CP v2

Tag: Paukštiena

  • Pamirštas paukštienos pasirinkimas: kurapkos mėsa turi daug baltymų ir geležies, bet mažai riebalų

    Kodėl kurapkos mėsa vėl grįžta?

    Kurapkos mėsa ilgą laiką buvo laikoma tradicine, bet retai kasdienėje virtuvėje naudojama paukštiena. Pastaraisiais metais, augant susidomėjimui mažiau perdirbtais produktais ir baltyminga mityba, ji vėl minima kaip alternatyva vištienai ar kalakutienai.

    Ši mėsa dažniau priskiriama laukinei paukštienai, todėl ją renkasi ieškantys ryškesnio skonio ir liesesnio patiekalo. Kartu tai pasirinkimas tiems, kurie nori į mitybą įtraukti daugiau geležies ir B grupės vitaminų šaltinių.

    Kuo ji naudinga organizmui?

    Kurapkos mėsa vertinama dėl didesnio baltymų kiekio ir palyginti nedidelio riebalų kiekio. Baltymai svarbūs raumenų atsistatymui, audinių atsinaujinimui ir sotumo jausmui, todėl tokia mėsa dažnai siejama su lengvesne, bet maistinga vakariene.

    Ne mažiau svarbi ir geležis, kuri reikalinga normaliai deguonies pernašai organizme. Jos trūkumas gali sietis su nuovargiu ir silpnumu, todėl geležies turintys produktai aktualūs įvairaus amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurių mityba monotoniška.

    Kurapkos mėsoje taip pat aptinkama B grupės vitaminų, dažniausiai siejamų su nervų sistemos veikla ir energijos apykaita. Be to, tokia paukštiena gali turėti mikroelementų, pavyzdžiui, cinko ir seleno, kurie dažnai minimi kalbant apie imuninės sistemos funkcijas.

    Kam ji tinka ir kaip gaminti?

    Ši paukštiena gali būti patraukli mažiau riebalų turinčios mitybos besilaikantiems žmonėms, taip pat aktyviai sportuojantiems, kuriems svarbus baltymų kiekis. Dėl sodresnio skonio ji dažnai pasirenkama ir kaip įvairesnė alternatyva įprastai vištienai.

    Praktiškiausia kurapkos mėsą ruošti paprastai: troškinti, kepti orkaitėje ar virti, kad nereikėtų papildomų riebalų. Ji gerai dera su daržovėmis, kruopomis ir šviežiomis žolelėmis, o prieskonius verta rinktis saikingai, kad neužgožtų natūralaus skonio.

    Jei mitybos tikslai susiję su konkrečiomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, mažakraujyste ar padidėjusiu cholesteroliu, mitybos pokyčius pravartu aptarti su gydytoju ar dietologu. Tai padeda tiksliau įvertinti, kiek ir kokių produktų reikia būtent jūsų organizmui.

  • Yuzu užkariauja virtuves: 3 šaukšteliai ir jūsų padažai bei marinatai skambės kaip restorane

    Yuzu – Azijoje itin vertinamas citrusinis vaisius, pastaraisiais metais vis dažniau atsirandantis ir Lietuvos virtuvėse. Nors šviežias yuzu mūsų parduotuvėse vis dar retenybė, jo sultys, žievelė ar pasta leidžia namuose greitai išgauti ryškų, restoranišką skonį padažuose ir marinatuose.

    Šis vaisius dažnai lyginamas su citrina ar laimu, tačiau jo aromatas sudėtingesnis: juntamos gėliškos ir lengvai sakinės natos, o rūgštis paprastai atrodo švelnesnė. Būtent todėl yuzu tinka tada, kai norisi gaivumo, bet nenorima užgožti pagrindinio patiekalo skonio.

    Kas yuzu daro išskirtinį?

    Didžiausia yuzu „stiprybė“ – žievelėje esantys eteriniai aliejai, suteikiantys intensyvų kvapą ir ilgai išliekantį poskonį. Virtuvėje tai reiškia paprastą taisyklę: net keli žievelės brūkštelėjimai gali duoti daugiau efekto nei didesnis kiekis sulčių.

    Mokslinėje literatūroje dažnai aptariama, kad citrusiniuose vaisiuose gausu vitamino C ir polifenolių, o jų flavonoidai siejami su antioksidacinėmis savybėmis. Vis dėlto yuzu pirmiausia vertinamas kaip skonio ingredientas, o ne kaip gydomoji priemonė, todėl svarbiausia – saikas ir subalansuota mityba.

    Kur jis geriausiai atsiskleidžia?

    Yuzu ypač tinka žuviai ir paukštienai, nes paryškina skonį, bet neapsunkina. Paprastam marinatui dažniausiai užtenka yuzu sulčių, sojų padažo, tarkuoto imbiero ir sezamų aliejaus – po kelių valandų šaldytuve žuvis įgauna subtilią citrusinę natą.

    Paukštienai dažnai pridedama česnako ir medaus, kad kepant susidarytų lengvai karamelizuotas paviršius. Jei norisi dar sodresnio umami, dalį padažo galima sutirštinti miso pasta – ji su yuzu dera natūraliai ir suteikia apvalesnį poskonį.

    Kaip pirkti ir naudoti Lietuvoje?

    Šviežio yuzu Lietuvoje dažniausiai tenka ieškoti azijietiškų prekių parduotuvėse ar specializuotuose egzotinių produktų skyriuose, tačiau patogiausia alternatyva – išpilstytos yuzu sultys, džiovinta žievelė arba yuzu pasta. Renkantis tokius produktus verta žiūrėti sudėtį: kuo mažiau priedų, tuo aiškesnis skonis ir lengviau dozuoti rūgštį.

    Jei pavyksta rasti šviežių vaisių, verta rinktis ryškiai geltonus, standžius, be minkštų vietų, o aromatą įvertinti dar prieš pjaustant. Žievelę geriausia naudoti šviežiai tarkuotą ir dėti pačioje pabaigoje, kad kvapas nespėtų išgaruoti.