CP v2

Tag: Panevėžio energija

  • Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Kupiškyje: tinklų pajėgumai ir kabeliavimo planai

    Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Kupiškyje: tinklų pajėgumai ir kabeliavimo planai

    2026 metais gegužės 22 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su komanda. Kartu atvyko ministro patarėjos Laima Nagienė ir Renata Surovec.

    Susitikime dalyvavo Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, AB „Panevėžio energija“ Kupiškio–Pasvalio šilumos tinklų rajono viršininkas Vidas Balakauskas, Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, administracijos direktorius Arūnas Valintėlis, mero patarėjai Auksė Čepelė ir Gintautas Misiūnas bei savivaldybės skyrių vadovai.

    Diskusijoje aptarti rajonui aktualūs energetikos ir infrastruktūros klausimai, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančios energetikos plėtrai ir su ja susijusiems praktiniams iššūkiams. Pabrėžta, kad patikima energetikos infrastruktūra tampa svarbiu veiksniu pritraukiant investicijas ir planuojant viešuosius projektus regionuose.

    Vienas iš keliamų klausimų siejosi su pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija, kai projektų apimtis išauga dėl papildomų reikalavimų inžineriniams tinklams. Savivaldybės vertinimu, elektros tinklų rekonstravimas ar perkėlimas kai kuriais atvejais sudaro reikšmingą darbų kainos dalį ir komplikuoja terminų planavimą.

    Daug dėmesio skirta ir verslo poreikiams, ypač įmonėms, planuojančioms saulės elektrines ar kitus atsinaujinančios energetikos sprendimus. Susitikime akcentuota, kad vienas didžiausių stabdžių yra elektros tinklų pajėgumų trūkumas ir didelės prijungimo bei infrastruktūros plėtros sąnaudos.

    Kalbėta apie tinklų modernizavimą, įskaitant oro linijų kabeliavimą, kuris laikomas svarbiu sprendimu tiek dėl patikimumo, tiek dėl atsparumo ekstremaliems orams. Taip pat aptartas ESO interaktyvus žemėlapis, leidžiantis gyventojams ir savivaldybėms stebėti planuojamus ar vykdomus kabeliavimo projektus bei jų įgyvendinimo terminus.

    Susitikimo metu pažymėta, kad Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje šiuo metu numatyta apie 4 kilometrus kabeliavimo darbų, o daliai projektų vyksta projektavimo procesai. Aptariant terminus ir apimtis pabrėžta, kad aiškus planavimas yra būtinas derinant savivaldybės infrastruktūros darbus su tinklų operatoriaus investicijomis.

    Po vizito savivaldybėje ministras su komanda apsilankė AB „Simega“ ir susitiko su įmonės vadovais. Pokalbyje aptartos elektros infrastruktūros plėtros galimybės, energijos gamybos ir kaupimo sprendimai bei jų reikšmė įmonių konkurencingumui.

    Susitikimų dalyviai sutarė, kad regionuose kylantys klausimai dažnai kartojasi visoje Lietuvoje, todėl nuoseklus dialogas tarp valstybės institucijų, savivaldos, tinklų operatorių ir verslo išlieka esminė sąlyga siekiant spartesnės ir ekonomiškai pagrįstos energetikos transformacijos.

  • „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ planuoja tęsti centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros atnaujinimą ir 2026 metais rekonstruoti daugiau kaip 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose. Bendrovė skaičiuoja, kad investicijos į projektus sieks apie 1,7 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tinklų modernizavimas tiesiogiai siejamas su tiekimo patikimumu ir mažesniais nuostoliais. Pasak įmonės, per ankstesnius etapus jau atnaujinta daugiau kaip 70 proc. šilumos tinklų, todėl nuoseklus keitimas išlieka viena svarbiausių veiklos krypčių.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių bendrovės prioritetų“, – sakė „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Kur numatyti darbai

    Didžiausia darbų apimtis numatyta Panevėžyje, kur planuojama rekonstruoti apie 2,2 km šilumos tinklų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvių ruožuose. Dar apie 1 km tinklų ketinama pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose numatyta atnaujinti apie 0,45 km vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 km tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 km Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    „Panevėžio energija“ skaičiuoja, kad įgyvendinus numatytus darbus per metus būtų sutaupoma apie 700 MWh šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta kelių vidutinio dydžio daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais su integruota gedimų kontrolės sistema. Tai leidžia greičiau identifikuoti galimus pažeidimus, mažina šilumos perdavimo nuostolius ir ilgainiui prisideda prie stabilesnių sistemos sąnaudų.

    Efektyvesnis tinklų darbas paprastai reiškia ir mažesnį kuro poreikį šilumos gamybai, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Bendrovė nurodo valdanti apie 265 km šilumos tinklų, iš kurių modernizuota dalis siekia apie 71 proc., arba 188 km.

  • Kėdainiuose birželio 1–5 dienomis dings karštas vanduo: „Panevėžio energija“ atliks bandymus

    Kėdainiuose birželio 1–5 dienomis dings karštas vanduo: „Panevėžio energija“ atliks bandymus

    Birželio 1–5 dienomis Kėdainių miesto vartotojams laikinai bus sustabdytas šilumos ir karšto vandens tiekimas. Kaip praneša AB „Panevėžio energija“, per šį laikotarpį bus atliekami kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai.

    Šių bandymų metu tikrinama šilumos tinklų būklė, siekiant nustatyti galimus defektus, vamzdynų nesandarumus ar kitus pažeidimus. Nustačius problemas, organizuojami būtini remonto darbai, kad tinklai būtų patikimai paruošti naujam šildymo sezonui.

    Hidrauliniai bandymai vykdomi laikinai sustabdžius šilumos ir karšto vandens tiekimą, nes tik taip galima saugiai atlikti patikrą ir įvertinti tinklų atsparumą. Tokia praktika taikoma kasmet daugelyje miestų, o vasaros laikotarpis pasirenkamas tam, kad poveikis gyventojams būtų kuo mažesnis.

    Gyventojų prašoma nurodytu laikotarpiu patikimai užsukti karšto vandens čiaupus, kad būtų išvengta galimo vandens nutekėjimo. Jei tuo pačiu metu name ar bute planuojami šildymo ar karšto vandens sistemos remonto ir profilaktikos darbai, apie tai būtina informuoti pastato sistemų prižiūrėtoją arba asmenį, atsakingą už namo šilumos ūkį.

    „Panevėžio energija“ pažymi, kad esant galimybei tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau nei numatyta. Taip pat primenama, kad po bandymų ir tinklų darbų užbaigimo šilumos ir karšto vandens tiekimą pastatuose galutinai atnaujina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

    Bendrovė atsiprašo gyventojų už laikinus nepatogumus ir ragina sekti namo administratoriaus ar prižiūrėtojo informaciją dėl konkretaus tiekimo atnaujinimo laiko kiekviename pastate.

  • Kėdainių rajono taryba renkasi į 31-ąjį posėdį: biudžeto pakeitimai, mokyklų pertvarka, „Kėdbusas“

    Kėdainių rajono taryba renkasi į 31-ąjį posėdį: biudžeto pakeitimai, mokyklų pertvarka, „Kėdbusas“

    Gegužės 29 dieną 9.00 valandą šaukiamas 31-asis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jis vyks savivaldybės tarybos posėdžių salėje J. Basanavičiaus gatvėje 36.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės akcentų – Kėdainių rajono savivaldybės 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Tarybai taip pat teikiamas savivaldybės administracijos, Kontrolės ir audito tarnybos bei priešgaisrinės tarnybos 2025 metų metinių ataskaitų rinkiniai.

    Biudžetas ir mokesčiai

    Posėdyje numatyta svarstyti ir tarybos sprendimo dėl 2026–2028 metų biudžeto pakeitimą. Taip pat įtrauktas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo.

    Darbotvarkėje – ir AB Panevėžio energija 2025 metų faktinių investicijų Kėdainių mieste ir rajone derinimas. Tokie sprendimai paprastai svarbūs tiek planuojant savivaldybės infrastruktūros atnaujinimą, tiek vertinant šilumos ūkio modernizavimo kryptis.

    Švietimo įstaigų reorganizavimas

    Tarybai teikiami sprendimai dėl švietimo įstaigų pertvarkos: numatoma reorganizuoti Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinę mokyklą, prijungiant ją prie Akademijos gimnazijos. Taip pat planuojama Vilainių mokyklą-darželį „Obelėlė“ prijungti prie Kėdainių Senamiesčio progimnazijos.

    Be reorganizavimo klausimų, taryba spręs ir dėl Šėtos socialinio ir ugdymo centro pavadinimo pakeitimo bei nuostatų patvirtinimo. Į darbotvarkę įtrauktas ir Labūnavos pagrindinės mokyklos teikiamų paslaugų kainų nustatymas.

    Viešasis transportas ir turtas

    Tarp posėdžio klausimų – nemokamo keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais Kėdainių mieste galimybės. Taip pat planuojama svarstyti sprendimą dėl pritarimo sudaryti tiesioginę sutartį su UAB „Kėdbusas“ dėl keleivių vežimo paslaugų, neskelbiant konkurso.

    Darbotvarkėje numatyta nemažai savivaldybės turto klausimų: turto perdavimas Kėdainių kultūros centrui, leidimas jam nuomoti turtą, taip pat turto perdavimo ir nuomos tvarkų aprašų tvirtinimas. Atskirais klausimais numatomi valstybinės žemės sklypų dalių nustatymo ir nuomos sprendimai Kėdainiuose bei rajono teritorijoje.

    Taip pat bus svarstomi sprendimai dėl paramos suteikimo iš Kėdainių rajono savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondo, materialinės pašalpos skyrimo ir kiti einamieji klausimai. Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai prieš posėdį bus svarstomi komitetuose, o parengti sprendimų projektai skelbiami savivaldybės E. demokratijos skiltyje.

  • Panevėžio vakarinėje dalyje trims dienoms stabdomas karšto vandens tiekimas: kada ir kur

    Ruošdamasi 2026–2027 metų šildymo sezonui, AB „Panevėžio energija“ Panevėžyje atliks hidraulinius bandymus ir šilumos tinklų remonto darbus. Bendrovė teigia, kad tokie patikrinimai padeda iš anksto aptikti silpnas vietas ir sumažinti avarijų riziką šildymo metu.

    Dėl darbų nuo 2026 metų gegužės 25 dienos 00 val. iki gegužės 28 dienos 18 val. vakarinėje Panevėžio miesto dalyje laikinai nebus tiekiama šiluma ir karštas vanduo. Gyventojai raginami iš anksto įsivertinti, kaip tai paveiks kasdienę buitį, ypač jei namuose planuojami remonto darbai.

    Pranešime nurodoma, kad laikini nepatogumai palies pastatus vakarinėje miesto dalyje, įskaitant dalį Klaipėdos, Nemuno, Respublikos, Pramonės, Savitiškio, Taikos alėjos, Tulpių ir kitas gatves bei kvartalą Vakarinėje gatvėje. Konkretus sąrašas yra itin platus, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų adresas patenka į darbų zoną.

    Laikinai sustabdžius karšto vandens tiekimą, gyventojų prašoma patikimai užsukti karšto vandens čiaupus, kad būtų išvengta karšto vandens nutekėjimo. Jei tuo laikotarpiu bute planuojami šildymo ar karšto vandens sistemos remonto arba profilaktikos darbai, apie tai būtina informuoti pastato sistemų prižiūrėtoją arba asmenį, atsakingą už namo šilumos ūkį.

    Bendrovė pažymi, kad, esant galimybei, šilumos ir karšto vandens tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau nei nurodyta. Pastatuose tiekimą po darbų atnaujina pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į namus, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti ir karštas vanduo tiekiamas atvira sistema. Tokiais atvejais, atnaujinus tiekimą, karštas vanduo kurį laiką gali būti drumstas, kol sistema stabilizuosis.

  • „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    Pasibaigus šildymo sezonui, AB „Panevėžio energija“ pradeda centralizuoto šilumos tiekimo tinklų hidraulinius bandymus. Bendrovė skelbia, kad darbai vyks gegužės–liepos mėnesiais, o jų metu daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas karšto vandens, o kai kur ir šilumos tiekimas.

    Hidrauliniai bandymai atliekami tam, kad iki kito šildymo sezono būtų patikrintas vamzdynų sandarumas ir stiprumas, o silpnos vietos būtų nustatytos ir sutvarkytos laiku. Praktikoje tai reiškia, kad tinklai trumpam apkraunami didesniu nei įprasta slėgiu, kuris padeda išryškinti paslėptus defektus.

    Kas yra hidrauliniai bandymai?

    Bandymų metu į šilumos tinklus paduodamas padidintas slėgis, leidžiantis įvertinti, ar vamzdynai atlaiko apkrovas ir ar nėra nesandarumų. Nustačius korozijos paveiktas ar susidėvėjusias vietas, organizuojami remonto darbai, kad šildymo sezono metu būtų išvengta avarijų.

    Šis metodas laikomas vienu patikimiausių būdų patikrinti šilumos trasų būklę po intensyvaus naudojimo žiemą. Bendrovė pabrėžia, kad planiniai bandymai padeda sumažinti neplanuotų gedimų riziką, kai sutrikimai būtų juntami esant šalčiui ir didžiausiam šilumos poreikiui.

    Kodėl laikinai išjungiamas karštas vanduo?

    Karšto vandens ir šilumos tiekimas laikinai stabdomas dėl saugumo: padidinto slėgio bandymai gali kelti riziką pastatų šilumos punktų įrangai ir vidaus sistemoms. Jei bandymai vyktų nenutraukus tiekimo, dalis įrenginių galėtų būti pažeisti.

    „Panevėžio energija“ pažymi, kad trumpalaikiai nepatogumai šiltuoju metų laiku padeda išvengti gerokai didesnių problemų žiemą, kai gedimų šalinimas paprastai trunka ilgiau ir paliečia daugiau vartotojų.

    Kur rasti konkrečias datas ir teritorijas?

    Tiksli informacija, kuriose teritorijose ir kuriomis dienomis bus laikinai nutrauktas karšto vandens ar šilumos tiekimas, skelbiama AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje. Bendrovė taip pat nurodo, kad likus 10 dienų iki bandymų informacija papildomai pateikiama savivaldybių svetainėse ir siunčiama SMS žinutėmis.

    Gyventojai, norintys laiku gauti pranešimus, kviečiami atnaujinti kontaktinius duomenis ir nurodyti teisingą telefono numerį arba el. pašto adresą. Tai padeda užtikrinti, kad informacija apie planinius atjungimus pasiektų vartotojus iš anksto.

  • „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ pradeda hidraulinius bandymus: gegužę–liepą daliai gyventojų dings karštas vanduo

    Pasibaigus šildymo sezonui AB „Panevėžio energija“ pradeda centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų hidraulinius bandymus. Bendrovė nurodo, kad darbai planuojami gegužės–liepos mėnesiais, o jų metu daliai vartotojų laikinai bus nutrauktas šilumos ir karšto vandens tiekimas.

    Hidrauliniai bandymai kasmet atliekami tam, kad prieš kitą šildymo sezoną būtų patikrintas vamzdynų stiprumas ir sandarumas. Taip siekiama iš anksto aptikti silpnas, susidėvėjusias ar korozijos paveiktas vietas ir jas sutvarkyti dar iki didžiausių apkrovų žiemą.

    Ką reiškia hidrauliniai bandymai?

    Bandymų metu į šilumos tinklus paduodamas didesnis nei įprastai slėgis, todėl greičiau išryškėja galimi vamzdynų pažeidimai. Aptikus defektus, organizuojami būtini remonto darbai, kad vėliau būtų išvengta netikėtų avarijų ir šilumos tiekimo sutrikimų šildymo sezono metu.

    Bendrovė pabrėžia, kad karšto vandens ir šilumos tiekimas stabdomas dėl saugumo: padidinto slėgio neatlaikytų pastatų šilumos punktų įranga bei kai kurios vidaus sistemos. Laikinas atjungimas laikomas mažesniu nepatogumu nei galimi gedimai šaltuoju metų laiku.

    Kur ir kada nebus karšto vandens?

    Konkrečios teritorijos ir tikslios dienos, kada vartotojams bus laikinai nutrauktas tiekimas, skelbiamos AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje. Bendrovė taip pat informuoja, kad likus 10 dienų iki bandymų pranešimai pateikiami savivaldybių svetainėse, o gyventojai papildomai informuojami SMS žinutėmis.

    Norintys gauti pranešimus kviečiami atnaujinti kontaktinius duomenis ir patikslinti telefono numerį arba el. pašto adresą. Tai galima padaryti telefonu, el. paštu arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių savo mieste.

    Kodėl tai svarbu prieš žiemą?

    Šilumos tinklų patikra ir prevencinis remontas leidžia sumažinti gedimų tikimybę, kai šilumos poreikis didžiausias. Reguliari tinklų priežiūra taip pat prisideda prie mažesnių šilumos nuostolių trasose ir efektyvesnio energijos naudojimo.

    AB „Panevėžio energija“ ragina gyventojus iš anksto pasitikrinti skelbiamus grafikus ir planuoti kasdienius poreikius atsižvelgiant į laikinus tiekimo ribojimus. Bendrovė akcentuoja, kad tokie darbai yra planinė ir būtina infrastruktūros parengimo šaltajam sezonui dalis.

    „Hidrauliniai bandymai padeda laiku nustatyti vamzdynų defektus ir išvengti avarijų, kurios šildymo sezono metu sukeltų kur kas didesnių nepatogumų“, – teigiama AB „Panevėžio energija“ pranešime.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų buvo brangesnis nei ankstesnis, o didžiausią įtaką galutinėms sąskaitoms turėjo du veiksniai: šaltesni orai ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai. Nors šilumos kaina kilovatvalandei svyravo palyginti nedaug, galutinė suma kvite augo dėl didesnio suvartojimo ir aukštesnio PVM.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą šiemet skelbė skirtingu metu. Panevėžio mieste ir Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Pasvalio rajonuose šildymas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos, o Rokiškio ir Zarasų rajonuose – nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kainos kito, bet lemiamas buvo PVM

    AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina sezono metu (nuo spalio iki balandžio) svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM, o bendrovė skelbė, kad jos tarifas išliko tarp mažiausių šalyje.

    Tačiau svarbiausias pokytis vartotojams buvo mokestinis: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šilumai taikytas 9 proc. PVM tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas. Tai reiškia, kad net ir nepasikeitus šilumos kainai be PVM, galutinė suma vartotojams išauga vien dėl didesnio mokesčio dalies.

    Šaltesni mėnesiai padidino suvartojimą

    Antroji priežastis – meteorologinės sąlygos. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos suvartojimas natūraliai augo, ypač prastesnės energinės klasės daugiabučiuose.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo apie 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reikšmingai padidina šildymo poreikį, todėl net ir nedidelis tarifo pokytis per mėnesį gali virsti juntamai didesne sąskaita.

    Kas vyksta pasibaigus sezonui

    Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos tiekėjai pradeda pasirengimą kitam laikotarpiui: vykdomi kasmetiniai hidrauliniai bandymai, planiniai remontai ir tinklų priežiūros darbai. Šie procesai būtini tam, kad kitą sezoną šilumos tiekimas būtų saugus ir patikimas, o avarijų rizika sumažėtų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokios priemonės paprastai leidžia mažinti kuro sąnaudas, stabilizuoti kainas ir mažinti taršą, nors galutinę vartotojų mokamą sumą vis tiek stipriai veikia mokesčiai ir konkretaus sezono temperatūros.

  • „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    „Panevėžio energija“ mažina šilumos kainą: gegužę šildymas pigs 6,1 proc., pigiau ir karštas vanduo

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos AB „Panevėžio energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėja iki 7,08 cento už kilovatvalandę be PVM. Palyginti su 2026 metų balandžiu, kaina krinta 0,46 cento už kilovatvalandę, arba 6,1 proc.

    Galutinė kaina gyventojams ir kitiems vartotojams, taikant 21 proc. PVM, sudarys 8,57 cento už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad įprastame šildymo sąskaitų krepšelyje, ypač pereinamuoju sezonu, pokytis turėtų būti juntamas, nors reali suma priklausys nuo suvartojimo ir pastato energinio efektyvumo.

    Šilumos kainą centralizuotame šildyme paprastai labiausiai veikia kuro ir superkamos šilumos savikaina, taip pat prognozuojamas šilumos poreikis ir faktiniai įmonės kaštai. Pavasarį kainų pokyčius dažnai lemia pigesnis kuro krepšelis, mažėjanti šilumos gamybos apkrova ir perskaičiuojamos sąnaudos pagal reguliuojamą kainodarą.

    „Panevėžio energija“ taip pat paskelbė karšto vandens kainą Kupiškio rajono gyventojams, įvertinus šilumos kainą ir geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo tarifus. Nuo gegužės karštas vanduo Kupiškio rajone kainuos 11,18 euro už kubinį metrą su 21 proc. PVM.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad karšto vandens kaina priklauso ne tik nuo šilumos tarifo, bet ir nuo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, taip pat nuo to, kiek šilumos reikia vandeniui pašildyti. Dėl to skirtingose savivaldybėse ar tiekėjų aptarnaujamose teritorijose galutiniai tarifai gali skirtis net ir esant panašioms šilumos kainoms.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis baigsis balandžio 30 dieną, o sąskaitas kėlė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis baigsis balandžio 30 dieną, o sąskaitas kėlė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų kainavo brangiau nei pernai, o savivaldybės jau skelbia jo pabaigos datas. Sąskaitas didino ir šaltesni orai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, kuris nuo metų pradžios tapo kelis kartus didesnis.

    Panevėžio mieste, taip pat Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose šildymo sezonas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos. Rokiškio ir Zarasų rajonuose šildymas bus išjungiamas vėliau, nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kas labiausiai didino sąskaitas?

    Per sezoną AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo kuro ir superkamos šilumos kainos, o vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM.

    Vienas ryškiausių veiksnių, tiesiogiai paveikusių galutinę kainą, buvo PVM tarifo pasikeitimas. Nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šildymui buvo taikomas 9 proc. PVM, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas, todėl net ir panašiai suvartojus šilumos galutinė suma sąskaitoje tapo didesnė.

    Prie didesnio suvartojimo prisidėjo ir orai. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos poreikis išaugo, o tai natūraliai atsispindėjo mėnesinėse sąskaitose.

    Ką šilumos tiekėjas darys toliau?

    Pasibaigus sezonui, šilumos tiekėjai pereina prie parengiamųjų darbų kitam šildymo laikotarpiui. AB „Panevėžio energija“ skelbia pradedanti kasmetinius hidraulinius bandymus ir būtinus remonto darbus, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, tinklų atnaujinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Tikimasi, kad tai padės efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir išlaikyti konkurencingas šilumos kainas.

    „PVM tarifo pokytis ir šaltesnis sezonas buvo pagrindiniai veiksniai, kurie gyventojams labiausiai atsispindėjo galutinėse sąskaitose“, – nurodo AB „Panevėžio energija“.