CP v2

Tag: Parodos

  • Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Nemenčinės kultūros centre atidaryta paroda „Kur gyvena istorijos?“: senjorų portretai prabyla balsu

    Gegužės 13 dieną Nemenčinės kultūros centre pristatytas meninės dokumentikos projektas „Kur gyvena istorijos?“. Paroda kviečia senatvę matyti ne kaip tylų gyvenimo etapą, o kaip patirties, orumo ir gyvosios atminties saugyklą.

    Ekspozicijos pagrindą sudaro fotografės Agnės Papievytės sukurti dešimties Lietuvos senjorų portretai ir trumpi jų gyvenimo pasakojimai. Šalia nuotraukų įrengti QR kodai nukreipia į garsinius įrašus, kuriuose istorijos pasakojamos pačių herojų balsais.

    Parodos idėja ir kontekstas

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas gimė kaip atsakas į dažną vyresnio amžiaus žmonių nematomumą viešojoje erdvėje. Pastaraisiais metais vis dažniau ieškoma formų, kaip kultūros priemonėmis mažinti amžinę atskirtį, o dokumentinė fotografija ir garsiniai liudijimai tam tampa ypač paveikūs.

    Parodą papildo jaunimo, gimnazistų, mintys apie ateitį, kurios sukuria dialogą tarp kartų. Tokia struktūra leidžia lankytojams ne tik įsiklausyti į sukauptą patirtį, bet ir pamatyti, kaip skirtingai formuluojami lūkesčiai, baimės ir viltis skirtingais gyvenimo tarpsniais.

    Savivaldybės dėmesys senjorams

    Parodos atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad savivaldybėje stiprinamos veiklos, skirtos senjorų įtraukimui. Pasak jo, paroda natūraliai įsilieja į kryptį, kurioje siekiama vyresniąją kartą matyti, girdėti ir įtraukti į bendruomenės gyvenimą.

    „Projektas pasakoja apie žmones, jų gyvenimus ir tai, kas kasdienybėje dažnai lieka nepastebėta“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Viešoji iniciatyva ir kultūriniai renginiai vis dažniau tampa erdve, kur senjorai pristatomi ne kaip statistika ar socialinės politikos objektas, o kaip aktyvūs pasakotojai ir bendruomenės dalyviai. Tokie projektai prisideda prie tarpusavio supratimo ir skatina į amžių žvelgti kaip į vertę, o ne trūkumą.

    Kada galima aplankyti?

    Projektą organizavo Silvija Graliauskienė, Indrė Kručaitė, fotografė Agnė Papievytė ir VšĮ „Socialinė sinergija“. Paroda „Kur gyvena istorijos?“ Nemenčinės kultūros centre bus eksponuojama iki 2026 metų birželio 13 dienos.

    Ekspozicija skirta tiek vietos bendruomenei, tiek visiems, kurie ieško ramesnio, bet prasmingo pasakojimo apie žmogaus gyvenimo kelią. Parodos formatas leidžia ne tik pamatyti portretus, bet ir išgirsti tai, kas dažnai lieka už kadro.

  • Kaune atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“: 13 autorių žvilgsnis į motinos patirtį

    Gegužės 27 dieną 17 valandą Kaune, Audiovizualiųjų menų centre, atidaroma akvarelės paroda „Motinystės filosofija“. Organizatoriai kviečia į renginį, kuriame motinystės tema pristatoma ne kaip vienas atsakymas, o kaip platus patirčių ir prasmių laukas.

    Parodos ašis – motinystė kaip santykis tarp motinos ir vaiko, tačiau ekspozicija apima ir platesnį kontekstą: tapatybės pokyčius, atsakomybę, kasdienybės trapumą ir vidinę brandą. Šiandien, kai viešose diskusijose dažnai susiduria idealizuotas motinystės vaizdinys ir realių iššūkių patirtys, menas tampa būdu šias įtampas pamatyti jautriau.

    Parodos idėja remiasi mintimi, kad motinystė nėra vien biologinis faktas ar šeimos vaidmuo. Tai ir egzistencinis klausimas apie ryšį su laiku, gyvenimo tąsa, pasirinkimus bei ribas, kurios atsiranda kartu su rūpesčiu kitu žmogumi.

    Akvarelė kaip pasirinkta kalba

    Akvarelė pasirinkta neatsitiktinai: ši technika reikalauja subtilumo, tikslumo ir kartu leidžia netikėtumui tapti kūrinio dalimi. Vandens ir pigmento santykis dažnai kuria skaidrumo, lengvumo ir trapumo pojūtį, kuris motinystės temoje atsiskleidžia itin organiškai.

    Ekspozicijoje žiūrovas gali tikėtis ne vien siužetinių motinystės vaizdų, bet ir abstraktesnių interpretacijų, kuriose kalbama apie artumą, laukimą, nuovargį, vidinę tylą ar džiaugsmo akimirkas. Tokia forma leidžia vienai temai skambėti skirtingais tonais, priklausomai nuo autoriaus patirties ir pasirinktos vizualinės kalbos.

    Kas dalyvauja parodoje?

    Parodoje dalyvauja trylika akvarelės kūrėjų – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus Akvarelininkų sekcijos nariai. Tarp jų – Benjaminas Jenčius, Rita Kišonienė, Vytautas Lagunavičius, Valerija Medelinskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Marija Rastenienė, Roma Serapinaitė, Daiva Šlajienė, Elma Šturmaitė, Saulė Urbanavičiūtė, Gintautas Vaičys, Vidmantas Valentas ir parodos kuratorė Violeta Židonytė.

    Kūrėjų įvairovė žada skirtingas nuotaikas ir požiūrius: nuo asmeniškų, intymių pasakojimų iki platesnių, kultūrinius simbolius ir atmintį apmąstančių darbų. Pasak organizatorių, svarbi parodos dalis yra būtent individualių interpretacijų dialogas.

    Kada ir iki kada vyks?

    Parodos atidarymas vyks gegužės 27 dieną 17 valandą Audiovizualiųjų menų centre Kaune. Ekspozicija veiks iki liepos 11 dienos, tad lankytojai turės pakankamai laiko ją apžiūrėti ir sugrįžti dar kartą.

    Paroda „Motinystės filosofija“ siūlo progą sustoti ir į motinystę pažvelgti ne per šūkius ar stereotipus, o per meninę patirtį, kurioje telpa ir šviesa, ir šešėlis. Tai tema, su kuria vienaip ar kitaip susijęs kiekvienas, todėl asmeninės istorijos čia natūraliai virsta bendresniu pasakojimu.

  • Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupijai – 100: paroda atveria šimtmetį nuo tarpukario iki nepriklausomybės iššūkių

    Telšių vyskupija mini 100 metų sukaktį, o šiai progai skirta paroda pasakoja šimtmetį apimančią istoriją, glaudžiai susipynusią su Lietuvos likimu. Joje aprėpiami ryškiausi laikotarpiai – nuo tarpukario vilčių ir augimo iki Antrojo pasaulinio karo sukrėtimų, sovietmečio vidinių kovų ir nepriklausomybės metų naujų iššūkių.

    Pasak organizatorių, paroda sąmoningai jungia didžiuosius istorijos lūžius su kasdienybės detalėmis, kurios padeda pajusti laikmetį. Greta rūmų ir šventovių statybų, kankinystės istorijų ir tikėjimo patirčių čia atsiranda ir netikėtos smulkmenos, atveriančios žmogiškąjį pasakojimo sluoksnį.

    Vienas iš tokių fragmentų – prisiminimai apie pirmąjį Telšių vyskupą Justiną Staugaitį ir jo santykį su nauja pareiga bei nežinomybe. Parodos autoriai pabrėžia, kad vyskupijos istoriją kūrė ne abstraktūs procesai, o konkretūs žmonės, priėmę sprendimus ir išgyvenę savo laikmečio įtampas.

    „Minčių ir jausmų, kurie mano sielą varstė, smulkiai nepasakosiu. Lai jos pasilieka tarp manęs ir mano Viešpaties. Trumpai tepasakysiu, kad mano mintys, kur buvusios, kur nebuvusios vis lėkė į man nepažįstamus Telšius. Juk tai mano būsimojo darbo arena, darbo visai naujo, neįprasto. Viešpatie! Ar aš sugebėsiu jį tinkamai atlikti?“, – savo atsiminimuose rašė pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

    Parodoje akcentuojama ir kita mintis: greta „oficialaus“ istorijos laiko egzistuoja vidinis žmogaus laikas, kurį sudaro pasirinkimai, klydimai, kūryba ir ištvermė. Šis požiūris padeda suprasti, kodėl net kasdieniai epizodai gali tapti reikšmingi, kai per juos atsiskleidžia bendruomenės tapatybė ir vertybės.

    Organizatoriai tikisi, kad parodos pasakojimas veiks kaip priminimas, jog šiandienos sprendimai taip pat tampa rytdienos istorija. Sukakties kontekste kviečiama ne tik pažvelgti atgal, bet ir įvertinti, kokias naujas užduotis Bažnyčiai ir regiono bendruomenei kelia dabarties visuomenės pokyčiai.

    Parodos iniciatoriais įvardijami Telšių rajono savivaldybė ir Telšių vyskupija, o rengėjas – Žemaičių muziejus „Alka“. Kuratore nurodoma Monika Sudintaitė, dizainą kūrė Aušra Misiūrienė, parodos istorikė – Janina Bucevičė.

    Parodą sudaro aštuoni sukamų dalių stendai, o kiekvieno stendo antroji pusė papildo pirmojoje pateikiamą laikotarpį ar temą, detaliau atskleisdama kontekstą. Tokia struktūra leidžia lankytojams vienu metu matyti ir bendrą chronologiją, ir gilesnes konkrečių temų istorijas.

  • Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose atidaroma Šarūno Saukos paroda iš privačios kolekcijos: pirmąkart rodoma dalis ankstyvųjų darbų

    Zarasuose, Zarasų krašto muziejaus padalinyje Kraštiečių muziejuje, Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerijoje atidaroma nauja Šarūno Saukos kūrinių paroda. Joje pristatomi darbai iš privačios menininko sesers kolekcijos, apimantys kelis kūrybos laikotarpius.

    Organizatorių teigimu, lankytojai išvys ir kūrinius, kurie iki šiol beveik nebuvo rodyti viešai. Ekspozicija rengiama galerijai minint trejų metų veiklos sukaktį, todėl paroda siekia papildyti nuolatinę galerijos programą nauju turiniu.

    Kodėl parodoje tiek įvairovės?

    Pasak Šarūno Saukos, idėja surengti naują ekspoziciją kilo iš noro, kad žmonėms netektų kas kartą matyti tos pačios nuolatinės ekspozicijos. Parodai atrinkti kūriniai kaupti ilgą laiką, be iš anksto suformuotos koncepcijos ar vieno atrankos principo.

    „Yra pastovi ekspozicija ir man graužia sąžinė, kad žmonėms tenka tą patį žiūrėti“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Menininkas ekspozicijos pobūdį apibūdina vaizdžiai, pabrėždamas skirtingų laikotarpių ir nuotaikų dermę. „Darbai ten visokie, kaip balta mišrainė“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Ankstyvieji kūriniai ir laikmečio ženklai

    Parodoje greta vėlesnės tapybos eksponuojami ir ankstyvieji 1979–1985 metais sukurti darbai, tarp jų ir studijų laikotarpio kūriniai. Tai suteikia progą pamatyti, kaip formavosi menininko braižas ir kokie motyvai jo kūryboje atsirado anksčiausiai.

    Ankstyvieji darbai leidžia atpažinti temas, vėliau tapusias ryškiomis Šarūno Saukos kūrybos ašimis: žmogaus figūrą, kūniškumą, grotesko ir trapumo įtampą, dramatišką, kartais ironišką būseną. Pats menininkas skirtumus tarp etapų sieja ne tiek su stilistika, kiek su amžiumi ir savijauta skirtingu metu.

    „Buvau trisdešimties ir tapiau lyg būdamas septyniasdešimties, o dabar, būdamas septyniasdešimties, tapau kaip trisdešimties. Tuo jie skirias“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Paklaustas apie studijų metais sukurtus kūrinius, autorius savo tuometinę būseną apibūdino trumpai. „Jaunas ir durnas“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Asmeninis parodos fonas

    Parodą lydi specialiai jai parašytas asmeniškas Šarūno Saukos tekstas apie atmintį, laiką ir ryšį su seserimi, kurios namuose darbai buvo saugomi daugelį metų. Šis sluoksnis parodai suteikia intymesnį foną, tačiau pats menininkas pabrėžia paprastą jos atsiradimo priežastį.

    „Sesuo yra mano artimiausias žmogus. Didelės koncepcijos čia nėra“, – sakė Šarūnas Sauka.

    Parodos kuratorė Monika Saukaitė akcentuoja, kad kūriniai labai skirtingi ir nėra sujungti viena tema, tačiau žiūrint juos kaip visumą atsiveria savotiška laiko perspektyva. Jos teigimu, ekspozicija leidžia patirti pojūtį, lyg vienu metu būtų gyvenama skirtinguose gyvenimo tarpsniuose.

    „Paveikslus sieja kone nematomas saitas – tai, kad jie jau daugelį metų gyvena vienuose namuose, ir todėl, galbūt, kaip ir žmonės, gyvenantys drauge, kažkuo supanašėja“, – sakė Monika Saukaitė.

    Parodos atidarymas vyks gegužės 30 dieną 15 valandą ir sutaps su Zarasų miesto kurortinio sezono atidarymo švente. Paroda veiks iki rugsėjo 30 dienos.

  • Mirė dailininkas Andrius Miežis: kur ir kada vyks atsisveikinimas su Kretingos premijos laureatu

    Mirė dailininkas, Lietuvos meno kūrėjas, Kretingos rajono kultūros ir meno premijos laureatas Andrius Miežis (1970–2026). Žinia apie netektį sukrėtė artimuosius ir Kretingos kultūros bendruomenę, kurioje menininkas daugelį metų buvo ryškiai matomas.

    Atsisveikinimas su A. Miežiu vyks Kretingoje. Jis bus šarvojamas laidojimo namuose „Rimtis“ penktadienį, gegužės 15 dieną, nuo 17 valandos, o karstas išnešamas šeštadienį 14 valandą.

    Amžinojo poilsio dailininkas atguls Kretingos civilinėse kapinėse, Darbėnų plente. Artimieji ir bičiuliai kviečiami palydėti kūrėją, kurio darbai ilgus metus liudijo asmeninę ir kartu atpažįstamą meninę kalbą.

    Kelias nuo Vilniaus iki Kretingos

    Andrius Miežis gimė 1970 metais gruodžio 1 dieną Vilniuje. Nuo jaunystės domėjosi menu, studijavo architektūrą, dirbo Nacionaliniame dramos teatre apipavidalintoju, o vėliau pasirinko savarankišką kūrybos kelią.

    Po vestuvių su žmona menininkas persikėlė gyventi į senelio gimtinę Kretingoje. Čia gimė jo vaikai Fausta ir Gabrielius, o pats dailininkas ėmė aktyviai kurti ir rengti parodas, įsitvirtindamas kaip laisvas menininkas.

    Parodos, įvertinimai ir palikimas

    Nuo 1992 metų A. Miežis surengė daugiau kaip 40 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje bei užsienyje, tarp jų Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Airijoje, Suomijoje, JAV ir Rusijoje. Jo darbai buvo eksponuoti ir Kretingos muziejuje, dalis kūrinių papildė šio muziejaus kolekciją.

    Dailininkas buvo įvertintas tarptautinėmis stipendijomis Vokietijoje, dalyvavo tarptautiniuose meno projektuose ir festivaliuose. 2012 metais jam suteiktas Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusas, o 2016 metais jis apdovanotas Kretingos rajono kultūros ir meno premija.

    A. Miežio kūryboje dažnai susipynė mitologijos, folkloro, šiuolaikinio pasaulio ir žmogaus vidinių būsenų temos. Pasak jį pažinojusiųjų, menininkas išsiskyrė savitu braižu, ryškia simbolika ir jautriu žvilgsniu į šiandienos žmogų.

    Dailininko atminimas išliks artimųjų, bičiulių ir meno bendruomenės širdyse, o jo darbai toliau liudys kūrėjo paliktą pėdsaką Lietuvos kultūroje. Kretingos kraštui tai netektis, paliečianti ne tik žmones, bet ir miesto meninę tapatybę.

  • Visagine – Marijos Ščerbakovos 80-mečio šventė: muziejuje atsivers Ryškios likimo spalvos

    Visagine – Marijos Ščerbakovos 80-mečio šventė: muziejuje atsivers Ryškios likimo spalvos

    Visagino miesto muziejus gegužės 15 dieną kviečia į Lietuvos liaudies dailininkės ir Visagino garbės pilietės Marijos Ščerbakovos 80-mečio jubiliejinę šventę Ryškios likimo spalvos.

    Renginys prasidės 14.00 valandą, o muziejaus erdvėse numatytas susitikimas su menininke, jos kūrybos pristatymas ir bendruomenės sveikinimai.

    Menininkė, ugdžiusi kartas

    Marija Ščerbakova žinoma ne tik kaip kūrėja, bet ir kaip pedagogė, ilgus metus dirbusi su jaunaisiais talentais ir prisidėjusi prie vietos kultūrinio gyvenimo stiprinimo.

    Ji vadovauja jaunųjų menininkų klubui „Paletė“, o jos veikla apima parodas, kūrybines dirbtuves ir įvairius projektus, kurie įtraukia skirtingo amžiaus žmones.

    Ką žada jubiliejaus programa?

    Organizatoriai skelbia, kad šventėje skambės mokinių ir bičiulių prisiminimai, vyks menininkės darbų paroda, o renginio atmosfera bus kuriama kaip jaukus susitikimas su kūryba ir žmonėmis.

    Tokie jubiliejiniai vakarai muziejuose dažnai tampa ne tik proga pasveikinti kūrėją, bet ir priminti, kaip asmenybės darbas formuoja miesto kultūrinę tapatybę ir telkia bendruomenę.

    Renginį organizuoja Visagino miesto muziejus, kuris taip pat pateikia renginio informaciją ir vizualinę medžiagą.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: naujos parodos, siaubo filmas apie obsesiją ir Drake albumas

    Ką veikti Europoje šią savaitę: naujos parodos, siaubo filmas apie obsesiją ir Drake albumas

    Artėjant gegužės viduriui, Europoje įsibėgėja kultūros sezonas: nuo didžiųjų festivalių iki mažesnių, bet ryškių parodų, kurios taikosi į trumpą pabėgimą po darbo. Šią savaitę dėmesys krypsta į šiuolaikinį meną, gamtos įkvėptą madą ir ekranus, kuriuose netrūksta ir tamsesnių temų.

    Kelionių ir renginių planus šiemet ypač formuoja vadinamasis patirties alkis: po pandeminių metų žiūrovai renkasi ne tik garsius vardus, bet ir įtraukiantį turinį. Tai matyti ir muziejų programose, kur daugėja tarpdisciplininių parodų, jungiančių meną, istoriją ir ekologiją.

    Parodos: nuo Azijos iki paukščių

    Londone, V&A South Kensington, startuoja paroda Rising Voices, skirta šiuolaikiniam menui iš Azijos, Australijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Ekspozicijoje pristatomi dešimčių menininkų darbai nuo tapybos ir skulptūros iki tekstilės bei keramikos, o pagrindinė idėja aiški: parodyti regiono kūrybą kaip savarankišką, o ne vien „egzotišką“ priedą Vakarų institucijose.

    Ši kryptis dera su platesne Europos muziejų tendencija peržiūrėti rinkinių pristatymo logiką ir įtraukti daugiau iki šiol mažiau matytų balsų. Lankytojams tai reiškia daugiau konteksto, daugiau istorijų ir mažiau vien „gražių objektų“ be paaiškinimo.

    Paryžiuje, Musée du quai Branly, atidaroma Plumes from Paradise paroda apie rojaus paukščius ir jų įtaką kultūrai. Ekspozicija aprėpia tapybą, fotografiją, madą bei ekologijos perspektyvą, primindama, kaip gamtos įvaizdžiai tampa stiliaus ir simbolių kalba.

    Parodos, kurios jungia estetiką su biologija ir aplinkosaugos klausimais, pastaraisiais metais tapo viena lankomiausių muziejų formatų. Jos patrauklios tuo, kad leidžia vienu metu patirti grožį ir gauti aiškų paaiškinimą, kodėl pasirinkta tema aktuali šiandien.

    Kinas ir serialai: kai meilė peržengia ribas

    Šios savaitės kino pasirinkimas Obsession pasakoja apie įsimylėjimą, kuris virsta pavojinga priklausomybe. Siužeto variklis paprastas: jaunas vyras, norėdamas būti mylimas, išprovokuoja nenuspėjamas pasekmes, o žanras leidžia temą iškelti iki kraštutinumo.

    Pastaraisiais sezonais siaubo kinas vis dažniau gręžiasi į psichologines būsenas, tarpusavio santykių kontrolę ir ribas, kurios kasdienybėje dažnai lieka neištartos. Tokios istorijos veikia kaip hiperbolė, bet žinutė atpažįstama: obsesija niekada nėra romantika.

    Tuo pat metu Prime Video pasirodo Good Omens finalas, suplanuotas kaip vienas ilgesnis epizodas. Serialas, sukurtas pagal Neilo Gaimano ir Terry Pratchetto kūrinį, išlaiko savo formulę: humoras, fantazija ir dviejų priešybių, angelo ir demono, tandemas, kuris bando išvengti apokalipsės.

    Šio projekto kelias iki uždarymo buvo vingiuotas, o gerbėjams svarbiausia žinia ta, kad istorija vis dėlto gaus pabaigą. Vis daugiau platformų renkasi trumpesnius finalus ar ribotus užbaigimus, siekdamos suvaldyti biudžetus ir riziką, bet kartu neatidėti uždarymo neribotam laikui.

    Muzika: Drake grįžta su Iceman

    Muzikos naujiena šiandienos popkultūros ritmu skamba garsiai: Drake pristato albumą Iceman. Leidinys žada grįžimą prie aukštos produkcijos hiphopo ir poprepo skambesio, o temose sukasi lojalumas, išdavystė ir reputacijos kaina.

    Didžiųjų atlikėjų leidybos strategijos Europoje pastaraisiais metais pastebimai pasikeitė: albumai vėl tampa įvykiu, o ne vien atskirų singlų rinkiniu. Tai siejama ir su koncertų rinkos atsigavimu, kai naujas albumas tampa aiškiu pretekstu turui, festivaliams ir platformų dėmesiui.

    Jei šią savaitę planuojate kultūrinį maršrutą, pasirinkimų spektras platus: nuo muziejų, kurie kalba apie nepakankamai matomus regionus ir gamtos įkvėptą estetiką, iki ekranų, kurie nagrinėja santykių ribas, ir muzikos, kuri vėl bando apibrėžti sezono nuotaiką.

  • Pakruojo rajono renginiai gegužės 11–17 dienomis: teatras, parodos, Gatvės muzikos diena

    Pakruojo rajono renginiai gegužės 11–17 dienomis: teatras, parodos, Gatvės muzikos diena

    Pakruojo rajone gegužės 11–17 dienomis laukia intensyvi kultūros savaitė: nuo lėlių teatro spektaklių mokyklose iki parodų bibliotekose ir muziejuje. Programoje numatyti ir šeimoms skirti renginiai, edukacijos, poezijos vakaras bei kinas po atviru dangumi.

    Didelė savaitės dalis skiriama scenos menams. Į rajono erdves atvyksta Alytaus lėlių teatras „Aitvaras“, Vilniaus teatras „Lėlė“, Kauno lėlių teatras „Nykštukas“ ir Panevėžio lėlių vežimo teatras, o renginiai vyks tiek Pakruojyje, tiek Linkuvoje, Lygumuose, Klovainiuose ir kitose vietovėse.

    Spektakliai ir šventės

    Gegužės 11 dieną Lygumų pagrindinėje mokykloje ir Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių skyriuje rodoma Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ „Raudonkepuraitė ir vilkas“. Gegužės 12 dieną Pakruojo kultūros centre atidaroma Vilniaus teatro „Lėlė“ paroda „Lietuvos teatro legendos“.

    Gegužės 13 dieną Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje planuojamas Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Apie pasaulį“, o vakare Pakruojo kultūros centre – „Mergaitė su šautuvu“. Tą pačią dieną Linkuvos bibliotekoje vyks poezijos šventė „Meilės laiškai deivei Mildai“.

    Gegužės 14 dieną Linkuvos kultūros centre ir Rozalimo pradinėje mokykloje bus rodomas Kauno lėlių teatro „Nykštukas“ spektaklis „Du meškinai“. Stačiūnų daugiafunkciame centre numatytos kūrybinės dirbtuvės keramikos studijoje.

    Gegužės 15 dieną Nepriklausomybės skverelyje ir Pakruojo parko estradoje vyks lėlių paradas „Silvestro Dūdelės gimtadienio šventė“, o vėliau – Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklis „Trys lokiai“. Tą pačią dieną planuojamos šeimos dienai skirtos edukacijos Linkuvos kultūros centro Ūdekų skyriuje, knygos pristatymas, keramikos užsiėmimas Medikoniuose ir vakarinė „Šeimos diena“.

    Muzika, transliacijos ir bendruomenės renginiai

    Gegužės 16 dieną Pakruojyje numatyta Gatvės muzikos diena, o vakare Pakruojo kultūros centre – Eurovizijos 2026 finalo transliacija. Gegužės 17 dieną Klovainių skyriuje vyks mėgėjų teatrų pasirodymai „Teatrų pavasaris“.

    Gegužės 17 dienos vakarą Stačiūnų daugiafunkcio centro kieme suplanuotas kinas po atviru dangumi, skirtas Vaiko ir šeimos dienai paminėti. Organizatoriai kviečia sekti tikslius laikus ir vietas, nes dalis renginių vyksta skirtingose rajono erdvėse.

    Parodos visą savaitę

    Šalia renginių scenose visą mėnesį ir ilgiau veiks parodos bibliotekų padaliniuose bei Žeimelio muziejuje. Gačionių padalinyje rodoma vaikų piešinių paroda „Žiedai mamai“, Linkuvos kultūros centre – Simonos Trinkaitės tapybos paroda „Svajinga ir spalvinga“.

    Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos salėje eksponuojami Irenos Kairienės tapybos darbai, o Pašvitinio padalinyje – dokumentų paroda „Pašvitinio šnektos pėdsakai“, skirta kalbininko Juozo Bilevičiaus 105 metų gimimo metinėms.

    Žeimelio muziejuje „Žiemgala“ lankytojai kviečiami į parodą „100 metų radijui“, taip pat numatytos kelios laikinos ekspozicijos, tarp jų – Ugnės Vaineikienės paroda „Mamos nosinaitė“. Stačiūnų padalinyje pristatomi Algirdo Kontrimo fotodrobės „Vaikystės vandenų šalyje“, o Rimkūnų padalinyje – Janinos Pašakinskienės siūtų lėlių paroda „Lėlių pasaka“.

    Renginių programa parengta pagal kultūros įstaigų pateiktą informaciją. Gyventojai ir svečiai kviečiami planuotis savaitę iš anksto, nes renginiai apima skirtingas seniūnijas ir įvairias auditorijas – nuo vaikų iki teatro bei parodų mėgėjų.

  • Visagino bibliotekoje atidaryta Galinos Charbedijos karoliukų paveikslų paroda „Amžinas žydėjimas“ iki gegužės 22 dienos

    Visagino bibliotekoje atidaryta Galinos Charbedijos karoliukų paveikslų paroda „Amžinas žydėjimas“ iki gegužės 22 dienos

    Visagino viešojoje bibliotekoje pristatyta Galinos Charbedijos paveikslų iš karoliukų paroda „Amžinas žydėjimas“. Ekspozicija kviečia iš arčiau pamatyti kruopštų rankų darbą, kuriame smulkiausi elementai virsta ryškiomis, žydėjimą primenančiomis kompozicijomis.

    Autorė pasakojo, kad kūryba ją lydėjo įvairiais gyvenimo etapais, o karoliukų technika tapo viena artimiausių saviraiškos formų. Pasak jos, tokie darbai reikalauja kantrybės ir tikslaus ritmo, tačiau būtent tai ir suteikia procesui meditacinio ramumo.

    Renginio metu pristatytas ne tik parodos turinys, bet ir platesnis autorės kūrybinis pasaulis. G. Charbedija užsiima karoliukų vėrimu, kuria lėles, domisi rankdarbių estetika ir kolekcionuoja įvairius tekstilės bei aprangos elementus, nuo puošnių suknelių iki skrybėlaičių.

    Bibliotekos erdvėje akcentuota, kad rankdarbių menas šiandien išgyvena pastebimą atgimimą, o tokios parodos tampa bendruomenės susitikimo tašku. Vis dažniau ieškoma lėtesnių, tvarių ir rankų darbą vertinančių užsiėmimų, kurie leidžia atsitraukti nuo skubos ir ekranų.

    Parodos atidaryme netrūko šiltų akimirkų: viešniai skirti sveikinimai, skambėjo dainos ir eilėraščiai. Renginio dalyviai pabrėžė, kad autorės darbai įkvepia ne tik estetika, bet ir pačia istorija apie kūrybos atradimą.

    Parodą „Amžinas žydėjimas“ Visagino viešojoje bibliotekoje galima apžiūrėti iki 2026 metų gegužės 22 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti bibliotekos darbo metu ir susipažinti su ekspozicija gyvai.

  • Kryželiu išsiuvinėta tremties ir kūrybos istorija: Alytuje atidaryta Danutės Macikonienės paroda

    Alytaus miesto savivaldybės administracijos pirmo aukšto galerijoje pristatyta Danutės Macikonienės kryželiu siuvinėtų darbų paroda. Ekspozicija kviečia pažvelgti ne tik į kruopščius paveikslus, bet ir į gyvenimo patirtis, kurios juose atsispindi per spalvas, motyvus ir pasirinktą tematiką.

    Parodos autorė gimė 1946 metų vasario 17 dieną Radvilonių kaime, Veisėjų krašte. 1949 metų kovą, būdama trejų, kartu su šeima ji buvo ištremta į Sibirą, kur prabėgo apie dešimt jos vaikystės metų.

    Amatas, gimęs tremtyje

    Būtent tremtyje Danutė Macikonienė pirmą kartą išmoko siuvinėti kryželiu. Vaikystėje įgytas įgūdis vėliau tapo vienu svarbiausių jos kūrybos atramos taškų, o ankstyvieji darbai iki šiol turi ypatingą simbolinę reikšmę.

    Viena iš ryškiausių istorijų parodoje susijusi su pirmuoju autorės siuviniu, kuris, pasak jos artimųjų, sugrįžo į Lietuvą kartu su šeima. Tokie darbai tampa ne tik rankdarbiu, bet ir asmeninės atminties dokumentu, išsaugančiu tai, ko neįmanoma papasakoti keliais sakiniais.

    Sugrįžimas į Alytų ir kūrybos tęstinumas

    1959 metais šeimai sugrįžus į Lietuvą, o nuo 1960 metų apsigyvenus Alytuje, siuvinėjimas kurį laiką buvo likęs nuošalyje. Tačiau prieš maždaug tris dešimtmečius Danutė Macikonienė prie kryželio grįžo iš naujo, ir tai tapo nuosekliu, ilgalaikiu kūrybiniu keliu.

    Parodoje matyti įvairios temos ir motyvai, kuriuos autorė rinkosi bėgant metams: nuo gamtos vaizdų iki dekoratyvesnių kompozicijų. Kryželiu siuvinėti paveikslai reikalauja ypatingo tikslumo, nes galutinis rezultatas formuojamas tūkstančiais smulkių dygsnių, o spalvų perėjimai priklauso nuo kantraus darbo ritmo.

    Atidarymo metu autorė pabrėžė, kad jai visi darbai vienodai brangūs, todėl išskirti vieną mylimiausią būtų sunku.

    „Visi paveikslai man brangūs, kiekvienas siuvinėtas su malonumu“, – sakė Danutė Macikonienė.

    Darbai, iškeliavę į žmonių namus

    Dalis per daugelį metų sukurtų siuvinių tapo dovanomis artimiesiems, giminėms ir draugams, todėl parodoje atsiskleidžia ir bendrystės aspektas. Tokie darbai dažnai gyvena šeimų namuose kaip prisiminimas, perduodamas kartu su istorijomis apie jų atsiradimą.

    Kita dalis kūrinių liko autorės namuose, o kai kurie dar laukia įrėminimo ir progos būti parodyti. Šiemet Danutė Macikonienė paminėjo 80 metų jubiliejų ir simboliškai pažymėjo apie tris dešimtmečius trunkantį sugrįžimą į nuolatinę kūrybą.

    Paroda Alytuje tampa proga pamatyti, kaip asmeninė patirtis gali virsti tylia, bet įtaigia vizualia kalba. Tai ekspozicija apie kruopštumą, ištvermę ir kūrybą, kuri sugeba išlaikyti atmintį ne vien nuotraukose ar dokumentuose, bet ir siūlo bei drobės struktūroje.