CP v2

Tag: Pankolis

  • Lenkai jo vengia, bet italai dievina: anyžiumi kvepianti daržovė po orkaitės nustebina skoniu

    Prekybos centruose Lietuvoje vis dažniau galima rasti pankolį, dar vadinamą itališku krapu, tačiau daugelio pirkėjų krepšeliuose jis vis dar reta viešnia. Viduržemio jūros regione tai kasdienės virtuvės daržovė, vertinama dėl aromato, universalumo ir maistinės sudėties.

    Žalias pankolis kai kuriuos atbaido anyžių primenančiu kvapu, bet termiškai apdorotas jis pastebimai pasikeičia. Kepant ar troškinant skonis tampa švelnesnis, atsiranda lengvas saldumas, o tekstūra tampa sultinga, todėl daržovė gerai dera su pomidorais, svogūnais, sūriais, žuvimi ir alyvuogių aliejumi.

    Kas iš tiesų yra pankolis?

    Pankolis priklauso salierinių šeimai ir yra artimas daugelio pažįstamoms prieskoninėms žolelėms. Valgoma ne tik šviesi, mėsingesnė gūžė, bet ir stiebai bei lapeliai, kurie tinka kaip prieskonis salotoms ar patiekalų pabaigai.

    Viduržemio jūros šalyse jis dažnai valgomas žalias plonais griežinėliais su citrina ir alyvuogių aliejumi arba kepamas orkaitėje. Šiauriau Europoje pankolis dažniau „pralaimi“ brokoliams ar cukinijoms, nes vartotojai ne visada žino, kaip jį paruošti, kad skonis atsiskleistų.

    Maistinė vertė ir nauda

    Pankolis laikomas mažo kaloringumo daržove: 100 gramų suteikia apie 31 kilokaloriją. Jame yra skaidulų, kurios prisideda prie sotumo jausmo ir gali padėti reguliuoti virškinimą, ypač kai mityboje trūksta daržovių.

    Ši daržovė taip pat yra mikroelementų ir vitaminų šaltinis, o jai būdingi eteriniai aliejai lemia specifinį aromatą. Mokslinėje literatūroje aptariamas pankolio junginių antioksidacinis ir galimas priešuždegiminis potencialas, tačiau jis nėra vaistas ir neturėtų būti laikomas gydymo alternatyva.

    Paprastas būdas prisijaukinti skonį

    Vienas lengviausių startų virtuvėje – keptas pankolis su pomidorais, svogūnais ir sūriu. Kepant verta gūžę supjaustyti skiltelėmis, apšlakstyti aliejumi, pagardinti druska, pipirais ir žolelėmis, o tuomet kepti, kol kraštai lengvai apskrus.

    Jei anyžių natos vis tiek atrodo per ryškios, gali padėti citrina, pomidorai ar parmezano tipo sūriai – rūgštis ir umamis sušvelnina aromatą. Taip pankolis dažnai tampa daržove, kuri iš „keisto kvapo“ lentynos persikelia į nuolatinių pirkinių sąrašą.

  • Ne tik bulvėms: paprastas krapas gali palengvinti savijautą po sotaus valgio ir sumažinti druską

    Ne tik bulvėms: paprastas krapas gali palengvinti savijautą po sotaus valgio ir sumažinti druską

    Krapas daugeliui asocijuojasi su bulvėmis ar šaltibarščiais, tačiau jo nauda gali būti platesnė nei vien skonis. Šviežiuose lapeliuose ir sėklose esantys eteriniai aliejai tradiciškai siejami su geresniu virškinimo komfortu po sunkesnio maisto.

    Mokslinėje literatūroje dažniau aprašomas ne paprastas krapas, o pankolis, dar vadinamas itališku krapu. Pankolio vaisiai ir iš jų ruošiamos arbatos kai kuriose Europos šalyse vertinami dėl galimo spazmus ir pilvo pūtimą mažinančio poveikio, tačiau paprasto krapo duomenų yra mažiau.

    Todėl tiksliausia sakyti, kad krapas gali prisidėti prie savijautos po valgio, bet nėra vaistas ir neišsprendžia lėtinių žarnyno sutrikimų. Jei pilvo pūtimas kartojasi, prisideda skausmas, viduriavimas, užkietėjimas, kraujas išmatose ar krenta svoris, verta pasitarti su gydytoju.

    Praktinė krapo vertė kasdienėje mityboje dažnai slypi paprastame dalyke: ryškus aromatas padeda sumažinti druskos kiekį. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie stebi kraujospūdį ar nori lengvesnių patiekalų, nes žolelės leidžia išlaikyti skonį neapkraunant raciono papildomu sūrumu.

    Krapas gerai dera su patiekalais, kurie neretai laikomi sunkesniais, pavyzdžiui, bulvėmis, kiaušiniais, žuvimi, varške ar ankštinėmis daržovėmis. Daugiau aromato išlieka, jei krapų dedama gaminimo pabaigoje arba jau patiekiant.

    Svarbu atskirti įprastą kulinarinį kiekį nuo koncentruotų produktų, tokių kaip eterinis aliejus ar papildai. Pastarieji gali būti netinkami žmonėms, vartojantiems daug vaistų, todėl prieš juos renkantis pravartu pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

    Taip pat reikėtų prisiminti alergijų riziką: krapas priklauso salierinių šeimai, todėl jautrūs salierui, morkai, petražolei ar pankoliui žmonės kartais reaguoja ir į krapus. Jei atsiranda burnos niežulys, dilgėlinė, lūpų tinimas ar dusulys, būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.

    Galiausiai krapas nepakeis pagrindinių geros savijautos po valgio principų: pakankamo skysčių vartojimo, skaidulų, judėjimo ir individualiai pritaikytos mitybos. Tačiau kaip kasdienė, lengvai prieinama žolelė jis gali padėti dažniau rinktis lengvesnius, aromatingesnius patiekalus.

  • Šis prieskoninis augalas pritrauks bites ir duos derlių: sodininkai įspėja dėl vienos klaidos

    Daržas ar net nedidelis balkono vazonas gali tapti tikru apdulkintojų traukos centru, jei jame augs pankolis. Šis augalas vilioja bites ir kitus naudingus vabzdžius, o šeimininkui atsidėkoja ir kaip prieskonis, ir kaip daržovė.

    Pankolis vertinamas dėl skėtiniais žiedynais sukrautų žiedų, kuriuose gausu nektaro. Dėl to jis dažnai laikomas vienu iš augalų, padedančių didinti biologinę įvairovę sode ir gerinti kitų kultūrų apdulkinimą.

    Pankolį galima sėti ir vasaros viduryje, jei norisi dar suspėti užsiauginti žalumynų ar sėklų. Jis geriausiai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, o dirvai nėra itin išrankus, tačiau svarbu vengti sunkios molingos žemės, kurioje kaupiasi vanduo.

    Dažniausiai auginamos kelios rūšys: paprastasis pankolis ir saldusis pankolis, kuris gali būti daugiametis. Dar daržuose populiarus Florencijos pankolis, dar vadinamas finokiu, išauginantis storą gumbą, tinkamą valgyti kaip daržovę.

    Vis dėlto sodininkai pabrėžia vieną svarbią taisyklę: pankolis ne visada sutaria su kaimynais. Jis gali išskirti junginių, kurie slopina kai kurių kitų augalų augimą, todėl jį patariama sodinti atokiau nuo morkų, pomidorų, bazilikų, paprikų, bulvių ar lapinių kopūstų.

    Pankolis greitai užauga ir gali pasiekti apie 1,2–1,5 metro aukštį, todėl verta iš anksto numatyti jam vietą, kad neužgožtų žemesnių kultūrų. Florencijos pankolis paprastai būna žemesnis, tačiau dažniau auginamas kaip trumpaamžis ir jautresnis šalčiui.

    Virtuvėje panaudojama beveik viskas. Sėklos turi saldymedį primenantį aromatą ir tinka troškiniams, kepiniams, marinatams ar prieskonių mišiniams, o žalios šluotelės ypač dera prie žuvies ir jūros gėrybių.

    Jei auginate gumbą formuojančias veisles, jas galima kepti orkaitėje, troškinti keptuvėje ar ruošti ant grilio. Termiškai apdorotas pankolis įgauna švelnų salstelėjimą, o anyžių natą subalansuoja sviestas, česnakas ar citrusai.

    Norint geresnio rezultato, pankoliui pravartu užtikrinti tolygią drėgmę, ypač karščio metu, ir neužmiršti, kad jis nemėgsta užmirkimo. Tinkamai parinkus vietą ir kaimynystę, tai vienas universaliausių augalų, kuris vienu metu papuoš daržą, pamaitins apdulkintojus ir papildys virtuvės atsargas.

  • Šeši produktai, kurie mažina pilvo pūtimą: dietologai atskleidė netikėtą kasdienį triuką

    Pilvo pūtimas yra viena dažniausių virškinimo nusiskundimų formų: su juo bent kartą per savaitę susiduria reikšminga dalis žmonių. Nemalonų jausmą dažniausiai lemia susikaupusios dujos, persivalgymas, daug druskos turintis maistas, vidurių užkietėjimas ar jautresnė žarnyno veikla.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno universalaus sprendimo nėra, tačiau tam tikri produktai gali padėti sumažinti simptomus. Jie dažniausiai veikia per geresnę hidrataciją, skaidulas, fermentus ar lengvą priešuždegiminį poveikį, kuris palengvina virškinimo procesus.

    Žalioji arbata ir citrina

    Žalioji arbata dažnai minima kaip gėrimas, galintis prisidėti prie lengvesnio virškinimo. Joje esantys antioksidantai siejami su mažesniais uždegiminiais procesais, o kofeinas daliai žmonių gali paskatinti žarnyno veiklą.

    Citrina pilvo pūtimo tiesiogiai negydo, bet vanduo su citrina padeda lengviau palaikyti pakankamą skysčių kiekį. Tai svarbu, nes dehidratacija gali didinti vidurių užkietėjimo riziką, o kartu ir pūtimo pojūtį.

    Bankoliniai pagalbininkai: pankolis ir ananasas

    Pankolio sėklos tradiciškai naudojamos virškinimui palengvinti, ypač kai vargina dujų kaupimasis. Jose yra biologiškai aktyvių medžiagų ir skaidulų, kurios gali prisidėti prie žarnyno komforto ir mikrobiotos įvairovės.

    Ananasuose esantis fermentas bromelainas siejamas su baltymų skaidymo procesų palengvinimu. Dalis bromelaino yra kietesnėje vaisiaus dalyje, todėl, jei toleruojate, verta dalį jos panaudoti kokteiliuose ar pjaustant vaisių.

    Vandens ir mineralų šaltiniai: salieras ir špinatai

    Salieras sudarytas daugiausia iš vandens, taip pat turi kalio ir skaidulų, todėl gali padėti, kai pūtimas susijęs su skysčių susilaikymu ar per sūriu maistu. Kai kuriems žmonėms jis veikia kaip lengvas natūralus diuretikas.

    Špinatai vertinami dėl magnio, kalio ir skaidulų, kurios palaiko reguliarų tuštinimąsi. Kai pūtimas kyla dėl sulėtėjusio žarnyno darbo, į racioną įtrauktos daržovės ir pakankamas skysčių kiekis dažnai tampa vienu svarbiausių žingsnių.

    Dietologai primena, kad jei pūtimas kartojasi nuolat, stiprėja, atsiranda skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas išmatose ar ilgalaikiai tuštinimosi pokyčiai, verta pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali signalizuoti ne tik mitybos klaidas, bet ir rimtesnes virškinamojo trakto būkles.

  • Retai valgome, bet pilvas dėkoja: fenklis greitai mažina pilvo pūtimą ir gerina virškinimą

    Fenklis, dar vadinamas pankoliu, yra Viduržemio jūros regiono daržovė ir prieskoninis augalas, vertinamas tiek virtuvėje, tiek tradicinėje žolininkystėje. Lietuvoje jis vis dar gana retas kasdienėje mityboje, nors dėl švelnaus anyžių aromato ir plataus panaudojimo gali lengvai prigyti daugelyje patiekalų.

    Dažniausiai valgomas fenklio sustorėjęs, baltai žalsvas gumbas, tačiau virtuvėje praverčia ir stiebai, lapeliai bei sėklos. Žalias fenklis būna traškus ir gaivus, o kepant ar troškinant jo skonis sušvelnėja ir tampa saldesnis, todėl tinka net tiems, kurie nemėgsta ryškaus anyžių poskonio.

    Fenklis neretai minimas kaip palankus virškinimui, nes turi skaidulų ir eterinių aliejų, siejamų su spazmų mažinimu žarnyne. Dėl to jis dažnai pasirenkamas, kai vargina pilvo pūtimas, sunkumo jausmas po valgio ar diskomfortas dėl dujų kaupimosi.

    Maistine prasme fenklis yra mažai kaloringas, o 100 gramų paprastai turi apie 31 kilokaloriją. Jame yra vitamino C, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų, taip pat kalio, kuris svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai bei kraujospūdžio kontrolei.

    Specialistai pabrėžia, kad skaidulos mityboje siejamos su geresne žarnyno veikla ir ilgesniu sotumo jausmu, todėl fenklis gali tikti norintiems koreguoti mitybą. Vis dėlto vienas produktas problemų neišsprendžia, o geriausias poveikis pasiekiamas, kai daržovės, ankštiniai ir pilno grūdo produktai sudaro kasdienės lėkštės pagrindą.

    Virtuvėje fenklį paprasčiausia pradėti naudoti žalią, plonai pjaustytą salotoms su citrusais, alyvuogių aliejumi ar riešutais. Jis taip pat tinka į daržovių sriubas, troškinius, risoto ar makaronų patiekalus, o su žuvimi ir paukštiena dera dėl gaivaus, tačiau neįkyraus aromato.

    Fenklio sėklos dažnai naudojamos kaip prieskonis, ypač kepiniams ar mėsos patiekalams, o iš jų ruošiamas ir šiltas užpilas. Jei turite jautrumą augalams iš salierinių šeimos arba vartojate vaistus, dėl kurių svarbios mitybos sąveikos, prieš dažnai įtraukdami fenklį į racioną verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.