CP v2

Tag: Pensijos

  • Prancūzija veržia diržus: 2027 metų biudžete planuoja 54 mlrd. eurų taupymą ir deficitą mažinti iki 5 proc.

    Prancūzijos Vyriausybė pristatė 2027 metų biudžeto projektą, kuriame numatytas 54 mlrd. eurų taupymo planas. Pagrindinis tikslas – sumažinti biudžeto deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Didžiausia taupymo dalis siejama su viešojo sektoriaus išlaidų ribojimu, įšaldant dalį asignavimų ir peržiūrint kai kurias programas. Vyriausybė teigia, kad dalis priemonių yra struktūrinės ir turėtų ilgiau stabilizuoti viešuosius finansus.

    Numatyta mažinti socialinės apsaugos sistemos deficitą, siekiant jį sumažinti maždaug perpus iki 12–13 mlrd. eurų. Tarp jautriausių priemonių – pensijų išlaidų ribojimas, kai indeksavimas gali būti nevisiškai prilygintas infliacijai arba būtų mažesnis.

    Biudžeto projekte taip pat numatyta taupyti ministerijose, įskaitant darbo sritį, o dalis lėšų būtų sutaupoma įšaldant viešojo sektoriaus atlyginimų skaičiavimo bazę. Ši kryptis jau sulaukė nepasitenkinimo: viešojo sektoriaus darbuotojai dalyvavo streikuose ir protestuose įvairiuose šalies miestuose.

    Dar vienas konfliktinis taškas – planuojami savivaldybių finansavimo apkarpymai, kurie bendrai sudarytų 5,4 mlrd. eurų. Vietos valdžia kritikuoja tokią naštą kaip neproporcingą, nes dalis savivaldybių ir taip susiduria su didėjančiais socialiniais bei infrastruktūros poreikiais.

    Premjeras Sebastien Lecornu atmeta plataus masto mokesčių didinimo idėją, tačiau biudžete numatoma didinti įplaukas mažinant tam tikras lengvatas. Tarp svarstomų priemonių – darbdavių įmokų išimčių ribojimas ir didesni mokesčiai greitkelių bei oro uostų operatoriams.

    Į pajamų didinimo paketą įtraukiamas ir mokestis cukraus turintiems produktams, argumentuojamas kova su nutukimu. Ši iniciatyva jau sukėlė dalies verslo atstovų, ypač konditerių ir kepėjų, pasipriešinimą dėl galimo poveikio vartojimui ir kainoms.

    Mažumos Vyriausybės išbandymas

    Biudžeto priėmimas gali būti sudėtingas, nes Vyriausybė parlamente neturi stabilios daugumos, o politinė aplinka išlieka fragmentuota. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad biudžetiniai sprendimai Prancūzijoje gali tapti pasitikėjimo Vyriausybe klausimu.

    Papildomą įtampą kelia ir 2027 metų pavasarį vyksiantys prezidento rinkimai, kuriuose pragyvenimo išlaidų tema tikėtina taps viena svarbiausių. Dėl to taupymo priemonių socialinis poveikis bus atidžiai stebimas tiek opozicijos, tiek profesinių sąjungų.

    Skola ir investuotojų nervingumas

    Prancūzija susiduria su dideliu deficitu ir rekordiškai aukšta viešąja skola, kuri, valdžios pateikiamais duomenimis, siekia 119 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra didžiausia nuo 1946 metų. Tai didina spaudimą greičiau grįžti prie fiskalinės drausmės.

    Rinkų nuotaikas atspindi ir skolinimosi kaina: 10 metų Prancūzijos obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,89 proc., o tai yra aukščiausias lygis nuo 2002 metų. Tokie rodikliai signalizuoja augantį investuotojų jautrumą skolos tvarumui ir biudžeto politikos patikimumui.

    Tuo pat metu Prancūzijos ekonomikos augimo prognozės išlieka silpnos – šiemet jis vertinamas apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Nedarbui augant, prognozuojama, kad metų pabaigoje jis gali pasiekti 8,6 proc., o tai apsunkina taupymo priemonių politinį priimtinumą.

  • 2027-ieji atneš permainų senjorams: didesnė našlių pensija ir dar keli sprendimai

    2027-ieji atneš permainų senjorams: didesnė našlių pensija ir dar keli sprendimai

    2027 metais Lenkijoje senjorų laukia keli reikšmingi socialinių išmokų pokyčiai, kurie gali padidinti dalies gavėjų pajamas. Didžiausias dėmesys krypsta į našlių pensijos modelį, tačiau numatoma ir kasmetinė pensijų indeksacija bei papildomos metinės išmokos.

    Svarbu įvertinti, kad dalis skaičių šiandien remiasi prognozėmis ir bus tikslinama pagal faktinius 2026 metų infliacijos ir atlyginimų duomenis. Galutinius dydžius paprastai patvirtina įstatymai ir biudžeto sprendimai, todėl konkrečios sumos gali kisti.

    Našlių pensija didės nuo sausio

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos keisis antrosios išmokos dalis našlių pensijoje. Asmuo, atitinkantis sąlygas, galės gauti 100 proc. vienos jam priklausančios išmokos ir 25 proc. antrosios, kai iki 2026 metų pabaigos taikoma 15 proc. taisyklė.

    Praktikoje tai reiškia, kad našlė ar našlys galės rinktis palankesnį derinį: pavyzdžiui, visą savo pensiją ir dalį našlių pensijos, arba visą našlių pensiją ir dalį savo pensijos. Realus padidėjimas priklausys nuo abiejų išmokų dydžių ir galiojančių ribojimų.

    „Žmogus galės pasirinkti, kuris variantas finansiškai naudingesnis: pilna viena išmoka ir dalis kitos“, – skelbiama apie numatomą tvarkos logiką.

    Kovo indeksacija priklausys nuo infliacijos

    Kitas svarbus etapas numatomas 2027 metų kovo 1 dieną, kai tradiciškai perskaičiuojamos pensijos ir rentos. Indeksavimo mechanizmas siejamas su infliacija ir dalimi realaus vidutinio darbo užmokesčio augimo, todėl galutinis procentas paaiškėja tik turint pilnus praėjusių metų duomenis.

    Pagal viešai aptariamas prielaidas, kalbama apie ne mažesnį kaip 3,48 proc. augimą, tačiau tai nėra galutinis dydis. Jei infliacija ar atlyginimų dinamika 2026 metais bus kitokia, indeksacija gali atitinkamai didėti arba mažėti.

    Papildomos metinės išmokos išliks

    Planuojama, kad 2027 metais bus tęsiamos ir papildomos metinės išmokos, dažnai vadinamos tryliktąja ir keturioliktąja pensija. Tokios priemonės Lenkijoje pastaraisiais metais tapo reguliaria paramos forma, tačiau jų konkrečios sumos priklauso nuo taisyklių ir minimalios pensijos dydžio po kovo indeksacijos.

    Biudžeto planavimo dokumentuose šiems mokėjimams numatomos reikšmingos sumos, tačiau galutinė gavėjų nauda paaiškėja tik patvirtinus indeksacijos rodiklius ir konkrečias išmokų skyrimo sąlygas. Todėl senjorams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus ir, jei reikia, pasitikrinti savo situaciją atsakingose institucijose.

  • 2027-ųjų biudžete – 7,4 mlrd. eurų 13-ai ir 14-ai pensijoms: bet ne visi gaus pilną išmoką

    2027-ųjų biudžete – 7,4 mlrd. eurų 13-ai ir 14-ai pensijoms: bet ne visi gaus pilną išmoką

    Lenkija 2027 metais planuoja ir toliau mokėti vadinamąsias 13-ąją ir 14-ąją pensijas. Valstybės biudžeto projekte šiems dviem papildomiems metiniams mokėjimams numatyta 32,1 mlrd. zlotų, tai yra apie 7,4 mlrd. eurų.

    Papildomos išmokos tapo svarbia daugelio senjorų pajamų dalimi, tačiau jų taisyklės skiriasi. 13-oji pensija paprastai mokama visiems teisę turintiems gavėjams, o 14-osios dydis priklauso nuo bazinės pensijos sumos.

    Kam priklauso pilna 14-oji pensija?

    Pagal šiuo metu taikomas nuostatas pilna 14-oji pensija priklauso tiems, kurių pagrindinė pensija neviršija 2 900 zlotų bruto. Perskaičiavus tai sudaro maždaug 670 eurų bruto, tačiau faktinė suma eurais gali kisti dėl valiutų kursų.

    Jei bazinė pensija viršija nustatytą ribą, pradedamas taikyti mažinimo principas, kai išmoka sumažinama tiek, kiek viršytas slenkstis. Tai reiškia, kad kuo didesnė pagrindinė pensija, tuo mažesnė 14-osios pensijos dalis gali būti išmokėta.

    Mažinimo taisyklė ir minimalus dydis

    Viršijus ribą taikoma taisyklė, pagal kurią išmoka mažėja „euras už eurą“ principu, perskaičiuojant pagal zlotų sumas. Praktikoje tai reiškia, kad, pavyzdžiui, viršijus slenkstį 200 zlotų, 14-osios pensijos išmoka sumažėtų 200 zlotų.

    Taip pat numatyta ir minimali riba: jei apskaičiuota 14-osios pensijos suma būtų mažesnė nei 50 zlotų bruto, ji nemokama. Ši kartelė atitinka maždaug 12 eurų, tačiau galutinė vertė eurais priklauso nuo perskaičiavimo momento.

    Kodėl tikslios 2027 metų sumos dar neaiškios?

    Tiek 13-osios, tiek 14-osios pensijos „bazė“ siejama su minimalios pensijos dydžiu, kuris paprastai perskaičiuojamas po kasmetės indeksacijos. Dėl to dabar neįmanoma tiksliai pasakyti, kokia konkreti suma 2027 metais pasieks kiekvieno gavėjo sąskaitą.

    Senjorams svarbiausia žinutė yra ta, kad biudžete pinigai šioms priemonėms numatyti, tačiau realus kiekvieno žmogaus gaunamas 14-osios pensijos dydis gali ryškiai skirtis. Planuojant pajamas verta sekti, ar iki išmokų mokėjimo laikotarpio nebus pakeistos ribos ir skaičiavimo taisyklės.

  • Lenkijoje grįžta idėja dėl stažo pensijų: siūlo vienodas taisykles moterims ir vyrams

    Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk pranešė, kad politinė jėga Lewica rengia projektą dėl vadinamųjų stažo pensijų. Ministrė pabrėžė, kad tai nėra Vyriausybės projektas, todėl jam dar teks pereiti įprastą politinių derinimų ir balsavimų kelią.

    Stažo pensijų idėja remiasi principu, kad žmogus galėtų išeiti į pensiją anksčiau nei įstatymu nustatytas pensinis amžius, jei pakankamai ilgai dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Tokia schema dažniausiai argumentuojama sunkesniais, fiziškai ar psichologiškai sekinančiais darbais ir tuo, kad dalis žmonių pradeda dirbti labai anksti.

    Kas siūloma ir kuo tai skiriasi?

    Pasak ministrės, Lewica diskusijose buvo aptarta ir galimybė nustatyti vienodą reikalaujamą darbo stažą moterims ir vyrams, kuris suteiktų teisę į stažo pensiją. Tai reikštų, kad pagrindinis kriterijus būtų ne lytis ar amžius, o sukauptas įmokinis stažas.

    Šalininkai akcentuoja socialinį teisingumą tiems, kurie dirba nuo jaunystės ir dėl darbo pobūdžio sunkiau išlaiko darbingumą iki standartinio pensinio amžiaus. Kritikai paprastai kelia klausimą, ar tokia tvarka neskatintų ankstesnio pasitraukimo iš darbo rinkos, kai daugelyje Europos valstybių siekiama priešingo efekto.

    Pensinis amžius, anot ministrės, nesikeis

    A. Dziemianowicz-Bąk teigė, kad įstatymu nustatytas pensinis amžius Lenkijoje nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodančios nuomonės apie galimą jo kėlimą esą yra privatūs svarstymai. Ministrė pažymėjo, kad Lewica, būdama valdančiojoje koalicijoje, nepalaikytų sprendimo kelti įstatyminį pensinį amžių.

    Kartu akcentuota, kad dalis žmonių ir taip savanoriškai renkasi dirbti ilgiau, todėl valstybės tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas tęsti darbą vyresniame amžiuje. Ministrė taip pat kalbėjo apie priemones, kurios galėtų padėti vyresniems darbuotojams, pavyzdžiui, lankstesnį darbo organizavimą ar darbo laiko trumpinimo modelių bandymus.

    Kodėl ši tema vėl iškilo?

    Stažo pensijos Lenkijoje periodiškai grįžta į politinę darbotvarkę dėl kelių priežasčių. Viena jų yra demografiniai pokyčiai ir spaudimas pensijų sistemai, kai visuomenė sensta, o darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja.

    Kita priežastis susijusi su darbo rinkos realijomis: dalis darbuotojų, ypač dirbančių fiziškai sunkų darbą, senstant susiduria su sveikatos problemomis ir mažesnėmis galimybėmis išsilaikyti darbo rinkoje. Dėl to politikai ieško kompromiso tarp socialinės apsaugos ir paskatų kuo ilgiau išlikti ekonomiškai aktyviems.

    Kol kas neaišku, kokie konkretūs stažo slenksčiai būtų siūlomi ir kaip būtų sprendžiamas finansavimo klausimas. Jei projektas pasieks parlamentą, tikėtina, kad didžiausios diskusijos vyks būtent dėl poveikio socialinio draudimo biudžetui ir dėl to, ar nauja tvarka nesukurtų papildomų nelygybių tarp skirtingų profesijų.

  • ZUS gali perskaičiuoti pensiją ir mokėti daugiau: tai aktualu dirbusiems iki 1999 metų

    Pensijos dydis ne visada yra galutinis: tam tikrais atvejais Lenkijos socialinio draudimo įstaiga ZUS gali iš naujo perskaičiuoti išmoką. Tai gali reikšti didesnę mėnesinę pensiją, jei atsiranda naujų duomenų apie darbo stažą ar buvusias pajamas.

    Dažniausiai tai aktualu žmonėms, kurie dirbo iki 1999 metų, kai dalis informacijos apie įdarbinimą ir uždarbį nebuvo kaupiama individualiose elektroninėse sąskaitose. Dėl to kai kurie laikotarpiai galėjo nebūti įskaityti, ypač jei trūko darbdavio dokumentų.

    Po 1999 metų kiekvienam apdraustajam ZUS sistemoje pradėta kaupti individuali informacija apie sumokėtas įmokas. Ankstesni laikotarpiai neretai remiasi popieriniais archyvais, todėl bet koks vėliau rastas dokumentas gali pakeisti stažo ar draudžiamųjų pajamų skaičiavimą.

    Jei žmogus po pensijos skyrimo randa senus dokumentus, kurie patvirtina papildomą darbo laiką ar didesnį atlyginimą, jis gali teikti prašymą perskaičiuoti pensiją. Praktikoje tai gali būti senos darbo sutartys, įsakymai dėl pareigų ar atlygio, algalapiai, taip pat pažymos iš archyvų ar institucijų, saugančių likviduotų įmonių dokumentus.

    Prašymas paprastai teikiamas naudojant ZUS numatytą formą, o kai kuriais atvejais procedūrą galima atlikti ir nuotoliniu būdu per eZUS paslaugas. Svarbu, kad pateikiami įrodymai būtų patikimi ir tinkami vertinti, nes būtent jie lemia, ar perskaičiavimas bus pripažintas pagrįstu.

    ZUS, surinkusi ir įvertinusi papildomą informaciją, sprendimą dėl perskaičiavimo priima per 30 dienų nuo to momento, kai paaiškėja visos reikšmingos aplinkybės. Jei sprendimas palankus, didesnė išmoka pradedama mokėti pagal nustatytą tvarką, o konkrečios sumos priklauso nuo to, kiek papildomų laikotarpių ar pajamų pavyksta įrodyti.

  • Šokiruojantis žemėlapis: kiek metų europiečiai realiai gyvena iš pensijos – kur Lietuva?

    Šokiruojantis žemėlapis: kiek metų europiečiai realiai gyvena iš pensijos – kur Lietuva?

    Pensijoje praleidžiamų metų skirtumai

    Europoje pensinis amžius daugelyje šalių kyla, tačiau vien to nepakanka paaiškinti, kodėl vienur žmonės pensiją gauna gerokai ilgiau nei kitur. Skirtumus lemia du pagrindiniai veiksniai: pensinis amžius ir tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus pensijos.

    EBPO duomenimis, 2024 metais vidutinis pensinis amžius Europos Sąjungoje siekė 64,7 metų vyrams ir 64 metus moterims. Būtent nuo šio amžiaus, įvykdžius stažo ir kitas sąlygas, dauguma gyventojų įgyja teisę į senatvės pensiją.

    Kiek metų ES gyvena pensijoje?

    Skaičiuojant pagal tikėtiną gyvenimo trukmę pasiekus pensinį amžių, ES vyrai vidutiniškai gali tikėtis pensiją gauti 18,4 metų, o moterys – 21,8 metų. Tai reiškia, kad moterys ES vidutiniškai pensijoje praleidžia apie 3,4 metų daugiau nei vyrai.

    Skirtumai tarp šalių išlieka ryškūs net ir ES viduje. Dalis valstybių pasiekia daugiau nei 20 metų vidutinę pensijos gavimo trukmę vyrams, o kitose šis laikotarpis nesiekia ir 16 metų.

    Kur trumpiausia, kur ilgiausia?

    Pagal apžvalgoje naudotus Eurostato ir EBPO 2024 metų duomenis, trumpiausiai pensiją vyrai tikėtina gauna Bulgarijoje ir Vengrijoje – apie 14,7 metų. Tarp ES valstybių ilgiausias laikotarpis fiksuojamas Liuksemburge, kur vyrų tikėtina pensijos gavimo trukmė siekia apie 22 metus.

    Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose vyrų tikėtinas pensijos gavimo laikotarpis yra mažesnis nei 16 metų. Prie šios grupės taip pat priskiriamos Latvija ir Rumunija, o tai siejama ir su sveikatos rodiklių, ir su mirtingumo struktūros skirtumais regione.

    Moterų situacija visoje Europoje palankesnė, tačiau ir čia matyti didelė amplitudė. ES vidurkis siekia 21,8 metų, o kai kuriose šalyse moterys statistiškai pensiją gauna gerokai trumpiau nei 20 metų.

    Vokietijos paradoksas ir Turkijos išskirtinumas

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų išsiskiria Vokietija: vyrų tikėtina pensijos gavimo trukmė ten yra apie 1,1 metų mažesnė už ES vidurkį. Tai sukuria pastebimą atotrūkį nuo tokių šalių kaip Prancūzija ar Ispanija, kur didesnę įtaką daro ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė ir skirtinga pensinio amžiaus dinamika.

    Europos kontekste ryški išimtis yra Turkija, kur 2024 metais pensinis amžius buvo ypač žemas: 52 metai vyrams ir 49 metai moterims. Dėl to statistiškai pensijos gavimo laikotarpis ten atrodo pats ilgiausias, nors realų vaizdą koreguoja tai, kada žmonės faktiškai pasitraukia iš darbo rinkos.

    Kada žmonės iš tiesų nustoja dirbti?

    Svarbus niuansas – faktinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius ne visada sutampa su oficialiu pensiniu amžiumi. ES vidutiniškai vyrai iš darbo rinkos pasitraukia apie 63,8 metų, nors pensinis amžius siekia 64,7 metų, o moterys – apie 62,9 metų, kai oficialiai pensija dažniausiai pradedama mokėti nuo 64 metų.

    Tai reiškia, kad dalis žmonių realiai nustoja dirbti anksčiau, tačiau pensiją pradeda gauti vėliau, arba pereina per nedarbo, ligos ar kitas išmokas. Kai kuriose šalyse skirtumas tarp oficialaus pensinio amžiaus ir faktinio pasitraukimo iš darbo rinkos yra ypač didelis, todėl „metai pensijoje“ statistikoje gali būti interpretuojami skirtingai.

    Ne tik trukmė, bet ir suma

    Ekspertai pabrėžia, kad vien tik pensijos gavimo trukmė neatsako į klausimą, ar senjorai gyvena finansiškai saugiai. Pensijos daugeliui vyresnių europiečių yra pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau pensijų dydžiai skiriasi tiek nominaliai, tiek pagal perkamąją galią.

    Be to, EBPO šalyse išlieka ir lyčių pensijų atotrūkis: moterys vidutiniškai gauna apie 23 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Todėl net ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė pensijoje nebūtinai reiškia didesnį finansinį stabilumą.

  • Kai kurioms 1949–1968 metais gimusios moterys gali gauti didesnę pensiją: ką keičia perskaičiavimas

    Kas keičiasi sulaukus 65 metų

    Kai kurioms moterims Lenkijoje pensija gali būti apskaičiuojama du kartus: pirmą kartą, kai jos išeina į pensiją sulaukusios nustatyto amžiaus, o antrą kartą – kai sukanka 65 metai. Šis perskaičiavimas kai kuriais atvejais padidina mėnesinę išmoką maždaug iki 200 eurų.

    Mechanizmas taikomas daliai 1949–1968 metais gimusių moterų. Pensijos perskaičiavimas remiasi tuo, kad 60 metų amžiuje sukaupta suma padalijama iš statistiškai trumpesnio likusio gyvenimo trukmės rodiklio, naudojamo 65 metų amžiui, todėl mėnesinė išmoka gali išaugti.

    Kurioms moterims tai aktualu

    Esminė sąlyga – perskaičiavimas nėra universalus ir neapima visų pensininkių. Praktikoje jis siejamas su moterimis, kurios anksčiau dalį įmokų buvo nukreipusios į atvirus pensijų fondus.

    Dėl to kyla diskusijų, nes dalis to paties amžiaus grupės moterų, kurios mokėjo įmokas tik į valstybinę sistemą, šia galimybe nepasinaudoja. Ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 1949–1968 metais gimusių moterų grupėje milijonai kaupė tik valstybinėje sistemoje, tačiau nebuvo atvirų fondų dalyvės.

    Ką daryti, jei priklausote grupei

    Svarbiausia – pasitikrinti, ar konkrečiu atveju numatytas automatinis perskaičiavimas, ar reikalingas papildomas kreipimasis. Taip pat verta įsivertinti, kokiu pagrindu buvo skaičiuojama pradinė pensija ir ar buvo dalyvauta atviruose pensijų fonduose.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie perskaičiavimo mechanizmai ypač svarbūs ilgalaikiam pajamų stabilumui, tačiau kartu kelia klausimų dėl vienodų sąlygų skirtingoms apdraustųjų grupėms. Artimiausiais metais sprendimas ir toliau bus aktualus vis naujoms 65 metų sulaukiančioms moterų kartoms.

    „Kai moteriai sukanka 65 metai, jos sąskaitos būklė, kurią ji turėjo būdama 60 metų, padalijama iš tikėtinos likusios gyvenimo trukmės, taikomos 65 metų amžiui“, – sakė viceministras Sebastianas Gajewskis.

  • Ukraina iš Pasaulio banko gaus 780 mln eurų biudžeto paramos: lėšos numatytos pensijoms

    Ukraina artimiausiu metu gaus 780 mln eurų biudžeto paramos iš Pasaulio banko. Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, nurodęs, kad finansavimas suteikiamas su Kanados vyriausybės garantija.

    Skelbiama, kad parama skiriama pagal programą PEACE in Ukraine, kuri padeda užtikrinti valstybės finansų stabilumą karo sąlygomis. Pasak premjero, lėšos bus naudojamos padengti biudžeto išlaidas, susijusias su pensijų mokėjimais.

    „Artimiausiu metu Ukraina gaus 780 mln eurų biudžeto paramos iš Pasaulio banko su Kanados vyriausybės garantija. Šios lėšos bus skirtos pensijų išmokoms“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Ministras pirmininkas taip pat padėkojo Kanadai ir Pasaulio bankui už paramą, pabrėždamas, kad ji leidžia valstybės institucijoms išlaikyti kritinių socialinių įsipareigojimų vykdymą. Tokios priemonės laikomos esminėmis siekiant mažinti finansinį spaudimą biudžetui, kai dalis pajamų nukreipiama gynybai.

    Praėjusią savaitę Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė deklaraciją dėl ilgalaikės partnerystės bei dokumentą, numatantį glaudesnį bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse. Lyderių susitikimas vyko Banfe, Kanados Albertos provincijoje.

    Kanada nuo plataus masto karo pradžios yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, o finansinės garantijos tarptautinėms institucijoms tapo svarbiu instrumentu greitesniam lėšų pritraukimui. Analitikai pažymi, kad biudžeto rėmimo paketai dažniausiai nukreipiami į socialines išmokas ir viešojo sektoriaus išlaidas, kad valstybė galėtų išlaikyti bazines paslaugas gyventojams.

  • ZUS vadovas atskleidė prognozuojamą pensiją: kodėl vien valstybinės išmokos ateičiai gali nepakakti

    Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska viešai pripažino, kad senatvei kaupia ne tik valstybinėje sistemoje. Jo teigimu, pensija iš ZUS turėtų būti tik viena finansinio saugumo dalių, todėl jis naudojasi ir papildomais kaupimo instrumentais.

    Interviu metu jis atskleidė, kokios išmokos iš ZUS tikisi sulaukęs pensinio amžiaus. Pasak jo, patikrinus prognozę, numatoma mėnesio pensija siektų apie 970 eurų, todėl jis ir ieško būdų, kaip pajamas senatvėje diversifikuoti.

    Pensinis amžius ir nelygybė

    ZUS vadovas taip pat pasisakė už vienodo pensinio amžiaus taikymą moterims ir vyrams. Jis pabrėžė, kad tai pirmiausia politinis sprendimas, tačiau, jo vertinimu, be platesnės diskusijos apie sistemos tvarumą sprendimų priėmimas būtų fragmentiškas.

    Vienas ryškiausių klausimų, kurį jis akcentavo, yra pensijų atotrūkis tarp lyčių. Šį reiškinį lemia ir ilgesnės karjeros pertraukos, ir mažesni atlyginimai, ir trumpesnis įmokų mokėjimo laikotarpis, todėl galutinės išmokos moterims statistiškai dažniau būna mažesnės.

    Ką rodo ilgalaikės prognozės

    Laska atkreipė dėmesį į vadinamąją pakeitimo normą, kuri rodo, kokią dalį buvusio atlyginimo sudarys pirmoji pensija. Jo minėtos prognozės rodo, kad tolimoje perspektyvoje šis rodiklis gali smarkiai mažėti, o tai reiškia didesnę riziką prarasti įprastą gyvenimo lygį pasitraukus iš darbo rinkos.

    Tokios tendencijos matomos daugelyje Europos šalių, kur senėjanti visuomenė didina spaudimą „einamojo finansavimo“ principu veikiančioms sistemoms. Dėl to kai kur pensinis amžius siejamas su vidutine gyvenimo trukme, o gyventojai skatinami aktyviau kaupti papildomai.

    Kodėl jis kaupia papildomai

    ZUS vadovas sakė, kad senatvei naudoja ir papildomo kaupimo priemones, tarp jų IKE, IKZE bei PPK. Šie sprendimai, jo vertinimu, turėtų papildyti valstybinę pensiją ir sumažinti priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio.

    Jo žinutė paprasta: vien tik valstybinės sistemos pažadas negarantuoja, kad pensija bus artima buvusioms darbo pajamoms. Todėl, pasak ZUS vadovo, svarbiausia kuo anksčiau pradėti planuoti, nuosekliai kaupti ir periodiškai pasitikrinti prognozes.

    „Kai patikrinau prognozuojamą pensiją, pamačiau apie 970 eurų“, – sakė ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • Emerytūra Lenkijoje gali būti didesnė: kodėl 1967 m. moterims ir 1962 m. vyrams svarbus mėnuo

    Apie 2027 metais maždaug 350 000 Lenkijos gyventojų pasieks bendrą pensinį amžių: tai 1967 metais gimusios moterys ir 1962 metais gimę vyrai. Nors pagrindinės taisyklės aiškios, galutinę išmokos sumą gali pastebimai pakeisti tai, kada tiksliai pateikiamas prašymas Lenkijos socialinio draudimo įstaigai ZUS.

    Pensiją ZUS paprastai apskaičiuoja pagal sukauptą socialinio draudimo kapitalą ir taiko galiojančius indeksavimo (valorizacijos) mechanizmus. Dėl to praktikoje svarbios kelios datos per metus, kai perskaičiuojami tiek patys mokėjimai, tiek ir sąskaitose sukauptos įmokos.

    Kas lemia didesnę pensiją?

    Pirmas „langas“, į kurį atkreipia dėmesį ekspertai, yra metų pradžia prieš kovą. Jei pensija paskiriama iki kasmetinės kovo mėnesio pensijų indeksacijos, vėliau žmogus automatiškai gauna indeksuotą, padidintą išmoką pagal tais metais patvirtintą indeksavimo koeficientą.

    Kitas svarbus taškas yra birželio mėnuo, kai ZUS nuo birželio 1 dienos indeksuoja apdraustųjų sąskaitose sukauptas įmokas ir vadinamąjį pradinį kapitalą. Būtent nuo po šio perskaičiavimo „atnaujintos“ sumos vėliau skaičiuojama pensija, todėl mėnuo gali turėti realią finansinę įtaką.

    Kodėl liepa dažnai minima kaip naudingesnė?

    Lenkijos žiniasklaidoje cituojami pensijų sistemos ekspertai atkreipia dėmesį, kad pensija, apskaičiuota nuo liepos mėnesio, dažnu atveju turėtų būti didesnė nei ta, kuri nustatoma gegužę. Logika paprasta: po birželio indeksacijos pensijos apskaičiavimo bazė dažnai būna didesnė.

    Vis dėlto vienos universaliai teisingos datos nėra. Pats ZUS pabrėžia, kad kapitalo indeksavimas apima ir metinius, ir ketvirtinius mechanizmus, o konkretus prašymo mėnuo gali pakeisti galutinį rezultatą į abi puses.

    Ypač daug dėmesio skiriama birželiui, nes dėl ketvirtinių indeksacijų taikymo ypatumų tam tikrais atvejais būtent šį mėnesį apskaičiuota pensija gali būti mažesnė nei gauta pasirinkus kitą laiką. Dėl to prieš priimant sprendimą rekomenduojama pasitikrinti individualius skaičiavimus ir galimus scenarijus.

    Nemažai lemia ir sprendimas toliau dirbti po pensinio amžiaus. Kiekvieni papildomi mokami socialinio draudimo įmokų mėnesiai didina sukauptą kapitalą, o vėlesnis išėjimas į pensiją reiškia, kad sukauptos lėšos statistiškai dalijamos iš trumpesnio likusio gyvenimo laikotarpio.

    Praktikoje tai gali reikšti didesnę mėnesinę išmoką, nors sprendimą dažnai diktuoja ne tik skaičiai, bet ir sveikata, darbo rinka bei asmeninės aplinkybės. Todėl planuojant išėjimą į pensiją svarbu įvertinti ne vien indeksacijos datas, bet ir tai, kiek realiai dar verta kaupti kapitalą tęsiant darbą.

    Lenkijoje taip pat galioja mokestinės lengvatos dirbantiems senjorams, jei jie pasiekę pensinį amžių nusprendžia neprašyti pensijos ir toliau dirbti. Tokiais atvejais gali būti taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, kurios, priklausomai nuo pajamų lygio, reikšmingai keičia galutinį „į rankas“ gaunamų pajamų rezultatą.

    Dėl to optimali data pateikti prašymą ZUS dažnai tampa kompromisu tarp didesnės būsimos pensijos, šiuo metu gaunamo atlyginimo ir galimų mokestinių privalumų. Ekspertai pataria nepasikliauti vien bendromis taisyklėmis ir pasitikrinti individualią situaciją, nes net kelių savaičių skirtumas gali pakeisti skaičiavimą.