Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradėjo naudoti naują radarinių Žemės stebėjimo palydovų sistemą „POLSARIS“, kuri suteikia galimybę rinkti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo, rūko, dūmų ar paros meto. Tokia technologija laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės žvalgybos pranašumų, nes leidžia nuolat stebėti pasirinktus objektus ir teritorijas.
Sistema paremta sintetinės apertūros radaru (SAR), kuris, skirtingai nei optiniai palydovai, nepasikliauja saulės šviesa ir nėra „aklas“ dėl oro sąlygų. Oficialiai paskelbta, kad bazinę konfigūraciją sudaro keturi radarinius vaizdus renkantys palydovai, o projektas nuo sutarties iki parengties naudojimui įgyvendintas per maždaug metus.
Perdavimo ceremonija įvyko gegužės 15 dieną Varšuvoje, Lenkijos kariuomenės muziejuje, o joje dalyvavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos ir pramonės atstovai. Tarp jų minėtas ir bendrovės „ICEYE“ vadovas, nes būtent ši bendrovė siejama su SAR palydovų technologijų vystymu ir jų taikymu gynybos reikmėms.
Skelbiama, kad radarinių palydovų teikiama raiška gali siekti iki 25 centimetrų vienam pikseliui, tačiau reali praktinė vertė dažnai priklauso nuo stebėjimo režimo, užduoties pobūdžio ir duomenų apdorojimo. Kariuomenei tai svarbu ne vien dėl detalių vaizdų, bet ir dėl galimybės dažniau atnaujinti informaciją apie situaciją dominančiose vietovėse.
Didžiausias sistemos privalumas – vadinamoji informacinė autonomija: žvalgybos duomenys gaunami iš nacionalinio valdomo pajėgumo, o ne vien iš sąjungininkų ar komercinių tiekėjų. Tai ypač aktualu augant įtampai regione, kai greitis, prieiga ir duomenų kontrolė gali turėti tiesioginę įtaką operaciniams sprendimams.
„Tai istorinis momentas, nes prisijungiame prie nedaugelio Europos valstybių, turinčių savarankišką radarinių palydovų žvalgybą“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.
Tokie pajėgumai paprastai naudojami ne tik sienų ar jūrinių zonų stebėsenai, bet ir tikslinėms užduotims, pavyzdžiui, logistikos mazgų, karinės infrastruktūros, technikos judėjimo ar statybos darbų fiksavimui. SAR duomenys taip pat vertingi vertinant pokyčius laike, nes leidžia lyginti teritorijas net tada, kai optinė stebėsena neįmanoma dėl oro.
Lenkija pabrėžia, kad projektas gali būti plečiamas papildomais palydovais, taip didinant stebėjimo dažnį ir mažinant laiką tarp pakartotinių tos pačios vietovės „peržiūrų“. Ši tendencija atitinka platesnį Europos kryptingumą remtis mažesnėmis, bet gausiomis palydovų konstelacijomis ir sparčiau integruoti palydovinius duomenis į valdymo bei žvalgybos grandines, įskaitant sprendimų paramą su DI.
Kosmoso technologijų bendrovės „Rocket Lab“ akcijos per vieną prekybos sesiją pašoko 34 proc. – tai buvo geriausia diena įmonės istorijoje. Rinka taip sureagavo į paskelbtus geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir naują, rekordinės apimties paleidimų sutartį.
Įmonė pranešė, kad jos kosminių sistemų segmentas sugeneravo 136,7 mln. JAV dolerių pajamų, o paleidimų segmentas – 63,7 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai sudaro atitinkamai apie 120 mln. eurų ir 56 mln. eurų, o rezultatai viršijo analitikų prognozes.
Dar vienas investuotojams svarbus signalas – užsakymų portfelis, kuris, bendrovės teigimu, per metus daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 2,2 mlrd. JAV dolerių. Tai yra apie 1,9 mlrd. eurų, rodantys, kad paklausa planuojamiems projektams išlieka stipri ne tik trumpuoju laikotarpiu.
Prognozės pranoko lūkesčius
„Rocket Lab“ pateikė ir optimistišką artimiausio ketvirčio gairių prognozę: tikimasi 225–240 mln. JAV dolerių pajamų. Tai būtų apie 197–210 mln. eurų ir daugiau nei dalis rinkos tikėjosi iki rezultatų paskelbimo.
Tokio tipo prognozės investuotojams dažnai svarbesnės už praeities skaičius, nes leidžia įvertinti užsakymų vykdymo tempą ir maržų perspektyvas. Kosmoso pramonėje pajamos neretai svyruoja dėl paleidimų grafiko, gamybos grandinės ir vyriausybinių užsakymų ciklų.
Rekordinė sutartis ir hipergarsiniai bandymai
Bendrovė paskelbė pasirašiusi didžiausią paleidimų kontraktą savo istorijoje su neatskleidžiamu klientu. Sutartis apima raketas „Neutron“ ir „Electron“ bei numato paleidimus iki 2029 metų, taip sustiprinant ilgalaikį pajamų matomumą.
Prieš kelias savaites įmonė buvo paviešinusi dar vieną reikšmingą sandorį – 190 mln. JAV dolerių vertės susitarimą dėl 20 hipergarsinių bandymų skrydžių. Perskaičiavus, tai apie 166 mln. eurų, o tokie projektai glaudžiai susiję su augančiomis gynybos ir pažangių bandymų programomis.
„Paklausos signalas yra akivaizdus“, – sakė „Rocket Lab“ vadovas Peteris Beckas, kalbėdamas su analitikais po rezultatų paskelbimo.
Rinka kelia visą sektorių
Teigiamos naujienos pakėlė ir kitų kosmoso sektoriaus bendrovių akcijas: reikšmingai brango „Firefly Aerospace“, „Intuitive Machines“, „Redwire“ ir „Voyager Technologies“. Tokie judėjimai dažnai rodo, kad investuotojai vertina ne vienos bendrovės rezultatą, o platesnę kosmoso ekonomikos paklausos kryptį.
„Rocket Lab“ taip pat ruošiasi pirmajam „Neutron“ raketos startui, nors anksčiau šiemet buvo pranešta apie kvalifikacinių bandymų nesklandumus. Rinkoje „Neutron“ laikoma vienu svarbiausių bendrovės projektų, galinčių išplėsti jos galimybes nuo mažų iki vidutinės klasės krovinių paleidimų.
„SpaceX“ paskelbė įspūdingą vaizdo įrašą, kuriame „Starlink“ palydovų „traukinys“ matomas iš neįprastos perspektyvos – filmuota iš vieno pačios konsteliacijos palydovų. Tokie vaizdai iki šiol viešai pasirodydavo itin retai, nes dažniausiai rodoma tik krovinių skyriaus kamera raketos skrydyje.
Įrašą paviešino „SpaceX“ „Starlink“ inžinerijos vadovybėje dirbantis Michaelas Nicollsas. Vaizdo medžiagoje matyti palydovų išskleidimo procesas po to, kai juos į orbitą iškėlė raketa „Falcon 9“ iš Floridos, o vienas palydovas fiksavo visą „traukinį“ jau skriejant Žemės orbitoje.
Kaip susidaro „Starlink“ traukinys?
Žmonės „Starlink“ palydovų „traukinį“ dažniausiai pamato netrukus po paleidimo, kai keliolika ar kelios dešimtys palydovų juda glaudžia linija. Vėliau jie palaipsniui išsisklaido, nes kiekvienas palydovas koreguoja orbitą ir užima jam skirtą poziciją visoje sistemoje.
Iš kosmoso toks vaizdas atrodo dar įspūdingiau, nes aiškiai matyti, kaip tiksliai vyksta palydovų išdėstymas ir kaip greitai keičiasi jų tarpusavio atstumai. „SpaceX“ akcentuoja, kad tai parodo ne tik paleidimo, bet ir orbitinės logistikos sudėtingumą.
„Starlink“ mastas ir planai
„Starlink“ šiandien laikoma didžiausia palydovinio interneto konsteliacija žemojoje Žemės orbitoje. Bendrovė yra iškėlusi daugiau nei 10 000 palydovų, o dalis jų jau nebeeksploatuojami ir kontroliuojamai nuleidžiami iš orbitos, kad būtų mažinama šiukšlių kosmose rizika.
Vien šiais metais „SpaceX“ atliko daugiau nei 50 „Falcon 9“ skrydžių, iš kurių didelė dalis buvo skirta „Starlink“ misijoms. Bendrovės tikslas – toliau plėsti tinklą, o reguliuotojams pateiktuose planuose minimos ir dešimčių tūkstančių palydovų apimtys, kurios leistų didinti ryšio talpą bei mažinti delsą.
Kova dėl megakonsteliacijų aštrėja
„Starlink“ sėkmė paskatino spartesnę konkurentų plėtrą: megakonsteliacijų projektus vysto ir kitos JAV bendrovės, taip pat didelius planus skelbia Kinija. Tokia konkurencija reiškia ne tik technologinę pažangą, bet ir didesnį dėmesį kosmoso eismo valdymui, susidūrimų prevencijai bei ryšio dažnių koordinavimui.
Kosmoso sektoriuje vis svarbesnė tampa ir skaidrumo tema: viešai pateikiami duomenys apie orbitas, palydovų manevrus ir saugos procedūras. Būtent todėl „SpaceX“ publikuojamas vaizdo įrašas sulaukė dėmesio ne tik kaip įspūdingas reginys, bet ir kaip retas žvilgsnis į realų palydovų išdėstymo procesą.
Du Rusijos palydovai žemojoje Žemės orbitoje priartėjo vienas prie kito rekordiniu atstumu – maždaug 3 metrais. Nepriklausomi stebėtojai nurodo, kad tai nebuvo atsitiktinumas: prieš suartėjimą vienas aparatų atliko manevrų seriją, leidusią išlaikyti itin glaudžią konfigūraciją.
Incidentas užfiksuotas balandžio 28 dieną, kai prie vienas kito priartėjo KOSMOS 2581 ir KOSMOS 2583. Abu aparatai kartu su trečiuoju, KOSMOS 2582, į kosmosą buvo iškelti 2025 metais, panaudojant raketą „Sojuz“.
Tokio tipo manevrai priskiriami vadinamosioms artimojo suartėjimo ir susitikimo operacijoms, kai palydovai tiksliai keičia orbitą, kad priartėtų prie kito objekto. Tai reikalauja tikslaus orbitos valdymo, patikimos navigacijos ir kruopščiai suplanuotų impulsų, nes kelių metrų atstumas kosmose reiškia itin mažą paklaidų toleranciją.
COMSPOC, bendrovė, stebinti objektus kosmose, nurodė, kad suartėjimas buvo tikslingas, o pati operacija – pažangi. Konkrečių tikslų atvirai patvirtinti neįmanoma, nes Rusija tokių pranešimų paprastai nekomentuoja, todėl vertinimai remiasi tik nepriklausomų stebėjimų duomenimis.
Pranešama, kad formaciją stebėjo trečiasis palydovas KOSMOS 2582, kuris anksčiau buvo priartėjęs prie jos mažesniu nei 100 kilometrų atstumu. Taip pat fiksuota, kad iš šio aparato galėjo būti atskirtas mažesnis objektas, praskriejęs pro formaciją maždaug keliolikos kilometrų nuotoliu.
Ekspertai pabrėžia, kad tokios technologijos turi ir civilinių, ir karinių pritaikymų: nuo techninės apžiūros ar kosminių šiukšlių stebėjimo iki žvalgybos bei potencialių priešpalydovinių scenarijų. Artimojo suartėjimo gebėjimai leidžia priartėti prie kito palydovo, jį apžiūrėti, įvertinti konstrukciją ar signalų pobūdį, o kraštutiniu atveju ir fiziškai trikdyti jo darbą.
Panašias orbitines praktikas pastaraisiais metais demonstruoja ne tik Rusija, bet ir JAV bei Kinija, o didėjanti priklausomybė nuo palydovų ryšiui, navigacijai ir žvalgybai tik stiprina varžybas orbitoje. Kuo tankiau užpildoma žemoji orbita, tuo didesnę reikšmę įgauna skaidrumas, kosminio eismo valdymas ir tarptautinės taisyklės, mažinančios incidentų bei netyčinių susidūrimų riziką.
Kol kas nėra požymių, kad šis konkretus suartėjimas būtų sukėlęs tiesioginį pavojų kitiems objektams orbitoje. Vis dėlto toks kelių metrų atstumas laikomas aiškiu signalu, kad Rusija toliau testuoja artimojo manevravimo galimybes, o jų realus tikslas lieka atviras klausimas.
Palydoviniai radarų duomenys rodo, kad Meksikas – vienas didžiausių pasaulio miestų – pastebimai sėda, o kai kuriose vietose šis procesas vyksta itin greitai. Vertinimai, apie kuriuos pranešta tarptautinėje žiniasklaidoje, leidžia teigti, kad vidutinis grimzdimas gali siekti apie 1,3 centimetro per mėnesį.
Toks tempas reiškia, kad per metus kai kuriuose rajonuose susidaro dešimčių centimetrų aukščio skirtumai, o tai didina riziką keliams, pastatams ir inžineriniams tinklams. Mieste jau fiksuojami plyšiai dangose, pasvirę statiniai ir deformuojamos geležinkelio atkarpos.
Kodėl miestas sėda?
Pagrindinė priežastis siejama su požeminio vandens gavyba. Meksikas istoriškai pastatytas buvusio ežero baseine, kur po minkštomis nuogulomis slūgso vandeningieji sluoksniai, o didelė dalis geriamojo vandens gaunama būtent iš jų.
Ilgainiui intensyviai išgaunant vandenį poringos nuogulos susispaudžia, mažėja jų tūris, ir žemės paviršius ima leistis. Šį poveikį sustiprina ir urbanizacija: nauji, sunkūs pastatai spaudžia minkštą gruntą, todėl kai kurios zonos tampa ypač jautrios deformacijoms.
Kokios pasekmės jau matomos?
Grimzdimas pavojingas tuo, kad jis vyksta netolygiai: vienoje gatvės pusėje gruntas gali leistis greičiau nei kitoje. Dėl to formuojasi įtampos, kurios „laužo“ asfaltą, trūkinėja vamzdynai, o pastatų konstrukcijos patiria papildomas apkrovas.
Simboliniu pavyzdžiu dažnai minimi miesto monumentai ir istorinių vietų aplinka, kur dėl nuolatinio paviršiaus kritimo tenka keisti laiptų aukščius ar perprojektuoti privažiavimus. Tuo pat metu didėja ir potvynių rizika, nes pakitus reljefui lietaus vanduo kaupiasi žemiau esančiose vietose.
Kas gresia toliau ir ką gali pakeisti DI?
Ekspertai įspėja, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa ne tik infrastruktūros, bet ir vandens saugumo klausimu. Jei vandeningieji sluoksniai alinami greičiau, nei jie natūraliai atsistato, miestas priartėja prie scenarijaus, kai vandens tiekimas tampa nepatikimas, o sausros laikotarpiais rizika dar labiau išauga.
Situaciją tiksliau vertinti padeda naujos kartos palydoviniai matavimai, leidžiantys sekti milimetrinius pokyčius dideliuose plotuose. DI vis dažniau taikomas apdorojant didžiulius radarinių vaizdų kiekius ir ieškant pavojingų „karštųjų taškų“, kad prioritetinės vietos būtų sutvarkytos dar prieš atsirandant kritiniams gedimams.
Naujame socialiniuose tinkluose išplitusiame įraše matomas geležinkeliu gabenamas vienos baterijos naujausios Kinijos priešraketinės gynybos sistemos HQ-29 komplektas. Vaizdai paskatino diskusijas ne tik apie šio ginklo mastą, bet ir apie realias jo kovines galimybes.
Įraše įžiūrimos mažiausiai aštuonios paleidimo įrenginių platformos, o kartu vežama ir daugiau perėmimo raketų konteinerių. Tiksli vieta neatskleidžiama, o tai atspindi ribotą viešai prieinamą informaciją apie programą ir jos dislokavimą.
Dalis analitikų atkreipė dėmesį, kad filmuotame transporte matomų paleidėjų maskuotė ir ženklinimas skiriasi nuo to, kas buvo demonstruota viešose karinėse demonstracijose. Tai pakurstė spėliones, jog Kinija jau gali turėti daugiau nei vieną operacinę HQ-29 bateriją, nors neatmetama ir paprastesnė versija, kad technika po demonstravimo buvo perdažyta.
Kas žinoma apie HQ-29
HQ-29 viešai pristatytas tik 2025 metais, tačiau vertinimuose teigiama, kad į tarnybą jis galėjo būti priimtas anksčiau tais pačiais metais. Skirtingi šaltiniai sistemos ištakas sieja su ilgalaikėmis Kinijos pastangomis nuo 2000-ųjų kurti daugiasluoksnę priešraketinę gynybą, apimančią ir atmosferos ribas viršijančius perėmimus.
Didžiausią dėmesį kelia skelbiami ar spėjami parametrai: užsienio vertinimuose minimi labai aukšti perėmimo aukščiai ir dideli nuotoliai, tačiau skaičiai smarkiai svyruoja. Atsargesnėse analizėse kalbama apie kelis veikimo scenarijus, priklausomai nuo taikinio tipo ir skrydžio fazės, todėl dalis anksti paskelbtų rodiklių gali būti labiau teoriniai nei patvirtinti praktikoje.
Grėsmės: nuo balistikos iki orbitos
Vertinimuose HQ-29 priskiriamas prie sistemų, kurios galėtų būti skirtos kovai su balistinėmis raketomis, įskaitant sudėtingesnius taikinius, taip pat su hipergarsinėmis kovinėmis galvutėmis. Plačiai aptariama ir galimybė atakuoti žemoje Žemės orbitoje esančius objektus, tačiau tokie teiginiai be oficialių patvirtinimų išlieka hipotetiniai.
Jeigu bent dalis šių gebėjimų pasitvirtintų, HQ-29 reikštų reikšmingą Kinijos šuolį kosmoso ir priešraketinės gynybos sankirtoje. Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo ginklai keičia atgrasymo logiką: didėja spaudimas palydovinei žvalgybai ir ryšiams, o kartu auga rizika, jog konfliktai būtų perkeliami į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumo zoną.
Kodėl nutekėję vaizdai svarbūs
Tokie įrašai dažnai tampa netiesioginiu signalu apie gamybos apimtis ir dislokavimo tempą, ypač kai oficiali informacija skurdi. Net ir neatskleidžiant vietos, geležinkelio transportas leidžia spręsti apie logistiką, komplektacijos struktūrą bei tai, kad sistema jau juda tarp bazių arba į pratybų rajonus.
Kartais nutekėjimai sąmoningai toleruojami kaip strateginės komunikacijos dalis, siekiant išsiųsti atgrasymo žinutę. Vis dėlto be papildomų patvirtinimų vaizdo įrašas pats savaime neįrodo konkrečių charakteristikų, todėl galutines išvadas apie HQ-29 pajėgumus bus galima daryti tik atsiradus daugiau patikimų duomenų.
Ketvirtasis „ICEYE“ palydovas, skirtas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms pagal programą „MikroSAR“, sėkmingai pasiekė Žemės orbitą po „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ starto iš Vandenbergo bazės Kalifornijoje. Apie tai buvo pranešta tiesioginės transliacijos metu, kurioje matėsi krovinio iškėlimas ir raketos pirmosios pakopos nusileidimas.
Starto metu „Falcon 9“ į kosmosą kėlė kelias dešimtis įvairių krovinių, o pirmoji pakopa į Žemę grįžo praėjus maždaug kelioms minutėms po pakilimo. „ICEYE“ palydovas į numatytą orbitą buvo iškeltas praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo starto.
Radaras mato per debesis
Lenkijai perduodami „ICEYE“ palydovai aprūpinti sintetinės apertūros radaru, vadinamu SAR. Ši technologija leidžia gauti Žemės vaizdus tiek dieną, tiek naktį, o mikrobangų spinduliuotė prasiskverbia pro debesis, dūmus ir rūką, todėl stebėjimas mažiau priklauso nuo oro sąlygų.
Karinėje srityje tai reiškia galimybę greičiau aptikti objektus, įvertinti pokyčius vietovėje ir sekti situaciją, kai optinės kameros būtų ribotos. SAR vaizdai paprastai yra nespalvoti, tačiau vertingi dėl nuoseklumo ir gebėjimo fiksuoti paviršiaus pokyčius.
Lenkija kuria POLSARIS
Lenkijos gynybos ministerija šią kryptį sieja su karinės radarinių palydovų konstelacijos POLSARIS kūrimu. Konstelacijos tikslas – užtikrinti nuolatinį, operatyvų Žemės stebėjimą, svarbų tiek karinėms operacijoms, tiek platesniam valstybės saugumo ir krizių valdymo poreikiui.
„Kuriame karinę radarinių palydovų konstelaciją POLSARIS, kuri suteiks Lenkijos kariuomenei naujus gebėjimus vaizduoti Žemę nepriklausomai nuo paros meto ar oro sąlygų“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.
Pasak jo, tai suteikia prieigą prie kritiškai svarbių duomenų situacijose, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant, ir yra reali parama tiek operacinėms pajėgoms, tiek visai valstybės saugumo sistemai.
Greitesnis ciklas ir vietiniai sprendimai
Anksčiau buvo skelbta, kad pirmasis „ICEYE“ palydovas Lenkijos kariuomenei į orbitą iškeltas 2025 metų lapkričio 28 dieną, o 2026 metų kovą – dar du. Ketvirtojo palydovo iškėlimas reiškia, kad planuojamas pajėgumų paketas pildomas sparčiau, o konstelacijos duomenų atnaujinimo dažnis gali augti.
Tame pačiame „Falcon 9“ skrydyje į orbitą buvo iškeltas ir EYCORE-1 – Lenkijos palydovas su SAR sprendimais, pritaikytais aukštos raiškos stebėjimui. Varšuvoje įsikūrusi „Eycore“ veikia „new-space“ segmente ir specializuojasi SAR krovinių bei palydovų kūrime, o tai rodo ir vietinės pramonės ambicijas šioje nišoje.
Palydovinės žvalgybos bendrovė „ICEYE“ plečia bendradarbiavimą su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis ir tai sieja su platesne NATO šalių kryptimi stiprinti kosmines žvalgybos galimybes. Įmonės vadovas Rafałas Modrzewskis pabrėžia, kad moderniuose konfliktuose lemiamu veiksniu tampa greita informacija iš orbitos.
„ICEYE“ specializacija yra Žemės stebėjimas radarais, vadinamais SAR, kurie leidžia gauti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie sprendimai ypač vertingi, kai reikia nuolat stebėti fronto ruožus, logistiką ar infrastruktūrą ir greitai atnaujinti situacijos vaizdą.
„Ateities konfliktai bus palydovų konfliktai, ypač žvalgybos ir taikinių nustatymo srityje“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.
Ką duoda privatūs palydovai kariuomenei
Privatus sektorius gynybai siūlo tai, ko valstybės institucijos dažnai nepasiekia vien savo pajėgumais: trumpesnius kūrimo ciklus, dažnesnius atnaujinimus ir greitesnį technologijų diegimą. „ICEYE“ atveju kalbama ne tik apie patį palydovą, bet ir apie visą sistemą nuo valdymo iki duomenų perdavimo bei apdorojimo.
Įmonės vadovas teigia, kad Lenkijos kariuomenei perduodama sistema turi užtikrinti savarankišką ir suverenią eksploataciją. Konkrečių sutarties detalių jis neatskleidžia, tačiau akcentuoja principą, jog gynybai itin svarbu turėti galimybę greitai keisti sprendimus, kai keičiasi grėsmės ir taktika.
„Kariuomenė gauna sistemą, kuria gali naudotis visiškai savarankiškai ir suvereniai“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.
Gamybos tempai ir paklausa NATO rinkoje
„ICEYE“ skelbia pasiekusi gamybos tempą, leidžiantį pagaminti maždaug po vieną palydovą per savaitę, o artimiausias tikslas yra dvigubai didesnis. Tokie skaičiai atspindi rinkos realybę: Europos šalys, reaguodamos į saugumo situaciją regione, didina užsakymus žvalgybai ir situacijos stebėsenai.
Vadovo teigimu, darbų portfelis užtikrintas bent trejiems metams, o įmonė sieja augimą su užsakymų gausa NATO šalyse ir jų partnerėse. „ICEYE“ mini ir didelius projektus Vokietijos kryptimi, kur kalbama apie dešimtis palydovų, turinčių būti pristatyti per maždaug dvejų metų laikotarpį.
„Paklausa yra milžiniška, o užsakymų turime bent trejiems metams“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.
DI vaidmuo: nuo vaizdų iki sprendimų
Greitai didėjant palydovų ir sensorių kiekiui, pagrindiniu iššūkiu tampa ne vien vaizdo gavimas, o jo apdorojimas, skirtingų šaltinių sujungimas ir sprendimų parengimas realiu laiku. „ICEYE“ vadovas pabrėžia, kad DI tampa antrąja svarbia plėtros kryptimi greta pačių palydovų technologijų.
DI taikymas gali leisti greičiau aptikti pokyčius, identifikuoti objektus, prioritetizuoti taikinius ir sumažinti analitikų darbo krūvį. Kartu gynybos sektoriuje tai kelia papildomus reikalavimus duomenų saugumui, atsakomybei ir sprendimų patikimumui, nes klaidos kaina čia gerokai didesnė nei civiliniuose projektuose.
„Antroji mūsų kryptis yra DI, tai yra duomenų apdorojimas, sujungimas ir valdymas“, – sakė „ICEYE“ vadovas Rafałas Modrzewskis.
Lenkija artėja prie svarbaus žingsnio kosmoso technologijų srityje: į orbitą netrukus turėtų pakilti palydovas „Eycore-1“. Tai pirmasis šalies palydovas, aprūpintas sintetinės apertūros radaru SAR, leidžiančiu stebėti Žemę ir naktį, ir esant visiškam debesuotumui.
Skrydis patikėtas bendrovei „SpaceX“ ir planuojamas iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės JAV. Nurodoma, kad startas numatytas gegužės 3 dieną, o starto langas turėtų prasidėti 8.59 valandos Lenkijos laiku ir trukti apie 40 minučių.
„Eycore-1“ bus paleistas „Falcon 9“ raketa, o tai dar kartą pabrėžia komercinių misijų tendenciją naudoti pakartotinai skraidintus nešėjus. Skelbiama, kad pirmoji pakopa iki šiol buvo panaudota 32 kartus ir kiekvienąsyk sėkmingai grįžo į Žemę, o po šio skrydžio planuojamas nusileidimas ant aikštelės Landing Zone 4.
Pati misija bus vadinamoji bendroji, kai viena raketa į orbitą iškelia keliasdešimt skirtingų krovinių. Šį kartą numatoma, kad į kosmosą bus išgabenta 46 naudingieji kroviniai, o „Eycore-1“ nuo antrosios pakopos turėtų atsiskirti kaip 20-as.
Po atsiskyrimo pirmojo ryšio su palydovu tikimasi per parą. Vėliau kelias savaites turėtų trukti sistemų įjungimas, testai ir kalibravimas, kol palydovas pradės reguliariai teikti duomenis.
„Pagrindinis misijos tikslas yra pasiekti SAR naudingojo krovinio operacinę būseną ir patvirtinti pirmuosius radarinius vaizdus“, – sakė „Eycore“ atstovas Tomaszas Kusowskis.
SAR technologija laikoma viena svarbiausių Žemės stebėsenos sričių, nes radaras, skirtingai nei optiniai jutikliai, nėra toks priklausomas nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Dėl to tokie palydovai ypač vertingi stebint potvynius, nuošliaužas, miškų kirtimus, infrastruktūros pokyčius ar vertinant žalą po stichinių nelaimių.
Palydovas sukurtas bendradarbiaujant „Eycore“ ir „Kongsberg Nanoavionics“, kuri taip pat žinoma kaip „NanoAvionics“. Partneriai skelbia, kad „NanoAvionics“ suteikė palydovo platformą, o lenkų komanda atsakinga už originalų SAR sprendimą.
Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo misijos stiprina valstybių gebėjimą savarankiškai gauti aktualius duomenis, o ne remtis vien užsienio tiekėjais. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti Žemės stebėjimo pajėgumus ir didinti atsparumą, ypač saugumo ir kritinės infrastruktūros kontekste.
Недавнее исследование организации Global Fishing Watch выявило огромное количество ранее не отслеживаемой деятельности судов в море. Океан долгое время оставался обширным и загадочным рубежом, покрывающим более 70% поверхности Земли. Он является жизненно важной артерией мировой торговли, важнейшим источником продовольствия и ключевым игроком в производстве энергии.
Однако, несмотря на его значимость, большая часть того, что происходит на его поверхности, остается скрытой от глаз, пишет Earth. Используя спутниковые снимки, данные GPS судов и искусственный интеллект, исследователи создали подробную карту перемещений промышленных судов и морской энергетической инфраструктуры.
Результаты выявили ошеломляющие пробелы в государственных системах мониторинга, что вызывает серьезную обеспокоенность в вопросах прозрачности на море, экологической устойчивости и глобальной безопасности.
Видео дня
“Темные” суда в море
На протяжении многих лет морские организации и правительства полагались на Автоматическую идентификационную систему (AIS) для отслеживания перемещений судов. Хотя AIS полезна для мониторинга зарегистрированных судов, она имеет значительные ограничения.
Не все страны обязывают ее использовать, и многие суда отключают свои транспондеры, чтобы избежать обнаружения, особенно те, что занимаются незаконным рыболовством, контрабандой и другой противоправной деятельностью.
Эксперты выяснили, что от 72% до 76% мировых промышленных рыболовных судов не отслеживаются публично – поразительная цифра, подчеркивающая скрытые масштабы коммерческого рыболовства.
Еще более тревожным является то, что от 21% до 30% активности транспортных и энергетических судов отсутствует в государственных системах мониторинга, что еще больше скрывает истинные масштабы промышленного использования океана.
Скрытая рыболовная деятельность
Большая часть этой неотслеживаемой активности приходится на Южную Азию, Юго-Восточную Азию, а также северное и западное побережья Африки. Эти регионы, богатые морским биоразнообразием, также являются горячими точками нелегального рыболовства, чрезмерной эксплуатации морских ресурсов и деградации окружающей среды.
Без надежной и прозрачной системы отслеживания правительства и защитники природы с трудом могут обеспечивать соблюдение правил, защищать запасы рыбы и контролировать морскую безопасность.
Последствия деятельности этих “темных” судов выходят далеко за рамки рыболовства. Более миллиарда человек зависят от океана как от основного источника пищи, а 260 миллионов человек напрямую заняты в мировом морском рыболовстве.
Кроме того, 80% всех торгуемых товаров транспортируются морскими путями, и почти 30% мировой добычи нефти происходит на шельфе. Без точного отслеживания незаконная деятельность, такая как принудительный труд, торговля людьми и экологические преступления, может продолжаться бесконтрольно, подрывая усилия по устойчивому управлению океаном.
ИИ и спутники раскрывают “темные” суда
Чтобы преодолеть ограничения AIS и других традиционных систем отслеживания, исследователи обратились к искусственному интеллекту и спутниковым технологиям. Они использовали модели глубокого обучения для сканирования ошеломляющих двух петабайт спутниковых снимков со спутниковой группировки Sentinel-1 Европейского космического агентства.
Эта система на базе ИИ была обучена обнаруживать и классифицировать суда с поразительной точностью, намного превосходящей предыдущие методы. Команда спроектировала и обучила три глубокие сверточные нейронные сети для анализа спутниковых снимков и данных GPS судов.
Эти модели достигли точности обнаружения объектов более 97%, точности классификации морской инфраструктуры 98% и точности 90% при отличии рыболовных судов от нерыболовных.
Раскрытие неотслеживаемой активности судов
Набор данных, использованный для этого анализа, был огромным. Исследователи изучили 67 миллионов фрагментов изображений, включая 53 миллиарда позиций судов AIS, чтобы определить, какие суда активно транслировали свое местоположение, а какие работали в тени.
Разрешение спутникового радара позволило команде обнаруживать объекты размером всего 15 метров, что сделало возможным отслеживание промышленных рыболовных судов, грузовых кораблей, танкеров и морской инфраструктуры с беспрецедентной четкостью.
“Наше спутниковое картирование выявило высокую плотность активности судов в обширных районах океана, которые ранее показывали низкую или нулевую активность в государственных системах отслеживания”, – заявила исследовательская группа.
Результаты исследования уже изменили наше понимание глобальной морской деятельности, выявив районы, где рыболовные и транспортные суда работают без надзора. Этот новый метод отслеживания судов будет иметь решающее значение для выявления горячих точек незаконного рыболовства, обнаружения нарушений прав человека в море и улучшения контроля за морскими охраняемыми районами (MPA).
Рост морской энергетики: ветер против нефти
Помимо перемещений судов, исследование также нанесло на карту быстрое расширение морской энергетической инфраструктуры. К 2021 году морские ветряные турбины превзошли нефтяные вышки по количеству, что стало важной вехой в переходе к возобновляемым источникам энергии.
На ветроэнергетику пришлось 48% всех морских сооружений, в то время как нефтяные установки составили 38%.
Несмотря на рост ветроэнергетики, трафик судов, связанных с нефтью, по-прежнему значительно превышает трафик ветровой инфраструктуры: нефтяные платформы генерируют в пять раз больше активности судов, чем ветропарки. Глобальный сдвиг к морским возобновляемым источникам происходит, но нефть остается доминирующей с точки зрения морского трафика и промышленного следа.
Растущий след морской энергетики
Исследование Global Fishing Watch показало, что морские ветропарки сильно сконцентрированы в Северной Европе (52%) и Китае (45%), причем в Китае наблюдался экстраординарный рост количества морских ветряных турбин на 900% в период с 2017 по 2021 год.
Между тем, морская нефтяная инфраструктура остается сосредоточенной в Мексиканском заливе, Персидском заливе и Юго-Восточной Азии, причем США, Саудовская Аравия и Индонезия лидируют по количеству установленных нефтяных платформ.
По мере дальнейшего роста инфраструктуры возобновляемой энергии критически важным станет понимание того, как эти структуры взаимодействуют с существующими морскими отраслями. Исследование выявило, что траулеры избегают рыбной ловли в радиусе одного километра от нефтяных платформ, вероятно, чтобы предотвратить запутывание сетей.
Однако другая рыболовная активность увеличивается вокруг морской инфраструктуры, так как эти сооружения могут служить искусственными рифами, привлекающими морских обитателей.
Будущее морского наблюдения
В дополнение к спутниковому отслеживанию судов, новые технологии на базе ИИ призваны совершить революцию в обнаружении кораблей в реальном времени. Система оперативного мониторинга Земли (REMIS), разработанная в партнерстве с ESA, S[&]T, Vake и EmLogic в Норвегии, обещает определять местоположение кораблей за часы вместо дней.
Текущий спутниковый мониторинг опирается на передачу изображений на Землю, их наземную обработку и ручной анализ, что может занимать дни. К моменту получения данных властями “темные” суда могут скрыться, что затрудняет правоприменение.
REMIS будет предварительно фильтровать изображения в космосе, отдавая приоритет тем, что содержат корабли, прежде чем отправлять их на наземные станции. Это радикально сокращает время передачи данных и затраты на обработку, позволяя властям отслеживать суда почти в реальном времени.
“Если мы сможем идентифицировать корабли уже на борту спутника и, потенциально, объединить это с системами ИИ, мы сможем помечать “темные” суда и отдавать приоритет сценам, содержащим корабли или их местоположения”, – объяснила Марис Тали, технический специалист, руководящий проектом.
Эта система будет особенно ценна для обнаружения судов, занимающихся незаконным рыболовством, предотвращения столкновений кораблей и перенаправления морского трафика во время чрезвычайных ситуаций. Она представляет собой значительный скачок вперед в глобальном мониторинге океана.
Влияние COVID-19 на рыболовную активность
Исследование также изучило, как на морскую деятельность повлияла пандемия COVID-19. Хотя мировая рыболовная активность упала на 12% в 2020 году, она еще не вернулась к допандемийному уровню. Однако активность транспортных и энергетических судов в тот же период оставалась относительно стабильной.
Это снижение рыболовства является частью долгосрочной тенденции. С 1980-х годов мировой улов морской рыбы остается на одном уровне, так как многие рыбопромысловые районы достигли или превысили пределы устойчивости. Между тем, морская энергетика и морская торговля продолжают расширяться, меняя взаимодействие человека с океаном.
По мере ускорения индустриализации океана конфликты между рыболовством, разработчиками энергетики и экологами, вероятно, будут усиливаться. Понимание этих тенденций необходимо политикам, экологическим группам и лидерам отрасли для принятия обоснованных решений по управлению морскими ресурсами.
Призыв к прозрачности и подотчетности
Результаты этого исследования подчеркнули острую необходимость в большей прозрачности морской деятельности. Поскольку три четверти промышленного рыболовства происходит вне государственных систем отслеживания, правительства должны принять более строгие правила и лучшие механизмы правоприменения.
Спутниковый мониторинг на базе ИИ и системы обнаружения в реальном времени, такие как REMIS, предлагают мощные новые инструменты для борьбы с нелегальным рыболовством, улучшения управления океаном и обеспечения соблюдения экологических норм.
По мере роста человеческой деятельности в океане потребность в подотчетности, устойчивости и международном сотрудничестве становится как никогда великой. Освещая скрытый промышленный флот, работающий в наших океанах, наука и технологии прокладывают путь к более прозрачному и устойчивому будущему.
