2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų buvo brangesnis nei ankstesnis, o didžiausią įtaką galutinėms sąskaitoms turėjo du veiksniai: šaltesni orai ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai. Nors šilumos kaina kilovatvalandei svyravo palyginti nedaug, galutinė suma kvite augo dėl didesnio suvartojimo ir aukštesnio PVM.
Savivaldybės šildymo sezono pabaigą šiemet skelbė skirtingu metu. Panevėžio mieste ir Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Pasvalio rajonuose šildymas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos, o Rokiškio ir Zarasų rajonuose – nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.
Kainos kito, bet lemiamas buvo PVM
AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina sezono metu (nuo spalio iki balandžio) svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM, o bendrovė skelbė, kad jos tarifas išliko tarp mažiausių šalyje.
Tačiau svarbiausias pokytis vartotojams buvo mokestinis: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šilumai taikytas 9 proc. PVM tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas. Tai reiškia, kad net ir nepasikeitus šilumos kainai be PVM, galutinė suma vartotojams išauga vien dėl didesnio mokesčio dalies.
Šaltesni mėnesiai padidino suvartojimą
Antroji priežastis – meteorologinės sąlygos. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos suvartojimas natūraliai augo, ypač prastesnės energinės klasės daugiabučiuose.
Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo apie 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reikšmingai padidina šildymo poreikį, todėl net ir nedidelis tarifo pokytis per mėnesį gali virsti juntamai didesne sąskaita.
Kas vyksta pasibaigus sezonui
Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos tiekėjai pradeda pasirengimą kitam laikotarpiui: vykdomi kasmetiniai hidrauliniai bandymai, planiniai remontai ir tinklų priežiūros darbai. Šie procesai būtini tam, kad kitą sezoną šilumos tiekimas būtų saugus ir patikimas, o avarijų rizika sumažėtų.
Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokios priemonės paprastai leidžia mažinti kuro sąnaudas, stabilizuoti kainas ir mažinti taršą, nors galutinę vartotojų mokamą sumą vis tiek stipriai veikia mokesčiai ir konkretaus sezono temperatūros.

Leave a Reply