Tag: Pietų Korėja

  • Pietų Korėjoje sparčiai nyksta kalmarai: tyrėjai prognozuoja „nulio laimikį“ jau 2040-aisiais

    Kalmarai, ilgus metus Pietų Korėjoje buvę įprastas ir nebrangus maistas, vis sparčiau virsta deficitu – jų laimikiai krenta, o kainos kyla. Mokslininkai įspėja, kad klimato kaita ir jūrinės karščio bangos gali lemti scenarijų, kai šalyje vienos populiariausių rūšių kalmarų apskritai nebebus įmanoma sužvejoti.

    Kaip aprašoma „Mongabay“, Pietų Korėjos nacionalinės statistikos duomenys rodo, jog dabartinis kalmarų sugaunamas kiekis siekia vos vieną šešioliktąją 2002 metų lygio. Pastaraisiais metais tai tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl kalmarų kaina šalyje šoktelėjo.

    Spalį žurnale „Communications Earth & Environment“ publikuotas tyrimas prognozuoja, kad iki 2040-ųjų Pietų Korėja gali tapti vadinamąja „nulio laimikio“ valstybe Ramiojo vandenyno skraidančiajam kalmarui (Todarodes pacificus). Tai siejama su ilgalaikiu vandenyno šiltėjimu ir dažnėjančiomis karščio bangomis jūroje.

    Tyrėjai vertino 1993–2025 metų žvejybos įrašus ir juos lygino su jūros temperatūrų, srovių, vėjų bei klimato sąlygų Ramiajame vandenyne duomenimis. Jų teigimu, tai leido patikrinti, ar vandenyno pokyčiai gali paaiškinti žvejų fiksuojamą laimikių smukimą.

    „Nulio laimikio“ scenarijus – jau 2043–2048 metais

    Modeliai rodo, kad nulinio laimikio situacija Pietų Korėjos vandenyse gali pasireikšti skirtingu metu – nuo 2043 iki 2048 metų, priklausomai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų raidos. Tyrėjai pabrėžia, kad čia veikia keli susiję veiksniai, o ne viena konkreti priežastis.

    Anot tyrimo autoriaus Kim Kyung-hoi, ilgalaikis šiltėjimas daro tradicinius žvejybos plotus mažiau tinkamus, o jūrinės karščio bangos sukelia papildomus „staigius“ šilumos streso epizodus. Karščio banga jūroje apibrėžiama kaip neįprastai šiltas vanduo, besitęsiantis bent penkias dienas iš eilės.

    Tyrime teigiama, kad jūros paviršiaus temperatūra aplink Korėjos pusiasalį per pastarąjį dešimtmetį pakilo 0,7 laipsnio Celsijaus – daugiau nei dvigubai sparčiau nei pasaulinis vidurkis. Mokslininkai perspėja, kad tai gali keisti ne tik kalmarų žvejybą, bet ir platesnę ekosistemą, nes šiltesnius vandenis mėgstančios rūšys gali plisti.

    Be to, tyrimas fiksuoja, kad kartu su šylančia jūra ir mažėjančiais kalmarų laimikiais augo japoniškosios geltonuodegės (Seriola quinqueradiata) sugavimai. Tai rūšis, kuri minta kalmarais ir geriau prisitaiko prie šiltesnių sąlygų.

    Kalmarai neišnyks, bet gali „pasitraukti“ į šiaurę

    Mokslininkai pabrėžia: prognozuojamas laimikio kritimas nereiškia biologinio rūšies išnykimo. Kalmarai yra labai mobilūs – jų migraciją, mitybą, augimą ir dauginimąsi stipriai veikia vandens temperatūra, todėl net palyginti nedideli pokyčiai gali perstumti jų kelius ir nerštavietes.

    Ekspertai svarsto, kad Ramiojo vandenyno skraidantieji kalmarai apskritai juda šiaurės kryptimi – toliau nuo įprastų Pietų Korėjos žvejybos zonų, link šaltesnių vandenų. Tai reiškia, kad problema gali būti ne vien populiacijos sumažėjimas, bet ir jos geografinis persiskirstymas.

    Jeju nacionalinio universiteto profesorė Jung Suk-geun, nagrinėjanti klimato kaitos poveikį žvejybai, teigia, kad kalmarų laimikiai Azijoje mažėjo nuosekliai – pirmiausia Taivane, vėliau Japonijos Ramiojo vandenyno pusėje, Korėjos sąsiauryje ir galiausiai Pietų Korėjos rytinėje pakrantėje. Jos vertinimu, tai siejama su vandenynų šiltėjimu.

    Tuo pat metu pasauliniu mastu kalmarų populiacijos ne visur mažėja: kai kur jos gali plėsti arealą ar net gausėti, keičiantis vandenyno sąlygoms. Tačiau Japonijos jūra (Rytų jūra), kur kalmarai Pietų Korėjoje tradiciškai būdavo gausiai žvejojami, išsiskiria priešinga kryptimi.

    Kainos kyla, o pakrantės verslai jaučia spaudimą

    Kalmarų trūkumas tiesiogiai paliečia vartotojus, žvejus, perdirbėjus ir pakrančių verslus. Tyrime akcentuojama, kad šis produktas Pietų Korėjos maisto kultūroje yra kasdienis, todėl jo prieinamumo pokyčiai tampa ne tik ekonomine, bet ir socialine tema.

    Pasak Jung Suk-geun, kai kuriuose regionuose padariniai jau dramatiški: pavyzdžiui, Ulleung saloje kalmarų žvejyba, jos teigimu, faktiškai bankrutavo, o dalis žvejų paliko infrastruktūrą, dažnai – su skolomis, net ir gaudami valstybės paramą.

    Importas taip pat neapsaugojo nuo kainų šuolių. Pietų Korėjos Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto prekybos korporacijos duomenimis, vidutinio dydžio šviežio kalmaro kaina šalies pakrantėse 2022–2026 metais padidėjo daugiau nei 40 proc.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien laimikio statistika nėra tiesioginis kalmarų gausos matas, todėl reikalingi papildomi tyrimai, leidžiantys tiksliau įvertinti, kas vyksta Japonijos jūros ekosistemoje. Vis dėlto bendras signalas aiškus: klimato kaita vis labiau persikelia iš mokslinių grafikų į kasdienį žmonių racioną.

  • Lenkija su Pietų Korėja pradeda programą, kuri turėtų paspartinti DI diegimą pramonėje

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija pranešė pradedanti bendradarbiavimą su Pietų Korėja, kuris turėtų paspartinti dirbtinio intelekto (DI) diegimą Lenkijos ekonomikoje ir palengvinti inovacijų kūrimą verslui.

    Partnerystė vykdoma pagal Pietų Korėjos „Knowledge Sharing Program“ (KSP) 2026–2027 metų projektą „Accelerating AI Application by Polish Industry“. Oficialus startas patvirtintas per viceministro Dariauszo Standerskio susitikimą su Korėjos institucijų atstovais.

    Skaitmeninimo ministerijos teigimu, viena pagrindinių temų – kaip DI plėtra paveiks įmones ir kaip sparčiau perkelti šias technologijas į realius verslo procesus. Tai įvardijama kaip svarbus konkurencingumo klausimas.

    Taip pat numatyta aptarti ir praktinius reguliavimo sprendimus: nuo vadinamųjų reguliacinių „smėlio dėžių“ iki Europos Sąjungos DI akto (AI Act) įgyvendinimo bei rengiamo Lenkijos įstatymo dėl DI sistemų.

    Reguliacinės „smėlio dėžės“ DI sprendimams

    Vienas iš KSP projekto akcentų – Pietų Korėjos patirtis kuriant reguliacines „smėlio dėžes“, kuriose įmonės gali testuoti naujus sprendimus saugiomis, prižiūrimomis sąlygomis. Skelbiama, kad Pietų Korėjoje tokio formato rėmuose patvirtinta daugiau nei 2,5 tūkst. projektų įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

    Lenkija siekia šią patirtį pritaikyti kuriant savo inovacijų skatinimo sistemą. Numatoma, kad abiejų šalių ekspertai kartu analizuos teisinę aplinką, „smėlio dėžių“ valdymo modelį ir jų plėtros strategiją.

    Projektas turėtų prisidėti ir prie Komisijos, atsakingos už DI plėtrą ir saugumą, veiklos.

    Kitas etapas – EIPP programa nuo 2027 metų rudens

    Po KSP projekto pabaigos Lenkija planuoja kitą bendradarbiavimo etapą – „Economic Innovation Partnership Program“ (EIPP), kurį numatoma pradėti 2027 metų rudenį.

    Skelbiama, kad EIPP dėmesys būtų sutelktas į DI panaudojimą pasirinktame Lenkijos ekonomikos sektoriuje: nuo DI infrastruktūros vystymo konkrečiam pramonės kompleksui iki gamybos procesų automatizavimo ir paramos mažoms bei vidutinėms įmonėms.

    Projekte turėtų dalyvauti ir Korėjos prekybos bei investicijų skatinimo agentūra KOTRA.

  • Pietų Korėjoje „Tesla“ sulaukė skundo dėl FSD: daug pirkėjų už funkciją sumokėjo, bet jos neįjungia

    Pietų Korėjoje „Tesla“ sulaukė skundo dėl FSD: daug pirkėjų už funkciją sumokėjo, bet jos neįjungia

    Pietų Korėjoje vartotojų teisių gynėjai pateikė skundą dėl „Tesla“ vairavimo asistento „Full Self-Driving“ (FSD): dalis pirkėjų už šią funkciją sumokėjo, tačiau iki šiol negali jos aktyvuoti.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, skundą Korėjos sąžiningos prekybos komisijai (KFTC) pateikė organizacija „Citizens United for Consumer Sovereignty“. Joje teigiama, kad „Tesla“ daugiau nei trejus metus rinko pinigus už FSD, nors nemažai automobilių šalyje šios programinės įrangos įjungti negali dėl importo ir sertifikavimo ribojimų.

    Problema susijusi ne tik su programine įranga, bet ir su tuo, kur automobilis surinktas. Pietų Korėjoje FSD aktyvinti esą gali tik dalis „Tesla“ automobilių – tie, kurie atitinka JAV Federalinius motorinių transporto priemonių saugos standartus ir patenka į prekybos susitarimo rėmus.

    Dėl to susidarė situacija, kai daugelis FSD įsigijusių klientų už paslaugą sumoka, tačiau realiai jos naudoti negali. Skunde tai keliama kaip vartotojų klaidinimo ir reklamos klausimas.

    Ne visi „Tesla“ Pietų Korėjoje gali įjungti FSD

    „Reuters“ nurodo, kad tik apie 20 proc. Pietų Korėjoje registruotų „Tesla“ automobilių – surinktų JAV – yra tinkami įjungti FSD. Likusi dalis, kaip teigiama, dažniausiai pagaminta Kinijoje ir šiuo metu neturi reikiamo suderinamumo ar papildomo saugos sertifikavimo FSD aktyvavimui.

    Skunde taip pat akcentuojama, kad nuo 2023 metų „Tesla“ į Pietų Korėją importavo apie 170 000 Šanchajuje surinktų automobilių, o kiniškos gamybos modelių apimtys pernai išaugo kelis kartus.

    Vartotojų organizacijos teigimu, tai reiškia, kad labai didelė dalis nuo 2023 metų parduotų „Tesla“ šalyje šiandien yra netinkamos aktyvuoti FSD.

    Kiek kainuoja ir kuo rizikuoja bandantys apeiti ribojimus

    Skunde teigiama, kad kai kurie pirkėjai už FSD galėjo sumokėti iki 6 800 JAV dolerių. Tačiau dėl ribojimų funkcijos įjungti jie negalėjo, todėl dalis esą bandė aktyvuoti regioniškai užrakintą FSD apeidami apribojimus.

    Toks „jailbreak“ sprendimas vertinamas kaip saugumo reikalavimų apėjimas. Anksčiau pranešta, kad už tai Pietų Korėjoje gali grėsti teisinių pasekmių – baudos ar net laisvės atėmimo bausmė.

    Teismas atmetė ieškinį, bet ginčas persikėlė į reguliuotojo lauką

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad visai neseniai Seulo centrinis apylinkės teismas atmetė grupės „Tesla“ savininkų ieškinį. Byla buvo susijusi su 88 savininkais, kurie 2024 metais siekė susigrąžinti pinigus.

    Teismas pripažino, kad FSD funkcijų atsiradimas priklauso nuo technologinės pažangos ir reguliacinio patvirtinimo, o pirkėjai žinojo, kad tai gali užtrukti. Dėl to, teismo vertinimu, „Tesla“ formaliai nepažeidė sutartinių įsipareigojimų.

    Vis dėlto naujas skundas KFTC orientuotas ne į pinigų grąžinimą, o į tai, kaip FSD galimybės buvo pristatomos pirkėjams ir ar reklama galėjo būti klaidinanti.

    KFTC „Reuters“ patvirtino, kad šiemet jau buvo pradėjusi tyrimą dėl „Tesla“ reklamos, tačiau platesnių komentarų nepateikė. „Tesla“ į užklausą dėl šios situacijos neatsakė.

  • Pietų Korėja planuoja patruliuoti arčiau Hormūzo: laivynas keltųsi prie Omano krantų

    Pietų Korėja planuoja patruliuoti arčiau Hormūzo: laivynas keltųsi prie Omano krantų

    Pietų Korėja planuoja išplėsti savo karinio jūrų laivyno patruliavimą nuo Adeno įlankos iki vandenų netoli Omano, reaguodama į išaugusį piratavimo atvejų skaičių prie Somalio krantų.

    Kaip skelbia „Euronews“, šalies gynybos ministerija nurodo, kad piratai pastaruoju metu vis dažniau nutolsta nuo Somalio pakrantės ir juda arčiau Omano, todėl Seulas svarsto permainas savo misijoje.

    Patruliavimą vykdo laivyno „Cheonghae“ dalinys, kuris nuo 2009 metų lydi prekybinius laivus prie Somalio. Pagal naują planą jis veiktų ir netoli Duqmo uosto Omane – maždaug už 650 kilometrų nuo Hormūzo sąsiaurio.

    Pietų Korėja pabrėžia, kad patruliai liktų už sąsiaurio ribų, o pajėgos ir toliau būtų pavaldžios Seulo vadovybei – taip siekiama išvengti įsitraukimo į tebesitęsiantį Irano karą.

    Kas keistųsi misijoje

    Gynybos ministerijos duomenimis, šiais metais prie Somalio užfiksuoti 36 piratavimo incidentai, kai per visus 2025 metus jų buvo 11. Seulo teigimu, piratai plečia veikimo zoną, nes dalis tarptautinių jūrų pajėgų dėmesį perkelia į Raudonąją jūrą ir Hormūzo kryptį.

    Planuojama į misiją įtraukti P-8A „Poseidon“ patrulinį orlaivį, taip pat sprogmenų neutralizavimo komandą ir bepiločius aparatus jūrinėms minoms aptikti bei šalinti.

    Kartu būtų didinamas ir leistinas misijoje tarnaujančių karių skaičius – nuo 320 iki 395.

    Dabartinis „Cheonghae“ dalinio mandatas baigiasi gruodžio 31 dieną. Ketvirtadienį planui pritarė viceministrai, o kitą savaitę jį turėtų svarstyti ministrų kabinetas.

    Kodėl svarbus Hormūzas

    Jei planui pritartų ministrų kabinetas ir prezidentas Lee Jae-myung, tuomet Nacionalinė Asamblėja balsuotų dėl patruliavimo zonos išplėtimo ir misijos pratęsimo iki 2027 metų gruodžio 31 dienos.

    Pietų Korėjai Hormūzo sąsiauris ypač svarbus dėl energetikos: 2025 metais apie 70 proc. šalies naftos buvo importuojama iš Artimųjų Rytų, o didžioji jos dalis gabenta būtent per šį sąsiaurį.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo Seulą dėl, jo vertinimu, nepakankamos paramos Irano kare. Tuo metu Lee rugsėjį sakė, kad šalis turi pareigą saugoti savo piliečius, prekybinius laivus ir naftos tiekimą, tačiau atmetė dislokavimą, kuris galėtų įtraukti Pietų Korėją į konfliktą.

    Seulas taip pat remia britų ir prancūzų vadovaujamą planą ateityje saugoti prekybinius laivus ir valyti minas sąsiauryje, kai tik sąlygos tam bus tinkamos. Ministerijos teigimu, minų paieškos ir valymo įrangos siuntimas prie Omano suteiktų įguloms patirties, kuri praverstų galimai būsimai misijai.

    Pietų Korėjos gynybos pareigūnas naujienų agentūrai „Yonhap“ teigė, kad šalis sutiktų prisidėti, jei būtų paprašyta, pasibaigus karui arba Vašingtonui ir Teheranui pasiekus susitarimą, kuris leistų saugiai veikti įguloms. Bet kokiam veikimui Hormūzo sąsiauryje vis tiek reikėtų parlamento pritarimo.

  • Pietų Korėjos valdantieji siūlo dar kartą atidėti kriptovaliutų pajamų mokesčio įvedimą

    Pietų Korėjos valdantieji siūlo dar kartą atidėti kriptovaliutų pajamų mokesčio įvedimą

    Pietų Korėjos valdančioji partija oficialiai pasiūlė dar kartą nukelti kriptovaliutų pajamų mokesčio įsigaliojimą. Jei parlamentas pritartų, tai būtų jau ketvirtas šio mokesčio atidėjimas nuo tada, kai jis buvo įteisintas 2020 metais.

    Apie iniciatyvą Nacionalinėje Asamblėjoje paskelbė Demokratų partijos lyderis Kim Min-seok. Kaip nurodoma, sprendimas priimtas po svarstymų Strategijos ir finansų komitete, valdžios bei partijos konsultacijų ir susitikimų su kripto turto verslo atstovais, pranešė vietos naujienų portalas „News1“.

    Pasak K. Min-seoko, partijos nariai sutaria, kad pirmiausia šalyje reikėtų priimti Skaitmeninio turto pagrindų įstatymą – išsamų kriptoturto teisinį reglamentą. Tik tuomet, argumentuojama, rinkos dalyviams būtų suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių.

    Šiuo metu planuojama, kad mokestis įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, tačiau valdantieji siūlo šį terminą perkelti. Iniciatyvos šalininkai pabrėžia, kad kartu būtina iš anksto parengti technines ir administracines prielaidas, kad apmokestinimas veiktų sklandžiai.

    Koks mokestis planuojamas

    Dabar numatyta schema apimtų 22 proc. tarifą (įskaitant vietos mokestį) metiniam pelnui iš kriptoturto perleidimo ar skolinimo. Mokestis būtų taikomas tai daliai, kuri viršija bazinę 2,5 mln. vonų lengvatą.

    Valdančiosios partijos lyderis pripažino, kad mokestis jau buvo atidėtas ne kartą. Teigiama, kad šį kartą siekiama nustatyti aiškų atidėjimo laikotarpį ir tuo pat metu pasiruošti praktiniams įgyvendinimo klausimams.

    Tarp įvardijamų darbų – galimybė naudotis užsienio sandorių informacija, IT sistemų patikra ir mokesčių mokėtojų konsultavimas. Būtent šie aspektai, pasak politikų, turi būti išspręsti iki galutinio įsigaliojimo datos.

    Fone – svarstymai apie ilgesnį atidėjimą

    Viešojoje erdvėje pastaruoju metu skambėjo ir dar ilgesnio nukėlimo scenarijus. Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad prezidentūra svarstė galimybę mokestį atidėti iki 2029 metų, derinant laiką su JAV prisijungimo prie EBPO Kripto turto ataskaitų teikimo sistemos (CARF) grafiku.

    Kol kas tai – politinis siūlymas, kuriam dar reikia formalaus pritarimo. Galutinis sprendimas lems, kada iš tikrųjų pradės galioti kripto pajamų apmokestinimas ir kokiu tempu rinkai teks prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo.

  • Pietų Korėja pristatė rekordinį 2027 metų biudžetą: daugiau lėšų DI ir gynybai

    Pietų Korėjos prezidentas Li Dze Mjungas parlamente pristatė rekordinį 2027 metų valstybės biudžeto projektą – 820,9 trln. vonų (615,6 mlrd. JAV dolerių). Plane numatytos didelės investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir gynybą.

    Kaip skelbia portalas „wnp.pl“, prezidentas teigė, kad biudžetas turėtų padėti šaliai tapti lydere ateities technologijose ir užtikrinti ilgalaikį augimą. Valdžia žada „drąsiai investuoti“ į DI ir naujus augimo variklius.

    Projektas numato išlaidų didinimą 12,8 proc., palyginti su einamaisiais metais – tai įvardijama kaip didžiausias metinis šuolis šalies istorijoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į technologijų sektorių, kuris pastaruoju metu generuoja išskirtinai dideles mokestines pajamas.

    Lietuvos skaitytojams ši žinia aktuali platesniame kontekste: Pietų Korėja yra viena svarbiausių puslaidininkių ir su DI susijusios infrastruktūros žaidėjų, todėl tokios investicijos gali turėti įtakos pasaulinėms technologijų grandinėms ir konkurencijai.

    DI megaprojektai ir nacionalinis modelis

    Pagal planą 21,3 trln. vonų (15,97 mlrd. JAV dolerių) būtų skirta trims vadinamiems „megaprojektams“. Jie apima puslaidininkių gamybos centro kūrimą, duomenų centrų plėtrą ir vadinamosios fizinės DI krypties vystymą.

    Fizinė DI – tai dirbtinio intelekto sistemos, veikiančios fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, robotikoje, autonominiuose automobiliuose ar išmaniojoje infrastruktūroje. Tokios technologijos reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir didelių investicijų į pramoninę bazę.

    Dar 4,6 trln. vonų (3,45 mlrd. JAV dolerių) numatyta skirti valstybiniam pažangiam DI modeliui kurti. Tai rodo siekį turėti nacionalinį technologinį pagrindą, o ne vien remtis komerciniais sprendimais.

    Gynybai – didesnis finansavimas

    Biudžete numatomas ir gynybos išlaidų augimas: jos didėtų 8,2 proc. iki 73,3 trln. vonų (54,97 mlrd. JAV dolerių). Lėšas planuojama skirti, be kita ko, branduolinės traukos povandeninių laivų įsigijimui, naikintuvams KF-21 bei pažangių autonominių sistemų diegimui.

    Toks prioritetų derinys – technologinė plėtra ir gynybos modernizavimas – rodo, kad Seulas technologinę lyderystę sieja su nacionaliniu saugumu ir konkurencingumu regione.

    Iš kur lėšos: puslaidininkių sektoriaus mokesčiai

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad rekordinis biudžetas grindžiamas ne vien skolinimusi. Prie jo reikšmingai prisidėjo rekordinės mokestinės įplaukos, kurias sugeneravo puslaidininkių technologijų gigantai, tokie kaip „Samsung“ ir SK hynix.

    Augančias pajamas skatino išliekanti didelė atminties lustų ir DI infrastruktūros paklausa. Pasauliniam DI bumui reikalingi ir lustai, ir duomenų centrų pajėgumai, o Pietų Korėja yra viena svarbiausių šios rinkos dalyvių.

    Birželį šalies vyriausybė taip pat pristatė dešimties metų planą investuoti į naująsias technologijas, kurio vertė siekia 1 800 trln. vonų (1,35 trln. JAV dolerių). Šiais veiksmais siekiama maksimaliai išnaudoti pasaulinį puslaidininkių pakilimą, o technologijų bendrovės jau skelbia rekordinio masto investicijas į infrastruktūrą.

  • Pietų Korėjoje sulaikyti 80 „Tesla“ vairuotojų: įsilaužė į automobilius, kad įjungtų FSD

    Pietų Korėjoje sulaikyti 80 „Tesla“ vairuotojų: įsilaužė į automobilius, kad įjungtų FSD

    Pietų Korėjos policija sulaikė 80 „Tesla“ automobilių savininkų, kurie „nulaužė“ transporto priemonių programinę įrangą, kad aktyvuotų „Full Self-Driving“ (FSD) funkciją be leidimo.

    Apie šiuos sulaikymus praneša „Korea JoongAng Daily“. Pasak leidinio, daliai automobilių šalyje FSD apskritai nėra teisėtai prieinamas, todėl bandymai jį įjungti laikomi ne vien „entuziastų“ eksperimentu.

    Skirtingų „Tesla“ modelių situacija Pietų Korėjoje nevienoda: teigiama, kad FSD reikalavimus pagal šalies saugos reguliavimą yra perėję JAV gamybos modeliai, tokie kaip „Model S“, „Model X“ ir „Cybertruck“.

    Tuo metu šalyje parduodami ir Kinijoje surinkti „Model Y“ bei „Model 3“, kuriuose ši funkcija daugeliu atvejų nepasiekiama įprastu, gamintojo numatytu būdu. Būtent tai, kaip nurodoma, ir paskatino dalį vairuotojų ieškoti nelegalių sprendimų.

    Kaip buvo aktyvuojamas FSD

    Skelbiama, kad kai kurie vairuotojai pirko nelegalius trečiųjų šalių aktyvavimo įrenginius, o kiti esą pasigamino sprendimus patys. Įsigyti įrenginiai, anot publikacijos, dažniausiai atkeliaudavo iš Europos arba Kinijos ir buvo įdiegiami pačių savininkų.

    Taip pat minima, kad dalis žmonių naudojo viešai prieinamą programinę įrangą iš „GitHub“ – tai leido aktyvuoti FSD arba keisti automobilio programinės įrangos veikimą.

    Pietų Korėjos valdžia programinės įrangos keitimą vertina kaip saugumo problemą ir transporto priemonių valdymo taisyklių pažeidimą. Dėl to tokie veiksmai patenka į teisėsaugos akiratį.

    Galimos bausmės ir argumentas dėl saugumo

    „Korea JoongAng Daily“ nurodo, kad už tokį pažeidimą gali grėsti iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė arba bauda iki 15 000 JAV dolerių.

    Leidinyje cituojamas policijos pareigūnas teigė, jog buvo nustatytos saugumo rizikos, įskaitant galimybę, kad FSD gali netinkamai atpažinti eismo sąlygas arba veikti ne taip, kaip tikisi vairuotojas.

    Rinka: JAV gamybos „Tesla“ brangsta

    Leidinyje taip pat atkreipiamas dėmesys į pasekmes naudotų automobilių rinkai: kadangi teisėtai FSD turinčių automobilių pasirinkimas ribotas, naudotų JAV gamybos „Tesla“ paklausa išaugo.

    Pasak „Korea JoongAng Daily“, kai kurie naudoti JAV gamybos „Tesla“ automobiliai gali kainuoti iki 50 proc. brangiau, o atskirais atvejais minimos sumos siekia šimtus milijonų Pietų Korėjos vonų.

    Todėl dalis pirkėjų, net jei jiems svarbi FSD funkcija, esą renkasi gerokai pigesnį naują automobilį, net jeigu jis surinktas Kinijoje – ir susitaiko su tuo, kad FSD jame nebus.

  • Šveicarija atnaujino diplomatinį biurą Šiaurės Korėjoje: ką žada pirmasis vizitas nuo 2003 metų

    Šveicarija atnaujino diplomatinį biurą Šiaurės Korėjoje: ką žada pirmasis vizitas nuo 2003 metų

    Šveicarija oficialiai atnaujino diplomatinio biuro veiklą Šiaurės Korėjoje, o šalies užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis apsilankė Pchenjane. Tai pirmasis tokio lygio Šveicarijos vadovo vizitas šioje šalyje nuo 2003 metų, o Bernas sako siekiantis grįžti prie tiesioginio politinio dialogo.

    Vizitas Pchenjane vyko spalio 29 ir 30 dienomis, po jo ministras išvyko į Seulą. Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, tikslas buvo palaikyti ryšį su abiem Korėjos pusiasalio pusėmis ir sumažinti riziką, kad didėjanti įtampa peraugs į sunkiau suvaldomą krizę.

    Diplomatinis biuras Pchenjane veiklą atnaujino spalio 19 dieną, o administraciniu požiūriu jis pavaldus Šveicarijos ambasadai Pekine. Ankstesnė Šveicarijos misija Šiaurės Korėjoje daugiausia rūpinosi humanitariniais klausimais, tačiau 2020 metais buvo uždaryta per COVID-19 pandemiją, kai Pchenjanas faktiškai izolavosi nuo išorinio pasaulio.

    Dialogas Pchenjane ir Šveicarijos vaidmuo

    Šveicarija su Šiaurės Korėja diplomatinius santykius palaiko nuo 1974 metų, tačiau reguliarūs politiniai konsultavimai, Berno teigimu, sustojo po 2019 metų. Dėl to atnaujintas biuras vertinamas kaip bandymas sugrąžinti bent minimalų tiesioginio bendravimo kanalą su viena uždariausių valstybių pasaulyje.

    Pchenjane Ignazio Cassis susitiko su Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministre Choe Son Hui ir valdančiosios Darbininkų partijos vadovybės atstovu Jo Yong Won. Šveicarija nurodė, kad pokalbiuose aptartas politinio dialogo atkūrimas, saugumo padėtis Korėjos pusiasalyje bei platesni saugumo iššūkiai Europoje ir Azijoje.

    „Pasiūliau Šveicarijos pagalbą ieškant būdų mažinti įtampą ir atverti erdvę dialogui“, – sakė Ignazio Cassis.

    Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad ministrų susitikimas vyko „draugiškoje atmosferoje“, tačiau detalių apie konkrečius susitarimus nepateikė. Šveicarijos pusė taip pat akcentavo praktinį tikslą: turint biurą Pchenjane lengviau tiesiogiai bendrauti su vietos institucijomis ir stebėti pokyčius regione.

    Seulo lūkesčiai ir auganti įtampa

    Po Pchenjano Šveicarijos ministras apsilankė Seule, kur susitiko su Pietų Korėjos nacionalinio saugumo patarėju ir aukštais užsienio reikalų ministerijos pareigūnais. Pietų Korėja viešai išreiškė viltį, kad Šveicarijos biuras galėtų prisidėti prie kontaktų su Šiaurės Korėja atnaujinimo ir suteikti papildomą kanalą komunikacijai.

    Šis diplomatinis žingsnis sutapo su nauju karinės įtampos šuoliu: Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad Šiaurės Korėja paleido apie 10 trumpojo nuotolio balistinių raketų į jūrą. Seulas tuo pat metu kartojo raginimus atnaujinti karinius ryšius, kad būtų sumažinta atsitiktinių incidentų pasienyje rizika.

    Šveicarijos vaidmuo Korėjos pusiasalyje nėra naujas. Nuo 1953 metų ji dalyvauja Neutral Nations Supervisory Commission misijoje, kuri stebi paliaubų, sustabdžiusių Korėjos karą, laikymąsi. Vizito Seule metu ministras aptarė ir šios misijos darbą, pabrėždamas, kad saugumo situacija regione išlieka trapi ir reikalauja nuoseklių diplomatinių pastangų.

  • Pietų Korėjos politikas ragina prezidentą žaisti „Call of Duty“: perspėja dėl Šiaurės grėsmės

    Pietų Korėjos politikas ragina prezidentą žaisti „Call of Duty“: perspėja dėl Šiaurės grėsmės

    Pietų Korėjoje netikėtai į politinių debatų centrą pateko naujausias serijos „Call of Duty“ žaidimas „Call of Duty: Modern Warfare 4“. Diskusijas įplieskė jo siužetas, kuriame vaizduojama fikcinė Šiaurės Korėjos invazija į Pietų Korėją ir kovos Seule.

    Vienas konservatyvių pažiūrų parlamentaras Han Dong-hoon viešai paragino prezidentą Lee Jae Myungą pačiam pereiti žaidimo istorijos režimą. Politiko teigimu, virtualiai pavaizduotas konfliktas esą aiškiai parodo, kuo gali baigtis nepakankamas šalies pasirengimas gynybai.

    „Toks scenarijus primena, kad blogiausiam variantui reikia ruoštis dabar, o ne tada, kai jau per vėlu“, – sakė Han Dong-hoon.

    Žaidime žaidėjai perkelti į Korėjos pusiasalį, kur fiktyvus konfliktas išauga į plataus masto karą. Kampanijoje vaizduojamos intensyvios kovos Pietų Korėjos sostinėje ir misijos, susijusios su Šiaurės Korėjos valdžios infrastruktūra, kas daliai visuomenės pasirodė provokuojantis sprendimas.

    Kritikai Pietų Korėjoje perspėja, kad tokio pobūdžio populiariosios kultūros produktai gali kurstyti įtampą ir dar labiau apsunkinti santykius su Pchenjanu. Kai kurie pilietinės visuomenės atstovai ir nevyriausybinės organizacijos akcentuoja, kad eskalacijos rizika regione ir taip didelė, todėl jautrios temos pramogų industrijoje reikalauja atsakomybės.

    Vis dėlto politikai, pasitelkę žaidimo premjerą, daugiau dėmesio skyrė vidaus saugumo politikai. Kritika nukreipta į gynybos planavimo sprendimus, bendrų pratybų su Jungtinėmis Valstijomis apimtis ir platesnę diskusiją dėl Pietų Korėjos kariuomenės pasirengimo galimiems scenarijams.

    Į polemiką sureagavo ir valdžios institucijos, pabrėždamos, kad vyriausybė netaiko prevencinės žaidimų cenzūros. Tai atspindi platesnę tendenciją demokratinėse šalyse, kur populiariosios kultūros turinys tampa politinių ginčų objektu, tačiau ribojimai paprastai vertinami itin jautriai.

    Kontekstą sustiprina ir tai, kad abi Korėjos formaliai tebėra karo būsenoje, nes Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi. Pastaraisiais metais regione nuolat fiksuojami raketų bandymai, karinių pajėgumų demonstravimas ir abipusės retorikos aštrėjimas, todėl bet kokie signalai visuomenėje greitai įgauna politinį atspalvį.

    Tuo pat metu žaidėjų bendruomenėje „Call of Duty: Modern Warfare 4“ sulaukė gerokai šiltesnio priėmimo nei politiniuose debatuose. Socialiniuose tinkluose ir žaidimų platformose daug dėmesio skiriama kampanijos kokybei, o ne geopolitinėms interpretacijoms, tačiau diskusija parodė, kad fikcija gali lengvai persikelti į realios politikos lauką.

    Kol kas nėra ženklų, kad „Activision Blizzard“ oficialiai komentuotų kilusį ažiotažą. Tačiau istorija jau tapo pavyzdžiu, kaip didelio populiarumo žaidimai, ypač paliečiantys jautrius regioninius konfliktus, gali tapti ne vien pramoga, bet ir argumentu politinėse kovose.

  • Šiaurės Korėja paleido apie tuziną raketų: Seulas siūlo derybas, įtampa pasienyje auga

    Šiaurės Korėja paleido apie tuziną raketų: Seulas siūlo derybas, įtampa pasienyje auga

    Šiaurės Korėja ketvirtadienį į jūrą paleido apie tuziną trumpojo nuotolio balistinių raketų, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Paleidimai fiksuoti praėjus dienai po to, kai Seulas vėl paragino pradėti derybas, skirtas sumažinti incidentų riziką demilitarizuotoje zonoje.

    Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas nurodė, kad raketos buvo paleistos iš Vonsano apylinkių rytinėje pakrantėje. Skelbiama, kad jos nuskriejo apie 250 kilometrų ir nukrito į jūrą.

    Seulas pranešė sustiprinęs stebėseną dėl galimų tolesnių paleidimų. Pietų Korėja taip pat dalijasi turima informacija su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija, siekdama įvertinti bandymų pobūdį ir galimas grėsmes regiono saugumui.

    Seulas prašo atkurti ryšius

    Pietų Korėja spalio 23 dieną pasiūlė karines derybas, kurių tikslas būtų kartu patikrinti Karinės demarkacijos linijos eigą ir sumažinti skirtingų interpretacijų riziką. Taip pat siūloma atkurti karinio ryšio linijas ir sutarti dėl priemonių, kurios padėtų išvengti atsitiktinių susirėmimų.

    Pietų Korėjos suvienijimo ministras Chung Dong-young trečiadienį, jo vardu perskaitytoje kalboje forume netoli Seulo, dar kartą paragino Pchenjaną reaguoti į siūlymą. Pasak jo, be tiesioginių komunikacijos kanalų bet koks incidentas pasienyje gali greitai peraugti į rimtesnę krizę.

    „Pietų ir Šiaurės Korėja turėtų suderinti savo pozicijas dėl Karinės demarkacijos linijos dialogo keliu“, – sakė Chung Dong-young.

    Šiaurės Korėja į šį derybų pasiūlymą kol kas neatsakė. Tiesioginis karinis ryšys tarp valstybių išlieka sustabdytas, nors Jungtinių Tautų vadovaujama vadavietė yra išlaikiusi atskirą komunikacijos kanalą su Šiaurės Korėjos kariuomene.

    Minos ir dingę riboženkliai

    Įtampą sustiprino demilitarizuotoje zonoje rugsėjo 21 dieną įvykę sprogimai, per kuriuos buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai, du iš jų sunkiai. Seulas teigė, kad minas galėjo padėti Šiaurės Korėjos kariai į pietus nuo demarkacijos linijos, o Pchenjanas kaltinimus atmetė.

    Jungtinių Tautų vadovaujama Jungtinių Tautų vadavietė, prižiūrinti paliaubų režimą, skelbė, kad bendras tyrimas su Pietų Korėja nustatė aktyvią Šiaurės Korėjos miną į pietus nuo linijos. Pasak vadavietės, tai laikoma paliaubų pažeidimu.

    Pietų Korėja taip pat nurodo, kad Šiaurės Korėjos kariai pastaruoju metu intensyvina pasienio infrastruktūros darbus, įrenginėja tvoras, kelius ir minas. Seulas teigia, jog darbų metu ne kartą buvo kirsta demarkacijos linija, todėl teko transliuoti perspėjimus ir atlikti įspėjamuosius šūvius.

    Situaciją apsunkina ir tai, kad dalis ribą žyminčių ženklų, įrengtų pagal 1953 metais pasirašytas paliaubas, per dešimtmečius sunyko arba dingo. Pietų Korėjos vertinimu, skirtingas ribos traktavimas didina riziką, kad net nedidelis incidentas gali virsti nekontroliuojamu susidūrimu.