CP v2

Tag: Pilietiškumas

  • STT ir šauliai kviečia į nemokamą žygį Telšių rajone: registracijai liko laiko

    Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-ąja rinktine 2026 metų rugsėjo 12 dieną rengia žygį Vertybių keliu’26. Ketvirtus metus organizuojamas renginys šįkart vyks Pavandenės apylinkėse Varnių seniūnijoje Telšių rajone.

    Organizatoriai teigia, kad žygis skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumo bei antikorupcinio sąmoningumo stiprinimui. Į renginį tradiciškai kviečiami gyventojai, jaunimas, švietimo bendruomenė, nevyriausybinių organizacijų nariai ir visi norintys.

    Kur ir kada prasidės žygis?

    Žygio startas numatytas 2026 metų rugsėjo 12 dieną 10 valandą. Dalyviai keliaus maršrutu, kuriame numatyti tiek gamtos, tiek kultūros paveldo objektai.

    Skelbiama, kad pakeliui planuojama aplankyti Moteraičio ir Sprūdės piliakalnius, Pavandenės dvarą, Gludo ežero apylinkes, Pavandenės alkakalnį, vietos bažnyčią bei kitas šiam kraštui reikšmingas vietas. Įveikusiems trasą bus įteikti atminimo medaliai, o finiše lauks šauliška košė.

    Edukacijos ir partneriai

    Renginio metu numatyti edukaciniai užsiėmimai, kuriuos organizuos ne tik STT ir Lietuvos šaulių sąjunga, bet ir partneriai. Prie žygio prisijungia Lietuvos Raudonasis Kryžius bei Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

    Tokio formato renginiai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes vienoje vietoje sujungia pažintinį turizmą, bendruomeniškumą ir praktines žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga prasmingai praleisti dieną ir geriau pažinti regiono istoriją bei kraštovaizdį.

    Registracija ir dalyviai

    Į žygį kviečiami registruotis pavieniai žmonės, šeimos, draugų ar kolegų komandos, vietos bendruomenės, ugdymo įstaigų bendruomenės, studentai, jaunimo ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat viešojo sektoriaus įstaigos.

    Registracija vyksta iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos. Renginys yra nemokamas, o tikslią dalyvių registravimo ir organizacinę informaciją organizatoriai pateikia STT interneto svetainėje.

    „Norime, kad žygis būtų atviras kiekvienam ir skatintų ne tik judėti, bet ir stiprinti pilietines nuostatas“, – teigiama organizatorių informacijoje.

  • Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Liepos mėnesį Vilniaus rajone, Rakonių kaime, sodyboje „Šilo pasaka“ vyko Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų projektas „Būkime kartu 2026“, kurį organizavo Valčiūnų kaimo bendruomenė. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis ir įtraukti jaunuolius į pilietinį gyvenimą.

    Organizatorių teigimu, tokio formato mainai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir kuria praktinę vertę bendruomenėms: jaunimas įgyja patirties, kaip inicijuoti veiklas, dirbti komandoje ir spręsti realias vietos problemas. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai Europoje ryškėja poreikis stiprinti visuomenės atsparumą, bendruomeniškumą ir tarpkultūrinį dialogą.

    Projekto dalyviai per kultūrines dienas susipažino su Lietuvos ir Ukrainos tradicijomis, kalba, šokiais, dainomis ir nacionalinių virtuvių patiekalais. Tokia kasdienė patirtis, kai bendros veiklos vyksta ne formalioje auditorijoje, o gyvenant kartu, dažnai tampa svarbiausia tarpkultūrinio pasitikėjimo prielaida.

    Didelė programos dalis buvo skirta tolerancijai ir tarpusavio supratimui: vyko mokymai apie skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų atstovų bendravimą. Dalyviai analizavo ir Voltero mintį apie žmogaus netobulumą bei gebėjimą atleisti, siejant ją su šiuolaikiniais bendruomenės santykių iššūkiais.

    Per užsiėmimus „Kaip tapti pilietišku ir bendruomenišku žmogumi“ jaunimas diskutavo, kas yra pilietiškumas ir kaip jis pasireiškia kasdienybėje. Mokymų metu aptarta, kad pilietiškumas dažnai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų: savanorystės, atsakomybės už aplinką, įsitraukimo į vietos iniciatyvas ir gebėjimo konstruktyviai kalbėtis net skirtingai mąstant.

    Kūrybinė dalis taip pat buvo svarbi: vyko edukacija „Mokomės kurti teatrą“, kur jaunuoliai gilinosi į scenos judesį, kalbą ir teatrinės raiškos priemones, padedančias ugdyti socialinius įgūdžius. Kita veikla – „Cianotipijos kūrybinės dirbtuvės“ – supažindino su analoginės fotografijos ištakomis ir fotogramų kūrimu, o praktinis procesas paskatino pasidomėti ir chemijos pagrindais.

    Programoje netrūko ir pažintinių veiklų: surengta viktorina apie Lietuvos ir Ukrainos istoriją, jaunuoliai kūrė simbolines Lietuvos ir Ukrainos ambasadas. Taip pat organizuotos ekskursijos į Kauną ir Trakus, kurios leido geriau suprasti Lietuvos istorijos kontekstą ir kultūrinį paveldą.

    Projekto metu vyko susitikimai su Trakų ir Lentvario bendruomenėmis, taip pat su jaunimo organizacijomis, tarp jų skautais, šauliais ir atviraisiais jaunimo centrais. Tokie susitikimai, anot organizatorių, suteikia jaunuoliams realių pavyzdžių, kaip veikia savanorystė, lyderystė ir bendruomenių telkimas, o patirtį galima pritaikyti grįžus į savo miestus ar kaimus.

    Pasak projekto rengėjų, dalyviai ugdė komunikavimo, komandinio darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo kompetencijas, o kartu patyrė saugią, palaikančią aplinką, kurioje lengviau kurti tarpusavio ryšius. Tokie mainai dažnai tampa ilgalaikių bendrų iniciatyvų pradžia, kai ryšiai išlaikomi ir pasibaigus stovyklai.

    Finansavimas projektui skirtas konkurso būdu, kurį skelbia Jaunimo reikalų agentūra, o lėšas numato Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad stabilus institucinis palaikymas leidžia planuoti tęstines veiklas ir užtikrinti, jog jaunimo mainai būtų ne vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimo procesas.

  • Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgių savivaldybėje šiemet veiklą vykdys keturios jaunimo politikos ambasadorės, patvirtintos Jaunimo reikalų agentūros. Jų užduotis – stiprinti jaunuolių atstovavimą ir padėti jaunimo balsui aiškiau pasiekti sprendimų priėmėjus.

    Jaunimo politikos ambasadorių iniciatyva įgyvendinama visose Lietuvos savivaldybėse, o atrenkami pilietiški, iniciatyvūs jauni žmonės. Jie domisi savivaldybės sprendimais, vertina jaunimui aktualias galimybes ir teikia pasiūlymus vietos bei nacionaliniu lygmeniu.

    Pagėgiuose darbą tęsia praėjusių metų ambasadorė Smiltė Černiavskytė, prie kurios prisijungė trys naujos komandos narės: Emilija Bernotaitė, Ugnė Gecevičiūtė ir Justina Ežerskytė. Tikimasi, kad tęstinumas leis greičiau pereiti nuo idėjų prie konkrečių veiklų bendruomenėje.

    Ambasadorės stebės, kaip savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika, ir bendradarbiaus su vietos institucijomis bei organizacijomis. Praktikoje tai reiškia dialogą su savivaldybės atstovais, jaunimo darbuotojais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

    Kita svarbi kryptis – pačių ambasadorių inicijuojamos veiklos, skirtos įtraukti bendraamžius į visuomeninį gyvenimą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima susitikimus su sprendimų priėmėjais, jaunimo apklausas, diskusijas apie savanorystę, psichikos sveikatą, karjeros galimybes ar laisvalaikio infrastruktūrą.

    Ambasadorių veikla taip pat siejama su kompetencijų stiprinimu: dalyvaujama mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose, dalijamasi patirtimi su kitų savivaldybių atstovais. Tai padeda ne tik geriau suprasti jaunimo politikos procesus, bet ir ugdyti argumentavimo, lyderystės bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

    Ilgalaikis tokio modelio tikslas – kad jaunimo poreikiai savivaldybėje būtų identifikuojami ne formaliai, o remiantis realiomis situacijomis ir pačių jaunuolių įžvalgomis. Pagėgių komandos darbas šiemet turėtų tapti papildomu kanalu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir kartu ieškoti sprendimų.

  • Projektas Kuriu. Veikiu. Keičiu.: Kalvarijos jaunimas mokymuose kuria idėjas pokyčiams

    Gegužės 19 dieną ir gegužės 26 dieną Kvietkinės kaimo bendruomenėje vyko VšĮ „Vaikų žemė“ projekto Kuriu. Veikiu. Keičiu. mokymai, subūrę Kalvarijos savivaldybės jaunimą bendrai kūrybai ir diskusijoms. Per susitikimus dalyviai ne tik gilino praktines žinias, bet ir pradėjo dėlioti konkrečias iniciatyvas, kurios galėtų būti įgyvendintos jų gyvenamojoje aplinkoje.

    Projektu siekiama stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą, iniciatyvumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip nuo idėjos pereiti prie aiškaus plano: įsivardyti problemą, nusistatyti tikslą, numatyti veiklas, partnerius, reikalingus resursus ir komunikaciją.

    Kas jaunimui aktualu?

    Pirmosios mokymų dienos metu dalyviai analizavo jaunimui aktualias temas Kalvarijos savivaldybėje ir diskutavo apie bendruomeniškumo svarbą. Ieškota atsakymų, kaip jaunimas gali prisidėti prie pozityvių pokyčių, kai trūksta veiklų, erdvių susitikimams ar įtraukių iniciatyvų skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Kūrybinių dirbtuvių metu buvo generuojamos idėjos renginiams, savanorystės iniciatyvoms ir veikloms, kurios didintų jaunimo užimtumą. Tokios dirbtuvės dažnai padeda ne tik sugalvoti sprendimus, bet ir išsigryninti, kas realiai įgyvendinama vietos mastu, pasitelkiant bendruomenių ir savivaldybės partnerystę.

    Komunikacija ir socialiniai tinklai

    Antrosios dienos mokymuose daug dėmesio skirta komunikacijai ir socialinių tinklų galimybėms. Jaunimas mokėsi, kaip pristatyti idėjas viešai, aiškiai suformuluoti žinutę ir pasiekti tikslinę auditoriją, kad iniciatyvos neliktų tik vidiniu sumanymu, o sulauktų palaikymo bei dalyvių.

    Dirbdami komandose dalyviai rengė iniciatyvų planus ir pristatė juos kitiems projekto dalyviams, gaudami grįžtamąjį ryšį. Toks formatas leidžia patikrinti idėjos tvirtumą praktikoje ir iš anksto pamatyti galimas rizikas, pavyzdžiui, per platų užmojį, per mažą savanorių komandą ar neaiškiai apibrėžtą naudą bendruomenei.

    Partneriai ir baigiamasis renginys

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kvietkinės kaimo bendruomene, Tarprubežių kaimo bendruomene ir Kalvarijos savivaldybės viešąja biblioteka. Partnerystės suteikia jaunimui daugiau galimybių gauti patalpas, komunikacijos kanalus ir suaugusiųjų mentorių pagalbą, kai idėjas reikia paversti realiais veiksmais.

    Baigiamasis projekto renginys numatytas birželio 2 dieną, jo metu jaunimas pristatys parengtas iniciatyvas bendruomenių, organizacijų ir savivaldybės atstovams. Projektą finansuoja Kalvarijos savivaldybės administracija.

  • Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgių savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas pagal 2.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ 2026 metams. Ši priemonė siekia didinti gyventojų sutelktumą, pasitikėjimą ir skatinti iniciatyvas, kurios sprendžia kasdienius vietos žmonių poreikius.

    2026 metais konkursui numatyta 28 059 eurų valstybės biudžeto lėšų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 1 000 iki 3 000 eurų, todėl organizacijos raginamos aiškiai apibrėžti veiklas ir realistiškai suplanuoti biudžetą, kad projektas būtų įgyvendinamas per nustatytą laiką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos. Esminė sąlyga, kad Juridinių asmenų registre būtų įregistruota žyma, jog juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendruomenine organizacija laikoma vietovėje veikianti asociacija, kurios nariai yra tos vietovės gyventojai ir kuri atstovauja viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Organizacijos, vienijančios gyventojus kitais pagrindais, pavyzdžiui, pagal amžių ar profesiją, paprastai neatitinka šio apibrėžimo.

    Kiek laiko truks paraiškų priėmimas?

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 22 dienos 17.00 valandos. Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba, užpildyta kompiuteriu ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens.

    Pateikimas vyksta tik elektroniniu paštu, pateikiant paraiškos formą pdf formatu kartu su privalomais priedais. Savivaldybė pabrėžia, kad kitu būdu pateiktos paraiškos nebus vertinamos, o pateikus daugiau nei vieną paraišką bus nagrinėjama tik paskutinė iki termino pateikta versija.

    Kokios veiklos gali būti finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms veikloms, kurios kuria apčiuopiamą naudą bendruomenei: nuo pilietiškumo ir lyderystės stiprinimo iki renginių, edukacijų, jaunimo užimtumo ir bendruomenės komunikacijos iniciatyvų. Taip pat gali būti remiamos veiklos, skirtos viešųjų erdvių gerinimui, socialinei pagalbai, emocinės sveikatos stiprinimui, civilinės saugos ir gynybos pasirengimui bendruomenėje.

    Planuojant pirkinius ir investicijas verta įsivertinti ribojimus: kai kuriose veiklose ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad didžioji dalis finansavimo turėtų būti nukreipta į paslaugas, veiklų organizavimą ir tiesioginį darbą su žmonėmis.

    Projektų atranką vykdys savivaldybės administracijos sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl finansavimo priims savivaldybės administracijos direktorius. Įgyvendinimo metu numatyta stebėsena, o lėšų naudojimui bus taikoma ataskaitų teikimo tvarka.

    Gyventojų telkimas, savanorystė, vietos iniciatyvos ir bendruomeniniai ryšiai pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldybių atsparumo veiksnių, ypač susiduriant su socialinės atskirties, informacinio atsparumo ir civilinės saugos iššūkiais. Dėl to tokie kvietimai bendruomenėms dažnai vertinami ne tik kaip finansinė parama, bet ir kaip praktinis įrankis sutelkti žmones konkretiems, išmatuojamiems darbams.

  • Zarasų rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: kaip pasidalyti 28 236 eurus

    Zarasų rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: kaip pasidalyti 28 236 eurus

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas priemonei „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Konkursas vykdomas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais gegužės 14 dieną patvirtintą tvarkos aprašą.

    2026 metais konkursui numatyta 28 236 eurų valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui galima prašyti nuo 2 000 iki 5 000 eurų, todėl finansavimas orientuotas į aiškiai apibrėžtas, greitai įgyvendinamas vietos iniciatyvas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat gali dalyvauti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, jeigu jos taip pat turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Svarbi sąlyga pareiškėjams – konkursui leidžiama pateikti tik vieną paraišką. Siekiant skaidrumo ir lygiateisiškumo, savivaldybė nurodo, kad po pateikimo pareiškėjo iniciatyva paraiškos taisyti ar pildyti papildomais dokumentais negalima.

    Kokios veiklos laikomos tinkamomis?

    Finansavimas skirtas veikloms, kurios tenkina viešuosius bendruomenių narių interesus ir stiprina vietos žmonių įsitraukimą. Tarp prioritetų numatytos pilietiškumo ir lyderystės iniciatyvos, savanorystės organizavimas, dialogo su vietos valdžia stiprinimas, taip pat medijų ir informacinio raštingumo ugdymas bei kova su dezinformacija.

    Taip pat finansuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos, edukacijos, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimas ir sporto bei sveikatinimo iniciatyvos. Kitas kryptis sudaro viešųjų erdvių gerinimo akcijos, socialinės pagalbos veiklos pažeidžiamesnėms grupėms, socialinio verslo pasirengimas ir civilinės saugos bei gynybos veiklų organizavimas bendruomenėje.

    Tvarkant viešąsias erdves ar vystant socialinį verslą leidžiama įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą, tačiau tam gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad paraiškoje turėtų dominuoti veiklos, o ne įrangos ar kito turto pirkimas.

    Terminas ir pateikimo tvarka

    Paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu, pateikiant jas pdf arba adoc formatu. Dokumentus reikia siųsti el. paštu nuo 2026 metais gegužės 28 dienos iki 2026 metais birželio 23 dienos 17.00 valandos.

    Kartu su paraiška pateikiama pasirašyta sąmata, o jei įstatai neprieinami Juridinių asmenų registre, pridedama įstatų kopija. Jei organizacija veikia trumpiau nei metus, reikia pateikti laisvos formos veiklos ataskaitą, o atstovavimo atveju – dokumentą, patvirtinantį teisę veikti pareiškėjo vardu.

    Savivaldybė nurodo, kad sąmatą pagrindžiančių dokumentų kopijos reikalingos tik toms prekėms ar paslaugoms, kurių vertė didesnė nei 5 000 eurų. Taip pat galima pridėti kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, padėtų pagrįsti projekto idėją ir jos naudą bendruomenei.

    Iškilus klausimams, gyventojai ir organizacijų atstovai gali kreiptis telefonu arba atvykti į Zarasų rajono savivaldybės administraciją iš anksto susitarę. Savivaldybė ragina neatidėti paraiškos pateikimo paskutinei dienai, kad būtų laiko patikrinti dokumentų pasirašymą ir formatus.

  • Lavoriškių gimnazijos septintokai savivaldybėje: kaip iš arti veikia Vilniaus rajono sprendimai

    Lavoriškių gimnazijos septintokai savivaldybėje: kaip iš arti veikia Vilniaus rajono sprendimai

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Lavoriškių gimnazijos septintos klasės mokiniai. Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su savivaldos darbu ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai, kurie daro įtaką vietos bendruomenei.

    Mokiniai ieškojo atsakymų į konkrečius klausimus: ar meras yra tarybos narys, kiek narių dirba Vilniaus rajono savivaldybės taryboje ir kiek savivaldybių šiuo metu veikia Lietuvoje. Tokie klausimai tapo atspirties tašku diskusijoms apie demokratiją, atsakomybes ir institucijų vaidmenis.

    Jaunuosius svečius mero Roberto Duchnevič vardu pasveikino patarėjas Kęstutis Butvydas. Jis pabrėžė, kad savivaldos tikslas yra kurti patrauklią aplinką gyventi, mokytis ir dirbti, o sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius.

    „Šitoje salėje esate tarsi mažajame Seime – vietoje, kurioje svarstomi klausimai ir priimami sprendimai, balsuojant už tai, kas svarbu mūsų bendruomenei“, – sakė Kęstutis Butvydas.

    Vizito metu mokiniams buvo parengta praktinė programa: interaktyvus lavinamasis žaidimas, paskaita apie savivaldos politiką ir tarybos posėdžio simuliacija. Pasak organizatorių, tokios veiklos leidžia ne tik išgirsti teoriją, bet ir išbandyti sprendimų priėmimo logiką, argumentavimą bei kompromisų paiešką.

    Susitikimą ir simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Martynas Motuzas. Tokios patirties, kai mokiniai patys „pasimatuoja“ tarybos nario vaidmenį, padeda geriau suprasti, kodėl viešajame sektoriuje svarbios procedūros, taisyklės ir skaidrumas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su mokiniais yra atviros politikos krypties dalis, skirta stiprinti pilietiškumą ir skatinti jaunimo įsitraukimą į vietos gyvenimą. Praktiniai vizitai taip pat padeda jaunimui aiškiau pamatyti, kuo savivalda skiriasi nuo nacionalinių institucijų ir kaip kasdieniai sprendimai atsiranda „čia ir dabar“.

    Šis apsilankymas tęsia anksčiau pradėtą bendradarbiavimą su Lavoriškių gimnazija. Prieš kelias savaites mokykloje lankėsi savivaldybės atstovai, kurie pristatė jaunimo reikalų tarybos veiklą ir galimybes jaunimui įsitraukti į iniciatyvas, kurios formuoja bendruomenės ateitį.

  • Šiauliuose startuoja Jaunimo diena: kaip projektas „Žingsnis į pilietiškumą“ įtrauks jaunuolius

    Šiaulių vyskupijos jaunimo centras pradeda įgyvendinti projektą Jaunimo diena „Žingsnis į pilietiškumą“, skirtą miesto jaunimui. Iniciatyvą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė, todėl organizatoriai tikisi pritraukti platesnį dalyvių ratą ir užtikrinti tęstines veiklas.

    Projekto tikslas – stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą ir bendruomeniškumą, skatinant įsitraukimą į miesto gyvenimą ne vien simboliškai, bet per konkrečias patirtis. Akcentuojami lyderystės, savanorystės įgūdžiai ir socialinė atsakomybė, kurie, anot jaunimo politikos ekspertų, dažniausiai užauga būtent per praktinę veiklą bendruomenėje.

    Dalyviams numatoma pažintis su Šiauliuose veikiančiomis nevyriausybinėmis ir socialinėmis organizacijomis, kad jaunimas geriau suprastų, kaip sprendžiamos realios miestui aktualios problemos. Tokie susitikimai paprastai padeda jaunuoliams aiškiau pamatyti, kur jų pastangos gali duoti apčiuopiamą rezultatą – nuo pagalbos pažeidžiamesnėms grupėms iki aplinkosauginių iniciatyvų.

    Kas vyks Jaunimo dieną?

    Jaunimo dienos metu planuojamas darbas kūrybinėse grupėse, kuriose dalyviai patys generuos idėjas ir ieškos sprendimų vietos bendruomenės iššūkiams. Svarbi programos dalis – refleksija, padedanti įvertinti patirtis ir paversti jas aiškiais asmeniniais bei komandiniais įsipareigojimais.

    Organizatoriai taip pat žada kaupti metodinę ir mokomąją medžiagą, kuri galėtų būti naudojama būsimoms jaunimo iniciatyvoms Šiauliuose. Tokia praktika atitinka pastarųjų metų tendenciją jaunimo projektuose daugiau dėmesio skirti ne vien vienkartiniams renginiams, bet ir tęstinei vertei – turiniui, kurį galima pritaikyti mokyklose, jaunimo erdvėse ar savanoriškose programose.

    Kodėl akcentuojamas pilietiškumas?

    Pilietiškumas šiuolaikiniame mieste vis dažniau siejamas ne tik su domėjimusi politika ar balsavimu, bet ir su kasdieniais veiksmais: savanoryste, pagalba bendruomenės iniciatyvoms, dalyvavimu sprendžiant vietos klausimus. Tokie projektai jaunimui suteikia saugią aplinką išbandyti lyderystę ir suprasti, kaip veikia organizacijos bei partnerystės mieste.

    Šiaulių vyskupijos jaunimo centras kviečia jaunus žmones sekti informaciją ir jungtis prie projekto veiklų. Projekto rengėjai pabrėžia, kad kiekvienas dalyvis gali rasti sau tinkamą vaidmenį – nuo idėjų kūrimo iki konkrečių savanorystės užduočių, o įgytos patirtys gali tapti atspirties tašku tolimesniam įsitraukimui.

    Projektą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

  • Švenčionių rajone startavo paraiškų priėmimas bendruomenėms: 2026 metais skiriama 30 120 eurų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas priemonei Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Finansavimas skiriamas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų planą.

    Konkursas vykdomas remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 29 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo patvirtintas priemonės įgyvendinimo aprašas Švenčionių rajone. 2026 metais konkursui numatyta 30 120 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Vienam projektui mažiausiai gali būti skiriama 800 eurų, daugiausia – 3 000 eurų. Priemonės tikslas – stiprinti bendruomeniškumą, gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą vietos gyvenvietėse.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 20 dienos iki 2025 metų birželio 8 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias bus vertinama vėliausiai pateikta, jei ji pateikta nepasibaigus terminui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška pildoma valstybine kalba, kompiuteriu, pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiama elektroniniu paštu pdf arba adoc formatu kartu su privalomais priedais. Kitais būdais pateiktos paraiškos nebus vertinamos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikta pasirašyta sąmata, o prireikus ir papildomi dokumentai, pavyzdžiui, įstatai, įgaliojimas ar veiklos ataskaita, jei organizacija veikia trumpiau nei metus. Paraiškos pateikimo vėliau taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansavimas numatytas veikloms, kurios tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus: pilietiškumo ir lyderystės ugdymui, jaunimo užimtumui, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, bendruomenės komunikacijos stiprinimui, sporto ir sveikatinimo iniciatyvoms.

    Taip pat remiamos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvos bei socialinės veiklos, skirtos pažeidžiamesnėms grupėms ir psichologinei gerovei. Įgyvendinant dalį veiklų ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Priemonė apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei tai atitinka aprašo nuostatas. Be to, numatyta galimybė finansuoti bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimo veiklas, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą.

    Pateiktos paraiškos bus registruojamos, o pareiškėjai elektroniniu paštu gaus patvirtinimą su paraiškai suteiktu unikaliu kodu. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais darbo dienomis.

  • Skaidrumo žygis Visagine: savivaldybės komanda su „TrenkTuru“ subūrė miestą ir svečius

    Skaidrumo žygis Visagine: savivaldybės komanda su „TrenkTuru“ subūrė miestą ir svečius

    Gegužės 16 dieną Visagine įvyko Skaidrumo žygis „Skaidrinam Lietuvą’26“, kurį organizavo Visagino savivaldybės administracija kartu su „TrenkTuru“ ir Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-ąja rinktine. Į renginį susirinko savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojai, moksleiviai, miesto bendruomenė bei dalyviai iš kitų rajonų.

    Organizatoriai akcentavo, kad žygis skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumo, bendruomeniškumo bei skaidrumo vertybėms stiprinti. Dalyviai trasą įveikė gamtoje, o į renginį buvo įtrauktos ir užduotys, skatinusios komandinį darbą bei atsakomybę.

    Įveikusieji maršrutą buvo apdovanoti atminimo medaliais, o po finišo vaišinosi Lietuvos šaulių sąjungos paruošta koše ir arbata. Geriausiai užduotis atlikę žygeiviai pelnė ir specialius prizus, taip papildomai įprasminant dalyvavimo motyvaciją.

    Pasak organizatorių, tokio formato renginiai vis dažniau pasirenkami kaip būdas vienu metu telkti bendruomenę ir aktualizuoti viešąsias vertybes. Žygiai padeda įtraukti skirtingas amžiaus grupes, sudaro galimybę susitikti miestui ir svečiams, o skaidrumo tema tampa ne vien deklaracija, bet ir bendra patirtimi.

    Visagino savivaldybės administracija padėkojo partneriams už sklandų organizavimą ir visiems dalyviams, prisidėjusiems prie renginio idėjos įgyvendinimo. Organizatoriai taip pat pabrėžė, kad bendruomenės įsitraukimas yra pagrindinė sąlyga, kad skaidrumo ir pasitikėjimo principai veiktų kasdienybėje, o ne tik dokumentuose.

    Informacija parengta remiantis Visagino savivaldybės administracijos pateikta medžiaga.