Tag: Persijos įlanka

  • JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    JAV smogė Iranui jau šeštą naktį iš eilės: ar taikiniu tapo ir civilinė infrastruktūra?

    Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad smūgių Irane serija tęsėsi šeštą naktį iš eilės. Pasak kariškių, per naujausią atakų bangą lėktuvai, bepiločiai orlaiviai ir laivai atakavo pakrantės stebėjimo bei priešlėktuvinės gynybos pozicijas, logistikos infrastruktūrą ir jūrinius pajėgumus.

    Amerikos karinė vadovybė taip pat nurodė, kad jūrų pėstininkai Omano jūroje perėmė tanklaivį ir apsuko tris prekybinius laivus, mėginusius pralaužti Irano uostų blokadą. JAV pareigūnai akcentuoja, kad veiksmų tikslas yra mažinti Irano karines galimybes ir spausti Teheraną grįžti prie derybų.

    Iranas pateikia kitokią įvykių versiją ir teigia, kad smūgių mastas buvęs platesnis nei skelbiama oficialiuose JAV pranešimuose. Valstybinė žiniasklaida tvirtino, jog raketos esą pataikė ir į civilinę infrastruktūrą, įskaitant Iranshahr oro uostą, geležinkelio stotį Bandar Khamir bei kelis tiltus netoli Bandar Abbas.

    Irano naujienų agentūra IRNA skelbė apie septynis žuvusiuosius, tačiau nepriklausomai patikrinti šių skaičių karo sąlygomis sudėtinga. Tuo pat metu pranešta apie smūgius ir prie Kešmo salos, taip pat Bandar Abbas ir Bušehr apylinkėse, kur yra Irano branduolinės energetikos objektas.

    BBC nurodė, kad žurnalistams pavyko patikrinti vaizdo įrašų, kuriuose matomas vieno tilto atakos epizodas į vakarus nuo Bandar Abbas, autentiškumą Hormozgano provincijoje. Vis dėlto transliuotojas pabrėžė, kad dėl kitų teiginių kreipėsi komentaro į Baltuosius rūmus ir CENTCOM, o galutinis civilių objektų apšaudymo mastas lieka ginčytinas.

    Įtampa auga, bet durys deryboms neužvertos

    Pastarųjų dienų įvykių fone dėmesio sulaukė ir JAV vidaus politiniai signalai. Viešojoje erdvėje buvo priminti Donaldo Trumpo perspėjimai, kad jei Iranas negrįš prie derybų, JAV gali smogti ir tiltams bei elektrinėms, o tai kursto diskusijas, kur baigiasi kariniai taikiniai ir prasideda kritinė civilinė infrastruktūra.

    Teheranas atsakė savomis priemonėmis ir pranešė apie atakas prieš JAV karinę infrastruktūrą Kuveite ir Bahreine. Tokie abipusiai veiksmai didina platesnio regioninio konflikto riziką, ypač Persijos įlankoje, kur sutelkta svarbi pasaulinės energetikos ir laivybos infrastruktūra.

    Nepaisant įtampos, Vašingtonas viešai kartoja, kad kelias diplomatinėms deryboms išlieka atviras. Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt pabrėžė, kad prezidentas sieks atsakomybės, kai nesilaikoma Jungtinėms Valstijoms duotų įsipareigojimų, tačiau kartu išlaikys atvirumą diplomatijai.

  • Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    Trumpas grąžina Irano uostų blokadą ir siūlo 20 proc. mokestį už krovinius per Hormuzą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė atkuriantis karinio jūrų laivyno blokadą Irano uostams ir inicijuojantis naują mokesčio schemą laivams, plaukiantiems per Hormuzo sąsiaurį. Pasak jo, JAV rinktų 20 proc. mokestį nuo visų per sąsiaurį gabenamų krovinių, motyvuodama saugumo užtikrinimo kaštais.

    Hormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos logistikos taškų, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Bet kokie ribojimai ar papildomi kaštai čia paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, laivybos draudimą ir pristatymo terminus.

    Trumpas teigė, kad JAV būtų laikomos Hormuzo sąsiaurio saugotoju ir todėl turi teisę susigrąžinti išlaidas, reikalingas laivybos saugai šiame nepastoviame regione. Kartu jis pabrėžė, kad kitoms valstybėms esą būtų užtikrintas atviras ir sąžiningas plaukimas, o spaudimas būtų nukreiptas į Iraną.

    Iranas tokius pareiškimus atmetė ir pareiškė neleisiantis JAV kištis į strateginio vandens kelio valdymą. Teheranas taip pat perspėjo Persijos įlankos kaimynes nesudarinėti sąlygų JAV veiksmams, o bet kokią paramą Vašingtonui įvardijo kaip riziką, galinčią būti traktuojamą kaip priešiškas veiksmas.

    Įtampa išaugo po pastarosios atakų bangos: JAV pranešė smogusios dešimtims taikinių Irane, o Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė apie atsakomuosius smūgius regione. Pranešta apie oro pavojaus signalus ir raketų bei dronų perėmimus, o kai kurios šalys kaltino Iraną atakomis, keliančiomis grėsmę civiliams.

    Derybos, bet susitarimas braška

    Nors Trumpas anksčiau pareiškė, kad paliaubos faktiškai baigėsi, Vašingtonas viešai kartoja, kad derybų kanalas nėra uždarytas. JAV prezidentas tvirtino, jog pastarosiomis dienomis vyko ilgos konsultacijos, tačiau kaltino Irano derybininkus atsitraukiant nuo ankstesnių įsipareigojimų.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu pripažino, kad ankstesnis derybų pagrindas yra krizėje. Teheranas signalizavo, kad gali nebelaikyti įsipareigojimų, jei tą patį darys ir JAV, tačiau kartu teigė tęsiantis kontaktus su tarpininkais, siekiant išvengti platesnės eskalacijos.

    Ką tai reiškia laivybai ir rinkoms

    Tarptautinėje praktikoje pagrindinių tarptautinių sąsiaurių laivybos režimas remiasi tranzitinio plaukimo principu, o vienašališkos rinkliavos tampa ginčų objektu. Dėl to Trumpui paskelbus apie 20 proc. mokestį, tikėtina, kad kiltų ne tik politinė, bet ir teisinė konfrontacija dėl tokios priemonės taikymo.

    Laivybos sektoriui svarbiausias signalas yra rizikos priemokos augimas: draudikai ir vežėjai paprastai kelia tarifus, kai kyla karinių incidentų tikimybė. Tai gali reikšti brangesnį krovinių gabenimą, ilgesnius maršrutus ir didesnį spaudimą energijos bei prekių kainoms pasaulio rinkose.

    Regiono analitikai atkreipia dėmesį, kad karinių veiksmų intensyvėjimas dažniausiai tik atitolina politinį susitarimą, bet jo nepanaikina. Vis dėlto kuo ilgiau tęsiasi eskalacija, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimai bus priimami spaudimo sąlygomis, o tai didina neapibrėžtumą ir rinkoms, ir sąjungininkams regione.

  • Mirė buvęs Kataro emyras šeichas Hamadas bin Khalifa Al Thani: paskelbtas keturių dienų gedulas

    Mirė buvęs Kataro emyras šeichas Hamadas bin Khalifa Al Thani: paskelbtas keturių dienų gedulas

    Kataras neteko buvusio vadovo

    Buvęs Kataro valdovas šeichas Hamadas bin Khalifa Al Thani mirė sulaukęs 74 metų. Apie jo mirtį sekmadienio rytą pranešė Kataro oficiali administracinė įstaiga Amiri Diwan.

    Šeichas Hamadas buvo dabartinio šalies emyro Tamimo bin Hamado Al Thani tėvas. Katarą jis valdė nuo 1995 iki 2013 metų, o pasitraukęs iš posto perdavė valdžią sūnui.

    Gedulas ir institucijų darbo stabdymas

    Po žinios apie mirtį Kataras paskelbė keturių dienų nacionalinį gedulą. Valstybės vėliavos šiuo laikotarpiu bus nuleistos iki pusės stiebo.

    Amiri Diwan nurodė, kad darbas ministerijose, valdžios agentūrose ir viešosiose institucijose laikinai stabdomas nuo pirmadienio. Darbuotojai į darbą turėtų grįžti sekmadienį, liepos 19 dieną.

    Palikimas: modernizacija ir globali įtaka

    Šeichas Hamadas regione buvo vertinamas kaip lyderis, kuris per savo valdymą paskatino didelius ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius. Jam vadovaujant Kataras sparčiai didino tarptautinį svorį diplomatijoje ir investicijose, tapdamas vienu įtakingiausių Persijos įlankos veikėjų.

    Jis gimė 1952 metais Dohoje, vėliau mokėsi Jungtinės Karalystės Karališkajame karo koledže Sandhurste. Grįžęs į tėvynę prisijungė prie Kataro ginkluotųjų pajėgų, o vėliau ėjo gynybos ministro pareigas ir buvo paskirtas sosto įpėdiniu dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

    „Su širdimis, pilnomis tikėjimo Dievo valia ir lemtimi, Amiri Diwan gedi dėl didžiojo šalies lyderio netekties“, – teigiama oficialiame pranešime.

  • Raketų grėsmė Katare pakeitė viską: „Snoonu“ kurjeriai tapo tuo, kas gelbėjo gyventojus

    Raketų grėsmė Katare pakeitė viską: „Snoonu“ kurjeriai tapo tuo, kas gelbėjo gyventojus

    Kai miestas užsidarė namuose

    Pirmosiomis Irano karo dienomis Persijos įlankos regione, augant raketų ir dronų grėsmei, Katare tvyrojo nežinomybė, o dalis kasdienio gyvenimo stojo. Daug gyventojų Dohoje rinkosi likti namuose, todėl išaugo poreikis greitai gauti maistą, vaistus ir būtinas prekes.

    Tuo metu svarbiu kasdienybės ramsčiu tapo pristatymo vairuotojai, dirbę vietinėse platformose. Jie tęsė darbą nepaisydami įtampos, o kai kuriems gyventojams būtent kurjerių atvežtos prekės leido išvengti papildomų kelionių ir rizikų.

    „Snoonu“: sprendimai realiu laiku

    Viena iš Kataro pristatymo bendrovių „Snoonu“ teigė, kad konfliktui prasidėjus svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti veiklos tęstinumą ir darbuotojų saugumą. Įmonė turėjo greitai persiderinti prie pasikeitusios situacijos, kai užsakymų skaičius augo, o saugumo aplinkybės nuolat kito.

    Už kulisų, kaip pasakojama, visą parą dirbo operacijų komandos: koordinavo užsakymus, sekė maršrutus, stebėjo pranešimus ir reagavo į galimus saugumo perspėjimus. Tokiose krizėse logistika tampa ne tik patogumo, bet ir kritinės infrastruktūros dalimi.

    „Pirmąją konflikto dieną buvo labai sunku. Esi atsakingas už verslą, kuris tarnauja bendruomenei, todėl sekėme valdžios pranešimus, kad viskas vyktų sklandžiai“, – sakė „Snoonu“ vadovas Abdulazizas AlQahtani.

    Vairuotojų pasirinkimas ir rizika

    Pasak bendrovės atstovų, vairuotojams buvo suteikta galimybė likti namuose, tačiau dalis jų pasirinko tęsti darbą. Toks sprendimas reiškė didesnę atsakomybę ir papildomą riziką kelyje, ypač kai mieste sumažėjo įprastas judėjimas, o informacinis fonas buvo įtemptas.

    Patys kurjeriai pabrėžė, kad krizės metu jų vaidmuo tapo ypač matomas. Kai kuriems tai buvo proga parodyti solidarumą su šalimi, kurioje jie dirba ir gyvena, ypač turint omenyje, kad dalis pristatymo sektoriaus darbuotojų yra atvykę iš kitų valstybių.

    „Esame kurjeriai ir vairuotojai, o visa bendruomenė tokiomis situacijomis pasikliauja mumis, kad pristatytume maistą ir vaistus“, – sakė pristatymo vairuotojas Muhammadas Rehanas Buttas.

    „Jaučiuosi laimingas galėdamas tarnauti bendruomenei, nes ši bendruomenė man daug duoda“, – sakė vairuotojas Muhammadas Saadas Muhammadas Ayubas.

    „Didžiuojuosi, nes nesupratau, kad mūsų vaidmuo yra toks didelis“, – sakė vairuotojas Markas Coffie.

    Katare ši krizė, anot pašnekovų, pakeitė požiūrį į pristatymo vairuotojų darbą. Kai daliai gyventojų saugiausia buvo likti namuose, kurjeriai tapo praktiniu ryšiu su būtinomis prekėmis ir kasdieniais poreikiais.

    „Jie yra mūsų čempionai, jie yra mūsų herojai tomis dienomis. Matėme drąsius vairuotojus, išvykstančius palaikyti mūsų bendruomenę, ir tuo labai didžiuojamės“, – sakė Abdulazizas AlQahtani.

  • Irakas grasina pasitraukti iš OPEC: dėl Ormūzo krizės karteliui kyla reali skilimo rizika

    Irakas siunčia signalą OPEC

    Irakas svarsto galimybę pasitraukti iš OPEC, jei organizacija nesutiks peržiūrėti jam taikomų gavybos ribojimų ir leisti išgauti daugiau naftos. Apie tokius signalus iš Bagdado pranešta remiantis valdžios šaltiniais, o pačiai organizacijai tai būtų vienas skaudžiausių smūgių per pastaruosius metus.

    Irakas yra antras pagal gavybą OPEC narys ir viena iš penkių valstybių, 1960 metais įkūrusių organizaciją kartu su Saudo Arabija, Iranu, Kuveitu ir Venesuela. Dėl to Bagdado pasitraukimas būtų ne tik ekonominis, bet ir simbolinis lūžis.

    Ormūzo sąsiauris ir pajamų kritimas

    Bagdado argumentas siejamas su pastarojo meto trikdžiais Ormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir dujų srautų. Suvaržymai ir rizikos veiksniai šiame maršrute tiesiogiai mažina eksporto apimtis, o kartu ir biudžeto įplaukas.

    Irakas turi nustatytą leidžiamą gavybos lygį, tačiau reali gamyba tam tikrais laikotarpiais smuko dėl logistikos ir eksporto apribojimų. Vyriausybei tai reiškia spaudimą kompensuoti prarastas pajamas didinant gavybą, kai tik techninės galimybės ir eksportas leidžia.

    Kodėl OPEC skilimas taptų rinkos įvykiu

    OPEC daugelį dešimtmečių veikė kaip kartelis, koordinuojantis dalies pasaulinės naftos gavybos apimtis ir taip darantis įtaką kainoms. Vis dėlto organizacijos disciplina dažnai stringa: kvotos ne kartą buvo pažeidinėjamos, o narių interesai skiriasi dėl biudžetų poreikių, politikos ir investicijų į pajėgumus.

    Jei Irakas pasitrauktų, OPEC prarastų vieną didžiausių gamintojų, o tai didintų riziką, kad kitos valstybės taip pat sieks daugiau laisvės. Rinkai tai reikštų mažesnį koordinavimo svorį ir didesnę tikimybę, kad pasiūla svyruos staigiau, o kainų dinamika taps sunkiau prognozuojama.

    Situaciją paaštrintų ir tai, kad regione egzistuoja papildomi pasiūlos veiksniai: bet koks didesnis naftos grįžimas į rinką iš Irano ar kitų gamintojų, taip pat gavybos augimas už OPEC ribų, galėtų stumti kainas žemyn. Dėl to dalis narių yra linkę riboti gavybą, kad apsaugotų pajamas.

    Kartelio įtaka istorijoje ir šiandien

    OPEC įtakos viršūnė dažnai siejama su 1973 metų naftos krize, kai dėl geopolitinių sprendimų ir eksporto apribojimų naftos kainos šoktelėjo kelis kartus, o daugelyje šalių kilo energetikos sukrėtimas. Ilgainiui tai paskatino taupymo priemones, alternatyvių šaltinių paiešką ir naujų telkinių plėtrą.

    Būtent po tokių sukrėtimų pasaulinė rinka tapo labiau diversifikuota, o didžiausi gamintojai šiandien yra ne vien OPEC šalys. Dėl to kartelio gebėjimas „vienu sprendimu“ pakeisti pasaulio ekonomiką sumažėjo, tačiau organizacijos signalai vis dar išlieka svarbūs tiek kainodarai, tiek investuotojų lūkesčiams.

    Ar Irako grasinimai virs realiu sprendimu, kol kas neaišku. Derybose reikšmę turės ir regioninė politika: Bagdado santykiai su Rijadu paprastai vertinami kaip palankesni nei kai kurių kitų Persijos įlankos sostinių, todėl kompromisas dėl gavybos ribų dar gali būti pasiektas.

  • Iranas ir JAV atidarė tiesioginį ryšio kanalą: siekia mažinti incidentų riziką Ormuzo sąsiauryje

    Iranas ir JAV pradėjo veikti nauju tiesioginės komunikacijos kanalu, kuris, kaip skelbia Irano transliuotojas Press TV, turėtų padėti mažinti ginkluotų incidentų riziką strategiškai svarbiame Ormuzo sąsiauryje. Šis žingsnis pristatomas kaip praktinis mechanizmas, skirtas greičiau spręsti įtampas jūroje ir išvengti klaidingų interpretacijų.

    Naujasis kanalas siejamas su neseniai suderintais saugumo principais, kurių tikslas – stabilizuoti laivybą Persijos įlankoje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet kokie incidentai čia greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms bei draudimo tarifams.

    Kas numatyta dėl laivybos?

    Pagal Irano pateikiamą informaciją Teheranas įsipareigojo 60 dienų užtikrinti laisvą komercinių laivų judėjimą per sąsiaurį be kliūčių ir be papildomų mokesčių. Tokia formuluotė rinkoms svarbi, nes pastaraisiais mėnesiais įtampai išaugus būta signalų, kad Iranas gali griežtinti kontrolę arba taikyti rinkliavas.

    Pastaruoju metu laivybos saugumas regione tapo ypač jautrus po karo eskalacijos, kai buvo kilę realių rizikų maršrutų sutrikimams. Ormuzo sąsiauryje laivai juda siaurais, intensyviai naudojamais koridoriais, todėl net pavienis incidentas gali sukelti grandininį vėlavimų ir kainų šuolių efektą.

    Tiesioginiai kariškių kontaktai Dohoje

    JAV viceprezidentas J.D. Vance yra nurodęs, kad naujoje deeskalacijos schemoje numatomi tiesioginiai kontaktai tarp JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) atstovų ir Irano Revoliucinės gvardijos pareigūnų. Planuojama, kad susitikimai vyks Katare, Dohoje, siekiant greitai aptarti incidentus ir sumažinti netyčinių susidūrimų tikimybę.

    Toks modelis tarptautinėje praktikoje dažnai laikomas „karštąja linija“, kai įtampos sąlygomis kuriamas minimalus, bet patikimas ryšys tarp potencialiai konfliktuojančių pusių. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijoms, kai vienos pusės veiksmai interpretuojami kaip tyčinė eskalacija.

    Įtampa išlieka: ataka ir ginčai dėl maršrutų

    Pranešta, kad Ormuzo sąsiauryje įvyko išpuolis prieš pro šalį plaukusį laivą, o Vakarų šaltiniai incidentą siejo su Iranu, nors Teheranas to nepatvirtino. Iranas anksčiau yra perspėjęs, kad negali garantuoti saugumo laivams, kurie juda ne jo nurodytais maršrutais.

    Tuo pat metu regione tęsiasi ginčai dėl „saugių“ kelių – Omanas buvo paskelbęs laikiną maršrutą savo pusėje, tačiau Iranas viešai teigė, kad saugus plaukimas galimas tik pagal Teherano nurodytą trajektoriją. Kadangi sąsiauris yra prie Irano ir Omano teritorinių vandenų, praktiniai laivybos sprendimai čia neišvengiamai turi ir politinį, ir karinį atspalvį.

    Incidentai jūroje taip pat gali paveikti tarptautines operacijas, skirtas „užstrigusiems“ laivams ir įguloms išvesti iš rizikingų zonų. Todėl naujasis Iraną ir JAV siejantis ryšio kanalas vertinamas kaip bandymas įvesti daugiau nuspėjamumo, nors platesnė regiono įtampa išlieka aukšta.

  • JAV ir Iranas derasi dėl 60 dienų paliaubų: sprendimas dar priklauso nuo Donaldo Trumpo

    JAV ir Iranas derasi dėl 60 dienų paliaubų: sprendimas dar priklauso nuo Donaldo Trumpo

    JAV ir Irano derybininkai, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams, pasiekė preliminarų susitarimo rėmą dėl 60 dienų paliaubų pratęsimo ir platesnių derybų paketo, susijusio su Irano branduoline programa. Vis dėlto galutinis žingsnis dar nepadėtas, nes susitarimui turi pritarti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Tarptautinės žiniasklaidos cituojami JAV pareigūnai teigia, kad dabar derinamas supratimo memorandumas, kuriame būtų numatyta ne tik paliaubų trukmė, bet ir tolesnių derybų tvarka bei įsipareigojimų kontrolės mechanizmai. Pastarasis elementas laikomas kritiniu, nes abi pusės viena kitą kaltina ankstesnių pažadų nesilaikymu.

    Iranas viešai neskuba patvirtinti, kad susitarimas jau pasiektas. Tačiau Irano parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komisijos narys Fada Hosseinas Maleki vietos žiniasklaidai užsiminė, jog „didelė dalis Irano Islamo Respublikos pasiūlymų buvo priimta“.

    „Vienintelis rūpestis yra Donaldo Trumpo nenuspėjamumas ir įsipareigojimų spragos, kurias iki šiol matėme iš Jungtinių Valstijų“, – sakė Fada Hosseinas Maleki.

    Preliminariame pakete, kaip skelbiama, taip pat svarstomas Ormūzo sąsiaurio pralaidumo atkūrimas. Šis siauras kelias tarp Persijos įlankos ir Indijos vandenyno yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos maršrutų, todėl bet koks jo ribojimas greitai persiduoda naftos kainoms, draudimo įmokoms ir transportavimo terminams.

    Pastarosiomis dienomis situaciją komplikavo nauji apsikeitimai ugnimi, vykę trapios paliaubų fazės metu. Dėl tokių epizodų derybos tampa labiau panašios į krizių valdymą, o ne į nuoseklų politinį procesą, nes kiekvienas incidentas didina spaudimą griežtinti pozicijas tiek Vašingtone, tiek Teherane.

    Irano pusėje taip pat skambėjo pareiškimai apie išorės jėgų siekį destabilizuoti šalį. Aukščiausiojo lyderio ajatolos Mojtabos Khamenei aplinkos atstovai valstybiniuose kanaluose tvirtino, kad JAV ir Izraelis esą siekia silpninti Iraną politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, o vidinius nesutarimus laikytų papildomu spaudimo įrankiu.

    Tuo metu su Irano Revoliucinės gvardijos jūrų pajėgomis siejama žiniasklaida pranešė apie sugriežtintą laivybos kontrolę ir apie tai, kad dalis laivų esą buvo sustabdyti ar nukreipti atgal dėl koordinavimo stokos. Tokie signalai ypač jautrūs rinkoms, nes net ir trumpalaikiai trikdžiai sąsiauryje didina rizikos priedus krovinių vežimui bei gali įsiūbuoti energijos kainų svyravimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau viešai sakė, kad Teherano pasiūlymai jo dar neįtikino, tačiau kartu pripažino, jog Iranas suinteresuotas susitarimu. Jo administracija atmetė kai kuriuos Irano valstybinės žiniasklaidos skelbtus teiginius apie tariamą susitarimo projektą, pavadindama juos išgalvotais.

    Artimiausios dienos gali tapti lemiamos: jei Vašingtonas patvirtintų memorandumo rėmą, būtų atverta erdvė deryboms dėl branduolinių įsipareigojimų ir patikrinimų, o kartu sumažėtų rizika jūrų prekybai Persijos įlankoje. Jei sprendimas įstrigtų, paliaubos išliktų trapios, o Ormūzo sąsiaurio klausimas vėl gali tapti pagrindiniu eskalacijos tašku.

  • Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Pasaulinės naftos rinkos pastarosiomis dienomis išlieka nervingos dėl Irano signalų, kad Hormuzo sąsiauryje galėtų atsirasti nuolatinis mokestis laivams. Ši siaura jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulio energijos tiekimo grandinėje, todėl bet kokie pokyčiai joje greitai persiduoda kainoms.

    Įtampa sustiprėjo po pranešimų apie JAV smūgius Iranui ir tuo pat metu skambančių užuominų, kad galimas politinis susitarimas. Rinkoms tai reiškia prieštaringą žinutę: vienu metu didėja eskalacijos rizika, bet kartu paliekama erdvės deryboms.

    Mokestis už laivybą?

    Rinkoje aptarinėjamas scenarijus, kad Iranas kartu su Omanu galėtų imtis sąsiaurio reguliavimo ir taikyti vadinamąjį aplinkosauginį mokestį arba tranzito rinkliavą. Viešai skelbiama informacija apie tokio mokesčio mechanizmą kol kas fragmentiška, todėl dalyviai vertina ne tik kainą, bet ir precedento riziką.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei yra sakęs, kad „jokio rinkliavos mokesčio nėra“, tačiau pabrėžė, jog laivybos kontrolė ir ekosistemos išsaugojimas Persijos įlankoje bei Omano jūroje turi kaštų.

    Kodėl tai taip svarbu?

    Per Hormuzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, o bet koks trikdis čia paveikia tiekimo saugumą nuo Europos iki Azijos. Dėl to net ir diskusijos apie papildomą mokestį gali padidinti kainų svyravimus, nes prekiautojai įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Analitikai įspėja, kad problema gali būti ne vien pati rinkliavos suma, o tai, ar valstybės ir rinkos dalyviai apskritai sutiktų su tranzito mokesčio principu. Tokiu atveju būtų kvestionuojamas laisvos laivybos principas ir atsirastų naujas spaudimo instrumentas ateities konfliktuose.

    Kainos ir tiekimo grandinės rizika

    Rinkose minimas orientyras, kad mokestis galėtų siekti apie 1 eurą už barelį, nors patvirtintų detalių nėra. Kai naftos kaina aukšta, toks priedas rinkai atrodo mažiau skausmingas, tačiau kainoms kritus jis taptų santykinai didesne našta importuotojams arba eksportuotojams, kurie būtų priversti dalį kaštų prisiimti.

    Neapibrėžtumą didina ir klausimas, kiek patikimos būtų siuntos net ir pasiekus politinį susitarimą. Jei laivybos srautai išlieka sumažėję, rinkoje išlieka tiekimo trūkumo baimė, o tai palaiko didesnius svyravimus ir brangesnį draudimą bei logistiką.

    „Žmonės bijo užimti poziciją, kai dėl derybų būklės skamba tiek daug prieštaringų žinučių“, – sakė S&P Global Energy vadovas Dave’as Ernsbergeris.

    Ekspertų vertinimu, net ir stabilizuojantis situacijai, grįžimas prie įprastų srautų gali užtrukti, nes susidaro laivų eilės, o tiekimo grandinės reaguoja su vėlavimu. Todėl rinkos dalyviai artimiausiu metu toliau stebės ne tik politinius pareiškimus, bet ir realius tanklaivių judėjimo duomenis regione.

  • El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    El Ninjo ir karas Persijos įlankoje: FAO įspėja, kad maisto kainų šokas gali ateiti po metų

    FAO perspėjimas: rizikos susideda

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija FAO naujausiuose vertinimuose įspėja, kad El Ninjo sustiprėjimas gali sutrikdyti kritulių ir temperatūrų režimus, o tai didina sausrų ir derliaus svyravimų tikimybę.

    Tačiau didžiausia grėsmė maisto rinkoms, pasak ekspertų, gali būti ne vien klimatas, o užsitęsusi įtampa Persijos įlankos regione ir su ja susiję energijos bei logistikos sutrikimai.

    Kaip konfliktas persiduoda į maistą

    Žemės ūkio grandinėje energijos kaina dažnai tampa pradiniu domino: brangsta degalai, elektra, transportas, o kartu kyla trąšų ir gamybos sąnaudos.

    FAO pabrėžia, kad tokie sukrėtimai paprastai nesibaigia vien naftos ar dujų rinkoje, nes vėliau persikelia į trąšas, sėklas, perdirbimą ir galiausiai į galutines maisto produktų kainas.

    „Tai ne laikinas laivybos trikdis, o sisteminio agromaisto sukrėtimo pradžia, galinti sukelti pasaulinę maisto kainų krizę per šešis–dvylika mėnesių“, – sakė FAO atstovai, ragindami iš anksto planuoti alternatyvius maršrutus ir humanitarinių srautų koridorius.

    Ekonomistai taip pat atkreipia dėmesį į riziką, kad bet koks ilgiau trunkantis tiekimo grandinių sutrikimas didintų trąšų kainas, o ūkininkų sprendimai dėl tręšimo ir pasėlių struktūros vėliau atsispindėtų derlingume.

    El Ninjo: poveikis nevienodas, bet juntamas

    El Ninjo reiškinys paprastai reiškia didesnę orų anomalijų tikimybę, o tai ypač svarbu regionams, kuriuose žemės ūkis priklauso nuo kritulių ir sezoninių temperatūrų.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: net ir be visiškų derliaus praradimų, vien lūkesčiai dėl mažesnės pasiūlos gali padidinti kainų svyravimus pasaulinėse biržose.

    FAO kontekste akcentuoja, kad blogiausias scenarijus atsiranda tada, kai klimato sukelti derliaus svyravimai sutampa su išaugusiomis energijos, trąšų ir logistikos sąnaudomis.

    Tokiu atveju kainų spaudimas gali augti etapais ir pasiekti vartotojus su kelių mėnesių ar net ilgesne vėluote, kai parduotuvėse pasikeičia naujo sezono produkcijos ir perdirbtų produktų savikaina.

    Ką siūlo FAO ir ko tikėtis toliau

    FAO ragina valstybes ir rinkos dalyvius mažinti priklausomybę nuo siaurų logistinių taškų, stiprinti sandėliavimo pajėgumus, diversifikuoti uostus bei prekybos koridorius.

    Taip pat išskiriama būtinybė įvertinti energetikos politikos sprendimus, kad jie nepadidintų konkurencijos tarp maisto ir kuro tais laikotarpiais, kai pasiūla tampa trapi.

    Nors artimiausiu metu kai kuriose šalyse maisto infliacijos rodikliai gali neparodyti staigaus šuolio, FAO perspėja, kad rizikos horizontas dažniau matuojamas pusmečiais ar metais.

    Didžiausią reikšmę turės tai, kaip greitai stabilizuosis energijos ir jūrų transporto sąlygos, ir ar ūkininkai galės planuoti trąšų pirkimus bei sėją be naujų kainų šuolių.

  • Irano ajatola Mojtaba Khamenei: regionas netaps JAV bazių placdarmu, įtampa vėl kyla

    Irano ajatola Mojtaba Khamenei: regionas netaps JAV bazių placdarmu, įtampa vėl kyla

    Irano ajatola Mojtaba Khamenei pirmą kartą po perėmimo į valdžią paskelbė išsamų viešą pareiškimą, kuriame tvirtino, kad regiono valstybės nebesuteiks erdvės JAV karinėms bazėms. Tai jo ilgiausias viešas pasisakymas nuo tada, kai jis pakeitė žuvusį tėvą Ali Khamenei, o paties naujojo ajatolos pasirodymų viešumoje vis dar nėra.

    Pareiškimas paskelbtas religinės šventės Eid al-Adha ir hadžo laikotarpiu bei išplatintas rašytine forma. Jame teigiama, kad JAV esą praranda galimybes remtis regionu kaip platforma karinėms operacijoms, o ankstesnė įtaka, autoriaus vertinimu, toliau silpnėja.

    „Laiko rodyklės neatsisuks atgal, o regiono tautos ir šalys nebetarnaus kaip skydas amerikiečių bazėms“, – teigiama Mojtabos Khamenei žinutėje.

    Smūgiai ir kaltinimai dėl paliaubų

    Tuo pat metu JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad smogė raketų objektams ir taikiniams pietų Irane, siejamiems su bandymais jūroje dėti minas. JAV teigimu, šie veiksmai buvo savisaugos pobūdžio ir nebuvo skirti ardyti paliaubų režimo.

    Iranas tokį paaiškinimą atmetė ir apkaltino JAV šiurkščiai pažeidus paliaubas Hormozgano regione per pastarąsias 48 valandas. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimus Bandare Abase, tačiau detalių nepateikė, o informacija apie žuvusius Islamo revoliucinės gvardijos korpuso narius oficialiai nebuvo patvirtinta.

    „Irano Islamo Respublika nepaliks nė vieno agresijos veiksmo be atsako ir nė akimirkai nedvejos gindama Irano vientisumą“, – pareiškė Irano užsienio reikalų ministerija.

    Incidentas jūroje prie Omano

    Įtampą pakurstė ir pranešimas apie incidentą jūroje: Jungtinės Karalystės jūrų prekybos stebėjimo tarnyba nurodė, kad tanklaivį netoli Omano, maždaug 60 jūrmylių į rytus nuo Muskato, kliudė išorinis sprogimas. Įgula, kaip skelbta, nenukentėjo, tačiau fiksuotas į jūrą tekantis kuras.

    Tokie pranešimai atkreipia dėmesį į strateginę Omano įlankos ir Hormūzo sąsiaurio reikšmę, per kuriuos juda didelė pasaulinės naftos ir suskystintų dujų logistikos dalis. Dėl bet kokių incidentų šiame regione paprastai greitai kyla laivybos rizikos vertinimai, draudimo kaštai ir politinis spaudimas ieškoti deeskalacijos.

    Derybos Dohoje ir platesnė žinutė

    Karinės įtampos fone Irano derybininkai Dohoje derėjosi su Kataro atstovais dėl galimo taikos rėmo, tačiau Teheranas viešai leido suprasti, kad galutinis susitarimas dar nearti. Irano šaltiniai taip pat skelbė, jog parlamento pirmininkas ir vyriausiasis derybininkas Mohammad Bagher Ghalibaf grįžo į Teheraną po pokalbių.

    Mojtabos Khamenei pareiškime taip pat buvo akcentuotas vadinamasis pasipriešinimo frontas regione ir palankiai įvertintas „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį 2023 metais spalio 7 dieną. Tai signalizuoja, kad Teheranas, nepaisant derybų kanalų, išlaiko ideologiškai griežtą liniją, o vieša retorika ir realūs veiksmai gali ir toliau didinti neapibrėžtumą Persijos įlankoje.