CP v2

Tag: Paryžius

  • Céline Dion atvirai apie 17 metų be diagnozės: „Valium“ ir pasiruošimas grįžimui į Paryžiaus sceną

    Céline Dion atvirai apie 17 metų be diagnozės: „Valium“ ir pasiruošimas grįžimui į Paryžiaus sceną

    Kanados dainininkė Céline Dion po ilgo tylos laikotarpio prabilo apie beveik 17 metų trukusią ligą, kurios ilgą laiką nepavyko nustatyti. Interviu ji teigė, kad tam tikru metu „Valium“ jai tapo priemone tiesiog funkcionuoti ir išlaikyti darbingumą.

    Pasak atlikėjos, simptomai prasidėjo gerokai anksčiau nei 2022 metais viešai paskelbta diagnozė. Vėliau gydytojai nustatė vadinamąjį sustingusio žmogaus sindromą, retą neurologinį sutrikimą, siejamą su raumenų sustingimu ir skausmingais spazmais.

    Iki diagnozės Céline Dion, anot jos pačios, nutrauktus pasirodymus dažnai aiškindavo įprastais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, sinusų infekcijomis. Tačiau užkulisiuose situacija, pasak dainininkės, buvo kur kas sunkesnė: skausmas kartais būdavęs toks stiprus, kad ji vos galėdavo paeiti.

    Sustingusio žmogaus sindromas

    Sustingusio žmogaus sindromas laikomas reta liga, kurios eiga ir simptomai gali smarkiai skirtis, todėl diagnostika neretai užtrunka. Medicinos literatūroje pabrėžiama, kad pacientai gali patirti progresuojantį raumenų rigidiškumą, spazmus, o paūmėjimus gali provokuoti stresas ar staigūs dirgikliai.

    Céline Dion 2022 metais paskelbusi apie diagnozę vėliau atšaukė likusius turo „Courage World Tour“ koncertus. Jos sveikatos būklė plačiau aptarta ir 2024 metais pasirodžiusiame filme apie dainininkę, kuriame užfiksuotas gydymo procesas ir ligos sukelti epizodai.

    Grįžimas į sceną ir Paryžius

    Pastaraisiais metais atlikėja viešumoje pasirodydavo retai, tačiau 2024 metų liepą ji surengė ryškų sugrįžimą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kur atliko Édith Piaf kūrinį. Nuo tada vis dažniau kalbama apie nuoseklų jos sugrįžimą į koncertinę veiklą.

    Skelbiama, kad dainininkė ruošiasi koncertams Paryžiuje, o bilietų paklausa buvo itin didelė. Ji taip pat pasakojo apie griežtą pasirengimo režimą: fizinę reabilitaciją, įvairias terapijas ir reguliarias treniruotes, padedančias atgauti jėgas bei kontrolę.

    Su koncertais siejamos ir ekonominės prognozės, nes dideli renginiai Paryžiuje tradiciškai generuoja reikšmingus srautus viešbučiams, maitinimo sektoriui ir transportui. Vertinimai rodo, kad tokio masto rezidencija gali įnešti šimtus milijonų eurų į vietos ekonomiką.

    Nors Céline Dion pabrėžia, kad kelias atgal į sceną nėra paprastas, jos žinutė aiški: gydymas ir disciplina leidžia planuoti ateitį, net kai liga ilgai buvo neįvardyta. Artimiausi mėnesiai parodys, kaip sėkmingai pavyks suderinti ambicingą koncertinį grafiką su sveikatos realijomis.

  • 16-metė Ieva Jurkūnaitė Paryžiuje drebino finalą: penkta Europoje ir vėl arti rekordo

    Ketvirtadienio vakarą Paryžiuje vykusiame Europos plaukimo čempionate 16-metė Ieva Jurkūnaitė pateko į moterų 200 m plaukimo laisvu stiliumi finalą ir užėmė penktąją vietą. Lietuvos sportininkė dar kartą patvirtino, kad priklauso stipriausiųjų Europoje grupei.

    Kauno „PM“ klubo atstovė, trenerio Lauryno Švipo auklėtinė, distanciją įveikė per 1 min. 57,26 sek. Startavusi septintuoju takeliu ji aplenkė keturias varžoves ir finišavo vos keliomis šimtosiomis sekundės nuo dar vieno karjeros rekordo.

    Ypač įspūdingas buvo pirmasis baseino ilgis: 50 m Jurkūnaitė įveikė per 26,96 sek. Kurį laiką ji laikėsi antroje pozicijoje, o toks agresyvus starto tempas finale leido iškart įsivelti į kovą su tituluotomis varžovėmis.

    Šis rezultatas tapo antru geriausiu Jurkūnaitės karjeroje ir nusileido tik pusfinalyje pasiektam Lietuvos rekordui, kai ji finišavo per 1 min. 56,90 sek. Tokia dviejų dienų stabilumo atkarpa sprintiškame 200 m plaukime yra svarbus signalas, kad progresas nėra atsitiktinis.

    Europos čempionės titulą iškovojo čekė Barbora Seemanova, 200 m laisvu stiliumi nuplaukusi per 1 min. 54,38 sek. Ji pagerino čempionatų rekordą ir aplenkė antrą vietą užėmusią Nyderlandų plaukikę Marrit Steenbergen, kurios laikas buvo 1 min. 54,65 sek.

    Bronzos medalį laimėjo britė Freya Colbert, finišavusi per 1 min. 55,81 sek. Ketvirta liko vokietė Linda Roth su 1 min. 56,71 sek. rezultatu, o už Jurkūnaitės rikiavosi vengrė Nikolett Padar, atsiliko vos 0,03 sek. ir užfiksavo 1 min. 57,29 sek.

    Plaukimo ekspertai pabrėžia, kad 200 m laisvu stiliumi rungtis reikalauja ne tik greičio, bet ir labai tikslaus tempo paskirstymo bei finišo ištvermės. Jaunoms sportininkėms stabiliai varžytis su patyrusiomis europinio lygio plaukikėmis dažniausiai padeda stiprėjanti aerobinę bazę ir starto reakciją papildantis greitis, o rekordas pusfinalyje rodo, kad Jurkūnaitės forma kyla laipsniškai.

    Lietuvos plaukikės penkta vieta Europos čempionato finale yra vienas ryškiausių sezono rezultatų šalies moterų plaukime. Tokie pasiekimai paprastai atveria kelią į aukštesnio rango startus ir didina galimybes kaupti reitingo taškus bei patirtį svarbiausiuose tarptautiniuose čempionatuose.

  • Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiaus gatvėse pastaraisiais metais vis dažniau matyti dviračiai, o prie pokyčio reikšmingai prisideda turistai. Keliautojai vis dažniau renkasi ne turistinius autobusus ar ilgas pėsčiųjų ekskursijas, o važiavimą dviračiu, leidžiantį per trumpą laiką pamatyti daugiau.

    Paryžiaus turizmo biuro duomenimis, 2026 metų birželį miestas sulaukė apie 3,8 milijono turistų, tai yra maždaug 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Augant srautams, dviračiai tampa praktišku pasirinkimu judėti tarp pagrindinių objektų ir kartu išvengti spūsčių.

    Ekskursijos dviračiais išpopuliarėjo

    Ekskursijų dviračiais organizatoriai sako, kad paklausa ryškiai šoktelėjo po pandemijos, kai keliautojai pradėjo labiau vertinti buvimą lauke ir lankstesnį judėjimą. Dviračių nuoma ir gidų vedamos grupės tapo įprasta alternatyva tiems, kurie mieste turi tik kelias valandas ar vieną dieną.

    „Po pandemijos važiavimas dviračiu Paryžiuje smarkiai išaugo. Daug daugiau žmonių nori ekskursijų su gidu ir nuomojasi dviračius, tai tapo labai populiariu būdu pažinti miestą“, – sakė Paryžiuje dirbantis dviračių turų organizatorius Michaël Tosello.

    Kodėl dviratis laimi prieš ėjimą

    Gidai pabrėžia, kad dviračiu per tą patį laiką galima aprėpti žymiai daugiau, o tarp sustojimų pamatyti miesto kasdienybę, kuri dažnai lieka už klasikinių maršrutų ribų. Todėl turistai renkasi maršrutus, apimančius Notre Dame, Konkordo aikštę, Eliziejaus laukus ir Eifelio bokštą, net jei ekskursija trunka vos kelias valandas.

    „Per dešimt minučių dviračiu gali pamatyti du skirtingus monumentus. Pėsčiomis tai neįmanoma“, – sakė dviračių gidas Jean-Baptiste Blondiaux.

    Infrastruktūra plečiasi, ambicijos dar didesnės

    Didėjant paklausai, daugėja ir įmonių, siūlančių dviračių turus bei nuomą, o miesto infrastruktūra toliau plečiama. Skelbiama, kad sostinėje jau yra daugiau nei 1 000 kilometrų dviračių takų, o ilgalaikė Paryžiaus valdžios kryptis yra dar labiau sustiprinti aktyvaus judumo tinklą.

    Miesto planuose įvardijama ambicija ateityje pasiekti apie 1 500 kilometrų dviračių infrastruktūros. Jei šie tikslai bus įgyvendinti, Paryžius taps dar patogesnis ne tik vietiniams, bet ir turistams, kuriems dviratis vis dažniau tampa pagrindiniu būdu pažinti miestą.

  • Karščio bangos keičia būsto rinką Prancūzijoje: be kondicionieriaus butas tampa nepatrauklus

    Karščio bangos keičia būsto rinką Prancūzijoje: be kondicionieriaus butas tampa nepatrauklus

    Karščio bangoms tampant vis dažnesnėms, Prancūzijos būsto pirkėjai vis labiau vertina ne vaizdą ar prestižą, o tai, kaip būstas išlaiko vėsą. Nekilnojamojo turto platformų tyrimai rodo, kad daugiau nei 8 iš 10 gyventojų namuose patiria diskomfortą dėl karščio.

    Ši tendencija keičia ir paieškų prioritetus: dalis žmonių pripažįsta svarstantys kraustytis vien dėl nepakeliamų temperatūrų bute. Tai ypač aktualu tankiai apstatytuose miestuose, kur naktimis sunkiau atvėsti, o vadinamasis miesto šilumos salos efektas dar labiau kelia temperatūrą.

    Ilgą laiką privalumu laikyta būsto orientacija į pietus kai kuriose vietose praranda patrauklumą. Paryžiuje vis dažniau skaičiuojama ne saulės, o šešėlio vertė, nes dideli langai ir tiesioginiai saulės spinduliai reiškia didesnes patalpų kaitros rizikas.

    „Į pietus orientuoti būstai nebėra tokie paklausūs kaip anksčiau, nes žmonės supranta, kad saulė tokį būstą smarkiai įkaitina“, – sakė nekilnojamojo turto agentas Josephas Denke.

    Apžiūrose pirkėjai vis dažniau tikrina, ar butą galima lengvai pervėdinti, ar yra skersinis išplanavimas, ar įmanoma atverti langus naktį ir sukurti skersvėjį. Vertinamos ir žaliuzės, langinės, taip pat kiemo ar terasos šešėlis bei medžiai šalia namo.

    Kondicionierius, anksčiau skelbimuose minėtas retai, tampa rimtu pardavimo argumentu. Platformų atstovai pastebi, kad savininkai vis dažniau aiškiai akcentuoja, jog būste įrengintas vėsinimas ar bent jau yra techninės galimybės jį sumontuoti.

    „Anksčiau savininkai nebūtinai pabrėždavo, kad turi langines ar kondicionierių. Šiandien tai dalykai, kurie labai aiškiai iškeliami į pirmą planą“, – sakė nekilnojamojo turto platformos PAP vadovė Laetitia Caron.

    Praktikoje tai jau veikia ir pardavimų greitį: kai kurie būstai, net ir patrauklūs pagal plotą ar vietą, susiduria su pirkėjų abejonėmis, jei patalpose blogai cirkuliuoja oras. Tokiais atvejais pirkėjai dažniau derasi dėl kainos, nes numato papildomas investicijas į vėsinimą ir saulės kontrolę.

    Šiluminis komfortas tampa atskiru kriterijumi ir platesniame kontekste. Energetinio efektyvumo priemonės, pastato izoliacija, išorinės žaliuzės ar pasyvaus vėsinimo sprendimai tampa vis svarbesni, nes karščio bangos Europoje vis dažniau laikomos nebe išimtimi, o pasikartojančia vasaros realybe.

  • Paryžius sugriežtina elektrinių paspirtukų taisykles: šalmai ir atšvaitai tampa privalomi

    Paryžius sugriežtina elektrinių paspirtukų taisykles: šalmai ir atšvaitai tampa privalomi

    Paryžius pradėjo griežčiau kontroliuoti elektrinių paspirtukų ir kitų vadinamųjų mažųjų elektrinių transporto priemonių eismą. Miesto policija skelbia vykdanti tikslines patikras, nes avarijų skaičius sostinėje toliau auga.

    Naujas reikalavimas įsigaliojo rugpjūčio 7 dieną ir taikomas ne tik elektriniams paspirtukams, bet ir segvėjams bei elektrinėms riedlentėms. Pareigūnai tikrina, ar vairuotojai dėvi šalmus ir ar turi atšvaitus.

    Už važiavimą be šalmo numatyta 135 eurų bauda. Už važiavimą be šviesą atspindinčios aprangos ar elementų skiriama 35 eurų bauda, nurodo Paryžiaus policijos prefektūra.

    Kas paskatino griežtinimą?

    Paryžiaus policijos prefektūros atstovė Hélène Denéchère teigia, kad sprendimą lėmė statistika: nuo metų pradžios fiksuota 136 avarijos, kuriose nukentėjo žmonės ir dalyvavo tokios transporto priemonės. Pasak jos, tai yra 12 proc. augimas ir vienintelė eismo dalyvių kategorija mieste, kurioje sužalojimų daugėja.

    Policija akcentuoja, kad šalmų ir matomumą didinančių priemonių tikslas yra mažinti traumų sunkumą, ypač galvos sužalojimų riziką. Tokios priemonės kai kuriose Europos sostinėse jau taikomos kaip atsakas į išaugusį mikromobilumo populiarumą ir avaringumą.

    Gyventojų reakcija – nevienareikšmė

    Patikrose sustabdytas paspirtuko vairuotojas Pierre Thoribé pripažino, kad šalmas jam įprastas, tačiau tą dieną jo neturėjo. Jis aiškino, kad tai buvo išimtis ir šalmą tiesiog pamiršo.

    „Man visiškai natūralu turėti šalmą, kurio šiandien neturiu… Tai išskirtinis atvejis. Pamiršau šalmą“, – sakė Pierre Thoribé.

    Programuotojas Igor Monteiro teigė, kad pats visada dėvi galvos apsaugą ir palankiai vertina sugriežtintą kontrolę, nors apie naują tvarką nebuvo girdėjęs. Jo nuomone, taisyklės logiškos, jei tikslas yra didesnis saugumas.

    „Manau, kad tai labai gerai. Normalu, jei nori saugumo. Aš visada tuo naudojau… Man tai įprasta“, – sakė Igor Monteiro.

    Tačiau dalis eismo dalyvių kritikuoja baudų dydį ir reguliavimo griežtumą. Viena paspirtuko vairuotoja teigė, kad 135 eurų bauda už važiavimą be šalmo jai atrodo per didelė.

    Yra ir principinių priešininkų, teigiančių, kad sprendimas turėtų likti asmeninės atsakomybės klausimu. Paryžiuje dviratininku prisistatęs Romaric Bouton sakė manantis, jog tokie reikalavimai pernelyg riboja laisvę.

    „Manau, geriau leisti žmonėms būti laisviems ir daryti, ką jie nori. Jei po to patirs avariją, tai jų problema“, – sakė Romaric Bouton.

    Miesto valdžios ir policijos argumentas – auganti avarijų statistika ir siekis sumažinti sužalojimų mastą, ypač esant intensyviam eismui ir dideliam pėsčiųjų srautui. Tikimasi, kad nuosekli kontrolė ir baudos paskatins greitesnį taisyklių laikymąsi.

  • „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ pranešė gavusi Prancūzijos banko licenciją, kurią patvirtino Prancūzijos bankų priežiūros institucija ACPR ir Europos Centrinis Bankas. Įmonė siekia sustiprinti reguliacinį pagrindą Vakarų Europoje, kuri šiuo metu yra sparčiausiai augantis jos regionas.

    Nauja licencija suteikia „Revolut“ daugiau lankstumo teikiant paslaugas pagal vietos taisykles ir praktiką, ypač kreditavimo srityje. Tai svarbu rinkoje, kur klientai vis dar dažnai vertina nacionalinę bankinę priežiūrą kaip papildomą pasitikėjimo garantą.

    Sprendimas priimtas po to, kai Europos Centrinis Bankas anksčiau buvo pritaikęs ribojimų dėl nuogąstavimų, kaip greitai „Revolut“ patvirtindavo naujus produktus visoje Europos Sąjungoje. Tai išryškino augančioms finansų įmonėms būdingą įtampą: plėtra turi vykti kartu su griežtesniais rizikos, atitikties ir vidaus kontrolės procesais.

    Iki šiol „Revolut“ Europoje rėmėsi Lietuvoje gauta banko licencija, leidusia teikti paslaugas ir išduoti paskolas daugelyje rinkų, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją. Tačiau bendrovė nurodo, kad papildoma Prancūzijos licencija yra pragmatiškas žingsnis, turint omenyje dešimtis milijonų klientų Vakarų Europoje ir planuojamą produktų portfelio plėtrą.

    Įmonė taip pat paskelbė, kad pradės palaipsniui perkelti klientus prie Prancūzijos licencijos, pirmiausia Prancūzijoje, o vėliau ir kitose šalyse, tarp jų Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje bei Ispanijoje. Tuo pat metu Lietuvoje gauta licencija išliks svarbi aptarnaujant kitas Europos Sąjungos rinkas.

    Planas Paryžiui ir investicijoms

    „Revolut“ teigia, kad kitais metais Paryžiuje atidarys naują Vakarų Europos būstinę. Kartu įmonė planuoja į regioną investuoti daugiau nei 1 000 000 000 eurų ir pasamdyti per 600 darbuotojų, taip didindama tiek produktų kūrimo, tiek atitikties ir rizikos valdymo pajėgumus.

    Toks pasirinkimas atspindi platesnę tendenciją: didžiosios Europos finansų technologijų bendrovės vis dažniau siekia kelių licencijų ir stipresnio vietinio „įsitvirtinimo“ pagrindinėse rinkose. Tai padeda mažinti reguliacinę riziką, geriau pritaikyti paslaugas nacionaliniams reikalavimams ir didinti patikimumą konkurencijoje su tradiciniais bankais.

    Ką tai reiškia klientams?

    Klientams perėjimas prie naujos licencijos gali reikšti aiškesnį paslaugų pritaikymą konkrečiai rinkai, ypač kalbant apie paskolas ir kitus reguliuojamus produktus. Praktikoje pokyčiai dažniausiai įgyvendinami etapais: nuo sutarčių, sąskaitų aptarnavimo sąlygų ar indėlių apsaugos informacijos pateikimo iki klientų aptarnavimo procedūrų atnaujinimo.

    „Revolut“ pabrėžia, kad licencija sustiprina pagrindą teikti paslaugas laikantis aukštų reguliacinių ir operacinių standartų. Tokia žinutė ypač aktuali laikotarpiu, kai priežiūros institucijos visoje Europoje griežčiau vertina spartų finansinių produktų diegimą ir reikalauja didesnio skaidrumo bei rizikos kontrolės.

    „Prancūzija tapo vienu svarbiausių finansų centrų, ją palaiko dinamiška ekosistema ir tvirtas reguliacinis pagrindas. Tai ideali platforma paspartinti kitą „Revolut“ augimo etapą“, – sakė „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nik Storonsky.

  • Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

    Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

    Peticija artėja prie 100 000

    Paryžiuje įsibėgėja ginčas dėl planuojamo naujo priėmimo paviljono prie Nacionalinės Asamblėjos rūmų Palais-Bourbon. Internetinė peticija, raginanti stabdyti projektą, publikavimo metu buvo surinkusi beveik 100 000 parašų.

    Kritikai teigia, kad planuojamas šiuolaikinio stiklo statinys pakeistų istorinį 1888 metais pastatytą akmeninį paviljoną. Anot jų, tai būtų ne tik architektūrinis, bet ir paveldosauginis lūžis vienoje jautriausių Senos krantinių vietų.

    Kas labiausiai kelia aistras?

    Projektą palaiko Nacionalinės Asamblėjos vadovybė, argumentuodama, kad reikalingos patogesnės erdvės lankytojams. Numatyta, jog naujame paviljone atsirastų informavimo ir edukacinės zonos, taip pat kavinė ir suvenyrų parduotuvė.

    Tačiau paveldo apsaugos organizacija Sites & Monuments mano, kad tokios funkcijos parlamentui yra antraeilės, o pats sprendimas griauti istorinį paviljoną – pernelyg radikalus. Organizacija pabrėžia, kad teritorija patenka į saugomo paveldo reglamentavimo zoną, o bet koks ryškus pokytis gali paveikti viso urbanistinio ansamblio vientisumą.

    „Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir įneštų daug naujos medžiagos, pirmiausia stiklo“, – sakė Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

    Jo teigimu, planuojamas sprendimas keistų vietos charakterį keliais aspektais: atsirastų didelis stiklo kiekis aplinkoje, kur dominuoja akmuo, būtų pakeista istorinių fasadų ir krantinės linijų dermė. Kritikai taip pat akcentuoja, kad nugriautas paveldinis elementas nebegalėtų būti sugrąžintas.

    Kaina ir leidimų kelias

    Diskusijas kursto ir numatoma projekto kaina – 52,8 mln. eurų. Nors skelbiama, kad lėšos būtų užtikrinamos pačios institucijos, o ne papildomai skiriamos iš valstybės biudžeto, oponentai pabrėžia viešųjų finansų jautrumą ir riziką, kad galutinė suma statybų metu gali išaugti.

    Pasak projekto kritikų, ankstesni leidimų bandymai esą susidūrė su taisyklėmis, taikomomis saugomoms teritorijoms, todėl procedūros buvo koreguojamos. Būtent dėl to pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukė Paryžiaus tarybos sprendimai, susiję su urbanistinių nuostatų pritaikymu, kad projektas atitiktų reikalavimus.

    „Pavojingiausia yra sunaikinti istorinį pastatą. Kai nugriauni ir pastatai tai, kas nedera su aplinka, sprendimo neįmanoma atšaukti“, – sakė Julienas Lacaze.

    Jis taip pat teigia, kad esama alternatyvų, kurios leistų išlaikyti 1888 metų paviljoną ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams. Kaip vieną iš pavyzdžių jis mini japonų architektų studijos SANAA siūlytą kryptį, kai šiuolaikiškumas derinamas su akmens tąsa, o ne dominuojančiu stiklu.

    Politinis fonas ir kas bus toliau

    Peticiją palaiko įvairių politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Kritikai projektą sieja ir su politiniu noru palikti ryškų pėdsaką kadencijoje, pristatant statinį kaip institucijos atvirumo simbolį.

    Tuo metu Paryžiaus savivaldybė yra nurodžiusi, kad projektas dar turės pereiti statybos leidimo procedūras, o savivaldybės vaidmuo bus konsultacinis. Vis dėlto oponentai tvirtina, kad sprendimai dėl urbanistinių taisyklių jau rodo politinį pritarimą projekto krypčiai.

    „Darysime viską, kas teisėta. Turime teisę rinkti parašus ir ginčyti leidimą teisme“, – sakė Julienas Lacaze.

    Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar peticija peraugs į formalų teisinį ginčą dėl statybos leidimo ir paveldo apsaugos reikalavimų. Organizacija, inicijavusi kampaniją, skelbia ketinanti dalyvauti viešo svarstymo procesuose ir, prireikus, siekti sprendimo per teismus.

  • Paryžiuje bręsta ginčas dėl Nacionalinės Asamblėjos paviljono: peticiją pasirašė beveik 100 000

    Paryžiuje bręsta ginčas dėl Nacionalinės Asamblėjos paviljono: peticiją pasirašė beveik 100 000

    Stiklas prieš paveldą

    Paryžiuje įsibėgėja pasipriešinimas planuojamam naujam Nacionalinės Asamblėjos priėmimo paviljonui šalia Palais-Bourbon. Peticija prieš projektą, inicijuota paveldo gynėjų, rugpjūčio 7 dieną artėjo prie 100 000 parašų ribos.

    Ginčas kilo dėl sumanymo nugriauti 1888 metais statytą akmeninį paviljoną ir jo vietoje pastatyti šiuolaikinę stiklo konstrukciją. Joje numatoma įrengti parduotuvę, kavinę ir edukacines erdves lankytojams.

    „Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir į istorinę aplinką įneštų didžiulius stiklo kiekius“, – sakė asociacijos Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

    Asociacija pabrėžia, kad planuojama statyba vyktų išskirtinės apsaugos teritorijoje: tai reikšmingas paveldo objektas Paryžiaus 7-ajame rajone, taip pat zona, siejama su UNESCO saugomu Senos krantinių urbanistiniu ansambliu. Kritikai tvirtina, jog stiklo masė ir tūriai vizualiai konfliktuotų su akmeniu dominuojančia aplinka ir keistų istorinę panoramą.

    Kaina ir procedūros kelia klausimų

    Prie architektūrinių argumentų prisideda ir finansiniai: viešai minėtas projekto biudžetas siekia 52,8 mln. eurų. Nors nurodoma, kad projektas būtų finansuojamas pačios Nacionalinės Asamblėjos lėšomis, oponentai teigia, kad tai vis tiek yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tokios išlaidos taupymo laikotarpiu atrodo sunkiai pagrindžiamos.

    Anot Julieno Lacaze, projekto eiga esą buvo nepakankamai skaidri: po architektūrinio konkurso beveik metus trūko informacijos apie sprendimų priėmimą, o pirmasis leidimo derinimas, kaip teigiama, susidūrė su neatitikimais vietos planavimo dokumentams. Vėliau, pasak jo, buvo inicijuoti tiksliniai pakeitimai, kad projektas atitiktų taisykles.

    Politinis fonas ir kitas variantas

    Kritikai tvirtina, kad egzistuoja ir kompromisiniai sprendimai, leidžiantys atnaujinti lankytojų priėmimo infrastruktūrą negriaunant istorinio paviljono. Kaip alternatyva minimas ir architektų biuro SANAA pasiūlytas kelias: išsaugoti 1888 metų pastatą ir praplėsti jį šiuolaikiška, tačiau su aplinka labiau derančia akmens architektūra.

    Asociacijos kampaniją, jų teigimu, palaiko skirtingų politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Tuo pat metu Paryžiaus miesto valdžia laikosi pozicijos, jog projektas skirtas modernizuoti lankytojų priėmimą ir dar turės pereiti įprastą leidimų derinimo procedūrą, kurioje savivaldybė dalyvaus patariamuoju balsu.

    „Norime išsaugoti vietą, kuri priklauso visam pasauliui“, – sakė Julienas Lacaze.

    Paveldo gynėjai teigia ketinantys toliau rinkti parašus, dalyvauti viešuose svarstymuose ir, jei bus išduotas statybos leidimas, jį skųsti teismui. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip bus įvertintas planavimo taisyklių atitikimas, poveikis saugomai aplinkai ir visuomenės interesas.

  • Paryžiuje mirė DJ Kavinsky: prokuratūra pradėjo tyrimą, o „Nightcall“ paliko ryškų pėdsaką

    Paryžiuje mirė DJ Kavinsky: prokuratūra pradėjo tyrimą, o „Nightcall“ paliko ryškų pėdsaką

    Paryžiuje savo namuose rastas miręs prancūzų didžėjus Kavinsky, vietos tarnyboms patvirtinus, kad pradėtas aplinkybių aiškinimas. Jam buvo 50 metų, o tikrasis vardas buvo Vincent Belorgey.

    Paryžiaus prokuratūra nurodė, kad pradėtas tyrimas mirties priežastims nustatyti. Pirminėje informacijoje teigiama, kad įvykio vietoje įtariamųjų nenustatyta.

    Kas buvo Kavinsky?

    Kavinsky buvo vienas ryškiausių prancūziškos elektroninės muzikos bangos, vadinamos French touch, vardų. Šis judėjimas išgarsino Prancūzijos klubinę sceną visame pasaulyje ir siejamas su tokiais atlikėjais kaip Daft Punk, Justice ar Cassius.

    Savo karjerą jis pradėjo dar 2000-ųjų pradžioje, o vėliau pasirodė didelėse scenose ir festivaliuose. Muzikos industrijoje Kavinsky išsiskyrė retro sintezatorių skambesiu, kuris padėjo formuoti synthwave krypties populiarėjimą.

    Kodėl Nightcall tapo simboliu?

    Vienas žinomiausių jo kūrinių buvo Nightcall, įtrauktas į 2011 metais pasirodžiusio filmo Drive garso takelį. Lėto tempo, tamsios nuotaikos kūrinys tapo atpažįstamu filmo estetikai ir ilgainiui peržengė kino auditorijos ribas.

    Kūrinys naują dėmesio bangą sulaukė po pasirodymo Paryžiaus 2024 olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje, kur Kavinsky pasirodė kartu su belgų dainininke Angèle ir grupe Phoenix. Šis pasirodymas dar kartą priminė, kad jo muzika išlieka aktuali ir po daugiau nei dešimtmečio.

    Reakcijos ir tolesni žingsniai

    Į žinią sureagavo ir Prancūzijos kultūros lauko atstovai. Kultūros ministrė Catherine Pégard socialiniuose tinkluose paskelbė užuojautą, pabrėždama, kad šalis neteko išskirtinio balso, kurio muzika jungė nostalgiją ir šokio ritmą.

    Kol kas institucijos daugiau detalių apie mirtį neskelbia, o tyrimo eiga turėtų atsakyti į klausimus dėl priežasčių ir aplinkybių. Artimiausiomis dienomis tikimasi oficialių pranešimų iš teisėsaugos bei atlikėjo atstovų.

  • Peilių išpuolis Paryžiuje: sužeistos trys moterys, įtariamąjį sulaikė ne tarnyboje buvęs pareigūnas

    Peilių išpuolis Paryžiuje: sužeistos trys moterys, įtariamąjį sulaikė ne tarnyboje buvęs pareigūnas

    Kas įvyko Paryžiuje?

    Paryžiuje pirmadienio rytą įvyko peilių išpuolis, per kurį sužeistos trys moterys. Prancūzijos pareigūnai pranešė, kad įtariamasis netrukus po incidento buvo sulaikytas.

    Kaip nurodoma, moterys buvo sužalotos dviem buitiniais, virtuviniais peiliais. Įtariamojo tapatybė ir galimi motyvai iš karto nebuvo patvirtinti.

    Kur ir kada tai nutiko?

    Išpuolis įvyko apie 11.30 valandą Porte de Clichy rajone, šiaurės vakarų Paryžiuje. Į įvykio vietą buvo iškviestos skubiosios tarnybos, teritorija laikinai suvaldyta saugumo sumetimais.

    Sužeistos moterys yra 19, 24 ir 36 metų, jos išgabentos į ligoninę. Vietos žiniasklaida skelbė, kad viena nukentėjusiųjų gali būti nėščia, tačiau oficialiai ši informacija nebuvo patvirtinta.

    Ką sako Prancūzijos valdžia?

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nunez pranešė, kad įtariamąjį sulaikė ne tarnyboje buvęs policijos pareigūnas. Ministro teigimu, toks veiksmas buvo ryžtingas ir padėjo greitai suvaldyti situaciją.

    „Užpuolikas buvo sulaikytas ne tarnyboje buvusio policijos pareigūno, tai buvo drąsus veiksmas“, – sakė Laurent Nunez.

    Pasak ministro, dvi nukentėjusiosios patyrė sunkius sužalojimus, tačiau jų gyvybei kritinis pavojus negresia. Viena moteris buvo sužeista apatinėje nugaros dalyje, kita patyrė pilvo srities sužalojimą.

    Laurent Nunez taip pat teigė, kad sulaikymo metu įtariamasis pateikė nerišlius paaiškinimus, tačiau ragino neskubėti daryti išvadų dėl galimo motyvo. Tyrimą koordinuoja Prancūzijos teisėsauga, renkama medžiaga ir apklausiami liudytojai.

    Tokie išpuoliai didmiesčiuose paprastai sukelia platesnes diskusijas dėl viešojo saugumo, greito reagavimo ir patruliavimo pajėgumų, ypač turistų ir intensyvaus judėjimo zonose. Vis dėlto pareigūnai pabrėžia, kad kiekvieno atvejo aplinkybės vertinamos individualiai, o išankstinės prielaidos gali trukdyti tyrimui.