Tag: Palydovai

  • Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas artėja prie „ICEYE“: analitikai įspėja apie galimą ataką

    Rusijos karinis palydovas Kosmos 2612 priartėjo prie radarinių vaizdų palydovo X-36, priklausančio bendrovei „ICEYE“, ir, analitikų vertinimu, kryptingai mažina atstumą. JAV analitikos bendrovė Integrity ISR nurodo, kad tokie manevrai greičiausiai nėra atsitiktiniai, o priartėjimas gali sudaryti prielaidas spaudimui, žvalgybai ar net atakai orbitoje.

    Integrity ISR teigia, kad per pastarąsias dvi savaites Kosmos 2612 atliko nuoseklią manevrų seką: pirmiausia pakėlė orbitą, palaukė tinkamo momento orbitos plokštumai suderinti, o spalio 12 dieną sumažino aukštį ir praktiškai įėjo į tą pačią orbitą kaip X-36. Tokie veiksmai reikalauja tikslių skaičiavimų ir degalų, todėl vertinami kaip sąmoningas priartėjimo scenarijus.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Skelbiama, kad dabartinis atstumas tarp palydovų viršija 400 kilometrų ir toliau pamažu kinta. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad trumpas orbitos pažeminimas leidžia greičiau „pavytį“ taikinį, nes žemesnėje orbitoje objektas aplink Žemę juda sparčiau, todėl priartėjimas gali įvykti su minimaliu įspėjimu.

    Viešai nėra patvirtinta, kokias sistemas ar naudingąją apkrovą gabena Kosmos 2612 ir kokia galutinė misijos paskirtis. Vis dėlto iš orbitos istorijos ir manevrų pobūdžio daroma išvada, kad palydovas turi reikšmingas manevravimo galimybes, o tai kosmose paprastai siejama su artimojo priartėjimo operacijomis.

    „Tai neatrodo atsitiktinis sutapimas: suderinti orbitos plokštumą ir formą yra sudėtingiausia bei daugiausia degalų reikalaujanti tokios operacijos dalis“, – sakė Integrity ISR atstovas Gregas Gillingeris.

    Kokios galimos grėsmės orbitoje?

    Tokio pobūdžio suartėjimas nebūtinai reiškia tiesioginį fizinį susidūrimą, tačiau rizikų spektras platus. Nuo artimos žvalgybos ir signalų rinkimo iki nekinetinių veiksmų, pavyzdžiui, trikdymo, apakinimo lazeriais ar kitomis priemonėmis, ir iki kinetinių scenarijų, kai taikinys gali būti pažeistas susidūrimu ar kitu fiziniu poveikiu.

    Papildomą įtampą kelia tai, kad „ICEYE“ SAR palydovai teikia radarinius vaizdus, galinčius fiksuoti objektus nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys yra itin vertingi karinei žvalgybai, todėl palydovai, teikiantys tokias paslaugas, tampa strategiškai jautriais taikiniais.

    Kodėl „ICEYE“ palydovai svarbūs?

    „ICEYE“ yra Suomijoje ir JAV registruota bendrovė, kurią bendraįkūrė lietuvių kilmės verslininkas Rafałas Modrzewskis. Įmonė vysto vieną didžiausių komercinių SAR palydovų tinklų, o jos duomenis naudoja įvairių šalių institucijos ir gynybos sektoriaus klientai.

    Remiantis viešai skelbiama informacija, tokio tipo radarinių palydovų vaizdai yra naudojami ir kariniams tikslams, įskaitant situacijos stebėjimą bei taikinių identifikavimą. Dėl to bet koks bandymas riboti tokių palydovų veiklą gali turėti platesnių pasekmių žvalgybos ir saugumo architektūrai Europoje.

    Kontekstas taip pat svarbus: pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie valstybių palydovų artimojo priartėjimo manevrus, kurie oficialiai aiškinami įvairiai, tačiau praktikoje testuoja galimybes stebėti, trikdyti ar neutralizuoti kitų šalių kosminę infrastruktūrą. Kuo daugiau orbitų tampa perpildytos ir militarizuotos, tuo didesnė ir netyčinio incidento rizika.

    Kol kas JAV Kosminės pajėgos viešų detalių dėl šio konkretaus atvejo nepateikė, o „ICEYE“ situacijos nekomentuoja. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tokie manevrai turi būti atidžiai stebimi, nes kosmose net ir ribotas incidentas gali sukelti ilgalaikių padarinių dėl nuolaužų ir grandininių susidūrimų pavojaus.

  • Didžiausi pasaulio miestai grimzta į bedugnę: palydovai atskleidė, kur pavojus auga sparčiausiai

    Didžiausi pasaulio miestai grimzta į bedugnę: palydovai atskleidė, kur pavojus auga sparčiausiai

    Didmiesčių gruntas vis dažniau sėda ir tai tampa ne tik inžinerine, bet ir saugumo problema: pažeidžiami pastatai, keliai, vamzdynai, didėja potvynių rizika. Naujas tyrimas žurnale „Nature Cities“ suvienodintu metodu palygino reljefo pokyčius 465 miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei po 1 milijoną žmonių.

    Mokslininkai analizavo 2014–2023 metų palydovinius duomenis, ieškodami net milimetrinio masto žemės paviršiaus poslinkių. Tyrimas išsiskiria tuo, kad apima didelę dalį pasaulio didmiesčių ir leidžia tiesiogiai palyginti skirtingų regionų situaciją.

    Kaip palydovai pamato grimzdimą

    Matuojant buvo taikoma radarų interferometrija InSAR, paremta Europos Žemės stebėjimo programos palydovų „Sentinel-1“ stebėjimais. Šis metodas lygina radarinius signalus, užfiksuotus virš tos pačios vietos skirtingu laiku, todėl galima aptikti itin mažus paviršiaus nusėdimus.

    Remiantis tokiais matavimais sudaromi detalūs žemės sėdimo žemėlapiai, kurie padeda identifikuoti ne tik viso miesto tendenciją, bet ir konkrečius rajonus. Tai svarbu planuojant infrastruktūros priežiūrą, požeminių tinklų atnaujinimą ir potvynių valdymo priemones.

    Kodėl miestas pradeda sėsti

    Viena dažniausių priežasčių yra intensyvus požeminio vandens išgavimas. Nukritus vandens lygiui vandeninguose sluoksniuose, moliai ir dumblai susispaudžia nuo viršuje esančių sluoksnių svorio, o procesas neretai būna negrįžtamas net sumažinus vandens siurbimą.

    Grimzdimą gali spartinti ir didelis užstatymo svoris, natūralus nuogulų tankėjimas upių slėniuose bei deltose, taip pat vietinės geologinės sąlygos. Kai kur prisideda tektoniniai procesai, todėl rizika skirtinguose miestuose gali būti labai nevienoda net tame pačiame regione.

    Pavojingiausia pakrantėse ir deltose

    Didžiausią nerimą kelia pakrančių ir deltų miestai: jei žemė leidžiasi tuo pat metu, kai kyla jūros lygis, didėja užliejimų per audras ir ekstremalių liūčių metu tikimybė. Reljefo pokyčiai taip pat gali sustiprinti upių potvynių poveikį, nes vanduo lengviau pasiekia žemiau nusėdusias teritorijas.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad ryškesnės problemos dažnai fiksuojamos Pietryčių Azijoje, Vakarų ir Vidurio Azijoje bei Šiaurės Amerikoje, tačiau aiškūs signalai matomi ir regionuose, kur anksčiau duomenų trūko, pavyzdžiui, dalyje Pietų Amerikos ir Afrikos. Kartu pastebėta, kad kai kuriuose Rytų ir Pietryčių Azijos miestuose grimzdimas lėtėja, o tai siejama su griežtesniu požeminio vandens naudojimo reguliavimu ir alternatyviais vandens šaltiniais.

    Tokio priemonių efekto pavyzdžiu dažnai įvardijamas Tokijas, kur ribojant požeminio vandens gavybą pavyko pristabdyti ilgus metus trukusį reljefo žemėjimą. Mokslininkų teigimu, nuoseklus monitoringas palydovais ir vandens išteklių valdymas gali tapti vienu svarbiausių būdų sumažinti riziką milijonams miestų gyventojų.

  • „Creotech Instruments“ pasirašė 13,9 mln. eurų sutartį su ESA: lenkai patys valdys visą SAWA misiją

    Lenkijos kosmoso technologijų bendrovė „Creotech Instruments“ sudarė 13,9 mln. eurų vertės sutartį su Europos kosmoso agentūra dėl SAWA misijos įgyvendinimo. Tai išskirtinis atvejis, kai Lenkijos subjektui patikima visa projekto grandinė – nuo palydovo sukūrimo ir sistemų integracijos iki starto parengimo ir skrydžio valdymo orbitoje.

    Sutartis finansuojama iš Lenkijos įnašo į ESA programą „Space Safety“, skirtą Europos gebėjimams stiprinti tokiose srityse kaip kosminis saugumas ir rizikų stebėsena. Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tokie kontraktai yra vienas praktiškiausių būdų, kaip šalies įnašas į ESA grįžta atgal kompetencijomis, darbo vietomis ir technologijų vystymu.

    Kam skirta SAWA misija?

    SAWA misijos tikslas – stebėti kosminius orus ir Saulės aktyvumo poveikį kritinei infrastruktūrai. Praktikoje tai susiję su rizikomis, kurios gali paliesti navigacijos ir ryšio sistemas, palydovines paslaugas bei energetikos tinklus, kai Saulės audros sukelia geomagnetinius sutrikimus.

    Planuojama, kad palydovas rinks duomenis apie Žemės magnetinį lauką, jonosferą ir termosferą, o informacija bus teikiama beveik realiuoju laiku. Tokie duomenys paprastai naudojami prognozėms ir ankstyvajam perspėjimui, kad operatoriai galėtų laiku pritaikyti technologinius režimus ir sumažinti galimus trikdžius.

    Kas kuria palydovą ir kada numatytas startas?

    Pagrindinė projekto vykdytoja yra „Creotech Instruments“ – ji atsakinga už palydovinę platformą „HyperSat“, visos misijos integraciją ir operacijas orbitoje. Prie SAWA prisideda ir Lenkijos mokslo bei technologijų institucijos: Kosminių tyrimų centras prie Lenkijos mokslų akademijos, Vroclavo technologijos universitetas, taip pat programinės įrangos kūrėja N7 Space.

    Numatoma, kad SAWA palydovas į orbitą bus iškeltas 2029 metų pradžioje. Pagrindinė misijos trukmė planuojama vieneri metai, su galimybe darbą pratęsti dar iki dvejų metų, jei techninė būklė ir misijos poreikiai tai leis.

    ESA kontekste SAWA siejama su Europos pastangomis plėsti kosminių orų stebėjimo pajėgumus, o pati misija turėtų papildyti ankstesnius ir vykdomus sprendimus šioje srityje. Lenkijai tai kartu yra signalas rinkai, kad vietos įmonės jau gali imtis ne tik atskirų komponentų, bet ir viso ESA lygio projekto atsakomybės.

    Lygiagrečiai aptariamos ir ilgalaikės iniciatyvos, kurios turėtų sustiprinti Lenkijos kosmoso ekosistemą, įskaitant planus Varšuvoje įkurti ESA centrą. Tikimasi, kad tai padėtų nuosekliau auginti kompetencijas ir didinti šalies pramonės bei mokslo dalyvavimą Europos kosmoso programose.

  • SpaceX „Falcon 9“ į orbitą iškėlė 21 JAV karinių palydovų: ką žinome apie ankstyvojo perspėjimo tinklą

    Misija JAV Kosmoso pajėgoms

    „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ į žemąją Žemės orbitą iškėlė 21 palydovą, skirtą optinei ryšių infrastruktūrai ir ankstyvajam perspėjimui apie balistinių bei hipergarsinių raketų grėsmes. Projektas vykdomas JAV Kosmoso pajėgų užsakymu, o techninį įgyvendinimą koordinuoja Kosmoso plėtros agentūra.

    Tokio tipo palydovai laikomi augančios daugiasluoksnės kosminio saugumo architektūros dalimi, kai perspėjimas apie paleidimus ir taikinių sekimas remiasi ne vienu dideliu palydovu, o gausia ir išskaidyta sistema. Tai didina atsparumą trikdžiams ir leidžia greičiau perduoti duomenis skirtingiems naudotojams.

    Ką daro ši palydovų grupė

    Skelbiama, kad sistema orientuota į ankstyvą raketų aptikimą ir duomenų perdavimą, o svarbi jos dalis – ryšio tinklas, leidžiantis informaciją perduoti tarp palydovų ir į antžeminius centrus. Tokia architektūra ypač aktuali siekiant stebėti manevruojančius, sudėtingiau aptinkamus taikinius.

    Numatoma, kad galutinis sprendimas remsis kelių tipų palydovais: vieni rinks duomenis jutikliais, kiti užtikrins ryšio maršrutus ir tinklo valdymą. Tokiu būdu kuriamas ne tik perspėjimo, bet ir patikimesnis karinių duomenų perdavimo kanalas.

    Skaičiai ir planai orbitoje

    Per šešias misijas jau buvo iškelti 84 palydovai, o vieno palydovo masė siekia apie 150 kilogramų. Nurodoma, kad vieneto kaina, priklausomai nuo komplektacijos, yra apie 12,6 milijono eurų.

    Planuojama, kad iki kitų metų vidurio orbitoje veiks 28 taikinių sekimo ir perspėjimo palydovai, o dar 126 objektai bus skirti duomenų srautų nukreipimui, ryšiui ir atsarginiam valdymui. Tokie skaičiai rodo kryptį į didelį, išskaidytą tinklą, o ne kelis brangius pavienius aparatus.

    „Falcon 9“ startavo iš Vandenbergo Kosmoso pajėgų bazės Kalifornijoje, o po užduoties pirmoji pakopa maždaug po aštuonių minučių sėkmingai nusileido vertikaliai ant platformos. Daugkartinis naudojimas išlieka vienu pagrindinių veiksnių, leidžiančių dažninti karines ir civilines misijas bei trumpinti palydovų dislokavimo terminus.

  • Sovietų palydovas „Meteor 2-7“ vėl byra į gabalus: ekspertai įspėja dėl pavojingos grandinės

    Sovietų palydovas „Meteor 2-7“ vėl byra į gabalus: ekspertai įspėja dėl pavojingos grandinės

    Senojo Sovietų Sąjungos palydovo „Meteor 2-7“ būklė kelia vis didesnį nerimą: stebėjimai rodo, kad jis Žemės orbitoje ir vėl skyla į daugybę fragmentų. Nors aparatas neveikia dešimtmečius, jo irimo procesas didina susidūrimų tikimybę ir prisideda prie sparčiai augančios kosminių šiukšlių problemos.

    „Meteor 2-7“ į kosmosą buvo paleistas 1981 metais ir iki šiol skrieja žemojoje Žemės orbitoje. Tokie nebevaldomi objektai laikomi vienu didžiausių rizikos veiksnių, nes jų judėjimo neįmanoma tiksliai koreguoti, o konstrukcijų senėjimas didina netikėtų gedimų ir skilimo tikimybę.

    Pastebėti dešimtys nuolaužų

    Kosminės erdvės stebėjimu užsiimanti bendrovė „LeoLabs“ pranešė užfiksavusi, kad palydovui praskrendant virš jų radarų tinklo vietos Vakarų Australijoje, paskui objektą tįso dešimtys atskirų fragmentų. Tai reiškia, kad orbitoje atsirado papildomų nuolaužų, kurios gali pavojingai priartėti prie kitų aparatų.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai nėra pirmas kartas, kai „Meteor 2-7“ skyla. Orbitalinių šiukšlių ekspertas Jimas Shellas socialiniame tinkle X priminė, kad panašus įvykis buvo registruotas ir 2004 metų kovo mėnesį, maždaug 855 kilometrų aukštyje.

    Kodėl fragmentacija tokia pavojinga?

    Kuo daugiau nuolaužų atsiranda orbitoje, tuo didesnė susidūrimų rizika, o kiekvienas susidūrimas gali sukurti dar daugiau fragmentų. Toks procesas gali virsti grandinine reakcija, kai naujos nuolaužos sukelia naujus susidūrimus ir dar labiau apsunkina saugų skrydį orbitoje.

    Ši rizika aktuali ne tik seniems Šaltojo karo laikų palydovams. Pastaraisiais mėnesiais fiksuota ir kitų objektų fragmentacija, įskaitant seną JAV palydovą USA 32 bei atskirus komercinių ryšių palydovų atvejus, o tai rodo bendrą tendenciją: orbitoje daugėja tiek aparatų, tiek gedimų scenarijų.

    Sprendimai dar tik bręsta

    Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę aktyviai mažinti kosminių šiukšlių kiekį: nuo griežtesnių taisyklių dėl palydovų utilizavimo iki technologijų, kurios leistų pašalinti didžiausią grėsmę keliančius objektus. Vis dėlto praktinis įgyvendinimas sudėtingas, nes reikia tarptautinio suderinimo, patikimos technikos ir aiškių atsakomybių.

    „Meteor 2-7“ istorija tampa priminimu, kad net prieš kelis dešimtmečius paleisti, seniai neveikiantys aparatai šiandien gali tapti realia grėsme šiuolaikinei infrastruktūrai kosmose. Kiekvienas naujas skilimas didina spaudimą greičiau pereiti nuo diskusijų prie realių priemonių, kurios sumažintų susidūrimų tikimybę.

  • Europos kosmoso lenktynės: „ICEYE“ vadovas perspėja, kad be didelio kapitalo šansų mažai

    Europa atsilieka ne technologijomis

    Kosmoso ekonomika sparčiai auga, tačiau globaliose lenktynėse vis labiau ryškėja JAV ir Kinijos pranašumas. „ICEYE“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rafałas Modrzewskis sako, kad Europos bendrovėms trūksta ne idėjų, o greičio ir prieigos prie didelio, nuoseklaus kapitalo.

    Jo teigimu, esminis konkurencingumo veiksnys šiandien yra gebėjimas greitai finansuoti plėtrą, gamybą ir komercializaciją. Be to, kai kurios rinkos taisyklės ir viešųjų pirkimų logika Europoje, pasak vadovo, vis dar pernelyg lėtai prisitaiko prie naujo kosmoso sektoriaus tempo.

    „Jeigu norime, kad šis procesas vyktų greičiau, turime tiesiog veikti greičiau“, – sakė R. Modrzewskis.

    „ICEYE“ investicijos ir ambicijos

    „ICEYE“ vysto Žemės stebėjimo technologijas ir valdo radarinių palydovų (SAR) infrastruktūrą, kuri leidžia fiksuoti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo ar paros meto. Tokie duomenys naudojami gynybos, sienų apsaugos, krizių valdymo, draudimo ir infrastruktūros stebėsenos srityse.

    Bendrovė paskelbė apie plėtrą Lenkijoje: iki 2028 metų investicijos šalyje turėtų siekti mažiausiai apie 28 milijonus eurų. Vadovas pabrėžia, kad tai yra pradiniai vertinimai, o faktinis investicijų dydis gali būti didesnis, priklausomai nuo projektų apimties ir užsakymų.

    Didžiausia problema – kapitalo mastas

    R. Modrzewskio teigimu, Europos kosmoso sektoriui dažnai pritrūksta „vėlyvosios stadijos“ finansavimo, kai įmonėms reikia ne kelių milijonų prototipui, o dešimčių ar šimtų milijonų eurų gamybai ir globaliam masteliui. Tuo metu JAV rinkoje tokio dydžio investicijos, jo vertinimu, yra labiau įprastos, o sprendimų priėmimas – spartesnis.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis Europos šalių, pirkdamos kosmines sistemas ar gynybos sprendimus, pirmiausia turėtų vertinti regiono technologinį savarankiškumą. Pasak vadovo, prioritetas europietiškiems produktams galėtų tapti vienu iš būdų greičiau auginti vietinius čempionus.

    „Galiausiai įmonė auga tiek, kiek turi prieigos prie plėtros kapitalo“, – sakė R. Modrzewskis.

    Rinka keisis greičiau, nei atrodo

    „ICEYE“ vadovas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį technologijų sektoriuje dalis šiandien gerai žinomų žaidėjų gali nebespėti prisitaikyti. Kosmoso srityje tai ypač aktualu dėl greitai mažėjančių palydovų kūrimo kaštų, trumpėjančių inovacijų ciklų ir didėjančios paklausos duomenimis grįstiems sprendimams.

    Jo manymu, laimės tos bendrovės, kurios sugebės greitai perorganizuoti veiklą, automatizuoti gamybą ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Europa, pasak jo, turi technologinį pagrindą, tačiau norint pasivyti lyderius reikės didesnio tempo ir ryžtingesnių investicinių sprendimų.

  • Lenkijos kosmoso įmonės jau kuria palydovus, bet trūksta vieno dalyko: stabilios vidaus rinkos

    Nuo prototipų prie serijinės gamybos

    Lenkijoje jau veikia įmonės, galinčios kurti palydovų sistemas, tiekti komponentus ir apdoroti iš orbitos gaunamus duomenis. Vis dėlto sektorius dažnai apsiriboja pavieniais projektiniais užsakymais, o tai neleidžia peržengti ribos į nuolatinę, serijinę gamybą.

    Europos kosmoso fondo vadovas Łukaszas Wilczyńskis pabrėžia, kad didžiausia kliūtis šiandien yra mastas ir nuoseklaus pirkėjo trūkumas. Be pasikartojančių užsakymų įmonėms sunku pagrįsti investicijas į gamybos linijas, kokybės užtikrinimą, ilgalaikius tiekimo kontraktus ir naujas darbo vietas.

    „Pramonė atsiranda tada, kai įmonės turi serijinę gamybą ir pasikartojančius užsakymus. Tik tada apsimoka paleisti gamybą ir nuosekliai gaminti palydovus ar jų komponentus“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kodėl ekosistema svarbesnė už vieną gamyklą

    Pasak pašnekovo, vienos stiprios įmonės nepakanka: reikalinga tiekėjų, inžinerinių biurų, testavimo laboratorijų, programinės įrangos kūrėjų ir duomenų analitikos bendrovių grandinė. Tokia ekosistema leidžia didelį kontraktą išskaidyti į daugybę specializuotų darbų, o sukuriama vertė plačiau pasilieka šalies viduje.

    Vakarų Europoje kosmoso pramonė augo būtent taip: aplink didžiuosius rangovus susiformavo platūs tiekėjų tinklai, o miestai tapo specializuotais centrais. Lenkija, anot jo, tik kuria panašų modelį, tačiau jau turi įmonių, kurios sugeba laimėti reikšmingus tarptautinius užsakymus, tarp jų minimos „Creotech Instruments“, „Sener“ ir „CloudFerro“.

    „Reikia pagrindinio rangovo, kuris laimi didelį kontraktą, o aplink jį užauga tiekėjų ir verslo paslaugų įmonių ekosistema“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kas pirks kosmoso technologijas?

    Didžiausias klausimas, pasak Wilczyńskio, yra paprastas: kas bus stabilus klientas, leidžiantis planuoti kelerius metus į priekį. Privačioje rinkoje kosmoso sprendimai dažnai perkami epizodiškai, todėl svarbiu augimo varikliu gali tapti valstybės užsakymų politika ir ilgalaikės programos.

    Valstybė tokiais atvejais veikia kaip pirmasis stambus pirkėjas, padedantis įmonėms sukurti produktą, įrodyti jo patikimumą ir tada konkuruoti tarptautiniu mastu. Kosmoso sektoriuje tai ypač aktualu, nes sertifikavimas, bandymai ir patikimumo reikalavimai yra brangūs, o įėjimas į rinką užtrunka.

    „Norime, kad kuo didesnė kosmoso sektoriaus kuriamos vertės dalis liktų Lenkijoje. Todėl svarbu, kad mūsų valstybė taptų Lenkijos įmonių kliente“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

    Kalbama ne tik apie centrinę valdžią ar gynybos poreikius. Palydoviniai duomenys vis dažniau reikalingi savivaldybėms ir infrastruktūros valdytojams: nuo teritorijų stebėsenos ir planavimo iki transporto, energetikos tinklų, aplinkos būklės ar ekstremalių situacijų valdymo.

    Dėl šių priežasčių kosmoso technologijos vis dažniau traktuojamos kaip horizontali sritis, persmelkianti daugelį kitų sektorių. Toks pritaikomumas didina potencialią paklausą, tačiau be aiškių, tęstinių programų ir biudžetų įmonėms vis tiek sudėtinga pereiti nuo vienkartinių projektų prie stabilios pramonės.

    Kompetencijos, kurių neišveši per naktį

    Wilczyńskis taip pat akcentuoja, kad ilgalaikė nauda slypi ne vien naujose gamybinėse patalpose. Svarbiausia yra išlaikyti inžinierių ir mokslininkų komandas, kurios kuria technologijas, nes tokie gebėjimai formuojasi metų metus ir vėliau tampa pagrindu naujiems produktams bei startuoliams.

    Jo teigimu, surinkimo ar paprastos gamybos modelis yra lengvai perkeliamas į kitą regioną, tačiau aukštos kvalifikacijos komandų ir jų sukauptos patirties „perkėlimas“ yra daug sudėtingesnis. Todėl investicijos į kompetencijas, mokslinių tyrimų bazę ir ilgalaikius užsakymus gali turėti didesnį poveikį ekonomikai nei trumpalaikė kaina pagrįsta konkurencija.

    „Surinkimo liniją galima uždaryti vienu sprendimu ir perkelti gamybą į Aziją ar kitur. Inžinierių komandos, kuri pati kuria technologijas, taip paprastai neperkelsi“, – sakė Łukaszas Wilczyńskis.

  • „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ pradėjo „Project Suncatcher“ bandymus, kurių tikslas – įvertinti, ar dalį DI skaičiavimų įmanoma perkelti į orbitą. Į kosmosą su raketa „Falcon 9“ iškeltas prototipinis palydovas su specializuotais TPU lustais, skirtais mašininiam mokymuisi.

    Pagrindinis bandymo klausimas – kaip tokia įranga atlaiko paleidimo apkrovas, kosminę spinduliuotę ir itin didelius temperatūrų svyravimus. Orbitinė aplinka vilioja dar ir tuo, kad saulės energijos potencialas virš atmosferos teoriškai didesnis nei Žemėje, tačiau praktiniai ribojimai kol kas išlieka.

    Pirmasis prototipas – tik trumpoms užduotims

    Palydovas yra maždaug buitinio šaldytuvo dydžio ir talpina keturis „Trillium“ TPU lustus. Dėl šilumos pašalinimo problemų vakuume įranga planuojama įjungti trumpais intervalais, maždaug keliolikai minučių, kad atliktų paprastas užklausas su DI modeliu „Gemma“.

    Šiame etape akcentuojamas ne našumas, o patikimumas ir gedimų taškų identifikavimas. „Google“ teigia, kad dabartinis bandymas skirtas telemetrijai rinkti ir suprasti, kas realiomis sąlygomis labiausiai riboja tokios architektūros stabilumą.

    Kliūtis numeris vienas – šiluma

    Kosminėje erdvėje nėra oro, todėl neveikia įprasta konvekcija, o tradicinės duomenų centrų aušinimo schemos, kuriose kartais naudojamas vanduo, čia apskritai netinka. Dėl to „Google“ testuoja sprendimą, kuriame šiluma nukreipiama per šilumvamzdžius į didelius radiatorius ir išspinduliuojama.

    Laboratoriniai bandymai vakuuminėje ir termiškai kontroliuojamoje aplinkoje leidžia imituoti orbitą, bet galutinis verdiktas priklauso nuo realios misijos duomenų. Jei ateityje būtų siekiama nuolatinio darbo, energijos poreikis galėtų augti iki dešimčių kilovatų, o tai reikštų visai kitą maitinimo ir aušinimo mastą.

    Kodėl tai daroma ir kas kelia riziką

    Tokie projektai siejami su sparčiai augančiais DI skaičiavimo poreikiais ir vis didesne įtampa dėl didelių duomenų centrų plėtros Žemėje. JAV ir kitur dažnėja diskusijos dėl elektros tinklų apkrovos, žemės naudojimo ir vandens išteklių, todėl idėja dalį infrastruktūros perkelti į orbitą kai kam atrodo kaip alternatyva.

    Vis dėlto rizikų sąrašas ilgas: radiacija gali sukelti atminties klaidas, o orbitos „šiukšlės“ didina susidūrimų tikimybę. Prie to prisideda ir greitas aparatinės įrangos senėjimas, nes DI lustų kartos keičiasi kas 1–2 metus, o palydovai orbitoje paprastai planuojami 5–7 metų ciklui.

    Ateities etapuose „Google“ planuoja patikrinti, ar keli palydovai gali dirbti kaip vienas išskaidytas skaičiavimo klasteris, bendraudami lazeriniais ryšiais. Tokie ryšiai turi užtikrinti itin tikslų taikymą ir didelę spartą, kad būtų galima kalbėti apie rimtesnius DI skaičiavimus, o ne demonstracines užduotis.

    Kosminių duomenų centrų idėja kol kas labiau primena ilgalaikį mokslinių tyrimų ir eksperimentų kelią nei artimą komercinę revoliuciją. Vis dėlto jei pigesni paleidimai ir patikimesni aušinimo sprendimai taps realybe, orbita gali tapti dar vienu DI infrastruktūros frontu greta tradicinių serverinių Žemėje.

  • Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Septynių šalių signalas Briuseliui

    Vokietija ir Prancūzija kartu su Austrija, Belgija, Ispanija, Nyderlandais ir Švedija ragina iš esmės peržiūrėti vadinamąjį Europos kosmoso skydą. Šalys siūlo kurti siauresnę, aiškesnę kosmoso saugumo architektūrą, kurios ašis būtų ES kosmoso sistemų apsauga.

    Valstybių teigimu, iniciatyva neturi virsti nauju bendru ES karinių kosmoso pajėgumų kūrimo projektu. Pagrindinė žinutė paprasta: karinės kosmoso galimybės turi likti nacionalinių vyriausybių rankose, o ES institucijos turėtų veikti kaip koordinuojantis ir standartus padedantis formuoti partneris.

    Kodėl ginčas kilo dabar

    Diskusija paaštrėjo po to, kai Europos Komisija kosmoso saugumą įtraukė į platesnius gynybos parengties planus iki 2030 metų. Paryžius ir Berlynas jau anksčiau skeptiškai vertino idėją, kad ES turėtų plėsti savo vaidmenį karinių kosmoso pajėgumų srityje, ypač kai dalis kompetencijų gynyboje pagal sutartis lieka valstybėms narėms.

    Septynios šalys tvirtina, kad per pastaruosius mėnesius vykusios diskusijos nepadėjo pakankamai tiksliai apibrėžti iniciatyvos paskirties, apimties ir valdymo. Todėl jos pateikė alternatyvią viziją, kurioje daugiau aiškumo, kas už ką atsako krizės metu.

    „Būtina sukurti Europos kosmoso saugumo architektūrą, kuri realiai integruotų esamus ir kuriamus valstybių narių pajėgumus ir vengtų nereikalingo dubliavimo“, – teigiama dokumente.

    Raudona linija – suverenitetas

    Vienas aštriausių akcentų – siūlymas pervadinti iniciatyvą, nes žodis skydas, valstybių vertinimu, klaidina ir sudaro įspūdį apie ES lygmens pajėgumų kūrimą. Dokumente pabrėžiama, kad saugumo ir gynybos klausimai, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, eksploatavimą ir jų gynybą, yra išimtinė valstybių narių atsakomybė.

    Kartu šalys neneigia ES pridėtinės vertės. Jos palaiko ES masto koordinavimą, ypač kai kalbama apie suderinamus techninius reikalavimus, bendrus atsparumo standartus, geresnį informacijos apsikeitimą ir efektyvesnį pirkimų derinimą.

    „Atsakomybė už saugumo ir gynybos klausimus, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, veikimą ir gynybą, tenka išimtinai valstybėms narėms“, – rašoma tekste.

    Kosmosas tampa ginčijama erdve

    Šalys argumentuoja, kad poreikis stiprinti apsaugą auga, nes kosmoso domenas tampa vis labiau ginčijama erdve. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką palydovams, ryšio kanalams ir navigacijai, nuo kurių priklauso ne tik kariuomenės, bet ir civilinė infrastruktūra, įskaitant transportą, energetiką ir finansines sistemas.

    Dokumente akcentuojama atsparumo logika: svarbu ne tik turėti technologijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų trikdžių, kibernetinių atakų, signalų slopinimo ar fizinės grėsmės atvejais. Todėl ES kosmoso sistemų apsauga įvardijama kaip iniciatyvos branduolys, tačiau nepaneigiant nacionalinių programų ir NATO vaidmens.

    „Matome skubų poreikį apsaugoti ir, jei reikėtų, apginti savo kosmoso sistemas ir infrastruktūrą, nes kosmoso domenas tapo ginčijama erdve“, – teigiama dokumente.

    Kas dar siūloma: koordinacija ir mažiau fragmentacijos

    Septynios šalys pasisako už nuolatinius dvišalius mainus tarp nacionalinių ir Europos institucijų apie grėsmių vertinimą, pažeidžiamumus ir technines reakcijos galimybes. Taip pat pabrėžiamas poreikis stiprinti dialogą tarp valstybių karinių kosmoso institucijų, kad krizės atveju sprendimai būtų greitesni.

    Atskiras akcentas – finansavimo priemonių fragmentacija. Dokumente raginama racionalizuoti skirtingus finansavimo kanalus, kad pramonė gautų aiškesnį užsakymų signalą, o projektai nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje vien dėl skirtingų programų taisyklių.

    Galiausiai šalys pabrėžia, kad remia iniciatyvą, jei ji teiks apčiuopiamą naudą Europos saugumui. Tačiau, jų vertinimu, tai įmanoma tik tada, kai pagrindiniai kariniai pajėgumai išlieka suvereni valstybių prerogatyva, o ES vaidmuo aiškiai apibrėžtas ir praktiškas.

  • „Rheinmetall“ su italų „Argotec“ kelia satelitus į orbitą: tikslas – žvalgybiniai duomenys beveik realiu laiku

    Pirmasis palydovas jau orbitoje

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ kartu su Italijos kosmoso bendrove „Argotec“ pradėjo palydovų programą, orientuotą į žvalgybinių duomenų rinkimą. Pirmasis bendro projekto palydovas sėkmingai iškeltas į orbitą su „SpaceX“ nešėju „Falcon 9“.

    Programos kryptis aiški: ne tradicinis žemės paviršiaus kartografavimas, o operaciniams ir gynybos poreikiams skirta informacija. Tokie sprendimai Europoje vis dažniau siejami su pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Nuo vaizdų prie sprendimų

    „Rheinmetall“ pabrėžia, kad naujoji kosminė iniciatyva turėtų suteikti nepriklausomų palydovinių pajėgumų nacionaliniam saugumui ir karinei situacijos stebėsenai. Esminis akcentas – gebėjimas aptikti antžeminius signalus, rodančius galimas oro grėsmes, ir užtikrinti ankstyvą perspėjimą.

    Surinkti situaciniai duomenys ir vaizdinė medžiaga turėtų būti apdorojami pasitelkiant DI, kad informacija galėtų būti greitai integruojama į nacionalines gynybos ir oro gynybos sistemas. Praktinis tikslas – kad sprendimų priėmėjai gautų apibendrintą, veiksmams parengtą informaciją, o ne vien pirminius duomenų srautus.

    „Duomenų iš kosmoso įtraukimas į esamas gynybos struktūras yra esminis žingsnis reaguojant į kintančią saugumo aplinką“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.

    „Kartu su „Rheinmetall“ paverčiame kosminę technologiją vertingu operaciniu ištekliumi – keičdami duomenis į informaciją, kuri pasiekiama beveik realiu laiku“, – sakė „Argotec“ vadovas Davidas Avino.

    Plėtra numatyta iki konstelacijos

    Partneriai nurodo, kad programa suplanuota moduliniu principu: dabartinis palydovas laikomas technologine baze, skirta patikrinti sprendimų veikimą realiomis orbitos sąlygomis. Tokia praktika įprasta gynybos ir kosmoso projektuose, kai vėlesni finansavimo etapai priklauso nuo pirmųjų bandymų rezultatų.

    Ilgalaikis planas – palaipsniui plėsti kosminį segmentą iki platesnės palydovų konstelacijos. Skelbiama, kad kitas palydovo paleidimas numatytas 2028 metais.

    Ką žinoma apie „Argotec“

    Turine įsikūrusi „Argotec“ dirba su pažangiomis palydovinėmis sistemomis ir kosmoso infrastruktūra instituciniams, komerciniams, valdžios bei gynybos sektoriaus klientams. Bendrovė taip pat vysto vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas, kurios pritaikomos tiek civiliniams, tiek gynybos scenarijams.

    Įmonė nurodo patirtį kuriant ir valdant mikropalydovus bei sprendimus, susijusius su duomenų apdorojimu arčiau šaltinio, taip pat analitika. Tokie pajėgumai tampa vis svarbesni, kai siekiama greičiau paversti orbitos sensorių duomenis į praktines įžvalgas saugumo institucijoms.