Tag: Palydovai

  • ICEYE pateikė pasiūlymą įsigyti „Avio“: sandorio vertė gali viršyti 2 mlrd. eurų

    Palydovų gamintoja ir operatorė ICEYE pateikė pasiūlymą perimti Italijos raketų gamintoją „Avio“. Potencialaus sandorio vertė galėtų viršyti 2 mlrd. eurų.

    Apie tai paskelbta po to, kai ICEYE Italijos padalinys „Iris 2“ pateikė grynųjų pinigų pasiūlymą – 41 eurą už „Avio“ akciją. Toks įkainis, kaip nurodoma, yra 21,3 proc. didesnis už lapkričio 16 dienos „Avio“ akcijos uždarymo kainą.

    Pasiūlymas „Avio“ įvertina maždaug 2,05 mlrd. eurų. Jei sandoris įvyktų, ICEYE planuoja bendrovę išbraukti iš Milano biržos.

    ICEYE tikisi, kad perėmusi raketų gamintoją galėtų kurti Europos masto kosmoso ir gynybos pramonės žaidėją, kuris apjungtų palydovų gamybą, jų iškėlimą į orbitą ir žvalgybos paslaugas vyriausybių klientams.

    Planai: nuo palydovų iki paleidimų

    ICEYE teigimu, siekiama sukurti europinę įmonę, galinčią užtikrinti visą grandinę – nuo palydovų gamybos iki jų paleidimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo. Tai būtų orientuota į valstybinius užsakymus ir saugumo poreikius.

    ICEYE prezidentas ir vienas įkūrėjų Rafałas Modrzewskis pabrėžė, kad vyriausybėms svarbu kontroliuoti kritinę kosmoso infrastruktūrą, o Europai tokios kontrolės reikia labiausiai.

    Jo teigimu, „Avio“ yra sukaupusi paleidimų ir variklių kompetenciją, kuria remiasi Europa, o su ICEYE kapitalo parama būtų galima integruoti tiekimo grandinę, didinti gamybą ir stiprinti programas, kurios jau priklauso nuo „Avio“ pajėgumų.

    Žadamos investicijos Italijoje ir finansavimas

    Be paties įsigijimo, ICEYE skelbia planuojanti per penkerius metus papildomai investuoti Italijoje 1 mlrd. eurų. Lėšos būtų nukreiptos į gamybos pajėgumus, mokslinius tyrimus ir plėtrą, testavimo infrastruktūrą, intelektinę nuosavybę bei vietos tiekėjų ekosistemą.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos galėtų sukurti iki 400 darbo vietų. Sandorį ICEYE ketina finansuoti derindama turimas grynųjų lėšas ir skolintą kapitalą.

    Bendrovė primena, kad 2026 metų birželį užbaigė paskutinį finansavimo etapą, per kurį pritraukė 450 mln. eurų.

    „Avio“ patvirtino gavusi pasiūlymą ir pranešė, kad jos valdyba pradės jį vertinti.

    Sandoriui gali prireikti kelių šalių leidimų

    Net jei „Avio“ valdyba pritartų, sandoris gali užtrukti: reikėtų reguliuotojų leidimų Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Taip pat būtinas pritarimas pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    ICEYE pabrėžia turinti ryšį su Lenkija nuo ankstyvos bendrovės istorijos: lenkiška įmonė įkurta 2017 metais dar prieš pirmojo ICEYE palydovo iškėlimą į orbitą. Šiandien bendrovė veikia globaliai ir, kaip skelbiama, įvairiose šalyse įdarbina daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Vokietijos „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų greitam duomenų tinklui kosmose kurti

    Vokietijoje, Viurcburge įsikūręs „SpaceTech“ startuolis „NeuralSat“ pritraukė 2,9 mln. eurų „pre-seed“ investicijų. Įmonė kuria palydovų tinklą, skirtą spartesniam duomenų perdavimui ir skaičiavimams orbitoje.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundą vedė „Capnamic Ventures“ ir „Bayern Kapital“, prisidėjo ZOHO.VC, „Robin Capital“, BAB – Die Förderbank für Bremen und Bremerhaven, „KIEMIS Holding“ ir „Mission E Capital“.

    „NeuralSat“ vadovas Mohd Bilal viešame pareiškime atkreipė dėmesį, kad daug palydovų į kosmosą vis dar išsiunčiami be tinklo ryšio galimybių. Pasak jo, brangi įranga dažnai neturi priemonių tiesiogiai bendrauti su kitais palydovais ar dalintis resursais.

    Startuolis siūlo idėją, kad palydovų operatoriai galėtų naudotis bendra infrastruktūra, o ne kiekviename aparate diegti vis daugiau ryšio ir skaičiavimo įrangos. Toks modelis, bendrovės teigimu, galėtų sumažinti vėlavimus, kai laikas kritiškai svarbus – nuo ekstremalių situacijų valdymo iki saugumo užduočių.

    Ko siekia „NeuralSat“ tinklas

    „NeuralSat“ vystoma koncepcija apjungia didelės spartos duomenų perdavimą ir paskirstytuosius skaičiavimo resursus orbitoje. Pagrindinė sprendžiama problema – palydovai renka vis daugiau informacijos, tačiau ją perduoti ir apdoroti efektyviai dažnai tampa sudėtinga.

    Pagal planą, palydovai galėtų persiųsti duomenis į „NeuralSat“ mazgus, kur informacija būtų apdorojama, prioritetizuojama ir nukreipiama į prieinamas antžemines stotis. Tai leistų sumažinti „žalių“ duomenų srautą, kurį reikia siųsti į Žemę.

    Skelbiama, kad kuriamas tinklas turėtų palaikyti iki 50 gigabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą, naudojant optinius ir aukšto dažnio radijo ryšio kanalus. Kartu numatoma sudaryti sąlygas dalį skaičiavimų atlikti tiesiog orbitoje.

    Įmonė pabrėžia, kad jos dėmesys – ne orbitinių duomenų centrų kūrimas kaip alternatyvos žemės infrastruktūrai. Tikslas – pagerinti tai, kaip esamos palydovų sistemos komunikuoja, apdoroja ir paskirsto informaciją.

    Palydovų skaičius auga, spaudimas infrastruktūrai didėja

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vertinimu, iki 2030 metų orbitoje gali būti apie 100 000 palydovų. Toks augimas reiškia didesnį krūvį ryšio infrastruktūrai – nuo antžeminių stočių prieinamumo iki perdavimo pajėgumų ir skaičiavimo resursų pačiuose palydovuose.

    „NeuralSat“ teigia siekianti sumažinti šiuos „butelio kakliukus“, suteikdama operatoriams galimybę remtis bendra ryšio ir skaičiavimo infrastruktūra. Tokiu atveju pačiuose palydovuose daugiau vietos ir energijos būtų galima skirti pagrindinėms misijoms.

    Planuojama, kad technologija galėtų būti pritaikoma įvairiose srityse: Žemės stebėjime, ryšio paslaugose, žvalgyboje, gynyboje ar gelbėjimo operacijose. Laiko jautrioms užduotims svarbu kuo labiau sutrumpinti laiką nuo duomenų surinkimo iki praktiškai panaudojamų įžvalgų.

    Demonstracija – 2027-aisiais, pirmieji veiklos palydovai – nuo 2028 metų

    „NeuralSat“ įkurta 2026 metais. Bendrovę įsteigė Mohd Bilal, Manohar Karnal ir Rishi Jaiswal: Bilal yra vadovas, Jaiswal vadovauja technologijų vystymui, o Karnal eina operacijų vadovo pareigas.

    Su pritrauktu finansavimu įmonė planuoja vystyti 72 palydovų žvaigždyną. Pirmasis demonstracinis mazgas, kaip skelbiama, turėtų pasiekti orbitą 2027 metų spalį – jis bus skirtas pagrindiniams sistemos elementams išbandyti ir pradėti pirmuosius ryšius su palydovų operatoriais.

    Po demonstracijos „NeuralSat“ tikisi 2028 metais pradėti diegti pirmuosius veiklos palydovus, palaipsniui kuriant platesniam tinklui reikalingą infrastruktūrą.

  • Prancūzų „Gama“ pritraukė 15 mln. eurų itin lengvoms palydovų saulės baterijoms

    Prancūzų „Gama“ pritraukė 15 mln. eurų itin lengvoms palydovų saulės baterijoms

    Prancūzijos bendrovė „Gama“, kuri kuria itin lengvas išskleidžiamas saulės baterijų sistemas palydovams, pranešė užsitikrinusi 15 mln. eurų pradinės (Seed) stadijos investiciją. Įmonė teigia, kad ši lėšų injekcija leis sparčiau reaguoti į augančius palydovų elektros poreikius orbitoje.

    Apie finansavimą skelbia portalas „Tech.eu“ – į raundą investavo „Transition“, „Planet A“, „Draper Associates“ ir „Manta Ray“. Bendrovės planas – plėsti gamybą ir didinti pajėgumus, kad produktai klientus pasiektų greičiau.

    Pasak „Gama“, elektros energija tampa vienu didžiausių šiuolaikinių palydovų „butelio kakliukų“: tiesioginio ryšio su įrenginiais (direct-to-device) tinklams, plačiajuosčiams ryšio žvaigždynams ir orbitiniams duomenų centrams vienam palydovui reikia gerokai daugiau galios nei ankstesnėms kartoms.

    Kuo daugiau galios reikia, tuo didesnio saulės baterijų paviršiaus reikia išskleisti kosmose, tačiau paleidimo metu visa konstrukcija privalo tilpti į raketos gaubtą. Būtent šią dilema „Gama“ siekia spręsti kurdama kompaktiškai susilankstančias, o orbitoje didelį plotą išskleidžiančias sistemas.

    „Wing“: ne tik baterijos, bet visa sistema

    Bendrovės kuriamas sprendimas „Wing“ apibūdinamas kaip išskleidžiamas saulės baterijų masyvas, galintis „supakuoti“ labai didelius plotus į nedidelį transportavimo tūrį. „Gama“ pabrėžia, kad produktas projektuojamas paprastai ir tinkamai masinei gamybai, siekiant konkurencingo kaštų ir generuojamos galios santykio.

    „Wing“ koncepcija kuriama kaip vientisa energijos sistema: saulės energijos generavimas, saulės sekimo mechanizmas, energijos valdymas ir, kaip nurodoma, galimybė integruoti energijos kaupimą. Taip pat „Gama“ teigia tiekianti valdymo algoritmus, kurie padeda išlaikyti palydovo stabilumą, kai prie jo pritvirtinamas didelis išskleistas paviršius.

    Kodėl įmonė renkasi silicio elementus

    „Gama“ atkreipia dėmesį, kad daugelis palydovų gamintojų vis dar remiasi specializuotais III–V grupės saulės elementais, kurių gamyba yra ribota, o tiekimo terminai gali siekti metus ar ilgiau. Įmonė siekia mažinti tiekimo ir kainos ribojimus, pasitelkdama didelės apimties antžeminiams sprendimams gaminamus silicio elementus ir juos pritaikydama kosmoso sąlygoms.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti greičiau didinti apimtis ir geriau suvaldyti kaštus, nes silicio elementai pasaulyje gaminami masiškai – pavyzdžiui, stogų saulės elektrinėms.

    Gamybos linija Prancūzijoje ir pirmi terminai

    Gautos investicijos, kaip nurodoma, bus skirtos trims kryptims: paspartinti pirmosios „Wing“ gamybos linijos Ivry-sur-Seine mieste plėtrą, išplėsti vidinius kūrimo bei funkcinius ir aplinkos bandymų pajėgumus, taip pat įdarbinti apie 60 inžinierių įvairiose srityse – nuo mechanikos ir galios elektronikos iki programinės įrangos, gamybos ir testavimo.

    Bendrovė kelia tikslą, kad pradėjus veikti gamybos linijai „Wing“ pristatymo terminas siektų apie šešis mėnesius, o augant apimtims trumpėtų dar labiau. „Gama“ taip pat praneša, kad pirmąjį demonstracinį įrenginį planuoja pateikti 2027 metų vasarą.

    Tekste taip pat minimas 2026 metų rugsėjį paskelbtas „Gama“ ir „Eclipse Space“ susitarimas, pagal kurį „Gama“ turėtų tiekti išskleidžiamas saulės baterijas kaip energijos sprendimą „Eclipse“ palydovų platformoms. „Eclipse Space“ apibūdinama kaip klientams priklausančių palydovų žvaigždynų tiekėja, įkurta buvusių „SpaceX Starlink“ inžinierių.

  • Tyrimas: vienas branduolinis sprogimas orbitoje per kelias dienas galėtų išjungti 99 proc. palydovų

    Vienas branduolinis sprogimas pakankamai dideliame aukštyje galėtų per kelias dienas išjungti beveik visus Žemosios Žemės orbitos (LEO) palydovus – rodo naujas modeliavimas.

    Kaip rašo „ScienceAlert“, šiuo metu Žemojoje Žemės orbitoje skrieja daugiau nei 13 000 palydovų, nuo kurių priklauso orų prognozės, ryšys, duomenų perdavimas, palydovinis internetas ir kitos kasdienės paslaugos.

    Tyrėjai pabrėžia, kad palydovai yra ypač pažeidžiami: branduolinė detonacija kosmose gali sukurti dirbtinę spinduliuotės juostą, kuri kenkia elektronikai ir ilgą laiką „apšaudo“ pro ją skrendančius aparatus.

    Tokio įvykio pasekmės būtų ne vien momentinės – sutrikus palydovų darbui išaugtų ir susidūrimų rizika, o tai reikštų ilgalaikius ryšio bei navigacijos trikdžius ir dar didesnį kosminių šiukšlių kiekį.

    Ne mokslinė fantastika: tai jau buvo nutikę

    Nors scenarijus skamba kaip iš filmo, branduoliniai bandymai dideliame aukštyje istorijoje jau vyko. Šaltojo karo metais JAV ir SSRS atliko 18 didelio aukščio branduolinių sprogdinimų – nuo viršutinių atmosferos sluoksnių iki kosmoso.

    Didžiausias iš jų – „Starfish Prime“ bandymas – įvyko 1962 metais: 1,4 megatonos galios užtaisas sprogdintas maždaug 400 kilometrų aukštyje virš Ramiojo vandenyno.

    Tuomet keli palydovai buvo išjungti, o po metų valstybės sutarė sustabdyti antžeminius bandymus, pasirašius Dalinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį.

    Modeliavimas: dauguma palydovų „kristų“ per dvi savaites

    Naujame darbe (jis dar neperėjo recenzavimo) Viskonsino universiteto Medisone ir Prinstono universiteto tyrėjai simuliavo 1 megatonos sprogimą 500 kilometrų aukštyje virš Pietų Atlanto, netoli regiono, vadinamo Pietų Atlanto anomalija.

    Ši anomalija siejama su neįprastai silpnu Žemės magnetiniu lauku, todėl, kaip teigiama, ji gali sustiprinti pasekmes: radioaktyvios dalelės „įkalinamos“ erdvėje ir virsta juosta, per kurią palydovai nuolat praskrieja skriedami aplink Žemę.

    Simuliacijoje, kurioje įtraukti 13 300 aktyvių Žemosios Žemės orbitos palydovų (šių metų sausio duomenys), po pirmos dienos neveiktų apie 25 proc. visos grupės.

    Po trijų dienų išjungtų palydovų dalis pasiektų 78 proc., po savaitės – 98 proc., o po 15 dienų – 99,4 proc.

    Net ir darant prielaidą, kad palydovai turėtų sustiprintą apsaugą nuo spinduliuotės, per 30 dienų būtų išjungta 99,3 proc. aparatų.

    Kitoje hipotetinėje situacijoje – naudojant gerokai silpnesnį, 100 kilotonų užtaisą – 99 proc. palydovų neutralizavimas truktų apie metus.

    Spinduliuotė – ne vienintelis pavojus

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad pirmiesiems palydovams praradus valdymą ir galimybę manevruoti, kosmose didėtų susidūrimų rizika. Skaičiuojama, kad per pirmuosius dvejus metus galėtų įvykti maždaug 20 susidūrimų.

    Per dešimtmetį tokie susidūrimai galėtų sukurti apie 3 900 naujų kosminių šiukšlių fragmentų, o vėlesnėse perspektyvose šiukšlių daugėjimas galėtų tęstis ir už simuliacijos ribų.

    Tai reiškia, kad net ir bandant atkurti infrastruktūrą vien „pakeisti“ prarastus palydovus nepakaktų: nauji aparatai turėtų išgyventi likusią spinduliuotę ir gerokai pavojingesnę šiukšlių aplinką.

    Tyrėjų teigimu, galimas staigus orbitinės infrastruktūros praradimas ir ilgalaikiai sutrikimai dar kartą parodo, kodėl branduolinių ginklų dislokavimo ir naudojimo kosmose prevencija yra kritiškai svarbi.

  • Europos „akys kosmose“: „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų VHR palydovų tinklui

    Europos „akys kosmose“: „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų VHR palydovų tinklui

    Vokietijoje įkurta Žemės stebėjimo duomenų bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė papildomus 6 mln. eurų finansavimo, kuriuo sieks greičiau plėsti labai aukštos raiškos (VHR) palydovų žvaigždyną.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Cherry Ventures“, o nauja injekcija pratęsė anksčiau pradėtą 5,3 mln. eurų pradinį (seed) etapą, kuriam vadovavo „High-Tech Gründerfonds“.

    „Marble Imaging“ įkurta 2023 metų rugpjūtį Brėmene. Įmonė kuria VHR palydovų konstelaciją, kuri, jos teigimu, leistų teikti Žemės stebėjimo (EO) duomenis ir analitiką iki kartą per valandą – tai svarbu situacijose, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Bendrovė akcentuoja vadinamąjį „palydovų suverenitetą“: VHR vaizdai yra svarbi įvestis tiek saugumo, tiek komercinės žvalgybos užduotims, tačiau Europa ir dalis jos partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų, todėl tam tikrose teritorijose gali netekti prieigos prie vaizdų.

    Kam bus naudojami duomenys

    „Marble Imaging“ nurodo, kad EO duomenys ir jų pagrindu kuriama analitika gali prisidėti prie greitesnio sprendimų priėmimo gynybos, klimato saugumo, krizių ir nelaimių valdymo, energetikos transformacijos, infrastruktūros ir mobilumo srityse.

    Įmonė jau teikia duomenų analizės paslaugas: nuo objektų aptikimo situacijos supratimui iki reljefo analizės, pravažumo (trafficability) vertinimo, pakrančių objektų stebėsenos ir žemės dangos klasifikavimo.

    Lygiagrečiai vystoma dirbtiniu intelektu paremta analitikos platforma, skirta kelių šaltinių duomenis paversti praktinėmis įžvalgomis vartotojams.

    Pirmasis palydovas – 2027-aisiais

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“, pasak įmonės, jau pilnai finansuotas, baigęs priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Skelbiama, kad jis turėtų fiksuoti vaizdus iki 0,7 metro erdvinės raiškos matomoje ir artimojo infraraudonojoje spektro dalyje, taip pat rinkti duomenis trumpojo bangos ilgio infraraudonojoje srityje.

    Naujas finansavimas, bendrovės teigimu, turėtų paspartinti visos konstelacijos plėtrą. Ilgesnio laikotarpio tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    „Kad priimtume geresnius sprendimus, prieiga prie duomenų turi būti greita ir pritaikoma veiksmams“, – sako „Marble Imaging“ bendraįkūrėjas ir vadovas Robertas Hookas.

  • Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Vokietijos „Marble Imaging“ pritraukė 6 mln. eurų itin raiškių palydovų „žvaigždynui“

    Brėmene įsikūrusi Žemės stebėjimo (EO) bendrovė „Marble Imaging“ pritraukė dar 6 mln. eurų: startuolis kuria pirmąją Vokietijoje komercinę itin didelės raiškos (VHR) palydovų „žvaigždyno“ sistemą.

    Apie investiciją pranešė portalas „EU-Startups“ – tai vadinamasis „Seed“ raundo pratęsimas, kuriam vadovavo investuotojai „Cherry Ventures“.

    Ankstesnį kartą bendrovė apie investicijas skelbė 2025 metų gruodį: tuomet užbaigė 5,3 mln. eurų „Seed“ etapą, o bendra pritraukta suma pasiekė 11,3 mln. eurų.

    „Marble Imaging“ teigia, kad jų tikslas – suteikti galimybę gauti iki kasvalandinius EO duomenis ir analitiką, kad sprendimai gynybos, krizių valdymo ar infrastruktūros srityse galėtų būti priimami greičiau.

    Kaip veiks „Marble Imaging“ sprendimas

    Bendrovė įkurta 2023 metų rugpjūtį. Ją įsteigė Robertas Hookas, dr. Gopika Suresh, Alexanderis Eppas ir dr. Raulas Scarlatas.

    Startuolis plėtoja ne tik palydovų tinklą, bet ir dirbtiniu intelektu paremtą analitikos platformą, kuri įvairių šaltinių duomenis paverčia praktinėmis įžvalgomis.

    Įmonė jau siūlo duomenų analizės paslaugas, tarp jų – objektų aptikimą situacinei žvalgybai, reljefo analizę ir pravažumo vertinimą, pakrančių turto stebėseną bei žemės dangos klasifikavimą.

    Kodėl Europa siekia „akių kosmose“

    „Marble Imaging“ pabrėžia, kad itin didelės raiškos vaizdai yra svarbūs tiek saugumui, tiek komercinei žvalgybai, tačiau Europa ir dalis partnerių vis dar priklauso nuo neeuropinių tiekėjų.

    Pasak bendrovės, tokia priklausomybė didina riziką netekti stebėjimo aprėpties strategiškai svarbiose vietovėse, o tai gali sukurti ir ekonominių, ir saugumo spragų.

    „Cherry Ventures“ atstovas Filipas Damesas teigė, kad Europai reikia savo „akių kosmose“, o „Marble Imaging“ siekia su DI pagalba paversti palydovinius vaizdus atsakymais, kurių tikisi valstybės ir gynybos institucijos.

    Pirmasis palydovas – 2027 metų pradžioje

    Pirmasis bendrovės palydovas „Marble Sat-1“ jau pilnai finansuotas, praėjo priešskrydinius bandymus ir planuojamas paleisti 2027 metų pradžioje.

    Nurodoma, kad palydovas galės fiksuoti vaizdus iki 0,7 m erdvine skiriamąja geba matomojoje ir artimojo infraraudonojo spektro dalyje, taip pat rinks duomenis trumpųjų bangų infraraudonajame spektre.

    Gautas 6 mln. eurų kapitalas bus naudojamas greitesniam „žvaigždyno“ plėtimui. „Marble Imaging“ tikslas – iki 2030 metų turėti 30 palydovų.

    Įmonės vadovas Robertas Hookas teigė, kad tolesnė plėtra pirmiausia priklauso nuo kapitalo, o ne nuo technologijos: bendrovė akcentuoja, jog paklausa jau įrodyta, o programinė įranga naudojama mokančių klientų.

  • Mokslininkai pastebėjo keistą Ramiojo vandenyno atspalvį: įtaria mikroplastikus

    Ramiajame vandenyne, netoli vadinamosios Didžiosios Ramiojo vandenyno šiukšlių sankaupos, vanduo per pastaruosius du dešimtmečius kai kuriose vietose ėmė atspindėti daugiau mėlynos ir žalios šviesos.

    Mokslininkai įtaria, kad šis neįprastas melsvai žalsvas (cianas) „parašas“ gali būti susijęs su vandenyje besikaupiančiomis itin smulkiomis plastiko dalelėmis.

    Naujas tyrimas rodo, kad mikroskopinės plastiko dalelės gali išsklaidyti pakankamai saulės šviesos, jog pokytis taptų aptinkamas net iš kosmoso – palydoviniais stebėjimais.

    Jei ši prielaida pasitvirtintų, tai galėtų tapti nauju būdu sekti beveik „nematomą“ taršą, kurią tiesiogiai išmatuoti vandenyne ypač sunku.

    Kur atsirado melsvai žalsvas „parašas“

    Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sankaupa nėra ištisa plūduriuojanti „sala“ – tai milžiniška zona tarp Havajų ir Kalifornijos, kurioje srovės sutelkia šiukšles: nuo žvejybos įrangos ir butelių iki smulkių fragmentų.

    2018 metais publikuotame vertinime teigta, kad šioje zonoje galėjo būti apie 1,8 trln. plastiko gabalėlių, išsidėsčiusių maždaug 1,6 mln. kvadratinių kilometrų plote. Didžiąją dalį vienetų sudarė mikroplastikai, nors didesnės nuolaužos sudarė didesnę masės dalį.

    Problema ta, kad pačios mažiausios dalelės sklando vandens storymėje, jas maišo srovės, jos neretai atsiduria žemiau paviršiaus ir gali būti mažesnės už planktoną – todėl jas surinkti ir įvertinti dideliuose plotuose itin sudėtinga.

    Tyrėjai svarstė, ar tokios dalelės gali palikti optinį pėdsaką – pakeisti, kaip vanduo sklaido ir „grąžina“ šviesą atgal į kosmosą.

    Kaip tai tikrinta palydoviniais duomenimis

    Bergeno universiteto (Norvegija) mokslininkai Shea Cheatham, Daniel Koestner ir Børge Hamre analizavo tris palydovinius vandenyno spalvos duomenų rinkinius, apimančius laikotarpį nuo 2002 metų rugpjūčio iki 2022 metų rugsėjo.

    Tarp jų buvo NASA MODIS instrumentu (Aqua palydovas) gauti matavimai ir du kelių palydovų produktai: ESA „Ocean Colour Climate Change Initiative“ bei „Copernicus GlobColour“.

    Visuose trijuose rinkiniuose netoli šiukšlių sankaupos buvo matomos sritys, kuriose kartu didėjo atspindėtos mėlynos ir žalios šviesos kiekis, o vizualizacijose susiformavo neįprastas cianinis atspalvis.

    Vis dėlto vien palydovinis signalas dar neatsako į klausimą, kas tiksliai keičia vandenyno optines savybes – tokį pokytį gali lemti ir natūralūs procesai.

    Kodėl įtariamas plastikas ir kas dar neaišku

    Tyrėjų idėja remiasi laboratoriniais bandymais, kurie rodė, kad itin smulkios plastiko dalelės matomą šviesą sugeria palyginti menkai, bet ją efektyviai sklaido, ypač ties riba tarp mėlynos ir žalios šviesos (apie 490 nanometrų).

    Kad sumažintų „klaidingų pavojaus signalų“ riziką, mokslininkai atliko modeliavimus ir testavo, kaip panašus ryškėjimas galėtų atsirasti dėl fitoplanktono, natūralių suspenduotų dalelių, ištirpusios organinės medžiagos ir mikroplastikų pokyčių.

    Modeliuose, kuriuose buvo vertinami tik natūralūs pokyčiai, cianinis „parašas“ pasirodė maždaug 3 proc. ryškėjimo scenarijų. Kai įtraukti mikroplastikai, tokių scenarijų dalis išaugo iki maždaug 13 proc.

    Tai dar neįrodo, kad spalvos pokytį sukelia būtent plastikas, tačiau sustiprina prielaidą, jog augančios mikroplastikų koncentracijos gali būti viena iš priežasčių.

    Didžiausia trūkstama grandis – tiesioginis „suderinimas“: reikia lauko matavimų, kurie leistų palydovinį signalą patikimai susieti su realiomis mikroplastikų koncentracijomis tose pačiose vietose.

    Jei tai pavyktų, ateityje palydovai galėtų padėti sekti mikroskopinės taršos kaupimąsi milžiniškuose vandenynų plotuose, nereikalaujant nuolatinių mėginių ėmimų iš kiekvienos vietos.

    Tyrimas paskelbtas žurnale „Communications Earth & Environment“.

  • Ramiajame vandenyne fiksuojamas melsvai žalsvas atspalvis: įtariama mikroplastiko įtaka

    Netoli Didžiosios Ramiojo vandenyno šiukšlių sankaupos dalis vandens per pastaruosius du dešimtmečius tapo pastebimai melsvai žalsva. Mokslininkai įtaria, kad šį neįprastą atspalvį gali lemti vandenyje besikaupiantis mikroplastikas.

    Kaip rašo „ZME Science“, naujame tyrime teigiama, jog mikroskopinės plastiko dalelės gali išsklaidyti pakankamai saulės šviesos, kad jų „pėdsakas“ būtų atpažįstamas net iš kosmoso. Jei hipotezė pasitvirtintų, tai atvertų naują būdą sekti beveik nematomą taršą.

    Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sankaupa nėra vientisa plūduriuojanti „sala“. Tai milžiniška zona tarp Havajų ir Kalifornijos, kur srovės sutelkia žvejybos įrangos liekanas, butelius, fragmentus ir didžiulius kiekius smulkių plastiko dalelių.

    Problema ta, kad smulkiausios dalelės neplūduriuoja vien paviršiuje – jos pasklinda vandens storymėje, yra maišomos srovių ir todėl jas itin sudėtinga surinkti bei išmatuoti didžiuliuose plotuose. Būtent dėl to tyrėjai ieško netiesioginių būdų, kaip įvertinti mikroplastiko kaupimąsi.

    Palydovai užfiksavo spalvos pokytį

    Tyrėjų grupė iš Norvegijos Bergeno universiteto analizavo tris palydovinius vandenyno spalvos duomenų rinkinius, apimančius laikotarpį nuo 2002 metų rugpjūčio iki 2022 metų rugsėjo. Į analizę įtraukti tiek NASA MODIS (Aqua palydovas) matavimai, tiek kelių palydovų produktai, parengti ESA bei „Copernicus“ programų.

    Visuose trijuose duomenų rinkiniuose šalia šiukšlių sankaupos aptiktos zonos, kuriose kartu didėjo atspindėtos mėlynos ir žalios šviesos kiekis. Vizualizacijose tai pasireiškė neįprastu ciano (melsvai žalsvu) „parašu“.

    Vien tokio sutapimo nepakanka išvadai, kad dėl pokyčio kaltas plastikas: vandenyno spalvą gali pakeisti ir natūralūs procesai. Todėl mokslininkai bandė įvertinti, ar mikroplastikas galėtų būti tikėtinas paaiškinimas.

    Kaip mikroplastikas gali „pakeisti“ vandenį

    Vandenynas atrodo mėlynas daugiausia todėl, kad vanduo stipriau sugeria ilgesnio bangos ilgio matomos šviesos spindulius, o mėlyna šviesa „išlieka“ labiau. Tačiau vaizdą keičia ir tai, kas yra ištirpę ar pakibę vandenyje: fitoplanktonas, organinės medžiagos, įvairios dalelės.

    Tyrime pabrėžiama, kad mikroplastikas elgiasi kitaip nei daugelis natūralių priemaišų. Daugybė smulkių plastiko dalelių sugeria palyginti mažai matomos šviesos, bet ją efektyviai išsklaido, dalį saulės spindulių „grąžindamos“ atgal į paviršių.

    Ankstesni laboratoriniai bandymai rodė, kad toks sklaidos efektas gali būti ryškesnis ties maždaug 490 nanometrų riba – tarp mėlynos ir žalios šviesos. Tai leido suformuluoti patikrinamą prielaidą: didėjant vandenyje pakibusių mikroplastikų koncentracijai, kai kuriuose bangos ilgiuose vanduo gali atrodyti „šviesesnis“.

    Modeliai mikroplastiką laiko tikėtinu veiksniu

    Norėdami patikrinti alternatyvias versijas, mokslininkai atliko kompiuterines simuliacijas, kaip optinis „parašas“ kistų dėl skirtingų priežasčių. Buvo modeliuojami fitoplanktono bendrijų pokyčiai, natūralios pakibusios dalelės, ištirpusi organinė medžiaga ir mikroplastikai – iš viso sugeneruota daugiau kaip 50 000 scenarijų, kurie sukeltų tam tikrą „pašviesėjimą“.

    Rezultatai parodė skirtumą: kai simuliacijose buvo leidžiami tik natūralūs pokyčiai, ciano „parašas“ pasirodė maždaug 3 proc. pašviesėjimo scenarijų. Kai į modelius įtrauktas mikroplastikas, toks atitikimas išaugo iki maždaug 13 proc.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tai vis dar nėra galutinis įrodymas, jog būtent plastikas jau pakeitė vandenyno spalvą. Vis dėlto, jų teigimu, toks signalas tampa gerokai lengviau paaiškinamas, kai atsižvelgiama į mikroplastikų koncentracijos kitimą.

    Kodėl šis signalas svarbus

    Smulkiausios plastiko dalelės yra vienos sunkiausiai stebimų ir praktiškai neįmanomų pašalinti jūros „valymo“ priemonėmis, kurios dažniausiai orientuotos į didesnius plūduriuojančius objektus. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama dalelėms, mažesnėms nei 300 mikrometrų – tai mažiau nei trečdalis milimetro.

    Nors vandens mėginių ėmimas ir laboratoriniai tyrimai gali tiksliai nustatyti taršą, tokie matavimai aprėpia tik labai mažas vandenyno dalis. Palydovai, priešingai, nuolat stebi milžiniškus plotus, todėl ilgainiui galėtų padėti identifikuoti mikroplastiko kaupimosi regionus.

    Vis dėlto esminis žingsnis dar priešakyje: reikia tiesiogiai palyginti palydovinį spalvos pokytį su realiais mikroplastikų matavimais vandenyje tose pačiose vietose. Tyrėjai nurodo, kad tam būtini papildomi lauko tyrimai, kad būtų galima patikimiau atskirti mikroplastikų signalą nuo natūralių dalelių ar biologinių pokyčių.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Communications Earth & Environment“.

  • ESA vadovė: dėl NASA biudžeto karpymų ir privačių palydovų keičiasi Žemės stebėjimo politika

    Europos kosmoso agentūros (ESA) Žemės stebėjimo programų direktorė Simonetta Cheli sako, kad politinis klimatas, lemiantis Žemės stebėjimo iš kosmoso programas, pastebimai kinta. Tam įtakos turi ir JAV sprendimai mažinti NASA biudžetą, ir sparčiai daugėjantys privatūs palydovai orbitoje.

    Interviu „Live Science“ ji pabrėžė, kad palydoviniai duomenys leidžia objektyviai vertinti planetos būklę: nuo miškų kirtimo ir oro kokybės iki vandenynų pokyčių bei ledynų tirpsmo. Tokia informacija ypač svarbi klimato kaitos kontekste, kai ekstremalūs orai ir aplinkos degradacija tampa vis labiau matomi ir išmatuojami.

    S. Cheli vadovauja ESA Žemės stebėjimo programoms ir taip pat yra ESA Žemės stebėjimo centro ESRIN Fraskatyje (Italija) vadovė. Pasak jos, per kelis dešimtmečius Europa šioje srityje gerokai sustiprėjo: nuo priklausomybės nuo partnerių misijų iki plataus nuosavų palydovų tinklo.

    Ji teigia, kad tarptautinis bendradarbiavimas išlieka būtinas, tačiau politiniame lygmenyje jis darosi sudėtingesnis. Viena ryškiausių detalių – pasikeitęs institucijų dalyvavimas tarptautinėse klimato konferencijose, kur anksčiau bendros delegacijos buvo įprastos.

    Europa plečia Žemės stebėjimo misijas

    S. Cheli primena, kad ESA pirmąją Žemės stebėjimo misiją ERS-1 paleido 1991 metais, o šiandien vien ESRIN valdo daugiau nei 20 misijų ir planuoja dar daugiau nei 40. Pastaruoju metu agentūra taip pat vykdo naujų palydovų paleidimus, skirtus skirtingiems tikslams – nuo augalijos būklės stebėsenos iki temperatūrų sausumoje ir jūroje matavimo.

    Kalbėdama apie tarptautinę partnerystę, ESA atstovė akcentuoja, kad bendri tikslai ir duomenų dalijimasis yra esminiai sprendžiant klimato ir aplinkos stabilumo klausimus. Jos teigimu, tokie reiškiniai kaip Grenlandijos ledo pokyčiai turi pasekmių visam pasauliui, todėl „nacionaliniu lygmeniu vieniems“ problemų išspręsti neįmanoma.

    NASA finansavimas ir politiniai pokyčiai

    Paklausta apie NASA biudžeto karpymus, įskaitant Žemės stebėjimo kryptį, S. Cheli teigė, kad tai Europai atveria daugiau galimybių ir didina jos svorį. Jos vertinimu, ESA jau ir anksčiau kai kuriose srityse buvo priekyje, pavyzdžiui, renkant su emisijomis susijusius duomenis.

    Vis dėlto ji pabrėžia, kad techninis bendradarbiavimas su JAV partneriais, pasak jos, išlieka geras, nors politiniame lygmenyje situacija tapo „subtilesnė“. Tai reiškia, kad praktiniai duomenų ir operacijų ryšiai dažnai išsaugomi net ir keičiantis politinėms nuostatoms.

    Privačių palydovų bumas kelia naujų rizikų

    Vienas didžiausių iššūkių, apie kuriuos kalba ESA vadovė, – sparčiai augantis privačių palydovų skaičius. Pasak jos, dėl tankėjančios orbitos dažnėja vengimo manevrai, kai mokslinius palydovus tenka perkelti dėl susidūrimo rizikos.

    Ji pažymi, kad techninis koordinavimas su kitais veikėjais kol kas veikia, tačiau ateičiai, jos nuomone, būtinas aiškus teisinis reguliavimas. ESA atstovė pabrėžia, kad kosmose „žaidėjai“ jau seniai nebėra vien valstybinės agentūros – vis didesnį vaidmenį turi privačios kompanijos, todėl bendros taisyklės tampa kritiškai svarbios.

    Kalbėdama apie tvarumą, S. Cheli pabrėžė, kad ESA tikslas – ne tik naudoti palydovinius duomenis Žemei saugoti, bet ir mažinti kosminių misijų poveikį: nuo kosminių šiukšlių politikos iki sprendimų, užtikrinančių, kad pasibaigus misijai palydovai nepaliekami orbitoje.

    Be to, didėjant duomenų srautams, svarbų vaidmenį, pasak jos, įgauna pažangi skaičiavimo infrastruktūra. Ji pateikė pavyzdį, kad vien pagal Europos „Copernicus“ programą kasdien gaunama apie 500 terabaitų duomenų, todėl galingi superkompiuteriai tampa būtini norint informaciją apdoroti greitai ir efektyviai.

  • Karai kosmose artėja: Lenkijos Ares Shield DI žada per 3–4 metus parengti orbitos gynybos sistemas

    Karinė konkurencija kosmose vis dažniau vadinama viena artimiausių saugumo realijų, o palydovai tampa ir taikiniu, ir kritinės infrastruktūros dalimi. Lenkijos bendrovė „Ares Shield AI“, dirbanti kosmoso gynybos srityje, teigia jau derinanti pirmąją misiją į orbitą ir per 3–4 metus siekianti turėti operacines sistemas.

    Bendrovė pristato save kaip sprendimų kūrėją, jungiantį pažangią analitiką ir didelės galios mikrobangų technologijas, skirtas palydovų apsaugai. Tokie sprendimai priskiriami dvejopos paskirties technologijoms, nes gali būti naudojami tiek civiliniams, tiek gynybos tikslams.

    Kodėl palydovų saugumas auga?

    Kosmosas tapo būtinas ryšiui, navigacijai ir žvalgybai, todėl bet koks sutrikdymas gali turėti tiesioginį poveikį valstybių ir kariuomenių veiksmams. Didėjant palydovų skaičiui, daugėja ir incidentų, kai aparatai priartėja vieni prie kitų, bandoma trikdyti signalą ar rinkti informaciją.

    Tokio pobūdžio veiksmai paprastai siejami su elektronine kova ir vadinamosiomis priešpalydovinėmis priemonėmis. Praktikoje tai gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos klaidinimą, bandymus paveikti palydovo valdymą ar jo jutiklius, o kai kuriais atvejais ir fizinį priartėjimą prie kito objekto orbitoje.

    „Matome vis daugiau atvejų, kai palydovai priartėja prie NATO sistemų labai mažu atstumu, daromas spaudimas, trikdomas signalas ar bandoma klausytis perdavimo“, – sakė bendrovės vadovas Grzegorzas Zwolińskis.

    Ką kuria „Ares Shield AI“

    „Ares Shield AI“ nurodo kurianti sprendimų grandinę nuo ankstyvo grėsmių aptikimo iki atsako priemonių. Bendrovės logika paprasta: pirmiausia fiksuoti rizikingą elgesį orbitoje, tuomet vertinti grėsmės lygį, o prireikus taikyti eskalacines priemones.

    Kaip vieną krypčių ji mini didelės galios mikrobangų technologiją, galinčią paveikti elektroniką per elektromagnetinį impulsą. Tokios priemonės dažniausiai aptariamos kaip nekinetinės, nes jos orientuotos į sistemų veikimo sutrikdymą, o ne fizinį sunaikinimą, tačiau jų taikymas kelia sudėtingų teisinių ir politinių klausimų.

    „Tai eskalacijos laiptai: galime atlikti vengimo manevrus, tačiau galime ir sukelti priešiško palydovo elektronikos sutrikimus, o galiausiai jį neutralizuoti bekontakčiu būdu“, – sakė Grzegorzas Zwolińskis.

    Kapitalo pritraukimas ir planai biržoje

    Bendrovė ruošiasi žengti į alternatyvią Lenkijos kapitalo rinką „NewConnect“. Skelbiama, kad vyksta akcijų pasirašymas, o debiutas planuojamas 2027 metų pradžioje.

    Numatoma, kad pritrauktos lėšos bus skirtos tolesniam technologijos demonstratoriaus vystymui, komandos plėtrai ir kasdienei veiklai. Pasak bendrovės, tikslas artimiausiais metais pereiti nuo prototipo bandymų prie sprendimų, kuriuos būtų galima realiai eksploatuoti orbitoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad kosmoso gynybos projektams didžiausi iššūkiai paprastai yra bandymų kaina, patikimumo įrodymas ir suderinamumas su tarptautinėmis taisyklėmis. Todėl pažadai greitai pereiti į operacinę fazę investuotojams gali skambėti patraukliai, bet galutinis tempas priklausys nuo technologinių bandymų ir klientų, dažniausiai valstybinių institucijų, sprendimų.