CP v2

Tag: Paryžius

  • Ukraina parodė samurajaus šalmo kapsulę kariams: iki 10 viduje ir 360 laipsnių stebėjimas

    Ukraina parodė samurajaus šalmo kapsulę kariams: iki 10 viduje ir 360 laipsnių stebėjimas

    Tarptautinėje gynybos parodoje Eurosatory 2026 Paryžiuje pristatytas naujas Ukrainoje sukurtas sprendimas pėstininkų apsaugai – plieninė kapsulė, vizualiai primenanti samurajaus šalmą. Apie naujovę pranešta po to, kai ekspozicijoje ją pastebėjo gynybos temomis rašantis portalas Militarnyi.

    Gamintojo teigimu, kapsulės pagrindas yra trijų sluoksnių šarvuotas plienas, kurio bendras storis siekia 16 milimetrų. Papildomai numatyti metaliniai ekranai, skirti mažinti kumuliacinių kovinių galvučių šaudmenų poveikį ir taip didinti išgyvenamumą apšaudymo metu.

    Viduje vienu metu gali būti iki 10 ginkluotų karių, o konstrukcija suprojektuota taip, kad dengtų iš visų pusių. Perimetru įrengtos stebėjimo angos leidžia stebėti aplinką 360 laipsnių kampu, todėl kapsulė gali veikti ir kaip laikinas stebėjimo postas.

    Sprendimas orientuotas į greitą dislokavimą pavojingiausiuose ruožuose, kur reikia skubiai sustiprinti gynybą, įrengti ugnies tašką ar nedidelį vadavietės punktą. Tokia konstrukcija gali būti alternatyva klasikinėms įtvirtinimų sistemoms, kurioms reikia daugiau laiko, technikos ir darbo sąnaudų.

    Ukrainos kare, kai dalis fronto ruožų ilgą laiką išlieka santykinai statiški, greitai paruošiama, gerai apsaugota pozicija gali turėti praktinę vertę. Ji leidžia greičiau užimti ir išlaikyti vietovę, sumažinti nuostolius nuo skeveldrų, šaulių ugnies ar artilerijos smūgių fragmentacijos poveikio.

    Nors naudojamos medžiagos ir apsaugos lygis pristatomi kaip modernūs, pati idėja nėra nauja. Dar Sovietų Sąjungos laikais buvo kuriamos surenkamos plieninės konstrukcijos, skirtos greitam ugnies taškų ir stebėjimo postų įrengimui, o panašūs principai regione buvo taikomi ir po 2014 metų.

  • Maurice’o Utrillo drama Paryžiuje: Montmartro tapytojo šlovę lydėjo priklausomybė alkoholiui

    Maurice’as Utrillo – vienas ryškiausių XX amžiaus pradžios Paryžiaus tapytojų, išgarsėjęs Montmartro gatvelių, aikščių ir aptrupėjusių fasadų vaizdais. Jo kūryba dažnai siejama su vadinamąja Paryžiaus mokykla, o stilius atpažįstamas iš santūrios spalvų gamos, tikslių perspektyvų ir miesto melancholijos.

    Utrillo gyvenimo pradžia buvo paženklinta šeimos chaoso: jį augino ne tik motina Suzanne Valadon, bet ir artimieji, kurie praktiškai perėmė kasdienę vaiko priežiūrą. Valadon tuo metu pati buvo menininkė ir buvęs modelis, su Montmartro bohema gyvenusi intensyviai, o sūnaus aplinka nuo ankstyvų metų buvo permaininga.

    Anot pasakojimų, polinkis į alkoholį Utrillo gyvenime atsirado labai anksti ir greitai tapo destruktyvus. Paauglystėje jis esą vogdavo alkoholį iš namų, o mokykloje dėl elgesio problemų ilgainiui nebeišsilaikė, vis dažniau atsidurdamas socialinėje paraštėje.

    Alkoholis ir tapyba kaip terapija

    Jaunystėje jo būklė buvo siejama ne tik su priklausomybe, bet ir su psichikos sveikatos sutrikimais, kurių to meto medicina aiškino ribotai. Utrillo ne kartą pateko į gydymo įstaigas, o jo kasdienybė svyravo tarp ligoninės režimo ir bandymų grįžti į įprastą gyvenimą.

    Lemiamu lūžiu tapo rekomendacija užsiimti kūrybine veikla kaip terapija: motina pradėjo mokyti sūnų piešimo, kompozicijos ir tapybos pagrindų. Tapyba kurį laiką veikė kaip stabilizuojanti rutina, o kartu atskleidė talentą, kuris nesiremė akademine mokykla, bet buvo paremtas atkakliu kartojimu ir stebėjimu.

    Utrillo dažniausiai tapė tai, ką matė aplink save: Montmartro gatves, sienas, aikštes, malūnus, bažnyčių siluetus, nušiurusias užeigas. Kartojami motyvai tapo jo vizitine kortele, o miesto architektūra drobėse virto savotišku asmeninės būsenos žemėlapiu.

    Šlovė, apdovanojimai ir nuolatinė kova

    Po 1910 metų jo darbai vis dažniau atkreipė kritikų ir kolekcininkų dėmesį, o 1920-aisiais pavardė tapo žinoma ir už Prancūzijos ribų. Skaičiuojama, kad jam priskiriama daugiau nei 3 500 darbų, nors tiksli autorystė dėl dirbtuvėse kartotų motyvų ir versijų gausos kai kuriais atvejais diskutuojama.

    Tačiau kartu su pripažinimu Utrillo gyvenime nesitraukė priklausomybės ir sveikatos krizės. Finansinė sėkmė ne visada reiškė stabilumą: pasakojama, kad užbaigti paveikslai kartais virsdavo greitu būdu gauti pinigų, kurie vėl maitino žalingus įpročius.

    1928 metais Utrillo buvo įvertintas garbingu Prancūzijos apdovanojimu – Garbės legiono ordinu. Tai tapo simboliniu patvirtinimu, kad Montmartro kasdienybę tapęs menininkas įėjo į oficialų meno kanoną, net jei asmeninė kova taip ir nebuvo iki galo laimėta.

    Paskutiniai metai ir palikimas

    Vėlesniais metais Utrillo gyvenime atsirado daugiau religingumo, o jis pats bandė atsitraukti nuo Montmartro aplinkos, kuri jį ir formavo, ir griovė. Jis vedė Lucie Valore ir persikėlė gyventi į ramesnę vietą netoli Paryžiaus, tikėdamasis stabilesnio ritmo.

    1955 metais Utrillo mirė nuo plaučių ligos Dax mieste, o palaidotas buvo Montmartre, šalia vietų, kurias visą gyvenimą tapė. Jo istorija iki šiol dažnai minima kaip ryškus pavyzdys, kaip kūryba gali tapti ir išsigelbėjimu, ir trapia atrama žmogui, nuolat balansuojančiam tarp talento, ligos ir priklausomybės.

  • Karščio banga Paryžiuje: gyventojai nakvoja parkuose, nes butai nebeatsvėsta net naktį

    Karščio banga Paryžiuje: gyventojai nakvoja parkuose, nes butai nebeatsvėsta net naktį

    Prancūziją užklupus intensyviai karščio bangai, dalis Paryžiaus gyventojų ieško vėsos ten, kur jos dar įmanoma rasti be kondicionieriaus, – miesto parkuose. Kai kuriems tai tapo ne pavieniu nuotykiu, o praktišku sprendimu: naktimis butai, ypač viršutiniuose aukštuose, ilgai išlaiko dienos kaitrą.

    Viename didžiausių žaliųjų miesto plotų, Parc des Buttes-Chaumont, žmonės į parką atvyksta su antklodėmis, hamakais ir pripučiamais čiužiniais. Vėsesnis nakties oras, pavėsis ir atviresnės erdvės leidžia lengviau ištverti temperatūrą, kuri tankiai apstatytuose kvartaluose sumažėja tik minimaliai.

    „Šiąnakt čia jau kaip tikrame viešbutyje“, – sakė Camille Arregun, į parką atsinešusi kūdikį, kad išvengtų tvankos namuose.

    „Man būtų kur kas geriau miegoti po žvaigždėmis nei bute, kur viduje tiesiog nepakeliamai karšta“, – sakė Agathe Chebassier.

    Gyventojai pasakoja, kad dalis žmonių į parkus užsuka tik kelioms valandoms, kol šiek tiek atvėsta, tačiau kiti pasiruošę likti iki ryto. Paryžiuje, kaip ir daugelyje didmiesčių, karščio poveikį sustiprina vadinamasis miesto šilumos salos efektas: asfaltas, betonas ir pastatų stogai sukaupia šilumą dieną ir ją lėtai atiduoda naktį.

    Ši situacija išryškina seną sostinės problemą – ne visų būstų pritaikymą vis dažnėjančioms karščio bangoms. Specialistai primena, kad didžiausią riziką patiria vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis, o pagrindinės rekomendacijos išlieka paprastos: gerti pakankamai vandens, vengti fizinio krūvio per kaitrą, laikytis pavėsyje ir, jei įmanoma, vėsinti patalpas naktį.

    Prognozuojama, kad Europoje karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, todėl miestai vis aktyviau ieško sprendimų – nuo papildomų želdynų ir pavėsio zonų iki vėsinimo centrų bei pastatų modernizavimo. Paryžiuje šios priemonės tampa vis aktualesnės, kai net nakties vėsa kai kuriose miesto dalyse nebeatneša palengvėjimo.

  • Anja Rubik Paryžiuje pribloškė drąsiu nėriniuotu bodžiu: apie šį derinį kalba visas internetas

    Anja Rubik Paryžiuje pribloškė drąsiu nėriniuotu bodžiu: apie šį derinį kalba visas internetas

    Anja Rubik Paryžiuje pasirodė „Saint Laurent“ vyrų kolekcijos pavasaris–vasara 2027 pristatyme ir akimirksniu atsidūrė fotografų dėmesio centre. Modelis pasirinko drąsų, juodą, iš permatomų nėrinių pasiūtą bodį su gilia iškirpte, kurį derino su garstyčių spalvos pieštuko silueto sijonu.

    Įvaizdį užbaigė permatomi aukštakulniai smailėjančia nosele ir ryškūs aksesuarai, kurie tapo pagrindiniu akcentu. Daugiausia žvilgsnių prikaustė masyvūs retro stiliaus auskarai, primenantys gintaro žiedus, suteikę deriniui vakarinės prabangos.

    Nėriniai grįžta į kasdienybę

    Mados industrijoje nėriniai pastaraisiais sezonais ryškiai išeina iš vien vakarinės ar apatinio trikotažo estetikos rėmų. Podiumuose ir gatvės madoje jie vis dažniau naudojami kaip sluoksniavimo detalė, dėvima po švarkais, odinėmis striukėmis ar laisvesniais švarkeliais.

    Kartu stiprėja tendencija nėrinius paversti pagrindiniu įvaizdžio elementu, kai papildomų akcentų beveik nebereikia. Nėriniuoti sijonai, palaidinės ar net kelnės kuria ryškų charakterį, todėl stilius atrodo apgalvotas net ir su minimaliais batais ar rankine.

    XXL papuošalai ir kontrastai

    Rubik pasirinkimas dar kartą priminė, kad XXL aksesuarai tinka ne tik maksimalistiniams deriniams. Jie vis dažniau pasitelkiami ir minimalistinėje stilistikoje, kai vienas didelis papuošalas pakeičia visą aksesuarų rinkinį ir suteikia šiuolaikišką kryptį.

    Permatomų, lengvų faktūrų ir masyvesnės, geometriškos juvelyrikos kontrastas šiuo metu laikomas vienu patikimiausių būdų įvaizdžiui suteikti madingos įtampos. Norint išlaikyti balansą, svarbiausia pasirinkti vieną dominuojantį akcentą ir suderinti jį su aiškiomis silueto proporcijomis.

  • Paryžiaus Cirque d’Hiver pradeda renovaciją: kaip per 18 mėnesių grįš XIX amžiaus spindesys

    Paryžiaus Cirque d’Hiver pradeda renovaciją: kaip per 18 mėnesių grįš XIX amžiaus spindesys

    Prasideda istorinės salės atnaujinimas

    Paryžiuje pradėti vienos žymiausių miesto pasirodymų erdvių, Cirque d’Hiver, renovacijos darbai. Pastatas duris atvėrė 1852 metais, o dabar siekiama kuo tiksliau atkurti pirminę jo išvaizdą ir dekorą.

    Pirmasis etapas startavo šią savaitę ir apima maždaug dvidešimties Antrosios Prancūzijos imperijos laikotarpio dekoratyvinių freskų restauravimą. Jos įrengtos virš žiūrovų vietų ir laikomos vienu svarbiausių interjero akcentų.

    „Dirbame etapais: viską nuimame, apžiūrime objektą ir atliekame įvertinimą tiek saugos, tiek bendros būklės prasme: ar pažeista, stipriai pažeista, ar galima išsaugoti, ar jau nebeįmanoma“, – sakė už darbus atsakingas architektas ir inžinierius Stéphane Millet.

    Sudėtingiausia dalis – nuėmimas

    Specialistų teigimu, didžiausias iššūkis yra atsargiai nuimti tapybą nepažeidžiant senos medžiagos. Freskų pagrindas per dešimtmečius tapo standesnis, o deformacijas sustiprino drėgmės poveikis.

    Virš dekorų esantys langai, anot projekto vadovo, ilgą laiką kėlė riziką dėl pratekėjimų ir kondensato, kuris galėjo tekėti žemyn ir ardyti paviršių. Dėl to restauratoriai privalo dirbti itin lėtai ir kontroliuojamai.

    „Esminė ir sunkiausia dalis yra nuėmimas. Drobė per laiką įgijo standumo, o iškraipymų atsirado todėl, kad viršuje yra langai ir buvo pratekėjimų bei nekontroliuoto kondensato, kuris pažeidė kūrinį“, – sakė Stéphane Millet.

    Komanda planuoja freskas padengti apsaugine plėvele, kuri turėtų suminkštinti pagrindą ir leisti dekorą nuleisti vientisu gabalu virš žiūrovų vietų. Teigiama, kad ši priemonė lengvai pašalinama ir nedaro žalos kūriniams.

    „Tuomet jas siųsime į restauravimo dirbtuves, kur apsauginė plėvelė bus nuimta ir prasidės itin sudėtingas atkūrimo procesas, nes jau matome, kad kai kuriose vietose anksčiau būta retušavimo“, – sakė Stéphane Millet.

    Ką dar žadama atnaujinti?

    Restauravimo etapui, susijusiam su freskomis, numatoma skirti nuo dvylikos iki aštuoniolikos mėnesių. Projekto vadovas pabrėžia, kad tikslas yra sugrąžinti vaizdą, kuris būtų beveik visiškai ištikimas istoriniam originalui.

    Vėliau darbai apims žiūrovų vietų atnaujinimą ir vitražų sugrąžinimą į angas virš freskų, kad interjeras atgautų pirminį šviesos ir spalvų efektą. Taip pat planuojama restauruoti polichrominę drobę, dengiančią lubas.

    Ši platesnė renovacijos dalis, kaip nurodoma projekto aprašuose, gali tęstis šešerius–septynerius metus ir būtų vykdoma vasaromis, kad kuo mažiau trikdytų Cirque d’Hiver renginių programą. Projekto vertė siekia kelis milijonus eurų, o iniciatyvą vykdo Bouglione šeima, valdanti areną beveik šimtmetį.

    Pranešama, kad darbams taip pat pritaria kultūros paveldo priežiūroje dalyvaujančios regioninės institucijos ir Île-de-France regiono valdžia. Tokia partnerystė dažnai laikoma būtina, kai atnaujinami istoriniai objektai, kurių vertė svarbi ne tik renginių rinkai, bet ir miesto kultūriniam identitetui.

  • Paryžius per karščio bangą siūlo nemokamus seansus su kondicionieriumi: kam skiriama pirmenybė

    Paryžius per karščio bangą siūlo nemokamus seansus su kondicionieriumi: kam skiriama pirmenybė

    Europą jau kelias dienas alina užsitęsusi karščio banga, o didžiausias poveikis fiksuojamas Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Valdžios institucijos skelbia įspėjimus, dalis mokyklų uždaromos, kai kurie renginiai atšaukiami, gyventojai raginami vengti nebūtinų kelionių.

    Prancūzijoje birželio pabaigos temperatūros šiemet pasiekė ypač aukštas reikšmes, o tai atsiliepė ir sveikatos rodikliams. Šalies vadovybė viešai priminė apie padidėjusią riziką per kaitrą, ypač kai žmonės ilgiau būna prie vandens telkinių, o miestai susiduria su vadinamuoju šilumos salos efektu.

    Nemokami seansai karščiausiu metu

    Ieškodamas praktinių sprendimų, Paryžiaus 10-ajame rajone veikiantis nepriklausomų kino teatrų tinklas pradėjo iniciatyvą Ciné-clim. Jos esmė paprasta: karščiausiomis dienos valandomis gyventojams siūlomi nemokami popietiniai kino seansai kondicionuojamose salėse.

    Programa vykdoma keliuose kino teatruose, tarp jų L’Archipel, Le Brady ir Le Louxor. Nemokami seansai paprastai rengiami nuo 13 iki 16 valandos, kai mieste dažniausiai fiksuojami aukščiausi temperatūrų pikai.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad pirmenybė teikiama žmonėms, kuriems karštis pavojingiausias. Į šią grupę įtraukiami jaunesni nei 25 metų asmenys, vyresni nei 65 metų gyventojai, nėščiosios ir žmonės, turintys judėjimo sunkumų.

    Bilietai išduodami atvykus į konkretų kino teatrą ir pateikus asmens dokumentą. Tokia tvarka leidžia greitai patikrinti, ar žmogus patenka į prioritetines grupes, ir kartu išlaikyti iniciatyvą kuo paprastesnę, be išankstinių registracijų internetu.

    Miesto priemonės ir platesnis kontekstas

    Paryžiaus savivaldybė šią idėją pristato kaip dalį platesnio karščio valdymo priemonių paketo. Tarp taikomų sprendimų minimos vėsinimosi erdvės, vėsesnė patalpa rotušėje, prižiūrimas maudymasis Canal Saint-Martin kanale bei ilgiau atveriamos žaliosios zonos.

    Tokios priemonės vis dažniau tampa europinių miestų kasdienybe, nes šilumos bangos kartojasi dažniau ir trunka ilgiau. Viešos, kondicionuojamos erdvės per kaitrą laikomos viena efektyviausių trumpalaikių priemonių, padedančių sumažinti perkaitimo riziką ir suteikti gyventojams saugią atokvėpio vietą.

    Tuo metu kituose Prancūzijos miestuose planuojamos ir su kinu susijusios akcijos: šiemet rengiama Semaine du Cinéma, kurios metu bilietai kainuoja apie 5 eurus. Tai papildoma paskata karščio dienomis rinktis vėsesnes, uždaras kultūros erdves.

  • Fête de la Musique 2026: kai visa Prancūzija virsta koncertų scena, o karštis kelia iššūkių

    Fête de la Musique 2026: kai visa Prancūzija virsta koncertų scena, o karštis kelia iššūkių

    Birželio 21 dieną Prancūzijoje vyks Fête de la Musique, šiemet rengiama jau 45-ąjį kartą. Per vasaros saulėgrįžą miestų aikštės, parkai ir gatvės tradiciškai tampa atviromis scenomis, kur muzika skamba nuo popietės iki vėlyvos nakties.

    Šventę koordinuoja Prancūzijos kultūros ministerija, tačiau jos esmė išlieka ta pati: muzika išeina iš salių į viešąsias erdves, o pasirodymai skirti plačiai auditorijai. Dalis koncertų būna profesionalūs, kita dalis labiau bendruomeniniai, todėl programos tonas skirtinguose miestuose gali smarkiai kisti.

    Kas šiemet laukia miestuose

    Paryžiuje šiemet išskiriamas džiazas, o vienas ryškesnių akcentų numatomas prie Palais-Royal. Tuo pat metu įvairiuose rajonuose tradiciškai pasirodo ir gatvės muzikantai, ir DJ, ir chorai, tad renkantis maršrutą dažnai tenka spręsti ne ką pamatyti, o ko nespėsi.

    Didmiesčiuose programa driekiasi per keliasdešimt lokacijų, todėl praverčia iš anksto pasitikrinti, ar kai kuriems pasirodymams nereikia registracijos. Nors šventė dažniausiai nemokama, dalis renginių vyksta ribotoje erdvėje arba su įėjimo kontrole.

    Nemokama, bet ne visada paprasta

    Organizatoriai kasmet pabrėžia prieinamumą, tačiau praktikoje patogumą lemia ir logistika. Viešasis transportas pagrindiniuose miestuose paprastai kursuoja ilgiau nei įprastai, kad žmonėms būtų paprasčiau grįžti po naktinių koncertų.

    Vis dėlto 2026 metais dėmesį papildomai traukia orai: prognozuojama, kad Paryžiuje temperatūra gali siekti apie 38 laipsnius, o Lione apie 40 laipsnių. Tokios sąlygos reiškia didesnę perkaitimo ir dehidratacijos riziką, ypač ten, kur žmonės ilgai būna minioje ir saulėje.

    Kodėl šventė tapo tarptautinė

    Fête de la Musique seniai peržengė vienos šalies ribas ir tapo patraukli turistams, planuojantiems savaitgalį Prancūzijoje. Šventės sėkmę stiprina ir platesnė tendencija: prancūziška muzika pastaraisiais metais vis labiau girdima tarptautinėse platformose.

    „Spotify“ „Loud and Clear“ ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais prancūzų kalbos turinys pasiekė rekordus, o pasaulyje jį vartojo daugiau nei 148 000 000 naudotojų. Tarp dažniausiai klausomų atlikėjų minimi Stromae, Aya Nakamura, Videoclub ir GIMS, o tai rodo, kad rinka auga ne tik vietoje.

    „Ši banga padėjo muzikos industrijai atsitiesti po krizės“, – sakė „Spotify“ vadovas Prancūzijai, Belgijai ir Liuksemburgui Antoine Monin.

    Norintiems patirti šventę paprasčiausias patarimas išlieka senas: pasirinkti vieną rajoną ar kelias artimas vietas ir leisti muzikai vesti, o ne bandyti aprėpti viską. Karščio sąlygomis ypač svarbu turėti vandens, dėvėti patogią avalynę ir vengti ilgo buvimo atviroje saulėje.

  • Jennifer Lopez Paryžiuje parodė džinsus, kurie lieknina figūrą: šis modelis tinka beveik kiekvienai

    Jennifer Lopez Paryžiuje parodė džinsus, kurie lieknina figūrą: šis modelis tinka beveik kiekvienai

    Jennifer Lopez Paryžiuje buvo užfiksuota su įvaizdžiu, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, tačiau veikia beveik be klaidų. Dainininkė ir aktorė pasirinko derinį, kuriame susitinka patogumas, klasika ir aiški silueto logika.

    Pagrindą sudarė trys laiko patikrinti drabužiai: laisvesnio kirpimo melsvi marškiniai, ilgas smėlio spalvos lietpaltis ir plačių klešnių džinsai su aukštu liemeniu. Būtent džinsai tapo įvaizdžio ašimi ir tuo pačiu mados akcentu, kuris pastaraisiais sezonais niekur nedingsta.

    Plačios klešnės ir aukštas liemuo vizualiai pailgina kojas, išryškina liemenį ir sukuria subalansuotas proporcijas. Stilistai šį modelį vertina dėl universalumo: jis dažnai tinka ir smėlio laikrodžio figūrai, ir stačiakampiui, ir kriaušės tipui, nes neaptempia klubų ir leidžia lengviau kurti vertikalią liniją.

    Lopez liemenį dar labiau pabrėžė diržu, o po džinsų klešnėmis paslėpti smailianosiai aulinukai sustiprino ilgesnių kojų efektą. Tai vienas paprasčiausių triukų, kai avalynė neperskirsto proporcijų ir nepertraukia silueto ties kulkšnimi.

    Įvaizdį užbaigė prabangūs aksesuarai: rankinė iš „Hermès“ ir dideli, apvalesnių formų saulės akiniai. Tokie akcentai kasdienį derinį greitai pakelia į tvarkingo miesto stiliaus lygį, tinkantį tiek susitikimui, tiek pasivaikščiojimui.

    Platiems, aukšto liemens džinsams palankios ir naujausios mados kryptys: grįžta 7-ojo ir 10-ojo dešimtmečių įkvėpti siluetai, o vartotojai vis dažniau renkasi patogesnius, judesių nevaržančius drabužius. Dėl to šis kirpimas tampa praktišku pasirinkimu ieškantiems džinsų, kuriuos lengva derinti su marškiniais, megztiniais ar švarku.

  • Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Plaustas-knygynas prie Senos

    Paryžiuje, prie pat Notre-Dame katedros, šį mėnesį atidarytas plūduriuojantis knygynas „Nanna“. Jis įrengtas baržoje Quai de Montebello krantinėje ir, organizatorių teigimu, čia veiks artimiausius dešimt metų.

    Sumanymas išsiskiria ne tik vieta, bet ir formatu: tai savitarnos knygų erdvė, kur lankytojai gali laisvai vartyti leidinius ir pasiimti juos skaityti. Kūrėjai pabrėžia, kad knygos skolinamos be įsipareigojimo jas grąžinti.

    5 000 knygų be kasos

    Baržoje sukaupta daugiau nei 5 000 knygų, suskirstytų pagal temas ir žanrus. Kolekcijoje daug dėmesio skiriama moterų autorėms, tačiau čia taip pat galima rasti prancūzų literatūros klasikos, pasaulio literatūros, poezijos ir dramos.

    Lankytojai gali ne tik pasiimti patikusią knygą, bet ir palikti savo atsineštų leidinių. Taip kuriama nuolat kintanti lentyna, kurioje pasiūla priklauso ir nuo pačių skaitytojų.

    „Senos upė visada buvo didžiulis įkvėpimo šaltinis menininkams ir poetams. Todėl atrodė visiškai natūralu literatūrinę baržą įkurdinti ant vandens“, – sakė vienas projekto įkūrėjų Nicolas Laugero Lasserre.

    Vakare knygynas virsta klubu

    Dieną „Nanna“ veikia kaip rami skaitymo ir knygų mainų vieta, o vakare keičia ritmą. Organizatoriai skelbia, kad baržoje vyks DJ pasirodymai, literatūriniai renginiai, susitikimai su autoriais, taip pat veiks baras.

    Toks modelis atliepia platesnę tendenciją, kai knygynai ir bibliotekos Europoje vis dažniau tampa daugiafunkcėmis bendruomenių erdvėmis. Jos konkuruoja ne tik knygų pasirinkimu, bet ir patirtimi, kuri skatina užsukti net tuos, kurie paprastai knygynuose neužsibūna.

    Knygynams Prancūzijoje – sudėtingas metas

    „Nanna“ startuoja tuo metu, kai Prancūzijos knygynų sektorius susiduria su spaudimu: auga veiklos kaštai, stiprėja internetinės prekybos konkurencija, o daliai mažų knygynų vis sunkiau išlaikyti stabilų lankytojų srautą.

    Centre national du Livre duomenimis, 2025 metais Prancūzijoje pirmą kartą per pastarąjį laiką užsidarė daugiau knygynų, nei atsidarė: fiksuotos 85 uždarymo ir 83 atidarymo atvejai. Todėl naujos, netradicinės iniciatyvos Paryžiuje vertinamos ir kaip bandymas pritraukti skaitytojus naujais būdais.

    „Tai suteikia vilties, nes gali paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į knygas ir literatūrą“, – sakė atidarymo savaitę apsilankiusi vizualioji menininkė Aurore Chevalier.

  • Paryžiuje nuteista gruzinų grupė dėl retų Puškino knygų vagysčių: bausmės iki 7 metų

    Paryžiuje nuteista gruzinų grupė dėl retų Puškino knygų vagysčių: bausmės iki 7 metų

    Paryžiaus teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl retų XIX amžiaus rusų literatūros leidinių vagysčių iš prestižinių bibliotekų Paryžiuje ir Lione. Šeši Sakartvelo piliečiai nuteisti už dalyvavimą nusikalstamoje grupėje, o skirtos bausmės siekia nuo 18 mėnesių lygtinai iki septynerių metų laisvės atėmimo.

    Tarp pagrobtų vertybių buvo Aleksandro Puškino kūriniai, įskaitant ankstyvą Boriso Godunovo leidimą, taip pat Michailo Lermontovo ir Nikolajaus Gogolio tekstai. Prokuratūra šią bylą apibūdino kaip kruopščiai suplanuotą ir ciniškai įvykdytą operaciją, nukreiptą į kultūros paveldą.

    Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įtariamieji bibliotekose pirmiausia užsisakydavo retus egzempliorius kaip skaitytojai, juos fotografuodavo ir išmatuodavo. Vėliau originalai būdavo pakeičiami itin tiksliai pagamintomis klastotėmis, kurios iš pirmo žvilgsnio esą buvo beveik nepastebimos.

    Vien Prancūzijos nacionalinė biblioteka (BnF) įvertino patirtą žalą maždaug 770 000 eurų. Teismo posėdžiuose pabrėžta, kad nė vienas pavogtas kūrinys iki šiol nebuvo sugrąžintas, nors tyrėjai teigia sekantys galimus jų judėjimo antikvarinių leidinių rinkoje pėdsakus.

    Du asmenys teisti jiems nedalyvaujant, nes jie buvo sulaikyti Sakartvele, o ši šalis paprastai neišduoda savo piliečių. Kiti du įtariamieji, anksčiau teisti Baltijos valstybėse dėl panašių vagysčių, buvo laikinai perduoti Prancūzijai, kad stotų prieš teismą.

    Griežčiausia bausmė skirta 50 metų Mikheilui Z. – septyneri metai kalėjimo ir nuolatinis draudimas būti Prancūzijos teritorijoje atlikus bausmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad jis jau buvo nuteistas Lietuvoje už organizuotas XIX amžiaus leidinių vagystes, kurių vertė viršijo 600 000 eurų.

    Kitas kaltinamasis, 49 metų Beqa T., Paryžiuje nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimo, o anksčiau Estijoje jam buvo paskirta trejų metų ir šešių mėnesių bausmė. Ši aplinkybė, teisėsaugos vertinimu, rodo pasikartojantį veikimo modelį ir ryšius tarp skirtingose šalyse vykdytų nusikaltimų.

    Ar tai bandymas susigrąžinti paveldą?

    Byla siejama su platesne vagysčių banga, kuri pastaraisiais metais palietė bibliotekas įvairiose Europos šalyse. Pranešta, kad analogiški nusikaltimai fiksuoti ir Vokietijoje, Šveicarijoje bei Čekijoje, todėl buvo sudaryta bendro tyrimo komanda, koordinuojama per Europol ir Eurojust mechanizmus.

    Prancūzijos tyrėjai kelia versiją, kad vagystės galėjo būti susijusios su bandymais perkelti ar susigrąžinti rusų kultūros paveldą, didėjant įtampai tarp Maskvos ir Europos po 2022 metais pradėto plataus masto karo Ukrainoje. Vienas iš tyrime aptartų epizodų – retų leidinių pasiūlymai antikvarinėse rinkose, kai konkretūs egzemplioriai buvo sieti su dingusiais BnF fondų leidiniais.

    BnF atstovų teigimu, institucija nepraranda vilties susigrąžinti pavogtas knygas, nors kol kas tai nepavyko. Euronews nurodė kreipusis į BnF dėl informacijos, ar po šių įvykių buvo sustiprintos saugumo priemonės, tačiau publikavimo metu atsakymo nebuvo gauta.

    „Mes neprarandame vilties šiuos leidinius rasti“, – sakė BnF teisininkas Alexandre de Konn.