutomis. Be to, esant didesniam geopolitiniam neapibrėžtumui, dalis investuotojų ieško turto, kuris istoriškai geriau išlaiko vertę krizinių epizodų metu.

    Nors rinkoje minimos psichologiškai svarbios aukso kainų ribos, artimiausiu metu kryptį gali lemti ne tik geopolitinės naujienos, bet ir lūkesčiai dėl palūkanų normų JAV bei infliacijos rodikliai. Šie veiksniai tiesiogiai veikia obligacijų pajamingumus, o kartu ir aukso patrauklumą.

  • Graikija užsimojo pristabdyti bankus: vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų – naujos lubos

    Graikija užsimojo pristabdyti bankus: vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų – naujos lubos

    Graikijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti vartotojų apsaugą mažmeninės bankininkystės rinkoje. Pagrindinis siūlymas – nustatyti maksimalią galutinę grąžintiną sumą vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų, į ją įskaičiuojant palūkanas ir visus mokesčius.

    Planą pristatė ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis, pabrėžęs, kad tikslas – apriboti piktnaudžiavimą ir sutarčių sąlygose paslepiamus kaštus. Jo teigimu, aiškesnės taisyklės turėtų sukurti sąžiningesnę sistemą tiek klientams, tiek skolintojams.

    Pagal siūlomą modelį bendra vartotojo grąžinama suma būtų „užrakinama“ taip, kad viršytų pasiskolintą kapitalą tik 30–50 proc. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, pasiskolinus 10 000 eurų, bendra suma su palūkanomis ir mokesčiais negalėtų peržengti 13 000–15 000 eurų ribos.

    Numatoma, kad didžiausias poveikis bus jaučiamas neužtikrintoms vartojimo paskoloms ir kredito kortelių skoloms, kur palūkanos ir papildomi mokesčiai paprastai būna didžiausi. Tokios finansavimo formos dažnai naudojamos kasdienėms išlaidoms ar netikėtiems pirkiniams, todėl rizika įsiskolinti sparčiai didėja.

    „Reikia sustabdyti praktiką, kai žmogus sužino tikrąją paskolos kainą tik įsigilinęs į smulkų šriftą“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Kartu svarstomas ir 14 dienų apsisprendimo laikotarpis nuo sutarties pasirašymo, per kurį klientas galėtų atsisakyti įsipareigojimo. Tokia priemonė Europos Sąjungoje laikoma svarbia vartotojų apsaugos dalimi, nes sumažina skubotų sprendimų ir agresyvios rinkodaros poveikį.

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai vartojimo kreditavimas Graikijoje po ilgų stagnacijos metų pamažu atsigauna. Po skolos krizės ir griežto finansų sektoriaus valymo bankai grįžo į stabilesnio pelningumo kelią, tačiau namų ūkiams skolinimosi kaina išlieka jautri tema.

    Viešojoje erdvėje Graikijoje ne kartą kelti klausimai dėl sudėtingų įkainių struktūrų, sunkiai suprantamų sutarčių sąlygų ir ribotos konkurencijos mažmeninėje bankininkystėje. Taip pat kritikuota, kad palūkanų normoms kylant bankai ne visada pakankamai greitai didino indėlių palūkanas, o dalį naudos išaugusių bazinių normų aplinkoje pasiliko sau.

    Vyriausybės planas rodo platesnę Europos tendenciją ieškoti griežtesnių vartotojų apsaugos saugiklių kreditavimo rinkoje, ypač kai namų ūkių biudžetą spaudžia brangus skolinimasis ir augančios pragyvenimo išlaidos. Galutiniai siūlymo parametrai dar turės būti įtvirtinti teisės aktuose, tačiau kryptis aiški – daugiau skaidrumo ir aiškesnės lubos tam, kiek paskola gali realiai kainuoti.

  • Naftos kainų šokas iš Irano: strategas įspėja, kad palūkanų kėlimas gali baigtis recesija

    Naftos kainų šokas iš Irano: strategas įspėja, kad palūkanų kėlimas gali baigtis recesija

    Pasaulio centriniai bankai rizikuoja perlenkti lazdą, jei į brangstančios energijos šoką reaguos agresyviu palūkanų normų didinimu. Pasak rinkos strategų, toks sprendimas gali sukelti ekonomikos smukimą, nes energijos kainų šuolį lemia pasiūlos, o ne paklausos veiksniai.

    Investicijų valdymo bendrovės „GAM Investments“ vyriausiasis kelių turto klasių strategas Julianas Howardas atkreipė dėmesį, kad palūkanų normos negali išspręsti fizinio naftos trūkumo ar tiekimo sutrikimų. Jo vertinimu, didžiausia rizika dabar yra vadinamoji politikos klaida, kai infliacija bandoma numalšinti priemonėmis, kurios realios priežasties nepašalina.

    „Centriniai bankai negali atspausdinti naftos molekulių“, – sakė Julianas Howardas.

    Analitiko teigimu, tam, kad vartotojai iš esmės pakeistų elgseną, palūkanos turėtų kilti iki itin aukšto lygio, o tai smarkiai smogtų kreditui ir vartojimui. Praktikoje tai reikštų brangesnes paskolas gyventojams ir verslui, mažesnes investicijas ir didesnę recesijos tikimybę, ypač ekonomikai dar neatsigavus po ankstesnių sukrėtimų.

    Europos Centrinis Bankas pastaruoju sprendimu palūkanų normų nekeitė, nors euro zonoje metinė infliacija 2026 metų balandį siekė 3 proc. Tuo pat metu rinkos lūkesčiai rodo, kad investuotojai vis labiau vertina galimybę, jog birželį palūkanos vis dėlto gali būti didinamos, jei energijos kainos išliks aukštos.

    Jungtinėje Karalystėje Anglijos bankas taip pat kol kas išlaikė palūkanas tame pačiame lygyje, tačiau pripažįstama, kad užsitęsęs energijos kainų šokas gali pakeisti vertinimus. Tokiose situacijose centriniai bankai paprastai siekia užkirsti kelią vadinamiesiems antriniams infliacijos efektams, kai kainų kilimas persiduoda į atlyginimų derybas ir paslaugų kainas.

    Australijos rezervų bankas jau ėmėsi veiksmų ir palūkanų normą padidino 0,25 procentinio punkto iki 4,35 proc. Sprendimą sustiprino tai, kad šalyje metinė infliacija 2026 metų kovą šoktelėjo iki 4,6 proc., kai prieš mėnesį buvo 3,7 proc., o degalų kainos tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    Vis dėlto strategai pabrėžia, kad energijos šokas dažnai pats savaime pristabdo kitų prekių ir paslaugų kainų augimą, nes namų ūkiai priversti perskirstyti biudžetą. Brangstant degalams ir šildymui, vartotojai dažniau mažina nebūtinas išlaidas, todėl bendra paklausa silpnėja, o dalis infliacinio spaudimo išsikvepia be papildomo monetarinio griežtinimo.

    Šią logiką analitikai sieja ir su ankstesnėmis krizėmis, kai po geopolitinių sukrėtimų energijai pabrangus, vartojimas kitose kategorijose sumažėdavo. Tokiu atveju centriniai bankai turi sudėtingą užduotį: nepaleisti iš rankų infliacijos lūkesčių, bet kartu nesukelti pernelyg aštraus ekonomikos lėtėjimo.

    JAV atžvilgiu kai kurie rinkos dalyviai neatmeta, kad artimiausius šešis mėnesius sprendimų amplitudė gali būti plati. „Macquarie Capital“ pasaulinės strategijos vadovas Viktoras Shvetsas yra sakęs, kad JAV infliacija gali artėti prie 4 proc., o ekonomika susidurti su švelnesne stagfliacijos forma, kai augimas silpsta, bet kainų spaudimas išlieka.

    Tokioje aplinkoje didžiausias iššūkis centriniams bankams yra laiko parinkimas ir komunikacija, nes rinkos greitai pervertina palūkanų trajektoriją. Jei naftos ir degalų kainos išliks padidėjusios, sprendimų priėmėjams teks rinktis tarp rizikos užtvirtinti infliaciją ir rizikos palūkanomis per stipriai pristabdyti ekonomiką.

  • Karas ir konkurencija spaudžia bankus: „mBank“ maržos krenta, hipotekos auga rekordiškai

    Karas ir konkurencija spaudžia bankus: „mBank“ maržos krenta, hipotekos auga rekordiškai

    Lenkijos bankai vis aktyviau kovoja dėl klientų, tačiau augančią kreditavimo plėtrą vis dažniau riboja krintančios maržos ir geopolitinė įtampa. „mBank“ skelbia, kad pirmąjį ketvirtį jo paskolų portfelis per metus paaugo 10,8 proc. ir pasiekė 145,7 mlrd. zlotų, tai yra apie 33,7 mlrd. eurų.

    Didžiausias šuolis fiksuotas būsto paskolų segmente: naujų hipotekos kreditų pardavimai, įskaitant veiklą Čekijoje ir Slovakijoje, per metus padidėjo 82 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. zlotų, arba apie 1,0 mlrd. eurų. Bankas pripažįsta sugrįžęs į hipotekų rinką gerokai aktyviau, nors anksčiau atsargumą didino su franko paskolomis susiję teisiniai ginčai.

    „Hipotekos pasiekė naujos pardavimo apimties rekordą“, – sakė „mBank“ valdybos narys Pascalis Ruhlandas.

    Vartojimo kreditų pardavimai taip pat augo, tačiau ryškesnis spaudimas matomas įmonių finansavime. Nors įmonių paskolų portfelis per metus padidėjo 7,8 proc., naujų kreditų pardavimai pirmąjį ketvirtį smuko 7 proc. iki 11,9 mlrd. zlotų, arba apie 2,8 mlrd. eurų.

    Rinkoje vis dažniau kalbama, kad investicinių paskolų maržos kai kuriais atvejais leidžiasi net iki 0,4 proc. Tokie lygiai bankams reiškia itin menką „pagalvę“ virš mokesčių ir rizikos kaštų, o įmonėms suteikia daugiau derybinės galios, ypač kai dalį finansavimo konkuruodamos siūlo ir viešosios programos.

    „mBank“ strategijoje iki 2030 metų numatoma didinti finansavimą šešiose prioritetinėse srityse, tokiose kaip energetikos transformacija, skaitmenizavimas, automatizavimas ir gynyba, iki 40 proc. viso portfelio. Šiuo metu šių sričių dalis siekia 23,9 proc., tačiau bankas pripažįsta, kad maržų spaudimas gali riboti ambicijas.

    Tuo pat metu banke sparčiai augo indėliai: per metus jie padidėjo 18,2 proc. iki 237,1 mlrd. zlotų, tai yra apie 54,8 mlrd. eurų. Paskolų ir indėlių santykis siekė 60 proc., kai viso sektoriaus vidurkis, kaip nurodoma, yra apie 66 proc., o tai rodo didesnę likvidumo „pagalvę“, bet kartu ir poreikį efektyviai „įdarbinti“ indėlius.

    Bankai spaudimą jaučia ne tik įmonių paskolose, bet ir būsto kredituose, kur vis daugiau klientų ieško pigesnio refinansavimo. Toks judėjimas didina aktyvumą tarp bankų, tačiau nebūtinai reiškia spartesnį visos sistemos kreditų augimą, nes dalis srautų tėra perskirstymas.

    Geopolitinė įtampa, įskaitant karinius konfliktus regione, bankų vertinimu gali veikti tiek rizikos kainodarą, tiek klientų nuotaikas ir paklausą kreditams. „mBank“ teigia, kad kol kas tiesioginio poveikio klientų mokumui nemato, tačiau blogėjantys makroekonominiai scenarijai jau verčia peržiūrėti prielaidas ir formuoti rezervus.

    Finansiniai rezultatai pirmąjį ketvirtį buvo išskirtinai geri: bankas skelbia pasiekęs aukščiausią ketvirčio veiklos rezultatą savo istorijoje. Pelnas prieš mokesčius pakilo iki daugiau nei 1,5 mlrd. zlotų, arba apie 350 mln. eurų, o vienas pagrindinių veiksnių buvo mažesni atidėjiniai dėl su franko paskolomis susijusių pretenzijų.

    Grynasis pelnas siekė 953 mln. zlotų, tai yra apie 220 mln. eurų, ir buvo 35,1 proc. didesnis nei prieš metus, nors rezultatą veikė didesnės įmokos į Bankowy Fundusz Gwarancyjny ir didesnis pelno mokestis. Tuo pat metu mažėjančios palūkanų normos prisidėjo prie nedidelio palūkanų pajamų kritimo, o grynoji palūkanų marža sumenko iki 3,52 proc.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiems ketvirčiams svarbiausi veiksniai bus keli: palūkanų normų kryptis, konkurencijos dėl refinansavimo intensyvėjimas ir tai, ar įmonės ryšis investicijoms esant neapibrėžtumui. Bankams tai reiškia sudėtingą balansą tarp augimo siekio, kainos mažinimo ir rizikos apetito, kurį riboja tiek reguliaciniai reikalavimai, tiek išorės sukrėtimai.

  • Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų pelnų šokas: „HSBC“ smukimas ir „UniCredit“ šuolis siunčia aiškų signalą

    Europos bankų sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį pateikė nevienareikšmius rezultatus: „HSBC“ pelnai traukėsi, o Italijos „UniCredit“ pranoko lūkesčius ir pagerino visų metų prognozes. Investuotojai šiuos skaičius vertina geopolitinės įtampos, karo rizikų ir užsitęsusių aukštų palūkanų fone.

    Didžiausias Europoje pagal turto apimtį bankas „HSBC“ pranešė, kad pelnas prieš mokesčius sumažėjo 1,1 proc. iki maždaug 8,0 mlrd. eurų. Rezultatas buvo silpnesnis, nei tikėjosi rinka, o pagrindine priežastimi įvardyti išaugę atidėjiniai blogoms paskoloms.

    „HSBC“ kredito nuostolių atidėjiniai pasiekė apie 1,1 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 750 mln. eurų prieš metus. Bankas siejo tai su padidėjusia rizika dėl karo Irane ir platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, kuris gali paveikti verslo atsiskaitymus bei skolininkų mokumą.

    „Kredito atidėjiniai šį ketvirtį užgožė kitus pasiekimus, o akcijų supirkimo programos pauzė daliai investuotojų tapo papildomu nusivylimu“, – sakė „Interactive Investor“ rinkų vadovas Richardas Hunteris.

    Vis dėlto „HSBC“ pabrėžė, kad Azijos turto valdymo kryptis išlieka atspari. Turto valdymo padalinio komisinių pajamos augo 18 proc. iki maždaug 2,3 mlrd. eurų, o naujų klientų pinigų įplaukos siekė apie 33,3 mlrd. eurų, rodydamos, kad turtingų klientų segmentas išlieka aktyvus.

    Priešingu poliumi tapo „UniCredit“, kuri pradėjo metus stipriai: banko grynasis pelnas augo daugiau nei 16 proc. iki 3,2 mlrd. eurų. Šis rezultatas viršijo analitikų prognozes ir leido bankui pakelti 2026 metų gaires.

    „UniCredit“ pajamos per ketvirtį didėjo 5 proc. iki 6,9 mlrd. eurų, o grynosios pajamos siekė 6,7 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad neigiamus veiksnius, susijusius su palūkanų normomis, paskolų nuostoliais ir Rusija, padėjo kompensuoti diversifikuotas verslo modelis.

    Po rezultatų „UniCredit“ pagerino visų 2026 metų grynojo pelno prognozę iki ne mažiau kaip 11 mlrd. eurų. Tai stiprina banko pozicijas tarp efektyviausiai valdomų didžiųjų Europos skolintojų, ypač tuo metu, kai rinka jautriai reaguoja į rizikos kainodarą.

    Platesniame sektoriaus kontekste svarbu ir tai, kad kiti stambūs bankai, įskaitant „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS, anksčiau pranešė apie pelnų augimą. Tai signalizuoja, kad Europos bankai apskritai dar išlaiko atsparumą, nors atskirų institucijų rezultatai vis labiau priklauso nuo geografinių rizikų ir kreditavimo kokybės.

    Ši pelnų skelbimo banga vyksta investuotojams vertinant du pagrindinius scenarijus: ar aukštos palūkanos ilgiau išlaikys bankų palūkanų pajamas, ir ar geopolitinės įtampos nepadidins blogų paskolų bei finansavimo kaštų. Artimiausi ketvirčiai, tikėtina, taps testu, kuris aiškiau parodys, kurių bankų strategijos geriau atlaiko netikrumą.

    Tuo pat metu vartojimo sektoriuje stambi aludarių grupė „AB InBev“ pranešė išlaikanti augimo tempą. Bendrovės pajamos didėjo beveik 6 proc., o alaus pardavimo apimtys augo 1,2 proc., įmonei kainodara ir portfelio perbalansavimu bandant atsverti kai kuriose rinkose juntamą infliacinį spaudimą.

    „AB InBev“ išskyrė ir sparčiau augančias kategorijas: nealkoholinio alaus pajamos augo 27 proc., o produktų krypties „Beyond Beer“ pajamos didėjo 37 proc. Tai rodo, kad didieji vartojimo prekių gamintojai vis aktyviau remiasi diversifikacija ir skaitmeniniais kanalais, siekdami stabilizuoti paklausą.

  • EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC palūkanų nekeičia iki birželio: infliacijos rizikos auga, o euro zona stringa ties 0,1 proc.

    EBC sprendimas ir signalai

    Europos Centrinis Bankas paliko pagrindines palūkanų normas nepakeistas ir leido suprasti, kad iki birželio posėdžio nori daugiau duomenų. EBC prezidentė Christine Lagarde po sprendimo pabrėžė, jog vienu metu sustiprėjo tiek infliacijos didėjimo, tiek ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos.

    Tokioje aplinkoje centriniam bankui sudėtinga pasirinkti kryptį: griežtesnė politika gali dar labiau pristabdyti aktyvumą, o per didelis delsimas gali leisti infliacijai įsitvirtinti. Todėl birželis įvardijamas kaip mėnuo, kai sprendimams turėtų būti daugiau aiškumo, įskaitant atnaujintas prognozes ir scenarijus.

    „Sustiprėjo infliacijos augimo ir ekonomikos augimo lėtėjimo rizikos“, – sakė EBC prezidentė Christine Lagarde.

    Ekonomika auga vangiai

    Naujausi euro zonos BVP duomenys parodė itin menką augimą: pirmąjį ketvirtį ekonomika padidėjo tik 0,1 proc. Tokie skaičiai silpnina lūkesčius, kad metų eigoje regionas greitai pereis į tvaresnį atsigavimą, ypač kai finansavimo sąlygos jau kurį laiką yra sugriežtėjusios.

    EBC vertinimu, reikšmingą vaidmenį čia atlieka ir patys komerciniai bankai, kurie kreditavimą daro atsargesnį. Tai reiškia, kad net ir be papildomo palūkanų didinimo pinigų politika realioje ekonomikoje gali veikti griežčiau, nes paskolos tampa sunkiau prieinamos arba brangesnės.

    Infliacija vėl pakilo, bet bazinė silpsta

    Tuo pat metu infliacijos paveikslas mišrus. Balandį bendrasis suderintas vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo iki 3 proc., kai kovą siekė 2,6 proc., o vasarį buvo nukritęs iki 1,9 proc.

    Pagrindiniu balandžio šuolio veiksniu tapo energija: jos kainos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 10,9 proc., kai kovą didėjo 5,1 proc. Tai signalas, kad energijos komponentas gali vėl tapti svarbiu infliacijos varikliu, ypač jei išliks geopolitinis neapibrėžtumas.

    Gerąja naujiena EBC laiko bazinės infliacijos mažėjimą iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. kovą. Tai leidžia manyti, kad energijos kainų svyravimai dar neperaugo į platesnį ir ilgiau trunkantį kainų kilimą, kuris paprastai būtų matomas paslaugose ar kituose baziniuose komponentuose.

    „Nematome antrosios bangos efektų: matome tiesioginius efektus ir kai kuriuos netiesioginius, bet ne antrąją bangą“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkos prieš posėdį buvo linkusios laukti dar dviejų palūkanų didinimų per metus, o pirmojo jau birželį. EBC retorika šio scenarijaus tiesiogiai nepaneigė, tačiau akcentavo, kad sprendimai bus griežtai priklausomi nuo ateinančių savaičių duomenų apie infliaciją, jos lūkesčius, tiekimo grandines ir darbo užmokesčio susitarimus.

    Vienas iš neapibrėžtumo šaltinių išlieka geopolitinė situacija ir jos poveikis žaliavoms, ypač naftai. EBC anksčiau buvo parengęs kelis karo raidos scenarijus, kuriuose augimo ir infliacijos trajektorijos ženkliai skirtųsi priklausomai nuo konflikto trukmės ir energijos kainų krypties.

  • Kreditų kaina gali vėl kilti: RPP įvardijo, kada dėl infliacijos svarstytų palūkanų didinimą

    Energetikos žaliavų brangimas ir įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstė diskusijas, ar infliacija gali atsinaujinti ir pakeisti centrinių bankų planus. Analitikai įspėja, kad užsitęsęs konfliktas gali sukelti pasiūlos šoką, kuris didintų kainų spaudimą ir silpnintų pasaulio ekonomikos augimą.

    Tokiame fone iškyla klausimas, ar paskolų palūkanos galėtų pasukti priešinga kryptimi ir Lenkijoje. Su šia tema siejami ir Lenkijos centrinio banko sprendimai, nes būtent bazinės palūkanų normos daro tiesioginę įtaką daliai būsto ir verslo kreditų kainos.

    „Sprendimas dėl galimo palūkanų normų didinimo būtų svarstomas tik tuomet, jei infliacija Lenkijoje ir pasaulyje pereitų į tvarią, ilgiau trunkančią kilimo tendenciją, apimančią ilgesnį nei 1–2 ketvirčių laikotarpį“, – sakė Pinigų politikos tarybos narė Gabriela Masłowska.

    Ji pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis būtinas atsargumas, o vienkartiniai sukrėtimai neturėtų automatiškai lemti griežtesnės politikos. Pasak jos, jei Artimųjų Rytų įtampos poveikis kainoms būtų laikinas, 2026 metais galėtų tęstis palūkanų mažinimas ir bazinė norma galėtų artėti prie 3,50 proc., kai šiuo metu ji siekia 3,75 proc.

    „Bloomberg“ vertinimu, skirtingi Pinigų politikos tarybos narių komentarai rodo didėjantį neapibrėžtumą dėl tolimesnės palūkanų krypties. Vieni signalizuoja, kad mažinimo erdvė gali būti pristabdyta, kol bus aiškesnė geopolitinė situacija, kiti leidžia suprasti, kad švelninimo ciklas gali būti jau arti pabaigos.

    Rinkoms jautriausia grandis šiame scenarijuje yra naftos ir dujų kainos: jų šuoliai greitai persiduoda degalų, šildymo ir dalies prekių kainoms. Jei brangimas užsitęstų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins aukštesniame lygyje, o tai bankams ir skolininkams reikštų lėtesnį palūkanų mažėjimą arba, kraštutiniu atveju, diskusiją dėl didinimo.