CP v2

Tag: Palydovai

  • „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ paleido DI duomenų centrą į orbitą: „Project Suncatcher“ kelia naują bangą

    „Google“ pradėjo „Project Suncatcher“ bandymus, kurių tikslas – įvertinti, ar dalį DI skaičiavimų įmanoma perkelti į orbitą. Į kosmosą su raketa „Falcon 9“ iškeltas prototipinis palydovas su specializuotais TPU lustais, skirtais mašininiam mokymuisi.

    Pagrindinis bandymo klausimas – kaip tokia įranga atlaiko paleidimo apkrovas, kosminę spinduliuotę ir itin didelius temperatūrų svyravimus. Orbitinė aplinka vilioja dar ir tuo, kad saulės energijos potencialas virš atmosferos teoriškai didesnis nei Žemėje, tačiau praktiniai ribojimai kol kas išlieka.

    Pirmasis prototipas – tik trumpoms užduotims

    Palydovas yra maždaug buitinio šaldytuvo dydžio ir talpina keturis „Trillium“ TPU lustus. Dėl šilumos pašalinimo problemų vakuume įranga planuojama įjungti trumpais intervalais, maždaug keliolikai minučių, kad atliktų paprastas užklausas su DI modeliu „Gemma“.

    Šiame etape akcentuojamas ne našumas, o patikimumas ir gedimų taškų identifikavimas. „Google“ teigia, kad dabartinis bandymas skirtas telemetrijai rinkti ir suprasti, kas realiomis sąlygomis labiausiai riboja tokios architektūros stabilumą.

    Kliūtis numeris vienas – šiluma

    Kosminėje erdvėje nėra oro, todėl neveikia įprasta konvekcija, o tradicinės duomenų centrų aušinimo schemos, kuriose kartais naudojamas vanduo, čia apskritai netinka. Dėl to „Google“ testuoja sprendimą, kuriame šiluma nukreipiama per šilumvamzdžius į didelius radiatorius ir išspinduliuojama.

    Laboratoriniai bandymai vakuuminėje ir termiškai kontroliuojamoje aplinkoje leidžia imituoti orbitą, bet galutinis verdiktas priklauso nuo realios misijos duomenų. Jei ateityje būtų siekiama nuolatinio darbo, energijos poreikis galėtų augti iki dešimčių kilovatų, o tai reikštų visai kitą maitinimo ir aušinimo mastą.

    Kodėl tai daroma ir kas kelia riziką

    Tokie projektai siejami su sparčiai augančiais DI skaičiavimo poreikiais ir vis didesne įtampa dėl didelių duomenų centrų plėtros Žemėje. JAV ir kitur dažnėja diskusijos dėl elektros tinklų apkrovos, žemės naudojimo ir vandens išteklių, todėl idėja dalį infrastruktūros perkelti į orbitą kai kam atrodo kaip alternatyva.

    Vis dėlto rizikų sąrašas ilgas: radiacija gali sukelti atminties klaidas, o orbitos „šiukšlės“ didina susidūrimų tikimybę. Prie to prisideda ir greitas aparatinės įrangos senėjimas, nes DI lustų kartos keičiasi kas 1–2 metus, o palydovai orbitoje paprastai planuojami 5–7 metų ciklui.

    Ateities etapuose „Google“ planuoja patikrinti, ar keli palydovai gali dirbti kaip vienas išskaidytas skaičiavimo klasteris, bendraudami lazeriniais ryšiais. Tokie ryšiai turi užtikrinti itin tikslų taikymą ir didelę spartą, kad būtų galima kalbėti apie rimtesnius DI skaičiavimus, o ne demonstracines užduotis.

    Kosminių duomenų centrų idėja kol kas labiau primena ilgalaikį mokslinių tyrimų ir eksperimentų kelią nei artimą komercinę revoliuciją. Vis dėlto jei pigesni paleidimai ir patikimesni aušinimo sprendimai taps realybe, orbita gali tapti dar vienu DI infrastruktūros frontu greta tradicinių serverinių Žemėje.

  • Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Septynių šalių signalas Briuseliui

    Vokietija ir Prancūzija kartu su Austrija, Belgija, Ispanija, Nyderlandais ir Švedija ragina iš esmės peržiūrėti vadinamąjį Europos kosmoso skydą. Šalys siūlo kurti siauresnę, aiškesnę kosmoso saugumo architektūrą, kurios ašis būtų ES kosmoso sistemų apsauga.

    Valstybių teigimu, iniciatyva neturi virsti nauju bendru ES karinių kosmoso pajėgumų kūrimo projektu. Pagrindinė žinutė paprasta: karinės kosmoso galimybės turi likti nacionalinių vyriausybių rankose, o ES institucijos turėtų veikti kaip koordinuojantis ir standartus padedantis formuoti partneris.

    Kodėl ginčas kilo dabar

    Diskusija paaštrėjo po to, kai Europos Komisija kosmoso saugumą įtraukė į platesnius gynybos parengties planus iki 2030 metų. Paryžius ir Berlynas jau anksčiau skeptiškai vertino idėją, kad ES turėtų plėsti savo vaidmenį karinių kosmoso pajėgumų srityje, ypač kai dalis kompetencijų gynyboje pagal sutartis lieka valstybėms narėms.

    Septynios šalys tvirtina, kad per pastaruosius mėnesius vykusios diskusijos nepadėjo pakankamai tiksliai apibrėžti iniciatyvos paskirties, apimties ir valdymo. Todėl jos pateikė alternatyvią viziją, kurioje daugiau aiškumo, kas už ką atsako krizės metu.

    „Būtina sukurti Europos kosmoso saugumo architektūrą, kuri realiai integruotų esamus ir kuriamus valstybių narių pajėgumus ir vengtų nereikalingo dubliavimo“, – teigiama dokumente.

    Raudona linija – suverenitetas

    Vienas aštriausių akcentų – siūlymas pervadinti iniciatyvą, nes žodis skydas, valstybių vertinimu, klaidina ir sudaro įspūdį apie ES lygmens pajėgumų kūrimą. Dokumente pabrėžiama, kad saugumo ir gynybos klausimai, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, eksploatavimą ir jų gynybą, yra išimtinė valstybių narių atsakomybė.

    Kartu šalys neneigia ES pridėtinės vertės. Jos palaiko ES masto koordinavimą, ypač kai kalbama apie suderinamus techninius reikalavimus, bendrus atsparumo standartus, geresnį informacijos apsikeitimą ir efektyvesnį pirkimų derinimą.

    „Atsakomybė už saugumo ir gynybos klausimus, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, veikimą ir gynybą, tenka išimtinai valstybėms narėms“, – rašoma tekste.

    Kosmosas tampa ginčijama erdve

    Šalys argumentuoja, kad poreikis stiprinti apsaugą auga, nes kosmoso domenas tampa vis labiau ginčijama erdve. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką palydovams, ryšio kanalams ir navigacijai, nuo kurių priklauso ne tik kariuomenės, bet ir civilinė infrastruktūra, įskaitant transportą, energetiką ir finansines sistemas.

    Dokumente akcentuojama atsparumo logika: svarbu ne tik turėti technologijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų trikdžių, kibernetinių atakų, signalų slopinimo ar fizinės grėsmės atvejais. Todėl ES kosmoso sistemų apsauga įvardijama kaip iniciatyvos branduolys, tačiau nepaneigiant nacionalinių programų ir NATO vaidmens.

    „Matome skubų poreikį apsaugoti ir, jei reikėtų, apginti savo kosmoso sistemas ir infrastruktūrą, nes kosmoso domenas tapo ginčijama erdve“, – teigiama dokumente.

    Kas dar siūloma: koordinacija ir mažiau fragmentacijos

    Septynios šalys pasisako už nuolatinius dvišalius mainus tarp nacionalinių ir Europos institucijų apie grėsmių vertinimą, pažeidžiamumus ir technines reakcijos galimybes. Taip pat pabrėžiamas poreikis stiprinti dialogą tarp valstybių karinių kosmoso institucijų, kad krizės atveju sprendimai būtų greitesni.

    Atskiras akcentas – finansavimo priemonių fragmentacija. Dokumente raginama racionalizuoti skirtingus finansavimo kanalus, kad pramonė gautų aiškesnį užsakymų signalą, o projektai nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje vien dėl skirtingų programų taisyklių.

    Galiausiai šalys pabrėžia, kad remia iniciatyvą, jei ji teiks apčiuopiamą naudą Europos saugumui. Tačiau, jų vertinimu, tai įmanoma tik tada, kai pagrindiniai kariniai pajėgumai išlieka suvereni valstybių prerogatyva, o ES vaidmuo aiškiai apibrėžtas ir praktiškas.

  • „Rheinmetall“ su italų „Argotec“ kelia satelitus į orbitą: tikslas – žvalgybiniai duomenys beveik realiu laiku

    Pirmasis palydovas jau orbitoje

    Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ kartu su Italijos kosmoso bendrove „Argotec“ pradėjo palydovų programą, orientuotą į žvalgybinių duomenų rinkimą. Pirmasis bendro projekto palydovas sėkmingai iškeltas į orbitą su „SpaceX“ nešėju „Falcon 9“.

    Programos kryptis aiški: ne tradicinis žemės paviršiaus kartografavimas, o operaciniams ir gynybos poreikiams skirta informacija. Tokie sprendimai Europoje vis dažniau siejami su pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Nuo vaizdų prie sprendimų

    „Rheinmetall“ pabrėžia, kad naujoji kosminė iniciatyva turėtų suteikti nepriklausomų palydovinių pajėgumų nacionaliniam saugumui ir karinei situacijos stebėsenai. Esminis akcentas – gebėjimas aptikti antžeminius signalus, rodančius galimas oro grėsmes, ir užtikrinti ankstyvą perspėjimą.

    Surinkti situaciniai duomenys ir vaizdinė medžiaga turėtų būti apdorojami pasitelkiant DI, kad informacija galėtų būti greitai integruojama į nacionalines gynybos ir oro gynybos sistemas. Praktinis tikslas – kad sprendimų priėmėjai gautų apibendrintą, veiksmams parengtą informaciją, o ne vien pirminius duomenų srautus.

    „Duomenų iš kosmoso įtraukimas į esamas gynybos struktūras yra esminis žingsnis reaguojant į kintančią saugumo aplinką“, – sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.

    „Kartu su „Rheinmetall“ paverčiame kosminę technologiją vertingu operaciniu ištekliumi – keičdami duomenis į informaciją, kuri pasiekiama beveik realiu laiku“, – sakė „Argotec“ vadovas Davidas Avino.

    Plėtra numatyta iki konstelacijos

    Partneriai nurodo, kad programa suplanuota moduliniu principu: dabartinis palydovas laikomas technologine baze, skirta patikrinti sprendimų veikimą realiomis orbitos sąlygomis. Tokia praktika įprasta gynybos ir kosmoso projektuose, kai vėlesni finansavimo etapai priklauso nuo pirmųjų bandymų rezultatų.

    Ilgalaikis planas – palaipsniui plėsti kosminį segmentą iki platesnės palydovų konstelacijos. Skelbiama, kad kitas palydovo paleidimas numatytas 2028 metais.

    Ką žinoma apie „Argotec“

    Turine įsikūrusi „Argotec“ dirba su pažangiomis palydovinėmis sistemomis ir kosmoso infrastruktūra instituciniams, komerciniams, valdžios bei gynybos sektoriaus klientams. Bendrovė taip pat vysto vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas, kurios pritaikomos tiek civiliniams, tiek gynybos scenarijams.

    Įmonė nurodo patirtį kuriant ir valdant mikropalydovus bei sprendimus, susijusius su duomenų apdorojimu arčiau šaltinio, taip pat analitika. Tokie pajėgumai tampa vis svarbesni, kai siekiama greičiau paversti orbitos sensorių duomenis į praktines įžvalgas saugumo institucijoms.

  • „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    „Foundational“ pritraukė apie 9,6 mln. eurų: sieks tikslinti palydovų pozicionavimą milimetrų lygiu

    Londone įsikūrusi kosmoso technologijų bendrovė „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slapto režimo ir pranešė pritraukusi apie 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Į finansavimo etapą įsitraukė „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“.

    Įmonė teigia, kad lėšas skirs palydovų pozicionavimo infrastruktūrai plėsti ir duomenų platformai tobulinti. Pagrindinis tikslas yra padaryti itin tikslius orbitinių objektų matavimus prieinamesnius komerciniam naudojimui.

    Kas yra lazerinis palydovų matavimas?

    „Foundational“ kuria sprendimus, paremtus palydovų lazeriniu matavimu, angliškai vadinamu Satellite Laser Ranging. Šis metodas veikia taip: iš antžeminės stoties į palydovą siunčiami lazerio impulsai, o laikas, per kurį šviesa grįžta nuo palydove esančio atšvaito, leidžia itin tiksliai apskaičiuoti atstumą.

    Tokio tipo matavimai gali užtikrinti milimetrų lygio tikslumą, tačiau iki šiol jie dažnai buvo laikomi brangiais ir sudėtingais plačiai taikyti. Bendrovė siekia automatizuoti procesą ir paversti jį lengviau plečiama paslauga.

    Vertikaliai integruota sistema

    Bendrovė jungia kelis elementus į vieną ekosistemą: palydovuose montuojamus retroreflektorius, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia pozicionavimo duomenis klientams. Pasak įmonės, toks modelis turėtų sumažinti diegimo ir eksploatavimo trintį.

    Technologinis pagrindas siejamas su ankstesniais lazerinio matavimo sprendimais, kuriuos plėtojo „Lumi Space“. „Foundational“ įkurta 2025 metais, ją įkūrė Hira Virdee ir Dave Gooding, o naujos įmonės kryptis labiau orientuota į komercinį mastelį.

    Kodėl tikslus pozicionavimas tampa kritinis?

    Žemoje Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų ir nuolaužų, todėl operatoriams vis dažniau reikia tikslių duomenų apie objektų buvimo vietą ir trajektorijų pokyčius. Tokia informacija svarbi planuojant manevrus, mažinant susidūrimų riziką ir vertinant draudimo riziką.

    Įmonė nurodo, kad jos sprendimai gali būti aktualūs palydovų žvaigždynų operatoriams, kosmoso agentūroms, gamintojams ir tyrimų institucijoms. Taip pat išskiriamos sritys, kuriose itin svarbus patikimas pozicionavimas: navigacija, Žemės stebėjimas, geodeziniai matavimai, jūrų bei aviacijos sektoriai.

    „Palydovų lazerinis matavimas yra aukso standartas ir vienas tiksliausių žmonijos sukurtų matavimo įrankių, tačiau iki šiol jis buvo per brangus ir per sudėtingas, kad veiktų dideliu mastu. Sujungdami įrangą, antžeminį tinklą ir duomenų platformą vienoje vietoje, iš naujo kuriame kritinį kosmoso infrastruktūros sluoksnį komerciniam laikotarpiui“, – sakė „Foundational“ vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee.

    „Foundational“ skelbia planuojanti plėsti antžeminių stočių tinklą, labiau integruoti kosminės įrangos gamybą į įmonės vidų ir didinti retroreflektorių gamybos apimtis. Ilgalaikė vizija yra pasaulinis tinklas, galintis teikti pozicionavimo duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

  • Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londono „Foundational“ pritraukė 9,6 mln. eurų: žada milimetriniu tikslumu sekti palydovus ir šiukšles

    Londone įsikūręs kosmoso technologijų startuolis „Foundational“ išėjo iš vadinamojo slaptojo režimo ir paskelbė pritraukęs 9,6 mln. eurų ikisėklinę investiciją. Bendrovė kuria infrastruktūrą, kuri, jos teigimu, leistų gerokai tiksliau nustatyti palydovų ir kitų objektų padėtį orbitoje, įskaitant kosmines šiukšles.

    Į finansavimo etapą įsitraukė keli ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondai, tarp jų „Inflection“, „BACKED“, „Final Frontier“, „Adjacent“ ir „Type One Ventures“. Startuolis pinigus planuoja skirti antžeminių stočių tinklui plėsti, kosmose naudojamos įrangos gamybai integruoti ir duomenų platformai toliau vystyti.

    Ką tiksliai kuria „Foundational“?

    „Foundational“ veiklos pagrindas – palydovų lazerinio nuotolio matavimo technologija, dažnai vadinama SLR. Šis metodas veikia siunčiant lazerio impulsus iš antžeminės stoties į palydove esantį atšvaitą ir išmatuojant laiką, per kurį šviesa sugrįžta atgal.

    Tokiu būdu, priklausomai nuo sistemos konfigūracijos ir sąlygų, galima pasiekti itin aukštą matavimo tikslumą, kurį įmonė apibūdina kaip milimetrinį. Startuolis siekia, kad ši technologija taptų ne paviene, brangiai prižiūrima infrastruktūra, o masteliuojama komercinė paslauga.

    Bendrovė teigia sujungianti tris grandis į vieną vertikaliai integruotą sistemą: palydovuose montuojamus atšvaitus, automatizuotas antžemines lazerines stotis ir programinę platformą, kuri apdoroja bei pateikia klientams duomenis. „Foundational“ taip pat tikina, kad jų sprendimas gali būti iki 30 kartų pigesnis už senesnės kartos analogus ir pritaikytas darbui įvairiomis oro sąlygomis.

    Kodėl tikslus sekimas tampa kritinis?

    Žemojoje Žemės orbitoje daugėja tiek veikiančių palydovų, tiek neveikiančių aparatų ir jų fragmentų, o tai didina susidūrimų riziką. Kuo tankesnė orbita, tuo svarbiau operatoriams ir institucijoms turėti kuo tikslesnius duomenis apie objektų padėtį ir trajektorijų pokyčius.

    Tikslus sekimas reikalingas ne vien kosmoso saugumui: nuo palydovinės infrastruktūros priklauso ryšiai, navigacija, Žemės stebėjimas ir laiko sinchronizacija, kuri svarbi finansų bei logistikos sistemoms. Dėl to didėja poreikis sprendimams, kurie padėtų patikimiau stebėti orbitos situaciją ir planuoti manevrus, mažinančius susidūrimų tikimybę.

    Kas žinoma apie komandą ir klientus?

    „Foundational“ įkurta 2025 metais, o įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Hira Virdee anksčiau dirbo su lazerinio sekimo technologijomis, kurios buvo vystomos ir komercializuojamos per „Lumi Space“. Startuolis pabrėžia, kad jo sprendimas remiasi ilgalaikiais moksliniais darbais ir praktine patirtimi diegiant lazerinio matavimo sistemas.

    Pasak bendrovės, tarp jos klientų ir partnerių yra Europos kosmoso agentūra, Jungtinės Karalystės valstybės institucijos, aviacijos ir kosmoso pramonės gamintojai, taip pat mokslinių tyrimų organizacijos ir vadinamojo NewSpace sektoriaus įmonės. „Foundational“ ambicija – sukurti atsparų pasaulinį tinklą, kuris nuolat teiktų tikslius padėties duomenis palydovų operatoriams, draudikams ir valdžios institucijoms.

    „Beveik viskas orbitoje ir stebėtinai daug dalykų ant žemės priklauso nuo to, ar tiksliai žinome, kur kas yra. Dabartinės matavimo technologijos nebeatitinka naujos kosmoso eros poreikių ir DI paremtų fizinių sistemų navigacijos iššūkių“, – sakė „Inflection“ vienas iš vadovų Alexander Lange.

    „Kiekvieną kartą atsiskaitydami kortele, tikrindami žemėlapį ar skambindami telefonu remiamės palydovine infrastruktūra, tačiau palydovų padėties nustatymo technologijos nepasivijo kosmoso ekonomikos augimo. Lazerinis nuotolio matavimas yra aukso standartas, bet iki šiol buvo pernelyg brangus ir sudėtingas masiškai taikyti“, – sakė „Foundational“ vadovas Hira Virdee.

  • „SpaceX“ istorinis lūžis: „Starship“ pirmąkart orbitoje ir paleido 26 „Starlink“ palydovus

    „SpaceX“ istorinis lūžis: „Starship“ pirmąkart orbitoje ir paleido 26 „Starlink“ palydovus

    „SpaceX“ atliko 14-ąjį „Starship“ bandymą, kuris tapo svarbiu programos lūžiu: sistema pirmą kartą pasiekė orbitinį skrydį. Iš Starbase aikštelės Teksase pakilusi raketa į žemąją Žemės orbitą iškėlė krovinį ir įvykdė pagrindinį misijos tikslą.

    Skrydyje dalyvavo „Super Heavy“ stiprintuvas ir „Starship“ laivas, o paleidimas vyko pagal suplanuotą profilį. Ankstesni bandymai daugiausia baigdavosi suborbitinėmis trajektorijomis, todėl perėjimas prie orbitos laikomas kertiniu žingsniu siekiant pilnai daugkartinės sistemos.

    „SpaceX“ pranešė, kad antrasis pakopos laivas orbitoje turėjo praleisti iki maždaug 10 valandų ir per tą laiką apskrieti Žemę iki šešių kartų, skrisdamas apie 275 kilometrų aukštyje. Po pakopų atsiskyrimo „Super Heavy“ nukreiptas į Meksikos įlanką, kur, kaip ir planuota, buvo atliktas nusileidimas į vandenį.

    Vienas svarbiausių šio bandymo elementų buvo krovinio išskleidimas. Laivo krovinių skyriuje buvo 26 „Starlink V3“ palydovai, kurie buvo paleisti į orbitą ir turi sustiprinti „Starlink“ ryšio tinklo pralaidumą.

    Po orbitinės fazės „Starship“ turėjo grįžti į atmosferą ir atlikti suplanuotą nusileidimą Ramiajame vandenyne, į vakarus nuo Čilės. Skrydžio metu tikrinami šiluminės apsaugos patobulinimai, įskaitant plytelių tvirtinimo sprendimus ir pakeitimus, skirtus sumažinti ankstesniuose bandymuose fiksuotų tarpų bei pažeidimų riziką.

    Šis bandymas „SpaceX“ priartina prie ambicingiausio tikslo, kai tiek pirmoji, tiek antroji pakopos būtų sugrąžinamos ir pakartotinai naudojamos po kiekvieno skrydžio. Įmonei tai taip pat svarbu dėl planų ateityje atlikti sudėtingesnius sugrįžimo manevrus ir pereiti prie bandymų, kai laivas būtų gaudomas starto bokšto mechanizmais.

  • JAV nerimas dėl Kinijos „Shenlong“: kosmose paleido ir vėl pagavo palydovą – ką tai reiškia?

    JAV nerimas dėl Kinijos „Shenlong“: kosmose paleido ir vėl pagavo palydovą – ką tai reiškia?

    JAV stebėtojai atidžiai seka Kinijos daugkartinio naudojimo kosminį lėktuvą „Shenlong“, kuris jau kelis mėnesius dirba žemoje Žemės orbitoje. Oficialiai Pekinas šią programą apibūdina miglotai ir tvirtina, kad bandomos technologijos skirtos taikiam kosmoso naudojimui.

    Tačiau JAV orbitos stebėjimo duomenys leidžia spręsti, kad misijos metu buvo atlikti pasikartojantys manevrai su tuo pačiu mažu objektu. Fiksuota, kad „Shenlong“ išleido palydovą, jį pasivijo ir, tikėtina, fiziškai sugrąžino prie savęs, vėliau seką pakartojo dar kartą.

    Tokios operacijos kosmoso sektoriuje vadinamos artimo priartėjimo ir susitikimo manevrais, kai reikia itin tiksliai suderinti orbitą, santykinį greitį ir orientaciją. Šie gebėjimai būtini palydovų aptarnavimui, degalų papildymui, remonto darbams ar kosminių šiukšlių surinkimui.

    Vis dėlto tie patys įgūdžiai turi ir akivaizdžią dvejopos paskirties pusę. Priartėjus prie kito operatoriaus palydovo, teoriškai įmanoma jį apžiūrėti, sutrikdyti veikimą, pakeisti orbitą ar net mechaniškai pažeisti, o tai kelia nerimą dėl galimų antisatelitinių scenarijų.

    Analitikai pabrėžia, kad vien manevrai savaime dar neįrodo, jog Kinija jau turi dislokuotą orbitinį ginklą. Tačiau pasikartojantis paleidimo ir pakartotinio sugriebimo modelis rodo sparčiai augančią techninę brandą, kuri keičia jėgų pusiausvyrą kosmose ir verčia JAV bei sąjungininkus peržiūrėti palydovų apsaugos prielaidas.

    Kas žinoma apie misiją

    Pagal viešai fiksuotą chronologiją, „Shenlong“ į orbitą iškeltas 2026 metų vasario 7 dieną iš Jiuquan kosmodromo. Kinija neatskleidžia nei tikslių aparato parametrų, nei krovinio sudėties, tačiau žinoma, kad tai bepilotė platforma, galinti kosmose išbūti ilgą laiką ir grįžti į nusileidimo taką kaip lėktuvas.

    JAV stebėjimo kataloguose minimas nedidelis objektas, kurį „Shenlong“ išleido 2026 metų birželio 21 dieną. Vėliau, 2026 metų liepos mėnesį, abu kūnai buvo fiksuojami itin arti vienas kito, o rudenį manevrų seka, sprendžiant iš trajektorijų, galėjo būti pakartota.

    Kodėl tai svarbu JAV

    Didelė dalis šiuolaikinės infrastruktūros priklauso nuo palydovų: ryšio, navigacijos, meteorologijos, žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo sistemų. Todėl bet koks ženklus artimo manevravimo ir galimo „prisilietimo“ gebėjimų progresas vertinamas kaip potenciali grėsmė strateginiam stabilumui.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad panašias daugkartinio naudojimo platformas turi ir JAV, pavyzdžiui, X-37B. Vis dėlto viešai stebimas pasikartojantis mažo objekto paleidimo, atsitraukimo dideliu atstumu ir vėlesnio sugrįžimo bei galimo sugriebimo scenarijus išsiskiria tuo, kad demonstruoja praktinę mechaninio sąlyčio kompetenciją.

    Ką tai reiškia kosmoso saugumui

    Augant tokioms galimybėms, didėja spaudimas kurti aiškesnes kosminio eismo valdymo taisykles ir skaidresnius pranešimus apie rizikingus priartėjimus. Praktikoje problema ta, kad ta pati technologija gali būti pristatoma kaip palydovų aptarnavimas ar šiukšlių surinkimas, bet krizės atveju tapti priemone sukelti trikdžius.

    Artimiausiais mėnesiais daugiau aiškumo gali suteikti tolesni orbitos stebėjimai ir tai, ar „Shenlong“ pakartos panašius veiksmus. Kol kas viešų Kinijos paaiškinimų mažai, todėl vertinimai remiasi netiesioginiais duomenimis ir analitikų interpretacijomis.

  • Naujas „Starship“ bandymas: pirmas skrydis į orbitą ir 26 „Starlink“ palydovai vienu startu

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ bandymui, kuris gali tapti reikšmingu lūžiu visai programai. Šį kartą planuojama pirmą kartą pasiekti orbitą ir atlikti kelių valandų trukmės skrydį aplink Žemę.

    Pagal pateikiamą planą „Starship“ turėtų būti iškeltas į maždaug 275 kilometrų aukščio orbitą, šešis kartus apskristi Žemę ir po maždaug 10 valandų pradėti deorbitaciją. Po to numatytas nusileidimas į vandenyną, vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, į vakarus nuo Čilės.

    Vienas svarbiausių šio bandymo tikslų – pirmą kartą vienu „Starship“ skrydžiu į kosmosą iškelti 26 „Starlink“ V3 palydovus. „SpaceX“ teigimu, kiekvienas toks palydovas turėtų padidinti tinklo pralaidumą apie 1 Tb/s, tad bendra misijos nauda pralaidumui siektų 26 Tb/s.

    Karščio skydo ir grįžimo bandymai

    Skrydžio metu numatyta patikrinti ir atnaujintą „Starship“ šiluminę apsaugą. „SpaceX“ akcentuoja pakeitimus, susijusius su plytelių tvirtinimų stiprinimu jautriausiose vietose ir anksčiau pastebėtų tarpų mažinimu.

    Ne mažiau svarbi dalis – „Super Heavy“ pirmosios pakopos sugrįžimas. Po ankstesnio bandymo problemų, kai leidimosi manevrui buvo įjungta mažiau variklių nei planuota ir pakopa dideliu greičiu trenkėsi į vandenį, šį kartą numatyti papildomi aparatūros ir programinės įrangos patikrinimai.

    Kodėl „Starship“ toks svarbus?

    „Starship“ laikomas galingiausia pasaulyje daugkartinio naudojimo nešėja, skirta gabenti didelius krovinius ir žmones į orbitą bei toliau. „SpaceX“ tikslas – pasiekti greitą pakartotinį panaudojimą, kad vieno kilogramo iškėlimo kaina mažėtų ir būtų galima vykdyti dažnesnes misijas.

    Ši programa svarbi ne tik komerciniams „Starlink“ plėtros planams. „Starship“ taip pat siejamas su JAV planuojamomis Artemis Mėnulio misijomis, todėl kiekvienas sėkmingas bandymas turi reikšmės ir platesniam kosmoso tyrimų grafikui.

  • Mokslininkai įspėja: 1947-ųjų Saulės dėmė rodo, kad galimi „superžybsniai“ ir šiandien

    Mokslininkai įspėja: 1947-ųjų Saulės dėmė rodo, kad galimi „superžybsniai“ ir šiandien

    Milžiniška dėmė išdavė potencialą

    Saulės žybsniai yra staigūs ir labai galingi spinduliuotės pliūpsniai, kylantys iš aktyvių Saulės sričių, kuriose susipina ir trūkinėja magnetinio lauko linijos. Stipriausi žybsniai gali paveikti radijo ryšį, navigaciją ir elektros tinklus, nors Žemę iš dalies saugo atmosfera ir magnetinis laukas.

    Nauja analizė rodo, kad Saulė teoriškai gali pasiekti vadinamųjų superžybsnių lygį, kuris kitose į Saulę panašiose žvaigždėse fiksuojamas kaip šimtus ar net tūkstančius kartų energingesnis reiškinys. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra prognozė, jog toks įvykis įvyks artimiausiu metu, tačiau ribos, kiek maksimaliai gali „užsikurti“ Saulė, tampa aiškesnės.

    Ką parodė 2010–2016 metų duomenys

    Tyrimą atlikusi Max Planck Saulės sistemos tyrimų instituto komanda išnagrinėjo 300 galingiausių žybsnių, instrumentiškai išmatuotų 2010–2016 metais. Jie vertino, kaip žybsnio energija siejasi su aktyvios srities dydžiu, iš kurios žybsnis ir kyla.

    Remiantis šiuo statistiniu ryšiu, galima atsargiai ekstrapoliuoti, kokios energijos žybsnį teoriškai pajėgtų sukelti ypač didelė aktyvi sritis. Tokiu būdu mokslininkai perėjo nuo šiuolaikinių matavimų prie istorinių Saulės dėmių įrašų, apimančių maždaug keturis šimtmečius.

    „Nors stebėjimo laikotarpiu superžybsnių nefiksuota, rasta energijos ir aktyvios srities dydžio priklausomybė turėtų galioti ir galingesniems įvykiams“, – sakė astrofizikė Natalie Krivova.

    1947 metų dėmė – išskirtinis pavyzdys

    Iš istorinių įrašų išsiskiria 1947 metais stebėta milžiniška Saulės dėmė, kuri, tyrėjų vertinimu, dengė apie 0,6 proc. matomo Saulės disko. Skaičiavimai leidžia teigti, kad tokio masto struktūra galėtų būti susijusi su žybsniu, pasiekiančiu žemesnę superžybsnių intervalo ribą.

    Mokslininkai taip pat mini, kad tokia dėmė buvo maždaug 40 kartų didesnio skersmens nei Žemė. Tai svarbu ne kaip sensacingas rekordas, o kaip fizinis argumentas, jog Saulėje kartais susiformuoja aktyvūs regionai, kurių magnetinė energija potencialiai yra pakankamai didelė ekstremaliems išsiveržimams.

    „Mūsų Saulė turi superžybsnių potencialą. Ji gali suformuoti milžiniškas dėmes, kurios iš principo gali tapti itin ekstremalių spinduliuotės pliūpsnių pradžia“, – sakė N. Krivova.

    Kas gresia Žemei ir ko dar nežinome

    Tiesioginė rizika žmonių sveikatai ant Žemės paviršiaus dažniausiai ribota, tačiau technologijoms pasekmės gali būti rimtos. Galingi kosminių orų reiškiniai siejami su ryšio trikdžiais, GNSS navigacijos paklaidomis, palydovų sistemų apkrova, taip pat su rizika elektros perdavimo tinklams aukštesnėse platumose.

    Tyrėjai sieja superžybsnių temą su itin ekstremaliais Saulės dalelių įvykiais, apie kuriuos liudija netiesioginiai pėdsakai, pavyzdžiui, medžių rievėse aptinkami izotopų pokyčiai. Tokie įrašai rodo, kad Žemės istorijoje galėjo būti radiacinių audrų, viršijančių instrumentiškai stebėtą laikotarpį.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad naujieji darbai nesprendžia klausimo, kaip dažnai superžybsniai galėtų pasitaikyti būtent Saulėje. Dabar svarbiausia kryptis yra detalesnis modeliavimas: kaip susijungia didelės dėmių grupės, kokiomis sąlygomis magnetinis laukas „užrakina“ energiją ir kada ji gali išsilaisvinti taip, kad dalelės pasiektų tarpplanetinę erdvę.

    Abu tyrimai publikuoti žurnale Philosophical Transactions of the Royal Society A. Mokslininkai akcentuoja, kad tikslas buvo įvardyti maksimalias tikėtinas žybsnių energijas, remiantis didžiausių istorijoje matytų dėmių mastu, o ne skelbti artėjančią katastrofą.

  • Misija baigta: Lenkijos palydovas EagleEye sudegė atmosferoje – paaiškėjo, kas nutiko

    Misija baigta: Lenkijos palydovas EagleEye sudegė atmosferoje – paaiškėjo, kas nutiko

    Lenkijos palydovo EagleEye misija baigėsi po maždaug dvejų metų: 55 kilogramų masės aparatas įskriejo į Žemės atmosferą ir joje sudegė. Įėjimas į atmosferą fiksuotas 11:23 pasauliniu koordinuotu laiku, o laikas pateikiamas kaip apytikslis, su paklaida iki 44 minučių.

    Lenkijos kosmoso agentūra POLSA nurodė, kad tokios palyginti mažos masės palydovai įprastai visiškai sudega. Dėl to tikimybė, jog kokios nors nuolaužos pasiekė Žemės paviršių, vertinama kaip labai maža.

    Kas buvo EagleEye?

    EagleEye buvo Lenkijoje sukurtas palydovas, kurį kūrė „Creotech Instruments“ ir kuris rėmėsi „HyperSat“ platforma. Palydove buvo integruotas optinis instrumentas, kurį parengė „Scanway“, o misijoje dalyvavo ir Lenkijos mokslų akademijos Kosminių tyrimų centro tyrėjai.

    Palydovas į kosmosą iškeltas 2024 metų rugpjūtį „Falcon 9“ raketa iš Vandenberg bazės Kalifornijoje. Misija buvo demonstracinė, skirta technologijoms išbandyti ir patikrinti sprendimus, kuriuos vėliau galima taikyti kitose programose.

    Ryšys nutrūko netrukus

    Netrukus po paleidimo buvo užmegztas abipusis ryšys, tačiau vėliau jis nutrūko. Vėlesnė analizė rodė, kad problemos galėjo būti susijusios, be kita ko, su palydovo elektros tiekimu.

    Dėl atsiradusių gedimų misijos tęsti nepavyko, nors pats aparatas buvo stebimas. Jo orbita palaipsniui žemėjo, todėl kritimas į atmosferą tapo laiko klausimu.

    Ką tai reiškia kosmoso sektoriui?

    POLSA pabrėžė, kad EagleEye iki šiol buvo didžiausias Lenkijoje sukurtas palydovas. Išskleidus saulės baterijų paneles jo matmenys siekė 55 x 150 x 90 centimetrų.

    Nors misija neįvyko taip, kaip planuota, projektas laikomas svarbiu kompetencijų žingsniu: tokie bandymai leidžia išgryninti sprendimus, patikrinti gamybos ir integracijos grandinę bei sustiprinti tiek pramonės, tiek mokslo patirtį. „HyperSat“ platformos pagrindu toliau vystomi ir kiti projektai, įskaitant PIAST, MikroGlob ir CAMILA.