CP v2

Tag: Panevėžio energija

  • Nuo spalio keisis daugiabučių šilumos punktų tvarka: kas mokės ir ką privalės padaryti gyventojai

    Nuo spalio keisis daugiabučių šilumos punktų tvarka: kas mokės ir ką privalės padaryti gyventojai

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie nustatys aiškesnę tvarką, kaip turi būti prižiūrimi daugiabučių šilumos punktai, šildymo ir karšto vandens sistemos. Pokyčių tikslas – kad trūkumai būtų šalinami laiku, o šiluma būtų naudojama efektyviau ir tolygiau visame name.

    Praktikoje tai reiškia daugiau atsakomybės ir aiškesnius terminus namo administratoriui, bendrijai bei šilumos tiekėjui. Kuo geriau sureguliuota sistema, tuo mažiau situacijų, kai viename bute per karšta, o kitame trūksta šilumos, ir tuo lengviau valdyti sąnaudas.

    Kas keičiasi nustačius neatitiktis

    Kaip ir iki šiol, daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemos privalės atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o šilumos punktų įranga – šilumos tiekėjo išduotas prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos detaliau apibrėžiama, kas ir per kiek laiko turi informuoti apie neatitiktis bei kas atsako už darbų organizavimą.

    Jei nustatoma, kad šilumos punktas neatitinka prisijungimo sąlygų, šilumos tiekėjas per 10 darbo dienų turės raštu informuoti gyventojus arba namo administratorių. Pranešime bus nurodyti konkretūs trūkumai ir kokių remonto ar modernizavimo darbų reikia.

    Numatyta, kad tokie darbai turės būti atlikti per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu per šį laiką sprendimai nebus įgyvendinti, šilumos tiekėjas įgis teisę darbus organizuoti ir atlikti pats, kad įranga neliktų netvarkinga ir nekeltų rizikų sistemos patikimumui.

    Kas mokės už darbus

    Už šilumos punkto remonto ar modernizavimo darbus, kai jie būtini dėl neatitikčių, mokės butų ir kitų patalpų savininkai. Išlaidoms padengti galės būti naudojamos namo kaupiamosios lėšos, o jei reikės, apmokėjimas galės būti išdėstomas iki 24 mėnesių.

    Sąskaitose tokios išlaidos turės būti pateikiamos atskira eilute, kad gyventojams būtų aišku, už ką mokama. Tai ypač aktualu daugiabučiuose, kuriuose sprendimai dėl investicijų dažnai stringa dėl informacijos stokos arba nesutarimų, o pasekmės galiausiai atsispindi šilumos vartojime.

    Daugiau laiko vidaus sistemoms sutvarkyti

    Jeigu bus nustatyta, kad namo šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, administratorius arba bendrija turės užtikrinti atitiktį ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo dienos. Taip atskiriami atvejai, kai reikia skubių sprendimų šilumos punkte, ir situacijos, kai būtini platesni vidaus sistemos darbai.

    Tokie darbai dažnai apima ne tik atskirų mazgų keitimą, bet ir visos sistemos balansavimą, cirkuliacijos sureguliavimą, nusidėvėjusių elementų atnaujinimą. Nesubalansuota sistema paprastai reiškia, kad šiluma name pasiskirsto netolygiai, o gyventojai susiduria su komforto ir didesnių sąnaudų problema.

    Kodėl modernizavimas tampa būtinybe

    Dalyje daugiabučių vis dar veikia neautomatizuoti, vadinamieji elevatoriniai šilumos punktai, kurie nereaguoja į lauko temperatūros pokyčius taip tiksliai, kaip šiuolaikiniai sprendimai. Dėl to reguliuoti šildymą sudėtingiau, o šiluma dažniau vartojama ne pagal realų poreikį.

    Automatizuotas šilumos punktas šildymo parametrus koreguoja pagal lauko oro temperatūrą ir pastato poreikį: atšilus šildymas mažinamas, atvėsus – didinamas. Vis dėlto vien įrenginio pakeitimo nepakanka, nes be vidaus sistemos sureguliavimo modernizacijos nauda gali būti mažesnė, nei tikimasi.

    Nauja tvarka turėtų paskatinti greitesnį sprendimų priėmimą, aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti atvejus, kai nustatyti trūkumai lieka tik dokumentuose. Gyventojams tai reiškia daugiau skaidrumo, didesnį sistemos patikimumą ir realesnes galimybes efektyviau valdyti šilumos vartojimą.

    Informaciją pateikė AB „Panevėžio energija“.

  • Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    AB „Panevėžio energija“ praneša baigianti pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui ir esanti pasiruošusi užtikrinti patikimą šilumos tiekimą iki pastatų įvadų. Bendrovė nurodo, kad jau atlikti kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, kurių metu septynių savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose patikrinta 265 km šilumos perdavimo tinklų. Per bandymus nustatyti defektai pašalinti, o šilumos gamybos įrenginiuose baigiami planinės priežiūros ir remonto darbai.

    Įmonė pabrėžia, kad vien šilumos tiekėjo pasirengimo neužtenka, jog atvėsus orams šiluma sklandžiai pasiektų butus. Didelė atsakomybės dalis tenka pastatų administratoriams, bendrijoms ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kurie turi parengti šilumos punktus ir pastato vidaus šildymo sistemą. Šie darbai paprastai apima sistemos patikrą, sureguliavimą, automatinių valdymo priemonių veikimo įvertinimą ir gedimų pašalinimą.

    Esminis terminas – iki rugsėjo 15 dienos turi būti pasirašytas Pastato parengties šildymo sezonui aktas. Akto kopiją šilumos tiekėjui būtina pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasirašymo. Šis dokumentas patvirtina, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos yra techniškai parengtos saugiam ir patikimam darbui.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad jei nustatyta tvarka pasirašyto akto nėra, pradėti šilumos vartojimą pastate draudžiama. Tai reiškia, kad net ir startavus šildymo sezonui savivaldybės mastu, konkrečiame name šiluma gali nepasiekti gyventojų, kol nebus sutvarkyti formalumai ir pašalinti trūkumai. Praktikoje dažniausiai vėluojama dėl neužbaigtų vidaus sistemų darbų arba neparengtų dokumentų.

    Rugsėjo 9 dieną, bendrovės duomenimis, buvo gauta 43 proc. visų privalomų Pastato parengties šildymo sezonui aktų. AB „Panevėžio energija“ ragina administratorius ir prižiūrėtojus neatidėlioti likusių darbų, kad šilumos tiekimas prasidėtų sklandžiai, o sistemos veiktų stabiliai pirmosiomis vėsiomis dienomis, kai apkrovos dažnai kinta. Gyventojams patariama pasitikslinti pas savo namo administratorių ar bendriją, ar pastatas jau pripažintas parengtu šildymo sezonui.

  • Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Panevėžyje brangsta šiluma ir karštas vanduo: nuo rugsėjo – naujos AB „Panevėžio energija“ kainos

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos įsigalioja nauji AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos tarifai. Bendrovė skelbia, kad šilumos kaina už suvartotą kiekį sieks 7,59 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio.

    Taikant 21 proc. PVM, galutinė kaina vartotojams sudarys 9,18 ct/kWh. Šis tarifas bus taikomas visiems bendrovės aptarnaujamiems vartotojams, atsiskaitantiems už centralizuotai tiekiamą šilumą pagal suvartojimą.

    „Nuo rugsėjo 1 dienos nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sudaro 7,59 ct/kWh be PVM, o su 21 proc. PVM vartotojams – 9,18 ct/kWh“, – skelbiama AB „Panevėžio energija“ informacijoje.

    Gyventojams, naudojantiems centralizuotai ruošiamą karštą vandenį, taip pat numatyti pokyčiai. Įvertinus šilumos kainą ir padidėjusius geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo įkainius Zarasų mieste ir rajone, karštas vanduo kainuos 9,91 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinę karšto vandens kainą lemia ne vien šilumos tarifas, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų dalis, kuri skirtingose savivaldybėse gali kisti. Dėl to karšto vandens kaina gali augti net ir tuomet, kai šilumos dedamoji keičiasi nedaug.

    Centralizuoto šildymo kainos Lietuvoje paprastai svyruoja priklausomai nuo kuro struktūros, šilumos gamybos efektyvumo ir reguliuojamų dedamųjų. Vartotojams patariama sekti sąskaitas, o išaugus išlaidoms įvertinti būsto šilumos vartojimo mažinimo galimybes, pavyzdžiui, šilumos punkto balansavimą ar pastato modernizavimą.

  • Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasuose sujudimas dėl pratybų: sutarta, kas saugos objektus ir kaip veiks komendanto valanda

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pratybų „Saugus Panevėžio regionas / Saugūs Zarasai 26“ planavimo konferencija, kurioje aiškintasi, kaip realiomis sąlygomis veiks civilinės ir karinės institucijos. Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos, savivaldybės administracijos, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

    Į planavimą įtrauktos ir už infrastruktūrą atsakingos organizacijos: UAB „Zarasų būstas“ bei AB „Panevėžio energija“, taip pat Zarasų ir Turmanto seniūnijų seniūnai. Tokia sudėtis pasirinkta siekiant iš anksto suderinti sprendimus dėl kritinių objektų saugos ir gyventojų informavimo.

    Kas bus tikrinama pratybose?

    Konferencijoje pristatytas pratybų sumanymas, tikslai ir užduotys, didžiausią dėmesį skiriant institucijų sąveikai. Akcentuota, kad sėkmę lems ne pavieniai veiksmai, o bendras gebėjimas greitai dalintis informacija ir priimti suderintus sprendimus.

    Numatytos užduotys apima objektų apsaugą, teritorijos kontrolę, patruliavimą ir kontrolės postų veiklą. Taip pat aptarta, kaip pratybų scenarijuje būtų užtikrinami komendanto valandos reikalavimai, įvertinant tiek teisinį, tiek praktinį įgyvendinimą.

    Ryšys ir informacija gyventojams

    Atskirai aptarti praktiniai organizaciniai klausimai, nuo kurių priklauso pratybų sklandumas: ryšio kanalai tarp dalyvių, atsakingų asmenų kontaktų suderinimas ir informacijos perdavimo tvarka. Susitikime pabrėžta, kad sutrikus ryšiui ar kilus neaiškumams, brangiausias išteklius yra laikas.

    Taip pat kalbėta apie gyventojų informavimo priemones ir tai, kaip bus komunikuojama apie pratybų veiksmus, kad būtų išvengta nepagrįstos panikos ar klaidinančių interpretacijų. Pratybose numatoma tikrinti ir tai, kaip efektyviai institucijos geba paaiškinti situaciją žmonėms bei pateikti aiškias elgesio rekomendacijas.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Šiuolaikinė civilinė sauga vis dažniau remiasi bendru reagavimu į skirtingas grėsmes, kai vienu metu reikia ir viešojo saugumo, ir infrastruktūros apsaugos, ir operatyvaus gelbėjimo pajėgų darbo. Lietuvoje tokios pratybos paprastai orientuotos į pasirengimą krizinėms situacijoms, kai būtina greitai koordinuoti veiksmus tarp savivaldos, valstybės institucijų ir vietos paslaugų teikėjų.

    Planavimo konferencijoje pristatytas bendras veiksmų planas ir išgryninti klausimai, kuriuos dar reikės išspręsti iki pratybų pradžios. Tikimasi, kad išankstinis susitarimas dėl atsakomybių ir informacijos srautų sustiprins regiono gebėjimą veikti operatyviai, suderintai ir aiškiai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.

  • Kėdainiuose po šilumos tinklų patikros atnaujinamas karšto vandens tiekimas: ką svarbu žinoti

    Kėdainiuose po šilumos tinklų patikros atnaujinamas karšto vandens tiekimas: ką svarbu žinoti

    AB „Panevėžio energija“ pranešė baigusi Kėdainių miesto šilumos tinklų hidraulinį bandymą, kuris atliekamas siekiant įvertinti vamzdynų sandarumą ir patikimumą. Tokie bandymai paprastai vykdomi pasibaigus šildymo sezonui, kad iki kito sezono būtų galima laiku pastebėti ir pašalinti gedimus.

    Nuo birželio 5 dienos Kėdainių miesto vartotojams atnaujinamas šilumos ir karšto vandens tiekimas. Bendrovė pažymi, kad po bandymų ir remonto darbų sistemos paleidimas gali vykti etapais, todėl dalyje namų karštas vanduo gali pasiekti čiaupus skirtingu laiku.

    Gyventojams svarbu žinoti, kad karštą vandenį daugiabučiame name paprastai įjungia pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Jei karštas vanduo neatsiranda, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į namo administratorių, bendriją arba prižiūrėtoją, kurie koordinuoja vidaus sistemų paleidimą ir reguliavimą.

    Hidrauliniai bandymai yra viena pagrindinių prevencinių priemonių šilumos ūkyje, padedanti sumažinti avarijų riziką ir neplanuotus atjungimus šaltuoju metų laiku. Per bandymus tinklai trumpam apkraunami didesniu slėgiu, todėl silpniausios vietos išryškėja dar vasarą, kai remonto darbai gyventojams sukelia mažiau nepatogumų.

    Jeigu atnaujinus tiekimą pastebimi vandens temperatūros svyravimai ar neįprasti garsai sistemoje, specialistai ragina nedelsti ir informuoti namo prižiūrėtoją. Taip pat primenama laikytis įprastų saugumo principų ir pirmą kartą atsukant karštą vandenį elgtis atsargiai, ypač jei namuose yra vaikų.

  • Noriūnuose karštas vanduo grįžta anksčiau: „Panevėžio energija“ baigė bandymus ir pradeda įjungimą

    Noriūnuose karštas vanduo grįžta anksčiau: „Panevėžio energija“ baigė bandymus ir pradeda įjungimą

    AB „Panevėžio energija“ praneša, kad Noriūnų šilumos tinklų hidrauliniai bandymai baigti anksčiau nei planuota. Dėl to šilumos ir karšto vandens tiekimas vartotojams pradedamas atnaujinti 2026 metų birželio 3 dieną nuo 11 valandos.

    Hidrauliniai bandymai yra įprasta šilumos tinklų priežiūros procedūra po šildymo sezono. Jos metu patikrinamas vamzdynų sandarumas ir atsparumas slėgiui, kad būtų iš anksto aptikti silpni taškai ir sumažėtų avarijų rizika eksploatacijos metu.

    Įmonė atkreipia dėmesį, kad tiekimo atnaujinimas ne visada reiškia, jog karštas vanduo iš karto pasieks kiekvieną butą ar įstaigą. Pirmiausia šilumos tiekėjas atnaujina tiekimą iki pastato įvado, o toliau svarbus vaidmuo tenka pačio pastato vidaus sistemoms.

    Karštą vandenį name įjungia pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Jei po tiekimo atnaujinimo karšto vandens vis dar nėra, gyventojams rekomenduojama kreiptis į namo administratorių, bendriją arba prižiūrėtoją, kad būtų patikrintas pastato vidaus įrenginių darbas.

    Po remonto ar bandymų paleidžiant karšto vandens cirkuliaciją kai kuriais atvejais gali prireikti papildomo laiko sistemai subalansuoti. Tiekėjas primena, kad tokie darbai atliekami siekiant patikimesnio tiekimo ir sklandesnės šilumos ūkio eksploatacijos visus metus.

  • Panevėžio tarybos sprendimai: kas keisis kasdienybėje ir kur keliaus parama Ukrainai

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas sprendimų paketas, apimantis švietimą, socialinę paramą, viešąjį transportą, energetiką, miesto infrastruktūrą ir turto valdymą. Dalis pokyčių susiję su gyventojų kasdienėmis paslaugomis ir jų kaina, kiti – su ilgalaikėmis miesto investicijomis bei tarptautiniu bendradarbiavimu.

    Miesto vadovė pabrėžia, kad taryba tikslino Savivaldybės biudžetą ir strateginį veiklos planą, kad finansavimas būtų perskirstytas pagal šių metų poreikius. Tokie pakeitimai paprastai daromi siekiant greičiau reaguoti į išaugusias paslaugų sąnaudas, infrastruktūros darbų apimtis ir socialinės pagalbos poreikį.

    Parama Ukrainai ir praktinis tikslas

    Vienas labiausiai matomų sprendimų – humanitarinė pagalba Ukrainos Zdolbunivo miestui. Panevėžys perduos autobusą, kuris bus naudojamas civilių evakuacijai iš pavojingų teritorijų ir kasdieniams logistiniams poreikiams, kai transporto infrastruktūra patiria didelį spaudimą.

    Tokio pobūdžio pagalba savivaldybių lygmeniu dažniausiai vertinama dėl tiesioginės naudos gavėjams: transportas leidžia greičiau organizuoti žmonių perkėlimą, medicininę pagalbą, aprūpinimą būtiniausiais dalykais. Tuo pačiu tai yra ir solidarumo signalas miestams partneriams, kurie karo sąlygomis susiduria su nuolat kintančiais iššūkiais.

    Skaičiai iš mero veiklos ataskaitos

    Posėdyje patvirtinta mero veiklos ataskaita, apimanti Savivaldybės veiklą, finansus, biudžeto vykdymą ir pasiektus rezultatus. Dokumentas skirtas atskaitomybei ir leidžia palyginti planuotus tikslus su realiai atliktais darbais.

    Nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį įvyko 12 tarybos posėdžių, svarstyti 593 sprendimų projektai, priimti 488 sprendimai. Pagal strateginį veiklos planą vykdyta 15 socialinės ir ekonominės plėtros programų, joms skirta 266,4 mln. eurų, panaudota 248,3 mln. eurų, arba 93,2 proc. lėšų.

    Taip pat išskiriama, kad Panevėžiui pritraukta daugiau kaip 40 mln. eurų investicijų. Didžiausia jų dalis nukreipta į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą, viešųjų erdvių modernizavimą, kultūros, švietimo ir socialinės infrastruktūros stiprinimą.

    Ką gyventojai pajus greičiausiai?

    Tarybos sprendimai, kurie dažniausiai greičiausiai pasimato gyventojams, yra susiję su viešųjų paslaugų organizavimu ir jų įkainiais. Šį kartą minimi klausimai dėl viešojo transporto bilietų sistemos, daugiabučių techninės priežiūros tarifų, atliekų tvarkymo, energinio efektyvumo programos, socialinių paslaugų kainoraščio ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos.

    Numatyti ir konkretūs sprendimai, susiję su judumu mieste: Motinos ir Tėvo dienomis panevėžiečiai galės nemokamai vykti viešuoju transportu į Šilaičių ir Pašilių kapines. Taip pat suplanuota nauja gatvė miesto šiaurinėje dalyje, kuri aptarnaus 17 sklypų, o tai svarbu tiek gyventojams, tiek miesto plėtros logikai.

    Sprendimai paliestų ir sveikatos sektorių: pritarta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpų remonto darbams, priimti sprendimai dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės veiklai reikalingo turto. Tokie klausimai dažnai susiję su paslaugų kokybe, pacientų srautų valdymu ir įstaigų pasirengimu augantiems poreikiams.

    Ilgesnės trukmės kryptyse paminėtos investicijos į energetikos sritį, pritariant AB „Panevėžio energija“ planams, taip pat tarptautinis projektas, kuriame ikimokykliniame ugdyme numatoma taikyti DI ir skaitmeninius įrankius. Pastaroji kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai savivaldybės ieško būdų, kaip technologijomis paremti mokymosi pažangą, pedagogo darbą ir individualizuotą ugdymą, tačiau kartu kelia ir duomenų saugos bei atsakomybės klausimus.

    Miesto vadovės teigimu, priimti sprendimai vertintini kaip bendros krypties dalis: investicijos į infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą ir socialinę paramą turi tiesiogiai gerinti gyvenimo kokybę. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas išlieka gyventojų kasdieniai poreikiai ir pasitikėjimas viešaisiais sprendimais.

    „Kiekvienas sprendimas, atliktas darbas ir iniciatyva yra dalis bendro miesto augimo – tokio Panevėžio, kuriame svarbus žmogus, jo aplinka ir pasitikėjimas tuo, ką kuriame drauge“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

  • Panevėžio rytinėje dalyje birželio 8–11 dienomis stabdomas karštas vanduo: paskelbtas gatvių sąrašas

    Panevėžyje artėjant 2026–2027 metų šildymo sezonui AB „Panevėžio energija“ pradeda šilumos tinklų hidraulinius bandymus ir planinius remonto darbus. Šie darbai atliekami siekiant patikrinti vamzdynų sandarumą ir laiku pastebėti silpnas vietas, kad šildymo sezono metu būtų išvengta avarijų.

    Dėl bandymų nuo 2026 metų birželio 8 dienos 00 valandos iki birželio 11 dienos 18 valandos daliai vartotojų laikinai nebus tiekiamas karštas vanduo ir šiluma. Bendrovė nurodo, kad darbai apims Panevėžio miesto rytinėje dalyje esančius pastatus.

    Laikinas tiekimo sustabdymas palies namus ir įstaigas daugelyje gatvių, tarp jų A. Jakšto, A. Smetonos, Aukštaičių, Beržų, Gedimino, J. Basanavičiaus, J. Tilvyčio, K. Paltaroko, Klaipėdos, Laisvės aikštės dalyje, Nemuno, Smėlynės, Ukmergės, Vilniaus, taip pat kitose pranešime įvardytose miesto vietose. Į sąrašą įtrauktos ir Pažagienių gyvenvietės gatvės Šilagalio, Švyturio, Veterinarijos ir Žagienės.

    Gyventojai raginami pasirūpinti, kad sustabdymo laikotarpiu būtų patikimai užsukti karšto vandens čiaupai, taip sumažinant galimo vandens nutekėjimo riziką. Jei bute ar patalpose tuo metu planuojami šildymo ar karšto vandens sistemų remonto darbai, apie tai rekomenduojama iš anksto informuoti namo šilumos ūkį prižiūrintį atsakingą asmenį.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad darbai gali būti baigti ir anksčiau, jei techninės sąlygos leis, tačiau tikslus terminas priklausys nuo bandymų rezultatų. Šilumos ir karšto vandens tiekimą pastatuose po darbų atnaujina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

    Taip pat primenama, kad pastatuose, kuriuose šilumos punktai nėra modernizuoti ir karštas vanduo tiekiamas atvira sistema, atnaujinus tiekimą karštas vanduo trumpam gali būti drumstas. Tokiais atvejais rekomenduojama leisti vandeniui nubėgti, kol jis taps skaidrus.

  • Subačiuje kelioms dienoms stabdomas šilumos ir karšto vandens tiekimas: nurodytos tikslios datos

    Subačiuje kelioms dienoms stabdomas šilumos ir karšto vandens tiekimas: nurodytos tikslios datos

    AB „Panevėžio energija“ praneša, kad Subačiuje (Kupiškio rajonas) laikinai bus sustabdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas. Tiekimas bus nutrauktas dėl planinių katilinės remonto darbų.

    Pasak bendrovės, darbai numatyti nuo birželio 8 dienos 8.00 valandos iki birželio 12 dienos 13.00 valandos. Šiuo laikotarpiu šilumos ir karšto vandens negaus visi miesto vartotojai.

    Kokie darbai bus atliekami?

    Remonto metu bus vykdoma katilinės įvadinės elektros paskirstymo spintos rekonstrukcija, numatyta bendrovės investiciniame plane. Tokie atnaujinimai paprastai reikalingi siekiant didesnio elektros ūkio patikimumo ir saugesnio katilinės darbo.

    Šilumos tiekėjai pažymi, kad darbų metu būtina laikinai stabdyti katilinės veiklą, todėl ir nutraukiamas šilumos bei karšto vandens tiekimas. Gyventojams rekomenduojama įsivertinti laikino sustabdymo laikotarpį ir suplanuoti kasdienius poreikius.

    Gyventojams primena dėl sistemų priežiūros

    Bendrovė nurodo, kad apie planuojamus darbus informuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Tai svarbu tam, kad daugiabučių ir kitų pastatų vidaus sistemose būtų užtikrintas tinkamas paruošimas sustabdymui ir sklandus tiekimo atnaujinimas.

    AB „Panevėžio energija“ atsiprašo vartotojų už laikinus nepatogumus. Tiekimą planuojama atnaujinti iškart po darbų pabaigos, nurodytu laiku.

    „Dėl planinio Subačiaus katilinės remonto darbų laikinai bus sustabdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas“, – informuoja AB „Panevėžio energija“.

  • Zarasuose atnaujinami šilumos tinklai: „Panevėžio energija“ investuos 92 tūkst. eurų

    Zarasuose atnaujinami šilumos tinklai: „Panevėžio energija“ investuos 92 tūkst. eurų

    Zarasuose pradedami centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbai, kuriuos vykdys AB „Panevėžio energija“. Bendrovė skelbia, kad 2026 metais investicijos į šilumos tinklą Zarasų mieste sieks apie 92 tūkst. eurų.

    Šiemet planuojama rekonstruoti apie 0,12 kilometro šilumos tiekimo tinklų atkarpą prie Savanorių gatvės, link Dariaus ir Girėno gatvės 30. Darbus numatoma pradėti birželio mėnesį, o juos užbaigti iki naujo šildymo sezono.

    Keičiami 1969 metų vamzdynai

    Rekonstravimo metu bus keičiamos šilumos trasos, nutiestos dar 1969 metais. Vietoje jų bus montuojami nauji pramoniniu būdu izoliuoti vamzdynai, kurie padeda mažinti šilumos nuostolius perdavimo tinkle.

    Toks atnaujinimas paprastai siejamas ne tik su mažesniais energijos praradimais, bet ir su didesniu patikimumu: senstant trasoms didėja avarijų rizika, o gedimai šildymo sezono metu gali sukelti didelius nepatogumus gyventojams ir įstaigoms.

    Eismo ribojimai galimi, šiluma bus tiekiama

    Bendrovė nurodo, kad darbai bus organizuojami taip, kad kuo mažiau trukdytų gyventojams ir transportui. Per Savanorių gatvę vamzdynų montavimo darbai vyks uždaru prastūmimo būdu, todėl gatvės danga bus ardoma minimaliai.

    Skelbiama, kad šilumos ir karšto vandens tiekimas dėl rekonstravimo nebus nutraukiamas, tačiau darbų vietose gali pasitaikyti laikinų judėjimo ir eismo trikdžių. Apie konkrečius ribojimus gyventojai paprastai informuojami papildomai, artėjant darbų etapams.

    Kodėl šilumos tinklų rekonstrukcija svarbi?

    Šilumos ūkio specialistai pabrėžia, kad trasų atnaujinimas yra vienas efektyviausių būdų mažinti nuostolius tinkle, kurie didžiausi būna senose, prastesnės būklės atkarpose. Modernūs izoliuoti vamzdynai padeda stabiliau palaikyti temperatūrą ir mažina šilumos gamybos poreikį, ypač esant didesniems srautams šaltuoju laikotarpiu.

    „Panevėžio energija“ atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad darbai planuojami taip, jog būtų užbaigti iki šildymo sezono pradžios.