Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirtys ir klausimas, ar virusas plinta tarp žmonių

    Po įtariamo hantaviruso protrūkio kruiziniame laive, plaukusiame maršrutu tarp Argentinos ir Žaliojo Kyšulio, mirė trys žmonės. Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad bent vienas atvejis jau patvirtintas, tačiau pabrėžė, jog bendra rizika visuomenei išlieka nedidelė.

    Šis atvejis iškart sukėlė klausimų, kaip keleiviai galėjo užsikrėsti virusu, kuris dažniausiai siejamas su graužikais. Ekspertai vertina dvi versijas: užsikrėtimas dar prieš kelionę arba užkrato perdavimas laive.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai paplitę įvairiuose pasaulio regionuose, o užsikrėtimai fiksuojami ištisus metus. Žmonės dažniausiai užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidariusių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat kontaktuojant su užterštais paviršiais.

    Infekcija siejama su žiurkėmis, pelėmis ir pelėnais, todėl rizika didesnė vietose, kur gali kauptis graužikų palikti pėdsakai, pavyzdžiui, sandėliuose, sodo nameliuose ar prastai vėdinamose patalpose. Kelionėse papildomas dėmesys skiriamas maisto laikymui ir higienai, nes laivuose ar uostuose pasitaiko graužikų kontrolės iššūkių.

    Kuo pavojinga infekcija?

    Hantavirusų sukeliamos ligos dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines formas pagal geografinį paplitimą. Europoje ir Azijoje dažnesnė hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, o Šiaurės ir Pietų Amerikoje labiau žinoma hantavirusinė plaučių sindromo forma, kuri gali progresuoti labai greitai.

    Simptomai neretai prasideda nespecifiškai: karščiavimu, raumenų skausmais, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo negalavimais. Sunkesniais atvejais gali vystytis inkstų funkcijos sutrikimas arba ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dėl kurio gali prireikti intensyviosios terapijos.

    Ar virusas gali plisti tarp žmonių?

    Dauguma hantavirusų žmogus žmogui neplinta, todėl įprastai kalbama apie pavienius atvejus, susijusius su kontaktu su graužikais. Vis dėlto Pietų Amerikoje aptiktas Andų virusas yra žinomas kaip išimtis, kai retais atvejais fiksuotas perdavimas tarp žmonių, dažniausiai po artimo ir ilgalaikio kontakto.

    Prancūzijos nacionalinio hantavirusų referentinio centro vadovė Virginie Sauvage interviu naujienų agentūrai AFP pabrėžė, kad lemiamos reikšmės turės konkretaus viruso tipo nustatymas.

    „Tikslus atmainos nustatymas bus esminis žingsnis, padėsiantis suprasti, kas iš tiesų įvyko laive“, – sakė V. Sauvage.

    Jei būtų patvirtinta, kad laive plito Naujojo pasaulio hantavirusas tarp žmonių, tai epidemiologams būtų itin reikšmingas signalas, nes tokie atvejai laikomi itin reti. Dėl to svarbiausias tyrimo etapas yra viruso genetinis ištyrimas, leidžiantis patikrinti, ar atvejai tarpusavyje susiję, ir atsekti galimą užsikrėtimo grandinę.

    Ką svarbu žinoti apie gydymą?

    Specifinio, universalaus gydymo, kuris tiesiogiai sunaikintų hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl medikai daugiausia gydo simptomus ir komplikacijas. Kuo anksčiau žmogus patenka į gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė laiku suvaldyti būklės blogėjimą.

    Sunkiais atvejais gali prireikti deguonies terapijos, kvėpavimo funkcijos palaikymo ar kitų intensyviosios terapijos priemonių. Didesnė rizika siejama su vyresniu amžiumi, nusilpusiu imunitetu ir gretutinėmis ligomis, taip pat su darbais, kuriuose dažnesnis kontaktas su graužikų aplinka, pavyzdžiui, miškininkystėje ar žemės ūkyje.

  • Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Bendras raginimas imtis lyderystės

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ tarptautinis prezidentas kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindami ryžtingai stabdyti smurtą karo zonose.

    Jų teigimu, medikų ir gydymo įstaigų apsauga vis dažniau tampa ne praktiniu įsipareigojimu, o deklaracija, kuri realybėje nebeveikia, kai intensyvėja apšaudymai, bombardavimai ir dronų smūgiai.

    „Sveikatos priežiūra niekada neturi tapti karo auka“, – rašoma trijų organizacijų bendrame laiške.

    Autoriai priminė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286, kurią valstybės narės priėmė vienbalsiai ir joje įsipareigojo saugoti medicinos ir humanitarinį personalą, infrastruktūrą, transportą bei įrangą ginkluotuose konfliktuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad praėjus dešimtmečiui po šios rezoliucijos priėmimo padėtis, jų vertinimu, ne gerėja, o prastėja, o tai rodo politinės valios trūkumą įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Skaičiai rodo didėjantį mastą

    PSO stebėsenos sistema, fiksuojanti išpuolius prieš sveikatos priežiūrą, 2025 metais užregistravo 1 348 atakas prieš medicinos infrastruktūrą, per kurias, PSO duomenimis, žuvo 1 981 žmogus.

    Daugiausia aukų tais metais fiksuota Sudane, po jo minimi Mianmaras, Palestina, Sirija ir Ukraina, kur taip pat registruoti nuoseklūs smūgiai gydymo įstaigoms, greitosios pagalbos transportui ir medicinos sandėliams.

    PSO duomenimis, 2026 metais iki šiol 13-oje šalių užfiksuota 521 ataka, per kurias žuvo 408 žmonės.

    Organizacijos pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vien statistika: už kiekvieno įrašo slepiasi sutrikęs gydymas, evakuojami pacientai, prarastos vakcinų, vaistų ir kraujo atsargos, o kai kuriose vietovėse sveikatos sistema tiesiog nustoja funkcionuoti.

    Ukrainos pavyzdys ir tendencija

    Ypatingai išskiriama Ukraina: nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, PSO yra dokumentavusi mažiausiai 2 881 ataką prieš sveikatos priežiūrą.

    Atakos apėmė gydymo įstaigas, greitosios pagalbos automobilius, medicinos darbuotojus ir sandėlius, o fiksuojama dinamika rodo, kad smūgiai sveikatos sistemai išlieka ilgalaike karo taktika.

    „Kai sveikatos priežiūra nebėra saugi, tai dažnai yra aiškiausias signalas, kad taisyklės, skirtos riboti karo žalą, griūva“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Organizacijos akcentuoja, kad tarptautinė teisė pati savaime nėra „neveikianti“, tačiau jos laikymasis priklauso nuo sprendimų priėmėjų. Anot jų, jei ligoninės ir medikai tampa taikiniais, humanitarinė krizė virsta ir moraline krize, nes prarandama riba tarp leistino karo veiksmo ir akivaizdaus civilių apsaugos principų pažeidimo.

    Laiško autoriai ragina valstybes stiprinti incidentų tyrimus, užtikrinti atsakomybę už pažeidimus ir realiai įgyvendinti įsipareigojimus, kad pagalba sužeistiesiems ir sergantiesiems nebūtų laikoma karo fronto dalimi.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: PSO tiria galimą plitimą tarp žmonių, rizika Europai maža

    Kas žinoma apie protrūkį?

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė nustačiusi septynis galimus hantaviruso atvejus kruiziniame laive Atlante. Iš jų trys žmonės mirė, vieno paciento būklė vertinama kaip kritinė, dar trys keleiviai nurodė jaučiantys lengvesnius simptomus.

    Tiksli užsikrėtimo šaltinio grandinė dar nenustatyta, tačiau PSO pradėjo vertinti scenarijų, kad dalis infekcijų galėjo plisti ne tik per aplinką, bet ir artimo kontakto metu laive. Tyrimas apima tiek laivo vidaus sąlygas, tiek keleivių ir įgulos sąlytį.

    „Manome, kad tarp labai artimų kontaktų, sutuoktinių, kabiną besidalijusių žmonių galėjo būti tam tikras plitimas tarp žmonių“, – sakė PSO Epidemijų ir pandemijų parengties bei prevencijos direktorė Maria Van Kerkhove.

    Ką daro institucijos?

    Ispanijos Sveikatos ministerija patvirtino, kad į laivą vyks epidemiologų komanda, kuri tikrins keleivius dėl simptomų ir vertins riziką. Šis veiksmas koordinuojamas su PSO, o jo rezultatai turėtų padėti spręsti dėl keleivių grąžinimo ir tolesnio laivo maršruto.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nurodė, kad visuomenei Europoje rizika šiuo metu laikoma labai maža. Pasak agentūros, laive įgyvendinamos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, o hantavirusai paprastai nėra lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui.

    „Šiuo metu rizika bendrai Europos gyventojų populiacijai laikoma labai maža, nes laive taikomos tinkamos infekcijų kontrolės priemonės, o hantavirusai nėra lengvai perduodami tarp žmonių“, – teigė ECDC.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusais vadinama virusų grupė, kurią dažniausiai platina graužikai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra įkvėpti ore pakibusių dalelių, susidariusių iš išdžiūvusių graužikų išskyrų, pavyzdžiui, šlapimo ar išmatų, kai jos sujudinamos.

    Infekcija gali sukelti sunkią būklę, vadinamą hantavirusiniu plaučių sindromu, kai pradžioje pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai, gali būti virškinamojo trakto negalavimų. Vėliau kai kuriems pacientams gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai ir kraujospūdžio kritimas.

    PSO nurodo, kad simptomai dažniausiai pasireiškia maždaug per 2–4 savaites nuo užsikrėtimo, tačiau laiko langas gali būti platesnis. Dėl to, vertinant protrūkius, ypač svarbūs detalesni duomenys apie kontaktus ir buvimo vietas.

    Kur yra laivas ir kokia situacija vietoje?

    Kruizinis laivas m/v Hondius, kurį valdo Nyderlandų bendrovė „Oceanwide Expeditions“, šiuo metu stovi inkaru prie Žaliojo Kyšulio krantų. Skelbiama, kad į kelionę išplaukė 149 žmonės, o vietos sveikatos institucijos kol kas neleido keleiviams išlipti į krantą.

    „Oceanwide Expeditions“ teigė, kad laive atmosfera išlieka rami, o keleiviai elgiasi santūriai. Bendrovė pranešė, kad du įgulos nariai patyrė ūmius kvėpavimo simptomus ir jiems prireikė skubios medicininės pagalbos.

    Bendrovės duomenimis, Nyderlandų institucijos rengia medicininę evakuaciją dviem simptomus turintiems asmenims ir žmogui, kuris siejamas su gegužės 2 dieną mirusiu keleiviu. Tuo pat metu svarstomi alternatyvūs maršruto sprendimai, įskaitant plaukimą į Las Palmasą ar Tenerifę Kanarų salose.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: du sergantys keleiviai evakuojami į Nyderlandus, terminas neaiškus

    Evakuacija ir laivo maršrutas

    Kruiziniame laive MV Hondius, atsidūrusiame tarptautinio sveikatos pavojaus centre dėl įtariamo hantaviruso protrūkio, du susirgę asmenys bus evakuojami į Nyderlandus. Laivo operatorius „Oceanwide Expeditions“ pranešė, kad tam pasitelkiami du specializuoti orlaiviai, tačiau tikslaus grafiko kol kas nenurodė.

    Įmonės teigimu, į Nyderlandus taip pat bus skraidinamas asmuo, susijęs su keleiviu, kuris gegužės 2 dieną mirė. Kai evakuojami keleiviai bus pakeliui, laivas turėtų išplaukti Kanarų salų kryptimi ir per maždaug tris dienas pasiekti Gran Kanariją arba Tenerifę.

    Kodėl protrūkis kelia nerimą?

    Laivas nuo savaitgalio kelia nerimą institucijoms po to, kai paaiškėjo, kad reta infekcija gali būti susijusi su trijų keleivių mirtimis. Hantavirusai dažniausiai plinta nuo užsikrėtusių graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusio šlapimo, išmatų ar seilių, taip pat per kontaktą su užterštais paviršiais.

    Nors dauguma hantaviruso atvejų siejami su aplinkos veiksniais, situacija laive vertinama ypač atidžiai ir dėl galimos žmogaus užkrato perdavimo tikimybės uždaroje erdvėje. Laivas tuo metu buvo netoli Žaliojo Kyšulio, kur, institucijų teigimu, vykdomos rizikos vertinimo ir visuomenės sveikatos priemonės.

    PSO ieško galimų kontaktų skrydyje

    Pasaulio sveikatos organizacija pranešė pradėjusi kontaktų paiešką dėl skrydžio iš Šventosios Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido viena iš vėliau mirusių keleivių. Pietų Afrikoje veikianti oro bendrovė „Airlink“ nurodė, kad 2026 metų balandžio 25 dieną vykusiame skrydyje buvo 82 keleiviai ir 6 įgulos nariai.

    PSO teigimu, Nyderlandų pilietė su virškinamojo trakto simptomais balandžio 24 dieną išlipo Šventojoje Elenoje, kitą dieną skrido į Johanesburgą ir 2026 metų balandžio 26 dieną mirė ligoninės priėmimo skyriuje. Gegužės 4 dieną atlikti tyrimai patvirtino teigiamą hantaviruso rezultatą.

    „Skrydžio keleivių kontaktų paieška jau pradėta“, – teigiama PSO pranešime.

    Pagal pateikiamą informaciją, be Nyderlandų poros, mirė ir Vokietijos pilietis. Nurodoma, kad yra du patvirtinti ir penki įtariami atvejai, o sveikatos specialistai vertina, kiek plačiai galėjo išsiplėsti galimi kontaktai laive ir krante.

    Šventojoje Elenoje, kur gyvena apie 4 400 žmonių, vietos valdžia informavo, kad dalis MV Hondius keleivių buvo išlipę į krantą, o kai kurių vietos bendruomenės narių paprašyta izoliuotis. Administracija pabrėžė, kad saloje ligos atvejų nenustatyta, tačiau tęsiamas rizika pagrįstas kontaktų nustatymas ir informavimas.

  • Ar paracetamolis nėštumo metu didina autizmo riziką? Psichiatrė paaiškina, kur baigiasi faktai

    Kas žinoma apie ryšį su autizmu

    Diskusijos apie galimą paracetamolio ir autizmo ryšį periodiškai atsinaujina po politikų ar socialinių tinklų pareiškimų, tačiau medicinoje svarbiausia ne antraštės, o įrodymų visuma. Autizmo spektro sutrikimas yra neuroraidos ypatumas, susijęs su ankstyvais smegenų vystymosi procesais, todėl jis nėra liga klasikine prasme ir neturi vienos paprastos priežasties.

    Mokslinėje literatūroje iš tiesų randama tyrimų, kuriuose fiksuojama statistinė sąsaja tarp paracetamolio vartojimo nėštumo metu ir vėliau vaikui nustatomų raidos sunkumų. Vis dėlto tokia sąsaja dar nereiškia priežastinio ryšio, nes rezultatus gali iškreipti vadinamieji klaidinantys veiksniai, pavyzdžiui, pati liga, dėl kurios nėščioji vartojo vaistą, karščiavimas ar uždegimas.

    Didžiausią svorį įprastai turi sisteminės apžvalgos ir metaanalizės, kurios vertina daug skirtingų tyrimų vienu metu. Bendra jų išvada atsargesnė: aiškaus ir patikimai įrodyto priežastinio ryšio tarp paracetamolio vartojimo ir autizmo nėra, o rizikos vertinimas labai priklauso nuo vartojimo aplinkybių, dozių ir tyrimų metodikos.

    Kodėl koreliacija dar nereiškia priežasties

    Vienas dažniausių klaidingų interpretacijų šaltinių yra koreliacijos supainiojimas su priežastimi. Jei du dalykai sutampa statistiškai, tai dar nereiškia, kad vienas iš jų sukelia kitą, nes abu gali būti susiję su trečiu veiksniu, kurio nepavyko tinkamai įvertinti.

    Nėštumo metu svarbus yra ir pats karščiavimas: jis gali būti infekcijos požymis, o infekcijos ir uždegiminiai procesai literatūroje aptariami kaip galimi nepalankūs nėštumo veiksniai. Todėl dalyje tyrimų sunku atskirti, kas labiau siejasi su rezultatu: vaistas, karščiavimas ar priežastis, dėl kurios jis kilo.

    „Yra tyrimų, kurie rodo sąsają, bet didelių apimčių apžvalgos nepatvirtina aiškaus priežastinio ryšio“, – sakė psichiatrė Viktorija Mironiuk-Danko.

    Kas iš tiesų didina riziką ir kodėl diagnozių daugiau

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką autizmo spektro sutrikimui turi genetiniai veiksniai, o rizikos paveikslas paprastai yra sudėtinis. Prie galimų rizikos veiksnių taip pat priskiriamos kai kurios nėštumo ir gimdymo komplikacijos bei prenataliniai veiksniai, tačiau net ir tokiu atveju dažniau kalbama apie tikimybės pokyčius, o ne apie vieną konkrečią priežastį.

    Kita nuolat aptariama tema yra tai, kodėl visuomenėje atrodo, kad autizmo atvejų daugėja. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad autizmą turi maždaug 1 iš 100 vaikų, o augantis matomumas dažnai siejamas su geresne diagnostika, platesniais kriterijais ir mažėjančia stigma, kai tėvai dažniau kreipiasi pagalbos.

    Psichiatrai taip pat primena, kad autizmas neišsivysto staiga suaugus: tai ankstyvos raidos sutrikimas, nors dalis žmonių diagnozę gauna tik suaugę, kai vaikystėje sunkumai buvo menkai atpažinti arba kompensuoti prisitaikymo strategijomis.

    Ką svarbu žinoti šeimoms

    Autizmo spektro sutrikimo „išgydančių“ vaistų nėra, tačiau egzistuoja veiksmingos pagalbos priemonės, kurios gerina kasdienį funkcionavimą ir socialinius įgūdžius. Dažniausiai taikomos elgesio ir ugdymo intervencijos, taip pat logopedinė pagalba, ergoterapija ir individualiai parenkamos raidos skatinimo programos.

    Ekspertai ragina nepasikliauti interneto skleidžiamais „greitais sprendimais“, žadančiais išgydymą dietomis ar papildais. Svarbiausia yra ankstyvas sunkumų atpažinimas, saugios ir įrodymais grįstos intervencijos bei pagarbi aplinka, mažinanti atskirtį mokykloje ir darbe.

  • Mirtinas įtariamas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirė, laivas izoliuotas

    Mirtinas įtariamas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: 3 mirė, laivas izoliuotas

    Pasaulio sveikatos organizacija ir Pietų Afrikos Respublikos sveikatos institucijos tiria įtariamą reto hantaviruso infekcijos protrūkį kruiziniame laive Atlanto vandenyne. Pranešama, kad mirė trys žmonės, o mažiausiai dar trys patyrė simptomus, vienas jų gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodė, kad bent vienas atvejis laboratorijoje jau patvirtintas, o kiti atvejai tikrinami. Medikai bendradarbiauja su vietos tarnybomis, siekdami užtikrinti skubią pagalbą laive esantiems žmonėms ir, jei būtina, organizuoti evakuaciją.

    Kas yra hantavirusas?

    Hantavirusai yra virusų grupė, paprastai plintanti nuo graužikų žmonėms per užkrėstą šlapimą, išmatas ar seiles, taip pat įkvėpus dulkėse pakilusių dalelių valant užterštas patalpas. Dauguma atvejų siejami su prastu vėdinimu, kontaktu su užterštais paviršiais arba graužikų pėdsakais sandėliuose, kajutėse ar maisto laikymo vietose.

    Ligai būdingas staigus karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, pykinimas, o sunkiais atvejais ji gali komplikuotis į plaučių pažeidimą ar inkstų funkcijos sutrikimą. Specifinio, visais atvejais veikiančio gydymo nėra, todėl ankstyvas kreipimasis į medikus ir palaikomasis gydymas yra kritiškai svarbūs.

    „Pasaulio sveikatos organizacija žino apie visuomenės sveikatos įvykį, susijusį su kruiziniu laivu Atlanto vandenyne, ir teikia pagalbą tiriant situaciją“, – sakė organizacijos atstovas.

    „Vykdomi išsamūs laboratoriniai ir epidemiologiniai tyrimai, taip pat atliekamas viruso genetinis ištyrimas, kad būtų aiškiau įvertinta rizika“, – pridūrė jis.

    Laivas sustabdytas prie Žaliojo Kyšulio

    Nyderlandų kompanija „Oceanwide Expeditions“, eksploatuojanti laivą „MV Hondius“, pranešė, kad laivas šiuo metu yra netoli Žaliojo Kyšulio krantų. Vietos tarnybos asistuoja, tačiau žmonėms kol kas neleidžiama išsilaipinti, kol vertinama situacija ir priimami sprendimai dėl medicininės pagalbos.

    Kompanijos teigimu, skubios pagalbos labiausiai reikia dviem įgulos nariams, kuriems pasireiškė simptomai. Vietos sveikatos specialistai jau apžiūrėjo laivą, o sprendimas dėl jų perkėlimo į gydymo įstaigą dar nebuvo galutinai patvirtintas.

    Maršrutas ir kontaktų paieška

    Pietų Afrikos Respublikos sveikatos departamentas nurodė, kad kruizas prasidėjo Argentinoje maždaug prieš tris savaites ir apėmė sustojimus Antarktidoje bei Folklando salose. Kelionė buvo planuota tęsti iki Kanarų salų, tačiau dabar maršrutą koreguoja sveikatos saugos reikalavimai.

    Pirmasis miręs asmuo buvo apie 70 metų vyras, kuris mirė laive, o jo palaikai buvo išgabenti Šventosios Elenos saloje. Vėliau jo žmona sukniubo oro uoste Pietų Afrikos Respublikoje ir mirė ligoninėje, o dar vienas pacientas buvo hospitalizuotas Johanesburge.

    Laive, institucijų duomenimis, tuo metu galėjo būti apie 150 keleivių, o poliariniuose kruizuose paprastai dirba ir dešimtys įgulos narių. Pietų Afrikos Respublikos Nacionalinis užkrečiamųjų ligų institutas pradėjo kontaktų paiešką, siekdamas nustatyti, ar kas nors galėjo būti paveiktas keleiviams ar įgulai trumpam atsidūrus šalies teritorijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia greita diagnostika, aiškus rizikos komunikavimas ir griežtos infekcijų kontrolės priemonės. Kruiziniuose laivuose papildomą iššūkį kelia ribota medicininė infrastruktūra ir glaudus žmonių kontaktas, todėl sprendimai dėl izoliavimo ir evakuacijos dažnai priimami labai greitai.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Atlante: mažiausiai 3 mirę, keleiviai evakuojami

    Atlanto vandenyne plaukusiame kruiziniame laive „MV Hondius“ užfiksuotas hantaviruso protrūkis, per kurį, preliminariais duomenimis, žuvo mažiausiai trys žmonės. Apie situaciją informuota Pasaulio sveikatos organizacija, o daliai keleivių pradėta organizuoti medicininė evakuacija.

    Remiantis pirminiais pranešimais, patvirtintas bent vienas užsikrėtimo atvejis, dar keli laikomi įtariamais. Vienas keleivis, 69 metų Jungtinės Karalystės pilietis, dėl sunkios būklės buvo paguldytas į reanimaciją Johanesburge, o vėliau vietos institucijos patvirtino infekciją.

    Laivas priklauso bendrovei „Oceanwide Expeditions“ ir vykdė reisą iš Ušuajos į Žaliąjį Kyšulį. Pranešama, kad laive galėjo būti apie 150 turistų iš skirtingų šalių, todėl sveikatos apsaugos institucijos vertina galimą riziką ir taiko atsargumo priemones.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo koordinuojanti veiksmus, susijusius su keleivių, turinčių simptomų, pervežimu į gydymo įstaigas ir tolimesniu stebėjimu. Daliai žmonių pagalba jau suteikta krante, kiti lieka prižiūrimi laive.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikų išskyromis, pavyzdžiui, įkvepiant dulkes, kuriose yra užkrato. Infekcija gali sukelti sunkius kvėpavimo sistemos pažeidimus, o dalis atvejų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai.

    Specialistai pabrėžia, kad perdavimas nuo žmogaus žmogui laikomas retu, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti įmanomas, todėl protrūkių metu dažnai taikomos griežtesnės izoliavimo ir stebėsenos priemonės. Tokiose situacijose ypač svarbi greita simptomų atpažinimo, laboratorinių tyrimų ir kontaktų nustatymo grandinė.

    Kol kas nėra pranešimų, kad protrūkis būtų išplitęs už laivo ribų, tačiau institucijos paprastai vertina ir maršruto uostus, ir galimus sąlyčio taškus kelionės metu. Dėl šios priežasties keleivių būklė gali būti stebima ir po išlaipinimo, o esant poreikiui taikomi papildomi visuomenės sveikatos saugikliai.

  • Šimtamečių vaikų mityba: tyrimas rodo, kas jų lėkštėse dažniau ir ko vis dar trūksta

    Šimtamečių vaikų mityba: tyrimas rodo, kas jų lėkštėse dažniau ir ko vis dar trūksta

    Ką parodė šimtamečių šeimų duomenys

    Šimtamečių vaikų mityba, kaip rodo naujas JAV mokslininkų darbas, vidutiniškai yra kiek palankesnė sveikatai nei daugumos bendraamžių. Vis dėlto net ir šioje grupėje aiškiai matyti spragos: kai kurių rekomenduojamų produktų valgoma per mažai.

    Tyrimą atlikę Bostono universiteto mokslininkai analizavo 2005 metais užpildytas mitybos anketas iš Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimo. Į analizę pateko 457 vyresnio amžiaus žmonės, dauguma jų buvo šimtamečių suaugę vaikai.

    Anketas pildžiusių dalyvių amžius svyravo nuo maždaug keturiasdešimties vidurio iki devyniasdešimties pradžios, o vidurkis buvo apie septyniasdešimt penkerius metus. Tyrėjai siekė praktiško atsakymo: kuo iš tiesų minta šeimos, kuriose pasitaiko išskirtinai ilgaamžių žmonių.

    Kas jų mityboje buvo stipriausia

    Vertinant pagal kelis plačiai taikomus mitybos kokybės indeksus, šimtamečių vaikai surinko vidutinius, tačiau palyginti geresnius balus nei panašaus amžiaus žmonių grupės JAV. Tai reiškia, kad bendra mitybos kryptis buvo palankesnė širdies ir kraujagyslių sveikatai, lėtinių ligų prevencijai bei kai kuriems kognityvinės sveikatos rodikliams.

    Ryškiausios stiprybės siejosi su dažnesniu vaisių, daržovių, žalumynų ir ankštinių vartojimu, taip pat su jūrų gėrybėmis. Tyrėjai taip pat fiksavo palankesnius pasirinkimus baltymų šaltinių kokybės požiūriu, kai dažniau renkamasi mažiau perdirbta mėsa ar žuvis.

    Kitas pozityvus aspektas buvo saikingesnis natrio, pridėtinio cukraus ir rafinuotų grūdų vartojimas. Šie mitybos komponentai daugelyje gairių siejami su didesne hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kai jų suvartojama per daug.

    Ko vis tiek trūko ir kodėl tai svarbu

    Nors bendras vaizdas buvo palankesnis, tyrimas parodė, kad šimtamečių vaikai nepasiekė rekomenduojamų kiekių kelioms svarbioms produktų grupėms. Tarp jų minimi pilno grūdo produktai, ankštiniai, sojų produktai ir riešutai.

    Tokie produktai paprastai siejami su didesniu skaidulų, augalinių baltymų ir nesočiųjų riebalų kiekiu, o tai svarbu tiek žarnyno sveikatai, tiek cholesterolio kontrolei. Pasaulio sveikatos organizacija sveikos mitybos rekomendacijose pabrėžia visavertės, įvairesnės mitybos naudą lėtinių ligų rizikos mažinimui.

    Tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai neįrodo priežastinio ryšio: vien iš šių duomenų negalima teigti, jog būtent mityba nulėmė ilgesnį gyvenimą šeimose. Analizė buvo stebėjimo pobūdžio ir rėmėsi vienu laiko tašku, o ne ilgalaikiu valgymo įpročių sekimu.

    Taip pat svarbus apribojimas yra dalyvių sudėtis: grupė buvo labiau išsilavinusi ir daugiausia baltaodžiai žmonės, todėl išvadų negalima automatiškai perkelti visoms visuomenės grupėms. Vis dėlto tyrimas suteikia užuominų, kokie kasdieniai pasirinkimai dažniau sutampa su ilgaamžių šeimų profiliu.

    Vienas aiškiausių veiksnių, siejusiųsi su aukštesne mitybos kokybe, buvo išsilavinimas. Pasak mokslininkų, tai rodo poreikį stiprinti vyresnio amžiaus žmonių mitybos raštingumą, įskaitant etikečių skaitymą ir praktinius maisto gaminimo įgūdžius, taip pat taikyti labiau tikslines priemones skirtingoms grupėms.

    Autoriai taip pat akcentuoja, kad viešoji politika gali turėti reikšmės: jei pilno grūdo produktai ar ankštiniai yra sunkiau prieinami ar brangūs, net ir motyvuoti žmonės dažniau renkasi mažiau palankias alternatyvas. Todėl kalbama apie prieinamumo ir įperkamumo gerinimą, ypač vyresnio amžiaus gyventojams.

    Platesniame kontekste ilgaamžiškumo rodikliai Europoje išlieka aukšti: pagal Eurostato skelbiamus išankstinius 2024 metų duomenis, tikėtina gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje siekė 81,7 metų. Tačiau skirtumai tarp šalių išlieka dideli, o mityba laikoma vienu svarbių, nors ir ne vieninteliu, sveiko senėjimo veiksnių.

  • Mokslininkai įspėja: karščiai ir užterštas oras gali didinti insulto riziką

    Mokslininkai įspėja: karščiai ir užterštas oras gali didinti insulto riziką

    Nauja apžvalginė studija rodo, kad klimato kaitos sustiprinami aplinkos veiksniai, tokie kaip ekstremalios temperatūros, staigūs temperatūrų svyravimai, drėgmė, atmosferos slėgio pokyčiai, miškų gaisrų dūmai ir dulkių audros, gali būti susiję su didesne insulto rizika.

    Pasaulio insulto organizacijos ekspertai įvertino anksčiau publikuotus tyrimus, kuriuose nagrinėtos sąsajos tarp orų ekstremumų, oro taršos ir smegenų kraujotakos sutrikimų. Autoriai pabrėžia, kad dauguma duomenų rodo ryšius, bet ne visada įrodo tiesioginę priežastį.

    Kodėl ekstremalūs orai pavojingi?

    Mokslininkai aiškina, kad karštis gali skatinti dehidrataciją, didinti kraujo klampumą ir taip kelti trombų bei užsikimšusių kraujagyslių riziką. Tuo metu drėgmės ir atmosferos slėgio svyravimai gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo, o tai yra vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių.

    „Karšta temperatūra gali sukelti dehidrataciją, tirštinti kraują ir didinti užsikimšusių kraujagyslių riziką, o drėgmės bei slėgio pokyčiai gali kelti kraujospūdį“, – sakė Otago universiteto Velingtono padalinio mokslininkė Anna Ranta.

    Apžvalgoje taip pat akcentuojama, kad keli veiksniai gali veikti kartu ir sustiprinti žalą. Pavyzdžiui, karščio banga kartu su sausra arba šalčio periodas su dideliu vėju ir drėgme gali dar labiau padidinti insulto tikimybę ir su tuo susijusį mirtingumą.

    Kas patiria didžiausią riziką?

    Tyrėjai išskiria grupes, kurioms klimato ir aplinkos pokyčiai gali būti ypač pavojingi: vyresnio amžiaus žmones, sergančius medžiagų apykaitos sutrikimais, taip pat gyvenančius regionuose, kur dažnesni dideli šalčio ar karščio ekstremumai.

    Didelę reikšmę turi ir socialiniai veiksniai: mažesnes pajamas gaunančiose bendruomenėse dažniau trūksta galimybių efektyviai vėsinti ar šildyti būstą, o tai didina ilgalaikį organizmo stresą ekstremaliomis sąlygomis. Dėl to insulto našta gali augti net ir ten, kur medicinos paslaugos formaliai yra pasiekiamos.

    Oro tarša – vienas svarbiausių veiksnių

    Pasaulio insulto organizacija atkreipia dėmesį, kad oro tarša išlieka vienu didžiausių aplinkos rizikos veiksnių. Organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai, pirmiausia oro tarša ir švino poveikis, sudaro apie 37 proc. pasaulinės insulto naštos.

    Smulkiosios kietosios dalelės, ypač susidarančios deginant iškastinį kurą ar per miškų gaisrus, gali patekti į plaučius ir toliau į kraujotaką, skatindamos kraujagyslių sienelių uždegimą bei pažeidimus. Tai didina tiek kraujagyslių užsikimšimo, tiek plyšimo tikimybę, o abu mechanizmai gali baigtis insultu.

    Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitą ir oro taršą dažnai sieja ta pati priežastis – iškastinio kuro deginimas, todėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas gali turėti dvigubą naudą. Tai reikštų ne tik klimato stabilizavimą, bet ir tiesioginę naudą visuomenės sveikatai, mažinant su tarša susijusias širdies ir kraujagyslių ligas.

    Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad insultas yra viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių pasaulyje: 2021 metais užfiksuota apie 11,9 milijono naujų atvejų, o per gyvenimą su insulto rizika susiduria maždaug vienas iš keturių suaugusiųjų.

  • Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Švinas vaikų drabužiuose: ką rodo duomenys

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra tokio švino poveikio lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu. Net mažos dozės siejamos su rimtais sveikatos padariniais, o jautriausia grupė yra vaikai.

    PSO įspėja, kad švinas gali sutrikdyti nervų sistemos vystymąsi, mažinti kognityvinius gebėjimus ir turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai suaugus. Dėl to raginama sistemingai mažinti švino šaltinius ir kuo plačiau jį eliminuoti iš kasdienės aplinkos.

    Marian University tyrimas ir ribos

    Marian University mokslininkų komanda, vadovaujama Kamilos Deavers, ištyrė 11 skirtingų spalvų vaikiškų marškinėlių, įsigytų iš keturių skirtingų pardavėjų. Tyrime vertintos ryškios ir neutralios spalvos, nuo raudonos bei geltonos iki pilkos ir mėlynos.

    Rezultatai parodė, kad visų tirtų marškinėlių švino kiekis viršijo JAV taikomą vaikų drabužiams skirtą 100 ppm ribą. Didžiausios koncentracijos nustatytos ryškiuose audiniuose, ypač raudonos ir geltonos spalvos, nepriklausomai nuo prekės ženklo.

    Didžiausia problema – ne tik kiekis, bet ir pasisavinimas

    Kitas tyrimo etapas buvo švino biologinio prieinamumo vertinimas, tai yra, kiek švino teoriškai galėtų patekti į vaiko organizmą įprasto kontakto su drabužiu metu. Tam naudota skrandžio terpę imituojanti metodika, leidžianti įvertinti maksimalų švino išsiskyrimą.

    Gauti skaičiavimai leidžia daryti prielaidą, kad net epizodinis audinio kramtymas ar čiulpimas gali viršyti JAV Maisto ir vaistų administracijos nustatomas dienos suvartojimo gaires. Reguliari ekspozicija, tyrėjų vertinimu, teoriškai galėtų pasiekti lygius, dėl kurių reikėtų klinikinės stebėsenos.

    Mažiems vaikams rizika ypač aktuali ne tik dėl intensyvaus smegenų vystymosi, bet ir dėl elgesio ypatumų. Kūdikiai ir mažyliai dažniau deda audinius į burną, juos kramto, o tai gali didinti tikimybę, kad dalis teršalų pateks į organizmą.

    Skalbyklė, plovikliai ir antrinė tarša

    Tyrėjai planuoja tęsti darbus, kad būtų aiškiau, ar švino kiekis audinyje tiesiogiai virsta realiu pasisavinimu žmogaus organizme. Taip pat ketinama išsamiau įvertinti, kaip skalbimas veikia švino junginius ir ar jie gali migruoti į kitus drabužius.

    Vienas iš svarstomų scenarijų yra švino turinčių nuosėdų susidarymas skalbyklėje, kurios galėtų tapti antrinės taršos šaltiniu. Mokslininkai nori įvertinti ir skirtingų ploviklių poveikį, nes cheminė sąveika gali keisti junginių elgseną ir jų išsiskyrimą.

    Ką tai reiškia vartotojams ir pramonei

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų yra vartotojų švietimas ir spaudimas tekstilės pramonei pereiti prie saugesnių alternatyvų dažymo procesuose. Pasak mokslininkų, pakaitalų jau yra, tačiau jų diegimą dažnai riboja kaštai ir lėtas reguliacinis tempas.

    „Viskas, ką darome, yra svarbu ir naudinga tik tada, kai apie tai kalbame“, – sakė Avello, pabrėždamas tėvų informavimo reikšmę apie galimas, plika akimi nematomas grėsmes greitojoje madoje.

    PSO savo ruožtu ragina valstybes ir pramonę spartinti priemones, mažinančias švino poveikį, nes didžiausia nauda visuomenės sveikatai pasiekiama prevencija. Vaikų atveju tai ypač svarbu, nes net nedidelės dozės gali turėti neproporcingai didelį poveikį vystymuisi.