CP v2

Tag: Paryžius

  • Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Notre-Dame slypi 1 700 metų Paryžiaus istorijos: archeologai iškasė tikrą laiko kapsulę

    Po Paryžiaus Notre-Dame katedra vykstant archeologiniams tyrimams atsiveria net 1 700 metų miesto istorijos sluoksniai. Tyrėjai, kasdami kelis metrus po žeme, fiksuoja radinius nuo romėnų laikų iki viduramžių, leidžiančius tiksliau atkurti, kaip keitėsi Île de la Cité ir ankstyvasis miestas.

    Kasinių gylis jau siekia apie 4 metrus, o kiekviena nauja žemės juosta atveria skirtingą epochą. Tarp vertingiausių radinių minimos IV amžiaus monetos iš vėlyvosios Romos imperijos laikotarpio, taip pat pastatų, sandėlių ir kitų ūkinių konstrukcijų pėdsakai, siejami su romėniškąja Lutecija.

    Radiniai nuo latrinų iki sandėlių

    Vienas netikėčiausių atradimų susijęs su viduramžių keramika, rasta buvusiose latrinose. Dalis šukių išliko neįprastai gerai, o ant jų matyti paslaptingi raudoni ženklai, kurių prasmės kol kas niekas nepaaiškino.

    Archeologai svarsto, kad tai galėjo būti dirbtuvių žymėjimas, religiniai simboliai arba ankstyva gamybos kontrolės sistema, tačiau išvadas leis daryti tik detalesnė analizė. Tokie smulkūs buities pėdsakai, anot tyrėjų, neretai geriausiai parodo kasdienį miesto gyvenimą, kurio neatskleidžia didieji istorijos pasakojimai.

    Slūgsniai senesni už katedrą

    Žemiau romėniško laikotarpio aptinkami ir vėlesni, bet su katedros statyba dar nesusiję pėdsakai, siejami su merovingų bei karolingų epocha. Tarp jų išskiriamos grūdų laikymo duobės, rodančios intensyvų teritorijos naudojimą gerokai iki XII amžiaus, kai pradėta statyti Notre-Dame.

    Tyrėjams svarbus ne tik pats radinių gausumas, bet ir galimybė tiksliai datuoti sluoksnius, kad būtų atkurtas nuoseklus seniausios Paryžiaus dalies raidos vaizdas. Tokie tyrimai dažnai tampa pagrindu sprendžiant, kaip mieste derinti infrastruktūros pertvarką ir paveldo apsaugą.

    Po gaisro prasidėję atradimai tęsiasi

    Pastaraisiais metais kasinėjimų apimtis išaugo ir dėl to, kad po 2019 metais įvykusio gaisro vykdyti atstatymo bei aplinkos tvarkymo darbai atvėrė galimybę detaliau ištirti teritoriją. Anksčiau, vykstant darbams katedros viduje, po grindimis jau buvo rasta, be kita ko, švininių sarkofagų ir viduramžių skulptūrų fragmentų.

    Katedra visuomenei vėl atverta 2024 metų pabaigoje, o Paryžiaus valdžia planuoja pertvarkyti ir jos aplinką, didinant želdynų plotus bei kuriant daugiau pavėsio. Prieš pradedant tokius darbus, archeologams tenka užduotis dokumentuoti viską, ką per šimtmečius sukaupė viena jautriausių ir svarbiausių sostinės vietų.

  • Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Byla dėl dingusių literatūros vertybių

    Paryžiaus teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje šeši Sakartvelo piliečiai kaltinami retų rusiškos literatūros leidinių vagystėmis iš žinomų Prancūzijos bibliotekų. Prokurorai teigia, kad taikiniu tapo XIX amžiaus autorių kūriniai, tarp jų ir Aleksandro Puškino leidimai, vertinami kolekcininkų rinkoje.

    Įtariama, kad tai ne pavienis nusikaltimas, o platesnės grandinės dalis: panašūs dingimai pastaraisiais metais fiksuoti ir kitose Europos šalyse. Prancūzijoje kaltinamiesiems pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir pasikėsinimo vagystėmis užvaldyti kultūros vertybes.

    Teismas nurodo, kad už tokius nusikaltimus gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo. Posėdžiai suplanuoti iki savaitės pabaigos, o du kaltinamieji teisiami jiems nedalyvaujant, nes jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai.

    Kaip veikė įtariama schema

    Tyrimo duomenimis, įtariami vagys pirmiausia teisėtai užsisakydavo peržiūrėti retus leidinius skaityklose, juos fotografuodavo, matuodavo, o vėliau sugrįždavo ir originalus pakeisdavo labai panašiomis kopijomis. Būtent toks pakeitimo būdas, anot tyrėjų, ir leido vagystes pastebėti ne iš karto.

    Prancūzijos institucijų vertinimu, vagystės apėmė kelias vietas, įskaitant Nacionalinę Prancūzijos biblioteką Paryžiuje bei kitas specializuotas akademines bibliotekas. Vienu iš ryškiausių epizodų laikomas atvejis, kai buvo nustatyta, kad keli kūriniai skaitykloje jau yra ne originalai, o jų kopijos.

    Tarptautinis tyrimas ir ryšiai su Baltijos šalimis

    Ši byla siejama su platesniu Europos tyrimu, kuriame bendradarbiauja skirtingų valstybių teisėsauga, o koordinavimą užtikrina Europolo ir Eurojusto mechanizmai. Europos tyrėjai yra minėję, kad per kelias šalis galėjo dingti apie 170 retų rusiškų leidinių, o dalis jų galėjo patekti į privačias kolekcijas.

    Bylos kontekste minimi ir anksčiau kitose valstybėse nuteisti asmenys. Vienas jų Lietuvoje buvo nuteistas 3 metams ir 4 mėnesiams už organizuotą XIX amžiaus leidinių vagystę, kurios vertė, teisėsaugos vertinimu, siekė 606 000 eurų, o kitas asmuo panašioje byloje Estijoje gavo 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

    Kodėl tokios vagystės sudėtingos

    Retų knygų vagystės bibliotekose yra vienos sunkiausiai suvaldomų, nes institucijų misija paprastai reikalauja suderinti prieinamumą tyrėjams ir griežtą apsaugą. Be to, kai originalai pakeičiami aukštos kokybės kopijomis, vagystė gali paaiškėti tik atliekant inventorizaciją ar ekspertinį patikrinimą.

    Prancūzijos tyrėjai neatmeta, kad dalis epizodų galėjo būti susiję su bandymais perkelti rusiškos kultūros paveldą į kitą jurisdikciją ar privačias rinkas, ypač geopolitinės įtampos su Europa fone po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kol kas nė vienas iš dingusių leidinių, apie kuriuos kalbama teisme, oficialiai nebuvo susigrąžintas.

    „Biblioteka neatsisako vilties susigrąžinti šiuos leidinius ir kartu privalo užtikrinti, kad paveldas liktų prieinamas visuomenei, nuolat stiprinant apsaugą“, – sakė Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos atstovas.

  • „Roland Garros“ finalas: 19-metė Mirra Andrejeva be vargo iškovojo pirmąjį „Grand Slam“ titulą

    „Roland Garros“ finalas: 19-metė Mirra Andrejeva be vargo iškovojo pirmąjį „Grand Slam“ titulą

    Paryžiuje vykusio „Roland Garros“ moterų vienetų turnyro finalą užtikrintai laimėjo 19-metė Mirra Andrejeva. Tenisininkė, turnyre dalyvavusi po neutraliu statusu, finale nugalėjo Lenkijos atstovę Mają Chwalinską 6:3, 6:2 ir iškovojo pirmąjį karjeroje „Grand Slam“ titulą.

    Ši pergalė įtvirtino Andrejevos proveržį didžiausio lygio varžybose: iki finalo ji žaidė stabiliai ir tik kartą pralaimėjo setą. Finale intriga trumpam buvo atgijusi pirmajame sete, kai Chwalinska po nesėkmingos pradžios sugebėjo atsakyti laimėta varžovės padavimų serija.

    Vis dėlto ilgiau priešintis nepavyko. Vėjuotomis sąlygomis Chwalinska vis dažniau klydo, o Andrejeva išlaikė aukštą tempą, spaudė varžovę nuo galinės linijos ir nuosekliai rinko taškus svarbiausiais momentais.

    Andrejevos triumfas Paryžiuje svarbus ir platesniame kontekste: toks ankstyvas laimėjimas dažnai tampa lūžio tašku sportininko karjeroje, nes atveria kelią didesniam pasitikėjimui, aukštesniam reitingui ir stabilumui sezono metu. Moterų tenise pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai jaunos žaidėjos vis drąsiau perima iniciatyvą didžiuosiuose turnyruose, o „Roland Garros“ finalas tapo dar vienu to pavyzdžiu.

    Chwalinskai šis turnyras taip pat buvo išskirtinis: iki finalo ji pateikė ne vieną staigmeną ir tapo ryškia turnyro sensacija, atėjusia nuo kvalifikacijos. Tačiau finale pranašumas buvo Andrejevos pusėje, o rezultatas tai aiškiai atspindėjo.

  • Prancūzija paskelbė 33 „rūmų“ viešbučius 2026 metams: sąraše atsirado šeši nauji vardai

    Prancūzija paskelbė 33 „rūmų“ viešbučius 2026 metams: sąraše atsirado šeši nauji vardai

    Prancūzijos turizmo plėtros agentūra „Atout France“ paskelbė 2026 metams skirtą prestižinių „rūmų“ viešbučių sąrašą. Jame iš viso įvardyti 33 viešbučiai, o po išsamaus programos pervertinimo dalis įvertinimų buvo atnaujinti, dalis suteikti pirmą kartą.

    „Rūmų“ statusas Prancūzijoje yra aukštesnis už įprastą penkių žvaigždučių kategoriją. Jis skirtas viešbučiams, kurie, vertintojų nuomone, geriausiai atspindi šalies svetingumo tradicijas, išskirtinį aptarnavimą, kultūrinį paveldą ir prabangos standartus.

    Kas yra „rūmų“ statusas?

    Šis oficialus ženklinimas Prancūzijoje atsirado 2010 metais kaip papildomas kokybės sluoksnis virš penkių žvaigždučių sistemos. Vertinimą koordinuoja „Atout France“ ir tam skirta komisija, o sprendimas priimamas pagal atrankius kriterijus, apimančius paslaugų lygį, infrastruktūrą, vietos išskirtinumą ir bendrą patirties kokybę.

    Statusas suteikiamas ribotam laikotarpiui ir periodiškai peržiūrimas, todėl sąrašas nėra „amžinas“. Praktikoje tai reiškia, kad net rinkoje gerai žinomi prabangūs viešbučiai privalo nuolat įrodinėti, jog atitinka keliamą kartelę.

    Šeši nauji viešbučiai sąraše

    2026 metų sąrašą papildė šeši nauji viešbučiai, o ryškiausias pokytis matomas Paryžiuje. Pirmą kartą „rūmų“ statusą gavo „Bvlgari Hotel Paris“, „Cheval Blanc Paris“ ir „Fouquet’s Paris“, taip sustiprindami sostinės prabangaus apgyvendinimo segmentą.

    Į elitinį sąrašą taip pat įtrauktas „Four Seasons Resort Megève“ Prancūzijos Alpėse, „Hôtel Martinez Cannes“ Žydrojoje pakrantėje ir „Royal Champagne Hôtel & Spa“ Šampanės regione. Tokia geografija rodo, kad komisija akcentuoja ne vien didmiesčių prabangą, bet ir kryptis, kuriose itin svarbi reputacija, sezoniškumas ir tarptautinė paklausa.

    Kodėl dalis viešbučių praranda įvertinimą?

    Šis paskelbimas vyksta prabangaus viešbučių sektoriaus pokyčių fone: per atnaujinimo procedūras kai kurie viešbučiai gali netekti „rūmų“ statuso ir grįžti į penkių žvaigždučių kategoriją. Tokie sprendimai rinkoje paprastai vertinami kaip reputacinis signalas, nes „rūmų“ ženklinimas naudojamas ir kaip tarptautinis kokybės orientyras.

    Turizmo politikos požiūriu šis sąrašas yra ir konkurencinis instrumentas: jis padeda Prancūzijai išlaikyti aukščiausios klasės keliautojų dėmesį, o viešbučiams suteikia papildomą argumentą kainodarai bei matomumui pasaulinėje prabangos turizmo rinkoje.

    „Jei Prancūzija yra būtina aplankyti kryptis, tai ir dėl prancūziško svetingumo meistriškumo“, – sakė už turizmą atsakingas ministras Serge Papin.

  • Paryžiuje taisoma menininko JR instaliacija „La Caverne du Pont Neuf“: atidarymas nukeltas neribotam laikui

    Paryžiuje taisoma menininko JR instaliacija „La Caverne du Pont Neuf“: atidarymas nukeltas neribotam laikui

    Paryžiuje pradėti menininko JR monumentalios instaliacijos „La Caverne du Pont Neuf“ remonto darbai, tačiau nauja atidarymo data kol kas nenurodoma. Projekto partneriai skelbia, kad artimiausiomis dienomis ir ateinančią savaitę vyks techniniai atstatymo veiksmai, o tolesnė eiga priklausys nuo sąlygų vietoje.

    Instaliacija, sumanyta kaip pagarba menininkams Christo ir Jeanne-Claude, buvo apgadinta stiprių vėjo gūsių metu. Vietoje dirbę techniniai ekspertai ir inžinieriai incidentą siejo su išskirtiniu meteorologiniu reiškiniu, o dėl saugumo iškart imtasi apribojimų ir paruošiamųjų darbų.

    Kas apgadinta ir kaip bus taisoma

    Patikslinama, kad įplyšusi drobė sukėlė lokalų pažeidimą trijose pripučiamos konstrukcijos vietose. Projekto komanda pabrėžia, kad konstrukcijos suskaidymas į atskirus segmentus ir įdiegti saugos sprendimai leido suvaldyti situaciją, todėl incidentas neišplito į visą objektą.

    Remontas apima dvi kryptis: išorinės drobės sutvarkymą ir pažeistų pripučiamo karkaso elementų atstatymą. Vis dėlto darbai gali vykti tik tuomet, kai orai grįš į sezonines normas, nes pagrindinis prioritetas išlieka komandos sauga bei stabilios darbo sąlygos ant Senos krantinių.

    Kodėl data neaiški

    Drobę planuojama restauruoti dirbtuvėse, o jos sugrąžinimui į vietą svarstomi keli techniniai scenarijai. Tai lemia instaliacijos mastas: nurodoma apie 2 400 kvadratinių metrų užimamas plotas, maždaug 120 metrų ilgis, 20 metrų plotis, o aukščiausios vietos siekia nuo 12 iki 18 metrų.

    Organizatoriai primena, kad panašaus masto laikinos instaliacijos Paryžiuje neretai sulaukia diskusijų, ypač kai objektai įkurdinami ikoninėse erdvėse. „La Caverne du Pont Neuf“ taip pat pristatoma kaip kūrinys, skirtas kelti klausimus apie miesto erdvių patyrimą ir gyventojų ryšį su kasdiene urbanistine aplinka.

    Atidarymas iš pradžių buvo planuotas birželio 6 dieną, tačiau dabar nukeltas neribotam laikui. Nauja data, anot projekto komandos, bus paskelbta tik įvertinus remonto pažangą ir realias galimybes saugiai sugrąžinti instaliaciją į numatytą formą.

  • Paryžiuje „Cercle“ festivalis su ESA: DJ setai tarp raketų ir astronautų pasakojimai apie Marsą

    Paryžiuje „Cercle“ festivalis su ESA: DJ setai tarp raketų ir astronautų pasakojimai apie Marsą

    Festivalis, kuriame susitinka muzika ir kosmosas

    2026 metais Paryžiaus apylinkėse vykęs „Cercle“ festivalis šiemet išsiplėtė iki trijų dienų ir, organizatorių teigimu, tapo didžiausiu per visą renginio istoriją. Skelbiama, kad kasdien jis sutraukė maždaug po 20 000 lankytojų, o bendra atmosfera priminė ne vien elektroninės muzikos renginį, bet ir kultūros bei mokslo parodą.

    Vienas ryškiausių šių metų akcentų – pirmą kartą įgyvendintas bendras projektas su Europos kosmoso agentūra (ESA) ir Prancūzijos kosmoso agentūra CNES. Organizatoriai pabrėžė, kad tai buvo ne reklaminė partnerystė, o programos bendraautorystė, kai kosmoso institucijos prisidėjo prie turinio ir edukacinių patirčių.

    Scenos tarp lėktuvų ir raketų

    Renginio erdve tapo Musée de l’Air et de l’Espace teritorija šalia Paryžiaus Le Buržė oro uosto. Šis 1919 metais įkurtas aviacijos ir kosmoso muziejus laikomas vienu seniausių ir žinomiausių pasaulyje, o jo kolekcijoje – daugiau nei 150 orlaivių, taip pat palydovai, raketos, varikliai ir kiti istoriją iliustruojantys eksponatai.

    Tarp „Ariane“ raketų, „Concorde“ ir didžiulio „Airbus A380“ festivalis pastatė tris scenas, kuriose pasirodė Eric Prydz, Röyksopp, ARTBAT, Ben Böhmer, Monolink, Michael Bibi, Adriatique ir kiti. Tokia aplinka tapo ne tik dekoracija, bet ir renginio tapatybės dalimi – muzika buvo sąmoningai įkomponuota į aviacijos ir kosmoso kontekstą.

    ESA į festivalį atvežė mokslą

    Greta koncertų programa buvo papildyta atskira „CUPOLA“ zona – kupolo formos erdve, kurioje vyko astronautų ir mokslininkų pranešimai bei diskusijos apie kosmoso tyrimus. Čia lankytojai galėjo išgirsti, kaip skirtingoje atmosferoje keičiasi garso sklidimas ir kodėl, pavyzdžiui, Marse žmogus garsus galėtų suvokti kitaip nei Žemėje.

    „Marse skirtingi garso dažniai sklinda nevienodu greičiu, todėl jie mus pasiekia skirtingu vėlavimu, o Žemėje taip nevyksta“, – sakė vienas ESA mokslininkų.

    Ši kryptis atspindi platesnę ESA komunikacijos tendenciją: kosmoso agentūros vis dažniau ieško ne tik formalių pranešimų, bet ir kultūrinių formatų, kurie pasiektų jaunesnes auditorijas. Festivalis šiuo atveju tapo platforma, kur emocinė patirtis ir mokslinis pasakojimas veikia vienu metu.

    Simbolinis startas iš TKS ir artistų įspūdžiai

    Vienu simboliškiausių momentų tapo festivalio atidarymas, įgarsintas Prancūzijos ESA astronautės Sophie Adenot sveikinimu, įrašytu iš Tarptautinės kosminės stoties. Organizatoriai tai pristatė kaip išskirtinį bandymą sujungti elektroninės muzikos sceną su realia kosmoso misijų kasdienybe.

    Brazilų DJ ir prodiuserė ANNA, pasirodžiusi „Concorde“ scenoje, teigė, kad vieta pakeitė ir jos seto sprendimus. Ji priminė, kad karjerą pradėjo dar paauglystėje tėvo klube, o šiandien kuria bei remiksuoja tarptautinio lygio atlikėjams ir vis dažniau eksperimentuoja su ambient, meditatyvia muzika.

    „Kai rinkausi kūrinius, kuriuos grosiu, planas buvo vienoks, bet galiausiai viskas pasikeitė. Ši vieta prašosi kažko kitokio, platesnio ir ypatingesnio“, – sakė ANNA.

    „Cercle“ per dešimtmetį išaugo iš idėjos filmuoti DJ pasirodymus išskirtinėse pasaulio vietose į tarptautinį reiškinį, kuriam didelę auditorijos dalį atnešė „Youtube“ platformoje publikuojami vaizdo įrašai. 2026 metų festivalis parodė, kad šis formatas evoliucionuoja dar toliau – į renginį, kuriame vienoje erdvėje susijungia koncertas, audiovizualinis šou ir gyvas mokslo populiarinimas.

  • Vėjas apgadino JR instaliaciją „La Caverne“ ant Pont-Neuf: atidėta atidarymo ceremonija Paryžiuje

    Vėjas apgadino JR instaliaciją „La Caverne“ ant Pont-Neuf: atidėta atidarymo ceremonija Paryžiuje

    Paryžiuje, ant seniausio miesto tilto Pont-Neuf, turėjusi atsidaryti menininko JR laikinoji instaliacija „La Caverne“ buvo apgadinta stipraus vėjo ir liūties. Likus kelioms dienoms iki planuotos atidarymo datos, projekto partneriai pranešė, kad ceremonija nukeliama.

    Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizduose matyti įplyšusi drobė, pro kurią atsiveria pripučiama konstrukcijos dalis. Tikslus pažeidimų mastas dar vertinamas, todėl kol kas neaišku, kiek laiko užtruks darbų sutvarkymas ir saugos patikra.

    Atidarymas nukeltas, laukiama ekspertų išvadų

    Bendrame „Atelier JR“, Christo ir Jeanne-Claude fondo bei organizacijos Amicale des Ponts de Paris pareiškime teigiama, kad sprendimas priimtas remiantis techninės apžiūros būtinybe. Nauja atidarymo data bus paskelbta po būklės vertinimo, atsižvelgiant į specialistų išvadas.

    „Priimtas sprendimas atidėti kūrinio atvėrimą lankytojams į datą po birželio 6 dienos, kuri bus nustatyta gavus būklės ataskaitos išvadas“, – sakoma bendrame pareiškime.

    Duoklė Christo ir Jeanne-Claude tradicijai

    Instaliacija sumanyta kaip pagarba Christo ir Jeanne-Claude projektui, kai 1985 metais Pont-Neuf buvo apgaubtas audiniu ir tapo vienu ryškiausių viešojo meno įvykių Paryžiuje. JR kūrinys pastarosiomis dienomis jau buvo iškilęs virš Senos ir sulaukė nevienareikšmių reakcijų.

    Kaip ir daugelis tokio masto laikinųjų projektų, „La Caverne“ finansuojama privačių rėmėjų lėšomis. Organizatoriai akcentuoja, kad tai leidžia įgyvendinti instaliaciją nepriklausomai nuo viešojo biudžeto, tačiau kartu didina rizikų valdymo svarbą, ypač kai konstrukcijos įrengiamos atviroje, vėjui jautrioje upės pakrantės erdvėje.

    Ką žadėjo instaliacija lankytojams

    Organizatoriai projektą pristatė kaip pojūčius įtraukiantį potyrį, kuriame svarbus ne tik vaizdas, bet ir garsas bei kvapas. Garso takelį kūrė Thomas Bangalter, o kvapų sprendimus rengė parfumerijos namai „Odore Scola“.

    Iki audros buvo planuota, kad instaliacija bus nemokamai prieinama visą parą ir veiks iki birželio 28 dienos. Dabar šie planai priklausys nuo to, ar konstrukciją pavyks saugiai sutvarkyti ir ar oro sąlygos leis užtikrinti lankytojų saugumą.

  • Po Notre-Dame aikšte – romėnų Paryžius: kas rasta 4 metrų gylyje ir ką tai keičia projekte?

    Po Notre-Dame aikšte – romėnų Paryžius: kas rasta 4 metrų gylyje ir ką tai keičia projekte?

    Kas slypi po aikšte

    Kol turistai rikiuojasi prie Paryžiaus Notre-Dame katedros, vos už kelių metrų nuo jų kojų archeologai atidengia istorijos sluoksnius. Tyrimai vyksta aikštėje priešais katedrą, kur planuojama tvarkyti viešąją erdvę.

    Kasinėjimai vykdomi maždaug 4 metrų gylyje, o radiniai apima beveik 2 000 metų laikotarpį. Po viduramžių Paryžiumi ryškėja romėnų laikų Lutecijos kvartalo pėdsakai.

    Dabartiniai darbai pradėti dėl miesto sprendimo pertvarkyti aikštę priešais katedrą, kuri po 2019 metais įvykusio gaisro vėl atverta lankytojams 2024 metų pabaigoje. Prieš pradedant statybos ir aplinkos tvarkymo darbus, tokio amžiaus mieste privaloma ištirti, kas yra po žeme, ir užtikrinti radinių apsaugą.

    Dalį aikštės pavertus atvira kasinėjimų zona, archeologai sako, kad pirmieji pėdsakai pasirodo jau maždaug 50 centimetrų gylyje. Kai kuriomis dienomis komandos surenka iki 15 dėžių įvairių artefaktų.

    „Tai reta proga dirbti su projektu, kuris apčiuopiamai prisidės prie Paryžiaus istorijos“, – sakė Paryžiaus archeologijos padalinio konservatorė Lucie Altenburg.

    Radiniai: nuo keramikos iki Konstantino monetos

    Gilyn einant, aiškėja skirtingi laikotarpiai: viršuje – viduramžių liekanos, po jomis – merovingų ir karolingų laikų struktūros. Dar žemiau atsiveria tankiai užstatytas romėnų kvartalas.

    Tarp šimtų rastų objektų minimi ąsočiai, puodeliai ir keramikos dirbiniai, dalis jų išlikę neįprastai gerai. Archeologų teigimu, vientisos keramikos radiniai tokiose vietose nėra dažni, o šiuo atveju išsaugojimui galėjo padėti minkštesnės, organinėmis atliekomis prisotintos nuogulos.

    „Retai randame visiškai išlikusios keramikos, bet čia kai kuriuos dirbinius neįtikėtinai gerai išsaugojo gruntas“, – sakė archeologė Valentine Breloux.

    Tarp reikšmingesnių radinių įvardijama ketvirtojo amžiaus moneta su Romos imperatoriaus Konstantino atvaizdu. Tokie radiniai archeologams svarbūs datuojant sluoksnius ir tikslinant, kada konkreti teritorija buvo naudojama ar perstatoma.

    Taip pat aptikta keramikos šukių su blankiais rausvais žymėjimais vidinėje pusėje, tačiau jų reikšmė kol kas neišaiškinta. Tokie ženklai gali būti susiję su dirbtuvių praktika, prekybos žymėjimu ar naudojimo paskirtimi, bet interpretacijai prireiks papildomų tyrimų.

    Kaip kasinėjimai susiję su miesto planais

    Kasinėjimai vyksta tuo pat metu, kai Paryžius siekia aikštę priešais Notre-Dame pritaikyti prie karščio bangų ir augančių temperatūrų. Projektu numatyta daugiau žalumos ir pavėsio, planuojama pasodinti apie 160 medžių.

    Tokie sprendimai Europos miestuose vis dažniau siejami su klimato kaitos poveikiu, ypač tankiai užstatytose istorinėse erdvėse, kur vasarą stiprėja šilumos salos efektas. Vis dėlto Paryžiaus centre bet kokie gilesni darbai praktiškai visada reiškia archeologinius tyrimus, nes po gatvėmis ir aikštėmis slypi kelių epochų infrastruktūra.

    Projektą planuojama didžiąja dalimi užbaigti iki 2028 metų. Archeologai tikisi, kad iki tol pavyks nusileisti dar giliau nei romėnų sluoksniai ir patikrinti, ar išliko ankstyviausių vietovės gyventojų, galų, pėdsakų.

    „Atrodo, kad Notre-Dame vėl atgyja. Atvyksti pamatyti katedros ir supranti, kad po tavo kojomis yra dar vienas miestas“, – sakė turistė Emily Carter.

  • Vėjas apgadino menininko JR instaliaciją ant Pont-Neuf: atidarymas Paryžiuje atidedamas

    Vėjas apgadino menininko JR instaliaciją ant Pont-Neuf: atidarymas Paryžiuje atidedamas

    Kas nutiko ant Pont-Neuf

    Paryžiaus Pont-Neuf, laikomas seniausiu miesto tiltu, šią savaitę tapo ne įprasto eismo, o šiuolaikinio meno naujienų centru. Stiprus vėjas ir smarki liūtis apgadino menininko JR instaliaciją „La Caverne du Pont-Neuf“, todėl planuotas atidarymas atidedamas.

    Organizatoriai nurodo, kad sprendimas priimtas likus vos kelioms dienoms iki numatytos inauguracijos. Tiksli nauja atidarymo data dar neįvardijama, nes pirmiausia laukiama techninės apžiūros išvadų.

    Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti praplėšta drobė, pro kurią atsiveria pripučiama konstrukcijos dalis. Partneriai pabrėžia, kad galutinė žalos apimtis bus aiški tik atlikus būklės įvertinimą.

    „Nuspręsta atidarymą perkelti į laiką po birželio 6 dienos, o nauja data bus nustatyta įvertinus techninės apžiūros išvadas“, – teigiama bendrame Atelier JR, Christo ir Jeanne-Claude fondo bei Amicale des Ponts de Paris pranešime.

    Duoklė istoriniam projektui

    JR sumanymas tiesiogiai siejamas su 1985 metais įvykusiu projektu, kai menininkai Christo ir Jeanne-Claude laikinai apgaubė Pont-Neuf audiniu. Šis įvykis laikomas viena ryškiausių laikinojo meno intervencijų Paryžiaus viešosiose erdvėse.

    Kaip ir istorinis tilto apgaubimas, dabartinė instaliacija finansuojama privačiomis lėšomis, be viešojo finansavimo, nurodo projekto komanda. Planuota, kad kūrinys bus lankomas nemokamai, visą parą, iki birželio 28 dienos.

    Pažadas įtraukti pojūčius

    „La Caverne du Pont-Neuf“ sumanyta kaip didelio mastelio optinė iliuzija, primenanti uolėtą reljefą, kuri turėjo pakeisti įprastą tilto vaizdą ir sukelti skirtingų reakcijų. Organizatoriai akcentuoja, kad tai turėjo būti ne tik vizualinis, bet ir sensorinis potyris.

    Numatyta, kad instaliaciją lydės garso takelis, kurį sukūrė buvęs grupės Daft Punk narys Thomas Bangalter. Taip pat suplanuota kvapų dalis, prie kurios dirbo parfumerijos namai „Odore Scola“, siekiant sustiprinti pasakojimą ir emocinį įspūdį.

    Projekto komanda artimiausiu metu žada pristatyti tolesnius žingsnius ir paaiškinti, ar instaliacija bus taisoma vietoje, ar reikės didesnių konstrukcinių pakeitimų. Kol vyksta vertinimas, visuomenei tenka laukti, kada Pont-Neuf vėl taps scena planuotai meno patirčiai.

  • PSG triumfas Čempionų lygoje: šventė „Parc des Princes“ ir neramumai, temdę pergalę

    PSG triumfas Čempionų lygoje: šventė „Parc des Princes“ ir neramumai, temdę pergalę

    Praėjus dienai po PSG pergalės UEFA Čempionų lygoje Budapešte, Paryžiaus klubas sekmadienio vakarą sugrįžo švęsti į „Parc des Princes“ stadioną. Į renginį susirinkę sirgaliai pergalę vadino istorine, o komandos pasirodymą – įrodymu, kad klubas pagaliau išpildė svarbiausią tikslą Europoje.

    Šventinę nuotaiką kūrė fejerverkai, dūmai ir pirotechnika, o aplink stadioną minios skandavo komandos vardą. Daliai sirgalių šis titulas reiškė ne tik sezono kulminaciją, bet ir naują PSG statusą Europoje, ypač po ankstesnių metų nesėkmių atkrintamosiose varžybose.

    Sirgaliai išskyrė trenerį ir vienybę

    Kalbinti PSG gerbėjai akcentavo, kad šįkart komanda atrodė brandesnė ir geriau pasirengusi spaudimui. Pasak jų, lemiamu faktoriumi tapo patirtis ir sugebėjimas prisitaikyti rungtynių metu, kai varžovai keitė tempą ir taktinius sprendimus.

    „Pirmoji žvaigždė yra istorijai, antroji – legendai“, – sakė PSG sirgalius Tarekas.

    Kiti sirgaliai pabrėžė trenerio Luiso Enrique indėlį ir komandinę dvasią, kuri, jų teigimu, buvo juntama viso sezono metu. Ne vienas kalbėjęs gerbėjas kartojo, kad PSG šį sezoną atrodė labiau kaip susitelkusi komanda, o ne pavienių žvaigždžių projektas.

    Neramumai užgožė dalį šventės

    Vis dėlto PSG triumfo šventę aptemdė smurtiniai incidentai, fiksuoti ne tik Paryžiuje, bet ir kituose Prancūzijos miestuose. Nepaisant sustiprintų saugumo pajėgų ir policijos kontrolės, vietomis kilo susirėmimų, buvo pranešta apie vandalizmą ir konfliktus su pareigūnais.

    Prancūzijos institucijų duomenimis, sulaikyta daugiau nei 890 žmonių, o sužeistųjų skaičius siekė 220. Taip pat pranešta, kad per eismo įvykį Paryžiaus žiediniame kelyje žuvo žmogus, o Prancūzijos vidaus reikalų ministerija skelbė, kad sužeista 178 policijos pareigūnai ir žandarai.

    „Tai, kas vyko gatvėse, yra nepriimtina“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Vis dėlto oficialiuose pasisakymuose kartu buvo pabrėžiama ir sportinė pergalės reikšmė: PSG titulas įvardytas kaip didelis pasididžiavimas šaliai. Tuo metu dalis sirgalių jau kalbėjo apie kitą tikslą – kitą sezoną siekti dar vieno Čempionų lygos triumfo ir „trečios žvaigždės“ klubo istorijoje.