Tag: Paryžius

  • Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Prancūziją supurtę protestai virto plėšimais: „Carrefour“ skaičiuoja milijonus eurų nuostolių

    Protestai peraugo į smurtą

    Prancūzijoje po protestų dėl pragyvenimo kainų šuolio sekmadienio rytą daugelyje miestų gyventojai išvydo išdaužytus langus ir šiukšlėmis nusėtas gatves. Valdžios institucijos skelbia, kad dalis eitynių virto plėšimais, o taikiniais tapo tiek didieji prekybos tinklai, tiek smulkūs verslai.

    Pasak pareigūnų, plėšimai fiksuoti Paryžiuje ir kituose miestuose, tarp jų Lione, Marselyje, Bordo, Rene, Strasbūre, Grenoblyje, Nicoje ir Limože. Liudininkai pasakojo apie kaukėtų asmenų grupes, kurios daužė vitrinas ir laužė metalines žaliuzes.

    Taikiniais tapo parduotuvės

    Tarp nukentėjusių minimi prekybos tinklai „Carrefour“, „Franprix“ ir „Monoprix“, taip pat barai, elektroninių cigarečių parduotuvės ir prabangos prekių butikų kvartalai. Dalis užpuolikų, anot vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, veikė greitai, iš lentynų griebdami prekes ir pasišalindami dar iki policijai atvykstant.

    „Carrefour“ grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Alexandre Bompard teigė, kad iš viso taikiniu tapo 50 parduotuvių, įskaitant 19 „Carrefour“ patogumo parduotuvių ir prekybos centrų. Jo teigimu, nukentėjo objektai Paryžiuje, Rene, Lilyje, Bordo ir kitose vietovėse.

    „Remonto kaina viršys dešimt milijonų eurų, o dešimtys darbuotojų pas mūsų franšizės partnerius bus priversti dirbti sutrumpintai“, – sakė Alexandre Bompard.

    Smulkusis verslas: prarastos santaupos

    Didžiausią smūgį, kaip dažnai nutinka po masinių riaušių, patiria smulkieji verslininkai, kurių finansinės atsargos ribotos. Vienas parduotuvės savininkas netoli Respublikos aikštės Paryžiuje vietos žiniasklaidai pasakojo, kad į verslą buvo investavęs visas santaupas ir po nusiaubimo nežino, kaip išlaikys šeimą.

    Tokiais atvejais ypač svarbios draudimo procedūros ir savivaldybių pagalba, nes žala paprastai apima ne tik išvogtas prekes, bet ir išlaužtas duris, išdaužytas vitrinas, sugadintas apsaugos sistemas. Verslo asociacijos ne kartą yra pabrėžusios, kad net kelių dienų prastovos miesto centre gali reikšti tūkstantinius praradimus dėl nutrūkusių srautų ir užsakymų.

    Paryžius žada pagalbą ir tyrimus

    Paryžiaus miesto vadovybė pranešė, kad verslui sostinėje bus teikiama pagalba, o prekybininkams žadama palengvinti administracines ir draudimo procedūras. Skelbiama, kad bus telkiama operatyvinė grupė, kuri vertins žalą ir koordinuos paramą nukentėjusiems.

    Tuo metu Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez informavo, kad per šeštadienio neramumus sužeista daugiau kaip 600 pareigūnų, žandarų ir ugniagesių, o sulaikytųjų skaičius viršijo 2 000. Institucijos aiškinasi, ar plėšimai buvo spontaniški, ar koordinuoti, ir žada stiprinti pajėgas prekybos zonose.

    Užpulta žurnalistų komanda

    Neramumų metu Paryžiuje užpulta ir žurnalistų komanda, rengusi reportažą iš įvykių vietos. Pasak liudijimų, prie vienos parduotuvės filmavę žurnalistai susidūrė su kaukėtų plėšikų grupe, kuri bandė atimti įrangą ir panaudojo fizinę jėgą.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo smogti operatoriui ir bandė atimti mikrofoną, o mus apsupo“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pridūrė, kad operatoriui buvo smogta į veidą, tačiau apsauginiai akiniai ir kaukė padėjo išvengti rimtesnių sužalojimų. Tuo pat metu kituose Paryžiaus rajonuose dalis eitynių, anot reporterių, vyko taikiai.

  • Prancūzijoje studentų protestai susiliejo su geltonųjų liemenių eisena: ką tai reiškia valdžiai

    Prancūzijoje studentų protestai susiliejo su geltonųjų liemenių eisena: ką tai reiškia valdžiai

    Protestai Paryžiuje susijungė

    Spalio 17 dieną Paryžiuje turėjo vykti dvi atskiros didelės akcijos: geltonųjų liemenių ir profsąjungų protestas bei studentų organizuotas žygis. Tačiau prasidėjus eitynėms abi minios susitelkė Respublikos aikštėje, o tai gerokai padidino renginio mastą ir įtampą mieste.

    Liudininkų teigimu, į aikštę suplūdo tūkstančiai žmonių, o policija sutelkė gausias pajėgas. Iš pradžių atmosfera daugelyje vietų buvo rami: skambėjo šūkiai, grojo instrumentai, tačiau vėliau dalyje maršruto kilo susirėmimų.

    Kas išvedė žmones į gatves

    Geltonųjų liemenių judėjimas protestą siejo su pragyvenimo kainų krize ir brangstančiu kuru. Studentai savo ruožtu reikalavo pertvarkų švietimo sistemoje: daugiau finansavimo mokykloms, geresnio aprūpinimo, modernesnių klasių ir institucijų.

    Judėjimo atstovas teigė, kad dalis motyvo buvo ir solidarumas su jaunimu, kuris pastarąsias savaites rengė masines demonstracijas. Pasak jo, labiau patyrę protestuotojai esą gali prisidėti prie to, kad situacija išliktų valdoma, jei kiltų įtampa su pareigūnais.

    „Esame čia tam, kad jiems padėtume, nes turime daugiau patirties“, – sakė geltonųjų liemenių atstovas.

    Įtampa augo, pasipylė sulaikymai

    Vietoje, kur susitelkė pagrindinė minia, dalis demonstracijos peraugo į susirėmimus su riaušių policija. Pranešta apie ašarinių dujų panaudojimą ir vandens patrankas, taip pat apie dešimtis sulaikytųjų.

    Kai kurie protestuotojai tvirtino, kad skirtingas grupes jungia iš esmės tie patys tikslai: geresnės viešosios paslaugos, didesni ištekliai sveikatos apsaugai ir švietimui, geresnė gyvenimo kokybė bei atlyginimai. Demonstrantai taip pat kritikavo valdžią dėl, jų manymu, netinkamo viešųjų finansų valdymo.

    Protestai išplito į kitus miestus

    Demonstracijos vyko ne tik Paryžiuje. Pranešta apie protestus Marselyje, Lione ir Grenoblyje, kur dalyje vietų fiksuoti incidentai prie savivaldybių pastatų ir susidūrimai su policija.

    Marselyje vietos pareigūnai skelbė apie sulaikymus po to, kai protestuotojams pavyko įsiveržti į rotušę. Lione pranešta apie padegtą turizmo biurą, o policija miniai sklaidyti naudojo ašarines dujas ir vandens patranką.

    Kontekstas: kuras ir geopolitika

    Straipsnyje pateikiamas ir platesnis fonas: kuro kainų augimą esą sustiprino geopolitinė įtampa ir Hormūzo sąsiaurio uždarymas, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl to, protestuotojų vertinimu, pragyvenimo išlaidos dar labiau šoktelėjo, o socialinė įtampa šalyje tapo sunkiai suvaldoma.

    Protestuotojai pabrėžė ketinantys tęsti akcijas, kol, jų teigimu, bus imtasi realių sprendimų. Tuo metu politinėje arenoje pasigirdo ir kaltinimų, kad dalį smurto kursto radikalios grupės, siekiančios nukreipti protestų kryptį.

  • Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Kas nutiko Paryžiuje

    Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, šeštadienį vykstant didelėms demonstracijoms, buvo užpulta „Euronews“ žurnalistų komanda. Incidentas įvyko netoli Respublikos aikštės, kai žurnalistai fiksavo protestų eigą ir su jais susijusius neramumus.

    Pasak „Euronews“ korespondentų, juos užpuolė kaukėti asmenys, kurie tuo metu plėšė netoliese esančią parduotuvę. Žurnalistai teigė, kad buvo bandyta atimti jų darbo priemones ir sutrukdyti filmavimui.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo mušti operatorių, bandė atimti mikrofoną ir apsupo mus“, – sakė „Euronews“ korespondentė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pasakojo, kad užpuolikai stūmė operatorių prie sienos, smogė kumščiais, kliuvo ir pačiai žurnalistei. Pasak jos, operatorius rimtesnių sužalojimų išvengė, nes dėvėjo apsauginius akinius ir kaukę.

    Prarasta medžiaga ir įtampos fonas

    „Euronews“ nurodė, kad susistumdymo metu iš komandos buvo atimta kamera. Vėliau ji grąžinta, tačiau be atminties kortelės, todėl visas tą dieną užfiksuotas vaizdas buvo prarastas.

    Korespondentė taip pat teigė mačiusi degančius objektus netoli plėšiamos parduotuvės ir girdėjusi intensyvias policijos sirenas. Pasak jos, ramus protesto etapas šioje miesto dalyje buvo pasibaigęs, o situacija perėjo į atvirus susirėmimus ir plėšimus.

    „Gatvėse, tiesą sakant, chaosas. Daug jaunų žmonių atrodo pasirengę konfliktui, vyksta plėšimai, o ankstesnė dienos ramybė šioje vietoje jau visiškai baigėsi“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Kiti išpuoliai ir raginimai socialiniuose tinkluose

    Dar viena „Euronews“ korespondentė Valerie Gauriat pranešė apie atskirą incidentą Respublikos aikštėje. Ji teigė, kad interviu metu pro šalį ėjęs kaukėtas asmuo jai trenkė per pakaušį ir žodžiais užsipuolė žiniasklaidos atstovus.

    Šie išpuoliai siejami su socialiniuose tinkluose pasirodžiusiais raginimais nukreipti agresiją į žiniasklaidos priemones ir žurnalistus, kad būtų apsunkintas protestų nušvietimas. Tokie raginimai paprastai grindžiami teiginiais apie tariamą dezinformaciją, tačiau praktikoje jie virsta spaudimu ir smurtu prieš žurnalistus.

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai per masines demonstracijas žurnalistai patiria fizinį pavojų, o situaciją paaštrina minios dinamika, kaukėti provokatoriai ir agresyviai nusiteikę radikalūs protestuotojai. Žiniasklaidos organizacijos pabrėžia, kad laisvas ir saugus įvykių nušvietimas yra būtina demokratinės visuomenės sąlyga.

  • Celine Dion Paryžiuje vėl nustebino: „Tom Ford“ odinis derinys prikaustė visų žvilgsnius

    Celine Dion Paryžiuje vėl nustebino: „Tom Ford“ odinis derinys prikaustė visų žvilgsnius

    Celine Dion viešnagė Paryžiuje virsta nuolatiniu mados įvykiu: kiekvienas jos pasirodymas prie viešbučio sulaukia fotografų ir stiliaus apžvalgininkų dėmesio. Pastarosiomis dienomis dainininkė demonstruoja derinius, kuriuose klasika derinama su ryškiomis, moderniomis detalėmis.

    Šį kartą ji buvo pastebėta išeinanti iš viešbučio „Royal Monceau“ vilkėdama juodą odinį „total look“ derinį iš „Tom Ford“. Komplektą sudarė architektūriško silueto odinė striukė ir midi ilgio odinis sijonas su skeltuku, pabrėžusiu judesių laisvumą ir sukūrusiu dramatiškesnę nuotaiką.

    Aprangos akcentu tapo striukės konstrukcija: ryškiai apibrėžta pečių linija, smailėjančios atlapų formos ir dvieilis užsegimas suteikė įvaizdžiui griežtumo. Trumpesnis striukės kirpimas išryškino aukštą sijono liemenį, o prasegta viršutinė dalis leido matyti juodą topą.

    Prigludęs pieštuko silueto sijonas krito žemiau kelių, tačiau skeltukas užtikrino patogumą einant. Odos faktūra, švelniai atspindėdama šviesą, suteikė juodai spalvai gylio ir paryškino derinio vientisumą.

    Dainininkės stilistė Annie Horth įvaizdį užbaigė aksesuarais: saulės akiniais, rankine ir odiniais aukštakulniais su dvigubais dirželiais ties kulkšnimi. Plaukai buvo sušukuoti atgal ir susegti į kuodą, todėl dėmesys kryptingai nukrypo į striukės iškirptę ir bendrą silueto liniją.

    Pastarųjų sezonų madoje oda išlieka viena ryškiausių medžiagų, o monochrominiai, ypač juodi, deriniai grįžta kaip saugus, bet efektingas pasirinkimas tiek raudonajam kilimui, tiek miesto stiliui. Celine Dion pasirinktas komplektas atliepia šią kryptį, o griežtas kirpimas ir aiški forma leidžia klasiką pateikti šiuolaikiškai.

    Stiliaus stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį, kad Dion vis dažniau renkasi siluetą pabrėžiančius drabužius ir aiškią struktūrą, o ne vien lengvas, plazdančias medžiagas. Toks pasirinkimas kuria užtikrintą įvaizdį ir primena, kad madoje amžius nėra riba, kai dėmesys skiriamas proporcijoms, kokybei ir asmeniniam braižui.

  • Karalienė Rania Paryžiuje parodė triuką: ši suknelė biurui atrodo prabangiai be pastangų

    Karalienė Rania Paryžiuje parodė triuką: ši suknelė biurui atrodo prabangiai be pastangų

    Jordanijos karalienė Rania per oficialius verslo pietus Paryžiuje pasirinko įvaizdį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo klasikinis, tačiau veikia nepriekaištingai. Ji vilkėjo pilką midi ilgio marškinių tipo suknelę, pritaikytą formaliam aprangos kodui, bet neprimenančią griežto uniformos stiliaus.

    Šis siluetas dažnai vertinamas dėl universalumo: jis tinka tiek biurui, tiek susitikimams, kai norisi atrodyti tvarkingai, bet ne pernelyg oficialiai. Marškinių tipo suknelė su apykakle ir ilgomis rankovėmis išlaiko struktūrą, o midi ilgis padeda išlaikyti santūrų įspūdį.

    Didžiausias akcentas buvo baltas virvelinis diržas ties liemeniu. Toks sprendimas subtiliai pakeičia proporcijas, suteikia lengvumo ir padeda sukurti aiškesnę figūros liniją, todėl net santūri pilka spalva atrodo įdomiau ir modernesnė.

    Stilistikos požiūriu pilka spalva pastaraisiais metais vis dažniau laikoma elegantiška juodos alternatyva, ypač dienos metu ir verslo aplinkoje. Ji lengviau derinama su kontrastais, o tinkamai parinkti aksesuarai leidžia atrodyti prabangiai be ryškių detalių.

    Karalienė Rania pilką derino su švaria balta, taip sukurdama ryškų, bet neperkrautą kontrastą. Prie suknelės ji priderino baltus aukštakulnius, kurie vizualiai pailgino siluetą ir spalviškai „sujungė“ įvaizdį su diržu, o tai yra paprastas triukas, dažnai taikomas formaliuose deriniuose.

    Prie aprangos ji pasirinko rankinę „Mini Jodie“ iš „Bottega Veneta“ su atpažįstamu intrecciato pynimo raštu. Tai pavyzdys, kaip vienas išraiškingas, bet nedidelis aksesuaras gali tapti pagrindiniu prabangos akcentu, kai likusi įvaizdžio dalis išlaikoma minimalistinė.

    Šis derinys primena, kad verslo apranga nebūtinai turi apsiriboti švarkais ir tamsiais kostiumais. Gerai sukirpta suknelė, aiškus liemens akcentas ir keli apgalvoti priedai gali sukurti profesionalų, šiuolaikišką įvaizdį, tinkantį ir darbo dienai, ir oficialiam susitikimui.

  • Céline Dion grįžta į sceną Paryžiuje: 16 koncertų po šešerių metų pertraukos dėl sveikatos

    Céline Dion grįžta į sceną Paryžiuje: 16 koncertų po šešerių metų pertraukos dėl sveikatos

    Céline Dion po šešerių metų pertraukos vėl ruošiasi koncertuoti gyvai: kanadiečių dainininkė atvyko į Paryžių, kur pradeda repeticijas prieš vieną didžiausių savo sugrįžimų Europoje. Skelbiama, kad pirmieji pasirodymai Prancūzijos sostinės regione numatyti nuo rugsėjo 12 dienos iki spalio 17 dienos.

    Organizatorių teigimu, šiame etape suplanuota 16 koncertų, o grafikas intensyvus: po tris pasirodymus per savaitę, trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Kiekviename vakare laukiama daugiau nei 30 000 žiūrovų, o bilietai, kaip nurodoma, išpirkti jau kelis mėnesius.

    Paryžius kaip sugrįžimo centras

    Prie viešbučio Paryžiuje dainininkę pasitiko gausus gerbėjų būrys, o vietos žiniasklaida sugrįžimą jau vadina vienu laukiamiausių metų muzikos įvykių. Paskutinė Céline Dion koncertų serija Prancūzijoje vyko 2017 metais, todėl šis turas tampa simboliniu sugrįžimu į jai itin svarbią rinką.

    Ryšį su prancūzakalbe auditorija pabrėžia ir atlikėjos kūryba: dalis jos diskografijos įrašyta prancūzų kalba, o Paryžius ne kartą buvo vienas pagrindinių jos koncertinių maršrutų taškų. Dėl to sprendimas didįjį etapą pradėti būtent čia laikomas logišku ir strategiškai reikšmingu.

    „Nuo pat pirmos dienos jaučiau palaikymą, ir ši istorija tęsiasi. Tai tikrai mano antrieji namai, labai vertinu, kad esate čia, ačiū jums“, – sakė Céline Dion.

    Sveikatos iššūkiai ir grįžimas

    Koncertinė pertrauka siejama su dainininkės sveikata: pastaraisiais metais ji viešai kalbėjo apie retos neurologinės būklės keliamus sunkumus. Dėl jos Dion buvo priversta stabdyti pasirodymus ir perskirstyti profesinius planus, nes liga gali paveikti judesius, raumenų kontrolę ir balso stabilumą.

    Šįkart sugrįžimas planuojamas etapais: po rudens koncertų dar numatyta papildoma koncertų serija 2027 metų gegužę. Muzikos industrijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie sugrįžimai dažnai planuojami palaipsniui, siekiant suderinti didelės apimties renginius su sveikatos būkle ir repeticijų krūviu.

    Kol kas detalių apie programą organizatoriai atskleidžia mažai, tačiau didelis susidomėjimas rodo, kad Dion sugrįžimas Paryžiuje tapo ne tik koncertų serija, bet ir platesniu kultūriniu įvykiu. Gerbėjai tikisi išgirsti ir didžiausius hitus, ir prancūzišką repertuaro dalį, kuri tradiciškai sulaukia išskirtinio dėmesio Prancūzijoje.

  • Paryžiaus startuolis „Rivercell“ išėjo iš šešėlio: 22 mln. eurų DI vaistų atradimui

    Paryžiuje įsikūręs biofarmacijos ir DI startuolis „Rivercell“ paskelbė išėjęs iš vadinamojo „stealth“ režimo ir užsitikrino 22 mln. eurų pradinę investiciją. Įmonė kuria nuosavą ląstelių reakcijų duomenų infrastruktūrą ir modelį, galintį prognozuoti, kaip žmogaus ląstelės reaguoja į gydymą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas HV, prisidėjo HCVC, Alven ir Bpifrance Digital Venture. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos duomenų generavimo platformos plėtrai, laboratorijos Paryžiuje didinimui ir DI virtualios ląstelės programos startui.

    „Ląstelės pasaulio modelis yra šimtmečio galimybė medicinoje. Trūkstama grandis yra duomenys: kaip ląstelės laikui bėgant ir gydymo metu keičiasi, matomos skirtingais kampais ir skirtinguose sluoksniuose, surenkamos mastu. Tokį duomenų variklį kurti Europoje yra strategiška“, – sakė „Rivercell“ bendraįkūrėjas ir vadovas Yann Fleureau.

    Tokio tipo projektai atspindi platesnę Europos kryptį: vaistų paieškoje vis daugiau dėmesio skiriama nuosavų biologinių duomenų kūrimui, automatizuotiems eksperimentams ir skaičiavimo modeliams, kurie sumažina brangių bandymų laboratorijose apimtį. Rinka juda link vadinamosios „pilno ciklo“ prieigos, kai duomenys, modeliai ir eksperimentinis patvirtinimas vystomi vienoje sistemoje.

    „Rivercell“ teigia kurianti platformą, kuri mastu generuoja intervencinius, laike išskaidytus ir kelių tipų vienos ląstelės duomenis. Tokie duomenys naudojami treniruoti įmonės kuriamam modeliui, skirtam prognozuoti ląstelės reakciją į vaistą ar genetinį pokytį skaitmeniniu būdu.

    Įmonės tikslas yra pagreitinti vaistų atradimo ciklą ir sumažinti priklausomybę nuo ilgai trunkančių fizinių bandymų, kai tai įmanoma pakeisti patikima simuliacija. Tai ypač aktualu farmacijos sektoriuje, kuriame tyrimai ir plėtra yra vienas brangiausių bei rizikingiausių etapų, o nesėkmių dalis klinikiniuose tyrimuose išlieka didelė.

    „DI jau perrašo tai, kaip suprantame gyvybės chemiją, nuo baltymų struktūrų iki molekulių dizaino. Kitas etapas yra prognozuoti, kaip elgiasi ląstelės, o tam reikia pilno ciklo prieigos, kuri sujungia naują platformą, automatizuotas laboratorijas ir pasaulio modelius“, – sakė HV atstovas Maxi Pethö-Schramm.

    „Rivercell“ įkurta 2026 metais. Bendrovė pabrėžia, kad jos kuriama DI virtualios ląstelės koncepcija skirta greičiau patikrinti hipotezes ir kryptingiau planuoti fizinius eksperimentus, o ne visiškai pakeisti laboratorinius tyrimus.

    Startuoliui vadovaujantis Yann Fleureau anksčiau bendraįkūrė DI diagnostikos bendrovę „Cardiologs“, kuri 2021 metais buvo įsigyta „Philips“. Kitas bendraįkūrėjas, duomenų mokslininkas Eric Durand, dirbo onkologijos duomenų mokslo vadovu „Novartis“ ir buvo vyriausiasis duomenų mokslininkas „Owkin“.

    „DI virtualios ląstelės pakeis tai, kaip suprantame ir formuojame biologiją. „Rivercell“ ambicija sujungti didelio masto poveikio eksperimentus su DI simuliacija yra priežastis, kodėl džiaugiuosi prisijungusi prie jos mokslinės patariamosios tarybos“, – sakė EPFL docentė dr. Charlotte Bunne.

  • Rosie Huntington-Whiteley Paryžiuje sužibėjo: viena detalė jos rudeninį įvaizdį daro ikoniniu

    Rosie Huntington-Whiteley Paryžiuje sužibėjo: viena detalė jos rudeninį įvaizdį daro ikoniniu

    Rosie Huntington-Whiteley, gimusi 1987 metų balandžio 18 dieną Plimute, yra viena ryškiausių šiuolaikinės mados pasaulio figūrų. Modelio karjerą ji pradėjo dar paauglystėje, o pirmieji darbai su tarptautiniais prekių ženklais greitai atvėrė duris į didžiąsias mados sostines.

    Profesinis lūžis įvyko 2003 metais, kai ji debiutavo reklaminėje kampanijoje, o netrukus išvyko į Niujorką fotosesijai žurnalui „Teen Vogue“. Nuo tada Huntington-Whiteley vis dažniau pasirodė ant podiumų ir redakcinių viršelių, o jos vardas tapo siejamas su aukštosios mados industrija.

    Didelę karjeros dalį ji praleido bendradarbiaudama su apatinio trikotažo prekės ženklu „Victoria’s Secret“ ir vėliau tapo vienu atpažįstamiausių veidų šioje rinkoje. Ji taip pat dalyvavo „Pirelli“ kalendoriaus fotosesijoje, o jos portfolio papildė darbas su tokiais mados namais kaip „Balmain“, „Givenchy“, „Louis Vuitton“ ir „Ralph Lauren“.

    Modelis išbandė jėgas ir kine, pasirodydama filme „Transformers 3“, o vėliau ir juostoje „Mad Max: Fury Road“. Tokie projektai sustiprino jos, kaip plataus profilio garsenybės, statusą ir dar labiau išplėtė auditoriją už mados ribų.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir asmeninis gyvenimas. Nuo 2010 metų ji yra poroje su britų aktoriumi Jasonu Stathamu, o sužadėtuves pora paskelbė 2016 metų sausio mėnesį. Jie augina du vaikus, o jų santykiai dažnai minimi kaip vieni stabiliausių pramogų pasaulyje.

    Rudeninis įvaizdis Paryžiuje

    Pastaruoju metu Huntington-Whiteley užfiksuota Paryžiuje, išeinanti iš viešbučio „Ritz“. Fotografų dėmesį patraukė jos rudeninis derinys, kuriame susijungė minimalistinė prabanga ir praktiškumas.

    Ji vilkėjo rudą zomšinę striukę su aukšta apykakle, o prie jos priderino ilgas juodas elegantiškas kelnes plačiomis klešnėmis. Įvaizdį užbaigė aksesuarai, kurie šiandien madoje tampa pagrindiniu stiliaus akcentu, net kai drabužiai išlieka santūrūs.

    Derinį papildė „Bottega Veneta“ rankinė, taip pat masyvūs akiniai nuo saulės „Gucci“, diržas ir smailianosiai aukštakulniai. Toks pasirinkimas atitinka dabartinę tendenciją, kai kapsulinė garderobo logika derinama su viena ar dviem itin ryškiomis, kokybiškomis detalėmis.

    Stilistas požiūriu šis įvaizdis išsiskiria tuo, kad remiasi nesenstančiais siluetais ir natūraliomis tekstūromis, kurios ypač aktualios pereinamuoju sezonu. Zomša, neutralios spalvos ir aiškios proporcijos leidžia sukurti prabangos įspūdį net be ryškių raštų ar spalvinių kontrastų.

  • Dešimtys tūkstančių Paryžiuje žygiavo „Pride“ eisenoje: augant kraštutinių dešiniųjų įtakai

    Dešimtys tūkstančių Paryžiuje žygiavo „Pride“ eisenoje: augant kraštutinių dešiniųjų įtakai

    Paryžiaus „Pride“ eisena nukelta

    Paryžiuje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, dalyvavusių „Pride“ eisenoje ir raginusių ginti LGBTQ+ bendruomenės teises. Renginys vyko politinių įtampų fone, kai Prancūzijoje viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas kraštutinių dešiniųjų populiarėjimas ir jo įtaka žmogaus teisėms.

    Ši Paryžiaus „Pride“ eisena, paprastai rengiama birželį, šiemet perkelta į spalį dėl vasaros karščio bangos. Organizatoriai pabrėžė, kad toks sprendimas susijęs su saugumu ir dalyvių sveikata, o pati eitynių žinutė dėl to nesikeičia.

    Raginimai mobilizuotis prieš rinkimus

    Eiseną organizuojančios asociacijų platformos „Inter-LGBT“ vienas vadovų Alexandre’as Schon teigė, kad artėjant prezidento rinkimams bendruomenė ir jos rėmėjai raginami aktyviau mobilizuotis. Pasak jo, esminis tikslas yra ateitis, paremta solidarumu ir vienodomis teisėmis visiems.

    „Iki prezidento rinkimų liko vos keli mėnesiai, todėl kviečiame LGBT+ žmones ir sąjungininkus telktis dėl solidarumu paremtos ateities“, – sakė Alexandre’as Schon.

    Jis taip pat perspėjo, kad politiniai vėjai Europoje ir už jos ribų gali lemti spaudimą žmogaus teisėms bei mažumų apsaugai. Organizatorių retorikoje skambėjo aiški žinia, kad demokratinėse visuomenėse teisių užtikrinimas nėra savaime suprantamas ir reikalauja nuolatinio politinio dėmesio.

    Maršrutas, dalyviai ir saugumo akcentai

    Eisena startavo Place d’Italie pietinėje Paryžiaus dalyje ir baigėsi Place de la Bastille, kur planuotas koncertas. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo apie 50 asociacijų, o eitynėse buvo matyti ir kairiųjų pažiūrų politikų.

    Tarp dalyvių minėti Prancūzijos politinės jėgos France Unbowed (LFI) lyderis Jean-Lucas Mélenchonas ir žaliųjų atstovė Sandrine Rousseau. Viešuose pasisakymuose akcentuota, kad lytinė orientacija ar lytinės tapatybės pajauta nėra pasirinkimas, o teisinė apsauga turi atliepti realias žmonių gyvenimo situacijas.

    „Lytinė orientacija ar priklausymo lyčiai pajauta nėra pasirinkimas. Teisės privalo sekti paskui, o procedūros turi būti paprastesnės“, – sakė Jean-Lucas Mélenchonas.

    Eitynių metu nuskambėjo ir perspėjimai dėl smurto bei diskriminacijos. Paryžiaus meras Emmanuelis Grégoire’as pabrėžė, kad LGBTQIA+ erdvės vis dar patiria grasinimus ir išpuolius, todėl, jo teigimu, būtina stiprinti tiek prevenciją, tiek praktinę paramą žmogaus teisių organizacijoms.

    „LGBTQIA+ erdvėms vis dar grasinama, jos puolamos, diskriminuojamos, patiria smurtą ir bauginimą“, – sakė Emmanuelis Grégoire’as.

    Paryžiaus „Pride“ data simboliškai siejama su Stonewall riaušėmis Niujorke, kurios 1969 metais tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio LGBTQ+ judėjimo atskaitos taškų. Pernai organizatoriai Paryžiaus eitynių dalyvių skaičių vertino apie 500 000, tuo metu policija skelbė mažesnį, mažiau nei 100 000, įvertį.

  • Po Paryžiaus ligonine aptiko prarastą Luteciją: radinys siejamas su Cezario aprašytu mūšiu

    Po Paryžiaus ligonine aptiko prarastą Luteciją: radinys siejamas su Cezario aprašytu mūšiu

    Paryžiaus centre, Senos saloje Île de la Cité, archeologai aptiko reikšmingus galų laikotarpio įtvirtinimų pėdsakus. Radiniai iškilo vykdant tyrimus „Hôtel-Dieu“ komplekso teritorijoje, kur planuojama rekonstrukcija.

    Tyrimus koordinuoja vietos archeologai kartu su Prancūzijos nacionalinio prevencinės archeologijos instituto Inrap specialistais. Iš pradžių tikėtasi rasti įprastų miesto sluoksnių, tačiau netikėtai aptikta konstrukcija primena būtent galų statybos tradicijas.

    Rastas mūras ir gaisro pėdsakai

    Atkastas mūras siekia apie 20 metrų, kai kur išlikęs kiek daugiau nei metro aukščio. Jis suformuotas iš masyvių akmenų ir sutvirtintas medinių sijų sistema, o už jo matoma supilta smėlio ir žvyro platforma, vietomis siekianti iki 2 metrų storį.

    Archeologų vertinimu, tokia sandara gali rodyti, kad tai buvo didesnės gynybinės sistemos dalis. Ypač svarbūs ir gaisro pėdsakai: ant akmenų matyti intensyvaus karščio žymės, o greta rasta sudegusių sėklų bei apdegusių medinių konstrukcijų likučių.

    Prie mūro papėdės aptiktas ir geležinis galų ieties antgalis, sustiprinantis prielaidą, kad vietovė galėjo būti susijusi su kariniu konfliktu. Radiokarbono tyrimai medieną šiuo metu datuoja laikotarpiu maždaug nuo 200 iki 10 metų prieš mūsų erą.

    Ryšys su Julijaus Cezario pasakojimu

    Datavimas apima ir 52 metus prieš mūsų erą, kai, anot Julijaus Cezario, vyko susirėmimas dėl Lutecijos. Savo veikale „Galų karas“ romėnų vadas aprašė paryzių genties gyvenvietę saloje upėje, kurią gynėjai esą padegė ir sugriovė tiltus, mėgindami sustabdyti romėnų pajėgas.

    „Šis radinys yra itin svarbus epochos liudijimas, tačiau prireiks papildomų tyrimų, kad galėtume tiksliai įvertinti konstrukcijos funkciją ir jos ryšį su aprašytais įvykiais“, – sakė Prancūzijos kultūros institucijų atstovai.

    Iki šiol archeologai neturėjo vienareikšmiško materialaus įrodymo, kad būtent Île de la Cité galėjo būti įtvirtinimai, atitinkantys seniausią miesto rašytinį aprašymą. Dėl to Paryžiaus ištakų klausimas išlieka diskusijų objektu jau ne vieną dešimtmetį.

    Kur iš tiesų buvo Lutecija?

    Lutecijos vieta ilgai kėlė ginčus: nors Senos sala atrodė logiška pagal Cezario tekstą, dalis ankstesnių radinių skatino hipotezę, kad svarbus centras galėjo būti Nanterre teritorijoje į vakarus nuo dabartinio Paryžiaus centro. Naujas mūras gali tapti argumentu, stiprinančiu versiją apie gyvenvietę būtent saloje.

    Vis dėlto archeologai pabrėžia, kad būtina patikslinti chronologiją ir nustatyti, ar degimo pėdsakai tiesiogiai sietini su konkrečiu istoriniu epizodu. Praktinis iššūkis ir tai, kad dėl planuojamų statybų išsaugoti radinį vietoje greičiausiai nepavyks.

    Pranešama, kad planuojama parengti mūro fragmento atspaudą ir sukurti detalią 3D fotogrametrinę dokumentaciją. Tokia praktika vis plačiau taikoma Europoje, kai archeologinius objektus tenka fiksuoti maksimaliai tiksliai prieš pasikeičiant teritorijos naudojimui.