CP v2

Tag: Palydovai

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos „Starlink“ alternatyva Rassvet stringa orbitoje, bet vis tiek kelia naują grėsmę Ukrainai

    Rusijos bandymas sukurti vietinę „Starlink“ alternatyvą patyrė naują nesėkmę: nė vienas iš 16 palydovų, paleistų liepos 19 dieną pagal Rassvet programą, nepasiekė planuotos orbitos. Tai, remiantis palydovų stebėjimo duomenimis, nurodo Karo studijų institutas.

    Skelbiama, kad dauguma palydovų šiuo metu skrieja maždaug 300–400 kilometrų aukštyje, nors numatytas darbinis aukštis turėjo siekti apie 870 kilometrų. Mažiausiai du aparatai, kaip teigiama, juda trajektorija, kuri gali baigtis grįžimu į Žemės atmosferą.

    Žemesnė orbita reiškia trumpesnį laiką

    Žemesnė orbita palydovams kelia papildomų problemų: atmosferos pasipriešinimas didesnis, todėl aparatai greičiau praranda greitį ir sunaudoja daugiau kuro korekcijoms. Dėl to jų eksploatacijos laikas gali būti gerokai trumpesnis, net jei daliai pavyktų stabilizuotis.

    Šie techniniai nesklandumai svarbūs ne vien dėl kosmoso programos prestižo. Palydovinis ryšys tapo kritine šiuolaikinio karo dalimi, leidžiančia valdyti dronus, perduoti žvalgybinę informaciją ir palaikyti ryšį ten, kur antžeminė infrastruktūra sunaikinta.

    Net dalinis veikimas gali padidinti smūgių tikslumą

    Ukrainos pusėje „Starlink“ ryšys plačiai siejamas su gebėjimu koordinuoti dalinius, naudoti žvalgybinius ir smogiamuosius dronus bei operatyviai perduoti duomenis. Rusijai kuriant Rassvet, tikslas panašus: užtikrinti ryšio kanalą, kuris padėtų tiksliau valdyti nuotolines nepilotuojamas sistemas ir nukreipti smūgius.

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje skelbia patvirtinusi mažiausiai 16 874 civilių žūtis ir 51 173 sužeidimus nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Misijos vertinimu, 2026 metų liepa buvo kruviniausias mėnuo civiliams nuo 2022 metų kovo, o tai siejama su išaugusiu apšaudymų iš oro intensyvumu.

    Šiame kontekste net ir nepilnai veikianti palydovų grupė gali turėti pasekmių mūšio laukui. Karo studijų institutas perspėja, kad esami Rassvet palydovai, kai ryšys veikia, gali sudaryti sąlygas tikslesniems smūgiams nuotoliniu būdu valdomomis nepilotuojamomis sistemomis.

    Ankstesni paleidimai ir ryšio „langai“

    Ataskaitoje taip pat lyginami ankstesni rezultatai: iš 16 Rassvet palydovų, paleistų kovo 24 dieną, 12 pasiekė maždaug 550 kilometrų aukštį ir, kaip teigiama, ten išliko. Tokia konfigūracija, nors ir nepilna, esą jau gali suteikti ribotą ryšį su antžeminiais terminalais kelis kartus per dieną.

    Tuo pat metu Ukraina 2026 metų pradžioje pranešė, kad neteisėtai Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai buvo išjungti, kai pereita prie griežtesnės leidžiamų terminalų kontrolės sistemos. Tai galėjo paskatinti Maskvą skubinti Rassvet diegimą, net jei techninės ir pramoninės galimybės tam dar nėra pasirengusios.

    Problemos dėl masto ir „Soyuz“ paleidimų

    Rassvet palydovus kuria Rusijos aviacijos ir kosmoso bendrovė Bureau 1440, skelbianti planus vykdyti dar dešimtis paleidimų ir iškelti šimtus palydovų. Tačiau Ukrainos ryšių ir radioelektroninės kovos specialistai yra nurodę, kad nuolatiniam, stabiliam ryšiui prireiktų bent 200–250 palydovų orbitoje, o tokį skaičių artimiausiu metu pasiekti gali būti sudėtinga.

    Vienas iš ribojančių veiksnių – priklausomybė nuo „Soyuz-2.1b“ raketų, kurias ataskaita apibūdina kaip brangų ir ribotai prieinamą resursą. Vertinant pastarųjų metų paleidimų tempą, net ir idealiu atveju palydovų iškėlimo sparta gali būti per lėta, kad greitai būtų suformuota pilnavertė sistema.

    Ukraina smogia tiekimo grandinei

    Ukraina siekia stabdyti programą ne tik mūšio lauke, bet ir taikydamasi į infrastruktūrą. Skelbta, kad rugpjūčio 14–15 dienomis smogta Progress Space Rocket Center, kuris siejamas su „Soyuz“ tipo nešėjų gamyba.

    Taip pat buvo pranešta apie bandymą smogti Plesecko kosmodromui rugpjūčio 23 dieną, o būtent iš šios aikštelės, kaip teigiama, vyko ir Rassvet paleidimai. Jei tokie smūgiai apsunkina gamybą ar paleidimų infrastruktūrą, tai gali reikšti papildomas vėlavimo rizikas programai, kuri Maskvai svarbi dėl ryšio ir smūgių valdymo galimybių.

    Nors naujausias palydovų paketas nepasiekė planuotos orbitos, ekspertai pabrėžia, kad grėsmė Ukrainai niekur nedingsta. Karo logika čia paprasta: net ribotas ryšys tam tikrais laiko „langais“ gali padėti tiksliau nukreipti dronus ir raketas, o tai didina riziką civiliams ir infrastruktūrai.

  • Von der Leyen Paryžiuje kalbės apie Europos kosmoso skydą: kaip ES gins palydovus ir ryšius

    Von der Leyen Paryžiuje kalbės apie Europos kosmoso skydą: kaip ES gins palydovus ir ryšius

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 10 dieną Paryžiuje tarptautiniame kosmoso viršūnių susitikime sakys kalbą, skirtą vien kosmoso politikai. Tai būtų pirmasis toks jos pasisakymas, sutampantis su augančiu nerimu dėl palydovų saugumo ir Europos priklausomybės nuo kosminių sistemų.

    Kalba numatoma tuo metu, kai Europos Komisija rengiasi pristatyti Europos kosmoso skydą, veiksmų planą, kuriuo siekiama geriau apsaugoti ES palydovus ir kitą kosminę infrastruktūrą. Briuselyje vis dažniau pabrėžiama, kad saugumo aplinka kosmose ir aplink kosmoso paslaugas tampa vis priešiškesnė.

    Palydovai tapo kritine infrastruktūra

    Palydovai šiandien svarbūs ne tik mokslui ar komercijai, bet ir kasdienėms paslaugoms: navigacijai, laiko sinchronizacijai, ryšiams, oro ir jūrų transporto valdymui. Jie taip pat yra esminė gynybos ir krizinių situacijų valdymo dalis, todėl jų trikdymas ar sugadinimas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir saugumui.

    Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūros regione daugėjo GPS signalų trikdymo ir klaidinimo atvejų, dėl kurių buvo fiksuojami skrydžių ir navigacijos sutrikimai. Tokios atakos dažniausiai priskiriamos hibridinių grėsmių laukui, tačiau Europos institucijose vis garsiau kalbama, kad reali žala gali būti ne mažiau rimta nei tradicinių kibernetinių atakų.

    Ką gali reikšti Europos kosmoso skydas?

    Nors detalės dar neatskleistos, Europos kosmoso skydas turėtų apimti priemones, susijusias su palydovų atsparumu, rizikų stebėsena ir greitesniu reagavimu į trikdymo incidentus. Vienas svarbiausių uždavinių gali būti geresnis civilinių ir karinių pajėgumų suderinimas, nes tie patys signalai ir palydoviniai tinklai dažnai aptarnauja ir viešąsias paslaugas, ir gynybos poreikius.

    Tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama ir alternatyvioms technologijoms, pavyzdžiui, atspariai navigacijai, kai paslaugos gali veikti net ir esant GPS trikdymui. Toks požiūris dera su platesne ES kryptimi stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir mažinti pažeidžiamumą nuo išorinių veikėjų.

    Paryžiaus susitikimas ir platesnis saugumo kontekstas

    Tarptautinį kosmoso viršūnių susitikimą rugsėjo 9–10 dienomis Paryžiuje rengia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Planuojama, kad į renginį atvyks daugiau nei 120 šalių delegacijos, taip pat kosmoso agentūrų, pramonės, mokslo ir kariuomenės atstovai.

    Von der Leyen dalyvavimas anksčiau nebuvo skelbtas viešai. Jos sprendimas atskirai akcentuoti kosmoso politiką taip pat siejamas su Europos Komisijos pastangomis stiprinti gynybos ir saugumo kryptį, didinant institucijos vaidmenį srityse, kurios anksčiau dažniau buvo siejamos su diplomatine ir saugumo darbotvarke.

    „Kosmosas tapo kasdienio gyvenimo ir saugumo stuburu, todėl jo apsauga nebėra techninis klausimas, o strateginis prioritetas“, – sakė vienas su pasirengimu renginiui susipažinęs pareigūnas.

  • „Airbus“ svarsto parduoti kosminį verslą JAV: gamykla Floridoje gali atverti nišą Europos tiekėjams

    Europos aviacijos ir gynybos koncernas „Airbus“ svarsto galimybę parduoti savo kosminio verslo padalinį Jungtinėse Valstijose. Kaip skelbiama tarptautinėje verslo žiniasklaidoje, ieškomas pirkėjas gamyklai Merritt Island Floridoje, netoli Kennedy kosmoso centro.

    Potencialaus sandorio vertė vertinama keliais šimtais milijonų JAV dolerių, o tai sudarytų maždaug 200–500 mln. eurų, priklausomai nuo galutinės kainos ir valiutų kursų. Pardavimas reikštų, kad „Airbus“ dar labiau koncentruotųsi į Europoje vystomus palydovų projektus ir pramonės konsolidaciją.

    Ką gamina Floridos padalinys

    Floridoje „Airbus“ gamina „Arrow“ palydovų šeimą, kuri buvo projektuota serijinei gamybai. Šie aparatai skirti žemės paviršiaus stebėjimui ir objektų vaizdinimui, taip pat ryšio užduotims, kurios pastaraisiais metais tapo itin paklausios tiek civiliniame, tiek gynybos sektoriuje.

    Šalia palydovų gamybos minimas ir antrasis JAV projektas: modulinės, standartizuotos platformos, leidžiančios greičiau surinkti palydovą ir integruoti naudingąją apkrovą. Tokie sprendimai paprastai siejami su bandymu mažinti palydovų parengimo laiką ir bendrą misijos kainą.

    Fokusas persikelia į Europą

    „Airbus“ sprendimas galėtų būti susijęs su platesne europinės kosmoso pramonės konsolidacijos kryptimi. 2025 metų spalį „Airbus“ paskelbė apie bendradarbiavimą su Italijos „Leonardo“ ir Prancūzijos „Thales“, siekiant sukurti naują, stipresnį palydovų rinkos žaidėją civiliniams ir kariniams užsakymams.

    Pasirašytas memorandumas numato techninių padalinių sujungimą bendros įmonės formatu. Skelbiama, kad toks junginys visoje Europoje galėtų turėti apie 25 000 darbuotojų ir generuoti maždaug 6,5 mlrd. eurų metinių pajamų.

    Kodėl tai svarbu tiekėjams

    Jei „Airbus“ atsisakytų dalies veiklos JAV, keistųsi tiekimo grandinių architektūra: pirkėjas galėtų peržiūrėti esamus tiekėjus, o europiniai partneriai tikėtina siektų daugiau gamybos ir inžinerijos pajėgumų perkelti ar sutelkti Europoje. Tai paprastai atveria langą įmonėms, kurios tiekia elektronikos komponentus, kompozitines medžiagas, mechanikos mazgus, programinę įrangą ar testavimo paslaugas.

    Vis dėlto tokie sandoriai kosmoso pramonėje paprastai užtrunka dėl reguliacinių ir nacionalinio saugumo patikrų. „Airbus“ ir partneriai yra nurodę, kad, gavus reikalingus leidimus, bendra europinė veikla galėtų startuoti 2027 metų viduryje.

  • Kourou užkulisiuose: kaip „Ariane 6“ ir naujas Meteosat palydovas keis Europos perspėjimus

    Kourou užkulisiuose: kaip „Ariane 6“ ir naujas Meteosat palydovas keis Europos perspėjimus

    Europos kosmoso uoste Kourou, Prancūzijos Gvianoje, į orbitą iškeltas trečiosios kartos Meteosat programos palydovas MTG-I2. Jį išskraidino raketa „Ariane 6“, o tikslas ambicingas: gerokai paspartinti orų stebėjimą ir ankstyvą perspėjimą apie potvynius, audras bei miškų gaisrus.

    MTG-I2 laikomas vienu pažangiausių meteorologinių palydovų, skirtų Europai ir ypač Viduržemio jūros regionui. Ši zona pastaraisiais metais patiria vis dažnesnius ekstremalius reiškinius, o detalesni ir greitesni duomenys tampa kritiškai svarbūs civilinei saugai ir infrastruktūros apsaugai.

    „Ariane 6“: greitis ir kaina

    „Ariane 6“ kurta taip, kad būtų lankstesnė ir pigesnė už „Ariane 5“, kuris ilgą laiką buvo Europos pagrindinis nešėjas. Tai atsakas į smarkiai suintensyvėjusią pasaulinę paleidimų rinką, kurioje kainą ir tempą lemia masiškumas, pakartotinis panaudojimas bei gamybos grandinių optimizavimas.

    Raketos architektūra paremta aiškiu logistikos principu: pagrindinė pakopa pagaminama ir išbandoma Prancūzijoje, viršutinė pakopa – Vokietijoje, o į Gvianą jos atgabenamos jau paruoštos skrydžiui. Kietojo kuro šoniniai greitintuvai, reikalingi starto traukai, gaminami pačioje Gvianoje, taip sumažinant sudėtingo transportavimo rizikas.

    Komandos Kourou gali surinkti centrinę raketos dalį per 7–9 dienas, o visas procesas su paruošimu trunka apie 10 dienų. Programos tikslas – nuo 2027 metų pasiekti 9–10 paleidimų per metus, kad Europa išlaikytų savarankišką prieigą prie kosmoso.

    Kas daro MTG-I2 išskirtinį?

    MTG-I2 misijoje buvo keli svarbūs akcentai: tai pirmasis „Ariane 6“ skrydis į geostacionarinę pereinamąją orbitą naudojant dviejų greitintuvų konfigūraciją, taip pat pirmą kartą pritaikytas ilgesnis, apie 2 valandų ir 30 minučių, paleidimo langas. Toks langas suteikia daugiau lankstumo, kai tenka reaguoti į orus ar technines smulkmenas.

    Palydovas skirtas itin greitam Europos teritorijos stebėjimui: duomenys gali būti atnaujinami kas 2,5 minutės. Tai leidžia meteorologams ir civilinės saugos specialistams anksčiau pamatyti sparčiai besiformuojančias audras, stebėti gaisrų dūmų plitimą ar fiksuoti kitus pavojingus reiškinius realiu laiku artimesniu režimu.

    MTG šeimoje palydovai papildo vienas kitą: vieni teikia platesnį vaizdą didesniam regionui, kiti matuoja atmosferą vertikaliai, o MTG-I2 orientuotas į dažnesnį atnaujinimą virš Europos. Integravus visus sistemos elementus, ji tampa patikimesnė prognozėms, perspėjimams ir ilgalaikiam klimato stebėjimui.

    Kodėl švara ir orai lemia viską?

    Palydovo paruošimas vyksta itin švariose patalpose, kur griežtai reguliuojama temperatūra, drėgmė ir oro filtravimas. Optiniai instrumentai jautrūs taršai, todėl net smulkios dalelės gali pabloginti būsimų vaizdų kokybę ir duomenų tikslumą visam palydovo tarnavimo laikui.

    Startą gali sustabdyti ne lietus ar temperatūra, o perkūnija ir vėjas tiek prie žemės, tiek aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Kosmodrome taikomi griežti žaibo rizikos kriterijai, o sprendimai priimami remiantis radarais, elektros išlydžių aptikimo sistemomis ir meteorologiniais balionais, kurie matuoja vėjo profilį.

    MTG programa vertinama kaip didelės apimties Europos investicija: jos biudžetas siekia apie 6 milijardus eurų, o nauda, įskaičiuojant infrastruktūrą ir išvengiamą žalą, gali viršyti 60 milijardų eurų. Praktinis efektas dažnai matomas ne kosmose, o ant žemės: tikslesni perspėjimai padeda laiku priimti sprendimus, mažinti nuostolius ir gelbėti gyvybes.

    Į orbitą iškeltas MTG-I2 užbaigia pirmąją veikiančią trečiosios kartos Europos meteorologinių palydovų trijulę. Planuojama, kad ši sistema padės stebėti klimatą ir ekstremalius reiškinius bent iki 2040 metų, o jos duomenys taps kasdieniu įrankiu tiek prognozuotojams, tiek civilinei saugai.

  • Ateities karus lems dronai ir DI: kodėl technologijos įstringa „mirties slėnyje“ prieš patekdamos į kariuomenę

    Karas Ukrainoje ryškiai parodė, kad mūšio lauke vis dažniau lemia ne pavienė ginkluotė, o technologijų visuma: dronai, autonominės sistemos, palydovinė žvalgyba, atsparus ryšys ir greita duomenų analizė. Tačiau vien naujų platformų pirkimas savaime negarantuoja pranašumo, jei kariuomenė nesugeba jų greitai išbandyti, integruoti ir pritaikyti realioms operacijoms.

    Ekspertai šį etapą dažnai vadina „mirties slėniu“: kai sprendimas jau turi prototipą ar demonstruoja potencialą, bet iki serijinio diegimo ir realios kovinės vertės neprieinama. Būtent čia svarbiausia tampa ne technologijos naujumas, o institucijų gebėjimas sutrumpinti kelią nuo poreikio iki veikiančios sistemos.

    Kas šiandien duoda pranašumą

    Karo technologijų kryptis keičiasi: pranašumas vis dažniau kuriamas jungiant sensorius, ryšio tinklus, duomenų apdorojimą ir sprendimų paramą. Dronai bei autonominės platformos tampa masinio panaudojimo priemone, o palydoviniai duomenys ir skaitmeninis mūšio lauko vaizdas leidžia greičiau aptikti taikinius ir trumpinti laiką nuo informacijos gavimo iki veiksmų.

    „Kariuomenė kariauja ne vien karinėmis technologijomis. Vis dažniau ji pasitelkia civilines technologijas, jas adaptuoja ir mokosi pritaikyti tam, kas vyksta mūšio lauke“, – sakė generolas majoras Mariusz Chmielewski.

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbūs tampa ne tik ginklai, bet ir jų „skaitmeninis sluoksnis“: programinė įranga, duomenų mainai, atsparumas trikdymui, kibernetinis saugumas ir gebėjimas greitai atnaujinti sprendimus. Moderni sistema turi veikti ir tada, kai ryšys nutrūksta, GNSS signalas trikdomas, o priešininkas aktyviai siekia „aptemdyti“ informacinę aplinką.

    Kodėl neužtenka nupirkti

    Didžiausias iššūkis šiandien dažnai yra ne pats įsigijimas, o pavertimas pilna kovine geba. Tam reikalingi mokymai, doktrina, integracija su turimomis sistemomis, logistika, infrastruktūra ir nuolatiniai bandymai, nes sparčiai kintančios technologijos greitai sensta.

    „Galima nupirkti geriausią sistemą ir taip ir neįgyti gebos, jei organizacijos struktūra, kompetencijos ir kultūra nesikeičia“, – sakė daktarė Karolina Grenda.

    Todėl kariuomenėms vis svarbesnė tampa iteracijų sparta: kaip greitai surenkamas grįžtamasis ryšys iš naudotojų, kaip greitai gamintojas ar integratorius gali pakeisti programinę įrangą, ir kaip greitai nauja versija vėl patenka į bandymus. Šis ciklas, trunkantis mėnesius, o ne metus, gali nusverti net ir didesnius priešininko resursus.

    „Mirties slėnis“: kur technologijos stringa

    Įprasta kliūtis tarp laboratorijos ir kariuomenės yra tarpinė brandos fazė, kai sprendimas jau veikia ribotomis sąlygomis, bet dar nėra pasirengęs masinei gamybai ir naudojimui. Tokiu metu sprendimus stabdo atsakomybės išskaidymas, ilgi pirkimų ir sertifikavimo procesai, sunkiai suderinami reikalavimai ir ribotos galimybės testuoti „kaip kare“.

    „Svarbiausia geba šiandien yra integravimo, eksperimentavimo ir technologijų mastelio didinimo greitis. Valstybė, kuri per kelis mėnesius nuo problemos atpažinimo pereina prie bandymo su naudotoju ir diegia kitą sprendimo versiją, gali įgyti pranašumą prieš veikiančią daugiametėmis ciklais“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Wojciechas Górecki.

    Prie „mirties slėnio“ prisideda ir tai, kad šiuolaikinės technologijos turi būti diegiamos kaip ekosistema. Pavienis dronas ar atskiras sensorius nėra lemiamas, jei nėra patikimo ryšio, duomenų fuzijos, valdymo grandinės, atsparumo trikdymui ir aiškaus taktinių vienetų parengimo.

    Galiausiai, net pažangiausios sistemos nekompensuos žmogiškojo faktoriaus spragų. Todėl investicijos į kompetencijas, mokymą ir specialistų pritraukimą tampa tokios pat svarbios kaip ir investicijos į platformas, nes ateities karuose laimi ne vien turintys daugiau technikos, o tie, kurie greičiausiai mokosi ir prisitaiko.

  • Paryžiaus „ArcSpace“ pritraukė per 2 mln. eurų: ruošia palydovų remontą orbitoje nuo 2027 metų

    Paryžiaus „ArcSpace“ pritraukė per 2 mln. eurų: ruošia palydovų remontą orbitoje nuo 2027 metų

    Paryžiuje įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „ArcSpace“ pranešė užbaigęs daugiau kaip 2 mln. eurų investicijų etapą. Bendrovė kuria sprendimus, skirtus palydovų remontui, surinkimui ir techninei priežiūrai orbitoje, o pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti pasirengimą demonstracinei misijai.

    Finansavimo etapui vadovavo „DEPO Ventures“ per fondą „DEPO Ventures One“, taip pat prisidėjo „SCE Freiraum Ventures“, „IRDI Capital Investissement“ ir Prancūzijos verslo angelų tinklas. Investuotojai akcentuoja, kad palydovų aptarnavimas orbitoje tampa strategine kryptimi, susijusia tiek su kritinės infrastruktūros atsparumu, tiek su gynybos poreikiais.

    „ArcSpace“ įkurta 2022 metais ir vysto įrankius bei gamybos procesus, kuriuos būtų galima naudoti kosmose. Esminė kryptis – elektronų pluošto technologija, leidžianti pjauti, sujungti ir virinti medžiagas vakuume, tiesiog kosminiame aparate ar specializuotame remonto įrenginyje.

    Iki šiol dauguma palydovų buvo kuriami pagal vienkartinio panaudojimo logiką: sugedus, pritrūkus kuro ar patyrus pažeidimą, jie dažnai virsta neveiksniu objektu ir papildomu kosminių šiukšlių šaltiniu. Praktikoje tai reiškia ne tik finansinę žalą, bet ir didesnę susidūrimų riziką tankėjančiose orbitose.

    Bendrovė teigia sukūrusi kompaktišką aukštos energijos elektronų pluošto įrankį, kurį būtų galima integruoti į misiją kaip nedidelį modulį. „ArcSpace“ pabrėžia, kad sprendimas gali būti panaudotas be sudėtingo išankstinio palydovų pritaikymo aptarnavimui, o tai yra vienas didžiausių barjerų dabartinėje rinkoje.

    „Kosmoso pramonė tradiciškai veikė vienkartinio naudojimo modeliu. Sugedus sistemai ar palydovui pritrūkus kuro, infrastruktūra, verta šimtų milijonų eurų, būdavo prarandama“, – sakė „ArcSpace“ vadovas ir vienas įkūrėjų Guillaume Mohara.

    „Mūsų tikslas – parodyti daugiau nei 100 sekundžių visiškai autonominio virinimo kosminiame aparate 2027 metais, o tai būtų pasaulinė naujovė“, – pridūrė jis.

    Pasak įmonės, technologija jau įveikė reiklius bandymus, imituojančius kosmoso aplinką, įskaitant aukšto vakuumo sąlygas ir mechanines vibracijas. Naujas finansavimas bus skirtas komandai plėsti, skrydžio įrangai kvalifikuoti ir pasirengti pirmajai demonstracinei misijai, kuri šiuo metu planuojama 2027 metais.

    „ArcSpace“ taip pat nurodo sulaukusi susidomėjimo iš daugiau nei keliolikos komercinių įmonių ir bendradarbiaujanti su instituciniais partneriais, įskaitant Prancūzijos kosmoso agentūrą CNES, Europos kosmoso agentūrą ir Europos gynybos fondą. Tokios partnerystės paprastai padeda startuoliams greičiau pasiekti sertifikavimo, testavimo infrastruktūros ir potencialių pirmųjų klientų kanalus.

    Rinkos kontekstas palankus: Europos Komisija įvardija palydovų aptarnavimą orbitoje ir operacijas kaip vieną iš būsimos Europos kosmoso ekonomikos atramų. Tikimasi, kad artimiausiais metais daugės investicijų į technologijas, kurios leistų prailginti palydovų eksploatacijos laiką, saugiau juos deorbituoti ir sumažinti kosminių šiukšlių augimą.

    Bendrovės planuose numatyta nuo 2028 metų pradėti komercinę veiklą su sprendimais, skirtais palydovų gyvavimo pratęsimui, deorbitavimui ir dvejopos paskirties misijoms. Ilgesnėje perspektyvoje ta pati technologijų bazė būtų plečiama didesnių konstrukcijų surinkimui orbitoje ir Mėnulio aplinkoje bei gamybai kosmose.

  • Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Strateginė priklausomybė tampa rizika

    Europos Sąjunga spartina planus kurti savo saugaus ryšio palydovų sistemą IRIS2 ir vis dažniau kalba apie būtinybę turėti nepriklausomas raketų paleidimo galimybes. Ekspertai pabrėžia, kad klausimas čia ne vien technologinis, bet ir strateginis, susijęs su saugumu bei atsparumu krizėms.

    Poreikis ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai palydovinis internetas ir ryšys tapo kritiškai svarbūs tiek civilinei saugai, tiek gynybai. Stichinės nelaimės, plataus masto elektros tiekimo sutrikimai ar kibernetinės atakos gali greitai paralyžiuoti antžemines ryšių infrastruktūras.

    Kas yra IRIS2 ir kam ji skirta

    IRIS2 planuojama kaip europinė daugiasluoksnė palydovų konstelacija, skirta pirmiausia saugiam institucijų ryšiui ir kritinių paslaugų tęstinumui. Sistemoje numatyta derinti skirtingas orbitas ir antžeminę infrastruktūrą, kad ryšys išliktų patikimas įvairiais scenarijais.

    Skirtingai nuo grynai komercinių tinklų, IRIS2 akcentas yra suverenumas ir prioritetas viešojo sektoriaus naudotojams, kai ryšys tampa gyvybiškai svarbus. Tai apima valstybės institucijas, gelbėjimo tarnybas ir kitas struktūras, kurioms būtinas kontroliuojamas bei patikimas kanalas.

    „Valstybė neturėtų remtis strateginiu ryšiu vien sprendimu, kurį kontroliuoja subjektas už Europos ribų“, – sakė „Creotech Instruments“ vadovas dr. Jakubas Bochińskis.

    Kodėl vien palydovų neužtenka

    Europos argumentas paprastas: jei konstelacija kuriama Europoje, tačiau palydovų paleidimui, papildymui ar greitam pakeitimui nuolat tenka naudotis užsienio paslaugomis, priklausomybė išlieka. Palydovai turi ribotą eksploatacijos laiką, todėl konstelacijas reikia nuolat atnaujinti ir plėsti.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama visai grandinei: nuo projektavimo, komponentų gamybos ir surinkimo iki paleidimų ir valdymo. Europa jau turi „Ariane 6“, o kartu auga ir mažesni paleidimo paslaugų teikėjai, siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir konkurencijos.

    Lenkijos šuolis kosmose ir vaidmuo Europoje

    Straipsnyje akcentuojama, kad Lenkija per kelerius metus nuo pavienių projektų perėjo prie platesnės orbitinės infrastruktūros. Šalis jau turi mokslinių, Žemės stebėjimo ir karinės paskirties sprendimų, o dalis naujų palydovų yra kuriami ar užsakomi skirtingoms reikmėms.

    Minimi ir konkretūs projektai: Žemės stebėjimui skirti PIAST palydovai, taip pat moksliniai sprendimai, įskaitant BRITE konstelaciją. Gynybos srityje pažymimos radarinių ir optoelektroninių sistemų kryptys, kurios padeda užtikrinti operatyvią žvalgybinę informaciją ir valstybės institucijų poreikius.

    Numatoma, kad pirmieji IRIS2 palydovai orbitoje galėtų pasirodyti apie 2029 metais, o dalis paslaugų startuotų 2030 metais. Lenkijai tai reiškia galimybę įsitraukti į projektą, kuris ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių Europos saugumo infrastruktūros elementų.

  • „SpaceX“ vėl perrašė istoriją: dvi „Falcon 9“ raketos pakilo per 38 minutes ir nusileido

    „SpaceX“ vėl perrašė istoriją: dvi „Falcon 9“ raketos pakilo per 38 minutes ir nusileido

    „SpaceX“ pasiekė naują „Falcon 9“ operacijų tempų rekordą, per vieną naktį įvykdžiusi du startus, kuriuos skyrė vos 38 minutės. Tai pagerino ankstesnį rezultatą, pasiektą beveik prieš dvejus metus, kai du tokio tipo paleidimai buvo atlikti daugiau nei valandos intervalu.

    Rekordinis langas užfiksuotas naktį iš rugpjūčio 15 į rugpjūčio 16 dieną pagal Lietuvos laiką. Abu skrydžiai įvyko sėkmingai, o „SpaceX“ dar kartą pademonstravo savo strategijos esmę: kuo didesnį pakartotinį naudojimą ir kuo trumpesnį pasirengimo laiką tarp misijų.

    Pirmasis startas įvyko 3.12 valandos Lietuvos laiku iš JAV Kosminių pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje Floridoje. Misijos tikslas buvo į žemąją orbitą iškelti aštuonis „Globalstar“ palydovus, kurie naudojami palydovinio ryšio paslaugoms.

    Palydovų išskleidimo procedūros prasidėjo praėjus maždaug 56,5 minutės po pakilimo ir truko apie šešias minutes. Tokie tiksliai suvaldytų etapų grafikai yra kritiški, kai operatoriai vienu metu vykdo kelias misijas skirtinguose JAV pakrančių kosmodromuose.

    Antrasis startas įvyko 3.50 valandos Lietuvos laiku iš Vandenbergo kosmodromo Kalifornijoje. Šios misijos krovinys buvo palydovas USSF-366, siejamas su JAV Kosminėmis pajėgomis, o detalesnė jo paskirtis neviešinama dėl projekto slaptumo.

    Ypač reikšminga tai, kad „SpaceX“ pavyko atgauti abiejų raketų pirmuosius laipsnius. Floridos misijos stiprintuvas nusileido ant žemės Kanaveralo kyšulyje, o Vandenbergo misijos stiprintuvas maždaug po 8,5 minutės nuo starto nutūpė ant autonominės platformos jūroje „Of Course I Still Love You“.

    Nors intervalas tarp startų tapo nauju rekordu, pakartotinio panaudojimo rekordas šįkart nepagerintas. Vienas panaudotas pirmasis laipsnis buvo įvykdęs 14 misijų, kitas buvo atlikęs 18 startų, o aukščiausias žinomas „Falcon 9“ pirmojo laipsnio pasiekimas siekia 36 skrydžius ir jis taip pat buvo sėkmingai susigrąžintas po paskutinės misijos.

    Ekspertai tokį tempą vertina kaip dar vieną ženklą, kad „SpaceX“ toliau artėja prie aviacijos industrijai būdingos logikos, kai pagrindinis tikslas yra patikimai kartoti skrydžius su minimaliais techniniais pertraukimais. Kuo dažniau ta pati raketa gali skristi ir kuo greičiau paruošiama kitai misijai, tuo labiau mažėja vieno paleidimo kaštai ir didėja lankstumas klientams.

    Šis rekordas taip pat išryškina „SpaceX“ gebėjimą paraleliai vykdyti skrydžius iš skirtingų aikštelių rytinėje ir vakarinėje JAV pakrantėse. Tai svarbu tiek komerciniams ryšio projektams, tiek valstybiniams užsakymams, kuriems reikalingi tikslūs orbitų parametrai ir griežti terminai.

  • Vokietijos raketa RFA ONE pasiruošusi startui iš SaxaVord: Europa siekia kosmoso proveržio

    Vokietijos raketa RFA ONE pasiruošusi startui iš SaxaVord: Europa siekia kosmoso proveržio

    Europa spartina pastangas turėti daugiau savarankiškų galimybių paleisti palydovus į orbitą, o vienu ryškiausių projektų tampa Vokietijos bendrovės „Rocket Factory Augsburg“ kuriama raketa RFA ONE. Įmonė pranešė sudariusi partnerystę su Jungtinės Karalystės kosmodromu SaxaVord Spaceport Šetlando salose, iš kur ir planuojamas pirmasis skrydis.

    RFA ONE starto grafikas jau ne kartą keitėsi. Anksčiau bendrovė buvo nurodžiusi ambiciją pakilti iki 2026 metų pirmos pusės, tačiau šio termino pasiekti nepavyko, o tiksli nauja data kol kas neįvardyta. Vis dėlto įmonė tikisi, kad realus paleidimas galėtų įvykti dar šiais metais, kai bus baigti kosmodromo infrastruktūros pritaikymo darbai.

    Projektą pristabdė ir rimtas incidentas bandymų metu, kai per variklio sužadinimą kilo gaisras, sunaikinęs pirmosios pakopos konstrukciją, planuotą pirmajai misijai. Pasak bendrovės, šis įvykis tapo postūmiu peržiūrėti procedūras ir diegti papildomus saugos sprendimus, kad panašios situacijos nepasikartotų.

    RFA ONE kuriama kaip trijų pakopų raketa, orientuota į mažų ir vidutinės masės krovinių iškėlimą į žemąją Žemės orbitą. Skelbiama, kad ji turėtų gebėti iškelti iki 1 300 kilogramų naudingąją apkrovą į maždaug iki 500 kilometrų aukščio orbitas, kurios dažniausiai pasirenkamos Žemės stebėjimo ir ryšio mažųjų palydovų misijoms.

    Pagrindinę trauką pirmojoje pakopoje turėtų užtikrinti devyni Helix tipo varikliai, sukurti pačios „Rocket Factory Augsburg“ inžinierių. Bendrovė taip pat numato du krovinių skyriaus panaudojimo scenarijus: vieną, pritaikytą vienam didesniam palydovui, ir kitą, skirtą bendroms misijoms, kai į orbitą iškeliama iki kelių dešimčių mažesnių aparatų.

    RFA ONE programa siejama ir su platesniais Europos tikslais stiprinti nepriklausomą prieigą prie kosmoso, ypač augant mažųjų palydovų rinkai ir didėjant konkurencijai dėl paleidimų grafiko. „Rocket Factory Augsburg“ projektą yra rėmusi Europos kosmoso agentūra, o sėkmingas debiutas iš SaxaVord Spaceport būtų svarbus signalas, kad Europos naujosios kosmoso ekonomikos žaidėjai pereina iš prototipų etapo į realius komercinius skrydžius.

  • Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    Elonas Muskas žada „SpaceX“ gamyklas Mėnulyje: kam jos reikalingos ir kas stabdo planą

    „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pastarosiomis dienomis vėl pakurstė diskusijas apie Mėnulio ekonomiką, pareikšdamas, kad bendrovė ketina Mėnulio paviršiuje statyti specialias gamyklas. Pasak jo, tai esą neišvengiama kryptis, jei žmonija nori pereiti nuo pavienių misijų prie nuolatinės infrastruktūros už Žemės ribų.

    Viešai neatskleidžiama, kokios konkrečios gamybos linijos būtų kuriamos pirmiausia, tačiau idėja siejama su automatizuota įranga ir robotika, kuri leistų gaminti ar surinkinėti komponentus vietoje. Toks modelis atitinka vis dažniau kosmoso agentūrų akcentuojamą principą, kai siekiama naudoti vietinius išteklius ir mažinti krovinių gabenimą iš Žemės.

    Ką tai keistų kosmoso planuose

    Pagrindinis tokio projekto pažadas yra paprastas: jei dalį konstrukcijų, atsarginių dalių ar modulių galima pagaminti Mėnulyje, logistikos kaina ir rizikos mažėja. Mėnulio gravitacija gerokai mažesnė nei Žemės, todėl iš jo potencialiai lengviau kelti krovinius į orbitą ir aptarnauti didesnes programas.

    Šiame kontekste dažnai minimos ir didelės palydovų ar kitų kosminių sistemų konstelacijos, kurioms reikia masinės gamybos ir greito dislokavimo. Vis dėlto realių, patvirtintų techninių detalių apie „SpaceX“ Mėnulio gamyklų pajėgumus, terminus ar finansavimo modelį kol kas nėra.

    Kodėl viskas remiasi į „Starship“

    Net ir ambicingiausios vizijos atsiremia į vieną praktinį klausimą: kaip patikimai ir pigiai atgabenti įrangą į Mėnulį. „SpaceX“ strategijoje tai siejama su „Starship“ sistema, kuri turi tapti pagrindiniu sunkiųjų krovinių vežėju ir platforma, galinčia dažnai skristi bei būti pakartotinai naudojama.

    Bendrovė pastaruoju metu skelbė apie tolesnius „Starship“ bandymus ir siekį spartinti programą, įskaitant sudėtingus bandymus su grįžimu ir nusileidimo procedūromis. Kol nebus pasiektas stabilus skrydžių tempas ir patikimumas, bet kokia kalba apie gamyklas Mėnulyje iš esmės lieka priklausoma nuo šios raketos brandos.

    Didžiausios kliūtys ir realybės patikra

    Mėnulio gamyba reikštų ne tik transportą, bet ir energijos šaltinius, ryšio sprendimus, apsaugą nuo radiacijos bei ekstremalių temperatūrų. Taip pat išlieka teisinių ir politinių klausimų, nes įvairios valstybės ir organizacijos skirtingai interpretuoja išteklių naudojimo kosmose principus.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad artimiausiu metu realiausias scenarijus yra riboto masto, itin automatizuota gamyba ar surinkimas, o ne pilnavertės pramonės perkėlimas. Vis dėlto tokie pareiškimai rodo konkurencijos augimą ir spaudimą spartinti technologijas, kurios artina Mėnulio infrastruktūros etapą.

    „Tai įvyks“, – sakė Elonas Muskas.