CP v2

Tag: Pensijos

  • Vokietija dalį pajamų iš ETS nukreips į biudžetą ir pensijas: ką tai reiškia energetikai?

    ETS lėšos – į biudžetą

    Nuo 2027 metų Vokietija dalį pajamų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS 1) planuoja įskaityti į federalinį biudžetą. Tokį planą numato biudžeto projektas, apie kurį pranešė „Euractiv“.

    Iki šiol didelė dalis šių įplaukų Vokietijoje buvo siejama su Klimato ir transformacijos fondu, iš kurio finansuojamos priemonės, skirtos energetikos ir pramonės pertvarkai. Dabar kryptis keičiasi, o tai kelia klausimų dėl ilgalaikio finansavimo stabilumo.

    Kiek pinigų ir kam?

    Skelbiama, kad 2025 metais Vokietija iš ETS 1 gavo apie 5,4 mlrd. eurų pajamų. Finansų ministerija siekia maždaug pusę šios sumos perkelti į bendrą valstybės biudžetą, o dalis lėšų galėtų būti nukreipta ir pensijų sistemos finansavimui.

    Konkrečios sumos vėlesniems metams kol kas aiškiai neįvardijamos, tačiau biudžeto dokumentuose minima galimybė ateityje nustatyti metinę fiksuotą įmoką. Tai reikštų, kad ETS pajamos nebebūtų automatiškai siejamos su klimato politikos priemonėmis.

    Pramonė įspėja dėl pasekmių

    Toks perskirstymas sulaukė kritikos iš dalies pramonės organizacijų, kurios akcentuoja konkurencingumo ir investicijų rizikas. Ypač jautriai į tai reaguoja energijai imlūs sektoriai, kuriems transformacija reiškia dideles išlaidas elektrifikacijai, vandenilio sprendimams ir naujoms technologijoms.

    „Pajamos iš taršos leidimų prekybos, kurias sumoka pramonės įmonės, turi būti visiškai grąžinamos pramonei, kad būtų stiprinamas konkurencingumas ir remiama klimato neutralumo transformacija“, – sakė Vokietijos plieno pramonės asociacijos WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Laukiama Europos Komisijos ETS reformos

    Platesnė diskusija vyksta visos Europos mastu, nes Europos Komisija artimiausiu metu turi pristatyti laukiamos ETS reformos kryptis. Tarp tikslų įvardijamas siekis mažinti naštą pramonei ir geriau suderinti klimato tikslus su konkurencingumo iššūkiais.

    Reformos ypač laukia šalys, kurių pramonė ir energetika labiau priklausomos nuo iškastinio kuro, o elektros kainų jautrumas ETS signalui yra didesnis. Diskusijose dažnai keliami klausimai dėl nemokamų taršos leidimų apimties, Modernizavimo fondo vaidmens ir to, kaip ETS kaštai persiduoda vartotojų mokamai energijos kainai.

    Europos Komisijos vertinimu, ETS dedamoji elektros energijos kainoje skirtingose ES šalyse gali sudaryti reikšmingą dalį. Todėl bet kokie pokyčiai, susiję tiek su sistemos dizainu, tiek su pajamų panaudojimu nacionaliniu lygmeniu, gali turėti apčiuopiamą poveikį ir investicijoms į energetiką, ir energijos kainų dinamikai.

  • Turi 58-erius ir svarstai ankstesnę pensiją? Šie skaičiavimai gali pakeisti sprendimą

    Turi 58-erius ir svarstai ankstesnę pensiją? Šie skaičiavimai gali pakeisti sprendimą

    Sulaukus 58 metų vis dažniau kyla klausimas, ar verta trauktis iš darbo anksčiau ir pereiti į pensiją. Toks sprendimas žada daugiau laiko sau ir šeimai, tačiau beveik visada reiškia mažesnes mėnesines pajamas senatvėje. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti ne tik emocinį nuovargį, bet ir ilgalaikes finansines pasekmes.

    Daugelyje sistemų įprastas pensinis amžius nustatytas atskirai moterims ir vyrams, o galimybė pasitraukti anksčiau dažnai siejama su išimtimis. Tokios išimtys paprastai taikomos žmonėms, dirbusiems ypatingomis sąlygomis, tam tikrų profesijų atstovams arba sukaupusiems specifinį stažą. Jei tokių kriterijų nėra, vien amžius savaime dažniausiai dar nesuteikia teisės gauti senatvės pensiją.

    „Jaučiu nuovargį ir norėčiau daugiau laiko sau, bet bijau, kad ankstesnė pensija reikš labai mažas pajamas“, – sako 58 metų darbuotoja, svarstanti pasitraukimą iš darbo.

    Finansinė logika čia paprasta: kuo ilgiau dirbama ir mokamos įmokos, tuo didesnis sukauptas pensijų kapitalas. Kartu trumpėja laikotarpis, kuriam prognozuojamai bus mokama pensija, todėl apskaičiuota mėnesinė išmoka dažnai būna didesnė. Dėl šios priežasties net vieneri ar dveji papildomi darbo metai kai kuriems žmonėms gali reikšti apčiuopiamą skirtumą kasmėnesinėse pajamose.

    Pasitraukus anksčiau situacija apsiverčia: įmokų sumokama mažiau, o pensija skiriama ilgesniam laikui. Praktikoje tai reiškia mažesnę mėnesinę išmoką, o skirtumas, priklausomai nuo asmens stažo ir pajamų istorijos, gali siekti reikšmingą dalį būsimų pajamų. Dėl to ankstesnė pensija dažniau pasiteisina tada, kai yra aiškus teisinis pagrindas ir realus poreikis, pavyzdžiui, dėl sveikatos.

    Ką pasitikrinti prieš teikiant prašymą?

    Pirmas žingsnis yra pasitikrinti prognozuojamą pensijos dydį ir sukauptą stažą savo socialinio draudimo sistemos savitarnos paskyroje arba konsultacijoje skyriuje. Svarbu ne tik pati suma, bet ir tai, ar apskaitoje nėra spragų, pavyzdžiui, trūkstamų laikotarpių ar neįtrauktų pajamų. Tokios klaidos gali sumažinti būsimą išmoką, todėl verta jas išsispręsti dar iki prašymo.

    Toliau naudinga palyginti kelis scenarijus: pasitraukti dabar, po metų ar sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Įvertink, kaip keisis ne tik pensija, bet ir kasdienės išlaidos, planuojami įsipareigojimai, pavyzdžiui, paskolos, nuoma ar parama artimiesiems. Aiškus mėnesio biudžetas dažnai padeda suprasti, ar mažesnės pajamos bus pakankamos.

    Ne vien pinigai: sveikata ir planas

    Sprendimas pasitraukti iš darbo turi ir psichologinę pusę: nutrūksta įprastas ritmas, kolektyvas, kasdienė veikla. Vieniems tai tampa išsilaisvinimu, kiti po kelių mėnesių ima jausti socialinės veiklos ir struktūros trūkumą. Todėl pravartu iš anksto apgalvoti, kaip bus leidžiamas laikas ir kuo bus užpildyta diena.

    Sveikata taip pat gali tapti lemiamu faktoriumi, ypač jei darbas fiziškai sunkus ar emociškai varginantis. Kai kuriais atvejais ankstesnis pasitraukimas gali realiai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti rizikas. Vis dėlto, jei sveikata leidžia, verta svarstyti ir tarpinį variantą, kad perėjimas į naują etapą nebūtų staigus.

    Tarpinis kelias: dirbti mažiau, bet neprarasti pajamų

    Pensija nebūtinai reiškia visišką pasitraukimą iš profesinės veiklos. Vis daugiau žmonių renkasi laipsnišką darbo krūvio mažinimą, pereina į dalinį etatą, konsultavimo veiklą ar trumpalaikius projektus. Tai leidžia išlaikyti papildomas pajamas, socialinį aktyvumą ir kartu turėti daugiau laiko poilsiui.

    Prieš priimant galutinį sprendimą verta pasidaryti aiškų planą: kokių pajamų reikės kas mėnesį, kokios yra santaupos, ar numatytos nenumatytos išlaidos. Kuo konkretesni skaičiai, tuo mažiau rizikos, kad sprendimas taps emocinis ir vėliau atneš nusivylimą. Tokiose situacijose dažnai praverčia ir individuali konsultacija dėl pensijų skaičiavimo bei teisių.

  • Klaida, kuri gali kainuoti kelis šimtus eurų: kada iš tiesų geriausia teikti prašymą pensijai?

    Klaida, kuri gali kainuoti kelis šimtus eurų: kada iš tiesų geriausia teikti prašymą pensijai?

    Pensijos dydį lemia ne vien sukauptos įmokos ar stažas. Svarbi ir konkreti diena bei mėnuo, kada pateikiamas prašymas skirti pensiją, nes skaičiavimuose taikomi skirtingi koeficientai ir indeksavimo taisyklės.

    Skaičiuojant senatvės pensiją paprastai vertinamas sukauptas kapitalas ir prognozuojama išmokos trukmė. Dėl to net nedidelis laiko pasirinkimo skirtumas gali pakeisti galutinę sumą, ypač jei žmogus turi didesnį sukauptą stažą ir įmokų istoriją.

    Ekspertai dažnai atkreipia dėmesį, kad palankesnis momentas gali būti netrukus po gimtadienio, kai skaičiuojant išmoką taikomos atnaujintos prielaidos dėl likusios gyvenimo trukmės. Praktikoje tai gali reikšti šiek tiek didesnę mėnesinę išmoką, nors tikslus efektas priklauso nuo individualių duomenų.

    Ne mažiau svarbus ir mėnesio pasirinkimas. Kai kuriose sistemose didžiausią įtaką turi tai, ar prašymas pateikiamas prieš metinį indeksavimą, ar po jo, nes įskaitomos arba neįskaitomos tam tikro laikotarpio indeksuotos įmokos.

    Dažnai minimas ir praktinis aspektas: darbo sutarties nutraukimo bei prašymo pateikimo data gali lemti, ar žmogus gaus atlyginimą ir pensijos išmoką už tą patį kalendorinį mėnesį. Jei prašymas pateikiamas per vėlai, išmokos pradžia gali nusikelti į kitą mėnesį.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad vienas papildomas darbo metų laikotarpis paprastai padidina būsimą pensiją, nes žmogus ilgiau moka įmokas ir trumpėja laikotarpis, kuriam paskirstomas sukauptas kapitalas. Todėl prieš priimant sprendimą verta pasidaryti individualų skaičiavimą ir įvertinti kelis scenarijus.

    Planuojant pensiją naudinga iš anksto pasitikrinti asmeninę prognozę ir pasikonsultuoti su atsakinga institucija, kuri administruoja socialinį draudimą. Tai padeda išvengti dažniausios klaidos, kai prašymas pateikiamas nepalankiu metu ir žmogus ilgam įsitvirtina mažesnėje išmokos bazėje.

  • Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Skaičiai šokiruoja: Europoje moterys pensijoje praranda dvigubai daugiau nei algose

    Atlyginimų atotrūkis matomas, bet pensijose – dar skaudžiau

    Lyčių atlyginimų skirtumas Europoje seniai žinomas, tačiau pensijoje nelygybė dažnai tampa dar ryškesnė. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje moterys vidutiniškai uždirba 11,1 proc. mažiau nei vyrai.

    Išėjus į pensiją, šis skirtumas išauga iki 24,5 proc. Tai reiškia, kad vidutiniškai moterų pensijos ES siekia apie 75,5 euro už kiekvienus 100 eurų, kuriuos gauna vyrai.

    Kodėl pensijų skirtumas didesnis?

    Ekspertai pabrėžia, kad atlyginimų atotrūkis paprastai skaičiuojamas pagal valandinį atlygį, o pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo pajamas. Į jį įeina ne tik algos, bet ir darbo stažas, įmokų metai, karjeros pertraukos bei darbo krūvis.

    „Pensijų atotrūkis atspindi viso gyvenimo uždarbį ir įmokų istoriją, todėl jis apima ir karjeros pertraukas, ir trumpesnį laiką apmokamame darbe“, – sakė Manheimo universiteto profesorė Alexandra Niessen-Ruenzi.

    Kitaip tariant, net nedideli skirtumai jaunystėje per kelis dešimtmečius susideda į didelį rezultatą. Prie to prisideda ir sudėtinių palūkanų efektas: mažesnės įmokos ankstyvais karjeros metais dažnai reiškia ženkliai mažesnę sukauptą sumą senatvėje.

    Kur algų atotrūkis didžiausias, o kur net apsiverčia?

    Eurostato duomenimis, 2024 metais lyčių atlyginimų skirtumas 30 Europos šalių svyravo nuo minus 0,8 proc. Liuksemburge iki 18,8 proc. Estijoje. Liuksemburgas išsiskiria tuo, kad statistiškai moterys uždirba daugiau nei vyrai.

    Mažesni rodikliai fiksuoti Belgijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, o vieni didžiausių – Čekijoje, Austrijoje ir Vengrijoje. Didžiosiose ekonomikose taip pat matomi reikšmingi skirtumai: Vokietijoje – 15,6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 13,3 proc., Prancūzijoje – 11,8 proc., Ispanijoje – 7,3 proc., Italijoje – 5,3 proc.

    Pensijų atotrūkis: kai kurios šalys išsiskiria ypač stipriai

    Pensijų skirtumas Europoje labai nevienodas: nuo 5,6 proc. Estijoje iki 38,2 proc. Maltoje. Daugiau nei 30 proc. atotrūkis fiksuojamas ir Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Liuksemburge, Belgijoje bei Airijoje.

    Penkių didžiausių Europos ekonomikų grupėje visos šalys viršija ES vidurkį: Jungtinė Karalystė (37 proc.) ryškiai pirmauja, po jos seka Ispanija (29,2 proc.) ir Italija (28,6 proc.). Prancūzijoje atotrūkis siekia 27,2 proc., Vokietijoje – 25,8 proc.

    „Nedideli skirtumai darbo užmokesčio, darbo valandų, karjeros pertraukų, priežiūros atsakomybių ir taupymo sprendimų per dešimtmečius susikaupia ir aiškiausiai pasimato išėjus į pensiją“, – teigė Goldsmiths Londono universiteto mokslininkė Ariane Agunsoye.

    Ką labiausiai didina nelygybę senatvėje?

    Didžiausią įtaką pensijų skirtumui daro trys susiję veiksniai: mažesni moterų atlyginimai, dažnesnis darbas ne visu etatu ir trumpesnis įmokų laikotarpis. Pastarasis dažnai susijęs su laikinu pasitraukimu iš darbo rinkos gimus vaikams ar ilgalaike artimųjų priežiūra.

    „Moterys gerokai dažniau atlieka neapmokamą vaikų priežiūros ir slaugos darbą, todėl jos patiria brangiai kainuojančius laikotarpius be apmokamo darbo arba dirba prasčiau apmokamuose segmentuose“, – sakė Erasmo universiteto Roterdame mokslininkas Gabriele Mari.

    Įdomu tai, kad tik keliose šalyse pensijų atotrūkis yra mažesnis nei atlyginimų atotrūkis, o tai rodo kitokią darbo rinkos ir šeimos politikos istoriją. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rytų Europoje ilgą laiką buvo įprasta moterims greičiau grįžti į darbą po gimdymo, todėl įmokų karjera būdavo mažiau nutrūkstama.

  • Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Europoje į pensiją išėję žmonės vis dažniau pasilieka darbo rinkoje: 2023 metais Europos Sąjungoje dirbo 12,9 proc. gyventojų per pirmuosius šešis mėnesius nuo senatvės pensijos gavimo pradžios. „Eurostat“ duomenys rodo, kad tokį sprendimą lemia ne vien pinigai, bet ir noras išlikti aktyviems bei socialiai įsitraukusiems.

    Finansinis aspektas vis dėlto išlieka svarbus, nes pensijos daugelyje šalių akivaizdžiai mažesnės nei vėlyvos karjeros pajamos. ES vidutiniškai žmogus, 50–59 metų amžiuje uždirbdavęs 100 eurų, 65–74 metų amžiuje pensijoje gauna apie 58 eurus, o maždaug kas šeštas pensininkas patiria skurdo riziką.

    Kur dirbančių pensininkų daugiausia?

    Skirtumai tarp šalių – milžiniški. Mažiausia dalis dirbančių po pensijos fiksuota Rumunijoje, kur tokių buvo 1,7 proc., o didžiausia – Estijoje, kur per pusmetį po pensijos skyrimo dirbo net 54,9 proc. žmonių.

    Į aukščiausių rodiklių grupę patenka ir Baltijos šalys: Latvijoje dirbo 44,2 proc., Lietuvoje – 43,7 proc. naujų pensininkų. Švedijoje šis rodiklis siekė 41,7 proc., taip pat išsiskyrė Norvegija (37,7 proc.) ir Suomija (28,5 proc.), o Kipras atsidūrė per vidurį su 29,7 proc.

    Kitoje skalės pusėje – šalys, kuriose po pensijos dirbančiųjų mažai: Graikijoje jų buvo 4,2 proc., Ispanijoje – 4,5 proc., Kroatijoje – 5 proc. Ekspertai pabrėžia, kad skirtumus lemia tiek pensijų sistemos, tiek darbo rinkos taisyklės ir istorinė politika pensininkų darbo atžvilgiu.

    Kai dirbti verčia finansai

    Vertinant tik tuos, kurie po pensijos vis tiek dirbo, pagrindinė priežastis ES buvo ne pinigai, o pasitenkinimas darbu ir noras išlikti produktyviems: taip atsakė 36,3 proc. respondentų. Finansinę būtinybę kaip svarbiausią motyvą nurodė 28,6 proc. dirbančių pensininkų.

    Tačiau ir čia matyti ryškūs skirtumai: Švedijoje finansinę būtinybę minėjo 9,4 proc. dirbančių pensininkų, o Kipre – net 68,5 proc. Tai rodo, kad kai kuriose šalyse darbas po pensijos tampa ne pasirinkimu, o būtinybe kompensuoti nepakankamas pajamas.

    Rumunijoje 54,3 proc. dirbančių pensininkų nurodė, kad dirba dėl finansinių priežasčių, Bulgarijoje – 53,6 proc., Kroatijoje – 48,2 proc., Latvijoje – 47,9 proc. Didesnė nei trečdalio dalis fiksuota Portugalijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, o Ispanijoje šis rodiklis buvo 19,6 proc.

    Ne tik skaičiai, bet ir tendencijos

    Kai dirbančių po pensijos dalis sujungiama su finansinės būtinybės atsakymais, gaunamas bendras vaizdas, kiek pensininkų iš tiesų dirba todėl, kad privalo. ES vidurkis siekė 3,7 proc., o kai kuriose šalyse rodikliai išsiskyrė ypač: Latvijoje jis siekė 21,2 proc., Kipre – 20,3 proc., Estijoje – 17,3 proc.

    „Ten, kur žmonės sako, kad dirba dėl finansinės būtinybės, tai reiškia, kad jie jaučia, jog pensijos pajamos yra nepakankamos“, – sakė Rygos Stradinio universiteto atstovė Olga Rajevska.

    Pasak jos, aukšta tokių atsakymų dalis dažnai signalizuoja, kad pensijų sistema neužtikrina pakankamo pajamų lygio, todėl žmonės, kol leidžia sveikata, renkasi toliau dirbti, kad išlaikytų įprastą gyvenimo standartą.

    Vis dėlto demografijos ir darbo rinkos pokyčiai reiškia, kad dirbančių pensininkų daugėja ir turtingesnėse šalyse. Nyderlandų tarpdisciplininio demografijos instituto profesorius Kène Henkensas pabrėžia, kad ši karta yra sveikesnė ir labiau išsilavinusi, todėl jos ryšys su darbo rinka išlieka stipresnis.

    „Darbdaviai tampa vis palankesni darbuotojams, kurie dirba ir sulaukę pensinio amžiaus, o tam įtakos turi demografiniai pokyčiai ir užsitęsiantis darbuotojų trūkumas“, – sakė Kène Henkensas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad statistika fiksuoja tik tuos, kurie rado darbą, todėl kai kuriose šalyse reali situacija gali būti sudėtingesnė: dalis pensininkų norėtų dirbti, bet neturi galimybių. Kita vertus, aktyvaus senėjimo politika ir lankstesnis perėjimas iš pilno etato į pensiją vis dažniau įvardijami kaip priemonės, padedančios ir žmonėms, ir darbo rinkai.

    Galiausiai, kaip pabrėžia Talino universiteto profesorius Lauri Leppikas, finansinė būtinybė yra santykinė sąvoka: ją lemia ne vien pensijos dydis, bet ir gyvenimo kaina, ankstesnis pragyvenimo lygis bei lūkesčiai. Dėl to ryšys tarp pensijų adekvatumo ir darbo po pensijos skirtingose šalyse gali būti gerokai sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio rodo skaičiai.

  • ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    Europos Sąjungoje sukaupta milžiniška gyventojų finansinė „pagalvė“, tačiau didelė jos dalis vis dar laikoma menkai uždirbančiose priemonėse. Euronews kalbinta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross teigia, kad vien ES mastu neįdarbintų santaupų suma siekia apie 37 trilijonus eurų.

    Pasak jos, problema nėra vien žmonių nenoras rizikuoti. Europoje iki šiol veikia fragmentuota rinka, kur praktiškai egzistuoja 27 atskiros nacionalinės kapitalo rinkos, o ne vieninga europinė erdvė, todėl gyventojams ir įmonėms sudėtingiau naudotis platesnėmis investavimo ir finansavimo galimybėmis.

    Kodėl Europa atsilieka nuo JAV?

    V. Ross aiškina, kad JAV investavimo kultūra istoriškai stipresnė, nes ten didesnė dalis žmonių senatvei kaupia per privačias investicijas, o ne per valstybės garantuojamas einamojo finansavimo pensijų schemas. Dėl to amerikiečiai dažniau nei europiečiai tiesiogiai domisi kapitalo rinkomis ir jų veikimu.

    „Europoje žmonės dažnai yra kiek mažiau finansiškai raštingi, bet tai nėra dėl gebėjimų ar noro stokos“, – sakė Verena Ross.

    Jos vertinimu, didžiausias skirtumas tas, kad europiečiams reikia daugiau aiškios, palyginamos informacijos apie investavimo rizikas, kaštus ir galimybes. Be to, vis dar trūksta patogių įrankių, padedančių suprantamai palyginti skirtingus produktus ir paslaugų teikėjus tarpvalstybiniu mastu.

    Nuo bankų kreditų prie kapitalo rinkų

    ES ekonomika vis dar labiau nei JAV remiasi bankų kreditais, o tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, kai griežtėja skolinimo sąlygos ar kyla palūkanos. V. Ross pabrėžia, kad daugiau kapitalo rinkų finansavimo galėtų sumažinti priklausomybę nuo bankų ir suteikti įmonėms įvairesnių alternatyvų augimui.

    Ši logika yra vienas svarbiausių ES siekių, vystant vadinamąją kapitalo rinkų sąjungą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pristatoma kaip taupymo ir investicijų sąjunga. Tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad europiečių santaupos lengviau virstų investicijomis, o kapitalas laisviau judėtų tarp valstybių.

    „Kapitalas turėtų tekėti taip laisvai, kaip žmonės gali judėti Europos Sąjungoje“, – sakė Verena Ross.

    Finansų patarimai, DI ir rizikos

    Kalbėdama apie ateitį, ESMA vadovė atkreipia dėmesį ir į naują rizikos šaltinį: socialinių tinklų finansų „nuomonės formuotojus“ bei automatizuotus patarimus. Jos teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti žmonėms greičiau rasti informaciją ir suprasti sudėtingus dalykus, tačiau kartu didina klaidinimo riziką.

    „DI įrankiai turi didelį potencialą, bet jie gali turėti šališkumų ir pateikti neteisingą informaciją, todėl investuotojai neturėtų aklai pasitikėti tuo, ką gauna iš naudojamo DI“, – sakė Verena Ross.

    V. Ross, kuri planuoja pasitraukti iš ESMA vadovės pareigų 2026 metų spalį, tikisi, kad per artimiausią dešimtmetį Europa priartės prie gilesnės, likvidesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos. Anot jos, tai padėtų ne tik pritraukti daugiau investicijų į Europos įmones, bet ir sustiprintų regiono konkurencingumą pasaulyje.

  • Lenkijos 14-oji pensija po klausimu? Štai ar vyriausybė gali panaikinti išmoką ir kada ji mokama

    Lenkijos 14-oji pensija po klausimu? Štai ar vyriausybė gali panaikinti išmoką ir kada ji mokama

    Lenkijoje vėl atsinaujino diskusijos, ar vadinamoji 14-oji pensija gali būti panaikinta. Nors viešojoje erdvėje kartkartėmis pasirodo tokių spėlionių, teisinė realybė šiuo metu senjorams palanki.

    Nuo 2023 metais 14-oji pensija Lenkijoje įtvirtinta įstatymu, todėl jos mokėjimas laikomas nuolatine socialinės apsaugos sistemos dalimi. Tai reiškia, kad išmokai panaikinti nepakaktų politinio pareiškimo ar vien Vyriausybės sprendimo.

    Norint atsisakyti šios išmokos, parlamentas turėtų priimti naują įstatymą, panaikinantį galiojančias nuostatas, o prezidentas privalėtų jį pasirašyti. Kol kas nėra požymių, kad toks procesas būtų pradėtas, todėl artimiausio mokėjimo rizika vertinama kaip maža.

    14-oji pensija pirmą kartą buvo išmokėta 2021 metais kaip papildoma vienkartinė parama pensininkams ir daliai rentininkų. Vėliau priimti sprendimai lėmė, kad priemoka tapo kartojama kasmet ir įgijo aiškesnį teisinį pagrindą.

    Konkretus mėnuo, kada pinigai pasiekia gavėjus, nėra įrašytas tiesiogiai įstatyme. Terminą kasmet nustato Ministrų Taryba specialiu teisės aktu, kurį turi paskelbti iki spalio 31 dienos, todėl tiksli data oficialiai priklauso nuo Vyriausybės sprendimo.

    Praktikoje dažniausiai pasirenkamas laikotarpis yra vasaros pabaiga arba ankstyvas ruduo, dažniausiai rugpjūtis ar rugsėjis. Viešojoje erdvėje dažnai minima, kad ir 2026 metais išmoka turėtų būti pervesta rugsėjį, kaip buvo ankstesniais metais, tačiau galutinė data priklausys nuo oficialaus dokumento.

    Šių metų 14-osios pensijos dydis siekia 1 978,49 Lenkijos zlotų bruto, tai yra maždaug 460 eurų prieš mokesčius, perskaičiavus apytiksliu kursu. Suma siejama su minimalios pensijos dydžiu po metinės indeksacijos, todėl jos dydis kinta pagal bendrą pensijų didinimo mechanizmą.

    Vis dėlto ekspertų diskusijos dėl sistemos ateities neslopsta: dalis ekonomistų kelia klausimą, ar tikslinės priemokos yra efektyviausias būdas mažinti senjorų skurdą, ar geriau didinti bazines pensijas. Tokios diskusijos pačios savaime nereiškia artimo panaikinimo, bet rodo, kad sprendimai ateityje gali keistis priklausomai nuo biudžeto ir politinių prioritetų.

  • Didesnė pensija liepą? ZUS žada priedus, bet automatiškai juos gaus ne visi senjorai

    Didesnė pensija liepą? ZUS žada priedus, bet automatiškai juos gaus ne visi senjorai

    Liepos mėnuo Lenkijoje daugeliui pensininkų gali reikšti didesnę išmoką, tačiau tai nebus vienkartinė priemoka visiems. Lenkijos socialinio draudimo institucija ZUS pabrėžia, kad didesnės sumos priklauso nuo konkrečių kriterijų, o dalis priedų skiriami tik pateikus prašymą.

    Papildomos išmokos siejamos su amžiumi, sveikatos būkle ar specialiu statusu, pavyzdžiui, kombatanto, represuoto asmens ar daugiavaikio tėvo arba motinos. Reikšminga ir tai, kad 2026 metais kovo 1 dieną įsigalioję indeksavimo dydžiai daro įtaką ir vasaros mėnesių mokėjimams.

    Kada priedas skiriamas automatiškai?

    Dažniausiai minimas priedas yra slaugos priedas, kuris 2026 metų liepą siekia apie 84 eurus per mėnesį. Jis automatiškai pridedamas prie pensijos ar rentos sulaukus 75 metų, todėl atskiro prašymo teikti nereikia.

    Šį priedą gali gauti ir jaunesni žmonės, jei jie pripažinti visiškai nedarbingi ir nepajėgūs savarankiškai gyventi. Vis dėlto tokiu atveju būtinas atitinkamas sprendimas ir formalumai, be to, priedas paprastai nemokamas, jei asmuo ilgiau nei dvi savaites per mėnesį gyvena slaugos įstaigoje.

    Didžiausia nuolatinė papildoma išmoka skiriama šimtamečiams. Nuo 2026 metų kovo 1 dienos garbės išmoka siekia apie 1 600 eurų per mėnesį, o ją pensiją ar rentą gaunantiems šimtamečiams institucija dažniausiai paskiria automatiškai.

    Išmokos, dėl kurių reikia kreiptis

    Viena labiausiai aptariamų priemokų yra papildoma išmoka savarankiškai gyventi nepajėgiems asmenims, dažnai vadinama 500 plius. Ji neskiriama vien dėl amžiaus: būtinas sprendimas dėl nepajėgumo savarankiškai gyventi ir turi būti atitiktas pajamų kriterijus.

    2026 metais pajamų riba siekia apie 618 eurų per mėnesį, o pilna išmoka gali būti mokama tuomet, kai visos viešosios išmokos neviršija maždaug 503 eurų. Jei pajamos didesnės, bet dar telpa į ribą, priemoka mažinama, todėl vien mažesnė pensija automatiškai teisės nesukuria.

    Kita priemonė yra programa Mama 4 plius, skirta pirmiausia moterims, užauginusioms bent keturis vaikus ir neturinčioms pakankamo stažo ar pajamų pragyvenimui. 2026 metais galima suma prilygsta minimaliai pensijai ir siekia apie 455 eurus, tačiau ši išmoka paprastai skiriama tik pateikus prašymą ir įvertinus šeimos bei materialinę situaciją.

    Kombatantams ir represuotiems: kelios atskiros priemokos

    Lenkijoje numatyti ir specialūs priedai žmonėms, kurių gyvenimo istorija susijusi su karu, represijomis ar priverstiniu darbu. Kombatanto priedas 2026 metų liepą siekia apie 84 eurus per mėnesį, o kai kuriais atvejais prie jo gali būti mokamas ir kompensacinis priedas, siekiantis apie 13 eurų.

    Represuoti asmenys, priklausomai nuo dokumentuoto represijų laikotarpio, gali gauti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį. Taip pat daliai gavėjų priklauso energetinis fiksuotas priedas, kuris 2026 metų liepą siekia apie 77 eurus, tačiau tai nėra universali kompensacija už elektrą ar šildymą visiems pensininkams.

    Dar viena svarbi tema yra vadinamoji našlių išmoka, kai galima derinti dalį savo pensijos su dalimi šeimos pensijos po mirusio sutuoktinio. Vis dėlto taikomas bendros sumos limitas, todėl kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar po prašymo reali mėnesio suma padidės.

    Apibendrinant, liepos mėnesį didesnes išmokas be papildomų veiksmų dažniausiai gaus vyresni nei 75 metų pensininkai, kuriems priklauso slaugos priedas, ir šimtamečiai. Dėl kitų priemokų dažnai reikia pateikti prašymą, pridėti dokumentus ir atitikti nustatytus kriterijus.

  • Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dirbote 20, 30 ar 40 metų? Štai kas iš tiesų lemia pensiją ir kada ji tampa saugesnė

    Dažnas įsivaizduoja paprastą taisyklę: po 20 metų darbo pensija būna maža, po 30 – vidutinė, o po 40 – didelė. Tačiau šiuolaikinėse socialinio draudimo sistemose išmokos dydį dažniausiai lemia ne vien stažas, o per karjerą sumokėtos įmokos, sukauptas kapitalas ir amžius, kada nutraukiama darbo veikla.

    Kitaip tariant, žmogus, dirbęs keturis dešimtmečius už mažą atlyginimą arba patyręs ilgų pertraukų, gali gauti mažesnę išmoką nei tas, kuris dirbo trumpiau, bet nuolat mokėjo didesnes socialinio draudimo įmokas. Todėl vien tik darbo metų skaičius neatsako į klausimą, ar senatvėje pajamos bus komfortiškos.

    Kas realiai sudaro pensijos dydį

    Naujesniuose modeliuose pensija paprastai skaičiuojama iš per gyvenimą sukauptų ir indeksuotų įmokų bei kitų apskaitomų dalių, o galutinis dydis siejamas su prognozuojamu išmokos mokėjimo laikotarpiu. Kuo daugiau kapitalo sukaupta ir kuo vėliau kreipiamasi dėl pensijos, tuo didesnė mėnesinė išmoka gali būti paskirta.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienodi 30 ar 40 metų stažo skaičiai negarantuoja vienodo rezultato. Skirtumus didina atlyginimų lygis, darbo forma, laikotarpiai, kai įmokos nemokėtos, ir tai, ar įmokos skaičiuotos nuo visų pajamų, ar tik nuo dalies.

    Kodėl 20 metų riba svarbi

    Stažas vis dar turi reikšmę, kai kalbama apie minimalių išmokų garantijas ir teisę į tam tikrą apsaugą, jeigu paskaičiuota pensija yra labai maža. Kai kuriose sistemose taikomi skirtingi reikalavimai moterims ir vyrams, todėl ta pati 20 metų riba gali reikšti nevienodą rezultatą skirtingoms grupėms.

    Minimali pensija veikia kaip apsauginis tinklas tiems, kurie atitinka stažo reikalavimus, bet jų įmokų suma nepakankama didesnei išmokai. Vis dėlto viršijus minimaliam dydžiui būtiną stažą dažniausiai neatsiranda automatinė formulė, kad kiekvieni papildomi metai garantuoja konkrečią, iš anksto žinomą sumą.

    Ar verta dirbti ilgiau

    Ilgesnis darbas po pensinio amžiaus dažniausiai didina būsimą išmoką keliais kanalais: toliau mokamos įmokos, sukauptos lėšos papildomai indeksuojamos, o paskaičiuotas kapitalas dalijamas iš trumpesnio prognozuojamo išmokų mokėjimo laikotarpio. Dėl to net vieneri papildomi metai gali apčiuopiamai padidinti mėnesines pajamas senatvėje.

    Vis dėlto vien užrašas „40 metų darbo“ pats savaime negarantuoja aukštos pensijos, jei didžiąją karjeros dalį įmokos buvo mažos. Didžiausią skirtumą paprastai sukuria nuoseklus įmokų mokėjimas, didesnės apmokestinamos pajamos ir sprendimas, kada tiksliai išeiti į pensiją.

    Todėl planuojant senatvės pajamas svarbiausia vertinti ne tik stažą, bet ir realiai sukauptą kapitalą, galimas karjeros pertraukas bei tikėtiną darbo pabaigos amžių. Tik toks vaizdas leidžia priartėti prie atsakymo, ar pensija bus panaši į minimalų dydį, ar suteiks daugiau finansinio saugumo.

  • Vienas papildomas darbo metai ir pensija šokteli: skirtumai išmokose gali nustebinti

    Vienas papildomas darbo metai ir pensija šokteli: skirtumai išmokose gali nustebinti

    Sulaukus pensinio amžiaus nebūtina iš karto teikti prašymo dėl pensijos skyrimo. Dalis žmonių sąmoningai atideda sprendimą keliems mėnesiams ar metams, nes tai gali padidinti būsimą išmoką.

    Logika paprasta: kuo ilgiau žmogus dirba ir moka įmokas, tuo didesnis sukauptas kapitalas. Be to, sukauptos lėšos indeksuojamos, o pensija apskaičiuojama ją išdalijant iš trumpesnio statistiškai prognozuojamo išmokėjimo laikotarpio.

    Kas realiai didina išmoką?

    Pensijos dydis daugelyje šiuolaikinių sistemų priklauso ne nuo paskutinio atlyginimo, o nuo sukauptų ir indeksuotų įmokų. Atidėjus išėjimą į pensiją, vienu metu suveikia keli veiksniai: toliau mokamos įmokos, pritaikoma papildoma indeksacija ir perskaičiuojamas išmokos laikotarpis.

    Vien tik dėl trumpesnio prognozuojamo pensijos mokėjimo laikotarpio atidėjimas gali padidinti mėnesinę išmoką keliais procentais. Kai prisideda dar ir papildomos įmokos bei indeksacija, augimas kai kuriais atvejais siekia ir apie 10–15 proc.

    Kiek galima laimėti, o kiek prarasti?

    Didžiausias atidėjimo minusas tas, kad žmogus laikinai atsisako pensijos pervedimų. Jei pensija atidedama metams, prarandama 12 mėnesinių išmokų, todėl svarbu įvertinti, per kiek laiko didesnė pensija kompensuos negautus pinigus.

    Pavyzdžiui, jei prognozuojama pensija būtų apie 700 eurų per mėnesį ir ji padidėtų 10 proc., mėnesinis prieaugis sudarytų apie 70 eurų. Tokiu atveju 12 mėnesių negautos pensijos atsipirkimas užtruktų ne vienerius metus, todėl sprendimas turi būti skaičiuojamas individualiai.

    Praktikoje didesnę naudą dažniau pajunta tie, kurie turi stabilesnes ir didesnes pajamas, gali toliau dirbti ir neturi poreikio nedelsiant gauti pensiją. Tuo metu žmonėms, kurių sveikata prastesnė ar pajamos reikalingos iš karto, ankstesnis išėjimas į pensiją gali būti racionalesnis, net jei išmoka bus mažesnė.

    Ką verta padaryti prieš priimant sprendimą?

    Prieš apsisprendžiant verta pasidaryti kelis scenarijus: išeiti į pensiją iš karto, po pusmečio ir po metų. Aiškiausias atsakymas dažniausiai atsiranda palyginus ne tik būsimą mėnesinę sumą, bet ir tai, kiek pinigų bus negauta per atidėjimo laikotarpį.

    Finansinę pusę svarbu vertinti kartu su gyvenimo aplinkybėmis: galimybe dirbti, sveikata, šeimos situacija ir turimomis santaupomis. Atidėjimas gali suteikti didesnį finansinį saugumą ateityje, tačiau ne visiems jis yra geriausias pasirinkimas.