Tag: Pėsčiųjų perėjos

  • Varšuvoje „Toyota“ partrenkė 76-erių pėsčiąją: moteris su veido traumomis išvežta į ligoninę

    Varšuvos Miodovos gatvėje ant pėsčiųjų perėjos rasta sunkiai sužalota 76 metų moteris – jos veidas buvo kruvinas, šalia galvos telkšojo kraujo klanas. Paaiškėjo, kad senjorę partrenkė automobilis.

    Incidentas įvyko lapkričio 10 dieną apie 20 valandą. Prie patruliuojančių miesto sargybinių priėjusi sunerimusi moteris pranešė, kad ties perėja guli sužeistas žmogus.

    Atvykę pareigūnai pamatė ant šono gulėjusią ir kraujuojančią senjorę. Jie nedelsdami iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, o patys pradėjo teikti pirmąją pagalbą.

    Miesto sargybiniai nurodė pirmiausia stabdę kraujavimą iš nosies ir antakio srities, o vėliau moterį užkloję termoizoliacine antklode. Į pagalbą įsitraukė ir nelaimės vietoje buvę žmonės.

    Liudininkai: partrenkė sukdamas į kairę

    Surinkus pirminę informaciją iš liudininkų, paaiškėjo, kad 76-erių moterį partrenkė „Toyota“ vairuotojas. Jis, pasak liudininkų, suko į kairę iš Senatorskos gatvės į Miodovą ir kliudė pėsčiąją, ėjusią per perėją.

    Į įvykio vietą atvykę medikai moterį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į ligoninę. Ji patyrė veido sužalojimų.

    Miesto sargybiniai iki atvykstant policijai saugojo įvykio vietą ir pareigūnams perdavė liudininkų pateiktą informaciją. Tikslias nelaimės aplinkybes aiškins kelių policijos pareigūnai.

  • Praleido pėsčiąjį ir gavo 1,5 tūkst. zł baudą: kada vairuotojas jau gali važiuoti?

    Praleido pėsčiąjį ir gavo 1,5 tūkst. zł baudą: kada vairuotojas jau gali važiuoti?

    Lenkijoje už pėsčiojo praleidimą per perėją vairuotojas gali būti nubaustas, jei pajuda per anksti – net ir tada, kai prieš tai sustojo teisingai. Bauda už pėsčiajam nesuteiktą pirmumą perėjoje siekia 1,5 tūkst. zlotų, taip pat skiriama 15 baudos taškų.

    Esmė ta, kad pėsčiasis turi pirmumo teisę ne tik būdamas perėjoje, bet jau tuo momentu, kai į ją žengia (išimtis taikoma tramvajui). Todėl artėdamas prie perėjos vairuotojas privalo elgtis ypač atsargiai ir sulėtinti tiek, kad nesukeltų pavojaus.

    Tačiau įstatymas aiškiai neįvardija, kada tiksliai leidžiama vėl pradėti judėti. Praktikoje sprendžiama pagal tai, ar automobilio judėjimas galėtų priversti pėsčiąjį keisti elgesį – sustoti, sulėtinti ar pagreitinti žingsnį.

    Tai reiškia, kad svarbiausias kriterijus yra pėsčiojo reakcija. Jei pajudėjęs automobilis priverčia žmogų suabejoti, pristabdyti, sustoti ar net bėgtelėti, laikoma, kad vairuotojas pirmumo nesuteikė.

    Ką reiškia „suteikti pirmumą“ praktikoje

    Pagal Kelių eismo taisyklių apibrėžimą (Lenkijos teisėje) pirmumo suteikimas – tai susilaikymas nuo judėjimo, jei judėjimas galėtų priversti pėsčiąjį pakeisti ėjimo tempą ar trajektoriją. Tad nebūtina laukti, kol pėsčiasis pasieks šaligatvį kitoje pusėje – svarbiau, ar jis jau yra „už automobilio įtakos zonos“.

    Vis dėlto situacijos būna nevienodos: pėsčiasis gali netikėtai apsisukti, pasilenkti pakelti numestą daiktą ar žengti kita kryptimi. Dėl to rekomenduojama pajudėti tik įsitikinus, kad perėjoje ir prie jos nėra kitų žmonių, kurie gali netrukus į ją įžengti.

    Vienos eismo juostos kiekviena kryptimi gatvėje situacija dažniausiai aiškesnė. Kai pėsčiasis jau perėjo prieš automobilį ir juda juosta, skirta priešpriešiniam eismui, automobilis paprastai nebeverčia jo reaguoti, nes tolsta nuo jo judėjimo trajektorijos.

    Daug juostų ir prastas matomumas – didžiausia rizika

    Sudėtingiau keliuose, kur viena kryptimi yra kelios juostos: pėsčiąjį gali užstoti kitos transporto priemonės. Vairuotojas, esantis kitoje juostoje, gali nepastebėti žmogaus, išėjusio iš už sustojusio automobilio.

    Dėl to taisyklės draudžia apvažiuoti ar lenkti tą pačia kryptimi važiavusį automobilį, kuris sustojo prie perėjos praleisti pėsčiojo. Sustojusi transporto priemonė šalia perėjos laikoma aiškiu signalu, kad perėjoje gali būti pėsčiasis, net jeigu jo nematyti.

    Skiriamosios salelės ir dvi važiuojamosios dalys

    Kitaip vertinama situacija keliuose su skiriamąja juosta ar salelėmis: pėsčiojo perėjimas per kiekvieną važiuojamąją dalį traktuojamas kaip atskira perėja. Jei žmogus pasiekė salelę ar žaliąją juostą, kitos važiuojamosios dalies kirtimas laikomas nauju perėjimu.

    Prieš pajudant verta apžvelgti visą perėją, o ne tik stebėti vieną praleistą žmogų. Dažna klaida – susitelkti į pirmą pėsčiąjį ir nepastebėti kito, kuris į perėją įžengia po kelių sekundžių.

    Pačiam pėsčiajam taip pat taikomi ribojimai: jis negali žengti tiesiai prieš atvažiuojantį automobilį, eiti į perėją iš už kliūties, kuri riboja matomumą, taip pat be priežasties stabdyti ar sustoti važiuojamojoje dalyje.

    Be to, perėjose draudžiama naudotis telefonu taip, kad tai trukdytų stebėti kelią, pavyzdžiui, rašyti žinutes (pokalbis telefonu leidžiamas, jei žmogus stebi situaciją). Už tokį elgesį pėsčiajam gali grėsti 300 zlotų bauda, o už be priežasties stabdymą ar sustojimą važiuojamojoje dalyje – 50 zlotų.

    Galutinį vertinimą, ar vairuotojas elgėsi teisingai, patikrinimo atveju vis tiek priima policija, todėl tokiose situacijose svarbiausia – atsargumas ir blaivus situacijos įvertinimas.

  • Lodzėje ugniagesys partrenkė 64-erių moterį perėjoje: važiavo prieš eismą ir pažeidė draudimą

    Lodzėje žuvo 64 metų moteris, kuri ėjo per pažymėtą pėsčiųjų perėją, kai ją partrenkė ugniagesių automobilis. Smūgis buvo mirtinas – moteris mirė įvykio vietoje.

    Prie vairo sėdėjo 22 metų ugniagesys. Nelaimė įvyko spalio 5 dieną, popiet, netoli Baluckio turgaus rajono, Zgierskos gatvėje.

    Policijos pareigūnai tuomet skelbė, kad vairuotojas nepraleido pėsčiosios, buvusios perėjoje, ir dėl to įvyko tragiškas susidūrimas. Aplinkybės buvo aiškinamos prižiūrint prokurorui.

    Svarbi detalė – ugniagesių automobilis tuo metu nevyko į iškvietimą ir nevažiavo su įjungtais specialiaisiais signalais, todėl jam galiojo įprastos Kelių eismo taisyklės.

    Prokuratūra: ignoravo draudimą ir važiavo „prieš srautą“

    Praėjus beveik mėnesiui, prokurorai paskelbė naujas tyrimo detales. Nustatyta, kad 22 metų vairuotojas, važiuodamas nuo Flisackos gatvės Zgierskos gatvės link, nepaisė kelio ženklų.

    Tyrėjų duomenimis, jis ignoravo draudimą sukti į kairę ir atlikdamas manevrą įvažiavo į kelio atkarpą priešinga kryptimi, t. y. prieš eismą.

    Prokuratūra taip pat nurodo, kad vairuotojas neprivalėjo tikėtis „išimčių“ – artėdamas prie pėsčiųjų perėjos turėjo elgtis itin atsargiai ir praleisti pėsčiąją.

    Vairuotojui pareikšti įtarimai

    Lapkričio 3 dieną 22 metų ugniagesiui pareikšti įtarimai dėl eismo įvykio sukėlimo, pasibaigusio mirtimi. Per apklausą jis atsisakė duoti paaiškinimus.

    Jis tik nurodė, kad iš savo vietos prie vairo nematė per perėją ėjusios moters. Už tokį nusikaltimą Lenkijoje gresia nuo 6 mėnesių iki 8 metų laisvės atėmimo.

  • Lenkijoje svarstoma „apsauginė zona“ prie perėjų: aiškesni draudimai vairuotojams

    Lenkijoje svarstoma „apsauginė zona“ prie perėjų: aiškesni draudimai vairuotojams

    Lenkijoje svarstoma keisti taisykles prie pėsčiųjų perėjų – siūloma aiškiai apibrėžti, nuo kada vairuotojui pradeda galioti griežtesni ribojimai. Diskusijos centre atsidūrė idėja įvesti vadinamąją apsauginę zoną prieš perėją.

    Kaip rašo lenkų portalas „Auto Świat“, šį klausimą spalio 29 dieną aptarė prie Lenkijos prezidento kanceliarijos veikiantis Kelių eismo saugumo klausimų ekspertų kolektyvas. Tai patariamasis organas, teikiantis rekomendacijas dėl planuojamų teisės aktų pakeitimų.

    Per posėdį daug dėmesio skirta ir griežtesnei atsakomybei už žūtimis pasibaigusias avarijas, kai taisyklės pažeidžiamos itin šiurkščiai. Tokiai situacijai Lenkijoje siūloma numatyti naują nusikaltimo rūšį – vadinamąjį „kelio nužudymą“.

    Vis dėlto atskirai iškelta problema, kuri aktuali kasdieniams eismo dalyviams: dabartiniuose teisės aktuose vartojami terminai, pavyzdžiui, „artėjant prie perėjos“ ar draudimas lenkti „tiesiai prieš perėją“, nėra aiškiai apibrėžti. Dėl to vairuotojams dažnai neaišku, kur tiksliai prasideda draudimai, o po nelaimių ginčus tenka spręsti teismuose.

    Kas būtų „apsauginė zona“ prie perėjos

    Ekspertų siūlymas – nustatyti konkretų kelio ruožą prieš pėsčiųjų perėją, kuriame galiotų aiškios, vienodai visiems suprantamos taisyklės. Tokia „apsauginė zona“ būtų apibrėžta pagal atstumą, reikalingą automobiliui saugiai sustoti.

    Idėjos autoriai argumentuoja, kad zonos ilgis turėtų priklausyti nuo automobilio stabdymo kelio – kad vairuotojas spėtų sustoti iki perėjos be staigaus, avarinio stabdymo. Tai leistų tiksliau nusakyti, kur prasideda „jautriausia“ vieta prieš perėją.

    Taip pat aptarta, kaip tokį ruožą būtų galima žymėti. Vienas iš minimų variantų – zigzaginės linijos, panašios į naudojamas Jungtinėje Karalystėje, kurios vizualiai pabrėžia, kad artėjama prie perėjos ir čia taikomi papildomi ribojimai.

    Kol kas – tik siūlymai prezidentui

    Šiuo etapu aptartos idėjos dar nereiškia, kad taisyklės pasikeis artimiausiu metu. Ekspertų kolektyvas turi parengti rekomendacijas Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui, įvertindamas ir parlamente svarstomus projektus.

    Nurodoma, kad dalis pasiūlymų – ypač susijusių su pėsčiųjų saugumu perėjose – gali tapti pagrindu atskirai prezidento teisėkūros iniciatyvai, jei bus nuspręsta, kad šių sričių nepakankamai apima jau svarstomi teisės aktų pakeitimai.

  • Poznanėje ant perėjos rastas kruvinas 50-metis: policija sulaikė vyrą, aiškinasi tragedijos aplinkybes

    Pirmadienio rytą Poznanėje gyventojus sukrėtė pranešimas apie pėsčiųjų perėjoje rastą sunkiai sužalotą vyrą. Netrukus paaiškėjo, kad apie 50 metų asmuo neišgyveno, o policija sulaikė įtariamąjį ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

    Vyriškis buvo rastas pėsčiųjų perėjoje Sycowskos ir Trzebińskos gatvių sankirtoje. Pareigūnai nurodė, kad ant kūno matėsi sužalojimai kaklo ir krūtinės srityse, todėl iš karto buvo mobilizuotos papildomos pajėgos.

    „Maždaug 50 metų vyras turėjo sužalojimų kaklo ir krūtinės srityse“, – sakė Poznanės miesto policijos atstovas Łukaszas Paterskis.

    Policija patvirtino, kad įtariamasis jau sulaikytas, tačiau detales kol kas vertina atsargiai, kad nepakenktų tyrimui. Tokiais atvejais pareigūnai paprastai tikrina vaizdo kamerų įrašus, apklausia liudininkus ir vertina, ar įvykis galėjo būti susijęs su konfliktu, ar kitomis aplinkybėmis.

    Ne mažiau svarbi tyrimo dalis yra teismo medicinos ekspertizė, kuri padeda tiksliai nustatyti mirties priežastį ir sužalojimų pobūdį. Nuo šių išvadų priklauso, kokia teisinė kvalifikacija bus taikoma ir kokie kaltinimai gali būti pareikšti sulaikytam asmeniui.

    Įvykis vėl atkreipė dėmesį į pėsčiųjų perėjų saugumą ir tai, kaip greitai viešose vietose nutinkantys incidentai gali baigtis tragedija. Policija ragina liudininkus, mačiusius įvykį ar turinčius bet kokios naudingos informacijos, kreiptis į pareigūnus.

  • Ši zebra dviratininkams – spąstai: viena ženklinimo detalė ir bauda iki 23 eurų

    Ši zebra dviratininkams – spąstai: viena ženklinimo detalė ir bauda iki 23 eurų

    Mieste tai nutinka dažnai: dviračių takas staiga baigiasi, prieš akis – pėsčiųjų perėja, o kitoje gatvės pusėje dviračių infrastruktūra tęsiasi. Daug kas instinktyviai pervažiuoja kelis metrus per zebroje pažymėtą perėją, bet būtent čia dviratininkų laukia dažniausia klaida.

    Pagal kelių eismo taisykles įprasta pėsčiųjų perėja nėra dviračių tako tęsinys. Dviratis laikomas transporto priemone, todėl per pėsčiųjų perėją važiuoti negalima – ją reikia kirsti nulipus ir persivedus dviratį.

    Didžiausia „spąstų“ dalis ta, kad ne kiekviena vieta, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį, suteikia teisę važiuoti nesustojant. Teisė pervažiuoti atsiranda tik tada, kai šalia pėsčiųjų perėjos įrengta ir aiškiai pažymėta dviračių pervaža, o ženklinimas nurodo, kad ši vieta skirta dviratininkams.

    Jei matote tik klasikinę zebros perėją, situacija nesikeičia net ir tada, kai abiejose gatvės pusėse yra dviračių takai ar juostos. Vien tai, kad dviračių maršrutas tęsiasi už perėjos, automatiškai nepadaro pėsčiųjų perėjos dviračių pervaža.

    Už važiavimą dviračiu per pėsčiųjų perėją gali būti skiriama 50–100 zlotų bauda, tai yra maždaug 12–23 eurai. Svarbu tai, kad pažeidimas fiksuojamas dėl paties važiavimo per perėją fakto, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu joje buvo pėsčiųjų ir kiek trumpas buvo atstumas.

    Šis draudimas grindžiamas ir saugumu: dviratininkas perėjoje gali atsirasti gerokai greičiau nei pėsčiasis, todėl vairuotojui lieka mažiau laiko sureaguoti. Rizika ypač išauga, kai dviratininkas į važiuojamąją dalį įrieda staigiai, iš šaligatvio ar užstojančių kliūčių.

    Yra ir išimtis vaikams: jaunesni nei 10 metų dviratininkai teisės aktuose laikomi pėsčiaisiais, todėl gali važiuoti šaligatviu ir kirsti gatvę pėsčiųjų perėjoje. Tačiau kartu važiuojantis suaugusysis tokios pačios teisės neturi ir prie įprastos zebros perėjos privalo nulipti nuo dviračio.

    Praktiška taisyklė paprasta: jei prieš jus tik pėsčiųjų perėja, dviratį reikia persivesti. Jei greta aiškiai įrengta dviračių pervaža ir ženklinimas ją nurodo, galima tęsti važiavimą, tačiau tik per pervažą, o ne per pėsčiųjų perėją.

  • Išsukate iš žiedo ir net nepastebite? Viena klaida kainuoja 340 eurų ir 15 taškų

    Išsukate iš žiedo ir net nepastebite? Viena klaida kainuoja 340 eurų ir 15 taškų

    Nuo 2021 metų birželio vairuotojams sugriežtinta pareiga praleisti pėsčiuosius perėjose: pirmumas taikomas ne tik jau einančiam per perėją, bet ir tam, kuris aiškiai ketina žengti į ją. Dėl to išsukant iš žiedinės sankryžos rizikingiausia klaida tampa dėmesio nukreipimas į automobilių srautą, o ne į perėją šalia išvažiavimo.

    Išsukant iš žiedo vairuotojas privalo įvertinti pėsčiojo ketinimą ir daugeliu atvejų sustoti. Praktikoje būtent žieduose dažnai nutinka taip, kad vairuotojas žiūri į veidrodėlius, ieško tarpo įsilieti į eismą ir per vėlai pamato pėsčiąjį, kuris jau artėja prie perėjos.

    Už nepraleistą pėsčiąjį perėjoje Lenkijoje numatyta ne mažesnė kaip 1 500 zlotų bauda, tai yra apie 340 eurų, ir 15 baudos taškų. Jei toks pats pažeidimas pakartojamas per dvejus metus nuo ankstesnės baudos įsiteisėjimo, sankcija didėja iki 3 000 zlotų, tai yra apie 680 eurų, o taškų skaičius nesikeičia.

    Didelės baudos numatytos ne tik už patį nepraleidimą. Jos taikomos ir už pavojingus veiksmus prie perėjos, pavyzdžiui, lenkimą perėjoje ar prieš pat ją, apvažiavimą automobilio, kuris sustojo praleisti pėsčiojo, taip pat važiavimą per pėsčiųjų taką ar pačia perėja, kai to daryti negalima.

    Jei aplinkybės aiškios, dažniausiai skiriama bauda administracine tvarka. Tačiau atsisakius ją priimti arba pareigūnams įvertinus situaciją kaip rimtą, byla gali keliauti į teismą, o tuomet išauga rizika sulaukti griežtesnės sankcijos, įskaitant teisės vairuoti apribojimą.

    Teismas teisės vairuoti atėmimą ar draudimą vairuoti gali skirti kaip papildomą priemonę, jei vairuotojo veiksmai sukėlė didelę grėsmę pėsčiajam. Tokios situacijos ypač tikėtinos, kai pėsčiojo nesimato dėl prasto apšvietimo, užstatytų automobilių, reklamos stendų ar kai vairuotojas į perėją įvažiuoja dar net neįsitikinęs, kad ji laisva.

    Jeigu dėl nepraleidimo įvyksta partrenkimas, teisinės pasekmės gali būti gerokai rimtesnės nei bauda ir taškai. Sunkesni sužalojimai ar mirtis tokiose bylose paprastai vertinami jau kaip baudžiamoji atsakomybė, o sprendžiant dėl bausmės reikšmę turi ir vairuotojo elgesys, ir greitis, ir matomumo sąlygos.

    Saugaus elgesio taisyklė paprasta: prieš išsukant iš žiedo reikia sąmoningai patikrinti perėją ir šaligatvio zoną, net jei atrodo, kad pėsčiųjų nėra. Jei žmogus stovi prie bortelio ir aiškiai ruošiasi eiti, saugiausias sprendimas yra sustoti ir leisti jam pereiti, o tik tada užbaigti manevrą.

  • Pėstieji jau perėjo „zebrą“: ar galite važiuoti toliau? Už klaidą – apie 340 eurų bauda

    Pėstieji jau perėjo „zebrą“: ar galite važiuoti toliau? Už klaidą – apie 340 eurų bauda

    Situacija pažįstama daugeliui: sustojate prie pėsčiųjų perėjos, pėstieji pereina prieš automobilio kapotą ir jau atsiduria gretimoje eismo juostoje. Dalis vairuotojų tokiu momentu suabejoja, ar galima pajudėti iš karto, ar privalu laukti, kol žmonės visiškai pasieks šaligatvį.

    Bendras principas kelių eismo taisyklėse aiškus: vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius, esančius perėjoje arba į ją žengiančius. Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojo veiksmai negali priversti pėsčiojo sustoti, sulėtinti žingsnio ar skubėti, kad išvengtų automobilio.

    Todėl, kai pėstieji jau perėjo prieš jūsų automobilį ir toliau juda tolyn perėja, o pajudėjimas jų nebepriverstų keisti tempo ar krypties, teoriškai galite važiuoti. Vis dėlto tai nėra signalas staigiai spausti akseleratorių, nes rizikingų niuansų tokiose situacijose būna dažnai.

    Kada pajudėti vis dar pavojinga?

    Didžiausia klaida – pajudėti akimirksniu, vos pėstieji kerta jūsų automobilio priekį. Saugiau palaukti trumpą momentą, kol jie nutols kelis žingsnius, nes žmogus gali netikėtai sustoti, apsisukti ar grįžti atgal, pavyzdžiui, jei kas nors iškrito iš kišenės.

    Kita dažna rizika – kiti pėstieji, kurie į perėją įžengia po kelių sekundžių. Vairuotojas, stebėdamas jau einančius žmones, gali nepastebėti naujai priėjusio pėsčiojo, ypač jei matomumą riboja stovintys automobiliai, reklaminiai stendai ar tamsus paros metas.

    Pajudėjimas turi būti lėtas ir švelnus, išlaikant budrumą perėjos zonoje. Net jei pagal situaciją pėstiesiems netrukdote, agresyvus startas didina avarijos tikimybę ir apsunkina jūsų galimybes laiku sustoti, jei kas nors pasikeičia.

    Kokios pasekmės gresia vairuotojui?

    Jei vairuotojas nepraleidžia pėsčiojo perėjoje arba sudaro pavojų, atsakomybė gali būti griežta. Pagal pateiktą pavyzdį, bauda už tokį pažeidimą gali siekti 1 500 Lenkijos zlotų, tai yra apie 340 eurų, taip pat gali būti skiriami baudos taškai.

    Svarbu suprasti, kad kiekvienas atvejis vertinamas pagal faktines aplinkybes: matomumą, greitį, atstumą, pėsčiųjų elgesį ir tai, ar vairuotojo veiksmai vertė pėsčiuosius keisti judėjimą. Todėl net ir „leidžiama“ situacija gali tapti pažeidimu, jei pajudate neįsitikinę, kad saugu.

    Reikalavimai galioja ir pėstiesiems

    Nors didesnė atsakomybė tenka vairuotojams, pėstieji taip pat turi pareigų. Jiems draudžiama žengti į važiuojamąją dalį tiesiai prieš artėjančią transporto priemonę, kai tai akivaizdžiai nesaugu.

    Taip pat galioja ribojimai dėl elektroninių įrenginių naudojimo perėjoje, jei tai mažina situacijos stebėjimą. Kitaip tariant, dėmesį prikaustantis rašymas ar vaizdo žiūrėjimas gali tapti pavojingu įpročiu, ypač intensyvaus eismo vietose.

    Vairuotojams svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: prie perėjos artėkite mažesniu greičiu ir pajudėkite tik tada, kai akivaizdžiai nebekuriate rizikos. Kelios papildomos sekundės dažnai kainuoja mažiau nei bauda ar avarinė situacija.

  • Vienas neatsargus statymas prie perėjos kainuos brangiai: taisyklė, kurią pamiršta daugelis

    Vienas neatsargus statymas prie perėjos kainuos brangiai: taisyklė, kurią pamiršta daugelis

    Planuojant statyti automobilį šalia pėsčiųjų perėjos, svarbiausia nepamiršti atstumo. Kelių eismo taisyklės numato, kad sustoti ar stovėti draudžiama pačioje pėsčiųjų perėjoje, taip pat arčiau nei 10 metrų iki jos.

    Ši nuostata taikoma ir dviračių pervažoms, nes logika ta pati: vairuotojui ir pėsčiajam turi išlikti pakankamas matomumas. Paliktas automobilis prie pat perėjos dažnai užstoja vaizdą ir sukuria situaciją, kai pėsčiasis į žingsnį išeina staiga, o vairuotojas jo pamato per vėlai.

    Yra ir atvejų, kai apribojimas gali galioti ne tik prieš perėją, bet ir už jos. Tai ypač aktualu dvipusio eismo gatvėse, kai kiekviena kryptis turi po vieną eismo juostą, o neteisingai pastatytas automobilis trukdo apvažiuoti ir verčia rizikingai išvažiuoti į priešpriešinę juostą.

    Vis dėlto taisyklės nenumato baudos, jei transporto priemonė sustabdyta priverstinai dėl eismo sąlygų ar reikalavimų, pavyzdžiui, sustojus spūstyje ar praleidžiant pėsčiuosius. Kitaip tariant, skirtumas paprastas: priverstinis sustojimas nėra tas pats, kas sąmoningas parkavimas draudžiamoje vietoje.

    Už automobilio pastatymą per arti perėjos gali grėsti bauda ir baudos taškai, o trukdantis ar matomumą ribojantis automobilis gali būti pašalintas priverstinai. Tokiu atveju prie baudos prisideda ir transportavimo bei saugojimo išlaidos, kurios galutinę sumą gali padidinti kelis kartus.

    Kad išvengtumėte nemalonumų, verta prisiminti paprastą taisyklę: 10 metrų yra maždaug 13–14 įprastų žingsnių. Jei kyla abejonių, saugiau automobilį perstatyti toliau, nes net keli papildomi metrai gali reikšti didesnį saugumą perėją kertantiems žmonėms.

  • Telefonas rankoje per perėją: kada gresia 65 eurų bauda ir ką sprendžia policininkas

    Telefonas rankoje per perėją: kada gresia 65 eurų bauda ir ką sprendžia policininkas

    Kelių eismo taisyklės pėstiesiems tiesiogiai nedraudžia laikyti telefono rankoje kertant pėsčiųjų perėją. Tačiau atsakomybė gali kilti tada, kai naudojimasis įrenginiu realiai sumažina galimybę stebėti kelią ir aplinką.

    Praktikoje pažeidimu dažniausiai laikomos situacijos, kai pėsčiasis rašo žinutes, naršo internete, žiūri vaizdo įrašus ar kitaip įsitraukia taip, kad nebekontroliuoja eismo. Svarbiausias kriterijus yra ne pats telefonas, o tai, ar žmogus dėl jo tampa neatidus ir nebegali laiku sureaguoti.

    Jeigu prieš žengiant į važiuojamąją dalį pėsčiasis padeda telefoną, nutraukia veiksmą ekrane ir pereidamas stebi eismą, vien tai, kad įrenginys liko rankoje, paprastai nelaikoma pažeidimu. Panašiai vertinamas ir pokalbis telefonu, jei žmogus toliau stebi situaciją ir elgiasi atsargiai.

    Atskirai nebaudžiama ir už tai, kad pėsčiasis per perėją eina su ausinėmis, tačiau rizika atsiranda, kai dėl jų ar telefono žmogus akivaizdžiai nebegirdi ar nemato, kas vyksta šalia. Tokiais atvejais pareigūnai vertina konkrečią situaciją ir elgesį, o ne patį faktą, kad naudojamas įrenginys.

    Už netinkamą naudojimąsi telefonu kertant važiuojamąją dalį gali būti skiriama 65 eurų bauda. Dažniausiai daugiausia aiškumo suteikia vaizdo medžiaga, pavyzdžiui, miesto stebėjimo kamerų įrašai ar automobilio vaizdo registratorius, kuriuose matyti, ar pėsčiasis iš tiesų buvo praradęs dėmesį.

    Sprendžiant dėl atsakomybės, reikšmės gali turėti ir kitos aplinkybės: ar žmogus nėjo degant draudžiamam šviesoforo signalui, neėjo neleistinoje vietoje, ar nesukėlė pavojaus sau ir kitiems. Tokiose situacijose pareigūnai paprastai vertina visą pažeidimų visumą, o ne vien telefoną rankoje.

    Jeigu pėsčiasis mano, kad bauda paskirta nepagrįstai, jis turi teisę jos nepriimti, o tuomet klausimas sprendžiamas teisme. Tokiu atveju vertinami visi surinkti įrodymai ir nustatoma, ar iš tiesų buvo pažeistos taisyklės.