CP v2

Tag: Pietų Korėja

  • „Krafton“ moka iki 60 000 eurų už vaiką: gimstamumas darbuotojų gretose beveik padvigubėjo

    „Krafton“ moka iki 60 000 eurų už vaiką: gimstamumas darbuotojų gretose beveik padvigubėjo

    Vaizdo žaidimų kūrėja „Krafton“, žinoma dėl „PUBG“, Pietų Korėjoje įdiegė vieną dosniausių rinkoje paramos šeimoms programų. Bendrovė už kiekvieną vaiką, gimusį nuo 2025 metų sausio 1 dienos, darbuotojams žada iki 100 mln. vonų, tai yra apie 60 000 eurų.

    Programos rezultatai per trumpą laiką tapo ryškūs ir demografijos kontekste neįprasti. 2026 metų sausio–balandžio laikotarpiu „Krafton“ darbuotojams gimė 46 vaikai, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais buvo fiksuota 23, o 2024 metais – 21 gimimas.

    Kaip išmokama ši suma

    Nors bendra suma įspūdinga, ji neskiriama vienu pavedimu. Iš pradžių tėvams išmokama 60 mln. vonų, tai yra apie 36 000 eurų, o vėliau dar po 5 mln. vonų per metus, tai yra apie 3 000 eurų, aštuonerius metus.

    Šios kasmetinės išmokos siejamos su tęstiniu darbu įmonėje, todėl priemonė kartu veikia ir kaip darbuotojų išlaikymo mechanizmas. Taip bendrovė ne tik skatina gimstamumą, bet ir mažina riziką, kad darbuotojai pasitrauks tuomet, kai labiausiai reikia finansinio stabilumo.

    Ne vien pinigai: kas veikė labiausiai

    „Krafton“ kartu su Seulo nacionalinio universiteto Socialinės politikos tyrimų centro specialistais vertino programos poveikį darbuotojams ir organizacinei kultūrai. Apklausose buvo analizuojama, kas iš tiesų keičia žmonių požiūrį į šeimą, vaikų planavimą ir grįžimą į darbą.

    Tyrėjų išvada buvo aiški: vien finansinė paskata ne visada tampa tiesioginiu sprendimo turėti vaikų „trigeriu“. Didesnę reikšmę turėjo saugumo jausmas ir tai, kaip darbuotojai vertino darbdavio nuoseklumą bei realią pagalbą kasdienybėje.

    „83,4 proc. respondentų teigė, kad jaučia nuoširdumą bendrovės šeimai palankioje žinutėje“, – sakė programos vertinime dalyvavę tyrėjai, apibendrindami apklausų rezultatus.

    Prie ypač vertinamų nefinansinių priemonių minėtos galimybės lanksčiau dirbti, lengviau derinti nuotolinį darbą su vaiko priežiūra, ilgesnės tėvystės ir motinystės atostogos bei papildomos laisvos dienos su nėštumu susijusiems vizitams. Taip pat svarbi praktika užtikrinti pavaduojančius darbuotojus, kad grįžimas po pertraukos būtų sklandesnis.

    Pietų Korėjos demografijos fonas

    Programa atsirado šalyje, kuri jau ne vienerius metus susiduria su itin žemu gimstamumu ir sparčiu visuomenės senėjimu. Pastaraisiais metais fiksuojamas nežymus rodiklių pagerėjimas, tačiau bendras kontekstas išlieka vienas sudėtingiausių tarp išsivysčiusių valstybių.

    Tarptautinėje žiniasklaidoje skelbta, kad 2025 metais gimstamumo rodiklis Pietų Korėjoje pakilo iki 0,80, palyginti su 0,75 metais anksčiau. Tai tebėra labai žemas lygis, todėl didelių darbdavių iniciatyvos tampa atidžiai stebimu pavyzdžiu, ar verslas gali realiai prisidėti prie sprendimų, kurie iki šiol daugiausia buvo siejami su valstybės politika.

  • „Sony“ įspėja: žaidimų sostas slysta iš JAV ir Europos – kas tampa naujais karaliais?

    „Sony“ įspėja: žaidimų sostas slysta iš JAV ir Europos – kas tampa naujais karaliais?

    Azijos žaidimų kūrėjai vis ryškiau konkuruoja su JAV ir Europos studijomis, o dalis pastarųjų susiduria su užsitęsusiais kūrimo ciklais, atidėliojimais ir vadinamuoju crunch. Tokias tendencijas viešai akcentuoja ir „Sony“ atstovai, vis dažniau kalbantys apie Kinijos ir Pietų Korėjos studijų pagreitį bei gebėjimą greitai prisitaikyti prie rinkos.

    Per pastaruosius metus pasaulinį dėmesį prikaustė keli stambūs Azijos projektai. Kinijoje sukurti tokie hitai kaip „Genshin Impact“, taip pat tarptautinėse platformose išpopuliarėję „Naraka: Bladepoint“ ir mobiliojo segmento lyderiai, įskaitant „Honor of Kings“.

    Pietų Korėjos kūrėjai taip pat išlaiko aukštą tempą ir eksportuoja žaidimus į globalią rinką. Tarp ryškiausių pavyzdžių minimas „PUBG: Battlegrounds“, kadaise smarkiai prisidėjęs prie battle royale žanro proveržio, o pastaruoju metu dėmesio sulaukia ir „Stellar Blade“ bei ambicingi atviro pasaulio projektai.

    „Sony“ viceprezidentas, atsakingas už bendradarbiavimą su išoriniais partneriais, Christianas Svenssonas pabrėžia, kad Kinijos ir Pietų Korėjos studijos dažnai demonstruoja išskirtinį darbo tempą ir lankstumą. Jo vertinimu, būtent šie bruožai leidžia joms greičiau reaguoti į žaidėjų lūkesčius ir rinkos posūkius.

    „Kinijos ir Korėjos komandos geba greitai prisitaikyti ir veikti labai disciplinuotai, kai tuo metu dalis Vakarų studijų įstringa ilguose cikluose“, – sakė Christianas Svenssonas.

    Tokios kalbos atspindi platesnį industrijos foną: pastaraisiais metais žaidimų kūrimo biudžetai augo, o didelių projektų gamyba vis dažniau trunka penkerius ar daugiau metų. Dėl to leidėjai ir platformų valdytojai ieško partnerių, galinčių užtikrinti stabilesnį pristatymo grafiką, efektyvesnį projektų valdymą ir patikimą turinio srautą.

    „Sony“ signalizuoja, kad su Azijos kūrėjais sieks ilgalaikių partnerystės modelių: suteikti finansavimą, padėti su leidyba ir pasiūlyti pasaulinę platinimo infrastruktūrą. Tai nereiškia, kad JAV ir Europa praranda lyderystę, tačiau konkurencijos centras akivaizdžiai plečiasi, o nauji hitai vis dažniau gimsta už tradicinių Vakarų industrijos ribų.

  • „Samsung Electronics“ akcijos atšoko: valdžia įsikišo, streikas grasina milijardais

    „Samsung Electronics“ akcijos atšoko: valdžia įsikišo, streikas grasina milijardais

    Trečiadienį „Samsung Electronics“ akcijos Seule patyrė staigų smūgį, o bendrovės rinkos vertė buvo trumpam sumažėjusi maždaug 60 mlrd. eurų. Vėliau kritimas buvo atpirktas ir kaina atšoko po Pietų Korėjos valdžios pareiškimų, raginančių bet kokia kaina išvengti plataus masto streiko.

    Įtampa kilo bendrovei nepasiekus atlyginimų ir premijų susitarimo su profesine sąjunga. Ji perspėjo apie 18 dienų streiką nuo gegužės 21 dienos, jei reikalavimai nebus patenkinti, o prie veiksmų gali prisijungti daugiau kaip 41 000 darbuotojų.

    Ginčas dėl premijų sistemos

    Profesinės sąjungos reikalavimų centre atsidūrė veiklos rezultatais grindžiama premijų sistema. Darbuotojų atstovai siekia, kad premijoms būtų skiriama 15 proc. bendrovės veiklos pelno, būtų panaikintos išmokų lubos ir aiškiai įtvirtinta premijų skaičiavimo tvarka.

    Bendrovės vadovybė, remiantis viešai skelbta informacija, siūlė premijoms skirti 10 proc. veiklos pelno ir papildomą vienkartinį kompensacinį paketą. Tačiau profesinė sąjunga teigia, kad dalis prašymų liko neatsakyti, todėl grasinimai streiku išliko.

    Valdžios signalas rinkoms

    Situacijai aštrėjant, finansų ministras viešai pareiškė apgailestaujantis, kad susitarimas nepasiektas, ir pabrėžė, jog streikų neturi įvykti. Premjeras taip pat nurodė institucijoms atidžiai valdyti situaciją ir aktyviai padėti deryboms, kad gamyba nebūtų sutrikdyta.

    Po šių pareiškimų investuotojų nuotaikos pasikeitė, o akcijos nuo dienos žemumų pakilo. Rinkos tokį valdžios įsikišimą vertino kaip signalą, kad Pietų Korėja sieks greitai suvaldyti rizikas, galinčias paveikti ne tik vieną bendrovę, bet ir platesnį šalies eksportą.

    Kodėl grėsmė tokia jautri?

    „Samsung Electronics“ yra viena svarbiausių Pietų Korėjos ekonomikos varomųjų jėgų, ypač puslaidininkių ir atminties lustų grandinėje. Pastaraisiais ketvirčiais bendrovės rezultatams impulsą suteikė auganti lustų paklausa, susijusi su DI infrastruktūros plėtra ir duomenų centrų investicijomis.

    Profesinė sąjunga anksčiau skelbė, kad masinis mitingas balandžio 23 dieną esą buvo lydimas reikšmingų gamybos nuokrypių. Ji taip pat tvirtino, kad užsitęsęs streikas galėtų kainuoti iki maždaug 18 mlrd. eurų, tačiau tokios sumos priklausytų nuo realaus gamybos sustabdymo apimčių ir užsakymų atidėjimų.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės derybų progresą ir tai, ar pavyks rasti kompromisą dėl premijų formulės. Bet koks ilgesnis gamybos sutrikimas galėtų atsiliepti tiek „Samsung Electronics“ pajamoms, tiek pasaulinėms lustų tiekimo grandinėms, ypač tuo metu, kai DI skatinama paklausa išlieka aukšta.

  • Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Maltoje registruotas naftos tanklaivis „Odessa“ pasiekė Pietų Korėjos vakarinę pakrantę, praplaukęs per strateginį Hormuzo sąsiaurį. Kaip nurodė viena didžiausių šalies naftos perdirbimo bendrovių „HD Hyundai Oilbank“, laivas penktadienio rytą atplaukė į vandenis netoli Seosano uosto miesto.

    Krovinį sudaro 1 000 000 barelių žalios naftos, skirtos perdirbti vienoje didžiausių Pietų Korėjos gamyklų. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, sudaro apie 35–50 proc. šalies paros žalios naftos suvartojimo, todėl kiekvienas sėkmingas reisas per Persijos įlankos maršrutus tampa strategiškai svarbus.

    „HD Hyundai Oilbank“ teigia galinti perdirbti iki 690 000 barelių per parą, gamindama dyzeliną, benziną ir naftą chemijos pramonei svarbioms žaliavoms. Pietų Korėja didžiąją dalį naftos tradiciškai importuoja, todėl tiekimo grandinė išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams ir laivybos rizikoms.

    Hormuzo sąsiauris – pasaulinės energetikos mazgas

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“: per jį juda didelė dalis jūra gabenamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Bet kokie incidentai ar grasinimai riboti laivybą šiame ruože paprastai akimirksniu didina draudimo kaštus, krovinių tarifus ir energijos kainų svyravimus pasaulio rinkose.

    Pietų Korėjai, Japonijai ir kitoms Rytų Azijos ekonomikoms Persijos įlankos maršrutai ypač svarbūs, nes regionas yra vienas pagrindinių tiekėjų. Dėl to energetinio saugumo klausimai čia dažnai sprendžiami ne tik per tiekimo diversifikavimą, bet ir per atsargų kaupimą bei ilgalaikes sutartis.

    JAV ir Irano įtampa didina neapibrėžtumą

    Pastarosiomis savaitėmis įtampą regione dar labiau kursto JAV ir Irano santykių paaštrėjimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad platesnis supratimas su Teheranu vis dar galioja, nors pranešta apie incidentus, kai Hormuzo sąsiauryje taikiniu tapo JAV karo laivai.

    „Jei susitarimas nebus sudarytas nedelsiant, JAV atsakas bus gerokai griežtesnis“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu susirėmimus apibūdino kaip atsakomąjį veiksmą ir tvirtino, kad konfliktas kilo po esą JAV veiksmų prieš laivus regione. Šios priešpriešos fone rinkos dalyviai ypač akylai stebi, ar nebus ribojamas laivų judėjimas, nes tai galėtų tiesiogiai paveikti tiekimo stabilumą Azijai ir Europai.

    Pietų Korėjos valdžia, siekdama amortizuoti poveikį pramonei ir vartotojams, yra ėmusis priemonių, skirtų suvaldyti kainų šuolius vidaus rinkoje. Tokios priemonės paprastai apima laikinus stabilizavimo mechanizmus ir intervencijas, kai kainų svyravimai tampa pernelyg staigūs.

  • Budistų šventykloje – precedentas: humanoidas Gabi priėmė įžadus ir gavo dharmos vardą

    Budistų šventykloje – precedentas: humanoidas Gabi priėmė įžadus ir gavo dharmos vardą

    Ribos tarp technologijų ir dvasinių praktikų Pietų Korėjoje tampa vis mažiau aiškios: Seule, Jogyesa šventykloje, įvyko retas precedentas. Humanoidas robotas Gabi dalyvavo budistų inicijacijos ceremonijoje ir simboliškai tapo pirmuoju robotu, priimtu į tokį ritualą.

    Apie 130 centimetrų ūgio robotas buvo aprengtas tradiciniais rudais vienuolių drabužiais, o ceremonijoje judesius kartojo kartu su vienuoliais ir vienuolėmis. Ritualo metu Gabi sudėjo delnus maldai ir nusilenkė, taip atkartojo pagrindinius sugye ceremonijos veiksmus, kuriais naujokai patvirtina ryšį su Budos mokymu, doktrina ir vienuoline bendruomene.

    Rengėjai teigė, kad robotui suteiktas dharmos vardas turi simbolinę prasmę ir siejamas su gailestingumo bei atjautos idėja. Ceremonijoje vienas vienuolių paklausė, ar Gabi įsipareigoja laikytis Budos mokymų, o robotas sintetiniu balsu atsakė, kad tam pasišvęs.

    Inicijacijoje buvo ir adaptuotas simbolinis apsivalymo elementas. Vietoje tradicinių veiksmų su smilkalais vienuoliai robotui užkabino 108 karoliukų vėrinį ir pažymėjo jo ranką specialia žyma, taip ritualą pritaikydami ne žmogui, o mechaninei konstrukcijai.

    Ypatingo dėmesio sulaukė ir tai, kad robotui parengta modifikuota budistinių penkių priesakų versija, kurią padėjo suformuluoti dirbtinis intelektas. Šiose taisyklėse minimi įsipareigojimai nekenkti, nemeluoti, paklusti žmonėms, saugoti kitas mašinas nuo žalos, taip pat taupyti energiją ir vengti perkrovimo.

    Šventykla akcentavo, kad tai buvo simbolinis, eksperimentinis veiksmas, skirtas apmąstyti žmogaus ir technologijų sambūvį kultūrinėje bei religinėje erdvėje. Tokie bandymai vyksta tuo metu, kai visame pasaulyje humanoidiniai robotai sparčiai tobulėja, o jų panaudojimas plečiasi nuo pramonės ir paslaugų iki edukacijos bei viešųjų renginių.

    Religinių bendruomenių santykis su technologijomis taip pat keičiasi: dalis institucijų DI naudoja komunikacijai, švietimui ar archyvams, tačiau kyla klausimų dėl atsakomybės, prasmės ir autentiškumo. Jogyesa atvejis parodė, kad technologijos gali būti įtraukiamos ne tik kaip įrankis, bet ir kaip ritualo dalyvis, net jei tai tėra simbolinė forma.

  • JAE po žingsnio OPEC ribos link: sandoris su Pietų Korėja atveria naują prekybos koridorių

    JAE po žingsnio OPEC ribos link: sandoris su Pietų Korėja atveria naują prekybos koridorių

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Pietų Korėja, kuriuo siekiama mažinti muitus ir didinti abipusę prekybą. Žingsnis sutapo su nauja Abu Dabio ekonomine kryptimi po sprendimo pasitraukti iš OPEC, todėl regiono planai Azijoje įgauna dar daugiau svorio.

    Susitarimas, vadinamas Visapusišku ekonominės partnerystės susitarimu, numato panaikinti arba sumažinti tarifus didžiajai daliai tarpusavio prekyboje cirkuliuojančių prekių. JAE teigia, kad tai palengvins eksportuotojų patekimą į rinkas ir paskatins investicijas į technologijas, gamybą bei logistiką.

    Kas keičiasi verslui?

    Pagal paskelbtas sąlygas, tarifų lengvatos apima apie 91,2 proc. prekių, kuriomis prekiauja abi šalys. 2025 metais JAE ir Pietų Korėjos ne naftos prekyba siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o pareigūnai prognozuoja tolesnį augimą, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.

    JAE užsienio prekybos ministras Thani bin Ahmed Al Zeyoudi pabrėžė, kad susitarimas turėtų sukurti daugiau galimybių eksportuotojams ir pagilinti pramoninį bendradarbiavimą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis modelis tampa įrankiu greičiau užsitikrinti tiekimo grandinių stabilumą, kai pasaulinę prekybą vis labiau veikia geopolitinė įtampa.

    „Šis susitarimas atveria naujų galimybių eksportuotojams ir stiprina bendradarbiavimą technologijų, gamybos ir logistikos srityse“, – sakė Thani bin Ahmed Al Zeyoudi.

    Kataras taip pat skuba į Seulą

    Lygiagrečiai Kataras intensyvina kontaktus su Pietų Korėja ir signalizuoja, kad Persijos įlankos valstybės siekia struktūrinio prekybos koridoriaus su Azija. Pastarosiomis dienomis Kataro valstybinis užsienio prekybos ministras Ahmed bin Mohammed Al Sayed Seule vedė verslo delegacijos susitikimus dėl prekybos ir investicijų.

    Diskusijose akcentuotos sritys, kuriose Pietų Korėja turi globalų konkurencinį pranašumą: puslaidininkiai, pažangioji gamyba, biotechnologijos ir dirbtinis intelektas. Tokia darbotvarkė rodo, kad Kataras, kaip ir JAE, nori plėsti ekonomikos struktūrą už energetikos ribų ir pritraukti technologinį kapitalą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Šis susitarimas laikomas pirmuoju Pietų Korėjos prekybos paktu su šalimi iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos, todėl Seulo ekonominė diplomatija regione įgauna naują pagreitį. Tiek JAE, tiek Kataro veiksmai išryškina platesnę tendenciją: Persijos įlankos šalys, diversifikuodamos ekonomiką, vis aktyviau jungia kapitalą su Azijos technologijų ir pramonės pajėgumais.

    Verslui tai gali reikšti mažesnes sąnaudas, greitesnį prekių judėjimą ir platesnes galimybes dalyvauti bendruose projektuose, ypač logistikos, pažangių komponentų, skaitmenizavimo ir pramonės modernizavimo srityse. Tuo pat metu muitų mažinimas didina konkurenciją vietos rinkose, todėl kai kurioms įmonėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie naujų kainodaros ir tiekimo realijų.

  • eSIM žadėjo revoliuciją, bet žmonės vis dar laikosi SIM kortelių: kas juos sustabdė?

    eSIM žadėjo revoliuciją, bet žmonės vis dar laikosi SIM kortelių: kas juos sustabdė?

    eSIM technologija buvo pristatyta kaip patogesnė fizinės SIM kortelės alternatyva, tačiau realybėje jos plėtra kai kuriose rinkose stringa. Naujausi duomenys rodo, kad daliai vartotojų virtuali kortelė vis dar atrodo neaiški, nepatikima arba tiesiog nereikalinga, o pokyčiams prireikia daugiau nei vien reklamos.

    Situaciją ryškiai iliustruoja Pietų Korėjos pavyzdys: eSIM ten sudaro apie 5 proc. visų mobiliojo ryšio abonentų. Skaičiais tai reikštų apie 2 900 000 eSIM naudotojų iš maždaug 57 000 000 mobiliojo ryšio vartotojų, tad technologija kol kas išlieka nišinė.

    Įdomu tai, kad net ir kibernetinio saugumo incidentas, kuris paskatino dalį žmonių keisti ryšio sprendimus, nesukėlė masinio perėjimo prie eSIM. Vietos žiniasklaidoje akcentuota, jog trumpalaikis šuolis nuo maždaug 3 proc. iki 5 proc. labiau primena priverstinį prisitaikymą, o ne natūralų vartotojų pasirinkimą.

    Kodėl žmonės neskuba keisti SIM?

    Ekspertai ir rinkos dalyviai dažniausiai mini kelias priežastis: per mažą visuomenės informuotumą, neaiškias aktyvavimo procedūras ir baimes dėl perkėlimo tarp įrenginių. Daliai žmonių fizinė kortelė yra suprantamas ir apčiuopiamas sprendimas, kurį prireikus galima greitai perkelti į kitą telefoną.

    Prie skeptiško požiūrio prisideda ir neigiamos vartotojų patirtys, kai eSIM aktyvavimas užtrunka, reikalauja papildomo operatoriaus įsikišimo arba susiduriama su nesklandumais keičiant įrenginius. Tokios istorijos dažnai plinta greičiau nei oficialūs paaiškinimai, todėl technologijos įvaizdis nukenčia.

    Pietų Korėjoje net svarstoma valstybės įsitraukimo kryptis, kad eSIM būtų paprasčiau išduoti ir naudoti, o vartotojams mažėtų kaštų bei informacijos trūkumo našta.

    JAV eSIM plinta, bet ne visada savanoriškai

    Kai kuriose rinkose eSIM augimas atrodo spartesnis, tačiau tai ne visada reiškia vartotojų entuziazmą. JAV dalis telefonų jau parduodami tik su eSIM palaikymu, tad pirkėjai praktiškai neturi galimybės rinktis fizinės kortelės, net jei jos norėtų.

    Toks modelis skatina eSIM statistiką, tačiau kartu didina riziką, kad vartotojai technologiją vertins kaip primestą. Kita vertus, ilgainiui eSIM gali tapti įprasta kasdienybe vien dėl to, kad nauji įrenginiai ir operatorių procesai bus pritaikyti būtent virtualiam sprendimui.

    Ką prognozuoja rinka ir GSMA?

    Tarptautinė mobiliojo ryšio ekosistemos organizacija GSMA yra prognozavusi, kad iki 2028 metais maždaug pusė naujų išmaniųjų telefonų prijungimų gali vykti naudojant eSIM, o iki 2030 metais ši dalis kai kuriais scenarijais galėtų būti dar didesnė. Vis dėlto tokios prognozės priklauso nuo operatorių pasirengimo, vartotojų pasitikėjimo ir patogios perkėlimo patirties.

    Kartu ryškėja ir kita tendencija: eSIM augimą gali labiau stumti ne vien telefonai, o daiktų interneto sprendimai, pramonė ir išmanioji infrastruktūra. Tai reiškia, kad eSIM gali tapti nepakeičiama ten, kur reikia tūkstančių ar milijonų nuotoliniu būdu valdomų įrenginių, o vartotojų telefonuose pokytis vyks lėčiau.

    Galutinis eSIM sėkmės faktorius, panašu, bus paprastumas: kuo mažiau žingsnių aktyvuojant, kuo aiškesnės taisyklės keičiant įrenginį ir kuo mažiau papildomų mokesčių. Kol šie klausimai neišspręsti, fizinė SIM kortelė daugeliui išliks saugia ir suprantama alternatyva.