Tag: Pėsčiųjų perėjos

  • 78 proc. vairuotojų pastebi vaikus su telefonu prie perėjų: ekspertai įspėja apie riziką

    Mokslo metų pradžioje į gatves sugrįžus tūkstančiams savarankiškai į mokyklas keliaujančių vaikų, vis dažniau fiksuojama pavojinga tendencija – dėmesys kelyje nukrypsta į telefoną. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 78 proc. vairuotojų dažnai pastebi vaikus, einančius gatve ar per pėsčiųjų perėją žiūrint į ekraną.

    Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. žmonių mano, jog telefono naudojimas kelia realią grėsmę vaikų saugumui eisme. Pasak „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės Aurelijos Kazlauskienės, šią riziką didina kasdieniai įpročiai, kai ekranas tampa nuolatiniu dėmesio traukos objektu net situacijose, kuriose būtinas maksimalus budrumas.

    Iki nelaimės – akimirka

    Didžiausia rizika, anot ekspertų, kyla prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžose, taip pat prie išvažiavimų iš kiemų ar mokyklų teritorijų, kur matomumą dažnai riboja sustatyti automobiliai. Tokiose vietose eismo situacija gali pasikeisti per sekundes, o trumpas žvilgsnis į ekraną gali tapti lemtingu.

    „Pažvelgti į žinutę ar trumpam nukreipti akis į ekraną gali atrodyti kaip nereikšmingas įprotis, tačiau eismo situacija per tą laiką gali staigiai pasikeisti“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikui, kuris eina žiūrėdamas į telefoną, sunkiau įvertinti automobilio greitį ir atstumą, o taip pat – įsitikinti, ar vairuotojas jį mato. Vairuotojams toks vaiko elgesys turėtų būti papildomas signalas sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam žingsniui į važiuojamąją dalį.

    Suaugusiųjų pavyzdys veikia labiausiai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikų sauga eisme priklauso ne tik nuo taisyklių mokėjimo, bet ir nuo realių įpročių, kuriuos jie perima stebėdami suaugusiuosius. Jei tėvai ar globėjai patys prie perėjos tikrina telefoną, vaikai tokį elgesį linkę laikyti norma.

    „Jei norime, kad vaikai prie perėjos padėtų telefoną į šalį, verta parodyti tą patį elgesį patiems – juk pirmoji saugaus eismo pamoka vyksta ne mokykloje, o realiame gyvenime“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Praktikoje tai reiškia paprastus veiksmus: telefoną prieš kertant gatvę padėti į kišenę ar kuprinę, sustoti prie perėjos, apsižvalgyti į abi puses ir užmegzti akių kontaktą su vairuotoju. Tokie įpročiai mažina riziką, kai dėl išsiblaškymo neįvertinama artėjančio automobilio trajektorija.

    Rugsėjį galioja nemokama apsauga

    „Lietuvos draudimas“ praneša visą rugsėjį nemokamai apdraudžiantis visus šalies moksleivius, kurių Lietuvoje yra iki 350 tūkst. Draudimo apsauga automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, o draudimo suma siekia iki 5 tūkst. eurų.

    Pasak bendrovės, patekus į eismo įvykį tėvams ar globėjams reikia pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ kanaluose arba susisiekti su specialistais trumpuoju telefonu 1828. Nurodoma, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra įvykio kaltininkas.

    Reprezentatyvų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2026 metais liepą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų iš skirtingų šalies vietovių.

  • Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Zebra ant dviračių tako klaidina: kada pirmumas pėsčiajam, o kada turi praleisti jis pats?

    Dviračių takai Lietuvoje dažnai įrengiami greta šaligatvių, todėl pėsčiųjų ir dviratininkų srautai nuolat kertasi. Dalis žmonių įsitikinę, kad bet kokia ant tako nupiešta zebra automatiškai reiškia pėsčiojo pirmumą, tačiau taip yra ne visada.

    Pirmiausia svarbu suprasti, kas laikoma oficialia pėsčiųjų perėja. Perėja yra tada, kai ji pažymėta atitinkamais kelio ženklais, o horizontalus ženklinimas ant dangos tik papildo informaciją, bet jos savaime nesukuria.

    Kada pėsčiasis turi pirmumą?

    Jei per dviračių taką įrengta pėsčiųjų perėja ir ji pažymėta kelio ženklu, dviratininkas privalo sulėtinti, prireikus sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Tokiu atveju pėsčiajam leidžiama kirsti taką per perėją, tačiau jis vis tiek turi elgtis atsargiai ir įsitikinti, kad yra pastebėtas.

    Praktikoje pėsčiųjų perėjos per dviračių takus ne visur įrengiamos vienodai, todėl painiava kyla ten, kur žmonės vadovaujasi vien dažais ant asfalto. Saugiausia taisyklė pėsčiajam paprasta: jei nėra aiškių ženklų, nereikėtų aklai tikėtis, kad dviratininkas privalės sustoti.

    Kada zebra nereiškia perėjos?

    Miesto infrastruktūroje pasitaiko vietų, kur ant dviračių tako pažymėtos juostos ar išskirtas kirtimas, bet nėra perėją patvirtinančių kelio ženklų. Tokie sprendimai paprastai skirti atkreipti dėmesį ir padėti organizuoti srautus, tačiau teisiškai pėsčiajam jie ne visada suteikia pirmumo.

    Tokiose vietose pėsčiasis turėtų praleisti važiuojančius dviračius ir tik tada kirsti taką, kai tai saugu. Dviratininkas, savo ruožtu, privalo pasirinkti saugų greitį ir būti pasiruošęs netikėtam pėsčiojo žingsniui, nes konfliktinės situacijos čia dažniausios.

    Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai

    Ten, kur pėstieji ir dviratininkai dalijasi tuo pačiu taku, eismo organizavimas remiasi abipuse pagarba ir atsarga. Tokiose atkarpose pėstieji paprastai turi pirmumą, o dviratininkai privalo judėti atsargiai, laikytis dešinės ir prireikus sumažinti greitį iki tokio, kad galėtų saugiai prasilenkti.

    Didžiausia rizika kyla, kai pėsčiasis į taką žengia neapsidairęs, o dviratininkas važiuoja per greitai. Po incidento atsakomybė vertinama pagal tai, kas pažeidė pareigas kelyje, todėl svarbu ne spėlioti, o vadovautis ženklais ir situacija.

    Policija nuolat primena, kad kertant važiuojamąją dalį ar dviračių taką negalima blaškyti dėmesio telefonu ar ausinėmis. Net ir turint pirmumą, saugumas priklauso nuo to, ar žmogus laiku įvertina greitį, atstumą ir tai, ar kitas eismo dalyvis jį mato.

  • Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Vilniaus Pašilaičiuose, Medeinos gatvės atkarpoje, nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai: šalia perėjų įrengti kelio ženklai, sukurti pagal pradinių klasių mokinių piešinius. Kartu ryškiomis spalvomis pažymėta važiuojamoji dalis prieš perėjas ir pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai.

    Šie sprendimai įgyvendinti tarptautinio mobilumo projekto „Gatvės visiems“ bandomųjų infrastruktūros pakeitimų rėmuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti greitį ir padidinti vairuotojų dėmesį atkarpoje, kur kasdien juda daug vaikų ir tėvų, vykstančių į ugdymo įstaigas.

    Vasaros pradžioje 6–10 metų vaikai buvo pakviesti į kelio ženklų piešinių konkursą, kuriame vaizdavo, kaip supranta saugų judėjimą ir eismo taisyklių laikymąsi. Iš kelių dešimčių darbų atrinkti keturi piešiniai, virtę realiais ženklais gatvėje.

    Nugalėtojais paskelbti Rusnės, Meidos, Karolio ir Marko darbai: jų piešiniuose pėsčiųjų perėją saugiai kerta gyvūnai, o vairuotojams siunčiama aiški žinutė neskubėti ir būti atidiems. Laimėtojams numatytos Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto „Gatvės visiems“ dovanos, o su dalyviais žadama susisiekti asmeniškai.

    „Medeinos gatvėje įgyvendinami pokyčiai yra skirti užtikrinti pirmiausia čia įsikūrusias ugdymo įstaigas lankančių vaikų saugumą. Mūsų komandą nustebino vaikų kūrybiškumas, tačiau piešiniuose pastebėjome ir neraminantį dalyką: nemažoje dalyje piešinių vaizduojamos pėsčiųjų perėjos, kas gali reikšti, kad kirsdami gatvę tam skirtose vietose vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs“, – sakė projekto „Gatvės visiems“ Vilniaus komandos vadovė Birutė Jatautaitė.

    Jos teigimu, mokslo metų pradžioje vaikų dėmesingumas dažnai sumažėja dėl didesnio tempo, emocijų ir naujų maršrutų. Dėl to specialistai ragina su vaikais nuolat kartoti pagrindines taisykles: sustoti prieš gatvę, dairytis į abi puses ir eiti tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo.

    Eismo saugumą didinantys sprendimai

    Medeinos gatvės atkarpoje įrengti ir kiti matomumą bei saugumą didinantys elementai: aiškiau atskirtos eismo juostų trajektorijos, perėjos pažymėtos švieselėmis, o prieš perėjas atsirado spalvotų apskritimų zona. Projekto komanda pabrėžia, kad tai ne vien dekoras, o priemonė, kuri vizualiai signalizuoja apie vietą, kur privalu sulėtinti.

    „Spalvotų apskritimų tikslas – vizualiai išskirti vietą, kurioje vairuotojai turi būti ypač atidūs, sumažinti gatvės tranzitiškumo pojūtį ir paskatinti intuityviai mažinti greitį. Todėl panašius ženklinimo principus planuojama naudoti ir kitose Vilniaus vietose“, – teigė projekto komanda.

    Ryškūs piešiniai pritaikyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takams, ypač ties Medeinos pradinės mokyklos teritorija. Tai dar viena priemonė aiškiai atskirti judėjimo zonas ir sumažinti konfliktines situacijas tarp skirtingų eismo dalyvių.

    Projekte akcentuojama, kad elgseną keičia ne tik švietimas, bet ir pati aplinka: kai erdvė suprojektuota taip, kad natūraliai skatina lėtesnį važiavimą ir aiškiai parodo prioritetą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Todėl šalia edukacijos vis dažniau taikomi ir praktiniai, greitai įgyvendinami infrastruktūriniai sprendimai, ypač prie mokyklų ir darželių.

  • Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Vairuotojams neretai kyla praktinis klausimas: ar galima pradėti važiuoti, jei pėsčiasis jau praėjo prieš automobilį, tačiau dar nėra visiškai nulipęs nuo perėjos. Įstatymai šios situacijos neaprašo vienu sakiniu, tačiau aiškiai nustato pareigą: pėsčiajam turi būti realiai užtikrintas saugumas ir neturi būti trukdoma jam pereiti.

    Lietuvoje pėsčiųjų pirmumas perėjose apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme: vairuotojas, artėdamas prie perėjos, privalo būti itin atidus, mažinti greitį ir praleisti pėsčiąjį, esantį perėjoje arba žengiantį į ją. Praktikoje tai reiškia, kad vien formaliai sustoti neužtenka, jei vėlesnis manevras verčia pėsčiąjį keisti elgesį.

    Esminis kriterijus, kurį akcentuoja ir eismo saugos specialistai, yra pėsčiojo reakcija. Jei pradėję judėti priverčiate žmogų perėjęje išsigąsti, sustoti, šoktelėti atgal ar akivaizdžiai paspartinti žingsnį, toks vairuotojo veiksmas gali būti vertinamas kaip nepraleidimas ir pavojingos situacijos sukėlimas.

    Todėl pajudėti galima tik tada, kai aišku, jog automobiliu nebesukelsite pavojaus ir nebeįtakosite pėsčiojo sprendimų. Saugiausia taisyklė kasdienėje situacijoje paprasta: jei pėsčiasis dar ant „zebro“, pajudėkite tik labai iš lėto, įsitikinę, kad atstumas yra pakankamas, o žmogus juda ramiai ir nuspėjamai.

    Primintina, kad pareigų turi ir pėstieji. Jie privalo elgtis atsargiai, netrukdyti eismui tyčia stabdant ar nepagrįstai lėtinant žingsnį, taip pat perėjose vengti dėmesį blaškančių veiksmų, pavyzdžiui, naudojimosi telefonu. Eismo sauga perėjoje visada priklauso nuo abiejų pusių elgesio, tačiau didžiausia atsakomybė tenka transporto priemonės vairuotojui.

  • Ši klaida kelyje gali kainuoti iki 6 700 eurų: kuo iš tikro skiriasi įprastas ir ypatingas atsargumas

    Ši klaida kelyje gali kainuoti iki 6 700 eurų: kuo iš tikro skiriasi įprastas ir ypatingas atsargumas

    Kelių eismo taisyklėse dažnai minimas atsargumas ir ypatingas atsargumas, tačiau vairuotojams ne visada aišku, kuo šios sąvokos skiriasi praktiškai. Nors jos skamba panašiai, teisinė ir faktinė atsakomybė už jų nesilaikymą gali būti labai skirtinga.

    Įprastas atsargumas paprastai reiškia dėmesingą, situaciją atitinkantį vairavimą: stebėti kelią, laikytis saugaus atstumo, pasirinkti greitį pagal sąlygas ir nesiimti veiksmų, kurie keltų pavojų. Ypatingas atsargumas taikomas tada, kai rizika objektyviai didesnė ir iš vairuotojo tikimasi maksimaliai sustiprinto budrumo bei pasirengimo reaguoti.

    Praktikoje ypatingo atsargumo pareiga dažniausiai siejama su manevrais ir vietomis, kur susikerta skirtingų eismo dalyvių trajektorijos. Tai situacijos, kai vairuotojas turi ne tik laikytis taisyklių, bet ir realiai įsivertinti, ar jo veiksmas gali sukelti pavojų pėsčiajam, dviratininkui ar kitam vairuotojui.

    Kada tikimasi ypatingo atsargumo?

    Ypatingas atsargumas dažniausiai aktualus artėjant prie pėsčiųjų perėjų, sankryžų, įvažiavimų į kiemus ar teritorijas, taip pat atliekant lenkimą, persirikiavimą ar apsisukimą. Tokiose vietose net ir nedidelė klaida gali lemti avarinę situaciją, todėl reikalavimas vairuotojui būna griežtesnis.

    Su tuo glaudžiai siejamas ir riboto pasitikėjimo principas, kai vairuotojas negali aklai remtis prielaida, kad kiti eismo dalyviai elgsis nepriekaištingai. Tai nereiškia, kad visada būsite kaltas dėl kito klaidos, tačiau reiškia pareigą numatyti realistiškus rizikos scenarijus ir vairuoti taip, kad spėtumėte išvengti grėsmės.

    Baudos: kada suma išauga?

    Už pavojingos situacijos sukėlimą dėl atsargumo reikalavimų nesilaikymo gali būti skiriamos baudos, kurios priklauso nuo aplinkybių ir pažeidimo kvalifikavimo. Lenkijos praktikoje, kuri dažnai cituojama vairuotojų konsultacijose, nurodoma, kad už ypatingo atsargumo nesilaikymą skiriama 1 000 zlotų bauda, tai yra apie 230 eurų.

    Jeigu byla nagrinėjama teisme ir nustatoma, kad dėl nepakankamo atsargumo buvo sukelta grėsmė eismo saugumui, bauda gali siekti iki 30 000 zlotų, tai yra apie 6 700 eurų. Konkreti suma priklauso nuo žalos, pavojaus masto, eismo įvykio pasekmių ir teismo vertinimo.

    Kodėl interpretacija kartais nustebina?

    Ginčytinose situacijose vairuotojus dažnai stebina tai, kad net ir turint argumentų dėl kito eismo dalyvio neteisėto elgesio, policija ar teismas gali vertinti, ar vairuotojas darė viską, ko reikalauja ypatingas atsargumas. Pavyzdžiui, susidūrus su per perėją neteisėtai važiuojančiu dviratininku, gali būti analizuojama, ar vairuotojas artėjo prie perėjos taip, kad spėtų sustabdyti, jei kiltų netikėtas pavojus.

    Kita dažna klaida yra ypatingą atsargumą suprasti kaip nuolatinį be reikalo lėtą važiavimą ar stabdymą bet kurioje vietoje. Esmė ne „važiuoti kuo lėčiau“, o vairuoti taip, kad sprendimai būtų pagrįsti situacija, o reakcijai liktų pakankamai laiko ir erdvės.

    Specialistai pabrėžia, kad saugus vairavimas reikalauja koncentracijos ir gebėjimo vienu metu stebėti aplinką, planuoti veiksmus ir numatyti kitų klaidas. Ypatingas atsargumas tampa ne teorine sąvoka, o praktiniu standartu, kuris avarinėse situacijose dažnai lemia, ar spėsite išvengti smūgio.

  • Kauno sprendimai pėsčiųjų perėjose duoda rezultatą: nereguliuojamose – nė vienos žūties

    Kaune pastaraisiais metais nuosekliai diegiamos eismo saugumo priemonės, skirtos mažinti nelaimių riziką pėsčiųjų perėjose. Savivaldybė akcentuoja kryptinį perėjų apšvietimą, ryškesnį ženklinimą, atitvarus bei papildomus įspėjamuosius sprendimus, kurie turi skatinti vairuotojus laiku sumažinti greitį.

    Miesto pateikiami duomenys rodo išskirtinį rezultatą: nuo 2019 metų birželio iki 2025 metų gruodžio Kaune, tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų, neužfiksuota nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Tuo pat metu fiksuojama ir bendra tendencija, kad sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius trejus metus iš eilės mažėja.

    „Rombai“ ir kitos priemonės

    Viena labiausiai pastebimų priemonių Kauno gatvėse – prieš pėsčiųjų perėjas ant važiuojamosios dalies žymimi rombo formos ženklai, vairuotojams primenantys apie artėjančią perėją. Šis ženklinimas Kaune pradėtas taikyti 2018 metais, o savivaldybė nurodo, kad per pirmuosius dvejus metus jis prisidėjo prie skaudžių nelaimių skaičiaus mažėjimo.

    Rombai įrengiami likus maždaug 30 ir 15 metrų iki perėjos. Idėja paprasta: jei automobilis pravažiuoja rombus nemažindamas greičio, pėsčiajam lengviau suprasti, kad transporto priemonė gali nespėti sustoti, todėl sprendimą žengti į perėją verta atidėti.

    „Statistika rodo, kad Kauno investicijos į infrastruktūros gerinimą ir saugumo priemones pasiteisina“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Be šio ženklinimo, mieste naudojami padidinto atspindžio kelio ženklai, perėjose diegiamas kryptinis apšvietimas, o sankryžose pritaikomi sprendimai, gerinantys matomumą ir pėsčiųjų judėjimo aiškumą. Kai kur įrengtos įstrižinės perėjos, leidžiančios pėstiesiems pereiti sankryžą viena faze, kai transporto srautams dega raudonas signalas.

    Kur daugiausia rizikos?

    Nors infrastruktūra gali reikšmingai sumažinti nelaimių tikimybę, avaringumo statistikoje dažnai kartojasi tas pats veiksnys: pernelyg didelis greitis ir neatsargus vairavimas. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir efektyviausios priemonės veikia tik tada, kai eismo dalyviai laikosi taisyklių ir reaguoja į ženklinimą.

    Kaunas taip pat taiko vadinamųjų juodųjų dėmių mažinimo principą, kai prioritetas teikiamas sankryžoms ir gatvių atkarpoms, kuriose per kelerius metus pasikartoja įskaitiniai eismo įvykiai. Tokiose vietose sprendimai paprastai būna kompleksiniai: nuo šviesoforų įrengimo iki eismo srautų perplanavimo.

    Eismo valdymas ir stebėsena

    Mieste eismas vis dažniau valdomas remiantis realiais srautų duomenimis: vaizdo stebėjimo kameros ir eismo valdymo centras padeda koreguoti šviesoforų ciklus bei greičiau reaguoti į spūstis ar incidentus. Praktikoje tai leidžia mažinti staigių manevrų ir konfliktinių situacijų tikimybę, ypač intensyvaus judėjimo zonose.

    Kauno savivaldybė teigia esanti pasirengusi dalintis patirtimi su kitais miestais, svarstančiais panašius sprendimus. Pasak miesto atstovų, tikslas išlieka aiškus: kad saugesnės pėsčiųjų perėjos būtų ne pavienės išimtys, o nuoseklus standartas visame mieste.

  • Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Spaudžiate mygtuką prie šviesoforo? Paaiškėjo, kada jis tėra placebo ir nieko nekeičia

    Daugeliui pėsčiųjų mygtukas prie šviesoforo atrodo paprastas būdas greičiau sulaukti žalios šviesos. Tačiau dalyje miestų jis veikia tik iš dalies arba išvis neturi jokios įtakos signalų keitimo logikai.

    Tokie įrenginiai dažnai vadinami placebo mygtukais, nes sukuria kontrolės pojūtį, nors realaus poveikio eismo valdymui nesuteikia. Praktikoje viskas priklauso nuo sankryžos tipo, paros meto ir to, kaip suprogramuotas valdiklis.

    Kaip mygtukai turėtų veikti

    Klasikinis pėsčiųjų mygtukas siunčia užklausą šviesoforo valdikliui, kad būtų įtrauktas pėsčiųjų perėjimo etapas. Mažiau apkrautose vietose tai gali reikšti, kad po kelių sekundžių ar po trumpo intervalo užsidegs žalia šviesa.

    Šiuolaikinėse sistemose mygtukas dažnai veikia kaip signalas, kad perėjoje išvis yra laukiančių žmonių. Jei niekas nepaspaudė, pėsčiųjų fazė gali būti praleidžiama, kad būtų palaikomas sklandesnis automobilių srautas.

    Dalis mygtukų turi papildomų funkcijų, susijusių su prieinamumu, pavyzdžiui, vibruojantį ar garsinį patvirtinimą. Tokie sprendimai padeda regos negalią turintiems žmonėms suprasti, kada saugu eiti.

    Kada mygtukas nieko nekeičia

    Didelio intensyvumo sankryžose, ypač centruose ir piko metu, eismas dažnai valdomas iš anksto nustatytais ciklais. Tokiu atveju pėsčiųjų etapas vis tiek įvyksta pagal grafiką, o mygtuko paspaudimas realiai nepakeičia laukimo trukmės.

    Kitur mygtukas veikia sąlygiškai: jei jo nepaspausite, žalia pėstiesiems gali ir neužsidegti, tačiau paspaudus sistema tik pažymi užklausą ir įgyvendina ją tik pasibaigus einamajam ciklui. Žmogui tai dažnai atrodo kaip neveikiantis mygtukas, nes pokyčio tenka laukti.

    Pasitaiko ir paprastesnė priežastis: techniniai gedimai arba sąmoningai atjungti įrenginiai, kurie fiziškai palikti vietoje. Tokiais atvejais mygtukas gali spaustis ir net „spragtelėti“, bet valdiklio išvis nepasiekia jokio signalo.

    Placebo efektas ir kiti pavyzdžiai

    Eismo valdymo ekspertai ir miestų infrastruktūros prižiūrėtojai neretai pripažįsta psichologinį aspektą: galimybė ką nors paspausti mažina nekantrumą ir konfliktų riziką prie perėjų. Dėl to kai kur mygtukai išlieka net tada, kai sistema dirba automatiškai.

    Panašus reiškinys žinomas ir kitur, pavyzdžiui, liftuose, kur durų uždarymo mygtukas kai kuriuose modeliuose veikia tik techniniame ar avariniame režime. Taip pat minimi pastatų termostatai, kurie kartais suteikia tik valdymo iliuziją, nors temperatūrą nustato centralizuota sistema.

    Jei norite suprasti, ar konkrečioje perėjoje mygtukas turi prasmę, atkreipkite dėmesį į jo reakciją ir sankryžos logiką. Jei po paspaudimo užsidega indikatorius arba girdisi patvirtinimo signalas, dažniausiai užklausa bent jau užregistruojama, net jei rezultato teks palaukti.

  • Visagino savivaldybė atsako į kritiką: kada bus tvarkoma Kosmoso gatvė ir perėjos mieste

    Visagino savivaldybė atsako į kritiką: kada bus tvarkoma Kosmoso gatvė ir perėjos mieste

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė paaiškinimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kuri, anot savivaldybės, neatitinka faktų. Įraše detalizuojami keli miesto infrastruktūros projektai ir sprendimai, kurie pastaruoju metu sulaukė gyventojų klausimų.

    Kosmoso gatvės rekonstrukcija

    Savivaldybės teigimu, Kosmoso gatvės rekonstrukcijos projektavimas pradėtas 2025 metais. Projektavimo paslaugos įsigytos už 149 919 eurų, o kaina, kaip nurodoma, per procesą nekito.

    Projektą ekspertizei planuojama pateikti iki 2026 metų liepos 1 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad numatytas vienas darbų etapas, o įgyvendinimas planuojamas 2026–2027 metais.

    Pagal pateiktą informaciją, Kosmoso ir Parko gatvių sankryžoje turėtų atsirasti žiedinė sankryža. Taip pat numatoma rekonstruoti pačią Kosmoso gatvę, sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takus bei atnaujinti lietaus nuotekų sistemą.

    Gatvių būklė ir rangovų atsakomybė

    Savivaldybė akcentuoja, kad statybos darbų rangovai privalo laikytis reikalavimų ir atsakyti už žalą infrastruktūrai, jei ji padaroma darbų metu. Kartu pabrėžiama, kad gatvių nusidėvėjimą lemia ne vien statybos, bet ir bendras eismo intensyvumas bei oro sąlygos.

    Administracija nurodo, kad 2025 metais prieš įvažiavimus į Visaginą įrengti kelio ženklai Nr. 304 Krovininių automobilių eismas draudžiamas. Taip siekiama mažinti kelių dangos dėvėjimąsi.

    Pasak savivaldybės, gatvių būklė yra stebima, o nustačius pažeidimus bus sprendžiama dėl jų pašalinimo ir atsakomybės taikymo. Administracija tikina, kad situaciją vertina atsakingai ir sprendimus priims pagal kompetenciją.

    Saugumo salelės ir keliai į Visaginą

    Aiškindama dėl saugumo salelių, savivaldybė teigia, kad jos įrengtos pritaikant pėsčiųjų perėjas žmonėms su negalia. Administracijos vertinimu, po šių sprendimų tose perėjose nebuvo partrenktas nė vienas gyventojas, todėl daroma išvada, kad priemonė pasiteisino.

    Tačiau 2026 metais, kaip skelbiama, planuojama sutvarkyti dar 15 pėsčiųjų perėjų, pritaikant jas asmenims su negalia, ir nė vienoje iš jų saugumo salelių neketinama įrengti. Savivaldybė pabrėžia, kad darbai atliekami pagal Lietuvos teisės aktus.

    Kalbėdama apie kelius, vedančius į Visaginą, savivaldybė primena, kad keliai Nr. 1417, Nr. 113 ir Nr. 5 348 priklauso AB „Via Lietuva“, kuri juos prižiūri ir organizuoja remontą. Administracija pabrėžia, kad prioritetines rekonstrukcijos ir remonto eiles sudaro AB „Via Lietuva“ pagal teisės aktus, o savivaldybė šių eilių tiesiogiai paveikti negali.

    Taip pat nurodoma, kad kelias Nr. 1417 buvo įtrauktas į rekonstruotinų ir remontuotinų rajoninių kelių ruožų prioritetinę eilę, patvirtintą 2022 metais tuometės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu. Savivaldybė tvirtina, kad mero anksčiau pateikta informacija šiuo klausimu buvo tiksli.

    Administracija taip pat pateikė argumentus dėl žiedinės sankryžos į individualių namų kvartalą. Teigiama, kad planuojant naują ar rekonstruojant infrastruktūrą būtina numatyti sujungimus su esamais keliais, o kvartalo gatvė turi turėti jungtį su valstybiniu keliu.

    Savivaldybė aiškina, kad esamos nuovažos nebuvo, todėl 2024 metų rugpjūčio 27 dieną AB „Via Lietuva“ sušaukė koordinavimo komisijos posėdį, kuriame pristatyti sankryžos sprendiniai ir tyrimai. Komisija, pasak administracijos, pritarė žiedinės sankryžos įrengimui dėl eismo saugumo ir patogesnio judėjimo.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, projekte numatytos ir dvi autobusų stotelės, pėsčiųjų perėjos bei dalis dviračių tako, kuris turėtų sujungti miestą su sankryža. Taip pat žadama sutvarkyti nuovažą link garažų, dėl kurios kasmet sulaukiama skundų dėl duobių.

    Individualių namų kvartalas ir Sedulinos prospektas

    Administracija pabrėžia, kad savivaldybė tvarko viešąją infrastruktūrą, o ne privačius sklypus. Nurodoma, kad individualių namų kvartalo gatvės yra miesto gatvių tinklo dalis, todėl jų įrengimas ir priežiūra yra savivaldybės kompetencija.

    Pasak savivaldybės, tokie darbai reikalingi saugesniam eismui, patogesniam susisiekimui ir tinkamam paviršinio vandens nuvedimui. Kartu primenama, kad privatūs asmenys atsako už savo sklypų ir privačios infrastruktūros tvarkymą.

    Administracija nurodo, kad individualių namų kvartalo infrastruktūros projektavimas pradėtas 2024 metais, o projektavimo kaina siekia 407 528 eurus su PVM. Projekto įgyvendinimo darbų kaina, kaip teigiama, paaiškės po viešųjų pirkimų.

    Savivaldybė taip pat pateikė informaciją apie Sedulinos prospekto atkarpos nuo Parko gatvės iki Visagino gatvės rekonstrukciją. Projektas finansuotas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų ES investicijų programą.

    Nurodoma, kad bendra projekto kaina, įskaitant inžinerines paslaugas, sudarė 3 365 929 eurus, o savivaldybės prisidėjimas siekė 272 913 eurų. Papildomai savivaldybė skyrė 1 077 304 eurus gretimoms teritorijoms sutvarkyti, už šias lėšas, kaip teigiama, rekonstruota apie 3 540 kvadratinių metrų kietųjų dangų.

    Visagino savivaldybės administracija skelbia, kad pateikta informacija ir vizualinė medžiaga yra parengta pačios administracijos. Savivaldybė ragina gyventojus remtis patikrintais duomenimis ir žada teikti atnaujinimus, kai projektai pereis į kitus etapus.

  • Zarasuose atnaujinamas pėsčiųjų perėjų ženklinimas: darbai vyks gegužę, numatytos ir naujos perėjos

    Zarasuose atnaujinamas pėsčiųjų perėjų ženklinimas: darbai vyks gegužę, numatytos ir naujos perėjos

    Zarasuose pradedami pėsčiųjų perėjų horizontalaus ženklinimo atnaujinimo darbai. Savivaldybė informuoja, kad perėjos tradiciškai perdažomos gegužę, kai oro sąlygos tampa stabilesnės ir dangos būklė leidžia užtikrinti kokybišką rezultatą.

    Šiemet darbus atliks UAB „Nomera“. Planuojama, kad darbai vyks dvi dienas, tačiau grafikas gali keistis, jei sutrukdys lietus ar per didelė drėgmė.

    Bus atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, esančios vietinės reikšmės keliuose ir miesto gatvėse, už kurių priežiūrą atsakinga Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybė primena, kad valstybinės reikšmės keliuose esančių perėjų ženklinimą organizuoja kitos institucijos.

    Taip pat numatoma įrengti naujas pėsčiųjų perėjas dviejose miesto vietose. Jos planuojamos S. Nėries, Smėlynės ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje bei Vytauto ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje.

    Atnaujintas ženklinimas gerina perėjų matomumą ir eismo organizavimą, ypač prastėjančio matomumo sąlygomis ar intensyvesnio eismo metu. Vairuotojai prašomi darbų zonoje būti atidesni, laikytis laikinų ribojimų ir pasirinkti saugų greitį, o pėstieji raginami prieš žengiant į perėją įsitikinti, kad eiti saugu.

    Informaciją pateikė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

  • Kretingos rajone keičiasi eismo organizavimas: panaikins STOP ženklą ir planuoja naujas saugumo priemones

    Komisija įvertino gyventojų prašymus

    Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija gegužės pradžioje svarstė gyventojų, įmonių ir įstaigų pateiktus prašymus dėl eismo organizavimo. Daugiausia dėmesio skirta kelio ženklų įrengimui ar keitimui, greičio ribojimo priemonėms ir pėsčiųjų saugumui.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus eismo situaciją, matomumą sankryžose bei praktines problemas, su kuriomis kasdien susiduria vairuotojai ir pėstieji. Dalį priemonių planuojama įgyvendinti bendradarbiaujant su AB „Via Lietuva“.

    STOP ženklas bus panaikintas

    Kretingoje, Dvaro ir Tvenkinio gatvių sankryžoje, nuspręsta panaikinti įrengtą STOP ženklą. Savivaldybės vertinimu, sankryžoje yra prastas matomumas, o ženklo dažnai nepaisoma, todėl kyla avarinių situacijų.

    Panaikinus STOP ženklą, sankryža taps lygiareikšmė, o vairuotojai turės vadovautis dešinės rankos taisykle. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins didesnį atidumą visame Dvaro gatvės kvartale nuo Žemaitės alėjos tvenkinių pusės link iki Padvarių.

    Daugiau ženklų ir ribojimų mieste

    Kretingos mieste, Pasieniečių gatvės 4-ojo daugiabučio namo kieme, numatyta įrengti kelio ženklą Neįgalieji. Tokia priemonė skirta aiškiai pažymėti rezervuotą vietą ir sumažinti konfliktines situacijas kiemuose.

    Taip pat pritarta, kad abiejose Šventosios gatvės pusėse AB „Via Lietuva“ įrengtų kelio ženklus Sustoti draudžiama. Pirmojoje eismo juostoje paliekami automobiliai trukdo sklandžiam eismui ir apsunkina gatvės priežiūros darbus.

    Greičio mažinimas ir darbai rudenį

    Kurmaičiuose, Akmenos gatvėje, planuojama inicijuoti greičio mažinimo kalnelio įrengimą. Savivaldybė ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“, tačiau prieš tai bus prašoma šalia gyvenančių gyventojų sutikimo.

    Komisija taip pat pritarė, kad spalio mėnesį tvarkymo darbų metu būtų uždaryta geležinkelio pervaža Briedžio gatvėje Kretingoje. Apie tikslią datą ir numatytas apylankas žadama informuoti artėjant darbams.

    Naujas šaligatvis, perėja ir papildomi ženklai

    Taikos gatvėje Kretingoje, ties 61 ir 64 sklypais, nuspręsta įrengti šaligatvį ir pėsčiųjų perėją. Nors atkarpoje nuo Melioratorių iki Taikos ir J. Jablonskio gatvių sankryžos jau yra pėsčiųjų ir dviračių takas, kirtimas į kitą kelio pusę, savivaldybės vertinimu, kelia riziką pėstiesiems ir dviratininkams.

    Savanorių ir Topolių gatvių sankryžoje planuojama įrengti trūkstamą kelio ženklą Pagrindinis kelias. Dėl prasto matomumo savivaldybė taip pat ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“ dėl papildomų eismo saugumo priemonių Savanorių ir Vilniaus gatvių sankryžoje.