CP v2

Tag: Pietų Korėja

  • Uostų nebereikia? Sąjungininkai pademonstravo INLS, leidžiantį iškrauti 300 tonų techniką

    Uostų nebereikia? Sąjungininkai pademonstravo INLS, leidžiantį iškrauti 300 tonų techniką

    Pietų Korėjoje vykusių pratybų metu sąjungininkų kariai pademonstravo, kaip amerikietiškas sunkusis logistinis sunkvežimis „Oshkosh“ LVSR gali būti iškrautas į krantą be uosto infrastruktūros. Tam buvo panaudota modulinė sistema INLS, skirta išlaikyti tiekimą net tada, kai uostai sunaikinti, užblokuoti ar atsiduria priešo apšaudymo zonoje.

    INLS nėra klasikinis desantinis laivas. Tai iš plūduriuojančių modulių sudarytas komplektas, kurį galima sujungti pagal užduotį: suformuoti perkrovimo platformą prie transporto laivo, keltą sunkioms mašinoms gabenti ar net laikiną prieigą nuo vandens iki paplūdimio.

    Pratybų scenarijus pabrėžė, kad tokios priemonės reikalingos ne tik desanto operacijoms, bet ir logistikai, kai tradiciniai mazgai tampa pažeidžiami. Šiuolaikiniuose konfliktuose uostai, sandėliai ir tiekimo maršrutai dažnai laikomi prioritetiniais taikiniais, todėl kariuomenės ieško būdų išskaidyti riziką ir išlaikyti tiekimą.

    Kaip veikia modulinis keltas

    Pasak sistemos aprašymų, INLS keltas gali gabenti maždaug iki 300 tonų krovinį. Vandens čiurkšlių tipo varikliai leidžia veikti sekliuose vandenyse, o rampa suteikia galimybę sunkias transporto priemones išvažiuoti į krantą savarankiškai, be kranų ar krantinių.

    Tokia schema ypač svarbi, kai reikia greitai perkelti inžinerinę techniką, šarvuotas ar logistines mašinas į vietas, kur uostai neprieinami. Kartu tai leidžia lanksčiau pasirinkti iškrovimo taškus ir mažinti spūsčių riziką viename objekte.

    Nauja grėsmė – dronai

    Vienas labiausiai pastebimų pratybų elementų buvo žalias tinklas, ištemptas virš kelto denio. Oficialiai jo paskirtis nebuvo paaiškinta, tačiau pratybose akcentuota logistinės grandies apsauga nuo bepiločių orlaivių, o toks tinklas gali būti pasyvi priemonė, apsunkinanti smulkių dronų ataką iš viršaus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokia apsauga nėra lygiavertė oro gynybai ir ne visada padėtų prieš didesnius smogiamuosius dronus ar iš oro numetamą amuniciją. Vis dėlto, sparčiai plintant FPV ir komercinių dronų panaudojimui, pasyvios priemonės kartu su elektroninės kovos sprendimais tampa vis dažnesne praktika.

    Pratybos atskleidė ir silpnesniąją tokios logistikos pusę. Keltas pasiekia apie 10 mazgų greitį, todėl kurį laiką juda nuspėjama kryptimi ir išlieka pažeidžiamas, o jo saugumas priklauso nuo žvalgybos, elektroninės kovos, oro priedangos ir pakrantės ruožo kontrolės.

  • Lenkija perka šimtus K2 tankų: kodėl Pietų Korėja jiems numato kitą vaidmenį nei Varšuva

    Pietų Korėjoje iš gamybos linijos rieda naujausia K2 tankų partija, skirta Lenkijos kariuomenei. Gamintoja „Hyundai Rotem“ tikina, kad 2025 metais pasirašyto kontrakto grafikas vykdomas sparčiau nei numatyta, o kartu plečiama ir gamybinė bazė, reikalinga būsimiems K2PL bei pagalbiniams šarvuotiems variantams.

    Lenkijos K2 programa prasidėjo po 2022 metų vasario įvykių, kai Rusija bandė užimti Kyjivą, o Lenkija perdavė Ukrainai dalį savo ginkluotės. Tuomet Varšuva pietų korėjietiškus pirkimus išplėtė ne tik tankais, bet ir K9 savaeigėmis haubicomis, FA-50 mokomaisiais-koviniais lėktuvais bei K239 „Chunmoo“ raketų sistemomis.

    Kontraktai ir K2PL planas

    2022 metų vasarą buvo pasirašyta pagrindinė sutarties struktūra, numatanti galimybę įsigyti iki 1 000 K2 tankų, o pirmasis vykdomasis kontraktas apėmė 180 K2 už maždaug 3,1 mlrd. eurų. Lenkijoje šie tankai įvardyti K2GF, nes turėjo greitai užpildyti pajėgumų spragą, kol bus diegiami ilgesnio laikotarpio sprendimai.

    Antrasis vykdomasis kontraktas, pasirašytas 2025 metais, numato dar 180 tankų ir 81 pagalbinę mašiną ant K2 bazės, o bendra vertė siekia apie 6,0 mlrd. eurų. Pagal šį planą dalis tankų bus K2PL konfigūracijos, pritaikytos Lenkijos reikalavimams, taip pat numatytas reikšmingas surinkimo ir komponentų perdavimo etapas Bumar-Łabędy gamykloje Glivicuose.

    K2PL turėtų gauti papildomą apsaugą, aktyvią apsaugos sistemą, kovos su dronais sprendimus ir kitus patobulinimus, kurie vis dažniau laikomi būtinybe, stebint karo Ukrainoje pamokas. Šiame kare tankų išgyvenamumą lemia ne vien šarvai, bet ir jutikliai, ryšys, elektroninė kova bei apsauga nuo bepiločių.

    Kodėl K2 vaidmuo skiriasi?

    Lenkijoje K2 tankai daugiausia nukreipiami į dalinius šiaurės rytuose, netoli sienos su Kaliningrado sritimi. Anksčiau akcentuota, kad lengvesnis už „Abrams“ K2 geriau tinka ežerų, upių ir miškų gausiam regionui, kuriame mobilumas ir infrastruktūros ribojimai tampa svarbūs.

    Tuo metu Pietų Korėjoje K2 dažniau vertinamas kaip mažesnės gausos, technologiškai pažangesnis tankas, skirtas lemiamoms operacijoms, o kasdienėms užduotims ir glaudesniam bendradarbiavimui su pėstininkais dažniau naudojami modernizuojami K1. Toks pajėgų modelis rodo skirtingą doktriną: kur vienoje šalyje K2 matomas kaip plataus masto fronto linijos instrumentas, kitoje jis tampa aukštesnės klasės rezervu sudėtingiausiems scenarijams.

    Pietų Korėjos kariškiai tarp norimų patobulinimų dažnai mini nuotoliniu būdu valdomą kulkosvaidžio modulį ir aktyvią apsaugą, kuri ne tik trukdytų atakuojančioms sistemoms, bet ir fiziškai naikintų grėsmes. „Šiandien tankui svarbu ne tik atlaikyti smūgį, bet ir laiku pamatyti grėsmę bei ją neutralizuoti dar ore“, – sakė su „Hyundai Rotem“ bendradarbiaujantis atsargos karininkas.

    Pagalbinės mašinos ir varikliai

    Lenkijos užsakymas išsiskiria ir tuo, kad kartu numatytos pagalbinės mašinos ant K2 platformos: techninės pagalbos, inžinerinės ir tiltų klojimo variantai. Pietų Korėjos sausumos pajėgos tradiciškai naudoja pagalbines mašinas, paremtas K1 platforma, todėl K2 bazės pagalbiniai modeliai iš esmės kuriami pirmą kartą, o tai didina programos technologinę ir pramoninę svarbą.

    Lygiagrečiai plečiama ir variklių gamyba. K2 tankams nuo 2019 metų naudojamas DV27 dyzelinis variklis, o nauja gamykla Gunsan mieste turi padidinti gamybos apimtis iki maždaug 240 variklių per metus. Skelbiama, kad būtent iš šios gamybos bazės planuojama tiekti variklius būsimiems K2PL, o Lenkijoje dar sprendžiama, kas atliks sudėtingiausio lygio variklių priežiūrą ir remontą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai neapsiriboja vien tankų pristatymu: ilgalaikį pajėgumą lemia atsarginių dalių grandinė, remonto infrastruktūra, įgulų rengimas ir modernizavimo ciklai. Dėl to Lenkijos pasirinktas modelis, apimantis surinkimą šalies viduje ir technologijų perdavimą, tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemsiančių, kaip greitai K2 šeima pereis nuo pirkimo prie tvaraus naudojimo.

  • „SK hynix“ žengia į „Nasdaq“: 24,5 mlrd. eurų planas ir DI atminties bumas kelia klausimų

    „SK hynix“ žengia į „Nasdaq“: 24,5 mlrd. eurų planas ir DI atminties bumas kelia klausimų

    Milžiniškas „Nasdaq“ ėjimas

    Pietų Korėjos lustų gamintoja „SK hynix“, viena svarbiausių didelio pralaidumo atminties (HBM) tiekėjų DI duomenų centrams, šią savaitę planuoja antrinį įtraukimą į „Nasdaq“. Bendrovė siekia pritraukti apie 24,5 mlrd. eurų, o tai būtų vienas didžiausių pastarojo meto akcijų platinimų Volstrite.

    Skelbiama, kad „SK hynix“ leis 17,79 mln. naujų akcijų JAV depozitoriumo pakvitavimų (ADR) forma, kai vienas ADR atitinka dešimtadalį Seule kotiruojamos akcijos. Kainodara numatyta ketvirtadienį, o prekybos pradžia tikimasi penktadienį, simboliu SKHY.

    Į platinimą žada įsitraukti vadinamieji kertiniai investuotojai, tarp jų „Baillie Gifford“ ir „Coatue Management“ valdomi fondai, kurie signalizavo susidomėjimą iki maždaug 6,1 mlrd. eurų vertės paketu. Bendrovė anksčiau buvo užsiminusi apie didesnį tikslą, tačiau po akcijų kainos svyravimų jis sumažintas.

    DI atminties bumas ir ciklo rizika

    „SK hynix“ vertė jau viršija 876 mlrd. eurų ribą, kurią rinkose dažnai simboliškai vadina trilijono dolerių klubu. Šuolį pastaraisiais mėnesiais lėmė DI infrastruktūros plėtra, kai didžiosios technologijų įmonės agresyviai investuoja į duomenų centrus ir spartina HBM paklausą.

    Rinka vis dėlto išlieka jautri ciklams. Atminties lustų verslas istoriškai pasižymi staigiais kainų kilimais ir nuosmukiais, todėl investuotojai vis dažniau vertina, ar dabartinės DI infrastruktūros išlaidos uždirbs pakankamą grąžą ir kaip greitai gali pasikeisti paklausos dinamika.

    Platinimas vyksta ir tuo metu, kai dalis puslaidininkių sektoriaus akcijų Azijoje pastaruoju metu patyrė korekciją. Tai primena, kad net rekordiniai pelnai ir spartus augimas negarantuoja stabilumo, jei rinkos lūkesčiai dėl DI monetizacijos ima blėsti.

    Kodėl bendrovei reikia JAV biržos

    Šis žingsnis nėra klasikinis debiutinis IPO, nes pagrindinė „SK hynix“ prekybos vieta išlieka Seulo „Kospi“ indeksas. „Nasdaq“ įtraukimas suteikia papildomą, JAV doleriais denominuotą kanalą investuotojams ir potencialiai gali sumažinti vadinamąją Korėjos rinkos nuolaidą, kai vietoje kotiruojamos technologijų bendrovės vertinamos atsargiau nei JAV analogai.

    Gautos lėšos planuojamos skirti gamybos pajėgumų plėtrai, įskaitant didelį puslaidininkių kompleksą Jongine Pietų Korėjoje. Taip pat numatoma finansuoti pirmąją bendrovės pakavimo gamyklą JAV Indianos valstijoje, kuri svarbi tiekimo grandinei ir užsakymų vykdymui Šiaurės Amerikoje.

    Nuo beveik bankroto iki lyderystės

    „SK hynix“ istorija išsiskiria tuo, kad bendrovė ne kartą buvo atsidūrusi ant ribos. Dabartinės įmonės šaknys siekia 1949 metais įkurtą „Gukdo Construction“, o į elektroniką ji perėjo 1983 metais kaip „Hyundai Electronics“, priklausiusi „Hyundai“ grupei.

    Dešimtojo dešimtmečio pabaigos Azijos finansų krizė ir vėlesnės restruktūrizacijos, vykusios su Tarptautinio valiutos fondo parama, sukėlė didelį skolų spaudimą. Vėliau, jau kaip „Hynix Semiconductor“, įmonė mažino darbuotojų skaičių, pardavinėjo turtą ir bandė atsigauti nuolat svyruojančioje DRAM rinkoje.

    Lūžiu tapo 2012 metais įvykęs „SK Group“ perėmimas: bendrovė pervadinta į „SK hynix“ ir pradėjo kryptingai investuoti į HBM technologiją, kuri tuo metu atrodė brangi ir rizikinga. Šiandien būtent HBM tapo viena svarbiausių DI skaičiavimų grandžių, o „SK hynix“ skelbia turinti beveik 46 900 darbuotojų.

  • Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėja kuria fondą iš DI lustų mokesčių: žada būstą jaunimui ir naujas darbo vietas

    Pietų Korėjos valdžia planuoja DI lustų bumo atneštas papildomas mokesčių pajamas nukreipti į specialų valstybės fondą, skirtą ilgalaikėms investicijoms. Prezidento biuras skelbia, kad lėšos būtų naudojamos tiek pramonės infrastruktūrai, tiek socialinėms priemonėms.

    Numatomas mechanizmas vadinamas ateities iššūkių fondu ir turėtų tapti priemone stabiliau valdyti cikliškas puslaidininkių sektoriaus pajamas. Sprendimas svarstomas metu, kai pasaulinę paklausą kelia duomenų centrai ir spartėjanti DI plėtra.

    Kas sukūrė mokesčių „perteklių“

    Papildomų įplaukų šaltinis siejamas su atminties lustų gamintojais „Samsung Electronics“ ir „SK hynix“, kurių produkcija tapo kritiškai svarbi DI skaičiavimams. Didesnis eksportas ir rekordiniai pelnai didina ir biudžeto pajamas iš pelno mokesčių bei su darbo rinka susijusių įmokų.

    Prezidento administracijos vadovas Kang Hoon-sik vyriausybės ir valdančiosios partijos susitikime pabrėžė, kad šis laikotarpis yra lemiamas šalies ateičiai, todėl netikėtos pajamos neturi būti išleistos trumpalaikiams tikslams. Pasak jo, fondas galėtų finansuoti didelio masto projektus, susijusius su DI ir puslaidininkiais.

    Kur planuojama skirti lėšas

    Valdžia nurodo, kad dalis investicijų būtų skiriama pačiam lustų pramonės „pamatui“ – energijos ir vandens tiekimo pajėgumams, be kurių neįmanoma plėsti gamyklų. Šios sritys laikomos vienomis didžiausių puslaidininkių gamybos plėtros „butelio kakliukų“, ypač augant elektros poreikiui duomenų centrams.

    Taip pat įvardijamos priemonės jaunajai kartai: būsto prieinamumo didinimas, parama startuoliams ir darbo vietų kūrimas. Politinis tikslas – kad DI sukuriama ekonominė nauda mažintų nelygybę, o ne ją didintų.

    Neatsakytas klausimas – fondo dydis

    Kol kas neįvardijama nei planuojamo fondo suma, nei tikslus finansavimo modelis, nes sprendimai bus derinami artimiausiame fiskalinės strategijos posėdyje. Po to žadamos konsultacijos su visuomene, o tai rodo, kad projektui siekiama platesnio politinio palaikymo.

    Tuo pat metu DI lustų rinkoje ryškėja ir rizikos: puslaidininkių sektorius istoriškai pasižymi staigiais pakilimo ir nuosmukio ciklais. Dėl to fondas būtų vertinamas ir kaip bandymas sušvelninti galimus ateities svyravimus bei užtikrinti, kad investicijos nenutrūktų sulėtėjus paklausai.

    Viešojoje erdvėje jau vyksta diskusija, ar didesnė dalis lėšų turėtų keliauti į inovacijas, ar į socialinę politiką, įskaitant regionų rėmimą. Ši dilema Pietų Korėjoje tampa platesnio klausimo dalimi: kaip DI ir puslaidininkių pelnus paversti apčiuopiama nauda daugumai gyventojų.

  • Korėjos „Eximbank“ kreditai Lenkijos ginklams: palūkanos vienodos, bet su SAFE varžytis sunku

    Lenkija nuo 2022 metų sparčiai didina Pietų Korėjoje perkamos ginkluotės apimtis, o dalį sandorių lydi valstybės remiami kreditai. Finansavimą organizuoja Korėjos eksportą kredituojantis bankas Korea Eximbank, o riziką draudžia valstybinė K-SURE.

    Su Lenkijos žurnalistais Seule kalbėję abiejų institucijų atstovai teigė, kad nuo 2022 metų sudarytoms paskoloms buvo taikomas tas pats palūkanų principas, nepriklausomai nuo įsigyjamos technikos tipo. Jie pridūrė, kad paskolų laikotarpis paprastai siekia iki maždaug 20 metų, o kai kurių sutarčių grąžinimas dar neprasidėjo.

    Palūkanas lemia reitingai

    Korea Eximbank atstovai aiškino, kad palūkanų dydį pirmiausia formuoja skolininko kredito rizika, todėl svarbus Lenkijos kredito reitingas. Kartu reikšminga ir paties banko galimybė pigiai pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nes būtent taip jis surenka lėšas eksportui finansuoti.

    „Visoms sutartims buvo pritaikytos tos pačios palūkanos, o jų dydis pirmiausia susietas su Lenkijos kredito reitingu“, – sakė Korea Eximbank departamento vadovas Jang Woong-Sik.

    Bankas pabrėžia, kad jo reitingas pagal „S&P“ yra AA ir sutampa su Pietų Korėjos valstybės vertinimu. Tuo pat metu Europos Sąjungos reitingas yra aukštesnis, todėl ES instrumentai gali pasiūlyti pigesnį finansavimą.

    Lėšos renkamos obligacijomis

    Korea Eximbank nurodė, kad kreditams finansuoti aktyviai leidžia obligacijas Europoje, Jungtinėse Valstijose ir Singapūre. Tokia schema leidžia išnaudoti aukštą reitingą ir skolintis palankiomis sąlygomis, o vėliau šias lėšas nukreipti eksporto sandoriams.

    K-SURE atstovas akcentavo, kad praktikoje palūkanos dažnai susidaro prie banko skolinimosi kainos pridėjus nedidelę maržą. Vis dėlto konkrečių skaičių atstovai neviešino, remdamiesi įprastomis gynybos sutarčių konfidencialumo sąlygomis.

    Kodėl sunku prilygti SAFE

    Kalbėdami apie Europos Sąjungos SAFE mechanizmą ir JAV Foreign Military Financing programą, korėjiečiai ragino šių modelių tiesiogiai nelyginti su komercinei logikai artimesniais eksporto kreditais. Jų teigimu, SAFE ir FMF turi daugiau subsidijavimo ar biudžetinės paramos bruožų, todėl galutinė kaina gali būti mažesnė nei įprastų rinkos paskolų.

    „Tikėtina, kad negalėsime pasiūlyti tokių pačių sąlygų kaip Europos ar Amerikos institucijos, nes jų kreditingumas ir finansavimo bazė yra kitokie“, – sakė Jang Woong-Sik.

    Dar vienas praktinis skirtumas yra pirkimų ribojimai: SAFE daugiausia nukreiptas į Europos gynybos pramonės produkciją, o FMF logika siejama su JAV tiekėjais. Korėjos eksporto kreditai savo ruožtu siejami su Pietų Korėjoje pagaminta įranga ir technologijomis.

    Institucijos taip pat pabrėžė, kad palūkanos ir grąžinimo grafikas priklauso nuo realių pristatymų. Jeigu technika dar nepristatyta, lėšos gali nebūti išmokėtos, todėl palūkanos nepradedamos skaičiuoti, o grąžinimo terminas neprasideda.

    Korėjos finansuotojai Lenkiją įvardija kaip vieną svarbiausių partnerių gynybos eksporto srityje. Kartu jie pripažįsta, kad ateities sandoriams palankiausios sąlygos priklausys nuo to, kaip keisis abiejų pusių skolinimosi kaina tarptautinėse rinkose ir kokie bus kredito reitingų vertinimai.

  • Pietų Korėjos pasitraukimas iš pasaulio čempionato įplieskė pyktį: grasinimai ir prezidento kritika

    Pietų Korėjos pasitraukimas iš pasaulio čempionato įplieskė pyktį: grasinimai ir prezidento kritika

    Pyktis po ankstyvo pasitraukimo

    Pietų Korėjos rinktinės pasitraukimas iš 2026 metų pasaulio futbolo čempionato grupių etape virto ne tik sportine nesėkme, bet ir visuomenės pykčio banga. Socialiniuose tinkluose bei sirgalių bendruomenėse pasigirdo griežti kaltinimai, o dalis reakcijų peržengė ribas.

    Komanda turnyrą pradėjo pergale 2:1 prieš Čekiją, tačiau vėliau pralaimėjo Meksikai 0:1 ir nesugebėjo užsitikrinti vietos atkrintamosiose po rungtynių su Pietų Afrika. Toks scenarijus Pietų Korėjai nėra naujas, tačiau šįkart įtampa pasiekė aukščiausią tašką.

    Trenerio atsiprašymas ir atsistatydinimas

    Po pasitraukimo vyriausiasis treneris Hong Myung-bo viešai atsiprašė ir pranešė atsistatydinantis. Jis pabrėžė, kad, pasitraukdamas iš pareigų, neketina nusisukti nuo šalies futbolo ir žada palaikyti rinktinę ateityje.

    „Nuoširdžiai atsiprašau. Nors palieku rinktinę, neatsisakau Pietų Korėjos futbolo ir palaikysiu komandą iš visos širdies“, – sakė Hong Myung-bo.

    Hong Myung-bo yra viena ryškiausių šalies futbolo figūrų: 2002 metų pasaulio čempionate jis buvo rinktinės kapitonas, kai Pietų Korėja pasiekė istorinę ketvirtą vietą. Vis dėlto naujausi rezultatai ir sprendimai jam pelnė itin aštrią kritiką.

    Prezidento pareiškimas ir kaltinimai nepotizmu

    Situaciją dar labiau įkaitino Pietų Korėjos prezidento Lee Jae Myungo pareiškimas, kuriame jis viešai išreiškė gilų nusivylimą. Prezidentas akcentavo, kad sporto valdyme neturi dominuoti protekcionizmas, o sprendimai privalo būti skaidrūs ir paremti kompetencija.

    „Kai renkant vadovus pirmenybė teikiama pažintims, o ne kompetencijai, baigtis tampa nuspėjama. Turime skubiai reformuoti sporto administravimą, kad tai nepasikartotų“, – sakė Lee Jae Myung.

    Viešojoje erdvėje vis garsiau aptariama, ar trenerio sugrįžimas į postą nebuvo susijęs su palankumu iš šalies futbolo vadovybės. Šie klausimai Pietų Korėjoje jautrūs, nes futbolas čia laikomas ne tik sportu, bet ir nacionalinio prestižo dalimi.

    Sirgalių spaudimas ir policijos dėmesys

    Nacionalinės komandos sirgalių klubas „Red Devils“ paragino trenerį viešai prisiimti atsakomybę ir pasitraukti iš futbolo. Sugrįžus komandai į Seulą, dalis sirgalių pasitiko ją švilpimu, o policijai teko užtikrinti viešąją tvarką ir saugų maršrutą nuo oro uosto iki autobuso.

    Įtampa dar labiau išaugo, kai interneto bendruomenėse pasirodė grasinančių įrašų, nukreiptų į Hong Myung-bo. Vietos pareigūnai pranešė stebintys situaciją ir vertinantys grėsmes, o viešojoje erdvėje imta kalbėti apie būtinybę griežčiau reaguoti į smurto kurstymą sporto kontekste.

    Diskusijas pakurstė ir sportiniai sprendimai, tarp jų ir kapitono Son Heung-min nepasirodymas lemiamame mače, kuriame komandai būtų pakakę lygiųjų. Kritikai tai vadino simboliniu lūžio tašku, kai sportiniai rezultatai susipynė su pasitikėjimo krize.

    Pietų Korėjos futbolo istorijoje tai dar vienas priminimas, kad rinktinės rezultatai tampa lakmuso popierėliu ne vien žaidimui aikštėje, bet ir sporto valdymo skaidrumui. Šįkart klausimas skamba ypač aiškiai: ar sistema pasirengusi keistis, kol pyktis neperaugo į dar pavojingesnes formas.

  • Pietų Korėja spartina dronų programą: iki 2029 metų planuoja 110 000 ir moko 500 000 karių

    Pietų Korėjos gynybos ministerija paskelbė iki 2029 metų planuojanti pagaminti 110 000 dronų ir apmokyti 500 000 karių juos valdyti. Seulo sprendimas siejamas su didėjančiu Šiaurės Korėjos keliamu saugumo iššūkiu ir sparčiai besikeičiančiu šiuolaikinio karo pobūdžiu.

    Gynybos ministras An Gju Bakas pabrėžė, kad pigūs, masiškai naudojami dronai iš esmės keičia karo veiksmus, nes leidžia greitai vykdyti žvalgybą ir smūgius mažesnėmis sąnaudomis. Pietų Korėja kaip rizikas įvardija ne tik karinę infrastruktūrą, bet ir kritinius objektus bei civilių teritorijas.

    „Pigūs dronai, naudojami dideliu mastu, iš esmės keičia karo veiksmų pobūdį“, – sakė An Gju Bakas.

    Seulas akcentuoja, kad naujoji programa remsis vidaus pramone ir vietoje gaminamais komponentais, taip mažinant priklausomybę nuo importo tiekimo grandinių. Į planus įtraukiamas ir ilgo nuotolio dronų sistemos K-Lucas diegimas, apie kurį Pietų Korėjos žiniasklaida skelbė kaip apie projektą, vystytą pasitelkiant ir atvirųjų šaltinių analizę.

    Be to, iki 2030 metų kariuomenė ketina įsigyti daugiau kaip 20 000 nebrangių žvalgybinių dronų. Lygiagrečiai vystomos vadinamųjų spiečių koncepcijos, kai keli ar keliolika bepiločių veikia koordinuotai, o jų užduotys paskirstomos automatizuotai, pasitelkiant DI sprendimus.

    Pietų Korėjos valdžia pabrėžia ir demografinį aspektą: šalyje ilgainiui mažėjant šauktinių ir profesinės tarnybos rezervui, didesnė automatizacija laikoma vienu iš būdų išlaikyti pajėgumus. Dronai čia matomi kaip priemonė sumažinti riziką kariams ir kompensuoti personalo trūkumą tam tikrose užduotyse.

    Kartu pranešta apie reikšmingą valdymo pertvarką. Prezidento biuro sprendimu panaikinama ankstesnė dronų operacijų vadovybė, o nauja institucija prie gynybos ministerijos koncentruosis į ginkluotės politiką ir įsigijimus, kai operacinės funkcijos bus paskirstytos skirtingoms kariuomenės rūšims.

    Pokyčiai siejami ir su ankstesniu incidentu, sukėlusiu politinį skandalą: 2024 metų spalį Pietų Korėjos dronų įskridimas į Šiaurės Korėjos teritoriją tapo vidaus politikos krize, po kurios buvo peržiūrėtas dronų panaudojimo kontrolės mechanizmas. Dabar Seulas bando suderinti spartų technologijų diegimą su aiškesne atsakomybių sistema ir sprendimų priėmimo grandine.

    Regiono saugumo kontekste dronų plėtra tampa vis labiau „naujaisiais artilerijos ir žvalgybos sparnais“, ypač kai vis daugiau valstybių remiasi masine gamyba, standartizuotais komponentais ir greita modernizacija. Pietų Korėjos planai rodo siekį ne tik atremti tiesiogines grėsmes, bet ir sukurti pramoninę bazę, leidžiančią greitai didinti bepiločių skaičių krizės atveju.

  • Dziudo „Grand Slam“ Ulan Batore: Mongolija iškovojo auksą, Japonija ir Korėja pridėjo pergales

    Dziudo „Grand Slam“ Ulan Batore: Mongolija iškovojo auksą, Japonija ir Korėja pridėjo pergales

    Ulan Batore, Mongolijoje, tęsiasi prestižinis dziudo „Grand Slam“ turnyras, į kurį susirinko ryškiausios pasaulio žvaigždės. Antroji varžybų diena tapo ypač svarbi sportininkams, pradedantiems rinkti reitingo taškus naujam Los Andželo olimpiniam ciklui.

    „Steppe Arena“ arenoje gausiai susirinkę žiūrovai stebėjo ne tik kovas, bet ir atidarymo ceremoniją su tradiciniais pasirodymais. Turnyrą oficialiai atidarė Tarptautinės dziudo federacijos vadovybės atstovai bei Mongolijos prezidento administracijos ir Ulan Batoro miesto vadovai.

    Namų favoritė atnešė auksą

    Didžiausią emocijų bangą sukėlė vyrų iki 73 kilogramų finalas, kuriame namų favoritė Ankhzaya Lavjargal susitiko su amerikiečiu Jacku Yonezuka. Dvikova buvo itin lygi, o nugalėtoją lėmė pratęsimas.

    Aukso vertės tašką Mongolijos sportininkė pelnė „auksinio įvarčio“ fazėje, užfiksavusi waza-ari. Šis laimėjimas tapo vienu ryškiausių turnyro akcentų, o tribūnos Ulan Batore sprogo nuo aplodismentų.

    „Labai džiaugiuosi, kad laimėjau būtent čia, savo šalies „Grand Slam“ turnyre“, – sakė Ankhzaya Lavjargal.

    Japonijos čempionės pratęsė serijas

    Moterų iki 63 kilogramų svorio kategorijoje pasaulio čempionė Kaju Haruka dar kartą patvirtino stabilumą ir turnyro favoritės statusą. Finale ji taktiškai kontroliavo kovą prieš buvusią pasaulio čempionę Joanne Van Lieshout ir išlaikė nepriekaištingą pergalių seriją elitiniame ture.

    „Šiandien dar kartą pajutau, koks Mongolijoje populiarus dziudo. Nors tai ne mano gimtasis miestas, palaikymas buvo labai šiltas, varžytis buvo tikras malonumas“, – sakė Kaju Haruka.

    Kitoje moterų kategorijoje iki 70 kilogramų pasaulio čempionė Tanaka Shiho taip pat iškovojo auksą. Finale ji minimalia persvara įveikė Aoife Coughlan, o rezultatą nulėmė tiksliai atliktas veiksmas, įvertintas yuko.

    Korėja sužibo įspūdingu ippon

    Vyrų iki 81 kilogramo finale buvo laukiama principinė Korėjos ir Japonijos akistata. Lee Joonhwan susitiko su japonu Oino Yuhei, o kova baigėsi įspūdingu ippon, kuris užtikrino Korėjos sportininkui aukso medalį.

    Mongolijos rinktinės medalių kraitį papildė ir Uranbayar Odgerel, iškovojęs bronzą bei pademonstravęs technišką tai-otoshi. Turnyro Ulan Batore kulminacija laukia finalinę dieną, kai bus išdalinti likę medaliai ir svarbūs reitingo taškai.

  • ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    ES ieško alternatyvų JAV technologijoms: stiprina skaitmeninę partnerystę su Brazilija ir Pietų Korėja

    Europos Sąjunga spartina skaitmeninę diplomatiją ir siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, todėl plečia partnerystes su Brazilija ir Pietų Korėja. Europos Komisijos technologijų politiką kuruojanti pareigūnė Henna Virkkunen vyksta į Braziliją, kur planuojama pradėti naują skaitmeninę partnerystę.

    Tuo pat metu ES ir Pietų Korėja per aukščiausio lygio susitikimą sutiko stiprinti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje. Tai dera su platesne Briuselio kryptimi kurti daugiau savų pajėgumų debesijos, lustų ir kritinių skaitmeninių paslaugų grandinėse.

    Ko ES tikisi iš Brazilijos

    Brazilija ES akyse yra didelė ir sparčiai skaitmenėjanti rinka, kurioje, kaip pabrėžiama, internetą naudoja apie 160 milijonų žmonių. Europos Komisija siekia, kad bendradarbiavimas apimtų duomenų politiką, ryšio infrastruktūrą, kibernetinį saugumą, interneto platformų reguliavimą ir nepilnamečių apsaugą.

    Planuojama, kad su partneriais ES reguliariai rengs skaitmeninės partnerystės tarybas, kuriose bus derinami konkretūs projektai ir taisyklių suderinamumas. Tokia schema jau taikoma su Japonija, Pietų Korėja, Singapūru ir Kanada, o Brazilija turėtų tapti dar vienu svarbiu mazgu.

    Pietų Korėja ir skaitmeninės prekybos taisyklės

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti prekybos bendradarbiavimą skaitmeninėje ekonomikoje. Dokumente akcentuojami duomenų srautai, asmens duomenų apsauga, taip pat sprendimai, palengvinantys verslą, pavyzdžiui, skaitmeniniai kontraktai.

    Lygiagrečiai numatoma plėsti DI bendradarbiavimą ne tik reguliavimo ir saugos temomis, bet ir per mokslinius tyrimus bei inovacijas. Briuselis tikisi, kad tai padės stiprinti konkurencingumą ir kurti patikimesnę, taisyklėmis grindžiamą skaitmeninę aplinką.

    Kodėl šios partnerystės svarbios

    Europos Komisija neslepia ambicijos kurti platesnį partnerių tinklą už JAV ir Kinijos ribų, kad būtų sumažinta rizika tiekimo grandinėms ir strateginėms technologijoms. Ši kryptis papildo ES siekį didinti technologinį suverenitetą ir išplėsti vietinius pajėgumus, ypač debesijos paslaugų ir puslaidininkių srityse.

    Skirtingai nei su kai kuriais kitais partneriais, ES technologijų dialogas su JAV pastaruoju metu susiduria su daugiau įtampos dėl europinių skaitmeninių taisyklių. Todėl naujos sutartys ir partnerystės su tokiomis valstybėmis kaip Brazilija ir Pietų Korėja tampa praktiniu instrumentu diversifikuoti ryšius ir stiprinti Europos derybinę poziciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Norime dirbti su šalimis, kurios remia atvirą rinką, saugias technologijas ir yra įsipareigojusios taisyklėmis grindžiamam skaitmeniniam pasauliui“, – sakė Henna Virkkunen.

  • ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    Europos Sąjunga ir Pietų Korėja 2026 metų birželio 10 dieną Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuris turėtų supaprastinti įmonių veiklą abiejose rinkose. Ceremonijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung.

    Tai buvo 11-asis ES ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas, kuriame darbotvarkėje dominavo prekyba, ekonominis saugumas, tiekimo grandinės ir gynyba. Abi pusės pabrėžė, kad geopolitinei įtampai augant, patikimos partnerystės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tampa vis svarbesnės.

    „Korėja yra viena artimiausių Europos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir pasaulinėje arenoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bendrame pareiškime ES ir Pietų Korėja įsipareigojo stiprinti taisyklėmis grįstą ekonominę tvarką ir daugiašališkumą. Praktine prasme tai reiškia pastangas mažinti neapibrėžtumą verslui ir kartu geriau apsisaugoti nuo staigių išorinių šokų, kurie pastaraisiais metais paveikė tiek prekybą, tiek strateginių žaliavų ir komponentų tiekimą.

    Kas numatyta skaitmeninėje prekyboje

    Skaitmeninės prekybos susitarimas turėtų papildyti platesnę ES ir Pietų Korėjos prekybos partnerystę, kuri remiasi dar 2011 metais įsigaliojusiu laisvosios prekybos susitarimu. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2015 metų ES ir Pietų Korėjos prekių prekybos apimtis išaugo maždaug dvigubai ir 2025 metais siekė apie 124,25 mlrd. eurų.

    Pagal susitikime aptartas gaires, susitarimu siekiama mažinti nereikalingas kliūtis skaitmeninei prekybai ir suteikti daugiau teisinio aiškumo įmonėms, veikiančioms abiejose jurisdikcijose. Tarp akcentuotų principų – tarpvalstybiniai duomenų srautai, kartu numatant, kad nebūtų reikalaujama privalomai perduoti programų išeities kodo.

    Abi pusės taip pat pabrėžė, kad sieks užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos taisykles internete. Kartu akcentuota, jog asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis turėtų išlikti aukštas pagal kiekvienos pusės teisės aktus, kad skaitmeninės paslaugos galėtų plėstis neprarandant pasitikėjimo.

    Puslaidininkiai ir tiekimo grandinės

    Vienas svarbiausių ES prioritetų – puslaidininkių tiekimo grandinių saugumas, nes lustai tapo kritiniu komponentu nuo automobilių iki gynybos pramonės ir DI sprendimų. Pietų Korėja šioje srityje yra laikoma viena globalių lyderių, todėl Briuselis tikisi ir didesnio Korėjos įmonių investicinio aktyvumo Europoje.

    Susitikime taip pat sutarta įsteigti aukšto lygio dialogą dėl tiekimo grandinių atsparumo, siekiant geriau koordinuoti veiksmus galimų sutrikimų atveju. Pastaraisiais metais tiekimo grandines ypač veikė strateginių medžiagų eksporto ribojimai ir didėjanti konkurencija dėl kritinių žaliavų, reikalingų žaliajai transformacijai bei gynybos sektoriui.

    „Korėja užima pasaulinės lyderės poziciją puslaidininkių srityje“, – teigė vienas ES pareigūnas.

    Gynyba ir saugumas darbotvarkėje

    Be ekonomikos klausimų, didelė dėmesio dalis skirta saugumui ir gynybai, tęsiant 2024 metais pasirašytos saugumo ir gynybos partnerystės kryptį. Joje numatyta plėsti bendradarbiavimą jūrų saugumo, hibridinių grėsmių atgrasymo, užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi prevencijos srityse.

    Vis dėlto per šį susitikimą nebuvo galutinai sutarta dėl informacijos saugumo susitarimo, kuris leistų saugiau dalytis įslaptinta informacija tarp Briuselio ir Seulo. Pietų Korėjos vadovas viešai išreiškė viltį, kad šis dokumentas bus patvirtintas artimiausiu metu.

    „Tikiuosi, kad informacijos saugumo susitarimas netrukus bus priimtas, kad Korėja ir ES galėtų saugiai dalytis konfidencialia informacija“, – sakė prezidentas Lee Jae-myung.

    Susitikimo pareiškime taip pat aptarti branduolinio ginklo neplatinimo klausimai ir situacija dėl Šiaurės Korėjos, kuri, ES vertinimu, išlieka rimtu saugumo iššūkiu regione. ES ir Pietų Korėja pasmerkė veiksmus, kurie prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą tęstinumo, ir paragino laikytis Jungtinių Tautų Chartijos bei atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų.

    ES ir Pietų Korėjos susitarimų paketas rodo platesnę tendenciją: skaitmeninė prekyba, tiekimo grandinės ir gynyba vis dažniau vertinami kaip tarpusavyje susiję klausimai. Verslui tai gali reikšti aiškesnes taisykles dėl duomenų, o politikos formuotojams – didesnį spaudimą suderinti atvirą prekybą su ekonominio saugumo prioritetais.