Tag: Pensijos

  • Gruodį dalis Lenkijos senjorų gaus dvi pensijų išmokas: ZUS paankstina mokėjimus

    Dalis Lenkijos senjorų gruodį gali nustebti gavę dvi pensijų išmokas per vieną mėnesį. Tai ne sistemos klaida – taip suplanuota dėl šventinių dienų ir savaitgalių.

    Lenkijos socialinio draudimo įstaiga ZUS (Zakład Ubezpieczeń Społecznych) praneša, kad metų pabaigoje daliai gavėjų mokėjimai bus paankstinti. Apie tai rašo dienraštis „Fakt“.

    ZUS pensijas ir išmokas paprastai perveda iš anksto nustatytomis mėnesio dienomis: 1, 6, 10, 15, 20 ir 25 dieną. Tačiau jei mokėjimo diena sutampa su nedarbo diena ar švente, pinigai turi pasiekti gavėjus anksčiau.

    Tokia situacija susidarys būtent gruodį: kai kurie įprasti mokėjimo terminai šį mėnesį sutampa su sekmadieniais ar Kalėdomis, todėl pervedimai ir pašto pristatymai bus vykdomi anksčiau.

    Kurios gruodžio išmokos bus paankstintos

    Nurodoma, kad dėl to, jog gruodžio 6 ir 20 dienos išpuola sekmadienį, pensijos turėtų būti išmokėtos anksčiau – atitinkamai gruodžio 4 ir 18 dieną.

    Dar vienas pokytis susijęs su gruodžio 25 diena, kuri sutampa su Kalėdomis. Dėl to išmokos, numatytos tą dieną, turėtų pasiekti gavėjus jau gruodžio 23 dieną.

    Kodėl dalis senjorų gaus dvi išmokas

    Skaičiuojama, kad apie milijoną žmonių, kurie paprastai pensiją gauna pirmąją mėnesio dieną, gruodį turėtų sulaukti papildomo pervedimo.

    Ši antroji įmoka būtų sausio mėnesio išmoka, paankstinta todėl, kad sausio 1 dieną minima Naujųjų metų šventė. Pinigai gavėjams turėtų būti pervesti ne vėliau kaip gruodžio 31 dieną, ketvirtadienį.

    ZUS pabrėžiama, kad tokie pakeitimai yra įprasta praktika, kai mokėjimų kalendorius sutampa su šventėmis ir nedarbo dienomis – tai daroma tam, kad išmokos gavėjus pasiektų laiku.

  • ZUS keičia pensijų išmokėjimo grafiką: dalis senjorų pinigus gaus anksčiau, kai kas – du kartus

    Gruodį Lenkijoje daliai senjorų pensijos bus išmokėtos anksčiau nei įprastai – taip nutiks dėl kalendoriaus išsidėstymo, kai numatytos mokėjimų datos sutampa su savaitgaliais ir Kalėdų laikotarpiu.

    Kaip aiškina ZUS (Lenkijos socialinio draudimo institucija), kai išmokos diena patenka į nedarbo dieną ar savaitgalį, pinigai turi pasiekti gavėją anksčiau. Dėl to 2026 metų gruodį keičiamas kelių svarbių datų grafikas.

    Pokyčiai reiškia, kad kai kurie pensininkai ir rentininkai lėšas savo sąskaitose pamatys dar iki švenčių, o daliai žmonių mėnesio pabaigoje gali įkristi ir antras pervedimas.

    Vis dėlto ZUS pabrėžia: tai nėra jokia papildoma premija ar „trykšta“ pinigų – kai kuriais atvejais tiesiog bus pervesta sausio išmoka anksčiau, todėl kitą kartą pinigų teks laukti ilgiau.

    Kurios datos perkeliamos į ankstesnį laiką

    Jei įprasta išmokos data yra 6 gruodžio dieną (sekmadienį), pinigai turi būti pervesti ne vėliau kaip penktadienį, 4 gruodžio dieną.

    Gavėjams, kurių mokėjimo data yra 20 gruodžio dieną (sekmadienį), lėšos bus išmokėtos ne vėliau kaip penktadienį, 18 gruodžio dieną.

    Didžiausias pokytis laukia tų, kuriems pensija paprastai mokama gruodžio 25 dieną. Kadangi tai Kalėdų diena, o Kūčios (gruodžio 24 diena) Lenkijoje yra laisvadienis, ZUS pinigus išsiųs taip, kad jie pasiektų gavėjus ne vėliau kaip trečiadienį, 23 gruodžio dieną.

    Kada galima sulaukti dviejų pervedimų per mėnesį

    Dar viena situacija – žmonės, kurių įprasta išmokos data yra kiekvieno mėnesio 1 dieną. Kadangi 2027 metų sausio 1-oji yra nedarbo diena, sausio išmoką ZUS turi pervesti dar 2026 metais.

    Tai reiškia, kad ši grupė sausio pensiją turėtų gauti ne vėliau kaip ketvirtadienį, 31 gruodžio dieną, todėl per gruodį jų sąskaitą gali pasiekti dvi pilnos išmokos.

    Tačiau svarbu nepamiršti: gavus sausio pinigus gruodžio pabaigoje, kito pervedimo iš ZUS gali tekti laukti iki vasario. Todėl planuojant išlaidas verta įvertinti, kad tai tik paankstinta, o ne papildoma išmoka.

    Nuo ko priklauso, kada pinigai realiai pasieks gavėją

    Tiksli diena, kada lėšos atsiras „rankose“, priklauso nuo to, kaip išmoka gaunama. Per banką pinigai paprastai matomi greičiau, tačiau įtakos gali turėti tarpbankinių pervedimų sesijos.

    Jeigu išmoka pristatoma grynaisiais, svarbus ir pristatymo laikas. ZUS nurodo, kad išmokų būseną galima pasitikrinti prisijungus prie PUE ZUS sistemos, o kilus klausimams kreiptis į institucijos informacijos liniją.

  • Ispanijos rinkimų kampanijoje – „austriškos kuprinės“ idėja: kaip ji veiktų pensijoms

    Ispanijos rinkimų kampanijoje – „austriškos kuprinės“ idėja: kaip ji veiktų pensijoms

    Ispanijoje, artėjant lapkričio 29 dieną vyksiantiems visuotiniams rinkimams, į politinių debatų centrą grįžo vadinamoji „austriška kuprinė“ – darbdavių finansuojamas individualus fondas, kurį darbuotojas „nešiojasi“ keisdamas darbą.

    Šis modelis Austrijoje buvo sukurtas kaip alternatyva tradicinei išeitinei kompensacijai, kartu leidžiant sukauptas lėšas panaudoti ir kaip papildymą senatvėje. Tačiau analitikai nesutaria, ar jis tiktų Ispanijos darbo rinkai ir socialinio draudimo sistemai, rašo „Euronews“.

    Pensijų tema Ispanijoje ypač jautri: pagal naujausius oficialius 2026 metų rugsėjo duomenis, įmokomis paremtoms socialinio draudimo pensijoms kas mėnesį skiriama apie 14 498 mln. eurų – 6,3 proc. daugiau nei prieš metus.

    Šalyje pensijas gauna daugiau nei 9,5 mln. žmonių, todėl bet kokios užuominos apie įšaldymą ar mažinimą tampa politinių ginčų ašimi. Vidutinė pensija, nurodoma straipsnyje, siekia apie 1 380 eurų.

    Pensijos – rinkimų kampanijos ašis

    Partijos puikiai supranta pensininkų balsų svarbą, o kartu auga ir dirbančiųjų bei jaunimo nerimas – ar sistema ilgainiui pajėgs išlaikyti įsipareigojimus. Tekste primenama, kad Ispanijos viešoji skola 2026 metų rugpjūtį sudarė 99,7 proc. BVP, tai yra apie 1,75 trln. eurų.

    Debatuose susikirto skirtingos pozicijos: opozicinė Partido Popular (PP) kėlė klausimus dėl viešosios sistemos tvarumo, o PSOE ir Sumar ją kaltino siekiais privatizuoti pensijas. Premjeras Pedro Sánchez kampanijoje perspėjo apie galimas „aukas“, jei valdžią perimtų opozicija.

    Tuo metu PP lyderis Alberto Núñez Feijóo žadėjo pensijas indeksuoti pagal infliaciją ir tvirtino „jokiu atveju“ nekvestionuosiantis viešosios sistemos. Partija taip pat kartoja, kad viešųjų pensijų įšaldymo istorijoje kaltina PSOE laikotarpį valdant José Luisui Rodríguezui Zapatero.

    Kas yra „austriška kuprinė“

    Austrijoje ši sistema oficialiai vadinama „abfertigung neu“. Esmė tokia: darbdavys kas mėnesį perveda 1,53 proc. darbuotojo bruto atlyginimo į individualią sąskaitą, kuri priklauso pačiam darbuotojui.

    Sukauptas kapitalas gali būti panaudotas netekus darbo, pradedant savarankišką veiklą ar sukakus pensiniam amžiui – kaip papildymas prie viešosios pensijos. Svarbi detalė: keičiant darbdavį sukauptos lėšos „keliauja“ kartu su darbuotoju, o jam mirus fondas nedingsta.

    Tekste pabrėžiama, kad tai nėra viešosios pensijos pakaitalas: Austrija, kaip ir Ispanija, turi „pay as you go“ tipo viešą sistemą, paremtą dirbančiųjų įmokomis. „Kuprinė“ pirmiausia buvo sukurta pakeisti tradicinę išeitinę kompensaciją ir suteikti darbuotojui asmeniškai valdomą „pagalvę“.

    Minima ir tai, kad grąža šiame modelyje laikoma kuklia – vienas Austrijos parlamentaras iš NEOS yra nurodęs, jog vidutiniškai fondai uždirba apie 2 proc. Austrija taip pat patvirtino, kad nuo 2028 metų darbuotojai galės rinktis didesnės rizikos modelį (be kapitalo garantijos, su daugiau akcijų) arba perkelti lėšas į pensijų fondą papildomoms pajamoms gauti.

    Argumentai „už“ ir „prieš“ Ispanijoje

    „Kuprinės“ šalininkai Ispanijoje akcentuoja jos perkeliamumą – idėja tokia, kad žmogui būtų lengviau keisti darbą neprarandant sukauptų teisių, o kartu atsirastų individualios santaupos kaip saugiklis netekus darbo.

    Straipsnyje nurodoma, kad Ispanijos bankas šią idėją ilgą laiką vertino palankiai. Buvęs banko vadovas Pablo Hernández de Cos ją pristatė kaip galimą atsaką į ilgalaikius pensijų sistemos finansavimo iššūkius, o 2023 metais bankas siūlė diegimą remti 8 000 mln. eurų Europos lėšomis.

    Tačiau kritikos netrūksta. Profesinės sąjungos CC.OO. ir UGT teigia, kad tai galėtų paversti atleidimą „numatomą ir finansiškai neutralų“ darbdaviams – iš anksto apmokamą, jų požiūriu, „nemokamą atleidimą“. UGT taip pat argumentuoja, kad tai didintų darbo kaštus įmonėms, kurios neatleidžia darbuotojų, o toms, kurios atleidžia dažniau, sumažintų atleidimų naštą.

    Skeptiškai nusiteikę ir kai kurie ekonomistai, primindami, kad sistemą būtų sunku pritaikyti, jei socialinis draudimas susiduria su struktūriniu deficitu ir negali lengvai atsisakyti dalies įmokų. Pats verslas, kaip teigiama tekste, taip pat baiminasi darbo kaštų augimo.

    Galiausiai, „austriška kuprinė“ Ispanijoje šiuo metu yra politinių programų ir ginčų objektas: PP svarsto ją vėl įtraukti į rinkimų programą (kaip buvo daroma 2023 metais), o kitos politinės jėgos tai vertina kaip galimą žingsnį viešosios sistemos „privatinimo“ link – nors PP tokius kaltinimus neigia.

  • OECD skaičiuoja: norint 70 proc. atlygio pensijoje, Lietuvoje – didžiausias atotrūkis Europoje

    OECD skaičiuoja: norint 70 proc. atlygio pensijoje, Lietuvoje – didžiausias atotrūkis Europoje

    Norint senatvėje gauti apie 70 proc. buvusio atlygio, daugelyje Europos šalių vien privalomų pensijų nepakaks – skaičiuojama, kad darbuotojams tektų papildomai kaupti savanoriškai.

    Tokias išvadas pateikia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) savo „Pensions Outlook 2026“ ataskaitoje, kurioje vertinama, kiek papildomų įmokų visos karjeros metu reikėtų vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.

    OECD šį skirtumą vadina įmokų atotrūkiu – tai papildoma uždarbio dalis, kurią, be privalomų įmokų, reikėtų nukreipti į savanorišką pensijų kaupimą, kad būtų pasiektas 70 proc. tikslas.

    Pagal ataskaitos skaičiavimus, Lietuva išsiskiria didžiausiu įmokų atotrūkiu, vertinant jį kaip uždarbio dalį: jis siekia 20,7 proc. vidutines pajamas gaunantiems vyrams, o rodikliai daugumoje šalių moterims yra panašūs.

    Kuriose šalyse „spraga“ didžiausia

    OECD vertinimu, privalomos pensijos nepasieks organizacijos iškelto pajamų tikslo 22-ose iš 30 tirtų Europos šalių. Tai reiškia, kad nemažai dirbančiųjų, jei nori išlaikyti panašesnį gyvenimo lygį, teoriškai turėtų pasirūpinti papildomu kaupimu.

    Dviženkliu atotrūkiu, be Lietuvos, pasižymi ir kitos šalys: Airija (19,4 proc.), Lenkija (17,3 proc.), Kroatija (15,7 proc.), Slovėnija (12,5 proc.), Latvija (12,3 proc.), Estija (12,2 proc.), Šveicarija (12,1 proc.), Vokietija (11,1 proc.), Belgija (10,7 proc.) ir Islandija (10 proc.).

    Tuo metu kai kuriose valstybėse atotrūkis mažas: Bulgarijoje jis siekia 4,4 proc., Slovakijoje – 3,9 proc., Švedijoje – 2,2 proc., o Turkijoje – 0,4 proc.

    Yra ir šalių, kur, OECD projekcijomis, privalomos pensijos vidutines pajamas gaunantiems vyrams turėtų atitikti 70 proc. tikslą: tarp jų minimos Austrija, Danija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Ispanija.

    Kiek tai būtų eurais: nuo kelių iki daugiau nei 1 000 per mėnesį

    „Euronews Business“ pritaikė OECD nurodomus procentus 2025 metų vidutiniams bruto atlyginimams ir paskaičiavo, kokių papildomų mėnesinių įmokų teoriškai reikėtų. Toks pats procentas skirtingose šalyse virsta visiškai skirtingomis sumomis, nes darbo užmokestis Europoje smarkiai skiriasi.

    Pagal šiuos skaičiavimus, vyrams papildoma suma per mėnesį svyruoja nuo maždaug 5 eurų Turkijoje iki 1 084 eurų Šveicarijoje. Daugiau nei 500 eurų per mėnesį viršija Airija (974 eurai), Islandija (716 eurų), Vokietija (617 eurų), Belgija (556 eurų) ir Norvegija (532 eurai).

    Jungtinėje Karalystėje vyrui, gaunančiam vidutinį atlyginimą, reikėtų apie 494 eurus per mėnesį, Prancūzijoje – 238 eurų. Lenkijoje ši suma siekia 360 eurų, Vengrijoje – 129 eurus, Rumunijoje – 111 eurų, Švedijoje – 91 eurą, Bulgarijoje – 68 eurus, Slovakijoje – 64 eurus.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad net ir santykinai nedidelės papildomos įmokos gali būti labai juntamos ten, kur atlyginimai mažesni. Pavyzdžiui, 2025 metais vidutinės mėnesio bruto pajamos, pateikiamais duomenimis, svyravo nuo 1 549 eurų Turkijoje iki 8 957 eurų Šveicarijoje.

    Kodėl atotrūkiai skiriasi ir ką jie pasako (o ko – ne)

    OECD atstovė Stéphanie Payet aiškino, kad skirtumai tiesiogiai susiję su tuo, kokio dydžio pajamų pakeitimo normą (pensijos ir buvusio atlygio santykį) užtikrina privaloma sistema: kuo ji mažesnė, tuo daugiau teoriškai reikia kaupti savanoriškai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į ribotumus: pats įmokų atotrūkis dar neatsako, ką realiai bus galima įsigyti už pensiją. Profesorius Iainas Clacheris pabrėžė, kad svarbi ir pinigų perkamoji galia senatvėje.

    Dar vienas svarbus aspektas – tai yra į ateitį nukreiptas vertinimas. OECD skaičiavimai paremti prielaida, kad šiandien į darbo rinką ateinantys žmonės dirbs visą karjerą, o sistemos taisyklės iš esmės nesikeis, nors į projekcijas įtraukiami ir jau įstatymuose numatyti pokyčiai, pavyzdžiui, suplanuotas pensinio amžiaus didinimas.

    Ataskaitoje pateikiamas ir supaprastintas pavyzdys, kaip veikia pats modelis: jei privaloma pensija ateityje sudarytų 50 proc. buvusio atlygio, papildomas kaupimas galėtų kompensuoti trūkstamą dalį iki 70 proc. tikslo, tačiau konkretūs dydžiai priklausytų nuo uždarbio ir sukauptų lėšų grąžos.

  • Lenkijoje iki 1 mln. žmonių gresia mažesnė pensija: 50-mečiams pataria ieškoti dokumentų iki 1999-ųjų

    Net iki 1 mln. Lenkijos gyventojų ateityje gali gauti mažesnę pensiją vien dėl to, kad jų byloje trūksta senų dokumentų apie darbą ir pajamas. Problema siejama su vadinamuoju pradiniu kapitalu, kuris turi įtakos pensijos dydžiui.

    Lenkijos socialinio draudimo įstaigos ZUS duomenimis, daliai žmonių pradinis kapitalas nėra nustatytas, nes nepakanka įrašų apie laikotarpį iki 1999 metų. Apie tai rašo dienraštis „Fakt“.

    Pradinis kapitalas apskaičiuojamas tiems, kurie dirbo iki 1999 metų sausio 1 dienos – tuometinei įmokų ir uždarbio istorijai patvirtinti būtini dokumentai. Jei jų nėra, skaičiavimai gali būti mažiau palankūs, o tai mažina būsimą išmoką.

    ZUS atstovai ragina ypač vyresnius nei 50 metų žmones nelaukti pensinio amžiaus ir iš anksto pasitikrinti, ar institucija turi visus reikalingus duomenis. Trūkstami darbo liudijimai ar pažymos apie atlyginimą gali kainuoti dalį būsimos pensijos.

    Kaip pasitikrinti duomenis ZUS

    Pomario vaivadijos ZUS regioninis atstovas spaudai Krzysztofas Cieszyńskis aiškino, kad kiekvienam, kas dirbo iki 1999 metų, verta įsitikinti, ar ZUS disponuoja pilna informacija pradinio kapitalo apskaičiavimui.

    Jo teigimu, bet kokie spragų turintys dokumentai iš to laikotarpio gali turėti tiesioginę įtaką galutinei pensijos sumai.

    Duomenis galima peržiūrėti internetu per eZUS sistemą. Taip pat galima pasikonsultuoti su pensijų konsultantu ZUS padalinyje arba pasirinkti nuotolinę e. konsultaciją.

    Jei darbovietė panaikinta – kur ieškoti pažymų

    Kita dažna problema – kai senoji darbovietė jau seniai likviduota ar pertvarkyta, o žmogus nebeturi nei darbo liudijimo, nei pažymų apie uždarbį. Tokiais atvejais dokumentų paiešką patariama pradėti nuo oficialių registrų.

    K. Cieszyńskis nurodė, kad ZUS svetainėje veikia nemokama oficiali „likviduotų arba pertvarkytų įmonių bazė“. Joje pateikiama, kur šiuo metu saugoma buvusių įmonių personalo ir darbo užmokesčio dokumentacija.

    Ši informacija gali padėti atkurti trūkstamus duomenis, kurių reikia pradinio kapitalo nustatymui ir būsimai pensijai apskaičiuoti.

    Ilgesnis darbas – didesnė pensija

    ZUS atstovas taip pat pabrėžė, kad ilgesnė profesinė veikla paprastai didina pensiją. Pasak jo, poveikis yra dvejopas: mokamos naujos įmokos ir gaunamos papildomos indeksacijos, o kartu palankiau pasikeičia statistinis daliklis, susijęs su vidutine tikėtina likusia gyvenimo trukme.

    Todėl, net ir sutvarkius dokumentus dėl laikotarpio iki 1999 metų, galutinis pensijos dydis priklauso ir nuo to, kiek ilgai žmogus dirba bei kiek įmokų sumoka vėlesniais metais.

  • Nuo 2027 metų našliams didesnės išmokos: kai kuriems prisidės iki 100 eurų, bet yra riba

    Nuo 2027 metų našliams didesnės išmokos: kai kuriems prisidės iki 100 eurų, bet yra riba

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lenkijoje daliai našlių ir našlaičių piniginė situacija turėtų pastebimai pagerėti. Pagal jau galiojančias taisykles, vadinamosios našlių išmokos mechanizme didinama antros išmokos dalis, kurią bus galima prisidėti prie pagrindinės.

    Ši sistema leidžia po sutuoktinio mirties sujungti dvi priklausančias išmokas: vieną gauti pilna apimtimi, o kitą tik dalinai. Šiuo metu prie pagrindinės išmokos galima prisidėti 15 proc. antrosios, tačiau nuo 2027 metų ši dalis didės iki 25 proc.

    Praktikoje tai reiškia, kad žmogus galės pasirinkti jam naudingesnį derinį, priklausomai nuo abiejų išmokų dydžio. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad vieniems prieaugis bus ryškesnis, o kitiems jį „suvalgys“ taikomi limitai.

    Kaip keisis sumos eurais

    Pateikiami pavyzdžiai rodo, kad augimas gali siekti apie kelias dešimtis eurų per mėnesį. Jei žmogus gauna apie 580 eurų senatvės pensiją ir turi teisę į apie 460 eurų našlių pensiją, dabar jis bendrai gautų apie 650 eurų, o po pokyčių suma priartėtų prie 700 eurų.

    Kitu atveju, kai asmens pensija siekia apie 740 eurų, o našlių pensija apie 870 eurų, bendra išmoka dabar sudarytų apie 980 eurų. Po 2027 metų ji padidėtų iki maždaug 1 060 eurų, tai yra apie 75 eurais daugiau per mėnesį.

    Riba: ne daugiau kaip trys minimalios pensijos

    Įstatymai numato saugiklį, todėl pensijų ir našlių išmokų sumavimas nėra neribotas. Bendra išmokų suma negali viršyti trijų minimalių pensijų dydžio, todėl viršijus nustatytą ribą išmoka būtų mažinama.

    Dėl šios priežasties vien tik perėjimas nuo 15 proc. prie 25 proc. nereiškia identiško padidėjimo visiems. Didžiausią realią naudą dažniausiai pajunta tie, kurių abiejų išmokų suma nepriartėja prie nustatyto limito.

    Ar reikės teikti prašymus?

    Pabrėžiama, kad perskaičiavimas turėtų vykti automatiškai, o kai kuriais atvejais žmonėms net nereikės pateikti atskiro prašymo. Vis dėlto konkreti tvarka priklauso nuo institucijos, kuri moka išmoką, todėl praktiniai niuansai gali skirtis.

    Tiems, kurie artėja prie pensinio amžiaus ar jau gauna našlių išmokas, rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kaip jų atveju skaičiuojamas derinys ir kokia riba taikoma. Tai leidžia realistiškai įvertinti, kokio padidėjimo galima tikėtis nuo 2027 metų.

  • Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrido centre šeštadienį į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, reikalaujantys didesnių valstybinių pensijų ir aiškesnių garantijų ateities pensininkams. Eitynes organizavo pensininkų judėjimai, o jas rėmė profsąjungos, tarp jų ir CGT.

    Demonstracija pajudėjo nuo Atocha stoties ir per Ispanijos sostinės centrą pasiekė Alcalá gatvės apylinkes. Protestuotojai teigė, kad dabartinės pensijų indeksavimo taisyklės ne visuomet atspindi realų pragyvenimo brangimą, todėl pensijos, jų vertinimu, praranda perkamąją galią.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Vienas svarbiausių reikalavimų – pensijų didinimą aiškiai sieti su faktine infliacija, kad išmokos neatsiliktų nuo kainų. Taip pat keliamas tikslas minimalias pensijas priartinti prie minimalaus darbo užmokesčio, kad senatvėje būtų užtikrinamas orus pragyvenimas.

    Proteste akcentuotas ir lyčių pensijų atotrūkis: dalis dalyvių reikalavo priemonių, kurios mažintų moterų ir vyrų gaunamų pensijų skirtumus. Taip pat skambėjo raginimai ginti viešąją pensijų sistemą nuo privatizavimo ir mažinti žmonių priklausomybę nuo privačių kaupimo sprendimų.

    CGT papildomai ragino sudaryti sąlygas anksčiau išeiti į pensiją be finansinių nuobaudų tiems, kurie yra sukaupę bent 35 metų darbo stažą. Kartu reikalauta peržiūrėti pensijų reformas, įgyvendintas nuo 2011 metais, kurios, protestuotojų vertinimu, padidino nesaugumą daliai dirbančiųjų.

    Protestų banga ir sustiprintas saugumas

    Madrido eitynės vyko platesniame Europos kontekste, kai skirtingose šalyse savaitgalį planuotos demonstracijos dėl pragyvenimo kainų, socialinės apsaugos ir politinių sprendimų. Dėl įtampos kai kurios valstybės iš anksto stiprino viešojo saugumo priemones.

    Prancūzijoje, valdžios institucijų duomenimis, protestų dienomis mobilizuota apie 70 000 pareigūnų. Italijoje taip pat pranešta apie sustiprintas pajėgas didžiuosiuose miestuose, ypač Romoje ir Milane, nes institucijos siekė išvengti galimų susirėmimų po ankstesnių neramumų.

    Nors reikalavimai įvairiose šalyse skiriasi, bendra kryptis panaši: visuomenės spaudžia valdžią spręsti pajamų ir išlaidų disbalansą, o pensijų klausimas tampa vienu jautriausių dėl senėjančios Europos demografijos ir didėjančių biudžetų įsipareigojimų.

    Ekspertai pažymi, kad pensijų tvarumą lemia keli veiksniai: dirbančiųjų ir pensininkų santykis, atlyginimų augimas, produktyvumas ir migracijos srautai. Dėl to daugelyje šalių diskutuojama apie indeksavimo modelius, pensinio amžiaus politiką ir papildomo kaupimo vaidmenį, tačiau būtent tokios diskusijos dažnai ir išveda žmones į gatves.

  • Minimalioji pensija po dienos darbo Lenkijoje? Seime keliami klausimai dėl ukrainiečių išmokų

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar įmanoma užsienio piliečiams gauti minimalią senatvės pensiją po itin trumpo darbo laikotarpio. Grupė parlamentarų kreipėsi į vyriausybę, prašydami aiškiai paaiškinti, kokiais atvejais socialinio draudimo sistema galėtų mokėti išmokas Ukrainos piliečiams ir kokia to kaina valstybės biudžetui.

    Klausimai pirmiausia nukreipti į ZUS, Lenkijos socialinio draudimo įstaigą, kuri administruoja pensijas ir kitas išmokas. Parlamentarai siekia išsiaiškinti, ar egzistuoja teisinės spragos, leidžiančios pretenduoti į minimalią pensiją, net jei Lenkijoje sumokėta labai mažai įmokų.

    Kaip veikia minimali pensija?

    Lenkijos sistemoje minimali pensija paprastai siejama su reikalaujamu socialinio draudimo stažu ir įmokomis, o ne vien faktu, kad žmogus trumpai dirbo šalyje. Jei asmuo neatitinka stažo kriterijų, pensija dažniausiai apskaičiuojama pagal sukauptas įmokas, todėl būna mažesnė už nustatytą minimumą.

    Vis dėlto tarptautinio koordinavimo taisyklės gali lemti situacijas, kai skirtingose šalyse sukaupti laikotarpiai sumuojami vertinant teisę į pensiją. Tokiais atvejais kiekviena valstybė paprastai moka tik savo dalį, proporcingą joje įgytam stažui, tačiau politinėse diskusijose dažnai keliami klausimai, ar visuomet išvengiama nepagrįstai didelių išmokų.

    Kodėl tai tapo politine tema?

    Lenkija po 2022 metais prasidėjusio plataus masto karo Ukrainoje priėmė daug karo pabėgėlių, dalis jų įsidarbino ir pradėjo mokėti socialinio draudimo įmokas. Augant žmonių mobilumui ir tarptautinėms socialinės apsaugos sutartims, visuomenėje vis dažniau keliami klausimai, kaip tiksliai apskaičiuojamos teisės į išmokas.

    Parlamentarai interpelacijoje prašo pateikti duomenis, kiek tokių atvejų fiksuota, kokie teisiniai pagrindai taikomi ir ar reikalingi pakeitimai, kurie užkirstų kelią piktnaudžiavimui. Taip pat klausiama, kaip užtikrinama kontrolė ir ar ZUS turi pakankamai priemonių tikrinti pateikiamą informaciją.

    Ką gali atsakyti vyriausybė?

    Vyriausybės atsakymas paprastai apima paaiškinimą, kokie minimalūs kriterijai taikomi pensijai, kaip skaičiuojamas stažas ir kaip koordinuojami laikotarpiai, įgyti skirtingose šalyse. Tikėtina, kad bus pabrėžta proporcingumo taisyklė, kai valstybė moka tik už savo teritorijoje sukauptas įmokas ir stažą.

    Taip pat gali būti akcentuojama, kad atskiri pavieniai atvejai viešojoje erdvėje ne visuomet tiksliai atspindi bendrą sistemos veikimą, o klaidingas įspūdis gali kilti sumaišius skirtingas išmokų rūšis. Galutines išvadas lems oficialūs paaiškinimai ir statistika, kurią pateiks atsakingos institucijos.

    Kol kas aišku viena: diskusija dėl socialinės apsaugos tvarumo, kontrolės mechanizmų ir taisyklių skaidrumo Lenkijoje neslūgsta. Atsakymai į parlamentarų klausimus turėtų parodyti, ar problema reali, ar tai labiau politinis ginčas, kilęs iš pavienių interpretacijų.

  • Europos pensijos tarp geriausių pasaulyje, bet ekspertai perspėja: kas laukia po 10 metų?

    Europos pensijos tarp geriausių pasaulyje, bet ekspertai perspėja: kas laukia po 10 metų?

    Naujausias Marsh CFA Institute Global Pension Index reitingas rodo, kad Europos pensijų sistemos daug kur priskiriamos prie stipriausių pasaulyje, tačiau kelių didžiųjų ekonomikų perspektyvos kelia rimtų klausimų. Vertinant 55 šalis, daug dėmesio skirta ne tik dabartinėms išmokoms, bet ir tam, ar jas bus įmanoma išlaikyti ilgą laiką.

    Pirmą vietą reitinge 2026 metais vėl užėmė Nyderlandai, surinkę 85,8 balo iš 100. Antroje vietoje liko Danija su 84,1 balo, trečioje – Islandija su 84,0 balo, o tai vienintelės Europos šalys, gavusios aukščiausią įvertinimo kategoriją.

    Indeksas apima šalis, kuriose gyvena apie 66 proc. pasaulio gyventojų, ir pensijų sistemas vertina trimis pjūviais: išmokų pakankamumu, tvarumu bei valdymo ir apsaugų patikimumu. Šis metodas leidžia pamatyti, kur sistemos atrodo dosnios šiandien, bet rizikingos rytoj.

    Kas lemia lyderių pranašumą

    Nyderlandų modelis išsiskiria tuo, kad valstybės pensija užtikrina bazines pajamas, o papildomos profesinės pensijos dengia didžiąją dalį darbuotojų. Reitinge pabrėžiama ir tai, kad šalyje sukauptas didelis investuojamo pensijų turto fondas, o reguliavimas bei dalyvių apsauga kuria pasitikėjimą sistema.

    Vis dėlto Nyderlandai patys pripažįsta, kad senasis modelis nebuvo atsparus ilgesniam žemų palūkanų laikotarpiui ir greitai kintančiai darbo rinkai. Šalis pereina nuo iš anksto pažadėtų išmokų prie labiau įmokomis ir investicijų grąža grindžiamų individualių pensijų „krepšelių“, o pereinamąjį laikotarpį planuojama užbaigti iki 2028 metų.

    Reitingas parodo ir tai, kad aukštas balas nėra vien tik didelės išmokos. Norint būti viršūnėje, būtina suderinti pakankamas pensijas su tvariu finansavimu ir patikima priežiūra, todėl vieni lyderiauja pagal pakankamumą, kiti – pagal tvarumą ar sistemos skaidrumą.

    Europa stipri, bet kai kur – įtampa

    Vertinant 19 Europos šalių, po Nyderlandų, Danijos ir Islandijos geriausiai įvertintos Švedijos, Suomijos ir Norvegijos sistemos, taip pat aukštai rikiuojasi Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Šios valstybės dažniausiai gauna B arba B+ įvertinimus: tai reiškia, kad struktūra tvirta, tačiau matyti aiškios vietos tobulinimui.

    Kita grupė, gavusi C ar C+ įvertinimus, apima ir dideles, politiškai jautrias sistemas, kuriose kartu egzistuoja dosnios išmokos ir prastas ilgalaikis balansas. Šiame kontekste išskiriamos Ispanija, Italija ir Austrija, kurioms reitingas priskiria didesnį pažeidžiamumą dėl demografinių pokyčių ir viešųjų finansų spaudimo.

    Ypač ryškus kontrastas Ispanijoje: pakankamumo rodiklis siekia 83 balus, tačiau tvarumo įvertinimas – tik 33 balai. Prancūzija taip pat išsiskiria panašia dilema: pakankamumas vertinamas 85 balais, bet tvarumas – 49,3 balo, todėl išmokų lygis pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo ateityje.

    Ką keičia demografija ir darbo rinka

    Reitinge akcentuojama bendra tendencija, kuri neaplenkia ir Europos: žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau, o gimstamumas daugelyje šalių mažėja, todėl dirbančiųjų ir pensininkų santykis prastėja. Dėl to didėja spaudimas sistemoms, paremtoms einamuoju finansavimu, kai dabartinių darbuotojų įmokos tiesiogiai finansuoja dabartines išmokas.

    „Vienas pagrindinių iššūkių nefinansuojamoms pensijų sistemoms yra tai, kad artimiausiais dešimtmečiais reikšmingai didės pensininkų dalis, palyginti su dirbančiaisiais“, – sakė Grahamas Pearce’as.

    Europos institucijos ir centriniai bankai pastaraisiais metais taip pat vis dažniau kalba apie papildomo kaupimo svarbą ir riziką, kad daliai žmonių pensijoje gali tekti susidurti su staigesniu pajamų kritimu. Reitingo logika paprasta: jei viešasis „ramstis“ spaudžiamas demografijos ir biudžetų, didesnę reikšmę įgyja profesinės ir privačios pensijos, skaidrus jų valdymas bei platesnė aprėptis, įskaitant savarankiškai dirbančius.

    Ataskaitoje nurodoma, kad be papildomų sprendimų šalims gali tekti rinktis iš politiškai sudėtingų alternatyvų: didinti pensinį amžių, kelti mokesčius ar socialinio draudimo įmokas, arba peržiūrėti išmokų dosnumą. Ekspertai pabrėžia, kad anksčiau pradėti pokyčiai paprastai leidžia išvengti staigių ir skausmingų sprendimų ateityje.

  • Seimą pasiekė siūlymas: senjorams po 185 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką, bet sąlygų daug

    Siūlomas priedas prie pensijos

    Seime užregistruota peticija, kuria siūloma įvesti papildomą išmoką pensininkams už užaugintus vaikus. Idėja paprasta: senjorui būtų mokamas priedas už kiekvieną vaiką, jei šis užaugo ir įgijo išsilavinimą Lenkijoje, dirba šalyje ir čia moka mokesčius.

    Peticijos autorius siūlo 800 zlotų dydžio priedą, tai yra apie 185 eurus per mėnesį už vieną vaiką. Išmoka, kaip nurodoma, būtų skiriama nuo antro vaiko, o sutuoktinių atveju suma būtų dalijama perpus, tad kiekvienam tektų maždaug po 92 eurus per mėnesį.

    Kiek tai sudarytų per laikotarpį

    Peticijoje skaičiuojama, kad per 18 metų vienam vaikui bendra suma siektų apie 39 960 eurų. Toks argumentas grindžiamas tuo, kad tėvai esą turėtų būti papildomai įvertinti už tai, jog investavo laiką ir lėšas į vaikų auginimą bei išsilavinimą.

    Ši logika pateikiama kaip tarpgeneracinio teisingumo klausimas: dirbantys vaikai, mokėdami mokesčius, prisideda prie valstybės biudžeto, o tėvams už jų „užaugintą mokesčių mokėtoją“ būtų mokamas priedas prie pensijos.

    Ekspertų pastabos: kam priklausytų ir kaip tikrinti

    Seimo kanceliarijos ekspertai, vertinę peticijos turinį, atkreipė dėmesį į kelias problemas. Pirmiausia keliamos abejonės dėl siūlymo priedą apriboti tik biologiniais tėvais, kurie yra pensininkai, neįtraukiant kitų asmenų, kurie galėjo realiai auginti vaiką ir prisiimti su tuo susijusias išlaidas.

    Neaiškūs ir kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas laikoma išsilavinusiu vaiku, taip pat ką tiksliai reikštų reikalavimas dirbti Lenkijoje. Praktikoje keblumų keltų pertraukos darbo rinkoje, nedarbas, liga ar situacijos, kai vaikas pats pasiekia pensinį amžių.

    Įvertinus šias spragas, ekspertai rekomendavo peticijos siūlymų nepritarti. Tai reiškia, kad šiuo metu idėja greičiau vertinama kaip pasiūlymas diskusijai, o ne kaip realiai parengtas mechanizmas, kurį būtų galima greitai perkelti į teisėkūrą.

    Toks siūlymas atspindi platesnę tendenciją Europoje ieškoti būdų, kaip spręsti senėjančios visuomenės ir pensijų sistemų tvarumo klausimus. Vis dėlto praktikoje bet koks naujas priedas prie pensijų paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų kriterijų, kad sistema būtų laikoma teisinga ir administruojama be perteklinės biurokratijos.