Tag: Paryžius

  • Po Notre-Dame aikšte – romėnų Paryžius: kas rasta 4 metrų gylyje ir ką tai keičia projekte?

    Po Notre-Dame aikšte – romėnų Paryžius: kas rasta 4 metrų gylyje ir ką tai keičia projekte?

    Kas slypi po aikšte

    Kol turistai rikiuojasi prie Paryžiaus Notre-Dame katedros, vos už kelių metrų nuo jų kojų archeologai atidengia istorijos sluoksnius. Tyrimai vyksta aikštėje priešais katedrą, kur planuojama tvarkyti viešąją erdvę.

    Kasinėjimai vykdomi maždaug 4 metrų gylyje, o radiniai apima beveik 2 000 metų laikotarpį. Po viduramžių Paryžiumi ryškėja romėnų laikų Lutecijos kvartalo pėdsakai.

    Dabartiniai darbai pradėti dėl miesto sprendimo pertvarkyti aikštę priešais katedrą, kuri po 2019 metais įvykusio gaisro vėl atverta lankytojams 2024 metų pabaigoje. Prieš pradedant statybos ir aplinkos tvarkymo darbus, tokio amžiaus mieste privaloma ištirti, kas yra po žeme, ir užtikrinti radinių apsaugą.

    Dalį aikštės pavertus atvira kasinėjimų zona, archeologai sako, kad pirmieji pėdsakai pasirodo jau maždaug 50 centimetrų gylyje. Kai kuriomis dienomis komandos surenka iki 15 dėžių įvairių artefaktų.

    „Tai reta proga dirbti su projektu, kuris apčiuopiamai prisidės prie Paryžiaus istorijos“, – sakė Paryžiaus archeologijos padalinio konservatorė Lucie Altenburg.

    Radiniai: nuo keramikos iki Konstantino monetos

    Gilyn einant, aiškėja skirtingi laikotarpiai: viršuje – viduramžių liekanos, po jomis – merovingų ir karolingų laikų struktūros. Dar žemiau atsiveria tankiai užstatytas romėnų kvartalas.

    Tarp šimtų rastų objektų minimi ąsočiai, puodeliai ir keramikos dirbiniai, dalis jų išlikę neįprastai gerai. Archeologų teigimu, vientisos keramikos radiniai tokiose vietose nėra dažni, o šiuo atveju išsaugojimui galėjo padėti minkštesnės, organinėmis atliekomis prisotintos nuogulos.

    „Retai randame visiškai išlikusios keramikos, bet čia kai kuriuos dirbinius neįtikėtinai gerai išsaugojo gruntas“, – sakė archeologė Valentine Breloux.

    Tarp reikšmingesnių radinių įvardijama ketvirtojo amžiaus moneta su Romos imperatoriaus Konstantino atvaizdu. Tokie radiniai archeologams svarbūs datuojant sluoksnius ir tikslinant, kada konkreti teritorija buvo naudojama ar perstatoma.

    Taip pat aptikta keramikos šukių su blankiais rausvais žymėjimais vidinėje pusėje, tačiau jų reikšmė kol kas neišaiškinta. Tokie ženklai gali būti susiję su dirbtuvių praktika, prekybos žymėjimu ar naudojimo paskirtimi, bet interpretacijai prireiks papildomų tyrimų.

    Kaip kasinėjimai susiję su miesto planais

    Kasinėjimai vyksta tuo pat metu, kai Paryžius siekia aikštę priešais Notre-Dame pritaikyti prie karščio bangų ir augančių temperatūrų. Projektu numatyta daugiau žalumos ir pavėsio, planuojama pasodinti apie 160 medžių.

    Tokie sprendimai Europos miestuose vis dažniau siejami su klimato kaitos poveikiu, ypač tankiai užstatytose istorinėse erdvėse, kur vasarą stiprėja šilumos salos efektas. Vis dėlto Paryžiaus centre bet kokie gilesni darbai praktiškai visada reiškia archeologinius tyrimus, nes po gatvėmis ir aikštėmis slypi kelių epochų infrastruktūra.

    Projektą planuojama didžiąja dalimi užbaigti iki 2028 metų. Archeologai tikisi, kad iki tol pavyks nusileisti dar giliau nei romėnų sluoksniai ir patikrinti, ar išliko ankstyviausių vietovės gyventojų, galų, pėdsakų.

    „Atrodo, kad Notre-Dame vėl atgyja. Atvyksti pamatyti katedros ir supranti, kad po tavo kojomis yra dar vienas miestas“, – sakė turistė Emily Carter.

  • Vėjas apgadino menininko JR instaliaciją ant Pont-Neuf: atidarymas Paryžiuje atidedamas

    Vėjas apgadino menininko JR instaliaciją ant Pont-Neuf: atidarymas Paryžiuje atidedamas

    Kas nutiko ant Pont-Neuf

    Paryžiaus Pont-Neuf, laikomas seniausiu miesto tiltu, šią savaitę tapo ne įprasto eismo, o šiuolaikinio meno naujienų centru. Stiprus vėjas ir smarki liūtis apgadino menininko JR instaliaciją „La Caverne du Pont-Neuf“, todėl planuotas atidarymas atidedamas.

    Organizatoriai nurodo, kad sprendimas priimtas likus vos kelioms dienoms iki numatytos inauguracijos. Tiksli nauja atidarymo data dar neįvardijama, nes pirmiausia laukiama techninės apžiūros išvadų.

    Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti praplėšta drobė, pro kurią atsiveria pripučiama konstrukcijos dalis. Partneriai pabrėžia, kad galutinė žalos apimtis bus aiški tik atlikus būklės įvertinimą.

    „Nuspręsta atidarymą perkelti į laiką po birželio 6 dienos, o nauja data bus nustatyta įvertinus techninės apžiūros išvadas“, – teigiama bendrame Atelier JR, Christo ir Jeanne-Claude fondo bei Amicale des Ponts de Paris pranešime.

    Duoklė istoriniam projektui

    JR sumanymas tiesiogiai siejamas su 1985 metais įvykusiu projektu, kai menininkai Christo ir Jeanne-Claude laikinai apgaubė Pont-Neuf audiniu. Šis įvykis laikomas viena ryškiausių laikinojo meno intervencijų Paryžiaus viešosiose erdvėse.

    Kaip ir istorinis tilto apgaubimas, dabartinė instaliacija finansuojama privačiomis lėšomis, be viešojo finansavimo, nurodo projekto komanda. Planuota, kad kūrinys bus lankomas nemokamai, visą parą, iki birželio 28 dienos.

    Pažadas įtraukti pojūčius

    „La Caverne du Pont-Neuf“ sumanyta kaip didelio mastelio optinė iliuzija, primenanti uolėtą reljefą, kuri turėjo pakeisti įprastą tilto vaizdą ir sukelti skirtingų reakcijų. Organizatoriai akcentuoja, kad tai turėjo būti ne tik vizualinis, bet ir sensorinis potyris.

    Numatyta, kad instaliaciją lydės garso takelis, kurį sukūrė buvęs grupės Daft Punk narys Thomas Bangalter. Taip pat suplanuota kvapų dalis, prie kurios dirbo parfumerijos namai „Odore Scola“, siekiant sustiprinti pasakojimą ir emocinį įspūdį.

    Projekto komanda artimiausiu metu žada pristatyti tolesnius žingsnius ir paaiškinti, ar instaliacija bus taisoma vietoje, ar reikės didesnių konstrukcinių pakeitimų. Kol vyksta vertinimas, visuomenei tenka laukti, kada Pont-Neuf vėl taps scena planuotai meno patirčiai.

  • PSG triumfas Čempionų lygoje: šventė „Parc des Princes“ ir neramumai, temdę pergalę

    PSG triumfas Čempionų lygoje: šventė „Parc des Princes“ ir neramumai, temdę pergalę

    Praėjus dienai po PSG pergalės UEFA Čempionų lygoje Budapešte, Paryžiaus klubas sekmadienio vakarą sugrįžo švęsti į „Parc des Princes“ stadioną. Į renginį susirinkę sirgaliai pergalę vadino istorine, o komandos pasirodymą – įrodymu, kad klubas pagaliau išpildė svarbiausią tikslą Europoje.

    Šventinę nuotaiką kūrė fejerverkai, dūmai ir pirotechnika, o aplink stadioną minios skandavo komandos vardą. Daliai sirgalių šis titulas reiškė ne tik sezono kulminaciją, bet ir naują PSG statusą Europoje, ypač po ankstesnių metų nesėkmių atkrintamosiose varžybose.

    Sirgaliai išskyrė trenerį ir vienybę

    Kalbinti PSG gerbėjai akcentavo, kad šįkart komanda atrodė brandesnė ir geriau pasirengusi spaudimui. Pasak jų, lemiamu faktoriumi tapo patirtis ir sugebėjimas prisitaikyti rungtynių metu, kai varžovai keitė tempą ir taktinius sprendimus.

    „Pirmoji žvaigždė yra istorijai, antroji – legendai“, – sakė PSG sirgalius Tarekas.

    Kiti sirgaliai pabrėžė trenerio Luiso Enrique indėlį ir komandinę dvasią, kuri, jų teigimu, buvo juntama viso sezono metu. Ne vienas kalbėjęs gerbėjas kartojo, kad PSG šį sezoną atrodė labiau kaip susitelkusi komanda, o ne pavienių žvaigždžių projektas.

    Neramumai užgožė dalį šventės

    Vis dėlto PSG triumfo šventę aptemdė smurtiniai incidentai, fiksuoti ne tik Paryžiuje, bet ir kituose Prancūzijos miestuose. Nepaisant sustiprintų saugumo pajėgų ir policijos kontrolės, vietomis kilo susirėmimų, buvo pranešta apie vandalizmą ir konfliktus su pareigūnais.

    Prancūzijos institucijų duomenimis, sulaikyta daugiau nei 890 žmonių, o sužeistųjų skaičius siekė 220. Taip pat pranešta, kad per eismo įvykį Paryžiaus žiediniame kelyje žuvo žmogus, o Prancūzijos vidaus reikalų ministerija skelbė, kad sužeista 178 policijos pareigūnai ir žandarai.

    „Tai, kas vyko gatvėse, yra nepriimtina“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Vis dėlto oficialiuose pasisakymuose kartu buvo pabrėžiama ir sportinė pergalės reikšmė: PSG titulas įvardytas kaip didelis pasididžiavimas šaliai. Tuo metu dalis sirgalių jau kalbėjo apie kitą tikslą – kitą sezoną siekti dar vieno Čempionų lygos triumfo ir „trečios žvaigždės“ klubo istorijoje.

  • PSG grįžo į Paryžių su Čempionų lygos taure: šventę temdė naktiniai neramumai ir sulaikymai

    PSG grįžo į Paryžių su Čempionų lygos taure: šventę temdė naktiniai neramumai ir sulaikymai

    Praėjus dienai po PSG pergalės UEFA Čempionų lygos finale prieš „Arsenal“, komanda sekmadienį sugrįžo į Paryžių, kur ją pasitiko minios sirgalių ir miesto valdžios atstovai. Pagrindiniai šventės vaizdai persikėlė į Šampo de Marso parką prie Eifelio bokšto, kur buvo įrengti dideli ekranai.

    Sostinėje sirgaliai dar kartą stebėjo svarbiausius finalo epizodus: ankstyvą Londono klubo įvartį ir PSG atsaką, kai rezultatą išlygino Ousmane’as Dembélé. Nugalėtojas paaiškėjo tik po 120 minučių ir baudinių serijos, o tai dar labiau pakurstė emocijas tiek stadione, tiek vėliau mieste.

    Komandos kapitonas Marquinhos po rungtynių pabrėžė, kad antrasis titulas turi išliekamąją vertę ne mažiau nei pirmasis. Vienu labiausiai aptartų momentų tapo jo gestas po lemiamo varžovų nerealizuoto baudinio, kai gynėjas pirmiausia nuėjo paguosti „Arsenal“ žaidėją ir tik tada prisijungė prie komandos šventimo.

    Po parado PSG futbolininkus priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o vėliau suplanuota dar viena vieša ceremonija Parc des Princes stadione, kur sirgaliai turėjo progą išvysti trofėjų iš arti. Klubui tai ne tik emocinė viršūnė, bet ir ženklas, kad po ilgametės investicijų strategijos projektas pagaliau įtvirtino save Europoje.

    Vis dėlto šventinį savaitgalį temdė incidentai naktį: Paryžiuje fiksuoti rimti neramumai, dėl kurių sulaikyta 780 žmonių, o sužeistųjų skaičius viršijo 280. Taip pat pradėtas tyrimas dėl mirties atvejo, kuris, pareigūnų vertinimu, galėjo būti susijęs su po finalo kilusiais susidūrimais.

    Artimiausios dienos klubui bus intensyvios ne tik dėl šventinių renginių, bet ir dėl sportinio kalendoriaus, nes dalis žaidėjų netrukus išvyksta į rinktines. PSG jau dabar teks spręsti kitą uždavinį: išlaikyti aukščiausią lygį, apginti titulą ir įrodyti, kad pergalė nėra vienkartinis sėkmės blyksnis.

  • Patrick Bruelis atšaukia vasaros koncertus: organizatoriai kalba apie spaudimą ir augančią įtampą

    Patrick Bruelis atšaukia vasaros koncertus: organizatoriai kalba apie spaudimą ir augančią įtampą

    Kas paskelbta ir kodėl

    Prancūzų dainininko ir aktoriaus Patricko Bruelio komanda pranešė, kad šią vasarą atšaukiami jo koncertai Paryžiuje ir keliuose festivaliuose. Sprendimas paskelbtas augant viešam spaudimui ir protestams dėl atlikėjui pareikštų kaltinimų seksualiniu smurtu.

    Atlikėjo prodiuserinė bendrovė 14 Productions teigė, kad dalis renginių organizatorių susidūrė su trukdymu ir spaudimu, todėl nebegalėjo ramiai planuoti renginių. Dėl to nuspręsta neeskaluoti situacijos ir vasaros pasirodymų atsisakyti.

    „Keli festivalio organizatoriai informavo patiriantys spaudimą ir nebegalintys ramiai rengti savo renginių“, – teigiama 14 Productions pranešime.

    Kur koncertai atšaukti, o kur dar planuojami

    Tarp atšauktų pasirodymų – ir trys koncertai Paryžiuje, turėję vykti Cirque d’Hiver arenoje birželio 16–18 dienomis. Komanda nurodė, kad vasaros laikotarpiu, nuo birželio iki rugsėjo, suplanuoti pasirodymai neįvyks.

    Kartu pabrėžiama, kad dalis turo datų rudenį kol kas lieka galioti. Skelbiama, jog spalio ir lapkričio mėnesiais numatyti koncertai Prancūzijoje šiuo metu nėra atšaukti, tačiau situacija gali kisti priklausomai nuo sprendimų ir saugumo vertinimų.

    Viešas spaudimas, peticijos ir transliuotojų reakcijos

    Ši istorija kilo ne vien iš socialinių tinklų reakcijų: Prancūzijoje aktyviai plito peticijos, raginančios nutraukti turą, o kai kurių miestų merai viešai siūlė atlikėjui atsisakyti pasirodymų. Vis dėlto savivaldybių galimybės tiesiogiai atšaukti koncertus ribotos, jei salės valdomos privačių operatorių.

    Reakcijos ėmėsi ir dalis žiniasklaidos bei pramogų industrijos atstovų. Pranešta, kad kai kurios platformos ir radijo stotys peržiūrėjo sprendimus dėl dainininko kūrybos transliavimo, o labdaros projektų organizatoriai taip pat vertina reputacines rizikas.

    Kaltinimai ir teisinis kontekstas

    Patrickui Brueliui viešai priskiriamas didėjantis skaičius skundų dėl seksualinio smurto: Prancūzijoje minimi keli pareiškimai, o Belgijoje skelbta apie vykdomą tyrimą. Pats atlikėjas kaltinimus neigia.

    Pastaraisiais metais kultūros industrijoje vis dažniau matoma praktika, kai renginių organizatoriai, savivaldybės ar transliuotojai sprendimus priima dar iki teismo verdikto, remdamiesi reputacine rizika, galimu protestų mastu ir auditorijos saugumu. Tokie atvejai dažnai išprovokuoja diskusijas apie menininko atsakomybę, aukų apsaugą, žodžio laisvę ir nekaltumo prezumpciją.

  • Jannikas Sinneris po dviejų setų pranašumo pasitraukė iš „French Open“: pritrūko jėgų karštyje

    Jannikas Sinneris po dviejų setų pranašumo pasitraukė iš „French Open“: pritrūko jėgų karštyje

    Netikėtas lūžis Paryžiuje

    Pirmoji pasaulio raketė Jannikas Sinneris baigė pasirodymą „French Open“ jau antrajame rate, nors buvo laikomas ryškiu turnyro favoritu. Italas po dramatiškos penkių setų kovos nusileido 56-ajai pasaulio raketei Juanui Manueliui Cerundolo rezultatu 3–6, 2–6, 7–5, 6–1, 6–1.

    Rungtynės vyko Paryžių užklupus karščio bangai: mačo pradžioje fiksuota 29 laipsnių temperatūra, vėliau ji pakilo iki 32 laipsnių. Vis dėlto pats tenisininkas leido suprasti, kad problemų šaltinis buvo ne vien oras.

    Svaigimas, medikų pagalba ir pertrauka

    J. Sinneris mačo metu kelis kartus palinko, atrodė išsekęs, vis dažniau trumpino taškus „dropais“ ir bandė rizikingesnes taktikas, kad sutaupytų jėgų. Per pertraukėles jis vėsinosi rankiniu ventiliatoriumi, ant kaklo dėjo ledo maišelius.

    Lemiamas epizodas įvyko, kai italas, pirmavęs dviem setais ir turėjęs itin palankią persvarą trečiajame, fiziškai ėmė akivaizdžiai silpti. Paduodamas dėl pergalės jis pralaimėjo svarbią atkarpą, o vėliau, paprašęs pagalbos, trumpam paliko kortą.

    „Kortėje nesijaučiau gerai. Buvo sunku, pradėjau jausti stiprų svaigimą, trūko energijos“, – sakė J. Sinneris.

    Tenisininkas pridūrė, kad prastai jautėsi dar ryte, prieš išeidamas į kortą. Po medicininės pagalbos, pasak pranešimų iš arenos, į jo gėrimą buvo papildomai įmaišyta mineralų, tačiau tai nepadėjo atkurti reikiamos savijautos.

    Kas lėmė pralaimėjimą ir kas toliau?

    Ši nesėkmė ypač netikėta dėl J. Sinnerio formos: jis buvo laimėjęs 30 mačų iš eilės nuo vasario ir atvykęs į Paryžių su ilga pergalių serija bei titulais aukščiausio lygio turnyruose. Be to, turnyre nedalyvavo ir vienas pagrindinių jo konkurentų Carlosas Alcarazas, pasitraukęs dėl riešo traumos.

    Rungtynių eiga taip pat buvo iškalbinga: J. Sinneris dominavo pirmuose dviejuose setuose, tačiau vėliau iniciatyva perėjo varžovui. J. M. Cerundolo po pergalės reagavo santūriai ir pabrėžė, kad varžovo būklė tapo esminiu faktoriumi.

    „Man jo gaila. Iki tol atrodė, kad aš vos galiu laimėti kelis geimus per setą. Nežinau, kas nutiko, bet tikiuosi, kad jis greitai pasveiks“, – sakė J. M. Cerundolo.

    J. Sinneriui karštis nėra naujas iššūkis: anksčiau jis yra pripažinęs, kad aukšta temperatūra kartais paveikia jo savijautą, o viename praėjusių sezonų turnyrų jis buvo priverstas pasitraukti dėl negalėjimo tęsti kovos. Po Paryžiaus mačo didžiausias klausimas bus ne reitingai ar turnyro lentelė, o tai, ar tenisininkui pavyks greitai stabilizuoti sveikatą ir išvengti panašių epizodų vasaros sezono metu.

  • Kaip pigiau keliauti po Prancūziją: sezono pasirinkimas, transportas ir gudrūs taupymo triukai

    Prancūzija vilioja muziejais, miestais ir pakrantėmis, tačiau kelionės biudžetą čia greitai išpučia apgyvendinimas, maistas ir judėjimas tarp regionų. Vis dėlto, tinkamai planuojant, šalį galima pažinti neišleidžiant didelių sumų.

    Kelionių autorė ir patyrusi keliautoja Alexis Averbuck su „Lonely Planet“ pasidalijo patarimais, kaip Prancūzijoje sutaupyti neaukojant įspūdžių. Esminė taisyklė paprasta: kuo anksčiau apsispręsite dėl maršruto, tuo daugiau galimybių pagauti žemesnes kainas.

    „Planuokite iš anksto, būkite šiek tiek išradingi ir galėsite atrasti Prancūziją su bet kokiu biudžetu“, – sakė Alexis Averbuck.

    Vienas praktiškiausių būdų sumažinti išlaidas prasideda dar prieš atvykstant. Skrydžiai į pagrindinį Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą neretai būna brangesni, todėl verta palyginti maršrutus į regioninius oro uostus, taip pat įvertinti tarptautinius autobusų ir traukinių reisus.

    Ne mažiau svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Kelionės pavasarį ar rudenį dažnai kainuoja mažiau nei vasarą, o populiariuose miestuose būna mažiau eilių ir lengviau rasti nakvynę už priimtinesnę kainą.

    Taupyti padeda ir kasdieniai sprendimai vietoje. Pusryčiai kepyklėlėje dažnai atsieina pigiau nei viešbutyje, o vietiniai turgūs ir ūkininkų parduotuvės leidžia susikomplektuoti kokybišką maistą be restoranų antkainių.

    Prancūzijoje išlaidas gali smarkiai padidinti ir vynas, ypač užsakomas restoranuose. Keliautojai pataria jo paragauti pas gamintojus: daugelis vyninių parduoda produkciją vietoje, o kainos paprastai būna palankesnės nei turistinėse vietose.

    Didžiausios nuolaidos dažnai slepiasi išankstiniuose pirkimuose. Traukinių bilietai ir apgyvendinimas, rezervuoti iš anksto, neretai kainuoja gerokai mažiau, ypač kai kelionė planuojama sezono metu arba į paklausius miestus.

    Jei planuojate lankyti muziejus ir svarbiausias lankytinas vietas, verta pasidomėti, ar nėra nemokamų lankymo dienų, specialių valandų ar miestų kortelių, kurios sujungia kelias paslaugas į vieną bilietą. Tokie sprendimai ypač pasiteisina trumpose, intensyviose kelionėse.

    Judėjimui didmiesčiuose dažniausiai labiau apsimoka viešasis transportas. Automobilio nuoma gali būti patogi keliaujant po provinciją ar keliaujant didesne grupe, tačiau miestuose biudžetą greitai „suvalgo“ stovėjimas ir spūstys.

    Galiausiai, pigesnė kelionė dažnai reiškia lankstesnį požiūrį. Jei galite koreguoti datas, rinktis mažiau turistines vietas ar nakvynę šiek tiek toliau nuo centro, bendra suma gali sumažėti, o patirtis tapti dar autentiškesnė.

  • Prancūzijos prabangos viešbučių rinkoje permainos: trys neteko prestižinio „palace“ statuso

    Prancūzijos prabangos viešbučių rinkoje permainos: trys neteko prestižinio „palace“ statuso

    Prancūzijoje trys aukščiausios klasės viešbučiai neteko vadinamojo „palace“ statuso, laikomo prestižiškiausiu šalies svetingumo sektoriaus įvertinimu. Tai pirmas kartas, kai nuo šio ženklo įvedimo 2010 metais oficialiai fiksuojami tokio masto pažeminimai.

    Statuso neteko Park Hyatt Paris-Vendôme, Mandarin Oriental Paris ir Biarico mieste esantis Hôtel du Palais. Sprendimas priimtas po Palace Commission atliktos peržiūros, kuria tikrinama, ar viešbučiai vis dar atitinka nustatytus išskirtinumo kriterijus.

    Komisija nurodė, kad vertinant buvo nustatyta trūkumų, tačiau detalių viešai pateikta nedaug. Prancūzijos žiniasklaida šį sprendimą pristatė kaip itin skausmingą signalą rinkai, nes „palace“ ženklas prabangaus turizmo segmente veikia kaip reputacinis kokybės garantas.

    Park Hyatt Paris-Vendôme atveju minėtas paslaugų ir pasiūlos neatnaujinimas, o tai tokioje kategorijoje dažnai reiškia ne tik interjero ar kambarių būklę, bet ir gastronomijos, sveikatingumo, svečių patirties bei personalo standartų evoliuciją. Mandarin Oriental Paris situacija, remiantis pranešimais, gali būti susijusi su planuojamais dideliais atnaujinimo darbais, kai dalis paslaugų laikinai neatitinka reikalaujamo lygio.

    Pranešta ir apie dar vieną galimą pokytį: Saint-Tropez esantis Hôtel Byblos nebefigūravo oficialiame „palace“ sąraše, nors institucijų patvirtinimo dėl šio konkretaus atvejo kol kas nebuvo. Tokie signalai rodo, kad peržiūros procesas šį kartą galėjo būti griežtesnis nei ankstesniais metais.

    Kas yra „palace“ statusas?

    „Palace“ statusą Prancūzija įvedė 2010 metais, siekdama atskirti pačius geriausius penkių žvaigždučių viešbučius nuo likusios rinkos. Šį įvertinimą suteikia Prancūzijos turizmo ministerija, o atrankos ir tinkamumo tikrinimo procesuose dalyvauja turizmo plėtros agentūra Atout France.

    Viešbutis pirmiausia turi atitikti bazinius reikalavimus, kurie apima infrastruktūrą ir paslaugas, pavyzdžiui, konsjeržo funkcijas, daugiakalbį aptarnavimą, sveikatingumo erdves. Vėliau vertinama ir tai, kas sunkiau pamatuojama skaičiais: vieta, paveldas, identitetas, aplinkosauginės praktikos, gastronomija bei aptarnavimo kultūra.

    Griežtesnės peržiūros ir rinkos signalai

    Pastaraisiais metais „palace“ ženklo kontrolė sugriežtėjo, nes peržiūrų ciklas sutrumpintas ir viešbučiai vertinami dažniau. Tokia kryptis atspindi visos prabangos rinkos pokyčius, kai svečiai tikisi ne vien tradicinio prabangaus interjero, bet ir nuoseklaus paslaugų atnaujinimo, tvarumo bei aukščiausio personalizavimo lygio.

    Šiuo metu Prancūzijoje „palace“ statusą turi 27 viešbučiai, kai ankstesniuose sąrašuose jų buvo daugiau. Dalis įvertintų objektų sutelkta Paryžiuje, tačiau statusas svarbus visai šaliai, nes veikia kaip tarptautinis kokybės ženklas ir konkurencinis argumentas pritraukiant aukščiausios vertės turistų srautus.

    Nors trys viešbučiai neteko „palace“ titulo, jie išlaikė penkių žvaigždučių klasifikaciją ir toliau priskiriami prie prabangiausių šalies apgyvendinimo vietų. Tikimasi, kad atnaujintas sąrašas su galimais naujais įtraukimais bus pristatytas artimiausiomis savaitėmis, kai bus skelbiama nauja „Palace Collection 2026“ sudėtis.

  • Eifelio bokšto istorijos gabalas aukcione: 14 originalių laiptų pakopa parduota už 450 160 eurų

    Eifelio bokšto istorijos gabalas aukcione: 14 originalių laiptų pakopa parduota už 450 160 eurų

    Retas artefaktas iš 1889 metų

    Paryžiuje aukcione parduota Eifelio bokšto originalių spiralinių laiptų dalis – 14 rūdžių spalvos pakopų fragmentas. Už šį istorinį objektą „Artcurial“ aukciono namuose sumokėta 450 160 eurų.

    Iš pirmo žvilgsnio tai tik 2,75 metro aukščio metalo konstrukcija, tačiau jos vertę lemia kilmė. Šios pakopos kadaise buvo Eifelio bokšto laiptų, jungusių antrą ir trečią aukštus, dalis.

    Kaip laiptai atsidūrė rinkoje

    Spiraliniai laiptai buvo sumontuoti, kai bokštas atidarytas 1889 metais, o vėliau tapo vienu atpažįstamiausių jo vidaus elementų. Vis dėlto 1983 metais, vykstant atnaujinimo darbams ir diegiant liftus, laiptai buvo išmontuoti.

    Tąkart konstrukcija buvo supjaustyta į 24 atskiras dalis, kurios pateko į privačias kolekcijas. „Artcurial“ pabrėžė, kad nedaug tokių fragmentų liko Prancūzijoje ir buvo išsaugoti pirmųjų pirkėjų, todėl kiekvienas pasirodymas aukcione laikomas reta proga.

    Kaina viršijo pradinį vertinimą

    Parduotas laiptų segmentas maždaug 40 metų buvo laikomas privačioje kolekcijoje, todėl jo pasirodymas rinkoje sukėlė didelį susidomėjimą. Pradinė 14 pakopų fragmento vertė buvo įvertinta 120 000–150 000 eurų, tačiau galutinė suma išaugo kelis kartus.

    Vis dėlto tai nėra brangiausiai parduotas Eifelio bokšto laiptų gabalas. 2016 metais panašus fragmentas aukcione buvo parduotas už 523 800 eurų, todėl šių objektų rinka rodo stabilų kolekcininkų dėmesį ir konkurenciją.

    Tokie pirkiniai vertinami ne tik kaip dekoratyvūs objektai, bet ir kaip autentiškos miesto istorijos relikvijos, kurias įsigiję pirkėjai gali pagrįstai vadinti išskirtinėmis. Kiti Eifelio bokšto laiptų segmentai jau yra įrengti įvairiose vietose – nuo privačių sodų Japonijoje iki erdvių prie Laisvės statulos Niujorke ar pramogų parkų ekspozicijų.

  • Paryžiaus žydų suėmimai 1941 metais: po 80 metų rastos 98 nuotraukos pagaliau grąžina veidus

    Paryžiaus žydų suėmimai 1941 metais: po 80 metų rastos 98 nuotraukos pagaliau grąžina veidus

    1941 metų gegužę Paryžiuje tūkstančiai žydų vyrų gavo iš pažiūros nekaltą žalią lapelį su nurodymu atvykti į sporto salę esą patikrinti leidimų gyventi. Tačiau tai tapo pirmąja didesne žydų suėmimų banga okupuotoje Prancūzijoje, kurią inicijavo nacistinė valdžia, o vykdė Prancūzijos policija.

    Tą dieną buvo sulaikyta apie 3 800 žydų vyrų, daugiausia kilusių iš Lenkijos ir Čekoslovakijos. Jie buvo išvežti į Pithiviers ir Beaune-la-Rolande stovyklas, o daliai pavyko pasprukti dar prieš areštus ar jų metu.

    Istorikų vertinimu, apie 700 vyrų sugebėjo išvengti suėmimo. Likusieji, maždaug 3 100, vėliau buvo deportuoti į Aušvicą-Birkenau, kur dauguma buvo nužudyti.

    98 nuotraukos, dingusios dešimtmečiams

    Praėjus daugiau nei 80 metų, šių įvykių liudijimai įgavo naują, ypač asmenišką formą: buvo surastos 98 fotografijos, fiksavusios suimtus vyrus, taip pat suėmimų vykdytojus ir talkininkus. Nuotraukose matyti ne anoniminė minia, o atskiri žmonės su skrybėlėmis, kostiumais, kartais su lagaminais, skirtingomis emocijomis ir žvilgsniais.

    Šias fotografijas padarė Berlyno fotografas Harry Croner, 1940 metais pašauktas į Vermachtą. Jį dokumentuoti suėmimus esą pavedė Paryžiuje veikusio gestapo struktūrų pareigūnas, o patys kadrai vėliau dingo ir ilgą laiką nebuvo prieinami nei artimiesiems, nei tyrėjams.

    Kolekcija iš naujo aptikta 2020 metais, ją įsigijo ir tyrė Paryžiuje veikiantis Mémorial de la Shoah. Parengti aprašai ir istoriniai komentarai nuotraukas įstatė į platesnį kontekstą, o visuomenei jos pirmąkart plačiau parodytos 2026 metų pavasarį.

    Išgyvenusiosios istorija ir atminties kaina

    Parodoje svarbią vietą užima ir asmeniniai liudijimai. 91 metų Holokaustą išgyvenusi Liliane Ryszfeld į parodos atidarymą atvyko iš Paryžiaus į Berlyną, nes būtent šie suėmimai tapo jos šeimos tragedijos pradžia.

    Ji pasakoja, kad tuo metu buvo šešerių ir lydėjo motiną į policijos nuovadą Vincennes, kur jos tėvas Mosjez Stoczyk buvo pakviestas pagal gautą lapelį. Jis nebegrįžo namo: buvo internuotas, deportuotas į Aušvicą-Birkenau ir ten nužudytas.

    „Tas žalias lapelis visam laikui pakeitė mano gyvenimą: tėvas buvo pakviestas ir daugiau nebegrįžo. Surastos nuotraukos man yra sukrečiantis įvykis, nes jos grąžina veidus“, – sakė Liliane Ryszfeld.

    Pasak jos, atmintis kartais grįžta fragmentais net po dešimtmečių, o nuotraukos tampa įrodymu, kurio nebeįmanoma paneigti ar nuvertinti. Susitikimuose su moksleiviais ji pabrėžė, kad jaunų žmonių dėmesys istorijai suteikia vilties, jog panašūs procesai nepasikartos.

    Kodėl paroda aktuali šiandien?

    Parodos atidaryme kalbėta ir apie dabarties rizikas, kai Europoje vėl daugėja antisemitizmo apraiškų, o istorinės atminties iškraipymas tampa politinių kovų įrankiu. Pranešėjai akcentavo, kad archyvai, liudijimai ir nepriklausomi tyrimai yra pagrindas, be kurio visuomenė lengvai pasiduoda dezinformacijai.

    Parodą organizuoja Conference on Jewish Material Claims Against Germany, dažniau vadinama Claims Conference. Ši organizacija nuo 1951 metų derasi dėl kompensacijų Holokaustą išgyvenusiems žmonėms, remia socialinės pagalbos programas ir prisideda prie atminties išsaugojimo projektų.

    Vien 2024 metais Claims Conference išmokėjo daugiau kaip 500 milijonų eurų kompensacijų daugiau nei 200 000 išgyvenusiųjų skirtingose šalyse. Be to, organizacija skyrė apie 800 milijonų eurų socialinės pagalbos programoms, kurios finansuoja slaugą namuose, maistą ir vaistus.

    Berlyne paroda pristatoma kaip europinio bendradarbiavimo projektas, kuriame dalyvauja ir Prancūzijos ambasada Vokietijoje, ir Mémorial de la Shoah, ir kitos institucijos, dirbančios su restitucijos bei atminties temomis. Organizatoriai ragina žmones perduoti šeimų archyvus tyrėjams, nes net vienas dokumentas ar nuotrauka gali atkurti pamirštą istorijos dalį.

    Paroda Berlyne veiks iki 2026 metų liepos 9 dienos. Jos rengėjai tikisi, kad atrastos 98 nuotraukos paskatins ir kitas šeimas ieškoti dokumentų, kurie padėtų tiksliau atkurti okupacijos metų įvykius ir jų aukų istorijas.