Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Ispanijos ir Kanarų ginčas dėl hantaviruso laivo: kaip „MV Hondius“ vis dėlto pasiekė Tenerifę

    Prie Tenerifės krantų kilusi įtampa dėl kruizinio laivo „MV Hondius“, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, peraugo į atvirą Kanarų salų ir Madrido institucijų konfliktą. Kanarų vyriausybės vadovas Fernando Clavijo viešai kaltino centrinę valdžią delsiant ir grasino neįleisti laivo į Granadiljos uostą.

    Ginčo esmė buvo evakuacija: Kanarų administracija reikalavo, kad dalis keleivių, dar laukusių pervežimo, būtų išskraidinti kariniu Ispanijos orlaiviu. Pasak F. Clavijo, lėktuvas galėjo gabenti apie 210 žmonių, tačiau planuota, kad juo skrenda tik 14 keleivių, todėl, jo teigimu, sprendimai atrodė neefektyvūs.

    Centrinė valdžia netrukus pateikė oficialų nurodymą priimti laivą, argumentuodama būtinybe suteikti medicininę pagalbą ir įvertinti blogėjančias oro sąlygas. Dokumente taip pat pabrėžta, kad sveikatos patikras praktiškiau atlikti uoste, nei palikti laivą jūroje neribotam laikui.

    Laivas sekmadienio rytą, apie 06:30 vietos laiku, vis dėlto nuleido inkarą Granadiljos uoste, o pirmieji keleiviai į krantą buvo išlaipinti apie 09:40. Pirmiausia išvyko 14 Ispanijos piliečių, kuriuos, lydint pareigūnams, autobusu išgabeno į Tenerifės pietų oro uostą.

    Kaip vyko evakuacija uoste

    Kol politikai aiškinosi atsakomybes, uoste buvo parengtas aiškus logistinis planas, kurį koordinavo sveikatos ir vidaus reikalų institucijos. Skelbta, kad keleiviai buvo išlaipinami etapais mažomis grupėmis, atsižvelgiant į jų pilietybes ir suplanuotus skrydžius.

    Taikyti ir papildomi ribojimai: keleiviai negalėjo išsinešti bagažo, buvo leidžiamas tik mažas krepšys su dokumentais ir būtiniausiais daiktais. Pranešta, kad keleiviai bei aptarnaujantis personalas dėvėjo FFP2 respiratorius, o vežimo grandinė uoste buvo kontroliuojama siekiant sumažinti riziką.

    Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García viešai patvirtino, kad tuo metu keleiviai išliko be simptomų, tačiau situacija vertinta atsargiai. Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami per kontaktą su užkrėstų graužikų išskyromis ar jų aerozoliais, o protrūkiai, nors ir reti, gali sukelti sunkias komplikacijas, todėl tokiais atvejais taikomos griežtos infekcijų kontrolės priemonės.

    PSO ragino išlaikyti ramybę

    Į Tenerifę atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus, kuris stebėjo operaciją ir kreipėsi į salos gyventojus. Jis pabrėžė, kad visuomenės nerimas suprantamas po COVID-19 patirties, tačiau dabartinė situacija, jo vertinimu, valdoma geriau ir yra aiškesni protokolai.

    „Suprantame nerimą, nes visi prisimename COVID-19 ir ta patirtis vis dar gyva, tačiau dabar situacija yra geresnė ir valdoma“, – sakė Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO anksčiau pranešė patvirtinusi šešis iš aštuonių iš pradžių įtartų atvejų ir nurodė, kad laive neliko neįvertintų įtariamų susirgimų. Skelbta, kad protrūkis palietė keleivius iš 23 valstybių, o visame kontekste buvo minimos ir trys mirtys, todėl sprendimų priėmimas tapo ne tik sveikatos, bet ir politinės atsakomybės klausimu.

    Į procesą įsitraukė ir Europos Komisija, aktyvavusi ES civilinės saugos mechanizmą: dalis transporto pajėgumų buvo laikoma parengtyje, o Norvegija nusiuntė medicininės evakuacijos orlaivį. Paskutiniai išvykimo skrydžiai planuoti artimiausiomis dienomis, tarp jų ir reisas į Australiją, kuris turėjo užbaigti didžiąją evakuacijos dalį.

  • Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kur dabar yra kruizinis laivas MV Hondius: hantaviruso protrūkis ir kelias į Tenerifę

    Kruizinis laivas MV Hondius, kuriame fiksuotas hantaviruso protrūkis, šiuo metu plaukia į Ispanijai priklausančią Tenerifę Kanarų salose. Laivui pasiekus salą planuojama jį laikyti reide, o keleivių perkėlimą vykdyti ne švartuojantis uoste, bet naudojant katerius.

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis užsikrėtimo atvejus ir tris mirtis. Organizacija perspėjo, kad dėl inkubacinio laikotarpio, kuris gali trukti iki šešių savaičių, naujų atvejų dar gali paaiškėti.

    „Tai nėra kitas COVID, ir mes nematome prielaidų pandemijai“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas.

    Laive iš pradžių buvo 144 keleiviai, tačiau dalis jų jau išlaipinti ankstesniuose sustojimuose. Atvykus prie Tenerifės krantų, likę keleiviai turėtų būti perkelti į oro uostą, kad galėtų grįžti į savo šalis, o epidemiologinė kontrolė būtų vykdoma pagal Ispanijos sveikatos institucijų nurodymus.

    Skelbiama, kad 14 Ispanijos piliečių bus perkelti į Gómez Ulla ligoninę Madride ir izoliuoti 45 dienoms. Likę įgulos nariai ir keleiviai turėtų būti grąžinami į savo valstybes, taikant papildomas visuomenės sveikatos priemones.

    MV Hondius į reisą išplaukė balandžio 1 dieną iš Ušuajos Argentinoje, kirsdamas Pietų Atlantą. Pirmoji mirtis laive fiksuota balandžio 11 dieną, o dar vienas asmuo vėliau buvo išlaipintas Šv. Elenos saloje ir mirė balandžio 26 dieną Johanesburge.

    Trečioji auka, Vokietijos pilietė, mirė gegužės 2 dieną, jai pasireiškus simptomams, panašiems į plaučių uždegimą. Sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad hantaviruso infekcijos eiga gali greitai sunkėti, ypač jei išsivysto kvėpavimo nepakankamumas.

    Laive šiuo metu yra apie 90 žmonių iš 23 valstybių. Didžiausios grupės, apie kurias skelbiama, yra Filipinų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Ispanijos piliečiai.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, užterštomis dulkėmis ar paviršiais, todėl protrūkių valdymas remiasi izoliacija, kontaktų stebėsena ir kruopščia patalpų dezinfekcija. Europos visuomenės sveikatos praktikoje tokiuose incidentuose ypač svarbus greitas susirgusiųjų atskyrimas ir aiškus keliautojų maršrutų suvaldymas, kad būtų sumažinta rizika plisti infekcijai po išlaipinimo.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: ką svarbu žinoti apie užsikrėtimo riziką

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: ką svarbu žinoti apie užsikrėtimo riziką

    Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino penkis su hantavirusu siejamus atvejus kruiziniame laive, plaukusiame Pietų Atlante. Skelbiama, kad trys žmonės mirė, o situacija vėl atkreipė dėmesį į infekcijų kontrolę kelionėse jūra.

    Nors kruiziniai laivai savaime nėra pavojingi, jų aplinka palanki ligų plitimui: tūkstančiai žmonių ilgą laiką dalijasi tais pačiais koridoriais, valgyklomis ir pramogų erdvėmis. Tokios sąlygos ypač svarbios, kai infekcija plinta per artimą kontaktą, užterštus paviršius, maistą ar vandenį.

    Kodėl laivuose virusai plinta greičiau?

    Uždaros ar pusiau uždaros erdvės ir didelis žmonių srautas sukuria vadinamąjį tarpusavyje sujungtą „mikropasaulį“, kuriame infekcija gali pereiti nuo vieno žmogaus kitam dar iki pasireiškiant aiškiems simptomams. Riziką didina ir tai, kad keleiviai atvyksta iš skirtingų šalių, todėl gali atsivežti skirtingus užkratus.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai tarptautinių kelionių rekomendacijose pabrėžia, kad kruizų kelionės išsiskiria specifinėmis grėsmėmis. Tarp jų minimas plitimas nuo žmogaus žmogui, taip pat su maistu ir vandeniu susijusios infekcijos.

    „Kruizai parduodami kaip plaukiojančios atostogos, bet jie taip pat padeda suprasti visuomenės sveikatą“, – sakė visuomenės sveikatos tyrėjas Vikramas Niranjanas.

    Kiek dažni protrūkiai kruiziniuose laivuose?

    Šis atvejis įvardijamas kaip pirmasis plačiau žinomas hantaviruso protrūkis, susietas būtent su kruizine kelione. Vis dėlto protrūkiai laivuose apskritai nėra kasdienybė, o dažniausiai jie siejami su virškinamojo trakto infekcijomis, ypač norovirusu.

    Kai protrūkiai vis dėlto įvyksta, jie paprastai greitai išryškėja dėl intensyvaus kontaktų tinklo: bendro maitinimo, pramogų ir nuolat liečiamų paviršių. Bufetai, bendri įrankiai ir dažnas prisilietimas prie tų pačių rankenų ar turėklų sudaro sąlygas virusams plisti greičiau nei, pavyzdžiui, individualiai maitinantis.

    Vienas žinomiausių pavyzdžių – COVID-19 atvejai laive „Diamond Princess“, kai užsikrėtė daugiau nei 700 žmonių iš daugiau nei 3 700 keleivių ir įgulos narių. Ši patirtis paskatino laivybos bendroves griežtinti higienos ir reagavimo protokolus, tačiau pati aplinka išlieka jautri infekcijoms.

    Kas nutinka susirgus kelionėje?

    Pramonės asociacijos CLIA gairės numato, kad laivuose turi budėti kvalifikuotas medicinos personalas visą parą, o prireikus pacientai apžiūrimi ir kajutėje. Laivuose taip pat turi būti patalpos apžiūrai, intensyvesnei priežiūrai ir bazinei diagnostikai, kad būtų galima stebėti būklę ir skirti pradinius vaistus.

    Vis dėlto tokios medicinos patalpos dažniausiai skirtos pirmajai pagalbai ir trumpalaikei priežiūrai, o ne didelio masto, greitai plintančių protrūkių valdymui. Dėl to lemiama tampa ankstyva simptomų registracija, greita izoliacija ir sustiprintas valymas.

    „Todėl kruizų sveikata labai priklauso nuo ankstyvo pranešimo, greitos izoliacijos ir griežtų valymo praktikų“, – sakė V. Niranjanas.

    Kaip keleiviai gali sumažinti riziką?

    Specialistai pataria pasiruošti dar prieš įlipant į laivą: pasitikrinti, ar atnaujinti skiepai, įvertinti kelionės draudimo apimtį ir pasitarti su šeimos gydytoju, jei žmogus priklauso didesnės rizikos grupei. Didesnės rizikos grupėms dažniausiai priskiriami vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir sergantys lėtinėmis ligomis.

    Kelionės metu svarbu stebėti savijautą ir atsiradus simptomams nedelsti kreiptis į laivo medicinos punktą. Jei žmogus pasijunta prastai, rekomenduojama vengti buffet tipo maitinimo ir perpildytų bendrų erdvių, kad būtų sumažinta tikimybė užkrėsti kitus keleivius.

    Hantaviruso protrūkis Atlante priminė, kad net ir sustiprėjus higienos standartams kruizai išlieka kelionės forma, kurioje infekcijų kontrolė reikalauja greitų sprendimų. Sveikatos institucijos pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda paprastos priemonės: ankstyvas reagavimas, izoliacija ir nuosekli rankų higiena.

  • Hantavirusas kruiziniame laive ir trys mirtys: PSO įspėja, bet ar gresia nauja pandemija?

    Po kelių hantaviruso atvejų kruiziniame laive MV Hondius, kelionei pasibaigus Kaboverdėje gegužės 3 dieną, vėl kilo diskusija, ar ši infekcija galėtų peraugti į pasaulinę pandemiją. Laive fiksuoti keli susirgimai ir pranešta apie mažiausiai tris mirtis.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad hantavirusai yra pavojingi, tačiau šiuo metu nėra požymių, jog situacija galėtų išsivystyti į COVID-19 masto pandemiją. Pasak organizacijos, bendras rizikos lygis pasauliniu mastu vertinamas kaip žemas, o protrūkiai dažniausiai būna lokalūs.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusas dažniausiai perduodamas kontaktuojant su užsikrėtusių graužikų šlapimu, seilėmis ar išmatomis. Rizika išauga tvarkant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, sandėlius ar kajutes, kuriose galėjo būti graužikų, ypač jei dulkės pakeliamos į orą.

    Žmogus žmogui hantavirusą perduoda retai, tačiau pasaulyje yra aprašytų atvejų, kai tam tikros viruso atmainos galėjo plisti tarp žmonių artimo kontakto metu. Būtent ši, nors ir reta, galimybė dažniausiai ir kelia nerimą visuomenei, kai protrūkis užfiksuojamas uždaroje aplinkoje, pavyzdžiui, laive.

    Kodėl infekcija laikoma pavojinga?

    Medicai pabrėžia, kad kai kurios hantaviruso sukeliamos ligos formos pasižymi didele komplikacijų ir mirtingumo rizika. Priklausomai nuo sindromo, virusas gali pažeisti plaučius arba inkstus, todėl laiku nesuteikus pagalbos būklė gali greitai sunkėti.

    Pirmieji simptomai dažnai primena įprastą virusinę infekciją: karščiavimą, stiprų nuovargį, raumenų skausmus, galvos skausmą, pykinimą ar galvos svaigimą. Sunkesniais atvejais gali atsirasti dusulys, kosulys, kraujavimo požymiai arba ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas.

    Ką sako PSO ir ką tai reiškia keliautojams?

    PSO atkreipia dėmesį, kad hantavirusų protrūkiai dažniausiai susiję su graužikų populiacijos svyravimais ir žmonių kontaktu su jų išskyromis, o ne su ilgalaikiu plitimu tarp žmonių. Dėl to, organizacijos vertinimu, masinio globalinio plitimo scenarijus šiuo metu nėra tikėtinas, tačiau pavieniai protrūkiai gali kartotis.

    Keliautojams ir laivų operatoriams svarbiausia praktinė prevencija: užtikrinti graužikų kontrolę, higieną, patalpų vėdinimą ir saugų valymą, kad nebūtų įkvepiamos dulkės. Pajutus simptomus po galimo kontakto su graužikais ar jų išskyromis, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus ir informuoti apie galimą riziką.

    „Hantavirusas yra rimta infekcija, tačiau šiandien neturime pagrindo manyti, kad jis sukels COVID-19 lygio pandemiją“, – sakė PSO epidemiologė Maria Van Kerkhove.

  • Rankų higienos diena Krekenavoje: kaip gimnazija ir darželis vaikams įtvirtino svarbų įprotį

    Rankų higiena išlieka vienu paprasčiausių ir kartu veiksmingiausių būdų mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą kasdienėje aplinkoje. Tinkamai plaunamos rankos padeda apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų ir įvairių žarnyno susirgimų, todėl šio įpročio ugdymas vaikystėje laikomas ypač svarbiu.

    Vaikai nuolat liečia paviršius, žaislus, dalijasi priemonėmis, o rankos dažnai nejučiomis pasiekia veidą. Dėl to mikroorganizmai lengvai patenka į organizmą, o įgūdis laiku nusiplauti rankas tampa ne vien švaros, bet ir visuomenės sveikatos klausimu.

    Pasaulinė rankų higienos diena

    Kasmet gegužės 5 dieną minima Pasaulinė rankų higienos diena, kurią inicijavo Pasaulio sveikatos organizacija. Ši diena skirta priminti, kad rankų švara svarbi ne tik gydymo įstaigose, bet ir mokyklose, darželiuose bei namuose, kur formuojami kasdieniai įpročiai.

    Šių metų kampanijos mintis akcentuoja, kad konkretūs veiksmai gali padėti išvengti ligų ir prisidėti prie saugesnės aplinkos bendruomenėse. Ugdymo įstaigoms tai tampa proga praktiškai parodyti, kaip rankų plovimas turi atrodyti, o ne apsiriboti vien teorinėmis taisyklėmis.

    Edukacijos Krekenavoje

    Minint šią dieną, Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje ir lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengė edukacinius užsiėmimus vaikams. Ketvirtokams vyko programa Rankų higiena – sveikatos pagrindas, o darželio „Nykštukų“ ir „Drugelių“ grupėms – Mažos rankytės – didelė švara.

    Užsiėmimuose vaikai buvo kviečiami ne tik klausytis, bet ir praktiškai išbandyti taisyklingus rankų plovimo judesius. Edukacijų metu akcentuota, kad svarbiausia yra reguliarumas ir kruopštumas, o taisyklingas plovimas turėtų trukti bent 20 sekundžių.

    Kada ir kaip plauti rankas?

    Per užsiėmimus vaikams priminta, kad rankas ypač svarbu plauti prieš valgį, po apsilankymo tualete, grįžus iš lauko ar viešų vietų, po kosėjimo ar čiaudėjimo, taip pat po kontakto su gyvūnais. Tokios situacijos dažniausiai tampa momentais, kai infekcijos perduodamos nepastebimai.

    Taip pat aptarta, kad vien vandens neužtenka: reikalingas muilas ir kruopštus trynimas delnų, tarpupirščių, nykščių, nagų bei riešų srityse. Vaikams paaiškinta ir praktinė detalė – nusausinimas yra svarbi proceso dalis, nes drėgnos rankos mikroorganizmus perneša lengviau.

    Pasak organizatorių, žaismingas mokymas padeda vaikams greičiau įsidėmėti, kodėl rankų higiena svarbi, ir paversti ją natūralia kasdienybės dalimi. Ilgainiui toks įprotis prisideda ir prie mažesnio sergamumo kolektyvuose, ir prie atsakomybės jausmo, kai vaikas supranta, kad saugo ne tik save, bet ir aplinkinius.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: mokslininkai įspėja dėl paskutinės progos turizmo Antarktidoje

    Retas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive MV Hondius atkreipė dėmesį į tai, kaip turizmas gali paveikti itin trapias ekosistemas, ypač Antarktidoje. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad uždarose laivo erdvėse infekcijos plinta greičiau, o keliautojai gali netyčia pernešti biologinę taršą į atokias teritorijas.

    Pranešama, kad laive patvirtintos dvi su hantavirusu siejamos mirtys, dar viena mirtis tiriama kaip galimai susijusi. Laivas, išplaukęs iš Argentinos balandžio 1 dieną ir aplankęs Antarktidą bei kelias izoliuotas salas, kurį laiką buvo prie Žaliojo Kyšulio, laukiant medicininės evakuacijos ir sprendimų dėl uostų priėmimo.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užkrėstų graužikų, žmogui įkvėpus virusu užterštų dulkių iš išmatų, šlapimo ar seilių. Daugeliu atvejų tai nėra įprasta žmogaus į žmogų plintanti infekcija, tačiau kai kurių hantavirusų atmainų perdavimas tarp žmonių yra aprašytas, todėl protrūkiai tiriami itin atsargiai.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tirianti, ar šiame protrūkyje galėjo būti perdavimo tarp žmonių požymių. PSO epidemiologinių ir pandeminių grėsmių parengties vadovė Maria Van Kerkhove yra sakiusi, kad pirmasis užsikrėtęs asmuo tikėtina galėjo užsikrėsti dar prieš įlipdamas į laivą, o pareigūnai buvo informuoti, jog laive žiurkių nėra.

    Antarktidos turizmo bumas ir rizikos

    Antarktida pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai populiarėjančių tolimų krypčių, ypač tarp keliautojų, siekiančių pamatyti ledynus ir laukinę gamtą prieš klimato kaitai dar labiau pakeičiant regioną. Tarptautinės Antarktidos kelionių organizatorių asociacijos duomenimis, 2024 metais daugiau nei 80 000 turistų išsilaipino žemyne, dar apie 36 000 Antarktidą stebėjo neišlipdami iš laivų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad didėjant srautams auga ir rizika: nuo invazinių rūšių bei mikroorganizmų įnešimo iki ligų plitimo žmonėms ir gyvūnijai. Antarktidos pusiasalis, į kurį dažniausiai keliauja ekspedicijos, laikomas vienu sparčiausiai šylančių regionų pasaulyje, todėl bet kokie papildomi trikdžiai gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Bioapsauga ir taisyklės, kurios ne visada spėja paskui rinką

    Turizmo operatoriai paprastai taiko griežtas bioapsaugos priemones: valomi ir dezinfekuojami batai, drabužiai bei įranga, kad į krantą nepatektų sėklos, vabzdžiai ar dirvožemio dalelės. Buvusi ekspedicijų gidė ir Antarktidos teisės specialistė Hanne Nielsen yra atkreipusi dėmesį, kad net batų raišteliuose ir siūlėse gali kauptis medžiagos, galinčios pernešti mikroorganizmus.

    Vis dėlto ekspertai sako, kad dabartinis reguliavimas, sukurtas gerokai mažesniems turistų srautams, ne visada atitinka rinkos augimo tempą. Aplinkosaugos organizacijos Antarctic and Southern Ocean Coalition vadovė Claire Christian yra pabrėžusi, kad Antarktidos lankymas turėtų būti reguliuojamas taip pat atsakingai kaip ir kitos jautrios pasaulio gamtinės teritorijos.

    „Antarktidoje paliktas pėdsakas gali išlikti ir po 50 metų“, – sakė C. Christian.

    Ekspertai taip pat primena, kad kruiziniuose laivuose ne kartą fiksuoti infekcijų protrūkiai, pavyzdžiui, noroviruso, o COVID-19 pandemijos pradžioje kruizinis laivas Diamond Princess tapo vienu ryškiausių ankstyvųjų židinių. Dėl to Antarktidos turizmas vis dažniau vertinamas ne tik kaip klimato ir gamtosaugos, bet ir kaip visuomenės sveikatos rizikos klausimas.

  • Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salos priešinasi Madrido sprendimui: kruizinis laivas su hantavirusu į Tenerifę neįleidžiamas

    Kanaru salų valdžia pareiškė nepritarianti Ispanijos Vyriausybės planui į Tenerifę atplukdyti kruizinį laivą „MV Hondius“, kuriame nustatyti su hantavirusu siejami susirgimai. Regiono prezidentas Fernando Clavijo tvirtina, kad sprendimas priimtas skubotai, o vietos institucijoms trūksta aiškių medicininių duomenų apie situaciją laive.

    Laivas šiuo metu stovi reide prie Prajos, Žaliojo Kyšulio sostinės, o jo atvykimas į Tenerifę numatomas po kelių dienų. Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad laive yra 147 keleiviai ir įgulos nariai, o su protrūkiu siejami septyni atvejai: du laboratorijoje patvirtinti ir penki įtariami.

    Pranešama apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir tris žmones, kuriems pasireiškė lengvi simptomai. Pietų Afrikos Respublikos institucijos keliems užsikrėtusiesiems nustatė vadinamąjį Andų variantą, kuris, skirtingai nei dauguma hantavirusų, gali plisti nuo žmogaus žmogui.

    „Tai Ispanijos Vyriausybės improvizacija, nes mes neturime medicininės ataskaitos apie tai, kiek pacientų yra užsikrėtę“, – sakė Fernando Clavijo.

    Kanaru salų vadovas paprašė skubaus susitikimo su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchezu ir paragino peržiūrėti sprendimą. Madride tuo metu sušauktas tarpžinybinis pasitarimas, į kurį įtraukti vidaus reikalų, sveikatos, transporto ir teritorinės politikos ministrai.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, remdamasis turima informacija, yra nurodęs, kad rizika bendrai populiacijai vertinama kaip maža. Vis dėlto Kanaru salų valdžia akcentuoja, kad gyventojams svarbiausia yra aiškūs protokolai, patikimas rizikos įvertinimas ir garantijos, jog atvykimas nekels grėsmės sveikatos saugai.

    Evakuacija ir tarptautinė koordinacija

    Žaliojo Kyšulio sveikatos apsaugos institucijos patvirtino, kad į šalį atvyko vienas iš planuotų medicininių lėktuvų, skirtų evakuoti tris protrūkio paveiktus žmones. Pranešta, kad evakuacija turėtų įvykti artimiausiomis valandomis, o operacijoje numatyti du medicininiai lėktuvai bei papildomas specialistas gydytojas.

    Ispanijos sveikatos institucijos taip pat patvirtino sutikusios skubiai perkelti laivo gydytoją, kurio būklė įvardijama kaip sunki, medicininiu lėktuvu į Kanarų salas. Veiksmai derinami su Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, kuris vertina epidemiologinę situaciją laive.

    Pasaulio sveikatos organizacija, ragindama laikytis tarptautinės teisės ir humanitarinių principų, pabrėžė, kad Žaliasis Kyšulys neturi pakankamų pajėgumų tokio masto operacijai. Ispanijos Vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas vadovaujantis humanitariniais kriterijais, tačiau Kanaru salų vadovybė kelia klausimą, kodėl gydymas ir izoliavimo priemonės negalėtų būti organizuojamos vietoje, jei tai įmanoma.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpę ore pasklidusių dalelių, susidarančių iš išdžiūvusių užkrėstų graužikų išmatų, šlapimo ar seilių, ypač kai šios medžiagos sujudinamos valymo ar tvarkymo metu.

    Infekcija gali sukelti hantavirusinį plaučių sindromą, kuriam būdingi karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, o vėliau gali išsivystyti kvėpavimo nepakankamumas ir kraujospūdžio kritimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, simptomai paprastai pasireiškia per 2–4 savaites po užsikrėtimo, tačiau galimas ir platesnis intervalas.

    Šis atvejis iš naujo atkreipė dėmesį į kruizinio turizmo rizikų valdymą, kai uždarose erdvėse keliaujantys žmonės susiduria su infekcijų protrūkiais ir sudėtinga logistika: nuo izoliavimo iki pacientų pervežimo bei uostų sprendimų, kurie turi derinti visuomenės sveikatos saugą ir humanitarines pareigas.

  • Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    Mirtinai užterštas oras Europoje: kur PM2,5 rodikliai blogiausi ir kodėl tai svarbu?

    PM2,5: ką rodo naujausi duomenys

    Naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) apžvalgoje teigiama, kad iki 20 proc. oro kokybės matavimo stočių Europoje fiksuoja taršą, viršijančią šiuo metu galiojančius Europos Sąjungos standartus. Vienas didžiausių iššūkių išlieka smulkiosios kietosios dalelės PM2,5, galinčios prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraujotaką.

    PM2,5 susidaro ne tik dėl kelių transporto. Prie taršos prisideda pramonės objektai, naftos perdirbimas, cemento gamyba, iškastinio kuro deginimas, o kai kuriais sezonais ir miškų gaisrų dūmai.

    EAA duomenys rodo, kad 2024–2025 metų laikotarpiu didžiausi metiniai PM2,5 vidurkiai buvo fiksuoti pietų Italijoje. Kai kuriose vietovėse rodikliai smarkiai viršijo Europos Sąjungos metinę ribą, siekiančią 25 mikrogramus kubiniame metre.

    Italijos miesteliuose Ceglie Messapica ir Torchiarolo metiniai vidurkiai atitinkamai siekė apie 117 ir 113 mikrogramų kubiniame metre. Tokie skaičiai rodo ne pavienius trumpalaikius šuolius, o ilgalaikę problemą, tiesiogiai susijusią su sveikatos rizikomis.

    Kodėl kai kur tarša tokia didelė

    Ekspertai pabrėžia, kad dideli PM2,5 šuoliai pietų Italijoje žiemą dažnai siejami su biomasės deginimu, ypač kūrenimu židiniuose ir krosnyse. Šaltuoju sezonu prie taršos prisideda ir meteorologinės sąlygos, kai atmosfera prasčiau išsklaido teršalus.

    „Tokius šuolius daugiausia lemia biomasės deginimas žiemą, dažniausiai židiniuose“, – sakė Bari universiteto chemijos ir aplinkos poveikio profesorius Gianluigi De Gennaro.

    Pasak jo, tarša sustiprėja ir dėl sumažėjusios atmosferos gebos išsklaidyti daleles tam tikru metų laiku. Tai siejama su žemesniu ir tankesniu ribiniu atmosferos sluoksniu, kuris gali riboti teršalų „išsisklaidymą“ virš gyvenamųjų teritorijų.

    Ryškus taršos „židinys“ matomas ir šiaurės Italijoje, kur koncentruota pramonė ir intensyvus transportas. Čia nemažai vietovių metiniai kietųjų dalelių rodikliai balansuoja ties 25 mikrogramų kubiniame metre riba, todėl net nedideli pokyčiai gali lemti jos viršijimą.

    2024–2025 metų laikotarpiu, be Italijos, ribą viršijančios reikšmės fiksuotos ir kai kuriuose Lenkijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Rumunijos bei Turkijos regionuose. EAA duomenyse išsiskiria ir vienas Kopenhagos matavimo taškas, kuriame užfiksuotas apie 95 mikrogramų kubiniame metre metinis vidurkis.

    Sveikatos pasekmės ir kiti teršalai

    EAA vertinimu, didžiausi su ilgalaikiu PM2,5 poveikiu siejami mirtingumo rodikliai 100 000 gyventojų tenka Balkanų ir Rytų Europos šalims. Tarp dažniausiai minimų valstybių yra Albanija, Bulgarija, Graikija ir Rumunija, kur taršos našta sveikatai laikoma ypač didelė.

    Palyginamuose vertinimuose Italija taip pat išsiskiria aukštesniais su PM2,5 siejamais mirtingumo rodikliais nei panašaus dydžio šalys, tokios kaip Ispanija, Prancūzija ar Vokietija. Mažiausios reikšmės dažniau fiksuojamos Šiaurės Europoje, įskaitant Islandiją, Suomiją, Švediją, Estiją ir Norvegiją.

    Nors ilgalaikė tendencija daugelyje šalių gerėjanti, sveikatos rizika išlieka didelė, ypač vertinant pagal griežtesnes Pasaulio sveikatos organizacijos gaires. PSO rekomenduojama metinė PM2,5 riba yra 5 mikrogramai kubiniame metre, todėl dauguma europiečių pagal šį kriterijų vis dar kvėpuoja nesaugiu oru.

    Be PM2,5, specialistai išskiria ir kitus teršalus: PM10 daleles, pažemio ozoną bei benzo(a)pireną. Pažemio ozonas susidaro saulės šviesai veikiant teršalų mišinius, susijusius su transporto ir pramonės emisijomis, o benzo(a)pirenas siejamas su dūmais, degimo procesais ir kai kuriais buitiniais šaltiniais.

    Kaip sumažinti poveikį kasdienybėje

    Ekspertai pabrėžia, kad asmeninė apsauga prasideda nuo paprastų sprendimų, ypač miestuose. Rekomenduojama vėdinti patalpas ne piko metu, kai eismas intensyviausias, o didesnės taršos dienomis riboti intensyvią fizinę veiklą lauke.

    Praktiškai gali padėti ir patalpų oro valytuvas, nors jis nepakeičia taršos mažinimo priemonių „prie šaltinio“. Taip pat patariama rinktis sertifikuotas krosneles, vengti deginti kurą dienomis, kai tarša linkusi kauptis, ir sekti realaus laiko oro kokybės informaciją programėlėse.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: visus užsikrėtusius išgabena į Nyderlandus medicininiu lėktuvu

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: visus užsikrėtusius išgabena į Nyderlandus medicininiu lėktuvu

    Iš kruizinio laivo MV Hondius, kuriame nustatyti hantaviruso atvejai, medicininiu lėktuvu į Nyderlandus evakuojami visi užsikrėtę ar įtariami pacientai. Tarptautinės institucijos skelbia, kad situacija valdoma, o bendras pavojus visuomenei šiuo metu vertinamas kaip mažas.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pranešė, kad pacientai jau pakeliui, ir pabrėžė, jog rizika visuomenės sveikatai išlieka nedidelė. Evakuacija vykdoma koordinuojant veiksmus su Europos ir nacionalinėmis sveikatos institucijomis.

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad tarp evakuojamų asmenų yra ir laivo gydytojas. Anksčiau svarstyta jį skraidinti į Kanarų salas, tačiau pagerėjus būklei nuspręsta gabenti tiesiai į Nyderlandus.

    MV Hondius, išvykęs iš Argentinos, Atlanto kirtimo metu nukreiptas į Žaliojo Kyšulio vandenis, kai laive pradėjo ryškėti infekcijos požymiai. PSO iki gegužės 6 dienos buvo identifikavusi aštuonis su laivu siejamus atvejus, tarp jų pranešta apie tris mirtis, vieną kritinės būklės pacientą ir kelis lengvesnius simptomus patiriančius žmones.

    PSO duomenimis, pirmieji simptomai pasireiškė balandžio 6–28 dienomis, dažniausiai prasidėdami karščiavimu ir virškinamojo trakto sutrikimais. Kai kuriais atvejais liga sparčiai progresavo iki plaučių uždegimo, ūmaus kvėpavimo distreso sindromo ir šoko, todėl prireikė skubios intensyviosios pagalbos.

    Kas laukia kitų keleivių?

    Likę keleiviai, kuriems simptomų nenustatyta, turėtų išsilaipinti šeštadienį Tenerifėje, kur planuojama aktyvuoti Europos evakuacijos ir repatriacijos mechanizmą. Laivas turėtų švartuotis Granadiljos de Abonos uoste, iš kur keliautojai būtų grąžinami į savo šalis, o 14 Ispanijos piliečių perkelti į Madridą.

    Atvykus į Kanarų salas, keleiviai ir įgula bus tikrinami pagal bendrą protokolą, parengtą kartu su PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru. Ispanijos institucijos teigia, kad procedūros numato atskirus sveikatos patikros ir transporto srautus, siekiant išvengti kontakto su vietos gyventojais ir apsaugoti medicinos personalą.

    Stebimas ir galimas kontaktų tinklas

    PSO taip pat pranešė atliekanti daugiau kaip 80 keleivių kontaktų paiešką po skrydžio į Johanesburgą, kuriuo keliavo vėliau nuo hantaviruso mirusi Nyderlandų pilietė. Skelbiama, kad 69 metų moteris anksčiau buvo evakuota iš Šv. Elenos salos, kai jai pasireiškė simptomai.

    Agentūros duomenimis, balandžio 25 dieną ji skrido bendrovės „Airlink“ reisu, kuriuo keliavo 82 keleiviai ir šeši įgulos nariai. Moteris kitą dieną mirė ligoninėje, o infekcija hantavirusu patvirtinta vėliau, jau įvertinus tyrimų rezultatus.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai, o žmonės užsikrečia įkvėpę dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Rizika padidėja valant ar judinant užterštas vietas, kai smulkios dalelės pakyla į orą, taip pat galimas užsikrėtimas tiesioginio kontakto su užkrėstu gyvūnu metu.

    Infekcija gali sukelti hantaviruso plaučių sindromą, kuris iš pradžių pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, raumenų skausmais, šaltkrėčiu, svaigimu ir virškinimo sutrikimais. Vėliau galimi sunkūs kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas, todėl sunkios formos atvejais būtina skubi medicinos pagalba.

    Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka 2–4 savaites, tačiau gali svyruoti nuo vienos iki aštuonių savaičių. Specifinio gydymo nėra, o žmogaus užkrečiamumas žmogui laikomas labai retu ir paprastai siejamas tik su itin artimu bei ilgalaikiu kontaktu.

  • Mirtis kruiziniame laive ir hanta virusas: kiek dažnos infekcijų protrūkių bangos kruizuose

    Kruizinių kelionių higiena vėl atsidūrė dėmesio centre po pranešimų apie galimą hanta viruso protrūkį ekspediciniame laive „MV Hondius“. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), ši situacija vertinama kaip reta, tačiau primenanti, kad uždarose erdvėse infekcijų rizika visada išlieka.

    PSO duomenimis, reiso metu užfiksuoti septyni hanta viruso atvejai: du patvirtinti ir penki įtariami. Pranešta, kad per kelionę mirė mažiausiai trys žmonės, o dalį keleivių planuota evakuoti medicininiam įvertinimui, kol laivas tęsia maršrutą į artimiausią uostą.

    Kaip plinta hanta virusas?

    Hanta virusas dažniausiai perduodamas žmogui kontaktuojant su graužikais arba jų išskyromis, ypač kai dulkės su dalelėmis patenka į kvėpavimo takus. PSO nurodo, kad retais atvejais galimas ir perdavimas tarp žmonių, tačiau tai nėra įprastas šio viruso plitimo kelias.

    Kol kas nėra aišku, ar užsikrėtimai prasidėjo pačiame laive, ar per išvykas į krantą. Ekspedicinių kruizų maršrutai dažnai apima atokias vietoves, kur galimas glaudesnis kontaktas su laukine gamta, o tai didina riziką susidurti su graužikais ir jų paliekamais pėdsakais.

    Ar kruizuose infekcijos dažnos?

    Ekspertai pabrėžia, kad hanta viruso atvejai kruizuose yra išskirtiniai ir statistiškai itin reti. Tačiau kruiziniuose laivuose kur kas dažniau fiksuojamos virškinamojo trakto infekcijos, ypač noro virusas, kuris plinta lengvai ir greitai.

    JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, pagal laivų sanitarinės priežiūros programos duomenis, 2025 metais kruiziniuose laivuose registravo kelias dešimtis noro viruso protrūkių. Ši statistika daugiausia apima laivus, įplaukiančius į JAV uostus, todėl pasaulinis vaizdas gali būti platesnis, tačiau tendencija aiški: dažniausia problema kruizuose yra ne retos zoonozės, o labai užkrečiami gastroenteritai.

    Ką daro laivai, kai nustatoma infekcija?

    Kruizų operatoriai taiko griežtas higienos ir biogesos priemones: nuo nuolatinės dezinfekcijos iki keleivių būklės stebėsenos ir privalomų sveikatos deklaracijų prieš įplaukiant į uostus. Laivuose tikrinamos virtuvės, vandens sistemos, baseinai, bendrosios erdvės ir medicininės pagalbos pasirengimas.

    Kai fiksuojami užkrečiamos infekcijos simptomai, sergantys keleiviai paprastai izoliuojami kajutėse, o kontaktą bendrose erdvėse stengiamasi sumažinti. Praktikoje tai reiškia ribojamą savitarnos principą bufetuose, dažnesnį paviršių valymą, atskirų priemonių naudojimą ir sustiprintą rankų higienos kontrolę.

    Po COVID-19 pandemijos nauji laivai vis dažniau projektuojami su papildomais higienos sprendimais, o operatoriai akcentuoja prevenciją kaip pagrindinį būdą išvengti protrūkių. Nors pavieniai atvejai sulaukia daug dėmesio, bendra kryptis tokia pati: rizika egzistuoja, tačiau didžiąja dalimi ji valdoma aiškiais protokolais ir priežiūra.