CP v2

Tag: Persijos įlanka

  • „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    Didžiausios pasaulio logistikos bendrovės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas pranešė, kad vienas įmonės valdomas komercinis laivas sėkmingai kirto Hormūzo sąsiaurį, lydimas JAV karinių pajėgų. Pasak jo, tai buvo kruopščiai parengta operacija, leidusi laivui ir įgulai saugiai pasitraukti iš Persijos įlankos.

    „Maersk“ patvirtino, kad JAV vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Alliance Fairfax“, kurį valdo „Farrell Lines“ ir kuris priklauso „Maersk“ grupei, pirmadienį įveikė siaurą jūrinį ruožą be incidentų. Laivas buvo lydimas JAV kariuomenės, todėl kelionė per vieną jautriausių pasaulio jūrinių koridorių įvyko sklandžiai.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra kritinis pasaulinei prekybai, nes juo plukdoma reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų krovinių. Bet koks įtampos šuolis šiame regione paprastai iškart atsiliepia krovinių draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir pristatymo terminams, o galiausiai ir degalų bei prekių kainoms vartotojams.

    Kaip atsirado palyda

    Vincentas Clercas teigė, kad įmonė per krizę rinkosi ypač atsargų elgesį ir kurį laiką vengė reisų per sąsiaurį, net jei dalis laivų dėl to įstrigo regione. Sprendimas leisti laivui išplaukti buvo priimtas tik po tiesioginio JAV institucijų ir JAV karinio laivyno kreipimosi bei intensyvių pasirengimo procedūrų.

    „Šiuo atveju į mus kreipėsi JAV vyriausybė ir JAV karinis laivynas, aiškiai pasakydami, kad nori išvesti dalį laivų“, – sakė Vincentas Clercas.

    „Kartu rengėmės labai intensyviai, įvertinome visas operacijos detales ir tai, ar galime garantuoti įgulos saugumą, jei siųsime laivą į šią misiją“, – teigė jis.

    JAV Centrinė vadavietė skelbė, kad du JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai sėkmingai perplaukė sąsiaurį, o regione veikė JAV karinio jūrų laivyno raketiniai eskadriniai minininkai. Ši informacija tapo svarbiu signalu rinkoms, nes palyda teoriškai mažina riziką atskiriems laivams, bet kartu parodo, kad laivybai reikalingos išskirtinės saugumo priemonės.

    Laivai įstrigę Persijos įlankoje

    „Maersk“ vadovas nurodė, kad Persijos įlankoje vis dar yra aštuoni bendrovės laivai, kurie dėl saugumo situacijos negali laisvai keisti maršruto. Dalis jų yra reikalingi darbui pačioje įlankoje, tačiau didesnė dalis, pasak įmonės, turėtų dirbti kituose regionuose, o ne prastovėti.

    Tokie priverstiniai sustojimai turi tiesioginę kainą: laivams stovint, logistikos grandinė praranda pajėgumus, didėja vėlavimų rizika, brangsta draudimas ir apsaugos priemonės. Tai ypač svarbu konteinerių pervežimams, kai net kelių dienų sutrikimai gali sukelti krovinių spūstis uostuose ir tiekimo grandinių grandinines reakcijas.

    Finansiniai signalai ir platesnis poveikis

    „Maersk“ taip pat paskelbė, kad metų pirmąjį ketvirtį įmonės pagrindinis pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą siekė apie 1,6 milijardo eurų. Tai buvo maždaug 35 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatas atitiko rinkos lūkesčius.

    Nors vieno laivo palydėjimas per Hormūzo sąsiaurį neišsprendžia visos regiono krizės, tai rodo, kad dalis komercinės laivybos gali būti atnaujinama tik su kariniu užnugariu. Rinkoms tai siunčia dvigubą žinutę: maršrutas teoriškai įmanomas, tačiau jo kaina ir rizika išlieka išskirtinai aukštos, todėl poveikis krovinių tarifams ir tiekimo grandinėms gali stiprėti ir artimiausiais mėnesiais.

  • Rinkos vėl tiki JAV ir Irano susitarimu: smuko Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas

    Rinkos vėl tiki JAV ir Irano susitarimu: smuko Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas

    Naftos pigimas ir palengvėjimas biržose

    Žinios apie galimą JAV ir Irano susitarimą, kuris galėtų sumažinti įtampą Persijos įlankos regione, trečiadienį paskatino rizikos nuotaikų pagerėjimą finansų rinkose. Investuotojai reagavo į signalus apie deeskalaciją: naftos kainos smuko, o Europos akcijų biržose įsivyravo augimas.

    Naftos rinkai tokio pobūdžio geopolitinės naujienos paprastai turi tiesioginį poveikį, nes regionas išlieka vienas svarbiausių pasaulio energijos tiekimo taškų. Mažėjant rizikos premijai naftos kainoje, mažėja ir infliacijos lūkesčiai, o tai persiduoda į obligacijų rinką.

    Staigus judėjimas obligacijų rinkoje

    Daugiausia dėmesio sulaukė Lenkijos valstybės skolos rinka: 10 metų obligacijų pajamingumas per vieną dieną reikšmingai sumažėjo, o tokio masto pokyčiai rodo, kad investuotojai greitai pervertina rizikas. Pajamingumų kritimas paprastai reiškia, kad obligacijų kainos kyla, nes investuotojai aktyviau perka skolos vertybinius popierius.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad šiuo metu obligacijų kainodarą ypač stipriai veikia geopolitika. Kai įtampa regione didelė, užtenka staigesnio naftos kainos judesio, kad skolos rinkoje prasidėtų spartus persigrupavimas.

    „Esant tokiai dideliai geopolitinei įtampai, dažnai pakanka stebėti staigius žaliavų rinkos kritimus, kad būtų galima numatyti reakciją obligacijose“, – sakė banko PKO BP strategas Mirosławas Budzickis.

    Ar pajamingumas gali kristi žemiau 5 proc.?

    Rinkoje taip pat svarstoma, ar Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas artimiausiais mėnesiais galėtų vėl priartėti prie 5 proc. ribos. Pasak analitikų, toks scenarijus labiau tikėtinas, jei deeskalacija Artimuosiuose Rytuose bus nuosekli, o naftos kainų spaudimas infliacijai toliau silps.

    Anksčiau šiais metais Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo trumpam nusileidęs žemiau 5 proc., tačiau vėliau vėl pakilo, kai padidėjo geopolitinė rizika ir sustiprėjo neapibrėžtumas dėl vidaus politikos sprendimų. Rinkoms tokiais atvejais svarbus ne vien faktas, kad pasirodo naujiena, bet ir tai, ar ji pereina į realius, patikrinamus žingsnius.

    Net ir staigus konflikto rimimas ne visada reiškia greitą grįžimą į ankstesnę situaciją energijos rinkose. Analitikų vertinimu, naftos tiekimo bei kainų pusiausvyra gali atsistatyti per kelis mėnesius, o dujų rinkoje procesai dažnai būna dar lėtesni dėl infrastruktūros ir sutarčių struktūros.

  • „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormuzo sąsiaurį su JAV karine apsauga: įtampa kyla

    „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormuzo sąsiaurį su JAV karine apsauga: įtampa kyla

    Danijos laivybos milžinė „Maersk“ pranešė, kad vienas jos valdomas komercinis laivas sėkmingai praplaukė strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, lydimas JAV kariuomenės. Bendrovės teigimu, reisas įvyko be incidentų, o įgula liko saugi.

    Pasak „Maersk“, JAV vėliava plaukiojantis laivas „Alliance Fairfax“, kurį eksploatuoja „Farrell Lines“, priklausanti „Maersk Line Limited“, iki tol buvo įstrigęs jūroje nuo vasario 28 dieną prasidėjusio karo tarp JAV ir Izraelio vadovaujamos koalicijos bei Irano.

    Įvykis siejamas su JAV karinio jūrų laivyno pastangomis atnaujinti prekybinę laivybą, kuri po konflikto pradžios regione smarkiai sumenko. Hormuzo sąsiauris yra siauras jūrų kelias, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas greitai sukelia įtampą energijos ir logistikos rinkose.

    JAV Centrinė vadovybė informavo, kad per sąsiaurį sėkmingai praplaukė du JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai, o regione šiuo metu veikia JAV karinio jūrų laivyno valdomi raketiniai eskadriniai minininkai. Tai rodo, kad laivybos apsauga tampa praktišku sprendimu, kai komerciniai vežėjai vertina rizikas ir draudimo kaštus.

    Hormuzo sąsiauriu įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų srautų, todėl menkiausias eskalacijos signalas paprastai iškart atsispindi tiekimo grandinėse ir kainų lūkesčiuose. Pastarosiomis dienomis padėtį dar labiau aštrina pranešimai apie trapių paliaubų grėsmę ir atakas regione.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai perspėjo Iraną nesitaikyti į JAV laivus, saugančius komercinį eismą sąsiauryje.

    „Jei Iranas nusitaikys į JAV laivus, pasekmės bus pražūtingos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu tvirtina, kad politinės krizės karinėmis priemonėmis išspręsti neįmanoma, ir ragina negrįžti į eskalacijos spiralę. Įtampą didina ir tai, kad bet koks incidentas šiame ruože gali sutrikdyti ne tik energijos, bet ir konteinerių bei žaliavų tiekimą.

    Rinkos dalyviai „Maersk“ pranešimus dažnai vertina kaip vieną iš pasaulinės prekybos temperatūros indikatorių, nes bendrovė aptarnauja didelę dalį tarptautinių krovinių srautų. Bendrovė artimiausiu metu turėtų skelbti ketvirčio finansinius rezultatus, kurie gali suteikti daugiau aiškumo dėl karo įtakos maršrutams ir kaštams.

  • Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Rusiška nafta vėl vilioja Aziją: po Ormuzo blokados Vietnamas ir Tailandas ieško pakaitalų

    Pietryčių Azijos šalys, ypač Vietnamas ir Tailandas, pertvarko naftos pirkimus po sutrikimų, susijusių su Hormuzo sąsiauriu. Rinkoje daugėja signalų, kad daliai perdirbėjų rusiška nafta tampa vienu greičiausiai pasiekiamų pasirinkimų.

    Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Per jį įprastai gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie suvaržymai iškart pakelia logistikos kainą ir didina tiekimo riziką.

    Kaip keičiasi importas Tailande

    Remiantis rinkos analizės bendrovių sekamais srautais, Tailandas per kelis mėnesius sumažino dalį pirkimų iš Persijos įlankos. Tuo pat metu išaugo importas iš kitų krypčių, įskaitant Brunėjų ir Libiją, o pirkėjai aktyviau tikrina ir tolimesnius tiekimo variantus.

    Tailando valdžios atstovai viešai nurodo, kad šalis ieško naftos iš kelių alternatyvių regionų, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno maršruto. Rinkos dalyviams tai reiškia daugiau trumpalaikių sandorių ir dažnesnius krovinių perskirstymus tarp perdirbimo gamyklų.

    „Tailandas taip pat ieško naftos iš kelių šaltinių, įskaitant Braziliją, Nigeriją ir Kazachstaną, ir matome gerą atsaką“, – sakė Tailando vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Sihasak Phuangketkeow.

    Vietnamui smūgis buvo didžiausias

    Sudėtingiausia situacija susiklostė Vietnamui, kurio importo struktūroje anksčiau dominavo Persijos įlankos kryptis. Kai tiekimas iš šio regiono tapo sunkiau prognozuojamas, Vietnamas buvo priverstas sparčiai ieškoti naujų tiekėjų ir perorientuoti pirkimus.

    Dėl to šalies importo krepšelyje ryškiau atsirado kroviniai iš Afrikos ir Amerikos, o dalis tiekimo buvo perplanuota atsižvelgiant į transportavimo laiką ir draudimo kaštus. Tokie pokyčiai paprastai reiškia ne tik kitą naftos kilmę, bet ir kitokias perdirbimo sąlygas bei galutinių produktų išeigą.

    Kodėl rusiška nafta vėl minima

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kai tradiciniai maršrutai tampa rizikingesni, pirkėjai linkę rinktis sprendimus, kuriuos galima įgyvendinti greitai, net jei jie politiškai jautrūs. Rusiška nafta šiame kontekste įvardijama kaip alternatyva, kuri gali būti lengviau prieinama dėl jau susiformavusių logistikos grandinių ir lankstesnių prekybos sąlygų.

    Vis dėlto toks pasirinkimas reiškia papildomas reputacines ir atitikties rizikas: įmonėms tenka itin kruopščiai vertinti sankcijų režimus, finansavimo bei draudimo galimybes ir galimų apribojimų pokyčius. Trumpuoju laikotarpiu rinką labiausiai veikia ne vien kainos, bet ir paprastas klausimas, ar krovinys atvyks laiku.

    Pietryčių Azijai tęsiant diversifikaciją, naftos prekyba regione gali išlikti labiau fragmentuota: daugiau skirtingų tiekėjų, daugiau maršrutų ir didesnis kainų jautrumas bet kokioms naujoms žinioms apie saugumo situaciją. Tai didina svyravimus ne tik žaliavos rinkoje, bet ir degalų bei chemijos pramonės žaliavų kainodaroje.

  • Skrydžiai Persijos įlankoje grįžta į ritmą: „Emirates“ atstatė 75 proc. ankstesnio tvarkaraščio

    Persijos įlankos oro erdvėje pamažu grįžtama prie įprasto skrydžių ritmo po karinių veiksmų sukeltų ribojimų. Skrydžių stebėjimo duomenys rodo, kad didžiausias Jungtinių Arabų Emyratų vežėjas „Emirates“ jau atnaujino apie 75 proc. iki konflikto vykdyto skrydžių tvarkaraščio.

    Tuo metu „Flydubai“ skrydžių apimtis dar mažesnė: bendrovė aptarnauja kiek mažiau nei pusę ankstesnių maršrutų ir reisų. Aviacijos rinkoje tai vertinama kaip ženklas, kad keleivių srautai ir oro uostų operacijos atsigauna, tačiau dalis krypčių vis dar priklausomos nuo saugumo vertinimų regione.

    Oro erdvė Persijos įlankoje buvo uždaryta vasario 28 dieną, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną. Regiono šalys sprendimą aiškino rizika, kad Teheranas gali smogti atsakomuosius smūgius taikiniams valstybėse, kuriose yra JAV karinė infrastruktūra.

    Po kelių dienų Jungtinių Arabų Emyratų valdžia paskelbė, kad skrydžiai atnaujinami per vadinamuosius saugius oro koridorius. Net ir tęsiantis pavieniams smūgiams, aviacinės operacijos, kaip skelbiama, būdavo stabdomos tik trumpam, o vėliau vėl atnaujinamos ribotu režimu.

    Vežėjai iš Abu Dabio taip pat mėgino palaipsniui grąžinti tvarkaraščius, derindami reisų dažnį su situacijos vertinimu ir oro navigacijos apribojimais. Praktikoje tai reiškia, kad keleiviai gali matyti dažnesnius paskutinės minutės pakeitimus, o bendrovės labiau remiasi lanksčiais maršrutais ir alternatyviais koridoriais.

    Pranešimuose apie regiono saugumą taip pat minėta, kad konflikto pradžioje Izraelis galėjo laikinai padėti Jungtiniams Arabų Emyratams oro gynybos pajėgumais, įskaitant sistemą „Iron Dome“ ir jos operatorius. Tokios detalės rodo, jog civilinės aviacijos stabilizavimas šiuo metu glaudžiai susijęs su karinio saugumo priemonėmis ir partnerių koordinavimu.

  • JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    JAV blokada Irano uostams ir tanklaiviams: Pentagonas skaičiuoja beveik 4,5 mlrd. eurų nuostolį

    Blokada jūroje ir smūgis naftos pajamoms

    JAV Gynybos departamentas skaičiuoja, kad dėl JAV taikomos blokados laivams, plaukiantiems iš Irano uostų ir į juos, Teheranas iki šiol neteko apie 4,5 mlrd. eurų pajamų iš naftos eksporto. Apie šiuos vertinimus pranešė JAV žiniasklaida, remdamasi Pentagono duomenimis.

    Skelbiama, kad nuo balandžio 13 dieną pradėtų veiksmų JAV nukreipė daugiau kaip 40 laivų, kurie bandė išplaukti iš Irano į Omanno įlanką, gabendami naftą ir kitas prekes. Tokios priemonės didina logistikos kaštus ir prailgina tiekimo grandines, o naftos rinkoje paprastai reiškia didesnę rizikos premiją kainose.

    Tanklaiviai Persijos įlankoje ir sulaikytos siuntos

    Pentagono vertinimu, Persijos įlankoje susidarė „kamštis“: įstrigę dešimtys tanklaivių, kuriuose laikoma dešimtys milijonų barelių Irano naftos. JAV šaltiniai taip pat mini atvejus, kai dalis laivų buvo perimti, o tai signalizuoja griežtesnį kontrolės režimą.

    Tai ypač jautru Iranui, nes nafta išlieka pagrindinis valstybės valiutos įplaukų šaltinis, o pardavimų apribojimai tiesiogiai veikia biudžeto balansą. Kai eksporto srautai stringa, kaupiasi atsargos, o daliai siuntų tenka ieškoti netiesioginių maršrutų ar pirkėjų, pasirengusių prisiimti papildomą riziką.

    „Blokada veikia visa apimtimi ir daro aiškų poveikį taip, kaip buvo numatyta“, – sakė Pentagono atstovas Joel Valdez.

    Ar Iranas gali būti priverstas mažinti gavybą?

    Analitikų vertinimu, vienas iš JAV tikslų yra sukurti situaciją, kai Irano naftos saugyklos priartėja prie užpildymo ribos. Jei šalis nebegali pakankamai greitai išgabenti žaliavos, teoriškai gali tekti mažinti gavybą arba stabdyti dalį gręžinių, nes grandinė nuo gavybos iki eksporto tampa užsikimšusi.

    Tokį spaudimą paprastai lydi ir diplomatinis tikslas: priversti oponentą sėsti prie derybų stalo, kai ekonominiai nuostoliai tampa apčiuopiami. Kartu tai kelia įtampą pasaulinei energetikos rinkai, nes Hormūzo sąsiauris ir aplinkiniai maršrutai yra kritiškai svarbūs naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams.

    Kaip tanklaiviai gali bandyti apeiti ribojimus

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Iranas jau ieško būdų prisitaikyti, įskaitant senesnių tanklaivių naudojimą kaip plaukiojančias saugyklas. Tai leidžia laikinai „padėti“ naftą jūroje, kol atsiras galimybė ją perpilti ar išgabenti kitu maršrutu.

    Taip pat minima taktika plaukti arčiau Pakistano ir Indijos krantų, o vėliau naftą perpilti į kitus laivus netoli svarbių tranzito taškų, pavyzdžiui, Malakos sąsiaurio regione. Tokie perpilimai iš laivo į laivą dažnai naudojami siekiant sumaišyti kilmę ar sumažinti tiesioginio atsekamumo riziką, tačiau jie brangina logistiką ir didina incidentų tikimybę.

    Ekspertai neatmeta ir scenarijaus, kad dalis Irano tanklaivių gali bandyti prasiveržti koordinuotai, pasirinkę momentą, kai kontrolė jūroje yra palankesnė. Vis dėlto tokia strategija didina tiek karinės eskalacijos, tiek draudimo ir finansavimo apribojimų riziką.

  • Persijos įlankoje įstrigo apie 900 laivų: Hormūzo sąsiaurio blokada kelia naftos ir dujų kainas

    Persijos įlankoje balandžio 29 dieną buvo susitelkę apie 900 įvairių tipų prekybinių laivų, skelbia jūrų eismo stebėjimu besispecializuojanti bendrovė AXSMarine. Situacija susiformavo praėjus maždaug dviem mėnesiams po karo tarp JAV, Izraelio ir Irano pradžios bei smarkiai apribojus laivybą Hormūzo sąsiauryje.

    Duomenys rodo, kad daliai laivų vis dėlto pavyko palikti įlanką: vasario 28 dieną šiame regione buvo fiksuojami 1 114 laivų. Tačiau srautai išlieka sutrikę, o laivų eilės rodo, kad logistikos grandinė šiame maršrute vis dar neveikia įprastu tempu.

    Ryte akvatorijoje buvo daugiau kaip 270 tanklaivių, taip pat beveik dvi dešimtys metanovežių ir per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams. Tokio masto sankaupos paprastai reiškia ne tik laiko praradimą, bet ir didesnes degalų, draudimo bei įgulų kaštų sąnaudas, kurios galiausiai persiduoda į žaliavų kainas.

    Analitinė bendrovė „Kpler“ nurodo, kad Persijos įlankoje yra ir 118 konteinerinių laivų, tarp jų 30 Irano. Taip pat fiksuota 15 pasaulyje didžiausio laivyno operatoriaus MSC ir 13 trečio pagal dydį operatoriaus CMA CGM laivų, o tai rodo, kad sutrikimai paliečia ne vien energetinių žaliavų, bet ir bendrų krovinių srautus.

    Kodėl Hormūzas toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą gabenama apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.

    Po JAV ir Izraelio smūgių Iranas įvedė beveik visišką sąsiaurio blokadą, kuri didžiąja dalimi išsilaiko iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo atskirus veiksmus, ribojančius Irano uostų jūrinį pasiekiamumą, todėl regione susidaro dvigubas spaudimas laivybai.

    Ką tai reiškia kainoms ir tiekimui?

    Apribojus judėjimą, kroviniai pradeda kauptis, o pristatymo terminai tampa sunkiau prognozuojami, ypač tanklaiviams ir SGD kroviniams. Rinkose tai dažnai virsta rizikos priedu kainose: pabrangsta transportavimas, kyla draudimo tarifai, o pirkėjai ieško alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Be tiesioginio poveikio energijos ištekliams, sutrikimai veikia ir platesnę prekybą, nes įlankoje įstringa konteineriniai laivai. Tai gali lemti prekių vėlavimus, didesnes logistikos sąnaudas ir papildomą spaudimą infliacijai šalyse, kurios priklausomos nuo importo.

  • Ormuzo sąsiaurio blokada tęsiasi: Persijos įlankoje dar laukia per 1 100 laivų

    Palyginti su vasario pabaiga, laivų skaičius Persijos įlankoje sumažėjo, o tai rodo, kad daliai laivybos pavyko išplaukti į atvirus vandenis net ir esant ribojimams. Vis dėlto spūstys regione išlieka didelės, nes dalis laivų tebelaukia galimybės saugiai kirsti maršrutą.

    Iš laivybos stebėsenos duomenų matyti, kad vasario 28 dieną Persijos įlankoje buvo 1 114 laivų. Analitikai pabrėžia, jog toks skaičius atspindi ne tik tanklaivių, bet ir krovininių laivų grandinės sutrikimus.

    Kiek laivų vis dar įstrigę

    Trečiadienio rytą Persijos įlankoje fiksuota daugiau nei 270 tanklaivių. Be jų, regione buvo ir apie dvi dešimtys metanovežių, taip pat per 30 laivų, skirtų suskystintųjų gamtinių dujų kroviniams.

    Remiantis analitinės bendrovės Kpler suvestinėmis, akvatorijoje yra ir 118 konteinerinių laivų. Šioje grupėje nurodyta apie 30 Irano laivų, 15 laivų, priklausančių vienam didžiausių pasaulio vežėjų, bei 13 laivų iš kitos stambios konteinerinės laivybos grupės.

    Kodėl Ormuzas toks svarbus

    Ormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per šį maršrutą juda apie 20 proc. pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD srautų, todėl bet koks sutrikimas greitai persiduoda kainoms.

    Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui Teheranas įvedė beveik visišką Ormuzo sąsiaurio blokadą, kuri didele dalimi laikosi iki šiol. Tuo pat metu JAV pajėgos vykdo savo jūrinę Irano uostų blokadą, o transporto apribojimai jau prisidėjo prie ryškaus naftos kainų šuolio.

    Rinkos dalyviai vertina, kad ilgėjant laukimo laikui didėja draudimo ir frachto kaštai, o tiekimo grandinės tampa mažiau nuspėjamos. Dėl to naftos ir dujų importuotojai, ypač Europoje ir Azijoje, stebi situaciją kaip vieną svarbiausių trumpalaikių kainų rizikos veiksnių.

  • JAE traukiasi iš OPEC: ką tai reiškia naftos kainoms ir Persijos įlankos vienybei?

    JAE traukiasi iš OPEC: ką tai reiškia naftos kainoms ir Persijos įlankos vienybei?

    Jungtiniai Arabų Emyratai nusprendė pasitraukti iš OPEC, o sprendimas įsigalioja gegužės 1 dieną. Tai vienas ryškiausių signalų, kad Persijos įlankos valstybės vis dažniau renkasi nacionalinius energetikos tikslus, o ne kolektyvinę gavybos kontrolę.

    Pasak analitikų, Abu Dabis ne vienerius metus reiškė nepasitenkinimą gavybos kvotomis, kurios ribojo eksportą, nors šalis investavo dideles sumas į naftos ir dujų sektoriaus pajėgumų plėtrą. Tokia įtampa OPEC viduje siejama su augančia konkurencija dėl rinkos dalies, ypač kai dalis gamintojų turi daugiau laisvų pajėgumų.

    Kas paskatino šį žingsnį?

    Rinkos dalyviai sprendimą vertina kaip pragmatišką bandymą didinti pardavimus ir lanksčiau reaguoti į kainų ciklus. Jungtiniai Arabų Emyratai pastaraisiais metais siekė didesnės manevro laisvės, argumentuodami, kad kvotos nebeatspindi realių investicijų ir planuojamų pajėgumų.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad OPEC kvotų sistema vis sunkiau suderina skirtingus narių interesus: vieniems svarbiausia aukštesnės kainos, kitiems – apimtys ir ilgalaikė rinkos dalis. Dėl to sprendimas traktuojamas kaip platesnės tendencijos dalis, kai gavybos politika vis labiau nacionalizuojama.

    Koks poveikis naftos kainoms?

    Trumpuoju laikotarpiu didelio kainų šoko rinka gali ir nepajusti, nes kainas lemia ne vien OPEC sprendimai, bet ir geopolitinė rizika, pasaulinė paklausa, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei atsargų lygiai. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje tai didina neapibrėžtumą dėl to, kiek efektyviai blokas galės koordinuoti pasiūlą.

    Analitikų vertinimu, didžiausia rizika būtų ne pats pasitraukimas, o galimas domino efektas, jei kitos šalys imtų kelti klausimą dėl kvotų naudos. Tokiu atveju OPEC įtaka galėtų silpnėti, o kainų svyravimai tapti aštresni, nes rinka labiau priklausytų nuo atskirų valstybių sprendimų.

    Persijos įlankos vienybė – naujas išbandymas

    Sprendimas atkreipė dėmesį ir į Persijos įlankos šalių koordinavimo ribas. Nors regionas dažnai siejamas su bendrais saugumo ir ekonominiais interesais, energetikos politikoje matyti skirtingos strategijos, o bendras susitarimas dėl gavybos ne visada sutampa su nacionaliniais prioritetais.

    Tai primena ir ankstesnį Kataro pasitraukimą iš OPEC, kuris sustiprino įspūdį, kad dalis Persijos įlankos valstybių nori mažiau priklausyti nuo tradicinių regioninių formatų. Tikėtina, kad artimiausiu metu regiono lyderiai sieks išlaikyti stabilumą, tačiau įtampa dėl rinkos dalies ir kvotų gali išlikti.

    „Jungtiniai Arabų Emyratai pasirinko plėsti naftos ir dujų gavybą, todėl nebenori savęs riboti kvotomis“, – sakė energetikos rinkos analitikas Billas Farren-Price.

    „Akivaizdžiausia priežastis yra noras eksportuoti daugiau naftos, nes šalies planuojami pajėgumai prasilenkia su jai taikomomis kvotomis“, – sakė Frédéric Schneider.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Naftos kainos šauna aukštyn: „Brent“ artėja prie 110 eurų už barelį, įtampą kelia Ormuzo sąsiauris

    Rinkos fiksuoja staigų šuolį

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose balandžio 19 dieną kilo sparčiai: investuotojai vertina didėjančią riziką Persijos įlankoje ir galimus tiekimo sutrikimus. Dėl geopolitinės įtampos brangimas pasiekė aukščiausius lygius per pastarąsias savaites.

    „Brent“ rūšies nafta, vertinant ateities sandorius su artimiausiu pristatymu, pakilo iki maždaug 108 eurų už barelį ir priartėjo prie 110 eurų ribos. JAV WTI nafta brango iki maždaug 97 eurų už barelį.

    Ormuzo sąsiauris – kritinis taškas

    Pagrindinis rinkos nervingumo veiksnys – Ormuzo sąsiauris, per kurį iki krizės keliavo reikšminga pasaulinės naftos jūrinių srautų dalis. Bet koks ilgesnis laivybos ribojimas šioje vietoje greitai persiduoda kainoms, nes alternatyvūs maršrutai ir pajėgumai yra riboti.

    Analitikai pabrėžia, kad rizika kyla ne vien dėl tiesioginių apribojimų: pakanka užsitęsusio neapibrėžtumo, kad išaugtų draudimo kaštai, pailgėtų pristatymo terminai ir didėtų atsargų kaupimas. Tokiais atvejais naftos brangimą dažnai lydi ir platesnė žaliavų bei transporto kainų infliacija.

    „Kuo ilgiau tęsiasi konfliktas ir kuo ilgiau ribojama laivyba Ormuzo sąsiauryje, tuo stipresnis bus infliacinis spaudimas“, – sakė investicijų strategė Anna MacDonald.

    Pasak rinkos dalyvių, greito ir tvaraus situacijos stabilizavimosi kol kas nesitikima, todėl kainos išlieka jautrios kiekvienai naujai žiniai. Tai reiškia, kad artimiausiu metu galimi ir staigūs svyravimai, ypač jei pasirodys signalų apie tiekimo srautų mažėjimą ar papildomus ribojimus.

    Ką tai reiškia degalų kainoms ir infliacijai

    Naftos kainos yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių degalų ir logistikos kaštus, todėl brangimas paprastai su kelių savaičių ar mėnesio vėlavimu atsispindi degalinių švieslentėse. Galutinis poveikis priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio kurso, mokesčių dalies bei konkurencijos degalų rinkoje.

    Jei aukštos kainos išsilaikytų ilgiau, jos gali daryti spaudimą ir platesniam prekių krepšeliui: nuo maisto iki pramonės produkcijos, nes transporto savikaina yra svarbi grandis tiekimo grandinėse. Dėl to centriniai bankai ir politikos formuotojai paprastai atidžiai stebi energijos kainų šuolius kaip galimą papildomą infliacijos rizikos šaltinį.