CP v2

Tag: Parodos

  • Tarptautinė muziejų diena: kokias nemokamas veiklas ir renginius muziejai siūlo šiandien visoje Lietuvoje

    Kuo išskirtinė ši diena?

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, siekiant atkreipti dėmesį į muziejų vaidmenį visuomenėje. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM.

    Muziejai šią dieną dažnai pasitinka išplėstomis programomis, ilgesniu darbo laiku ir nemokamomis edukacijomis. Dalis įstaigų renginius derina su Europos muziejų naktimi, todėl lankytojams pasiūla išauga.

    Ko tikėtis muziejuose šiandien?

    Įprastai daugiausia dėmesio sulaukia nemokamas arba pigesnis įėjimas, teminės ekskursijos ir susitikimai su parodų kuratoriais. Populiarėja ir užkulisinių erdvių atvėrimas, kai lankytojai trumpam įleidžiami į saugyklas ar restauravimo dirbtuves.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija muziejams daugiau dėmesio skirti šeimoms ir jaunimui. Programose dažniau atsiranda interaktyvūs užsiėmimai, orientaciniai žaidimai ekspozicijose ir veiklos, kuriose istorija pristatoma per praktinius bandymus.

    Naujos tendencijos: skaitmena ir DI

    Muziejai vis aktyviau investuoja į skaitmeninę patirtį: audiogidus telefone, virtualias parodas ir bilietų rezervavimą internetu. Tokie sprendimai padeda valdyti lankytojų srautus ir suteikia daugiau informacijos skirtingiems auditorijos poreikiams.

    Vis dažniau bandomos ir DI paremtos priemonės, pavyzdžiui, turinio personalizavimas ar automatinis eksponatų aprašų parengimas darbuotojų darbui palengvinti. Tačiau muziejai paprastai akcentuoja, kad svarbiausia išlieka patikimumas, šaltinių tikslumas ir kuratorių kontrolė.

    „Muziejai šiandien yra ne tik eksponatų saugyklos, bet ir bendruomenių susitikimo bei mokymosi vietos“, – pabrėžia Tarptautinė muziejų taryba ICOM.

    Norint suplanuoti apsilankymą, verta pasitikrinti konkretaus muziejaus programą ir darbo laiką, nes jie gali skirtis pagal miestą ir renginių formatą. Didžiuosiuose miestuose dalis veiklų gali būti su registracija, ypač ekskursijos mažesnėms grupėms.

  • Šiauliuose paminėtos Stasio Šalkauskio 140-osios metinės: premija, paroda ir koncertas

    Šiauliuose paminėtos Stasio Šalkauskio 140-osios metinės: premija, paroda ir koncertas

    Šiauliuose surengtas Stasio Šalkauskio 140-ųjų gimimo metinių minėjimas, sujungęs akademinę programą, miesto bendruomenę ir muzikinę šventę. Renginyje prisimintas filosofo indėlis į Lietuvos kultūros ir politinės minties tradiciją, o vakaro akcentu tapo Stasio Šalkauskio premijos įteikimas.

    Šventinis vakaras prasidėjo vizualiniu pasakojimu, sukurtu remiantis Ritonės Šalkauskienės knyga „Šalkauskių gyvenimų tėkmė“. Projekcijas lydėjo gyvai atliekama muzika, o įžanginė programa simboliškai kvietė į filosofo laikmetį ir idėjų kontekstą.

    Oficialioje dalyje susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, pabrėžęs savos intelektinės tradicijos svarbą valstybei. Jo teigimu, Šalkauskio mintys ir šiandien padeda ieškoti krypties, kai visuomenėje daugėja susiskaldymo ir trumpalaikių sprendimų.

    „Jeigu šalyje nėra krypties, tikėjimo ar tradicijos, kurią žmonės supranta, vadinasi, ta šalis ima vadovautis kitos šalies filosofija“, – sakė Artūras Visockas.

    Stasio Šalkauskio premija įteikta Vilniaus universiteto docentui, daktarui Laurynui Peluričiui. Komisija laureatą išrinko iš septynių kandidatų, išskirdama jo nuoseklius tyrimus apie Šalkauskio palikimą, gebėjimą jį aktualinti šiuolaikinės politinės minties kontekste ir aktyvų dialogą su jaunais žmonėmis.

    Laureatui įteiktas oficialus raštas ir atminimo ženklas, sukurtas menininkų Vilmanto Dambrausko ir Dainiaus Kulnio. Premijos tradicija per pastaruosius metus jau yra sujungusi skirtingų sričių autoritetus, tarp jų minimi Romualdas Ozolas, Leonidas Donskis, Valdas Adamkus ir kiti.

    „Tai unikalus dalykas Lietuvoje taip švęsti humanitarinę kultūrą ir filosofiją, kaip tai daro Šiauliai“, – sakė Laurynas Peluritis.

    Antrąją vakaro dalį vainikavo norvegų kompozitoriaus Olos Gjeilo kūrinys „Sunrise Mass“, lietuviškai dažnai įvardijamas kaip „Saulėtekio mišios“. Scenoje susibūrė Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras Dagilėlis, Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija, choras Singakademie Ortenau iš Vokietijos ir Šiaulių simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė.

    Dirigentas Remigijus Adomaitis pabrėžė kūrinio dramaturgiją, vedančią klausytojus per keturias dalis, ir vizualizacijų reikšmę perteikiant filosofinę potekstę. Pasak renginio organizatorių, toks menų dialogas natūraliai pratęsia Šalkauskio idėją, kad kultūra yra ne priedas, o visuomenės stuburas.

    Minėjimo dieną vyko ir atminimo pagerbimas Senosiose Šiaulių kapinėse prie filosofo kapo. Į susirinkusiuosius kreipėsi į Šiaulius atvykusi Ritonė Šalkauskienė, raginusi jaunimą ne tik domėtis Šalkauskio biografija, bet ir perimti idėjų atsakomybę šiandienos pasaulyje.

    Jubiliejinę programą papildė parodos atidarymas Venclauskių namuose-muziejuje. Parodoje „Stasys Šalkauskis. Filosofas ir jo pasaulis“ pristatyti iš šeimos archyvų sugrįžę asmeniniai daiktai, tarp jų darbo stalas, disertacija ir laiškai sužadėtinei, leidžiantys pažvelgti į mąstytoją ne tik kaip į viešą intelektualą, bet ir kaip į žmogų.

    Šalkauskis Lietuvos intelektinėje istorijoje siejamas su pastangomis derinti tautinę tapatybę ir europinį modernumą, o jo tekstuose dažnai grįžtama prie ugdymo, moralės, valstybės krypties ir bendruomenės atsakomybės temų. Šiauliuose surengtas minėjimas tapo proga šias idėjas susieti su dabarties klausimais, nuo pilietiškumo ugdymo iki kultūros vaidmens viešajame gyvenime.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad jubiliejus nėra vien formalus kalendoriaus įvykis: tai bandymas išlaikyti gyvą tradiciją, kuri miestui ir šalies humanitarinei kultūrai suteikia tęstinumą. Pasak jų, Šalkauskio vardas Šiauliuose ir toliau bus siejamas ne tik su atminimu, bet ir su aktualiu pokalbiu apie vertybes.

  • Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Luvras suvedė Mikelandželą ir Rodiną: parodoje 200 kūrinių, kurie privers pažvelgti kitaip

    Du skulptūros milžinai po viena piramide

    Paryžiaus Luvre atidaryta paroda, kurioje vienoje erdvėje sugretinami Mikelandželas ir Auguste’as Rodinas. Kuratoriai kviečia žiūrovus stebėti ne epochų skirtumus, o tai, kas abiem meistrams buvo svarbiausia: gyvą žmogaus kūną ir jo vidinę energiją.

    Ekspozicijoje pristatoma apie 200 kūrinių ir su kūryba susijusių objektų: marmuro bei bronzos skulptūros, gipso modeliai, terakotos darbai, liejiniai ir piešiniai. Luvras parodą kūrė kaip dialogą, kuriame kūriniai „kalbasi“ tarpusavyje, o ne rikiuojami pagal chronologiją.

    Kodėl Mikelandželas ir Rodinas lyginami

    Šiuos autorius skiria maždaug 350 metų, tačiau jų kūryboje nuolat grįžtama prie tos pačios užduoties: kaip išjudinti „negyvą“ medžiagą taip, kad ji atrodytų kvėpuojanti. Parodoje akcentuojama, kad skulptūrose svarbi ne tik anatomija, bet ir būsena: įtampa, kančia, susikaupimas ar svajonė.

    Pasak Rodino muziejaus kuratorės ir vienos iš parodos sudarytojų Chloé Ariot, Mikelandželo kalba išaugo iš Renesanso ir tapo manierizmo pranaše, o Rodinas savo laikotarpiu laužė nusistovėjusius skulptūros kanonus. Toks sugretinimas leidžia pamatyti, kaip skirtingomis priemonėmis siekiama panašaus emocinio poveikio.

    „Mikelandželas labai aiškiai priklauso Renesanso tradicijai, o Rodinas savo epochoje iš esmės apvertė skulptūros taisykles“, – sakė Chloé Ariot.

    Paroda peržengia muziejaus sienas

    Luvras pabrėžia, kad paroda nėra vien formali dviejų autorių kūrinių „dvikova“. Greta skulptūrų ir piešinių siūloma platesnė, tarpdisciplininė perspektyva, primenanti, kad kūno vaizdavimas skulptūroje visuomet buvo susijęs ir su idėjomis apie žmogų, jo psichologiją bei laikmečio estetines normas.

    Pastaruoju metu didieji Europos muziejai vis dažniau renkasi būtent tokį formatą, kai parodos kuriamos kaip dialogas tarp skirtingų epochų ir meno krypčių. Tai padeda pritraukti platesnę auditoriją ir tuo pačiu suteikia naują kontekstą klasikiniams kūriniams, kurie dažnai atrodo „žinomi iš anksto“.

    „Ši paroda tam tikra prasme yra dviejų didžių skulptorių duetas, todėl ir programoje norėjome dueto idėjos“, – sakė Luvro scenos menų skyriaus vadovas Lucas Bouniol-Laffont.

    Paroda Mikelandželas Rodinas „Gyvieji kūnai“ Luvre veiks iki 2026 metų liepos 20 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ji taps proga ne tik pamatyti retai vienoje vietoje sutelktus darbus, bet ir iš naujo apmąstyti, kaip per šimtmečius keitėsi žmogaus kūno vaizdavimo kalba.

  • Gegužės 18–24 dienomis Pakruojo rajone: kūrybinės dirbtuvės, Muziejų naktis ir parodos

    Gegužės 18–24 dienomis Pakruojo rajone: kūrybinės dirbtuvės, Muziejų naktis ir parodos

    Savaitės renginiai

    Pakruojo rajone gegužės 18–24 dienomis suplanuota įvairių kultūrinių veiklų: nuo kūrybinių dirbtuvių vaikams ir terapinių skaitymų iki poezijos renginių bei Muziejų nakties programos. Organizatoriai kviečia rinktis renginius skirtingose rajono vietose, o dalis jų skirta ir šeimoms, ir senjorams.

    Gegužės 18 dieną 15.00 valandą Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Pašvitinio padalinyje vyks kūrybinės dirbtuvės vaikams Menas ant akmenėlio: kuriame spalvotus veidukus. Tai edukacinė veikla, orientuota į kūrybiškumą ir praktinį meninį užsiėmimą.

    Gegužės 19 dieną 10.00 valandą Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo parapijos senjorų namuose numatyti terapiniai skaitymai Pavasaris mūsų prisiminimuose. Tokios iniciatyvos dažnai siejamos su bendrystės stiprinimu ir emocinės savijautos palaikymu per literatūrą bei pokalbį.

    Poezija, dokumentavimas ir Šeimos diena

    Gegužės 21 dieną 13.00 valandą kiemelyje prie Rozalimo bibliotekos vyks Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris 2026 skaitymai. Tą pačią dieną 15.00 valandą Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje planuojama poezijos ir muzikos popietė.

    Gegužės 22 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos Paguliankos kaime, Plento kaime, Linkuvos seniūnijoje vyks Linkuvos žydų kapinių dokumentavimas. Vakare, 17.00 valandą, Linkuvos kultūros centre rengiamas Linkuvos gimnazijos paskutinio skambučio minėjimas.

    Tą pačią dieną 17.00 valandą Pakruojo kultūros centro Lygumų skyriuje vyks koncertas Pavasariniai muzikos žiedai. 19.00 valandą Stačiūnų daugiafunkciame centre numatytas Šeimos dienai skirtas renginys ir Naisių vasaros teatro akustinės muzikos programos koncertas.

    Muziejų naktis ir veikiančios parodos

    Gegužės 23 dieną 16.00 valandą Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje ir Pakruojo sinagogoje vyks Muziejų naktis. Šis renginys Lietuvoje kasmet pritraukia lankytojus galimybe pažinti kultūros erdves iš arčiau ir netradiciniu laiku.

    Gegužės 24 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos Paguliankos kaime, Plento kaime, Linkuvos seniūnijoje tęsis Linkuvos žydų kapinių dokumentavimas. Organizatoriai ragina atkreipti dėmesį į laiką ir vietą, nes dalis veiklų vyksta skirtinguose rajono padaliniuose.

    Visą mėnesį ir ilgiau rajone veikia ir parodos: Gačionių padalinyje rodoma vaikų piešinių paroda Žiedai mamai, o Linkuvos kultūros centre eksponuojami Simonos Trinkaitės tapybos darbai Svajinga ir spalvinga. Pakruojo bibliotekoje (3 aukšte) iki gegužės 30 dienos galima aplankyti Irenos Kairienės tapybos darbų parodą.

    Pašvitinio padalinyje iki gegužės 31 dienos veikia dokumentų paroda Pašvitinio šnektos pėdsakai, skirta kraštiečio kalbininko Juozo Bilevičiaus 105 metų gimimo metinėms. Žeimelio muziejuje Žiemgala ir jo erdvėse taip pat suplanuotos kelios parodos, tarp jų 100 metų radijui, o Pakruojo krašto muziejuje Žiemgala nuo gegužės 16 dienos pristatoma prof. dr. Remigijaus Venckaus paroda Tapybos formos.

    Parengta pagal kultūros įstaigų pateiktą informaciją.

  • Palangoje atidaroma Andrzej Tadeusz Król paroda: muzikinės skulptūros ir kūrybinės dirbtuvės

    Antano Mončio meno muziejuje Palangoje 2026 metais gegužės 16 dieną 17 valandą atidaroma Varšuvoje gyvenančio menininko Andrzej Tadeusz Król (g. 1948) paroda „NE/AKIVAIZDŪS RYŠIAI“. Lankytojams pristatomos skulptūros, piešiniai, fotografijos ir filmuota medžiaga, atskleidžianti autoriaus kūrybos procesą bei kontekstus.

    Parodos ašis – menininko ryšys su skulptoriumi Antanu Mončiu (1921–1993), kurio mokiniu jis buvo, taip pat studijos Tarptautiniame universitete Paryžiuje. Ekspozicijoje bus ir skulptūrų, sukurtų 1984 metais A. Mončio studijoje Paryžiuje, kurios leidžia iš arčiau pamatyti kūrybinės tąsos ir įtakų giją.

    Kuratoriai pabrėžia, kad A. Mončys savo darbuose plėtojo skambančių objektų idėją, o A. T. Król šią kryptį pasuko dar toliau. Menininkas skulptūras pavertė muzikiniais instrumentais ir pavadino juos Vspakais, remdamasis lenkų kalbos žodžiu wspak, reiškiančiu „atvirkščiai“.

    Parodos atidarymo proga muziejuje numatytos kūrybinės dirbtuvės, kuriose autorius kartu su lietuvių atlikėjais Donatu Bielkausku (DONIS) ir Karoliu Vaičiuliu kurs muzikinį pasirodymą. Skambesiui bus pasitelkti eksponuojami objektai, tad lankytojai galės patirti skulptūrą ne tik kaip vizualų, bet ir kaip garsinį kūrinį.

    Parodos globėjas – Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, parodą kuruoja Marta Płońska-Król. Partneriai: Palangos miesto savivaldybė, Lenkijos institutas Vilniuje (Instytut Polski w Wilnie) ir Pajūrio naujienos.

    Muziejaus darbo laikas – nuo antradienio iki sekmadienio, 11.00–17.00 valandos. Paroda veiks nuo 2026 metais gegužės 16 dienos iki birželio 15 dienos.

  • Visagine 80-metį minėjusi Marija Ščerbakova: muziejuje – paroda, sveikinimai ir bendruomenės dėkingumas

    Visagine 80-metį minėjusi Marija Ščerbakova: muziejuje – paroda, sveikinimai ir bendruomenės dėkingumas

    Jubiliejus Visagino miesto muziejuje

    Gegužės 15 dieną Visagino miesto muziejuje paminėtas Lietuvos liaudies dailininkės ir Visagino garbės pilietės Marijos Ščerbakovos 80-mečio jubiliejus. Renginys „Ryškios likimo spalvos…“ subūrė menininkės mokinius, kolegas, bičiulius ir miesto bendruomenę.

    Šventės dalyviai klausėsi prisiminimų, muzikos ir sveikinimų, o muziejuje pristatyta paroda leido iš arčiau pažinti autorės kūrybos kelią. Organizuotame minėjime akcentuota ne tik sukaktis, bet ir ilgalaikis menininkės ryšys su Visaginu.

    Sveikinimai ir įvertinimas

    Jubiliatę pasveikino Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė. Savivaldybės vadovai dėkojo už nuoseklų indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą, jaunųjų talentų ugdymą ir bendruomenės telkimą per meną.

    Pasak organizatorių, jubiliejaus proga Marijai Ščerbakovai linkėta stiprios sveikatos, kūrybinio įkvėpimo ir artimųjų šilumos. Renginyje pabrėžta, kad menininkės veikla ne vieną dešimtmetį prisidėjo prie vietos kultūrinio identiteto formavimo.

    Klubas „Paletė“ ir meno poveikis bendruomenei

    Marija Ščerbakova Visagine žinoma kaip dailininkė ir pedagogė, padėjusi skirtingo amžiaus žmonėms atrasti kūrybą kaip saviraiškos formą. Jos vadovaujamas jaunųjų menininkų klubas „Paletė“ tapo svarbia kūrybine erdve ne vienai visaginiečių kartai.

    Kultūros lauke tokios iniciatyvos dažnai vertinamos kaip ilgalaikės investicijos į bendruomenės ryšius, vaikų ir jaunimo kompetencijas bei vietos kultūros tęstinumą. Vietos muziejuose rengiami autoriniai vakarai ir parodos taip pat stiprina kultūrinį turizmą ir miesto matomumą regione.

    Informacija parengta pagal Visagino savivaldybės administracijos pateiktus duomenis ir nuotraukas. Renginio akimirkos ir parodos pristatymas muziejuje pažymėjo ne tik asmeninę sukaktį, bet ir menininkės paliktą pėdsaką miesto gyvenime.

  • Filosofija komiksuose Šiauliuose: geriausi plakatai keliauja po miestą ir autobusus

    Filosofija komiksuose Šiauliuose: geriausi plakatai keliauja po miestą ir autobusus

    Šiauliuose paskelbti komiksų plakatų kūrimo konkurso laureatai, o geriausi darbai jau tapo miesto kasdienybės dalimi. Jaunieji autoriai apdovanoti diplomais ir prizais, o jų plakatai pristatomi ne tik parodose, bet ir viešajame transporte.

    Konkurse dalyvavo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, Stasio Šalkauskio gimnazijos, Šiaulių technologijų mokymo centro Menų ir grožio paslaugų skyriaus bei „Ringuvos“ mokyklos mokiniai. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbiausias tikslas buvo sudėtingas idėjas paversti aiškia, vizualia ir jaunimui artima kalba.

    „Gyvenimas nėra tobulas, kai jame trūksta tiesos, gėrio ir grožio“, – sakė bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė.

    Filosofija per komikso kalbą

    Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, prieš vienuolika metų įkūrusi Komiksų centrą, šiemet pasirinko temą, kuri dažnai laikoma akademine ir nelengvai prisijaukinama. Idėja filosofiją pasakoti komiksais leido suderinti tekstą, simbolius ir vaizdą taip, kad prasmė būtų suprantama iš pirmo žvilgsnio.

    Konkurso sumanymas susietas ir su miesto progomis: Šiaulių 790 metų jubiliejumi bei filosofo Stasio Šalkauskio 140-osiomis gimimo metinėmis. Pasak organizatorių, tai tapo proga apie vietos istoriją ir idėjas kalbėtis ne paskaitos forma, o kūrybiniu dialogu.

    Paroda išeina į gatves

    Renginio metu pristatyta dešimties geriausių komiksų plakatų paroda, kuri pasirinkta kaip keliaujanti ekspozicija. Laureatų darbai puošia maršrutinius mikroautobusus, rodomi miesto autobusų ekranuose, o dalis plakatų perkelta į įvairias viešas erdves.

    Nuo gegužės 18 dieną ekspozicijas galima pamatyti bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje Aido gatvėje bei Povilo Višinskio bibliotekos Vaikų abonemente Aušros aikštėje. Nuo birželio pradžios komiksų plakatai turėtų atsirasti ir Vilniaus gatvės bulvaro vitrinoje.

    Jaunimui svarbu, kad mato miestas

    Renginyje dalyvavusi Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė akcentavo jaunimo iniciatyvą ir kūrybinę drąsą. Patys laureatai sakė, kad jiems itin reikšminga ne vien pergalė, bet ir tai, jog jų darbai matomi plačiai, o ne lieka tik mokyklos bendruomenėje.

    Šventinę nuotaiką kūrė jaunieji muzikantai Adrija ir Aleksas, akordeonais atlikę muzikinį kūrinį. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie projektai rodo bibliotekų pokytį: jos vis dažniau tampa vieta, kur gimsta šiuolaikinės idėjos, o miestas į kūrybą įtraukiamas kaip gyva galerija.

    Projektas įgyvendintas vykdant Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamą kultūrinę priemonę miesto įvaizdžiui gerinti „Stasys Šalkauskis ir Šiauliai: filosofinis dialogas komikse“.

  • Marcinkonių stoties galerijoje – Algirdo Jako paroda „Grandininė plokštė“: technika ir nerimo epocha

    Marcinkonių stoties galerijoje – Algirdo Jako paroda „Grandininė plokštė“: technika ir nerimo epocha

    Gegužės 24 dieną, 13 valandą Marcinkonių stoties galerijoje (Kastinio g. 1C, Marcinkonys) atidaroma Algirdo Jako personalinė paroda „Grandininė plokštė“. Parodoje pristatomi darbai aliuminio plokštėse, kuriose susipina mechanikos detalės, skaitmeninių įrenginių nuorodos ir laiko žymės.

    Kūriniai konstruojami iš pieštų fragmentų ir veržtais tvirtinamų siluetų, primenančių ir industrinį paviršių, ir įrenginių vidų. Menininko kuriamas žvilgsnis sąmoningai „nežmogiškas“: jis primena drono trajektoriją ar akimirką, kai krentantis telefonas fiksuoja paskutinį kadrą.

    Laikas iki silicio revoliucijos?

    Parodos pavadinime užkoduota įtampa tarp grandinės, plokštės ir jungties: mechaninis amžius čia ne nyksta, o bando eiti greta tranzistorių ir mikroschemų. Darbuose išryškėja kūno ir technologijos persidengimas, kai detalės ima priminti žmogaus siluetą, o organiškos formos virsta ikonų ir schemų kalba.

    Ši įtampa rezonuoja su platesne šiuolaikinio meno kryptimi, kurioje technologijų kasdienybė analizuojama ne kaip patogumas, o kaip patirtis, kelianti nerimą, sekimo jausmą ir nuolatinę savistabą. Tokiuose pasakojimuose DI ir duomenų kultūra neretai tampa fonu klausimams apie kūno „permatomumą“, elgsenos matavimą ir tai, kaip įpročiai pamažu virsta rodikliais.

    Vieta, kuri keičia kūrinius

    Marcinkonių geležinkelio stoties aplinka parodai suteikia papildomą sluoksnį: čia technologijos tema susitinka su infrastruktūra, judėjimu ir senesnių mechanizmų logika. Pats menininkas pabrėžia tiesioginį ryšį su savo studija Vilniaus geležinkelio stotyje, Bėgių parke, todėl darbų eksponavimas stotyje tampa ne tik estetiniu, bet ir geografiniu ryšiu.

    Naujasis kontekstas nukreipia dėmesį į rankų darbą ir į tai, kaip skaitmeniniai procesai realybėje remiasi fiziniu veiksmu, įrankiais, varžtais, plokštėmis. Tokia perspektyva leidžia parodą skaityti ir kaip pasakojimą apie technologijų istoriją, kur nauja ne panaikina sena, o su ja susiklijuoja, kartais trūkinėdama.

    Kas kuria parodą ir kada ją aplankyti

    Algirdas Jakas gyvena Vilniuje, yra studijavęs grafiką Vilniaus dailės akademijoje ir skulptūrą Hamburgo menų universitete HFBK. Jo meninė praktika orientuota į nerimo ir savidiagnozės formų tyrimą, pasitelkiant su hobiais ar terapine veikla siejamas medžiagas ir technikas, taip pat DIY estetiką.

    Parodos kuratorė yra Milda Dainovskytė, dizainą kūrė Inga Navickaitė-Drąsutė, parodos budėtojai-edukatoriai – Laura Garbštienė ir Šarūnas Šimkus. Galeriją kuruoja Laura Garbštienė, o paroda yra projekto „Parodų ciklas Marcinkonių stoties galerijoje 26“ dalis.

    Paroda veikia nuo 2026 metų gegužės 24 dienos iki birželio 14 dienos. Aplankyti ją galima šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 17 valandos, arba iš anksto susitarus telefonu 061416255.

  • Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Gegužės 13 dieną Nemenčinės kultūros centre pristatytas meninės dokumentikos projektas „Kur gyvena istorijos?“. Paroda kviečia senatvę matyti ne kaip tylų gyvenimo etapą, o kaip patirties, orumo ir gyvosios atminties saugyklą.

    Ekspozicijos pagrindą sudaro fotografės Agnės Papievytės sukurti dešimties Lietuvos senjorų portretai ir trumpi jų gyvenimo pasakojimai. Šalia nuotraukų įrengti QR kodai nukreipia į garsinius įrašus, kuriuose istorijos pasakojamos pačių herojų balsais.

    Parodos idėja ir kontekstas

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas gimė kaip atsakas į dažną vyresnio amžiaus žmonių nematomumą viešojoje erdvėje. Pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma formų, kaip kultūros priemonėmis mažinti amžinę atskirtį, o dokumentinė fotografija ir garsiniai liudijimai tam tampa ypač paveikūs.

    Parodą papildo jaunimo, gimnazistų, mintys apie ateitį, kurios sukuria dialogą tarp kartų. Tokia struktūra leidžia lankytojams ne tik įsiklausyti į sukauptą patirtį, bet ir pamatyti, kaip skirtingai formuluojami lūkesčiai, baimės ir viltis skirtingais gyvenimo tarpsniais.

    Savivaldybės dėmesys senjorams

    Parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad savivaldybėje stiprinamos veiklos, skirtos senjorų įtraukimui. Pasak jo, paroda natūraliai įsilieja į kryptį, kurioje siekiama vyresniąją kartą matyti, girdėti ir įtraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Projektas pasakoja apie žmones, jų gyvenimus ir tai, kas kasdienybėje dažnai lieka nepastebėta“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Viešoji iniciatyva ir kultūriniai renginiai vis dažniau tampa erdve, kur senjorai pristatomi ne kaip statistika ar socialinės politikos objektas, o kaip aktyvūs pasakotojai ir bendruomenės dalyviai. Tokie projektai prisideda prie tarpusavio supratimo ir skatina į amžių žvelgti kaip į vertę, o ne trūkumą.

    Kada galima aplankyti?

    Projektą organizavo Silvija Graliauskienė, Indrė Kručaitė, fotografė Agnė Papievytė ir VšĮ „Socialinė sinergija“. Paroda „Kur gyvena istorijos?“ Nemenčinės kultūros centre bus eksponuojama iki 2026 metų birželio 13 dienos.

    Ekspozicija skirta tiek vietos bendruomenei, tiek visiems, kurie ieško ramesnio, bet prasmingo pasakojimo apie žmogaus gyvenimo kelią. Parodos formatas leidžia ne tik pamatyti portretus, bet ir išgirsti tai, kas dažnai lieka už kadro.

  • Kaune atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“: 13 autorių žvilgsnis į motinos patirtį

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Kaune, Audiovizualiųjų menų centre, atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“. Organizatoriai kviečia į renginį, kuriame motinystės tema pristatoma ne kaip vienas atsakymas, o kaip platus patirčių ir prasmių laukas.

    Parodos ašis – motinystė kaip santykis tarp motinos ir vaiko, tačiau ekspozicija apima ir platesnį kontekstą: tapatybės pokyčius, atsakomybę, kasdienybės trapumą ir vidinę brandą. Šiandien, kai viešose diskusijose dažnai susiduria idealizuotas motinystės vaizdinys ir realių iššūkių patirtys, menas tampa būdu šias įtampas pamatyti jautriau.

    Parodos idėja remiasi mintimi, kad motinystė nėra vien biologinis faktas ar šeimos vaidmuo. Tai ir egzistencinis klausimas apie ryšį su laiku, gyvenimo tąsa, pasirinkimus bei ribas, kurios atsiranda kartu su rūpesčiu kitu žmogumi.

    Akvarelė kaip pasirinkta kalba

    Akvarelė pasirinkta neatsitiktinai: ši technika reikalauja subtilumo, tikslumo ir kartu leidžia netikėtumui tapti kūrinio dalimi. Vandens ir pigmento santykis dažnai kuria skaidrumo, lengvumo ir trapumo pojūtį, kuris motinystės temoje atsiskleidžia itin organiškai.

    Ekspozicijoje žiūrovas gali tikėtis ne vien siužetinių motinystės vaizdų, bet ir abstraktesnių interpretacijų, kuriose kalbama apie artumą, laukimą, nuovargį, vidinę tylą ar džiaugsmo akimirkas. Tokia forma leidžia vienai temai skambėti skirtingais tonais, priklausomai nuo autoriaus patirties ir pasirinktos vizualinės kalbos.

    Kas dalyvauja parodoje?

    Parodoje dalyvauja trylika akvarelės kūrėjų – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai. Tarp jų – Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir parodos kuratorė Violeta Židonytė.

    Kūrėjų įvairovė žada skirtingas nuotaikas ir požiūrius: nuo asmeniškų, intymių pasakojimų iki platesnių, kultūrinius simbolius ir atmintį apmąstančių darbų. Pasak organizatorių, svarbi parodos dalis yra būtent individualių interpretacijų dialogas.

    Kada ir iki kada vyks?

    Parodos atidarymas vyks gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune. Ekspozicija veiks iki liepos 11 dienos, tad lankytojai turės pakankamai laiko ją apžiūrėti ir sugrįžti dar kartą.

    Paroda „Motinystės filosofija“ siūlo progą sustoti ir į motinystę pažvelgti ne per šūkius ar stereotipus, o per meninę patirtį, kurioje telpa ir šviesa, ir šešėlis. Tai tema, su kuria vienaip ar kitaip susijęs kiekvienas, todėl asmeninės istorijos čia natūraliai virsta bendresniu pasakojimu.