CP v2

Tag: Pėsčiųjų perėjos

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Daugeliui pėsčiųjų mygtukas prie šviesoforo atrodo paprastas būdas greičiau sulaukti žalios šviesos. Tačiau dalyje miestų jis veikia tik iš dalies arba išvis neturi jokios įtakos signalų keitimo logikai.

    Tokie įrenginiai dažnai vadinami placebo mygtukais, nes sukuria kontrolės pojūtį, nors realaus poveikio eismo valdymui nesuteikia. Praktikoje viskas priklauso nuo sankryžos tipo, paros meto ir to, kaip suprogramuotas valdiklis.

    Kaip mygtukai turėtų veikti

    Klasikinis pėsčiųjų mygtukas siunčia užklausą šviesoforo valdikliui, kad būtų įtrauktas pėsčiųjų perėjimo etapas. Mažiau apkrautose vietose tai gali reikšti, kad po kelių sekundžių ar po trumpo intervalo užsidegs žalia šviesa.

    Šiuolaikinėse sistemose mygtukas dažnai veikia kaip signalas, kad perėjoje išvis yra laukiančių žmonių. Jei niekas nepaspaudė, pėsčiųjų fazė gali būti praleidžiama, kad būtų palaikomas sklandesnis automobilių srautas.

    Dalis mygtukų turi papildomų funkcijų, susijusių su prieinamumu, pavyzdžiui, vibruojantį ar garsinį patvirtinimą. Tokie sprendimai padeda regos negalią turintiems žmonėms suprasti, kada saugu eiti.

    Kada mygtukas nieko nekeičia

    Didelio intensyvumo sankryžose, ypač centruose ir piko metu, eismas dažnai valdomas iš anksto nustatytais ciklais. Tokiu atveju pėsčiųjų etapas vis tiek įvyksta pagal grafiką, o mygtuko paspaudimas realiai nepakeičia laukimo trukmės.

    Kitur mygtukas veikia sąlygiškai: jei jo nepaspausite, žalia pėstiesiems gali ir neužsidegti, tačiau paspaudus sistema tik pažymi užklausą ir įgyvendina ją tik pasibaigus einamajam ciklui. Žmogui tai dažnai atrodo kaip neveikiantis mygtukas, nes pokyčio tenka laukti.

    Pasitaiko ir paprastesnė priežastis: techniniai gedimai arba sąmoningai atjungti įrenginiai, kurie fiziškai palikti vietoje. Tokiais atvejais mygtukas gali spaustis ir net „spragtelėti“, bet valdiklio išvis nepasiekia jokio signalo.

    Placebo efektas ir kiti pavyzdžiai

    Eismo valdymo ekspertai ir miestų infrastruktūros prižiūrėtojai neretai pripažįsta psichologinį aspektą: galimybė ką nors paspausti mažina nekantrumą ir konfliktų riziką prie perėjų. Dėl to kai kur mygtukai išlieka net tada, kai sistema dirba automatiškai.

    Panašus reiškinys žinomas ir kitur, pavyzdžiui, liftuose, kur durų uždarymo mygtukas kai kuriuose modeliuose veikia tik techniniame ar avariniame režime. Taip pat minimi pastatų termostatai, kurie kartais suteikia tik valdymo iliuziją, nors temperatūrą nustato centralizuota sistema.

    Jei norite suprasti, ar konkrečioje perėjoje mygtukas turi prasmę, atkreipkite dėmesį į jo reakciją ir sankryžos logiką. Jei po paspaudimo užsidega indikatorius arba girdisi patvirtinimo signalas, dažniausiai užklausa bent jau užregistruojama, net jei rezultato teks palaukti.

  • Visagino savivaldybė atsako į kritiką: kada bus tvarkoma Kosmoso gatvė ir perėjos mieste

    Visagino savivaldybė atsako į kritiką: kada bus tvarkoma Kosmoso gatvė ir perėjos mieste

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė paaiškinimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kuri, anot savivaldybės, neatitinka faktų. Įraše detalizuojami keli miesto infrastruktūros projektai ir sprendimai, kurie pastaruoju metu sulaukė gyventojų klausimų.

    Kosmoso gatvės rekonstrukcija

    Savivaldybės teigimu, Kosmoso gatvės rekonstrukcijos projektavimas pradėtas 2025 metais. Projektavimo paslaugos įsigytos už 149 919 eurų, o kaina, kaip nurodoma, per procesą nekito.

    Projektą ekspertizei planuojama pateikti iki 2026 metų liepos 1 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad numatytas vienas darbų etapas, o įgyvendinimas planuojamas 2026–2027 metais.

    Pagal pateiktą informaciją, Kosmoso ir Parko gatvių sankryžoje turėtų atsirasti žiedinė sankryža. Taip pat numatoma rekonstruoti pačią Kosmoso gatvę, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takus bei atnaujinti lietaus nuotekų sistemą.

    Gatvių būklė ir rangovų atsakomybė

    Savivaldybė akcentuoja, kad statybos darbų rangovai privalo laikytis reikalavimų ir atsakyti už žalą infrastruktūrai, jei ji padaroma darbų metu. Kartu pabrėžiama, kad gatvių nusidėvėjimą lemia ne vien statybos, bet ir bendras eismo intensyvumas bei oro sąlygos.

    Administracija nurodo, kad 2025 metais prieš įvažiavimus į Visaginą įrengti kelio ženklai Nr. 304 Krovininių automobilių eismas draudžiamas. Taip siekiama mažinti kelių dangos dėvėjimąsi.

    Pasak savivaldybės, gatvių būklė yra stebima, o nustačius pažeidimus bus sprendžiama dėl jų pašalinimo ir atsakomybės taikymo. Administracija tikina, kad situaciją vertina atsakingai ir sprendimus priims pagal kompetenciją.

    Saugumo salelės ir keliai į Visaginą

    Aiškindama dėl saugumo salelių, savivaldybė teigia, kad jos įrengtos pritaikant pėsčiųjų perėjas žmonėms su negalia. Administracijos vertinimu, po šių sprendimų tose perėjose nebuvo partrenktas nė vienas gyventojas, todėl daroma išvada, kad priemonė pasiteisino.

    Tačiau 2026 metais, kaip skelbiama, planuojama sutvarkyti dar 15 pėsčiųjų perėjų, pritaikant jas asmenims su negalia, ir nė vienoje iš jų saugumo salelių neketinama įrengti. Savivaldybė pabrėžia, kad darbai atliekami pagal Lietuvos teisės aktus.

    Kalbėdama apie kelius, vedančius į Visaginą, savivaldybė primena, kad keliai Nr. 1417, Nr. 113 ir Nr. 5 348 priklauso AB „Via Lietuva“, kuri juos prižiūri ir organizuoja remontą. Administracija pabrėžia, kad prioritetines rekonstrukcijos ir remonto eiles sudaro AB „Via Lietuva“ pagal teisės aktus, o savivaldybė šių eilių tiesiogiai paveikti negali.

    Taip pat nurodoma, kad kelias Nr. 1417 buvo įtrauktas į rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę, patvirtintą 2022 metais tuometės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu. Savivaldybė tvirtina, kad mero anksčiau pateikta informacija šiuo klausimu buvo tiksli.

    Administracija taip pat pateikė argumentus dėl žiedinės sankryžos į individualių namų kvartalą. Teigiama, kad planuojant naują ar rekonstruojant infrastruktūrą būtina numatyti sujungimus su esamais keliais, o kvartalo gatvė turi turėti jungtį su valstybiniu keliu.

    Savivaldybė aiškina, kad esamos nuovažos nebuvo, todėl 2024 metų rugpjūčio 27 dieną AB „Via Lietuva“ sušaukė koordinavimo komisijos posėdį, kuriame pristatyti sankryžos sprendiniai ir tyrimai. Komisija, pasak administracijos, pritarė žiedinės sankryžos įrengimui dėl eismo saugumo ir patogesnio judėjimo.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, projekte numatytos ir dvi autobusų stotelės, pėsčiųjų perėjos bei dalis dviračių tako, kuris turėtų sujungti miestą su sankryža. Taip pat žadama sutvarkyti nuovažą link garažų, dėl kurios kasmet sulaukiama skundų dėl duobių.

    Individualių namų kvartalas ir Sedulinos prospektas

    Administracija pabrėžia, kad savivaldybė tvarko viešąją infrastruktūrą, o ne privačius sklypus. Nurodoma, kad individualių namų kvartalo gatvės yra miesto gatvių tinklo dalis, todėl jų įrengimas ir priežiūra yra savivaldybės kompetencija.

    Pasak savivaldybės, tokie darbai reikalingi saugesniam eismui, patogesniam susisiekimui ir tinkamam paviršinio vandens nuvedimui. Kartu primenama, kad privatūs asmenys atsako už savo sklypų ir privačios infrastruktūros tvarkymą.

    Administracija nurodo, kad individualių namų kvartalo infrastruktūros projektavimas pradėtas 2024 metais, o projektavimo kaina siekia 407 528 eurus su PVM. Projekto įgyvendinimo darbų kaina, kaip teigiama, paaiškės po viešųjų pirkimų.

    Savivaldybė taip pat pateikė informaciją apie Sedulinos prospekto atkarpos nuo Parko gatvės iki Visagino gatvės rekonstrukciją. Projektas finansuotas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų ES investicijų programą.

    Nurodoma, kad bendra projekto kaina, įskaitant inžinerines paslaugas, sudarė 3 365 929 eurus, o savivaldybės prisidėjimas siekė 272 913 eurų. Papildomai savivaldybė skyrė 1 077 304 eurus gretimoms teritorijoms sutvarkyti, už šias lėšas, kaip teigiama, rekonstruota apie 3 540 kvadratinių metrų kietųjų dangų.

    Visagino savivaldybės administracija skelbia, kad pateikta informacija ir vizualinė medžiaga yra parengta pačios administracijos. Savivaldybė ragina gyventojus remtis patikrintais duomenimis ir žada teikti atnaujinimus, kai projektai pereis į kitus etapus.

  • Zarasuose atnaujinamas pėsčiųjų perėjų ženklinimas: darbai vyks gegužę, numatytos ir naujos perėjos

    Zarasuose atnaujinamas pėsčiųjų perėjų ženklinimas: darbai vyks gegužę, numatytos ir naujos perėjos

    Zarasuose pradedami pėsčiųjų perėjų horizontalaus ženklinimo atnaujinimo darbai. Savivaldybė informuoja, kad perėjos tradiciškai perdažomos gegužę, kai oro sąlygos tampa stabilesnės ir dangos būklė leidžia užtikrinti kokybišką rezultatą.

    Šiemet darbus atliks UAB „Nomera“. Planuojama, kad darbai vyks dvi dienas, tačiau grafikas gali keistis, jei sutrukdys lietus ar per didelė drėgmė.

    Bus atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, esančios vietinės reikšmės keliuose ir miesto gatvėse, už kurių priežiūrą atsakinga Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybė primena, kad valstybinės reikšmės keliuose esančių perėjų ženklinimą organizuoja kitos institucijos.

    Taip pat numatoma įrengti naujas pėsčiųjų perėjas dviejose miesto vietose. Jos planuojamos S. Nėries, Smėlynės ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje bei Vytauto ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje.

    Atnaujintas ženklinimas gerina perėjų matomumą ir eismo organizavimą, ypač prastėjančio matomumo sąlygomis ar intensyvesnio eismo metu. Vairuotojai prašomi darbų zonoje būti atidesni, laikytis laikinų ribojimų ir pasirinkti saugų greitį, o pėstieji raginami prieš žengiant į perėją įsitikinti, kad eiti saugu.

    Informaciją pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Kretingos rajone keičiasi eismo organizavimas: panaikins STOP ženklą ir planuoja naujas saugumo priemones

    Komisija įvertino gyventojų prašymus

    Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija gegužės pradžioje svarstė gyventojų, įmonių ir įstaigų pateiktus prašymus dėl eismo organizavimo. Daugiausia dėmesio skirta kelio ženklų įrengimui ar keitimui, greičio ribojimo priemonėms ir pėsčiųjų saugumui.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus eismo situaciją, matomumą sankryžose bei praktines problemas, su kuriomis kasdien susiduria vairuotojai ir pėstieji. Dalį priemonių planuojama įgyvendinti bendradarbiaujant su AB „Via Lietuva“.

    STOP ženklas bus panaikintas

    Kretingoje, Dvaro ir Tvenkinio gatvių sankryžoje, nuspręsta panaikinti įrengtą STOP ženklą. Savivaldybės vertinimu, sankryžoje yra prastas matomumas, o ženklo dažnai nepaisoma, todėl kyla avarinių situacijų.

    Panaikinus STOP ženklą, sankryža taps lygiareikšmė, o vairuotojai turės vadovautis dešinės rankos taisykle. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins didesnį atidumą visame Dvaro gatvės kvartale nuo Žemaitės alėjos tvenkinių pusės link iki Padvarių.

    Daugiau ženklų ir ribojimų mieste

    Kretingos mieste, Pasieniečių gatvės 4-ojo daugiabučio namo kieme, numatyta įrengti kelio ženklą Neįgalieji. Tokia priemonė skirta aiškiai pažymėti rezervuotą vietą ir sumažinti konfliktines situacijas kiemuose.

    Taip pat pritarta, kad abiejose Šventosios gatvės pusėse AB „Via Lietuva“ įrengtų kelio ženklus Sustoti draudžiama. Pirmojoje eismo juostoje paliekami automobiliai trukdo sklandžiam eismui ir apsunkina gatvės priežiūros darbus.

    Greičio mažinimas ir darbai rudenį

    Kurmaičiuose, Akmenos gatvėje, planuojama inicijuoti greičio mažinimo kalnelio įrengimą. Savivaldybė ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“, tačiau prieš tai bus prašoma šalia gyvenančių gyventojų sutikimo.

    Komisija taip pat pritarė, kad spalio mėnesį tvarkymo darbų metu būtų uždaryta geležinkelio pervaža Briedžio gatvėje Kretingoje. Apie tikslią datą ir numatytas apylankas žadama informuoti artėjant darbams.

    Naujas šaligatvis, perėja ir papildomi ženklai

    Taikos gatvėje Kretingoje, ties 61 ir 64 sklypais, nuspręsta įrengti šaligatvį ir pėsčiųjų perėją. Nors atkarpoje nuo Melioratorių iki Taikos ir J. Jablonskio gatvių sankryžos jau yra pėsčiųjų ir dviračių takas, kirtimas į kitą kelio pusę, savivaldybės vertinimu, kelia riziką pėstiesiems ir dviratininkams.

    Savanorių ir Topolių gatvių sankryžoje planuojama įrengti trūkstamą kelio ženklą Pagrindinis kelias. Dėl prasto matomumo savivaldybė taip pat ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“ dėl papildomų eismo saugumo priemonių Savanorių ir Vilniaus gatvių sankryžoje.

  • Kauno rajone atnaujins dešimtis pėsčiųjų perėjų: daugiau apšvietimo, salelių ir lėtinimo priemonių

    Kauno rajone šiais metais numatyta atnaujinti dalį pėsčiųjų perėjų valstybinės reikšmės keliuose. Darbai orientuoti į didesnį eismo saugumą ir patogesnes sąlygas pėstiesiems intensyvesnio eismo atkarpose bei gyvenvietėse.

    Planuojama diegti kryptinį perėjų apšvietimą, gerinti matomumą ir įrengti eismo saugos saleles. Taip pat bus taikomos greičio mažinimo priemonės, kurios turėtų sumažinti riziką vietose, kur pėstieji kelią kerta dažniausiai.

    Numatoma ir infrastruktūrą pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia, kad perėjos būtų aiškiau atpažįstamos ir saugiau naudojamos. Tokie sprendimai dažniausiai apima taktilinius paviršius bei aiškesnį pėsčiųjų judėjimo nukreipimą link perėjos.

    Kur bus tvarkomos perėjos

    Domeikavoje planuojami darbai Vandžiogalos plente ties Vandžiogalos pl. 108 ir 46, taip pat ties Mildos g. 5, Slėnio g. 27, Naujojo gyvenimo g. 1B ir Bažnyčios g. 1. Keliuose taškuose perėjos numatytos ir pačiame Vandžiogalos plento ruože.

    Garliavoje perėjos bus atnaujinamos Garliavos plente ties 41 ir 208 numeriais, taip pat Vytauto gatvėje ties 184, 105A, 67, 39 ir 36, 17 ir 20 numeriais. Į sąrašą įtraukta ir Marijampolės g. 4 esanti perėja.

    Raudondvaryje darbai suplanuoti J. Naujalio gatvėje ties 10 numeriu, o taip pat Naujalio gatvėje ties 12, 20, 27, 57 ir 87 numeriais. Tikimasi, kad atnaujinimai pagerins pėsčiųjų matomumą ir sumažins pavojingų situacijų tikimybę.

    Programa vykdoma visoje šalyje

    Pėsčiųjų perėjų atnaujinimo darbai Kauno rajone vykdomi įgyvendinant AB „Via Lietuva“ eismo saugos gerinimo programą. Tokios priemonės keliuose paprastai diegiamos remiantis avaringumo duomenimis, eismo intensyvumu ir pėsčiųjų srautais, siekiant nuosekliai mažinti skaudžių įvykių riziką.