CP v2

Tag: Paryžius

  • Rosie Huntington-Whiteley Paryžiuje sužibėjo: viena detalė jos rudeninį įvaizdį daro ikoniniu

    Rosie Huntington-Whiteley Paryžiuje sužibėjo: viena detalė jos rudeninį įvaizdį daro ikoniniu

    Rosie Huntington-Whiteley, gimusi 1987 metų balandžio 18 dieną Plimute, yra viena ryškiausių šiuolaikinės mados pasaulio figūrų. Modelio karjerą ji pradėjo dar paauglystėje, o pirmieji darbai su tarptautiniais prekių ženklais greitai atvėrė duris į didžiąsias mados sostines.

    Profesinis lūžis įvyko 2003 metais, kai ji debiutavo reklaminėje kampanijoje, o netrukus išvyko į Niujorką fotosesijai žurnalui „Teen Vogue“. Nuo tada Huntington-Whiteley vis dažniau pasirodė ant podiumų ir redakcinių viršelių, o jos vardas tapo siejamas su aukštosios mados industrija.

    Didelę karjeros dalį ji praleido bendradarbiaudama su apatinio trikotažo prekės ženklu „Victoria’s Secret“ ir vėliau tapo vienu atpažįstamiausių veidų šioje rinkoje. Ji taip pat dalyvavo „Pirelli“ kalendoriaus fotosesijoje, o jos portfolio papildė darbas su tokiais mados namais kaip „Balmain“, „Givenchy“, „Louis Vuitton“ ir „Ralph Lauren“.

    Modelis išbandė jėgas ir kine, pasirodydama filme „Transformers 3“, o vėliau ir juostoje „Mad Max: Fury Road“. Tokie projektai sustiprino jos, kaip plataus profilio garsenybės, statusą ir dar labiau išplėtė auditoriją už mados ribų.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir asmeninis gyvenimas. Nuo 2010 metų ji yra poroje su britų aktoriumi Jasonu Stathamu, o sužadėtuves pora paskelbė 2016 metų sausio mėnesį. Jie augina du vaikus, o jų santykiai dažnai minimi kaip vieni stabiliausių pramogų pasaulyje.

    Rudeninis įvaizdis Paryžiuje

    Pastaruoju metu Huntington-Whiteley užfiksuota Paryžiuje, išeinanti iš viešbučio „Ritz“. Fotografų dėmesį patraukė jos rudeninis derinys, kuriame susijungė minimalistinė prabanga ir praktiškumas.

    Ji vilkėjo rudą zomšinę striukę su aukšta apykakle, o prie jos priderino ilgas juodas elegantiškas kelnes plačiomis klešnėmis. Įvaizdį užbaigė aksesuarai, kurie šiandien madoje tampa pagrindiniu stiliaus akcentu, net kai drabužiai išlieka santūrūs.

    Derinį papildė „Bottega Veneta“ rankinė, taip pat masyvūs akiniai nuo saulės „Gucci“, diržas ir smailianosiai aukštakulniai. Toks pasirinkimas atitinka dabartinę tendenciją, kai kapsulinė garderobo logika derinama su viena ar dviem itin ryškiomis, kokybiškomis detalėmis.

    Stilistas požiūriu šis įvaizdis išsiskiria tuo, kad remiasi nesenstančiais siluetais ir natūraliomis tekstūromis, kurios ypač aktualios pereinamuoju sezonu. Zomša, neutralios spalvos ir aiškios proporcijos leidžia sukurti prabangos įspūdį net be ryškių raštų ar spalvinių kontrastų.

  • Dešimtys tūkstančių Paryžiuje žygiavo „Pride“ eisenoje: augant kraštutinių dešiniųjų įtakai

    Dešimtys tūkstančių Paryžiuje žygiavo „Pride“ eisenoje: augant kraštutinių dešiniųjų įtakai

    Paryžiaus „Pride“ eisena nukelta

    Paryžiuje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, dalyvavusių „Pride“ eisenoje ir raginusių ginti LGBTQ+ bendruomenės teises. Renginys vyko politinių įtampų fone, kai Prancūzijoje viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas kraštutinių dešiniųjų populiarėjimas ir jo įtaka žmogaus teisėms.

    Ši Paryžiaus „Pride“ eisena, paprastai rengiama birželį, šiemet perkelta į spalį dėl vasaros karščio bangos. Organizatoriai pabrėžė, kad toks sprendimas susijęs su saugumu ir dalyvių sveikata, o pati eitynių žinutė dėl to nesikeičia.

    Raginimai mobilizuotis prieš rinkimus

    Eiseną organizuojančios asociacijų platformos „Inter-LGBT“ vienas vadovų Alexandre’as Schon teigė, kad artėjant prezidento rinkimams bendruomenė ir jos rėmėjai raginami aktyviau mobilizuotis. Pasak jo, esminis tikslas yra ateitis, paremta solidarumu ir vienodomis teisėmis visiems.

    „Iki prezidento rinkimų liko vos keli mėnesiai, todėl kviečiame LGBT+ žmones ir sąjungininkus telktis dėl solidarumu paremtos ateities“, – sakė Alexandre’as Schon.

    Jis taip pat perspėjo, kad politiniai vėjai Europoje ir už jos ribų gali lemti spaudimą žmogaus teisėms bei mažumų apsaugai. Organizatorių retorikoje skambėjo aiški žinia, kad demokratinėse visuomenėse teisių užtikrinimas nėra savaime suprantamas ir reikalauja nuolatinio politinio dėmesio.

    Maršrutas, dalyviai ir saugumo akcentai

    Eisena startavo Place d’Italie pietinėje Paryžiaus dalyje ir baigėsi Place de la Bastille, kur planuotas koncertas. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo apie 50 asociacijų, o eitynėse buvo matyti ir kairiųjų pažiūrų politikų.

    Tarp dalyvių minėti Prancūzijos politinės jėgos France Unbowed (LFI) lyderis Jean-Lucas Mélenchonas ir žaliųjų atstovė Sandrine Rousseau. Viešuose pasisakymuose akcentuota, kad lytinė orientacija ar lytinės tapatybės pajauta nėra pasirinkimas, o teisinė apsauga turi atliepti realias žmonių gyvenimo situacijas.

    „Lytinė orientacija ar priklausymo lyčiai pajauta nėra pasirinkimas. Teisės privalo sekti paskui, o procedūros turi būti paprastesnės“, – sakė Jean-Lucas Mélenchonas.

    Eitynių metu nuskambėjo ir perspėjimai dėl smurto bei diskriminacijos. Paryžiaus meras Emmanuelis Grégoire’as pabrėžė, kad LGBTQIA+ erdvės vis dar patiria grasinimus ir išpuolius, todėl, jo teigimu, būtina stiprinti tiek prevenciją, tiek praktinę paramą žmogaus teisių organizacijoms.

    „LGBTQIA+ erdvėms vis dar grasinama, jos puolamos, diskriminuojamos, patiria smurtą ir bauginimą“, – sakė Emmanuelis Grégoire’as.

    Paryžiaus „Pride“ data simboliškai siejama su Stonewall riaušėmis Niujorke, kurios 1969 metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio LGBTQ+ judėjimo atskaitos taškų. Pernai organizatoriai Paryžiaus eitynių dalyvių skaičių vertino apie 500 000, tuo metu policija skelbė mažesnį, mažiau nei 100 000, įvertį.

  • Po Paryžiaus ligonine aptiko prarastą Luteciją: radinys siejamas su Cezario aprašytu mūšiu

    Po Paryžiaus ligonine aptiko prarastą Luteciją: radinys siejamas su Cezario aprašytu mūšiu

    Paryžiaus centre, Senos saloje Île de la Cité, archeologai aptiko reikšmingus galų laikotarpio įtvirtinimų pėdsakus. Radiniai iškilo vykdant tyrimus „Hôtel-Dieu“ komplekso teritorijoje, kur planuojama rekonstrukcija.

    Tyrimus koordinuoja vietos archeologai kartu su Prancūzijos nacionalinio prevencinės archeologijos instituto Inrap specialistais. Iš pradžių tikėtasi rasti įprastų miesto sluoksnių, tačiau netikėtai aptikta konstrukcija primena būtent galų statybos tradicijas.

    Rastas mūras ir gaisro pėdsakai

    Atkastas mūras siekia apie 20 metrų, kai kur išlikęs kiek daugiau nei metro aukščio. Jis suformuotas iš masyvių akmenų ir sutvirtintas medinių sijų sistema, o už jo matoma supilta smėlio ir žvyro platforma, vietomis siekianti iki 2 metrų storį.

    Archeologų vertinimu, tokia sandara gali rodyti, kad tai buvo didesnės gynybinės sistemos dalis. Ypač svarbūs ir gaisro pėdsakai: ant akmenų matyti intensyvaus karščio žymės, o greta rasta sudegusių sėklų bei apdegusių medinių konstrukcijų likučių.

    Prie mūro papėdės aptiktas ir geležinis galų ieties antgalis, sustiprinantis prielaidą, kad vietovė galėjo būti susijusi su kariniu konfliktu. Radiokarbono tyrimai medieną šiuo metu datuoja laikotarpiu maždaug nuo 200 iki 10 metų prieš mūsų erą.

    Ryšys su Julijaus Cezario pasakojimu

    Datavimas apima ir 52 metus prieš mūsų erą, kai, anot Julijaus Cezario, vyko susirėmimas dėl Lutecijos. Savo veikale „Galų karas“ romėnų vadas aprašė paryzių genties gyvenvietę saloje upėje, kurią gynėjai esą padegė ir sugriovė tiltus, mėgindami sustabdyti romėnų pajėgas.

    „Šis radinys yra itin svarbus epochos liudijimas, tačiau prireiks papildomų tyrimų, kad galėtume tiksliai įvertinti konstrukcijos funkciją ir jos ryšį su aprašytais įvykiais“, – sakė Prancūzijos kultūros institucijų atstovai.

    Iki šiol archeologai neturėjo vienareikšmiško materialaus įrodymo, kad būtent Île de la Cité galėjo būti įtvirtinimai, atitinkantys seniausią miesto rašytinį aprašymą. Dėl to Paryžiaus ištakų klausimas išlieka diskusijų objektu jau ne vieną dešimtmetį.

    Kur iš tiesų buvo Lutecija?

    Lutecijos vieta ilgai kėlė ginčus: nors Senos sala atrodė logiška pagal Cezario tekstą, dalis ankstesnių radinių skatino hipotezę, kad svarbus centras galėjo būti Nanterre teritorijoje į vakarus nuo dabartinio Paryžiaus centro. Naujas mūras gali tapti argumentu, stiprinančiu versiją apie gyvenvietę būtent saloje.

    Vis dėlto archeologai pabrėžia, kad būtina patikslinti chronologiją ir nustatyti, ar degimo pėdsakai tiesiogiai sietini su konkrečiu istoriniu epizodu. Praktinis iššūkis ir tai, kad dėl planuojamų statybų išsaugoti radinį vietoje greičiausiai nepavyks.

    Pranešama, kad planuojama parengti mūro fragmento atspaudą ir sukurti detalią 3D fotogrametrinę dokumentaciją. Tokia praktika vis plačiau taikoma Europoje, kai archeologinius objektus tenka fiksuoti maksimaliai tiksliai prieš pasikeičiant teritorijos naudojimui.

  • Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokštas keis vadovą

    Paryžiaus Eifelio bokštą valdančios bendrovės SETE vadovas Patrickas Branco Ruivo pranešė, kad pareigas paliks metų pabaigoje. Sprendimas paskelbtas po kilusio ginčo dėl moterų darbuotojų atskyrimo per protokolinį vizitą rugsėjo pradžioje.

    Vadovas SETE vadovavo nuo 2018 metų, o pastarosiomis savaitėmis įmonė susidūrė su reputacine krize ir vidine įtampa. Konfliktas išaugo iki streiko, kuris trumpam sutrikdė vieno svarbiausių Europos turistinių objektų darbą.

    Kas įvyko per vizitą?

    SETE nurodė, kad incidentas siejamas su itin konservatyvios hinduistų religinės organizacijos Bochasanwasi Akshar Purushottam Swaminarayan Sanstha narių apsilankymu. Tą dieną daliai Eifelio bokšte dirbančių moterų esą buvo liepta pasitraukti iš įprastų darbo vietų ir nedalyvauti priimant lankytojus.

    Šis sprendimas sukėlė Eifelio bokšto darbuotojų pasipiktinimą ir paskatino streiką. Dėl protesto rugsėjo 7 dieną Eifelio bokštas visai dienai buvo uždarytas, o tai Paryžiui tapo itin matomu signalu apie problemas organizuojant protokolinius apsilankymus.

    „Kai kurių darbuotojų buvo paprašyta palikti savo darbo vietas ir pasitraukti į kitas patalpas“, – teigiama darbuotojų pareiškime.

    Tyrimai ir išvados

    Po incidento buvo atlikti du tyrimai, kuriuos inicijavo Paryžiaus mero pavaduotojas Emmanuelis Grégoire. SETE pripažino, kad vidinis tyrimas atskleidė organizacinius trūkumus planuojant protokolinius vizitus.

    Įmonės teigimu, nustatyti nesklandumai lėmė situaciją, kai vizito dieną buvo atskirtos moterys darbuotojos, o tai įvardyta kaip nepriimtina. Tokia formuluotė rodo, kad problemos vertinamos ne tik kaip vienkartinis nesusipratimas, bet ir kaip sisteminio pasirengimo stoka.

    Objekto mastas ir reikšmė

    Eifelio bokštas yra vienas lankomiausių objektų Paryžiuje: jame dirba 402 darbuotojai, o per metus sulaukiama apie 6,7 mln. lankytojų. Skelbiama, kad metinė apyvarta siekia 156 mln. eurų, todėl bet kokie veiklos sutrikimai turi ir finansinių, ir reputacinių pasekmių.

    SETE yra vietos viešasis subjektas, kuris 99 proc. priklauso Paryžiaus miestui, o 1 proc. dalį valdo Didžiojo Paryžiaus metropolija. Vadovo pasitraukimas reiškia, kad artimiausiu metu bus sprendžiama ne tik dėl naujo vadovavimo, bet ir dėl aiškesnių taisyklių, kaip suderinti protokolą, darbuotojų teises ir nediskriminavimo principus.

  • Céline Dion sugrįžo į sceną Paryžiuje po šešerių metų: emocingas koncertas 30 000 gerbėjų

    Céline Dion sugrįžo į sceną Paryžiuje po šešerių metų: emocingas koncertas 30 000 gerbėjų

    Céline Dion šeštadienio vakarą Paryžiaus priemiestyje surengė pirmąjį pilnos trukmės koncertą po šešerių metų pertraukos. Dainininkė į sceną žengė Plenitude arenoje, kur ją pasitiko maždaug 30 000 žiūrovų.

    Sugrįžimas tapo vienu ryškiausių šio rudens muzikos įvykių Prancūzijoje, o į koncertą atvyko ir žinomi svečiai, tarp jų buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama bei Prancūzijos politikai. Tai buvo pirmasis pasirodymas iš numatyto 26 vakarų koncertų ciklo toje pačioje arenoje.

    Diagnozė ir ilgas kelias atgal

    2022 metais Céline Dion viešai pranešė, kad jai diagnozuotas itin retas neurologinis sutrikimas, vadinamas sustingusio žmogaus sindromu. Ši būklė gali sukelti stiprų raumenų sustingimą ir skausmingus spazmus, todėl atlikėjai teko atšaukti dalį suplanuotų pasirodymų.

    Ligos eiga ir gydymo procesas ilgą laiką kėlė abejonių, ar dainininkė apskritai dar galės koncertuoti. Dėl to Paryžiaus koncertas daugeliui tapo ne tik muzikinėmis naujienomis, bet ir asmeninės ištvermės istorija, kurią sekė gerbėjai visame pasaulyje.

    „Kelias buvo duobėtas, kelionė užtruko ilgiau, nei tikėjausi“, – sakė Céline Dion.

    „Šį vakarą noriu dainuoti jums. Dainuoti sau. Dainuoti gyvenimui“, – pridūrė ji.

    Didžiausi hitai ir publikos reakcija

    Koncerte skambėjo vieni geriausiai žinomų Dion kūrinių, tarp jų My Heart Will Go On ir Because You Loved Me. Pasirodymas sulaukė palankių vertinimų tiek iš gerbėjų, tiek iš kritikų, o emocingas dainininkės sugrįžimas tapo vakaro ašimi.

    Pasak renginio organizatorių ir žiniasklaidos pranešimų, publikos reakcija buvo itin šilta, o pati atlikėja ne kartą graudinosi. Tokia atmosfera sustiprino sugrįžimo žinutę, kad šis koncertas ženklina naują etapą po priverstinės pauzės.

    Sveikinimai ir dėmesys už Prancūzijos ribų

    Apie sugrįžimą viešai pasisakė ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, pasveikinęs atlikėją su sugrįžimu po šešerių metų. Žinutė socialiniuose tinkluose tapo dar vienu ženklu, kad Dion pasirodymas sulaukė plataus tarptautinio dėmesio.

    Nors sustingusio žmogaus sindromas laikomas neišgydomu, su tinkama priežiūra daliai pacientų pavyksta geriau valdyti simptomus ir grįžti prie kasdienės veiklos. Dion atvejis rodo, kad net ir esant sudėtingai diagnozei, reabilitacija bei kruopščiai suplanuotas krūvis gali atverti kelią sugrįžimui į sceną.

  • Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Popiežius Leonas XIV Paryžiuje sutraukė minias: į mišias laukiama net 600 000 žmonių

    Minia Paryžiuje ir rekordiniai skaičiai

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Prancūzijoje jau pirmąją dieną sutraukė įspūdingas minias. Vatikanas skelbė, kad penktadienį apie 300 000 žmonių sveikino pontifiką, kai jis popiežiamobiliu važiavo Paryžiaus gatvėmis.

    Vėliau tą pačią dieną dar apie 80 000 jaunų žmonių dalyvavo vigilijoje „Stade de France“ stadione Sen Deni mieste. Tokie skaičiai rodo išaugusį viešų religinių renginių mastą ir jų svarbą Prancūzijos katalikų bendruomenei.

    Mišios Santarvės aikštėje

    Šeštadienį pagrindiniu vizito akcentu taps didžiulės lauko mišios Paryžiaus Santarvės aikštėje. Organizatoriai tikisi, kad į pamaldas susirinks beveik 600 000 tikinčiųjų, o mišios turėtų prasidėti 15 valandą vietos laiku.

    Tokių masinių renginių logistika paprastai apima sustiprintas saugumo priemones, medicinos punktus ir srautų valdymą, kad būtų išvengta spūsčių. Paryžiuje dėl didelio žmonių skaičiaus įprastai ribojamas eismas ir koreguojamas viešojo transporto darbas, kad tikintieji galėtų saugiai pasiekti renginio vietą.

    „Labai džiaugiuosi būdama čia ir galėdama dalintis šia bendra energija. Mums, maronitams, dabartinės situacijos fone tai ypač svarbu, intensyviai melsimės už Artimuosius Rytus“, – sakė paryžietė Karine.

    Susitikimai su migrantais ir kelionė į Lurdą

    Šeštadienio rytą popiežius Leonas XIV apsilankė vyskupijos asociacijoje „Maison Bakhita“, kuri priima migrantus. Pranešta, kad su pontifiku susitiko įvairių tikėjimų žmonės, įskaitant krikščionis ir musulmonus.

    Vėliau jis lankėsi Paryžiaus katalikiškajame institute, kur aptarė Prancūzijoje pastebimą augantį krikšto sakramentą priimančių žmonių skaičių. Pastaraisiais metais Prancūzijos vyskupijos yra skelbusios apie didėjantį suaugusiųjų krikštų skaičių, ypač per Velykas, o tai siejama ir su jaunimo religinio tapatumo paieškomis.

    Dienos pabaigoje pontifikas turėtų vykti į Lurdą, kur vizitą pradės malda kartu su tikinčiaisiais. Lurdas laikomas viena svarbiausių katalikų piligrimystės vietų Europoje, todėl popiežiaus apsilankymas čia tradiciškai sutraukia dideles piligrimų grupes iš įvairių šalių.

  • Paryžiuje aukcione pasirodys retai matytas Monė paveikslas „Iris“: prognozuoja rekordą Prancūzijoje

    Paryžiuje aukcione pasirodys retai matytas Monė paveikslas „Iris“: prognozuoja rekordą Prancūzijoje

    Paryžiuje „Sotheby’s“ aukcione netrukus pasirodys itin retai viešai matytas Claude’o Monet paveikslas „Iris“. Darbas vertinamas 22–30 mln. eurų ir, jei prognozės pasitvirtins, gali tapti brangiausiai Prancūzijoje aukcione parduotu kūriniu.

    Paveikslas bus siūlomas spalio 22 dieną kartu su kitais kūriniais iš Schlumbergerių šeimos privačios kolekcijos. Iš viso pardavimui numatyti 28 darbai, o bendra aukciono vertė siekia daugiau nei 40 mln. eurų.

    Kodėl „Iris“ toks išskirtinis?

    Aukciono organizatoriai pabrėžia, kad „Iris“ išliko neįprastai geros būklės ir yra ypač autentiškas. Skelbiama, kad kūrinys neturi lako sluoksnio, yra ant originalios drobės ir nebuvo restauruotas.

    „Jis neturi lako, yra ant originalios drobės ir niekada nebuvo restauruotas. Kūriniai atrodo taip, kaip juos prieš 100 metų nutapė Monet“, – sakė „Sotheby’s“ Prancūzijoje modernaus ir šiuolaikinio meno skyriaus vienas vadovų Thomas Bompard.

    Meno istorikų teigimu, toks išsaugojimas ypač svarbus vėlyvajam Monet periodui, kai dailininkas kūriniuose ryškiai eksperimentavo su faktūra ir storais dažo sluoksniais. Lakas gali pakeisti spalvų tonus, o restauravimas kartais rizikuoja pažeisti pačią tapybos medžiagą.

    Šimtmetį kabėjo svetainėje

    „Iris“, kaip ir dar vienas aukcione siūlomas Monet kūrinys „Verkiantis gluosnis“, apie šimtmetį kabėjo Schlumbergerių šeimos namų svetainėje. Dėl to darbai ilgą laiką buvo beveik nematomi plačiajai visuomenei, o „Iris“ apskritai nebuvo plačiai rodomas spalvotose reprodukcijose.

    Pasak „Sotheby’s“, paveikslą įsigijo Jeanne Schlumberger, o sandoris vyko tiesiogiai per galerijos atstovus, ne aukciono salėje. Tokia kilmė ir ilga „tyla“ rinkoje dažnai didina kolekcininkų susidomėjimą, nes atsiranda retas šansas įsigyti kūrinį, kurio ilgai nebuvo viešoje apyvartoje.

    Rinka kaitinama Monet sukakties

    Susidomėjimą papildomai kursto ir sukaktis: 2026 metais sukanka 100 metų nuo Monet mirties. Paryžiuje tuo pačiu laikotarpiu numatomos parodos, skirtos dailininko kūrybai, o tokie renginiai dažnai veikia kaip katalizatorius meno rinkai.

    Tarp aukciono siūlomų kūrinių yra ne tik keturi Monet darbai, bet ir Camille Claudel skulptūra bei Gustave’o Moreau paveikslai. Taip pat parduodama trijų Paulio Cézanne’o kūrinių sieninė kompozicija, kurios centrinis paveikslas „La Ferme“ vertinamas 600 000–800 000 eurų.

    Skelbiama, kad dalis Cézanne’o kūrinių Prancūzijoje pripažinti nacionaliniais lobiais. Tokiais atvejais valstybei paprastai suteikiamas laikas apsispręsti dėl galimo įsigijimo, siekiant išlaikyti svarbius meno kūrinius šalies kolekcijose.

  • Prancūzijos neobankas „Qonto“ atidarė naują būstinę Paryžiaus centre: beveik dvigubai daugiau erdvės

    Prancūzijos neobankas „Qonto“ atidarė naują būstinę Paryžiaus centre: beveik dvigubai daugiau erdvės

    Prancūzijos neobankas „Qonto“ pristatė naują centrinę būstinę Paryžiaus centre. Įmonė persikelia į apie 11 000 kvadratinių metrų erdvę, kuri yra beveik dvigubai didesnė nei ankstesnė.

    „Qonto“ Europoje aptarnauja daugiau nei 600 000 smulkiojo ir vidutinio verslo bei laisvai samdomų specialistų. Bendrovė konkuruoja su tradiciniais finansų rinkos dalyviais, siūlydama skaitmenines paslaugas vienoje platformoje.

    Be pagrindinės verslo bankininkystės, klientams teikiamos įmonių mokėjimo kortelės, buhalterinės apskaitos ir išlaidų valdymo įrankiai, taip pat trumpalaikio finansavimo sprendimai. Toks modelis leidžia įmonėms kasdienius finansinius procesus tvarkyti vienoje sistemoje.

    Nuo „WeWork“ iki devynių aukštų

    Ankstesnė „Qonto“ būstinė buvo įsikūrusi „WeWork“ erdvėse Paryžiuje, o naujoji apima devynis aukštus. Biure įrengtos trys kavinės, veikia baristos paslauga, o darbuotojams numatytos poilsio ir bendros erdvės.

    Įmonė taip pat akcentuoja socialinės atsakomybės kryptį: baristos paslauga teikiama bendradarbiaujant su „Trèfle“, įtraukaus užimtumo maitinimo paslaugų bendrove, kuri įdarbina ir apmoko žmones su negalia.

    Komfortas ir tvarumo sprendimai

    Naujoje būstinėje įrengta sporto salė, sauna ir terasa su vaizdu į Paryžių. Siekiant mažinti poveikį aplinkai, dalis biuro baldų pasirinkta naudota, o tai tampa vis dažnesne praktika moderniuose biuruose.

    Interjere atsispindi bendrovės augimo istorija: ant sienų pateikiami Europos verslininkų portretai, viena susitikimų erdvė pavadinta pirmojo „Qonto“ kliento vardu. Taip pat įrengtas taškas, kuriame komandos gali klausytis klientų įrašų ir iš arti suprasti jų patirtis.

    „Šiandien „Qonto“ žengia svarbų žingsnį. Būtent čia kursime kitą bendrovės etapą. Judėdami link banko statuso, aiškiai siekiame tapti DI sprendimais paremtu Europos lyderiu bankininkystės ir finansų valdymo srityje smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – sakė „Qonto“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexandre Prot.

    Ekspertų vertinimu, tokie investiciniai žingsniai dažnai signalizuoja ne tik apie augančias komandas, bet ir apie ilgalaikę strategiją: stiprinti darbdavio patrauklumą, gerinti vidinį bendradarbiavimą ir kurti aiškų įmonės identitetą konkurencingoje Europos finansinių technologijų rinkoje.

  • Celine Dion grįžo į Paryžių: fanai išprotėjo, o jos trencas jau diktuoja 2026-ųjų madą

    Celine Dion grįžo į Paryžių: fanai išprotėjo, o jos trencas jau diktuoja 2026-ųjų madą

    Celine Dion vėl atsidūrė dėmesio centre: atlikėja ryte atskrido į Paryžių ir pirmą kartą po kelių mėnesių pasirodė viešumoje. Prie viešbučio ją pasitiko būrys gerbėjų, o dainininkė miniai atsakė šypsena ir mostu.

    Svarbiausia žinia gerbėjams – Dion pradeda naują karjeros etapą ir ruošiasi koncertų serijai „Plenitude Arena“ arenoje Nanterre. Tai bus vienas didžiausių jos sugrįžimų į sceną per pastaruosius metus, kai viešumoje ji pasirodydavo gerokai rečiau.

    Didžiulis susidomėjimas paskatino organizatorius plėsti planus: pranešta, kad koncertų ciklas papildytas dar 10 pasirodymų, numatytų 2027 metų gegužę. Toks sprendimas rodo, kad paklausa išlieka itin didelė, o bilietų rinka į popmuzikos ikonų pasirodymus Europoje vėl įgauna pagreitį.

    Paskutinė Dion gastrolėmis paremta programa „Courage World Tour“ buvo sustabdyta ir užbaigta 2020 metais, todėl naujieji pasirodymai fanams reiškia simbolinį sugrįžimą po ilgos pertraukos. Muzikos industrijoje tokie sugrįžimai dažnai lydimi išaugusio dėmesio, ypač kai atlikėjas renkasi dideles arenas ir kelių vakarų serijas.

    Vis dėlto Paryžiuje dėmesys krypo ne tik į muziką: aptarinėta ir jos išvaizda. Dion pasirinko klasikinį, bet šiuolaikiškai interpretuotą dvieilį trencą su išraiškingomis atlapų detalėmis ir dekoratyviais akcentais šonuose.

    Įvaizdį ji užbaigė diržu, surištu priekyje, po trencu vilkėjo juodą ilgomis rankovėmis megztinį. Prie derinio pritaikyti aukšti juodi zomšiniai „Alaïa“ batai su iškirpimais ir masyvesni, kaukės formos akiniai nuo saulės.

    Trencas pastaraisiais metais išlieka viena universaliausių investicijų į garderobą, o mados namai kas sezoną siūlo naujas jo variacijas. 2026 metų rudens tendencijose vis garsiau minimi šilti, sodrūs atspalviai, kurie pakeičia įprastą smėlio spalvos klasiką, bet išlaiko jos praktiškumą.

    Tarp dažniausiai prognozuojamų spalvų įvardijami karamelės, tofi, konjako, kupranugario vilnos ir šiltos smėlinės tonai. Jie lengvai derinami su juoda, ruda, kreminiais, pilkais ar tamsiai mėlynais drabužiais, todėl tinka tiek kasdieniams, tiek formalesniems deriniams.

    Dion pasirinkimas Paryžiuje tapo aiškiu signalu, kad klasika nebūtinai turi būti nuobodi. Kartais užtenka kelių netikėtų konstrukcinių detalių, modernių aksesuarų ir tinkamo atspalvio, kad seniai pažįstamas drabužis virstų ryškiausiu viso įvaizdžio akcentu.

  • Retai matytas Claude’o Monet paveikslas „Iris“ keliauja į „Sotheby’s“: kaina gali tapti rekordinė

    Retai matytas Claude’o Monet paveikslas „Iris“ keliauja į „Sotheby’s“: kaina gali tapti rekordinė

    „Iris“ – į aukcioną po šimtmečio

    Paryžiuje aukcionų namai „Sotheby’s“ ruošiasi parduoti retai viešai rodytą Claude’o Monet paveikslą „Iris“, kurio vertė, vertintojų skaičiavimu, gali siekti 22–30 milijonų eurų. Toks įkainis reikštų aukščiausią kada nors Prancūzijoje vienam paveikslui nustatytą aukciono įvertį.

    Kūrinys įtrauktas į spalio 22 dieną vyksiantį aukcioną, kuriame bus siūlomi darbai iš privačios Schlumberger šeimos kolekcijos. Iš viso parduodami 28 kūriniai, o bendra aukciono vertė vertinama daugiau nei 40 milijonų eurų.

    Kas išskirtinio šiame Monet darbe?

    „Iris“ laikomas vėlyvojo Monet periodui priskiriamu monumentaliu darbu, sukurtu menininko gyvenimo pabaigoje. Kuratoriai ir aukciono atstovai pabrėžia, kad paveikslas išlikęs neįprastai geros būklės, o tai meno rinkoje tiesiogiai veikia kainą.

    Skelbiama, kad drobė neturi lako sluoksnio, yra ant originalios drobės ir niekada nebuvo restauruota. Tai reta kombinacija, nes laikui bėgant daugelis paveikslų būna lakuojami ar taisomi, o bet kokia intervencija gali pakeisti spalvų tonus ir originalią faktūrą.

    „Jis nėra nulakuotas, yra ant originalios drobės ir niekada nebuvo restauruotas. Tai lygiai tokie, kokius Monet juos nutapė prieš 100 metų“, – sakė „Sotheby’s“ Prancūzijos modernaus ir šiuolaikinio meno padalinio vienas vadovų Thomas Bompard.

    Kolekcija, apie kurią kalbėta pašnibždomis

    Pasak meno istorikų, vėlyvajame kūrybos etape Monet itin akcentavo tapybos medžiagiškumą: storus dažo sluoksnius, reljefą, potėpio „kūną“. Dėl to bet koks valymas ar restauravimas, nors ir atliekamas profesionaliai, kelia riziką pažeisti paviršiaus struktūrą.

    „Iris“, kaip ir kitas aukcione siūlomas Monet kūrinys „Verkiantis gluosnis“, ilgą laiką buvo laikomas pakabintas Schlumberger šeimos svetainėje ir, teigiama, beveik nejudintas apie šimtmetį. Plačiajai visuomenei šis paveikslas esą menkai pažįstamas ir dėl to, kad iki šiol retai buvo pristatomas spalvotose reprodukcijose.

    Anot „Sotheby’s“, paveikslą Jeanne Schlumberger įsigijo tiesiogiai iš dailininko šeimos per galeristę Katia Granoff, ne aukciono salėje. Tokia kilmė, aiškiai dokumentuota proveniensė ir ilga istorija privačioje kolekcijoje paprastai sustiprina pirkėjų pasitikėjimą.

    Kodėl dėmesys kyla būtent dabar?

    Aukciono laikas sutampa su 100-osiomis Monet mirties metinėmis: menininkas mirė 1926 metų gruodžio 5 dieną. Ši sukaktis jau anksčiau paskatino naujas parodas ir publikacijas, o rinkoje tokie kultūriniai „inkarai“ dažnai padidina susidomėjimą bei kainų lūkesčius.

    Be Monet darbų, Schlumberger kolekcijos aukcione siūlomi ir kitų garsenybių kūriniai: minimi Paulio Cézanne’o ir Gustave’o Moreau paveikslai, taip pat Camille Claudel skulptūra. Atskirai dėmesio sulaukia Cézanne’o trijų darbų sieninė kompozicija, kurios centrinis paveikslas „La Ferme“ įvertintas 600 000–800 000 eurų.

    Prancūzijoje dalis Cézanne’o darbų pažymėti nacionalinio lobio statusu, kuris suteikia valstybei iki 30 mėnesių galimybę ieškoti finansavimo ir svarstyti įsigijimą. Tokie sprendimai neretai tampa papildomu veiksniu, formuojančiu aukcionų strategiją ir kolekcionierių lūkesčius.