CP v2

Tag: Parodos

  • Kaune atidaroma akvarelių paroda Motinystės filosofija: 13 menininkų žvilgsnis į ryšį ir prasmę

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune atidaroma akvarelių paroda Motinystės filosofija. Joje pristatomi trylikos Lietuvos akvarelės meistrų darbai, kviečiantys pažvelgti į motinystę kaip į asmeninę ir kartu visuotinę patirtį.

    Parodos ašis – motinos ir vaiko santykis, tačiau eksponuojamuose kūriniuose jis plečiamas į etinį ir socialinį kontekstą. Motinystė čia suprantama ne vien kaip biologinis faktas, o kaip tapatybę keičiantis procesas, kuriame susitinka rūpestis, atsakomybė ir gyvenimo tęstinumo klausimai.

    Kuratorės teigimu, ekspozicija kalba apie būseną, kurioje motinystė tampa mąstymo lauku: nuo kasdienybės detalių iki egzistencinių klausimų apie laiką, prasmę ir ryšį su pasauliu. Akvarelė šiai temai pasirinkta neatsitiktinai – jos sluoksniavimas ir trapus permatomumas leidžia perteikti emocinę įtampą, švelnumą bei kintančias būsenas.

    Vakarų kultūroje giliai įsišaknijęs Madonos įvaizdis taip pat tampa svarbiu atspirties tašku, išryškinančiu motinystės simbolinį matmenį. Parodoje šis motyvas nėra iliustratyvus ar vien religinis – jis veikia kaip kultūrinė nuoroda į kūrimą, globą ir atsakomybę, o kartu leidžia menininkams polemizuoti su idealizuotomis normomis.

    Parodoje dalyvauja Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai: Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir Violeta Židonytė.

    Paroda veiks iki liepos 11 dienos. Organizatoriai kviečia lankytojus neskubėti – darbai sukurti taip, kad atsivertų per detales ir nuotaiką, o kiekvieno autoriaus interpretacija skatintų savą, asmenišką pokalbį su tema.

  • Šios savaitės kultūros renginiai Europoje: nuo Munch parodos Osle iki jūros pabaisų Londone

    Šios savaitės kultūros renginiai Europoje: nuo Munch parodos Osle iki jūros pabaisų Londone

    Gegužės pabaiga Europoje tradiciškai žymi intensyvų kultūros sezono ritmą: muziejai atidaro didžiąsias vasaros parodas, o kino teatrai ir srautinių platformų katalogai pasipildo ilgai lauktais premjeriniais titulais. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria ir klasikinio meno vardai, ir popkultūros interpretacijos.

    Išskirtiniu akcentu laikoma paroda Osle, skirta Edvardo Muncho kūriniams, sukurtiems užsakymu pramonės užsakovui. Tuo pat metu Londone startuoja viena ambicingiausių pastarųjų metų gamtos istorijos ekspozicijų, kviečianti pažvelgti į jūrų plėšrūnus, gyvenusius dar prieš dinozaurų era tapusią kino kliše.

    Parodos: nuo Muncho iki jūros plėšrūnų

    Oslo muziejus MUNCH šią savaitę primena mažiau žinomą Edvardo Muncho kūrybos pusę – jo darbus, kurtus ne galerijoms, o viešoms erdvėms ir konkrečiam užsakymui. Parodoje akcentuojama, kaip menininko tapyba veikė kasdienę aplinką ir kokią socialinę epochą atspindėjo XX amžiaus pradžios Norvegijoje.

    Šis pasakojimas svarbus ir platesniame kontekste: Europoje vis dažniau grįžtama prie teminių ekspozicijų, kurios menininkus rodo ne tik per žymiausius paveikslus, bet ir per jų santykį su miestu, darbu, reklama ar pramone. Tokios parodos dažnai remiasi archyvine medžiaga ir dokumentika, todėl tampa patrauklios ne tik meno gerbėjams, bet ir istorijos smalsuoliams.

    Londono Natural History Museum pristato didelę ekspoziciją apie priešistorinius jūrų plėšrūnus, kurią lankytojai dažnai lygina su moksliniu nuotykiu. Parodoje žadama gausybė paleontologinių objektų ir rekonstrukcijų, leidžiančių suprasti, kaip atrodė jūrų ekosistemos juros laikotarpiu ir kodėl kai kurie plėšrūnai vadinami jūrų pasaulio viršūnės medžiotojais.

    Muziejai tokio tipo parodose vis dažniau naudoja interaktyvias priemones ir edukacines patirtis, kad sudėtingas mokslo temas priartintų šeimoms ir jaunesniems lankytojams. Dėl riboto bilietų skaičiaus ir didelio susidomėjimo tokios ekspozicijos neretai planuojamos iš anksto, ypač savaitgaliais ir per atostogų laikotarpius.

    Kinas ir serialai: įtampa, noir ir alternatyvios visatos

    Kino repertuare išsiskiria kriminalinis trileris apie jauną pianinų derintoją, kurio išskirtinė klausa netikėtai tampa įrankiu nusikaltimo schemose. Filme kuriama „indie“ įtampos dinamika, o siužetas remiasi idėja, kad profesiniai gebėjimai gali būti panaudoti tiek kūrybai, tiek rizikingoms situacijoms.

    Siaubo žanro gerbėjams siūloma nauja „found footage“ krypties istorija, paremta interneto kultūroje išpopuliarėjusiu liminalinių erdvių motyvu. Pastaraisiais metais tokios istorijos sugrįžta į didžiuosius ekranus, nes auditorija ieško minimalistinės įtampos, paremtos atmosfera ir psichologiniu nejaukumu, o ne vien efektais.

    Serialų fronte dėmesį traukia alternatyvus superherojinis noir pasakojimas, kuriame tamsus 1930-ųjų Niujorko fonas dera su detektyvine dramaturgija. Tai dar viena tendencija, kai populiarūs komiksų pasauliai perinterpretuojami per skirtingus žanrus, siekiant išlaikyti pažįstamą mitologiją, bet pasiūlyti naują toną.

    Muzika: nauji leidiniai ir nostalgijos grįžimas

    Muzikos naujienose ryškiausiai skamba Paul McCartney naujas albumas, tęsiantis jo ilgą solinę diskografiją. Leidinyje akcentuojamos asmeninės atmintys ir ryšiai su artimiausiais kūrybiniais bendrakeleiviais, o toks atviras tonas pastaruoju metu ypač vertinamas ir vyresnės, ir jaunesnės auditorijos.

    Europos koncertų ir leidybos rinkoje pastebima aiški kryptis: klausytojai vėl aktyviai grįžta prie autentiškų, mažiau „poliruotų“ įrašų, kuriuose girdima gyva instrumentuotė ir aiškus pasakotojo balsas. Tai siejama ir su platesne nostalgijos banga, ir su noru atsitraukti nuo trumpų, algoritmų formuojamų klausymo įpročių.

    Tuo pat metu nepriklausomos scenos atlikėjai taip pat išlaiko tempą, leisdami naujus albumus ir stiprindami savo auditoriją per turnė bei specialius leidimus. Tokia dinamika rodo, kad 2026 metais kultūros kalendorius Europoje išlieka tankus, o pasirinkimų spektras – nuo muziejų salių iki kino ekranų ir ausinių – platesnis nei bet kada.

  • Gegužės 25–31 dienomis Pakruojo krašte: šventės, parodos ir filmų peržiūros – kur vykti?

    Gegužės 25–31 dienomis Pakruojo krašte: šventės, parodos ir filmų peržiūros – kur vykti?

    Gegužės 25–31 dienomis Pakruojo rajone numatyta įvairių kultūros ir bendruomenės renginių: nuo Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaigos šventės iki šokio vakarų, kūrybinių dirbtuvių ir dokumentinio filmo peržiūros. Dalis veiklų vyks Pakruojyje, tačiau nemažai renginių ir parodų pasieks ir mažesnes seniūnijas.

    Anonsuose ryškėja kelios šios savaitės kryptys: skaitymo skatinimas, vietos kūrėjų parodos ir bendruomeniškos šventės. Bibliotekų padaliniai kviečia į edukacinius užsiėmimus vaikams, tyliojo skaitymo laiką ir kūrybines popietes, o kultūros centrai – į teatrą ir šokį.

    Savaitės renginiai pagal dienas

    Gegužės 26 dieną Pakruojo kultūros centre 12.00 valandą vyks Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaigos šventė. Organizatoriai kviečia bendruomenę pasidžiaugti dar vienų mokslo metų pabaiga ir aktyviu vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimu.

    Gegužės 27 dieną 14.00 valandą Kelionių mėgėjų klubas ir kūrybinės studijos „Bitutės“ keliaus į Mūšos tyrelio pažintinį taką, renginį organizuoja Linkuvos kultūros centras. Tą pačią dieną 16.00 valandą Gačionių bibliotekos padalinyje vyks edukaciniai skaitymai vaikams „Biblioteka po atviru dangumi“.

    Gegužės 27 dieną 17.00 valandą Bardiškių bibliotekos padalinyje numatyti tylieji skaitymai, skirti vaikams. Tai formatas, kurio esmė – laikas be skubėjimo, kai dėmesys sutelkiamas į knygą ir ramų buvimą kartu.

    Gegužės 28 dieną 15.00 valandą Guostagalio bibliotekos padalinyje suplanuota stalo žaidimų popietė ir skaitymo iššūkio „Vasarą su knyga“ startas. Tą pačią dieną 16.00 valandą Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio bibliotekos trečio aukšto salėje atidaroma Simono Grigaliaus skaitmeninio meno paroda „Erdvės“.

    Gegužės 28 dieną 16.00 valandą Žeimelio bibliotekos padalinyje bus rodomas dokumentinis filmas „Gyvenimas be tabako“, minint Pasaulinę dieną be tabako. Tuo pačiu metu Plaučiškių bibliotekos padalinys kvies į kūrybines dirbtuves „Knygos puslapiai tampa menu“.

    Gegužės 29 dieną 18.00 valandą Pakruojo kultūros centro Balsių skyriuje vyks Kluono teatrų šventė. Gegužės 29 dieną 19.00 valandą Stačiūnų daugiafunkciame centre rengiama šokio šventė „Šokio sūkuryje“.

    Parodos: kur ir iki kada veiks

    Parodų geografija šią savaitę plati: nuo vaikų kūrybos iki profesionalių menininkų darbų. Dalis ekspozicijų veiks visą mėnesį, todėl jas patogu aplankyti tiek darbo dienomis, tiek savaitgalį.

    Gačionių bibliotekos padalinyje iki gegužės 31 dienos rodoma vaikų piešinių paroda „Žiedai mamai“. Linkuvos kultūros centre iki gegužės 31 dienos veiks Simonos Trinkaitės tapybos darbų paroda „Svajinga ir spalvinga“.

    Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio bibliotekos salėje iki gegužės 30 dienos eksponuojami Irenos Kairienės tapybos darbai. Pašvitinio bibliotekos padalinyje iki gegužės 31 dienos veiks dokumentų paroda „Pašvitinio šnektos pėdsakai“, skirta kalbininko Juozo Bilevičiaus 105 metų gimimo sukakčiai.

    Rimkūnų bibliotekos padalinyje iki gegužės 20 dienos rodoma Janinos Pašakinskienės siūtų lėlių paroda „Lėlių pasaka“, skirta profesionalaus lėlių teatro įkūrimo 90-mečiui. Stačiūnų bibliotekos padalinyje iki gegužės 15 dienos galima pamatyti Algirdo Kontrimo fotodrobių parodą „Vaikystės vandenų šalyje“.

    Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ iki birželio 30 dienos veikia paroda „100 metų radijui“, o nuo gegužės 2 dienos Didžiojoje karčiamoje eksponuojami taikomosios dailės studijos iš Bauskos darbai. Taip pat Žeimelio „Žiemgalos“ muziejuje iki birželio 8 dienos veiks Ugnės Vaineikienės paroda „Mamos nosinaitė“.

    Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ nuo gegužės 16 dienos iki birželio 16 dienos veikia prof. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Tapybos formos“ iš ciklo Laisvė ir atsitiktinumas. Žeimelio bibliotekos padalinyje nuo gegužės 28 dienos iki birželio 28 dienos bus pristatyta dokumentų paroda „Šviesos ir žodžio tarnas: kunigas ir švietėjas Gothardas Frydrichas Stenderis“.

    Žvirblonių bibliotekos padalinyje iki gegužės 30 dienos eksponuojami dailininkės Agnės Čepulytės tapybos darbai. Organizatoriai primena, kad renginių laikas ir vieta gali keistis, todėl prieš vykstant verta pasitikslinti aktualią informaciją pačiose kultūros įstaigose.

    Parengta pagal kultūros įstaigų pateiktą informaciją.

  • Paryžiaus žydų suėmimai 1941 metais: po 80 metų rastos 98 nuotraukos pagaliau grąžina veidus

    Paryžiaus žydų suėmimai 1941 metais: po 80 metų rastos 98 nuotraukos pagaliau grąžina veidus

    1941 metų gegužę Paryžiuje tūkstančiai žydų vyrų gavo iš pažiūros nekaltą žalią lapelį su nurodymu atvykti į sporto salę esą patikrinti leidimų gyventi. Tačiau tai tapo pirmąja didesne žydų suėmimų banga okupuotoje Prancūzijoje, kurią inicijavo nacistinė valdžia, o vykdė Prancūzijos policija.

    Tą dieną buvo sulaikyta apie 3 800 žydų vyrų, daugiausia kilusių iš Lenkijos ir Čekoslovakijos. Jie buvo išvežti į Pithiviers ir Beaune-la-Rolande stovyklas, o daliai pavyko pasprukti dar prieš areštus ar jų metu.

    Istorikų vertinimu, apie 700 vyrų sugebėjo išvengti suėmimo. Likusieji, maždaug 3 100, vėliau buvo deportuoti į Aušvicą-Birkenau, kur dauguma buvo nužudyti.

    98 nuotraukos, dingusios dešimtmečiams

    Praėjus daugiau nei 80 metų, šių įvykių liudijimai įgavo naują, ypač asmenišką formą: buvo surastos 98 fotografijos, fiksavusios suimtus vyrus, taip pat suėmimų vykdytojus ir talkininkus. Nuotraukose matyti ne anoniminė minia, o atskiri žmonės su skrybėlėmis, kostiumais, kartais su lagaminais, skirtingomis emocijomis ir žvilgsniais.

    Šias fotografijas padarė Berlyno fotografas Harry Croner, 1940 metais pašauktas į Vermachtą. Jį dokumentuoti suėmimus esą pavedė Paryžiuje veikusio gestapo struktūrų pareigūnas, o patys kadrai vėliau dingo ir ilgą laiką nebuvo prieinami nei artimiesiems, nei tyrėjams.

    Kolekcija iš naujo aptikta 2020 metais, ją įsigijo ir tyrė Paryžiuje veikiantis Mémorial de la Shoah. Parengti aprašai ir istoriniai komentarai nuotraukas įstatė į platesnį kontekstą, o visuomenei jos pirmąkart plačiau parodytos 2026 metų pavasarį.

    Išgyvenusiosios istorija ir atminties kaina

    Parodoje svarbią vietą užima ir asmeniniai liudijimai. 91 metų Holokaustą išgyvenusi Liliane Ryszfeld į parodos atidarymą atvyko iš Paryžiaus į Berlyną, nes būtent šie suėmimai tapo jos šeimos tragedijos pradžia.

    Ji pasakoja, kad tuo metu buvo šešerių ir lydėjo motiną į policijos nuovadą Vincennes, kur jos tėvas Mosjez Stoczyk buvo pakviestas pagal gautą lapelį. Jis nebegrįžo namo: buvo internuotas, deportuotas į Aušvicą-Birkenau ir ten nužudytas.

    „Tas žalias lapelis visam laikui pakeitė mano gyvenimą: tėvas buvo pakviestas ir daugiau nebegrįžo. Surastos nuotraukos man yra sukrečiantis įvykis, nes jos grąžina veidus“, – sakė Liliane Ryszfeld.

    Pasak jos, atmintis kartais grįžta fragmentais net po dešimtmečių, o nuotraukos tampa įrodymu, kurio nebeįmanoma paneigti ar nuvertinti. Susitikimuose su moksleiviais ji pabrėžė, kad jaunų žmonių dėmesys istorijai suteikia vilties, jog panašūs procesai nepasikartos.

    Kodėl paroda aktuali šiandien?

    Parodos atidaryme kalbėta ir apie dabarties rizikas, kai Europoje vėl daugėja antisemitizmo apraiškų, o istorinės atminties iškraipymas tampa politinių kovų įrankiu. Pranešėjai akcentavo, kad archyvai, liudijimai ir nepriklausomi tyrimai yra pagrindas, be kurio visuomenė lengvai pasiduoda dezinformacijai.

    Parodą organizuoja Conference on Jewish Material Claims Against Germany, dažniau vadinama Claims Conference. Ši organizacija nuo 1951 metų derasi dėl kompensacijų Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, remia socialinės pagalbos programas ir prisideda prie atminties išsaugojimo projektų.

    Vien 2024 metais Claims Conference išmokėjo daugiau kaip 500 milijonų eurų kompensacijų daugiau nei 200 000 išgyvenusiųjų skirtingose šalyse. Be to, organizacija skyrė apie 800 milijonų eurų socialinės pagalbos programoms, kurios finansuoja slaugą namuose, maistą ir vaistus.

    Berlyne paroda pristatoma kaip europinio bendradarbiavimo projektas, kuriame dalyvauja ir Prancūzijos ambasada Vokietijoje, ir Mémorial de la Shoah, ir kitos institucijos, dirbančios su restitucijos bei atminties temomis. Organizatoriai ragina žmones perduoti šeimų archyvus tyrėjams, nes net vienas dokumentas ar nuotrauka gali atkurti pamirštą istorijos dalį.

    Paroda Berlyne veiks iki 2026 metų liepos 9 dienos. Jos rengėjai tikisi, kad atrastos 98 nuotraukos paskatins ir kitas šeimas ieškoti dokumentų, kurie padėtų tiksliau atkurti okupacijos metų įvykius ir jų aukų istorijas.

  • Susitikimas su Paula Mickute Telšiuose: ką atskleis paroda „Laumės yra visur“ VDA galerijoje

    Gegužės 23 dieną 13 valandą VDA Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3-2, Telšiai) vyks susitikimas su menininke Paula Mickute. Renginys susijęs su jos tapybos paroda „Laumės yra visur“, kurioje laumės motyvas tampa atspirties tašku pokalbiui apie tapatybę, kilmę ir santykį su savimi.

    Paroda pristatoma kaip meninis tyrimas, jungiantis lietuvių mitologijos pasakojimus ir asmeninę patirtį. Autorė remiasi rašytiniais šaltiniais apie laumes, tačiau pasakojimą papildo autobiografiniais sluoksniais: vaikyste, augimu, nepritapimu ir grįžimu prie savo šaknų.

    Laumė kaip tapatybės veidrodis

    Menininkė, augusi sostinėje, bet vertybiškai susiformavusi Šakių krašte, parodoje reflektuoja ilgą prisitaikymo etapą. Kūriniuose grįžimas prie gamtiškumo ir „kaimiškų“ vertybių tampa ne nostalgija, o bandymu iš naujo įvardyti, kas yra savastis, kai socialinis priėmimas reikalauja keisti savo laikyseną.

    Laumė šioje parodoje veikia kaip sugrįžimo figūra ir leidimas būti autentiškai, net jei tai nepatogu. Tradicijoje laumės siejamos su ribinėmis erdvėmis ir gamta, todėl autorės tapyboje jos tampa tarpininkėmis tarp žmogaus ir aplinkos, tarp švelnumo ir grėsmės, tarp instinkto ir socialinių normų.

    Ko tikėtis susitikime galerijoje?

    Susitikimas su autore žada būti proga išgirsti, kaip gimė parodos idėja ir kokius šaltinius bei patirtis menininkė sujungė į vieną pasakojimą. Tokie pokalbiai dažnai padeda „perskaityti“ tapybą ne tik per vaizdą, bet ir per kontekstą: kodėl pasirenkami konkretūs simboliai, kokią emocinę logiką turi ciklas ir kaip jis siejasi su dabartinėmis tapatybės paieškomis.

    Renginio organizatoriai primena, kad jo metu gali būti fotografuojama ir filmuojama, o lankytojai gali patekti į viešinimo medžiagą. VDA Telšių galerija paprastai dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 valandą, šeštadieniais 12–16 valandą.

    Kas yra Paula Mickutė?

    Paula Mickutė (gimė 2002 metais Vilniuje) yra šiuolaikinė menininkė, daugiausia dirbanti aliejinės tapybos srityje. Savo kūryboje ji nuosekliai plėtoja lietuvių mitologijos motyvus, ypač laumės figūrą, kaip laukinės ir neapibrėžtos moteriškos tapatybės simbolį.

    Menininkė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje, Įvietinto meno katedroje (freskos–mozaikos specialybė), ir tęsia magistrantūros studijas. Jos darbuose persipina gamta, kūnas, moteriškumas ir vidiniai išgyvenimai, kuriant erdves, kur asmeniškumas susitinka su sakmių vaizdinija.

  • Šiauliuose atidaryta paroda apie Kroatijos nepriklausomybės karą: nuo Vukovaro iki „Audros“

    Šiauliuose atidaryta paroda apie Kroatijos nepriklausomybės karą: nuo Vukovaro iki „Audros“

    Šiauliuose pristatyta paroda, skirta Kroatijos nepriklausomybės karo istorijai ir 1991–1995 metais vykusioms kovoms. Ekspozicija atidaryta miesto jubiliejinės programos kontekste, akcentuojant laisvės kainą ir tarptautinės partnerystės svarbą.

    Renginio metu pabrėžta, kad parodai pasirinkta „Vitražų“ salė nėra atsitiktinė vieta. Ji siejama su istorine Saulės mūšio simbolika, todėl erdvė parankiai sustiprina pasakojimą apie visuomenės atsparumą ir vienybę krizių laikais.

    „Simboliška, kad šią ypatingą parodą atidarome salėje, kuri primena mūsų tautos atsparumą ir vienybę sunkiais laikais“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Kroatijos Respublikos ambasados atstovas Ivan Jerzečić kalboje priminė ankstyvą Lietuvos politinį sprendimą pripažinti Kroatijos nepriklausomybę 1991 metais. Jo teigimu, šis solidarumo gestas tapo ilgalaikio diplomatinio ryšio pagrindu, kuris atsispindi ir šiandienos bendradarbiavime.

    „Šia paroda švenčiame laisvę ir prisimename, kaip ją iškovojome: Lietuva Kroatijos širdyje turi ypatingą vietą“, – sakė Ivan Jerzečić.

    Ekspozicijoje darbai sudėlioti chronologiškai, kad lankytojai aiškiai matytų pagrindines karo fazes ir svarbiausius mūšius. Parodos pasakojimas apima Vukovaro gynybą ir vėlesnes operacijas „Blyksnis“ bei „Audra“, kurios laikomos lūžiniais epizodais Kroatijos valstybingumo įtvirtinimo kelyje.

    Parodos kūriniuose dokumentinė karo medžiaga derinama su grafine raiška ir asmeninio liudijimo elementais, todėl istorija pateikiama ne vien kaip faktų seka. Rengiant parodą prisidėjo Kroatijos memorialinis dokumentacijos centras, parūpinęs istorinį kontekstą ir papildomą medžiagą.

    Atidaryme dalyvavo ir svečiai, kurių patirtis parodai suteikė papildomą svorį: į renginį atvyko Kroatijos kariai, dalyvavę 1991–1995 metų įvykiuose. Taip pat paminėtas ir šiuolaikinis NATO sąjungininkų buvimas Lietuvoje, kuris parodo, kad saugumo ir atgrasymo klausimai regione išlieka aktualūs.

    Šventinę atmosferą renginyje kūrė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos akordeonininkų ansamblis, o programą vedė Emilija Dubro ir Ervidas Balčiūnas. Renginyje dalyvavo ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių kontingentų kariai.

    Paroda „Vitražų“ salėje, Tilžės gatvėje 140, veiks iki birželio 19 dienos. Organizatoriai kviečia apsilankyti visus, kurie domisi Europos naujausių laikų istorija, grafikos menu ir tarptautiniu kultūriniu bendradarbiavimu.

    Parodą organizavo Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje, partneriais tapo Šiaulių miesto savivaldybė, koncertinė įstaiga „Saulė“ ir Kroatijos memorialinis dokumentacijos centras.

  • Fotografijos muziejus atveria vyskupo emerito Eugenijaus Bartulio kadrus: nuo kariuomenės iki Šventosios Žemės

    Fotografijos muziejus atveria vyskupo emerito Eugenijaus Bartulio kadrus: nuo kariuomenės iki Šventosios Žemės

    Šiaulių Fotografijos muziejuje pristatoma Šiaulių vyskupo emerito ir miesto garbės piliečio Eugenijaus Bartulio fotografinė kūryba. Paroda kviečia pažvelgti į autoriaus kelią, kuriame fotografija ilgainiui tapo ne tik pomėgiu, bet ir nuoseklia kultūrine bei edukacine veikla.

    Eugenijus Bartulis gimė 1949 metais Kaune, dešimties vaikų šeimoje. Pirmieji susidomėjimo fotografija ženklai pasirodė dar mokykloje, tačiau rimtesnė praktika atėjo sovietų kariuomenėje, kur jis tarnavo netoli Vladivostoko ir dirbo fotogrammetristu.

    Tarnybos metais E. Bartulis turėjo atskirą fotolaboratoriją, todėl kasdienė rutina virto intensyviu amato mokymusi. Ši patirtis vėliau padėjo formuoti jo braižą, kuriame svarbus kruopštumas, šviesos pajauta ir aiški, dokumentiška detalė.

    1971 metais jis pasirinko kunigystės kelią ir studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, o 1976 metais buvo įšventintas kunigu. Vėlesniais dešimtmečiais tarnystė vedė per skirtingas parapijas ir pareigas, stiprindama jo ryšį su bendruomenėmis ir kultūrine aplinka.

    Reikšmingas lūžis įvyko 1997 metais, kai popiežius Jonas Paulius II įsteigė Šiaulių vyskupiją, o Eugenijus Bartulis tapo pirmuoju jos vyskupu. Vyskupijai jis vadovavo iki emeritūros, kartu 2000–2010 metais eidamas Lietuvos kariuomenės ordinaro pareigas.

    Už nuopelnus miestui ir dvasinės kultūros sklaidą E. Bartuliui 2006 metais suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. Vėliau jam suteiktas Šiaulių universiteto garbės daktaro vardas, taip pat skirtas įvertinimas už reikšmingą indėlį į humanitarinės minties ir kultūros sklaidą.

    Fotografijoje autorius kryptingai jungia kelionės patirtį, sakralumą ir gamtos stebėjimą. Jo darbuose dažnai atsiveria šventovės, relikvijos, sakralus menas, taip pat peizažai, kuriuose svarbi tyla ir susikaupimas.

    Vienas ryškiausių leidybinių darbų yra 2000 metais pasirodęs albumas „Kryžių kalnas“. Nuo 2007 metų visuomenė kasmet sulaukia ir teminių kalendorių, kuriuose autoriaus fotografijos tampa tarsi vizualiu pasakojimu apie aplankytas vietas ir jose patirtą dvasingumą.

    Pasak autoriaus, kelionės į kalnus ir įvairias pasaulio šventoves beveik visada baigiasi gausiu vaizdų derliumi, kuris vėliau sugula į leidinius. Pirmuosiuose kalendoriuose dominavo kalnuose matyti kryžiai ir bažnyčios, o vėlesnėse serijose atsirado vis daugiau gamtos, architektūros ir simbolinių detalių.

    Brandžiausiu kūrybos etapu laikomas penkiatomis leidinys „Evangelija kasdien“, parengtas 2010–2012 metais. Jame E. Bartulio ir fotografo Evaldo Darškaus nuotraukos iš Šventosios Žemės siejamos su kasdieniais Šventojo Rašto skaitiniais, todėl vaizdas tampa ne vien iliustracija, bet ir apmąstymo priemone.

    2024 metų gruodžio 8 dieną Eugenijus Bartulis tęsė tarnystę kaip Šiaulių vyskupas emeritas. Jo fotografijų rinkiniai, kalendoriai ir knygos liudija ilgalaikį darbą, kuriame susitinka asmeninė patirtis, kelionės ir bendruomenei svarbios dvasinės temos.

    Parodos organizatorius yra Fotografijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys. Prie projekto įgyvendinimo prisideda koordinatorius Viktoras Gundajevas ir komunikacijos dizaineris Darius Linkevičius.

  • Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje atverta paroda apie XIV Dalai Lamos vizitus Lietuvoje: akimirkos ir istoriniai ryšiai

    Varėnoje pristatyta fotografijų paroda apie Jo Šventenybės XIV Tibeto Dalai Lamos vizitus Lietuvoje. Ekspozicija kviečia prisiminti ne tik viešnagių akimirkas, bet ir platesnį Lietuvos ryšį su Tibeto laisvės idėja.

    Parodoje rodomi skirtingų metų vizitų kadrai, tarp jų ir Varėnos fotografo Nikolajaus Lysenkovo nuotraukos iš 2013 metais vykusio apsilankymo. Organizatoriai pabrėžia, kad tai dokumentas apie visuomenės laikyseną žmogaus teisių ir laisvės klausimais.

    2013 metais XIV Tibeto Dalai Lama į Lietuvą atvyko tuometės Seimo Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupės pirmininkės Dalios Kuodytės kvietimu. Prie vizito organizavimo prisidėjo ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta.

    „Ši paroda yra priminimas, kad laisvė, žmogaus teisės ir tautų teisė išsaugoti tapatybę nėra savaime suprantami dalykai“, – sakė A. Kašėta.

    Renginyje taip pat akcentuotas Dalios Kuodytės indėlis ir jos atminimas. Ji buvo viena nuosekliausių Tibeto rėmimo iniciatyvų Lietuvoje dalyvių ir ilgą laiką dirbo Varėnos rajono savivaldybėje.

    Ryšiai nuo nepriklausomybės pradžios

    Organizatoriai primena, kad XIV Tibeto Dalai Lama Lietuvai svarbus ir istoriniu požiūriu. Po nepriklausomybės atkūrimo jis buvo tarp pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių Lietuvą, telegramą Vytautui Landsbergiui išsiuntęs 1990 metais balandžio 3 dieną.

    1991 metais Dalai Lama pirmą kartą oficialiai lankėsi Lietuvoje ir kreipėsi į žmones iš Seimo tribūnos. Šie vizitai tapo atspirties tašku visuomeninėms Tibeto rėmimo iniciatyvoms, kurios Lietuvoje aktyvėjo ir vėlesniais metais.

    Primenama ir visuomeninių lyderių įtaka, tarp jų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės, kuri ilgą laiką buvo siejama su Tibeto kultūros sklaida ir solidarumo idėjomis. Pasak parodos rengėjų, šis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl paroda aktuali ne vien kaip fotografijų rinkinys.

    Aktualus kontekstas: Tibeto padėtis ir simbolinės datos

    Parodos autoriai atkreipia dėmesį, kad Tibeto situacija tarptautinėje darbotvarkėje išlieka jautri. Žmogaus teisių organizacijos pastaraisiais metais kritikuoja priemones, kurios, jų vertinimu, silpnina tibetiečių kalbos ir kultūros tęstinumą, o diskusijos dažnai kyla dėl internatinių mokyklų sistemos.

    Gegužės 17 dieną pasaulyje minima XI Tibeto Pančen Lamos pagrobimo metinė. 1995 metais jis buvo pagrobtas būdamas šešerių, o jo likimas iki šiol nežinomas, todėl šis atvejis dažnai įvardijamas kaip vienas ilgiausiai trunkančių dingimų šiuolaikinėje žmogaus teisių darbotvarkėje.

    „Simboliška, kad paroda jubiliejinius metus užbaigs Dzūkijoje, krašte, kuris gerai supranta laisvės kainą ir atminties svarbą“, – sakė A. Kašėta.

    Parodą Varėnoje parengė Tibeto laisvės judėjimas, fondas „Už Tibetą“, VšĮ „Tibeto namai“ ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad ekspozicija Varėnoje veiks iki 2026 metais liepos 6 dienos.

  • Migruojantis muziejus Juodkrantėje: menininkės Kiliulytės paroda ir XX amžiaus skoniai

    Migruojantis muziejus Juodkrantėje: menininkės Kiliulytės paroda ir XX amžiaus skoniai

    Gegužės 23 dieną Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje kviečia į ketvirtą pavasario sezono projekto Migruojantis muziejus II renginį. Čia žadama ne tik pažintis su šiuolaikiniu menu, bet ir kulinarinė kelionė, jungianti vietos atmintį bei šiandienos temas.

    Renginio centre – Pamario galerijoje reziduojanti menininkė Kotryna Ūla Kiliulytė, pristatysianti parodą Miško objektai. Joje rodomi fotogrametrijos būdu skenuoti Lietuvos, Suomijos ir Škotijos miškų vaizdai, kuriuose matomi ir skaitmeniniai trikdžiai, pabrėžiantys technologijų bei gamtos santykį.

    Menininkės kūryboje svarbi fotografinio atvaizdo logika, kuri dažnai plečiama judančiu vaizdu, tekstu ir instaliacijos elementais. Pastaraisiais metais ji nuosekliai nagrinėja ekologijos ir klimato krizės klausimus, derindama mokslo metodus su asmenine perspektyva, o darbuose pasitelkia drono filmuotą medžiagą ir mikroskopinę fotografiją.

    Po parodos pristatymo numatyta vaizdo kūrinio Arktinis pilnėjimas peržiūra ir pokalbis su žiūrovais. Kūrinyje klimato kaitos tema plėtojama per intymumo ir rūpesčio kitais motyvą, o pasakojimas jungia skirtingus mastelius – nuo mikroskopinių biologinių procesų iki plačių, technologijų fiksuojamų šiaurinių peizažų.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad vakaras kuriamas kaip dialogas tarp meno ir vietos patirčių. Šiuolaikinio meno įspūdžius siūloma aptarti ragaujant Juodkrantės gastronominę atmintį menančius patiekalus, kurie XX amžiaus pabaigoje buvo dažni šeimos šventėse ir iki šiol išlieka vietos tradicijų dalimi.

    Vakaro vaišes kurs Juodkrantėje gastrokultūrą puoselėjanti Dalia Šopienė. Lankytojams numatyta paragauti įdarytos Kuršių marių lydekos, vadinamųjų močiutės salotų ir šventinio deserto skruzdėlyno – patiekalų, kurie neretai siejami su namų tradicijomis ir regiono virtuvės pasakojimais.

    Negalintiems dalyvauti renginyje organizatoriai primena, kad parodą Miško objektai tą dieną bus galima aplankyti ir atskirai. Dalyvavimas renginyje nemokamas, o projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.

  • Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien galima pamatyti nemokamai ir kokių renginių nepraleisti

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį švietime, kultūros paveldo apsaugoje ir bendruomenių gyvenime. Šią dieną daug muziejų kviečia lankytojus į specialias programas, ekskursijas ir edukacijas.

    Tarptautinę muziejų dieną 1977 metais inicijavo Tarptautinė muziejų taryba, o per kelis dešimtmečius ji tapo pasauliniu renginių ciklu. Muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip pritraukti ne tik nuolatinius lankytojus, bet ir tuos, kurie į ekspozicijas užsuka retai.

    Praktikoje ši diena dažnai reiškia išskirtinius pasakojimus apie eksponatus, užkulisių pristatymus ir susitikimus su kuratoriais. Kai kur rengiami teminiai vakarai, koncertai ar kūrybinės dirbtuvės, kurios leidžia muziejų patirti ne kaip tylų archyvą, o kaip gyvą miesto ir regiono tašką.

    Pastaraisiais metais ryškėja ir kita tendencija: muziejai aktyviai plečia skaitmeninį turinį, siūlo virtualias parodas, audiogidus bei interaktyvias patirtis. Tam vis dažniau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas, pavyzdžiui, lankytojų srautų analizei, turinio pritaikymui skirtingoms auditorijoms ar kolekcijų paieškai.

    Planuojantiems apsilankymą verta iš anksto pasitikrinti konkretaus muziejaus darbo laiką ir renginių tvarkaraštį, nes nemokamos valandos ar specialūs įėjimai dažnai turi aiškias sąlygas. Taip pat pravartu atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose per Tarptautinę muziejų dieną lankytojų srautai įprastai išauga.