Tag: Pietų Korėja

  • Pietų Korėja smogė „Google“ ir „Apple“: milijoninė bauda dėl atsiskaitymų, kas keisis dabar

    Pietų Korėja smogė „Google“ ir „Apple“: milijoninė bauda dėl atsiskaitymų, kas keisis dabar

    Pinigų srautai programėlėse

    Pietų Korėjos žiniasklaidos ir telekomunikacijų reguliuotojas nurodė „Google“ ir „Apple“ sumokėti bendrą 42,7 mln. eurų baudą. Institucija teigia, kad abi bendrovės piktnaudžiavo savo valdoma programėlių parduotuvių infrastruktūra.

    Pasak reguliuotojo, kūrėjai buvo nukreipiami naudoti vidines atsiskaitymo priemones, o alternatyvūs mokėjimo keliai realiai buvo ribojami. Be to, konstatuota, kad kai kurių programėlių peržiūros procesai buvo vilkinami.

    Bauda „Google“ sudaro apie 28,7 mln. eurų, „Apple“ – apie 13,9 mln. eurų. Tyrimas buvo pradėtas 2022 metų rugpjūtį ir rėmėsi 2021 metais įsigaliojusiu teisės aktu, draudžiančiu versti kūrėjus naudoti vieną konkrečią atsiskaitymo sistemą.

    Kur, pasak reguliuotojo, slypėjo apėjimas

    Formaliai abi bendrovės leido kūrėjams pasiūlyti kitus apmokėjimo būdus programėlėse. Tačiau Pietų Korėjos komisija nurodė, kad alternatyviems mokėjimams buvo taikomas 26 proc. komisinis mokestis, vos mažesnis nei įprasti 30 proc.

    Reguliuotojas taip pat teigė, kad dalis funkcijų ar integracijų išliko prieinamos tik naudojant vidinius mokėjimus, todėl kūrėjams nebuvo sudaryta reali konkurencinė alternatyva. Atsiskaitymai per išorines svetaines, institucijos vertinimu, kai kuriais atvejais apskritai buvo blokuojami.

    Dar vienas pažeidimų blokas susijęs su programėlių peržiūromis. Komisija nurodė, kad kūrėjams ne visada būdavo aiškiai paaiškinama, kodėl peržiūros sustabdomos ir kada jos bus atnaujintos.

    „Apple“ atskirai sulaukė priekaištų dėl komisinių skaičiavimo metodikos: nustatyta, kad 2015–2023 metų sausio laikotarpiu Pietų Korėjos kūrėjams kai kuriais atvejais buvo pritaikyti nepalankesni mokesčiai. Komisija aiškino, jog tai siejasi su komisinių skaičiavimu nuo sumos, į kurią buvo įtrauktas pridėtinės vertės mokestis.

    Kas turės pasikeisti kūrėjams

    Reguliuotojas įpareigojo „Google“ ir „Apple“ sudaryti sąlygas Pietų Korėjos kūrėjams programėlėse pateikti nuorodas į išorinius atsiskaitymo būdus. Taip pat nurodyta pagerinti programėlių peržiūros procesų skaidrumą ir komunikaciją.

    Bendrovėms suteiktas vienas mėnuo pateikti įgyvendinimo planus, o faktiniams pakeitimams numatytas trijų mėnesių terminas. Komisijos vadovas Kim Jong-cheolis pabrėžė, kad taisyklės bus taikomos vienodai tiek vietos, tiek užsienio įmonėms.

    „Mes labai vertiname ryšį su Korėjos kūrėjais. „App Store“ buvo inovacijų ir ekonomikos augimo variklis, leidžiantis kūrėjams pasiekti naudotojus patikimoje platformoje“, – teigiama „Apple“ komentare.

    „Apple“ taip pat nurodė, kad nesutinka su sprendimu ir vertina tolesnius veiksmus pagal Pietų Korėjos teisę. „Google“ viešo komentaro sprendimo paskelbimo metu nepateikė.

    Pietų Korėjos sprendimas įsilieja į platesnę globalią diskusiją dėl programėlių parduotuvių komisinių ir vadinamųjų vartininkų galios. Europos Sąjungoje panašūs klausimai sprendžiami pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuriuo didžiosioms platformoms keliami reikalavimai nedrausti nukreipti vartotojų į pigesnius pasiūlymus už parduotuvės ribų.

  • DI lustas šovė į viršų: Pietų Korėjos ekonomika augo 3 kartus greičiau nei prognozuota

    DI lustas šovė į viršų: Pietų Korėjos ekonomika augo 3 kartus greičiau nei prognozuota

    Netikėtas šuolis trečią ketvirtį

    Pietų Korėjos ekonomika 2026 metų trečią ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi, o pagrindiniu varikliu tapo išaugusi puslaidininkių paklausa. Centrinio banko paskelbti išankstiniai duomenys rodo, kad bendrasis vidaus produktas, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 1,0 proc.

    Šis rezultatas reikšmingai viršijo anksčiau skelbtą centrinio banko prognozę, kurioje buvo numatytas 0,3 proc. augimas. Rinka tai sieja su DI susijusios infrastruktūros bumu, nes būtent tokios technologijos kelia paklausą pažangiems lustams.

    Eksportas ir investicijos tempą didino

    Augimą sustiprino eksporto plėtra, kuri per ketvirtį didėjo 2,3 proc., o didžiausią įtaką turėjo puslaidininkiai, taip pat mašinos ir elektros įranga. Kartu augo ir įmonių investicijos į gamybos pajėgumus, nes investicijos į įrenginius šoktelėjo 4,1 proc.

    Didelė dalis šių investicijų siejama su įranga, naudojama puslaidininkių gamyboje, nes gamintojai skuba didinti pajėgumus ir atnaujinti technologinius procesus. Tokia dinamika atspindi pasaulinę tendenciją, kai DI paslaugų plėtra didina duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų paklausą.

    Rekordiniai skaičiai ir rizika dėl priklausomybės

    Metiniu palyginimu Pietų Korėjos ekonomika augo 3,4 proc., nors tai kiek mažiau nei ankstesniame ketvirtyje fiksuoti 3,7 proc. Tuo pačiu realios bendrosios vidaus pajamos, kurios geriau atspindi perkamąją galią, per metus šoktelėjo 18,8 proc. ir tai tapo sparčiausiu augimu per beveik 49 metus.

    Vis dėlto ekonomistai įspėja, kad augimas išlieka pernelyg sutelktas puslaidininkių sektoriuje, todėl šalis tampa jautri galimam pasaulinių išlaidų DI sprendimams sulėtėjimui. „Rizika ta, kad augimas ir toliau bus sutelktas puslaidininkių sektoriuje, o tai paliks Pietų Korėją pažeidžiamą, jei pasaulinės DI išlaidos ims lėtėti“, – sakė Moody’s Analytics vyresnysis ekonomistas Johnas Bromheadas.

    Puslaidininkių bumas taip pat prisidėjo prie einamosios sąskaitos pertekliaus augimo, kuris, remiantis pateikiamais duomenimis, antrą ketvirtį siekė apie 100 mlrd. eurų. Trečią ketvirtį puslaidininkių eksportas, skaičiuojant metinį pokytį, šoktelėjo 218,7 proc. ir siekė apie 127 mlrd. eurų.

    Toks rezultatas pabrėžia Pietų Korėjos, kaip vienos svarbiausių pasaulio lustų tiekėjų, vaidmenį, bet kartu didina ir ekonomikos cikliškumą. Jei DI projektai pasaulyje pradėtų duoti lėtesnę grąžą arba investicijos į duomenų centrus būtų pristabdytos, šalies augimo tempas galėtų greitai atvėsti.

  • Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą atidėti kriptovaliutų pelno mokestį: startas galėtų nusikelti į 2029

    Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą atidėti kriptovaliutų pelno mokestį: startas galėtų nusikelti į 2029

    Pietų Korėja svarsto ketvirtą kartą nukelti planuotą kriptovaliutų pelno apmokestinimą, o nauja įsigaliojimo data galėtų būti 2029 metais. Apie tai pranešė vietos žiniasklaida, nurodydama, kad prezidento kanceliarija šį klausimą aptaria su atsakingomis institucijomis.

    Šiuo metu galiojantis planas numato, kad mokestis turėtų startuoti 2027 metų sausio 1 dieną. Tačiau politikai ir pareigūnai esą ieško sprendimo, kaip suderinti nacionalines taisykles su tarptautiniais duomenų mainų standartais ir sumažinti administracinę naštą.

    Kas siūloma ir nuo ko viskas prasidėjo

    Pirmą kartą kriptovaliutų apmokestinimo idėja į teisėkūros darbotvarkę Pietų Korėjoje įtraukta 2020 metais, keičiant Pajamų mokesčio įstatymą. Tuomet buvo numatyta taikyti 22 proc. tarifą, įskaitant vietos mokestį, metiniam pelnui iš kriptoturto perleidimo ar skolinimo.

    Taip pat buvo numatyta bazinė neapmokestinama riba: 2,5 milijono vonų per metus, tai yra apie 1 700 eurų. Vis dėlto įsigaliojimo terminai nuo pat pradžių keitėsi, nes rinkos dalyviai ir ekspertai kėlė klausimus dėl infrastruktūros, duomenų surinkimo ir investuotojų apsaugos.

    Tarptautiniai duomenys ir JAV faktorius

    Viena pagrindinių priežasčių, minima svarstant dar vieną atidėjimą, yra EBPO kriptoturto ataskaitų teikimo sistema CARF. Tai tarptautinis standartas, skirtas automatiniam informacijos apie kriptoturto sandorius apsikeitimui tarp mokesčių administratorių.

    Pietų Korėja yra tarp jurisdikcijų, kurios planuoja pradėti keistis kriptoturto sandorių duomenimis 2027 metais. Tačiau JAV dalyvavimas, remiantis viešai aptariamais terminais, numatomas nuo 2029 metų, o būtent JAV duomenų nebuvimas įvardijamas kaip esminis praktinis barjeras.

    Pagal skelbiamą argumentaciją, neturint JAV platformų sandorių duomenų, mokesčių administratoriui tektų sudėtingiau identifikuoti užsienyje vykdomas operacijas ir jas tikrinti individualiai. Tai galėtų reikšti didesnes sąnaudas valstybei ir papildomą naštą vietos kriptovaliutų platformų naudotojams.

    Ką tai reikštų rinkai ir kas toliau

    Jeigu startas būtų perkeltas į 2029 metus, tai būtų jau ketvirtas atidėjimas nuo pirminio plano. Toks scenarijus reikštų daugiau laiko pasirengti mokesčių administravimo sistemoms, duomenų integracijai ir taisyklių suderinimui su tarptautiniais mainų mechanizmais.

    Sprendimas turėtų būti įtvirtintas per Nacionalinės Asamblėjos priimamas mokestinių įstatymų pataisas. Pranešama, kad galutinė Vyriausybės pozicija gali paaiškėti po institucijų konsultacijų, o politinės diskusijos dėl teisės aktų pakeitimų gali vykti lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje.

    Tuo pat metu rinkos dalyviams toks neapibrėžtumas signalizuoja, kad kriptovaliutų apmokestinimo režimas Pietų Korėjoje vis dar yra formavimo stadijoje. Artimiausi mėnesiai parodys, ar valstybė rinksis greitesnį įgyvendinimą, ar prioritetą teiks tarptautinių duomenų mainų pilnam veikimui.

  • Lenkijoje apie 30 K2 tankų laikinai išimti iš rikiuotės: minimos variklių bėdos, reaguoja MON

    Lenkijos žiniasklaida praneša, kad maždaug 30 Pietų Korėjoje pagamintų K2 tankų šiuo metu gali būti laikinai nenaudojami ir laukiantys remonto karinėse dirbtuvėse. Kaip skelbiama, dalis gedimų siejama su jėgos agregatais, tarp minimų problemų yra ir variklių darbas.

    Remiantis pranešimais, technika sutelkta aptarnavimui pirmiausia šiaurinėje Lenkijos dalyje, kur dislokuoti vieni pirmųjų K2 naudotojų. Žiniasklaida taip pat akcentuoja, kad daliai darbų gali reikėti gamintojo specialistų įsitraukimo, o tai prailgina procesus, jei vietinis serviso pajėgumas dar nėra pilnai išplėtotas.

    Į šią informaciją sureagavo Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija (MON). Ji teigia, kad laikinas šarvuotosios technikos išėmimas iš eksploatacijos dėl techninės priežiūros ar remonto yra įprasta praktika, o gedimų lygis, ministerijos vertinimu, neperžengia standartų, būdingų tokios klasės platformoms.

    „Laikini išėmimai iš eksploatacijos yra standartinis reiškinys, taikomas bet kuriam platformų tipui. Tai natūrali proceso dalis, būtina siekiant užtikrinti techninį tinkamumą ir parengtį vykdyti užduotis“, – teigiama MON pozicijoje.

    Ministerija taip pat nurodo, kad gedimai ir garantiniai darbai atliekami kartu su Pietų Korėjos gamintoju, o po garantinio laikotarpio einamuosius remontus ir periodines technines apžiūras vykdo Lenkijos kariuomenės vykdomosios struktūros. Praktikoje tai reiškia, kad dalis kompetencijų palaipsniui perkeliama į nacionalinę sistemą, tačiau pereinamasis laikotarpis gali kelti iššūkių.

    Krašto apsaugos temomis rašantys ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad K2 šeimos tankai Lenkijoje eksploatuojami intensyviai, o tai greitai išryškina vadinamuosius ankstyvosios eksploatacijos defektus. Tarp dažniausiai minimų veiksnių yra dar ne iki galo subrendęs techninės priežiūros tinklas šalyje, atsarginių dalių logistikos grandinė ir ribotas specializuotas mokymo bei treniruoklių skaičius.

    K2 pirkimai ir pristatymai

    Lenkija K2 tankus perka etapais. Pirmasis susitarimas dėl 180 vienetų buvo pasirašytas 2022 metais, o viešai skelbta, kad šie tankai jau pristatyti į šalį ir perduodami daliniams.

    Antrojo etapo planuose numatyti dar 180 K2, įskaitant ankstesnės konfigūracijos techniką ir vėlesnę, labiau Lenkijos poreikiams pritaikytą versiją. Šis etapas siejamas ir su technologijų perdavimu bei dalies mašinų gamyba Lenkijoje, kas turėtų sumažinti priklausomybę nuo užsienio serviso ateityje.

    K2 tankai dislokuojami keliuose Lenkijos Sausumos pajėgų daliniuose, įskaitant brigadas šiaurės rytų kryptimi. Būtent ten, atsižvelgiant į regiono operacinę svarbą, technikos parengtis vertinama kaip vienas iš prioritetų, todėl ir laikini technikos išėmimai dėl remonto sulaukia didesnio dėmesio.

  • Chainlink ir „LG CNS“ jungiasi dėl won stabiliosios monetos: ko tikėtis iš naujų taisyklių Korėjoje

    Chainlink ir „LG CNS“ jungiasi dėl won stabiliosios monetos: ko tikėtis iš naujų taisyklių Korėjoje

    „Chainlink“ pranešė sudariusi strateginę partnerystę su „LG CNS“, Pietų Korėjos konglomerato LG grupės IT paslaugų ir skaitmeninės transformacijos bendrove. Įmonės teigia sieksiančios spartinti infrastruktūrą, kuri leistų plačiau naudoti ir platinti su Pietų Korėjos vonu susietas stabilias monetas.

    Partnerystė skelbiama tuo metu, kai Pietų Korėjoje dar nėra aiškaus teisinio pagrindo komercinei stabiliosioms monetoms, susietoms su nacionaline valiuta, leisti ir jomis prekiauti. Šalies valdžios institucijos ir įstatymų leidėjai rengia Skaitmeninio turto pagrindų įstatymą, kuris turėtų nustatyti taisykles won stabiliosioms monetoms ir kitas rinkos gaires.

    Kas keičiasi stabiliosioms monetoms?

    Stabiliosios monetos dažniausiai kuriamos tam, kad skaitmeniniame turte būtų galima išlaikyti stabilesnę vertę, paprastai ją susiejant su fiat valiuta. Pietų Korėjos atveju tai reikštų sprendimus, kurie galėtų palengvinti atsiskaitymus, prekybą skaitmeniniu turtu ir kai kurias tarpvalstybines operacijas, tačiau tik su aiškiai apibrėžta reguliavimo priežiūra.

    Įmonių teigimu, dėmesys bus skiriamas won stabiliosioms monetoms kaip besiformuojančiam rinkos segmentui, kuriame, jų vertinimu, yra daugiau nei 11 milijonų potencialių naudotojų. Kartu tai signalizuoja, kad rinka ruošiasi scenarijui, kai atsiras aiškesnės taisyklės leidybai, atsargų valdymui, atskaitomybei ir vartotojų apsaugai.

    Ką į projektą atsineša „Chainlink“?

    „Chainlink“ yra decentralizuotas orakulų tinklas, jungiantis blokų grandinių išmaniąsias sutartis su realaus pasaulio duomenimis ir išorinėmis sistemomis. Praktikoje tai reiškia patikimus duomenų srautus, sąveikumą tarp skirtingų tinklų ir procesų orkestravimą, kuris reikalingas decentralizuotoms finansų paslaugoms ir instituciniams sprendimams.

    Skelbiama, kad „LG CNS“ planuoja integruoti „Chainlink“ tarpgrandininę, duomenų ir orkestravimo infrastruktūrą į savo skaitmeninio turto platformų sprendimus, skirtus Korėjos institucijoms. Tokia integracija dažnai siejama su didesniu saugumu, aiškesniais duomenų šaltiniais ir mažesne operacine rizika, kai skaitmeninis turtas naudojamas platesniu mastu.

    Institucijų vaidmuo ir ateities kryptis

    „LG CNS“ taip pat minima kaip pagrindinė rangovė Pietų Korėjos centrinio banko skaitmeninės valiutos iniciatyvoje Project Hangang. Tai svarbu, nes rodo, kad šalies skaitmeninio turto ekosistemoje stiprėja ryšiai tarp privataus sektoriaus technologijų tiekėjų ir viešųjų institucijų prioritetų.

    „Korėjos finansinė infrastruktūra žengia į tokenizacijos erą. „LG CNS“ yra pasiryžusi vadovauti šiam perėjimui, o kartu su „Chainlink“ siekiame paspartinti Korėjos tokenizuotų vertybinių popierių rinkos augimą, užtikrinant saugų sąveikumą ir realaus pasaulio duomenis bei sukuriant pagrindą plėtrai pasauliniu mastu“, – sakė „LG CNS“ skaitmeninio verslo padalinio vadovas Hongkeunas Kimas.

    Rinkai tai gali reikšti dvi paralelines kryptis: stabiliosios monetos, susietos su vonu, ir platesnė realaus turto tokenizacija, įskaitant vertybinius popierius. Tačiau praktinis proveržis priklausys nuo to, kaip greitai ir kokiomis sąlygomis bus priimtos taisyklės, apibrėžiančios leidybą, rezervų skaidrumą, priežiūrą ir rizikų valdymą.

  • Pietų Korėja griežtina valiutos keitimo įstatymą: stabiliųjų monetų mokėjimai pateks į kontrolę

    Pietų Korėja griežtina valiutos keitimo įstatymą: stabiliųjų monetų mokėjimai pateks į kontrolę

    Pietų Korėja šiemet planuoja keisti Užsienio valiutos sandorių įstatymą, kad stabiliąsias monetas aiškiau prilygintų mokėjimo priemonėms ir įvestų jų priežiūrą. Apie tai pranešė vietos žiniasklaida, o šalia numatomas ir platesnis kriptoturto stebėsenos mechanizmas.

    Bank of Korea nurodė, kad su Vyriausybe derina priemones, skirtas reguliuoti tarpvalstybinius sandorius skaitmeniniais aktyvais. Tikslas yra sumažinti spragas, kai vertė gali būti perkelta per sienas aplenkiant tradicines finansų institucijas ir įprastą atsiskaitymų kontrolę.

    „Centrinis bankas kartu su Vyriausybe ketina parengti įstatymo pataisas, kad stabiliosios monetos būtų reguliuojamos kaip mokėjimo priemonė“, – sakė Bank of Korea.

    Reguliavimo kryptį paskatino pernai vykęs Nacionalinės Asamblėjos auditas, kuriame politikai kėlė klausimą dėl mokėjimų infrastruktūros modernizavimo ir galimų pinigų plovimo rizikų, susijusių su pasaulinių kriptovaliutų biržų plėtra. Tarp svarstytų temų buvo ir didelės vertės mokėjimo sistemų darbo laiko ilginimas iki vakaro.

    Bank of Korea taip pat pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą kovojant su neteisėtais skaitmeninio turto pervedimais. Pasak centrinio banko, anonimiškumą didinantys įrankiai, tokie kaip maišytuvai ar neglobojamos piniginės, gali apsunkinti lėšų kilmės atsekimą ir sudaryti palankesnes sąlygas neteisėtai veiklai.

    Lygiagrečiai Pietų Korėjoje rengiama Skaitmeninio turto pagrindų teisės aktų bazė, kuri turėtų nustatyti bendras žaidimo taisykles rinkai. Joje numatomi reikalavimai kriptoturto paslaugų teikėjams, įskaitant licencijavimo principus, taip pat kryptys, kaip šalyje galėtų būti prižiūrima stabiliųjų monetų leidyba.

    Ši iniciatyvų kombinacija rodo, kad valdžios institucijos siekia iš anksto suvaldyti rizikas, kurios kyla, kai stabiliosios monetos pradeda veikti kaip reali atsiskaitymų alternatyva. Kuo plačiau jos naudojamos mokėjimams ir pervedimams, tuo labiau reguliuotojams svarbu aiškiai apibrėžti priežiūrą, ataskaitų teikimą ir pinigų plovimo prevenciją.

  • Pietų Korėja baigia kripto reguliavimo įstatymą: dėl planuojamo mokesčio kyla vis aštresnės diskusijos

    Pietų Korėja baigia kripto reguliavimo įstatymą: dėl planuojamo mokesčio kyla vis aštresnės diskusijos

    Pietų Korėjoje artėja prie pabaigos vienas svarbiausių pastarųjų metų kriptovaliutų rinkos reguliavimo projektų. Šalies finansų reguliuotojas skelbia, kad Skaitmeninio turto pagrindinis įstatymas baigiamas derinti Vyriausybės konsultacijų etape ir turėtų būti teikiamas kuo greičiau.

    Apie tai parlamente vykusiame posėdyje kalbėjo Finansinių paslaugų komisijos vadovas Lee Eog-weonas. Jo teigimu, ruošiamas teisinis pagrindas turėtų aiškiau apibrėžti skaitmeninį turtą ir nustatyti pagrindines žaidimo taisykles sparčiai augančiam sektoriui.

    Kas numatyta naujame įstatyme?

    Skaitmeninio turto pagrindinis įstatymas siekia įtvirtinti išsamesnę kripto turto priežiūros sistemą. Tarp esminių krypčių minimi licencijavimo režimai kripto biržoms ir taisyklės, susijusios su stabiliosiomis kriptovaliutomis, įskaitant jų leidybą.

    Praktikoje tai reiškia griežtesnius reikalavimus veiklos skaidrumui, rizikų valdymui ir vartotojų apsaugai. Toks žingsnis atliepia tarptautinę tendenciją, kai po kelių didelių kripto sektoriaus sukrėtimų valstybės siekia aiškesnės priežiūros, ypač stabiliosioms kriptovaliutoms.

    Mokesčių klausimas aštrina įtampą

    Lygiagrečiai įsibėgėja politinės diskusijos dėl kriptovaliutų apmokestinimo. Įstatymų leidėjai viešai kelia klausimą, ar teisinga pradėti taikyti kripto mokesčius anksčiau, nei galutinai įsigalios platesnis reguliavimo karkasas, kuris apibrėžtų rinkos dalyvių pareigas ir standartus.

    Posėdžio metu Lee Eog-weonas pabrėžė, kad apmokestinimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į įvairias aplinkybes. Tokia formuluotė interpretuojama kaip signalas, jog valdžia gali tapti lankstesnė dėl dabartinio grafiko.

    2027 metų startas jau ne kartą atidėtas

    Pagal dabar galiojantį planą kriptovaliutų apmokestinimas turėtų startuoti 2027 metų sausio 1 dieną, tačiau programa jau buvo atidėta tris kartus. Pagrindinės priežastys viešai siejamos su ginčais dėl teisingumo ir nepakankamai parengta administravimo infrastruktūra.

    Pastaraisiais mėnesiais spaudimas tik didėjo: peticijos dėl mokesčio atsisakymo ar atidėjimo surinko pakankamai parašų, kad būtų inicijuota teisėkūros peržiūra. Tuo pat metu valdantieji pripažįsta, kad dėl šio klausimo mato augantį visuomenės ir rinkos dalyvių susirūpinimą.

    Nepaisant diskusijų, Nacionalinė mokesčių tarnyba tęsia pasirengimą pagal esamą tvarkaraštį. Skelbiama, kad skaitmeninio turto mokesčių pranešimų projekto rengimas turi būti užbaigtas iki spalio 30 dienos, o vėliau planuojama preliminari peržiūra ir viešinimas lapkritį.

  • Ieškojo minų, rado 600 metų senumo ginklą: Pietų Korėjos radinys stulbina istorikus

    Ieškojo minų, rado 600 metų senumo ginklą: Pietų Korėjos radinys stulbina istorikus

    Pietų Korėjoje kariai, vykdę įprastą teritorijos patikrą dėl minų, netikėtai aptiko maždaug 600 metų senumo parakinį ginklą. Specialistai teigia, kad tai gali būti seniausias iki šiol šalyje rastas tokio tipo rankinis ginklas, atskleidžiantis ankstyvą šaunamųjų technologijų raidą.

    Radiniui suteiktas pavadinimas „Hwangja Hwatong“, o pats daiktas buvo pastebėtas 2023 metais lapkritį Geumseongsan kalno apylinkėse, ruošiant maršrutą ir vertinant saugumo rizikas. Ši vietovė ilgus metus buvo laikoma sudėtinga tyrimams dėl galimo sprogmenų pavojaus, todėl prie jos galėjo dirbti tik specialiai parengti kariai.

    Archeologų teigimu, bronzinis artefaktas yra apie 23–25 centimetrų ilgio ir sveria kiek daugiau nei kilogramą. Konstrukcija atitinka ankstyvuosius rankinių parakinių ginklų pavyzdžius, kurie buvo skirti šaudyti strėles ar kitokius nedidelius sviedinius, įskaitant smulkesnes skeveldras primenančius užtaisus.

    Įrašas ant ginklo paliko mįslę

    Didžiausią mokslininkų dėmesį patraukė ant ginklo paviršiaus išraižytas 28 ženklų įrašas. Jame, kaip nurodo tyrėjai, pateikta informacija apie ginklo pavadinimą, masę, gamybą prižiūrėjusį asmenį ir amatininką, atsakingą už konkretaus egzemplioriaus pagaminimą.

    Analizuojant įrašą ir lyginant su istoriniais dokumentais, išskirtos dvi galimos pagaminimo datos: 1377 metų gruodis arba 1437 metų gruodis. Kol kas tiksliai atsakyti neleidžia neišlikusi ar neaiški datos dalis, todėl galutinė išvada dar nepatvirtinta.

    „Šis radinys padeda tiksliau suprasti, kaip Korėjos pusiasalyje formavosi parakinės ginkluotės tradicija pereinamuoju laikotarpiu“, – sakė tyrime dalyvavę specialistai.

    Kodėl 60 metų skirtumas svarbus

    Mokslininkai pabrėžia, kad 60 metų neatitikimas yra istoriškai reikšmingas. Jei ginklas pagamintas 1377 metais, jis priskirtinas vėlyvajam Goryeo dinastijos laikotarpiui, kai valstybiniu mastu buvo stiprinama parakinių ginklų gamyba ir logistika.

    Jeigu data yra 1437 metai, radinys patektų į Joseon dinastijos epochą, siejamą su karinės technikos modernizavimu ir artilerijos pažanga. Šiuo laikotarpiu, kaip rodo istoriniai šaltiniai, valdžia daugiau dėmesio skyrė standartizavimui, gamybos kontrolei ir ginkluotės efektyvumo didinimui.

    Tyrimai rentgenu ir lydinio analizė

    Ant vamzdžio galo aptiktas ženklas, primenantis aštuonetą, gali būti gamybinis numeris arba apskaitos žyma. Jei ši interpretacija pasitvirtins, tai būtų papildomas argumentas, kad tokie ginklai buvo gaminami organizuotai, o egzemplioriai galėjo būti ženklinami ir registruojami.

    Po aptikimo objektas perduotas Pietų Korėjos paveldo ir tyrimų institucijų specialistams. Jie atliko rentgeno tyrimus ir metalurginę analizę, kuri parodė, kad lydinyje buvo vario, alavo ir švino, o alavo dalis neviršijo 10 proc.

    Tyrėjai pabrėžia, kad nors pagal šiandienos standartus toks įrenginys atrodo primityvus, savo epochoje jis reiškė svarbų karinį lūžį. Parakas keitė mūšio taktiką ir leido pulti kitaip nei tradiciniais lankais, todėl tokie radiniai laikomi itin reikšmingais aiškinantis regiono karo technologijų istoriją.

  • Šiaurės Korėja didina spaudimą: minos pasienyje sužeidė karius, plečiamos jūrų bazės

    Šiaurės Korėja didina spaudimą: minos pasienyje sužeidė karius, plečiamos jūrų bazės

    Incidentas demilitarizuotoje zonoje

    Pietų Korėjos kariuomenė ir Jungtinių Tautų vadovaujama Jungtinių Valstijų remiama vadavietė paskelbė, kad demilitarizuotoje zonoje įvykę sprogimai siejami su Šiaurės Korėjos priešpėstinėmis minomis. Incidentas fiksuotas rugsėjo 21 dieną vakarinėje ruožo dalyje, kur patruliavo Pietų Korėjos 25-oji pėstininkų divizija.

    Per sprogimus nukentėjo trys kariai, du iš jų patyrė sunkių sužalojimų. Tyrėjai nurodė, kad minos buvo padėtos į pietus nuo karinės demarkacijos linijos, o netoli antrojo sprogimo taško aptiktas dar vienas užtaisas.

    Pasak Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto, detonavo dvi minos, o atsitraukdami kariai pamatė ir trečią, kuri nesprogo. Pabrėžiama, kad plastiko korpuso užtaisus sunkiau aptikti įprastais metalo detektoriais, todėl tokie incidentai kelia didesnę riziką patruliams.

    Galimas 1953 metų paliaubų pažeidimas

    Jungtinių Tautų vadavietė minų dislokavimą įvardijo kaip 1953 metais sudarytų Korėjos paliaubų sąlygų pažeidimą. Spalio 5 dieną Pietų Korėjos kariai, pasitelkę specialią įrangą, įžengė į pavojingą ruožą ir sunaikino likusius užtaisus.

    Kariniai šaltiniai operaciją apibūdino kaip praktiškai precedento neturintį atvejį demilitarizuotoje zonoje, nes bet koks judėjimas ten paprastai griežtai ribojamas. Incidentas sustiprino diskusijas, kaip derinti rizikos valdymą pasienyje ir platesnę Seulo strategiją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

    Seule auga įtampa dėl reakcijos

    Pietų Korėjos vidaus politikoje incidentas sukėlė ginčus dėl prezidento Lee Jae Myungo retorikos. Per Ginkluotųjų pajėgų dienos minėjimą spalio 1 dieną jis įvykį pavadino „nelaimingu atsitikimu“, tiesiogiai neįvardydamas Pchenjano.

    „Mano žodžiais pirmiausia siekta palaikyti sužeistus karius ir jų artimuosius“, – sakė prezidento atstovas spaudai.

    Opozicinė Liaudies galios partija prezidentą kritikavo teigdama, kad vengiama aiškiai įvardyti atsakomybę. Viešojoje erdvėje taip pat keliami klausimai, ar švelnesnė laikysena nėra susijusi su ankstesniais įtarimais dėl galimų neteisėtų pervedimų, kuriuos pats prezidentas neigia.

    Pchenjanas plečia jūrų infrastruktūrą

    Kartu su įtampa pasienyje fiksuojami ženklai, kad Šiaurės Korėja spartina karinės jūrų infrastruktūros plėtrą. Analitikai, vertinantys komercinius palydovinius vaizdus, nurodo atsinaujinusius darbus Tapchono rajone rytinėje pakrantėje, netoli Vonsano įlankos ir esamos Munčono bazės.

    Skelbiama, kad 2026 metų liepą vietovėje pastebėtas suaktyvėjęs teritorijos paruošimas, laikino darbuotojų apgyvendinimo objektai, kelių tiesimas ir krantinių tvarkymas. Vienoje vietoje matoma nauja konstrukcija, primenanti prieplauką arba laivų nuleidimo į vandenį vietą, o dalis senesnių pastatų buvo nugriauti.

    Pchenjanas apie bazės planus viešai kalbėjo 2024 metais po Kim Jong Uno vizito regione, argumentuodamas, kad augančiai laivyno programai neužtenka esamos infrastruktūros. Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja taip pat demonstravo ambicijas didesnių paviršinių laivų srityje, o tai reiškia poreikį gilesnėms krantinėms, remonto pajėgumams ir didesnėms amunicijos bei atsargų saugykloms.

    Panaši statybų dinamika fiksuota ir Nampo bazėje vakarinėje pakrantėje, kur, remiantis palydoviniais vaizdais, plečiami gamybiniai pajėgumai ir pakrantės infrastruktūra. Dar vienas projektas siejamas su Soko sala, kur matomi kelių platinimo ir naujų pastatų požymiai, tačiau tiksli pertvarkos paskirtis kol kas išlieka neaiški.

    Ekspertai pabrėžia, kad minų incidentai demilitarizuotoje zonoje ir investicijos į jūrų bazes rodo platesnę Pchenjano strategiją didinti spaudimą keliomis kryptimis. Tokia taktika didina incidentų riziką vietoje ir kartu siunčia signalą apie ilgalaikius karinius planus, ypač jūrų srityje.

  • Pietų Korėja išbandė Arkties maršrutą į Europą: laivas užsuko į Gdanską, sutaupė 10 dienų

    Pietų Korėja išbandė Arkties maršrutą į Europą: laivas užsuko į Gdanską, sutaupė 10 dienų

    Pietų Korėja atliko bandomąjį krovinių gabenimo reisą į Europą per Arktį, siekdama įvertinti, ar toks maršrutas galėtų tapti realia alternatyva tradiciniam keliui per Sueco kanalą. Bandymas baigėsi konteinervežio „PanStar Acro“ sugrįžimu į Busano uostą, o pakeliui laivas užsuko ir į Gdanską.

    Rugpjūčio 22 dieną konteinervežis išplaukė į šiaurinius vandenis ir plaukė vadinamuoju Šiaurės jūrų keliu palei Rusijos pakrantę. Per reisą jis pasiekė Felixstowe Jungtinėje Karalystėje, Roterdamą Nyderlanduose ir Gdanską, o vėliau tuo pačiu maršrutu grįžo atgal į Pietų Korėją.

    Pietų Korėjos institucijų teigimu, kelionė viena kryptimi leido sutrumpinti plaukimo laiką maždaug 10 dienų, palyginti su įprastu maršrutu per Sueco kanalą. Logistikos požiūriu tai gali reikšti greitesnį prekių pristatymą, mažesnį grafiko neapibrėžtumą ir didesnį lankstumą planuojant tiekimo grandines.

    Susidomėjimas alternatyviais jūrų keliais pastaruoju metu auga dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusių trikdžių pasauliniame laivybos tinkle. Dalis vežėjų ieško maršrutų, kurie sumažintų priklausomybę nuo siaurų „butelio kakliukų“ ir leistų išvengti staigių rizikos šuolių.

    Vis dėlto Arkties kryptis turi aiškių ribojimų: navigacija priklauso nuo sezoniškumo, oro sąlygų ir ledo situacijos, kuri net šiltesniais mėnesiais gali greitai pasikeisti. Dėl to kai kuriems laivams gali prireikti ledlaužių palydos, o maršruto patikimumas išlieka vienu didžiausių praktinių klausimų.

    Ne mažiau svarbus ir politinis veiksnys, nes Šiaurės jūrų kelias eina palei Rusijos pakrantę, o tai kelia papildomų rizikų dėl sankcijų, draudimo ir atsiskaitymų apribojimų. Todėl net sėkmingas bandomasis reisas dar nereiškia, kad maršrutas artimiausiu metu taps plačiai naudojamu standartu.

    Ekologinės organizacijos taip pat įspėja apie galimą žalą jautriai Arkties ekosistemai, jei laivų srautai didėtų. Dėl šių priežasčių dalis didžiųjų laivybos bendrovių viešai deklaravo atsargią poziciją ir nenorą plėsti plaukiojimo per Arktį, kol nebus aiškesnių taisyklių ir saugiklių.

    Pietų Korėjos vadovai bandomąjį reisą pristatė kaip praktinį pasirengimo etapą: įgula įgijo patirties poliarinėmis sąlygomis, o surinkti navigaciniai duomenys turėtų padėti vertinti maršruto perspektyvas. Tuo pat metu reisas išryškino ir Europos uostų vaidmenį, tarp jų ir Gdansko, kuris vis dažniau minimas kaip reikšmingas regiono logistikos taškas.