CP v2

Tag: Pilietiškumas

  • Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgių savivaldybėje šiemet veiklą vykdys keturios jaunimo politikos ambasadorės, patvirtintos Jaunimo reikalų agentūros. Jų užduotis – stiprinti jaunuolių atstovavimą ir padėti jaunimo balsui aiškiau pasiekti sprendimų priėmėjus.

    Jaunimo politikos ambasadorių iniciatyva įgyvendinama visose Lietuvos savivaldybėse, o atrenkami pilietiški, iniciatyvūs jauni žmonės. Jie domisi savivaldybės sprendimais, vertina jaunimui aktualias galimybes ir teikia pasiūlymus vietos bei nacionaliniu lygmeniu.

    Pagėgiuose darbą tęsia praėjusių metų ambasadorė Smiltė Černiavskytė, prie kurios prisijungė trys naujos komandos narės: Emilija Bernotaitė, Ugnė Gecevičiūtė ir Justina Ežerskytė. Tikimasi, kad tęstinumas leis greičiau pereiti nuo idėjų prie konkrečių veiklų bendruomenėje.

    Ambasadorės stebės, kaip savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika, ir bendradarbiaus su vietos institucijomis bei organizacijomis. Praktikoje tai reiškia dialogą su savivaldybės atstovais, jaunimo darbuotojais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

    Kita svarbi kryptis – pačių ambasadorių inicijuojamos veiklos, skirtos įtraukti bendraamžius į visuomeninį gyvenimą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima susitikimus su sprendimų priėmėjais, jaunimo apklausas, diskusijas apie savanorystę, psichikos sveikatą, karjeros galimybes ar laisvalaikio infrastruktūrą.

    Ambasadorių veikla taip pat siejama su kompetencijų stiprinimu: dalyvaujama mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose, dalijamasi patirtimi su kitų savivaldybių atstovais. Tai padeda ne tik geriau suprasti jaunimo politikos procesus, bet ir ugdyti argumentavimo, lyderystės bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

    Ilgalaikis tokio modelio tikslas – kad jaunimo poreikiai savivaldybėje būtų identifikuojami ne formaliai, o remiantis realiomis situacijomis ir pačių jaunuolių įžvalgomis. Pagėgių komandos darbas šiemet turėtų tapti papildomu kanalu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir kartu ieškoti sprendimų.

  • Projektas Kuriu. Veikiu. Keičiu.: Kalvarijos jaunimas mokymuose kuria idėjas pokyčiams

    Gegužės 19 dieną ir gegužės 26 dieną Kvietkinės kaimo bendruomenėje vyko VšĮ „Vaikų žemė“ projekto Kuriu. Veikiu. Keičiu. mokymai, subūrę Kalvarijos savivaldybės jaunimą bendrai kūrybai ir diskusijoms. Per susitikimus dalyviai ne tik gilino praktines žinias, bet ir pradėjo dėlioti konkrečias iniciatyvas, kurios galėtų būti įgyvendintos jų gyvenamojoje aplinkoje.

    Projektu siekiama stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą, iniciatyvumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip nuo idėjos pereiti prie aiškaus plano: įsivardyti problemą, nusistatyti tikslą, numatyti veiklas, partnerius, reikalingus resursus ir komunikaciją.

    Kas jaunimui aktualu?

    Pirmosios mokymų dienos metu dalyviai analizavo jaunimui aktualias temas Kalvarijos savivaldybėje ir diskutavo apie bendruomeniškumo svarbą. Ieškota atsakymų, kaip jaunimas gali prisidėti prie pozityvių pokyčių, kai trūksta veiklų, erdvių susitikimams ar įtraukių iniciatyvų skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Kūrybinių dirbtuvių metu buvo generuojamos idėjos renginiams, savanorystės iniciatyvoms ir veikloms, kurios didintų jaunimo užimtumą. Tokios dirbtuvės dažnai padeda ne tik sugalvoti sprendimus, bet ir išsigryninti, kas realiai įgyvendinama vietos mastu, pasitelkiant bendruomenių ir savivaldybės partnerystę.

    Komunikacija ir socialiniai tinklai

    Antrosios dienos mokymuose daug dėmesio skirta komunikacijai ir socialinių tinklų galimybėms. Jaunimas mokėsi, kaip pristatyti idėjas viešai, aiškiai suformuluoti žinutę ir pasiekti tikslinę auditoriją, kad iniciatyvos neliktų tik vidiniu sumanymu, o sulauktų palaikymo bei dalyvių.

    Dirbdami komandose dalyviai rengė iniciatyvų planus ir pristatė juos kitiems projekto dalyviams, gaudami grįžtamąjį ryšį. Toks formatas leidžia patikrinti idėjos tvirtumą praktikoje ir iš anksto pamatyti galimas rizikas, pavyzdžiui, per platų užmojį, per mažą savanorių komandą ar neaiškiai apibrėžtą naudą bendruomenei.

    Partneriai ir baigiamasis renginys

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kvietkinės kaimo bendruomene, Tarprubežių kaimo bendruomene ir Kalvarijos savivaldybės viešąja biblioteka. Partnerystės suteikia jaunimui daugiau galimybių gauti patalpas, komunikacijos kanalus ir suaugusiųjų mentorių pagalbą, kai idėjas reikia paversti realiais veiksmais.

    Baigiamasis projekto renginys numatytas birželio 2 dieną, jo metu jaunimas pristatys parengtas iniciatyvas bendruomenių, organizacijų ir savivaldybės atstovams. Projektą finansuoja Kalvarijos savivaldybės administracija.

  • Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgių savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas pagal 2.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ 2026 metams. Ši priemonė siekia didinti gyventojų sutelktumą, pasitikėjimą ir skatinti iniciatyvas, kurios sprendžia kasdienius vietos žmonių poreikius.

    2026 metais konkursui numatyta 28 059 eurų valstybės biudžeto lėšų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 1 000 iki 3 000 eurų, todėl organizacijos raginamos aiškiai apibrėžti veiklas ir realistiškai suplanuoti biudžetą, kad projektas būtų įgyvendinamas per nustatytą laiką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos. Esminė sąlyga, kad Juridinių asmenų registre būtų įregistruota žyma, jog juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendruomenine organizacija laikoma vietovėje veikianti asociacija, kurios nariai yra tos vietovės gyventojai ir kuri atstovauja viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Organizacijos, vienijančios gyventojus kitais pagrindais, pavyzdžiui, pagal amžių ar profesiją, paprastai neatitinka šio apibrėžimo.

    Kiek laiko truks paraiškų priėmimas?

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 22 dienos 17.00 valandos. Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba, užpildyta kompiuteriu ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens.

    Pateikimas vyksta tik elektroniniu paštu, pateikiant paraiškos formą pdf formatu kartu su privalomais priedais. Savivaldybė pabrėžia, kad kitu būdu pateiktos paraiškos nebus vertinamos, o pateikus daugiau nei vieną paraišką bus nagrinėjama tik paskutinė iki termino pateikta versija.

    Kokios veiklos gali būti finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms veikloms, kurios kuria apčiuopiamą naudą bendruomenei: nuo pilietiškumo ir lyderystės stiprinimo iki renginių, edukacijų, jaunimo užimtumo ir bendruomenės komunikacijos iniciatyvų. Taip pat gali būti remiamos veiklos, skirtos viešųjų erdvių gerinimui, socialinei pagalbai, emocinės sveikatos stiprinimui, civilinės saugos ir gynybos pasirengimui bendruomenėje.

    Planuojant pirkinius ir investicijas verta įsivertinti ribojimus: kai kuriose veiklose ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad didžioji dalis finansavimo turėtų būti nukreipta į paslaugas, veiklų organizavimą ir tiesioginį darbą su žmonėmis.

    Projektų atranką vykdys savivaldybės administracijos sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl finansavimo priims savivaldybės administracijos direktorius. Įgyvendinimo metu numatyta stebėsena, o lėšų naudojimui bus taikoma ataskaitų teikimo tvarka.

    Gyventojų telkimas, savanorystė, vietos iniciatyvos ir bendruomeniniai ryšiai pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldybių atsparumo veiksnių, ypač susiduriant su socialinės atskirties, informacinio atsparumo ir civilinės saugos iššūkiais. Dėl to tokie kvietimai bendruomenėms dažnai vertinami ne tik kaip finansinė parama, bet ir kaip praktinis įrankis sutelkti žmones konkretiems, išmatuojamiems darbams.

  • Zarasų rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: kaip pasidalyti 28 236 eurus

    Zarasų rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: kaip pasidalyti 28 236 eurus

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas priemonei „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Konkursas vykdomas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais gegužės 14 dieną patvirtintą tvarkos aprašą.

    2026 metais konkursui numatyta 28 236 eurų valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui galima prašyti nuo 2 000 iki 5 000 eurų, todėl finansavimas orientuotas į aiškiai apibrėžtas, greitai įgyvendinamas vietos iniciatyvas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat gali dalyvauti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, jeigu jos taip pat turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Svarbi sąlyga pareiškėjams – konkursui leidžiama pateikti tik vieną paraišką. Siekiant skaidrumo ir lygiateisiškumo, savivaldybė nurodo, kad po pateikimo pareiškėjo iniciatyva paraiškos taisyti ar pildyti papildomais dokumentais negalima.

    Kokios veiklos laikomos tinkamomis?

    Finansavimas skirtas veikloms, kurios tenkina viešuosius bendruomenių narių interesus ir stiprina vietos žmonių įsitraukimą. Tarp prioritetų numatytos pilietiškumo ir lyderystės iniciatyvos, savanorystės organizavimas, dialogo su vietos valdžia stiprinimas, taip pat medijų ir informacinio raštingumo ugdymas bei kova su dezinformacija.

    Taip pat finansuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos, edukacijos, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimas ir sporto bei sveikatinimo iniciatyvos. Kitas kryptis sudaro viešųjų erdvių gerinimo akcijos, socialinės pagalbos veiklos pažeidžiamesnėms grupėms, socialinio verslo pasirengimas ir civilinės saugos bei gynybos veiklų organizavimas bendruomenėje.

    Tvarkant viešąsias erdves ar vystant socialinį verslą leidžiama įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą, tačiau tam gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad paraiškoje turėtų dominuoti veiklos, o ne įrangos ar kito turto pirkimas.

    Terminas ir pateikimo tvarka

    Paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu, pateikiant jas pdf arba adoc formatu. Dokumentus reikia siųsti el. paštu nuo 2026 metais gegužės 28 dienos iki 2026 metais birželio 23 dienos 17.00 valandos.

    Kartu su paraiška pateikiama pasirašyta sąmata, o jei įstatai neprieinami Juridinių asmenų registre, pridedama įstatų kopija. Jei organizacija veikia trumpiau nei metus, reikia pateikti laisvos formos veiklos ataskaitą, o atstovavimo atveju – dokumentą, patvirtinantį teisę veikti pareiškėjo vardu.

    Savivaldybė nurodo, kad sąmatą pagrindžiančių dokumentų kopijos reikalingos tik toms prekėms ar paslaugoms, kurių vertė didesnė nei 5 000 eurų. Taip pat galima pridėti kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, padėtų pagrįsti projekto idėją ir jos naudą bendruomenei.

    Iškilus klausimams, gyventojai ir organizacijų atstovai gali kreiptis telefonu arba atvykti į Zarasų rajono savivaldybės administraciją iš anksto susitarę. Savivaldybė ragina neatidėti paraiškos pateikimo paskutinei dienai, kad būtų laiko patikrinti dokumentų pasirašymą ir formatus.

  • Lavoriškių gimnazijos septintokai savivaldybėje: kaip iš arti veikia Vilniaus rajono sprendimai

    Lavoriškių gimnazijos septintokai savivaldybėje: kaip iš arti veikia Vilniaus rajono sprendimai

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Lavoriškių gimnazijos septintos klasės mokiniai. Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su savivaldos darbu ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai, kurie daro įtaką vietos bendruomenei.

    Mokiniai ieškojo atsakymų į konkrečius klausimus: ar meras yra tarybos narys, kiek narių dirba Vilniaus rajono savivaldybės taryboje ir kiek savivaldybių šiuo metu veikia Lietuvoje. Tokie klausimai tapo atspirties tašku diskusijoms apie demokratiją, atsakomybes ir institucijų vaidmenis.

    Jaunuosius svečius mero Roberto Duchnevič vardu pasveikino patarėjas Kęstutis Butvydas. Jis pabrėžė, kad savivaldos tikslas yra kurti patrauklią aplinką gyventi, mokytis ir dirbti, o sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius.

    „Šitoje salėje esate tarsi mažajame Seime – vietoje, kurioje svarstomi klausimai ir priimami sprendimai, balsuojant už tai, kas svarbu mūsų bendruomenei“, – sakė Kęstutis Butvydas.

    Vizito metu mokiniams buvo parengta praktinė programa: interaktyvus lavinamasis žaidimas, paskaita apie savivaldos politiką ir tarybos posėdžio simuliacija. Pasak organizatorių, tokios veiklos leidžia ne tik išgirsti teoriją, bet ir išbandyti sprendimų priėmimo logiką, argumentavimą bei kompromisų paiešką.

    Susitikimą ir simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Martynas Motuzas. Tokios patirties, kai mokiniai patys „pasimatuoja“ tarybos nario vaidmenį, padeda geriau suprasti, kodėl viešajame sektoriuje svarbios procedūros, taisyklės ir skaidrumas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su mokiniais yra atviros politikos krypties dalis, skirta stiprinti pilietiškumą ir skatinti jaunimo įsitraukimą į vietos gyvenimą. Praktiniai vizitai taip pat padeda jaunimui aiškiau pamatyti, kuo savivalda skiriasi nuo nacionalinių institucijų ir kaip kasdieniai sprendimai atsiranda „čia ir dabar“.

    Šis apsilankymas tęsia anksčiau pradėtą bendradarbiavimą su Lavoriškių gimnazija. Prieš kelias savaites mokykloje lankėsi savivaldybės atstovai, kurie pristatė jaunimo reikalų tarybos veiklą ir galimybes jaunimui įsitraukti į iniciatyvas, kurios formuoja bendruomenės ateitį.

  • Šiauliuose startuoja Jaunimo diena: kaip projektas „Žingsnis į pilietiškumą“ įtrauks jaunuolius

    Šiaulių vyskupijos jaunimo centras pradeda įgyvendinti projektą Jaunimo diena „Žingsnis į pilietiškumą“, skirtą miesto jaunimui. Iniciatyvą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė, todėl organizatoriai tikisi pritraukti platesnį dalyvių ratą ir užtikrinti tęstines veiklas.

    Projekto tikslas – stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą ir bendruomeniškumą, skatinant įsitraukimą į miesto gyvenimą ne vien simboliškai, bet per konkrečias patirtis. Akcentuojami lyderystės, savanorystės įgūdžiai ir socialinė atsakomybė, kurie, anot jaunimo politikos ekspertų, dažniausiai užauga būtent per praktinę veiklą bendruomenėje.

    Dalyviams numatoma pažintis su Šiauliuose veikiančiomis nevyriausybinėmis ir socialinėmis organizacijomis, kad jaunimas geriau suprastų, kaip sprendžiamos realios miestui aktualios problemos. Tokie susitikimai paprastai padeda jaunuoliams aiškiau pamatyti, kur jų pastangos gali duoti apčiuopiamą rezultatą – nuo pagalbos pažeidžiamesnėms grupėms iki aplinkosauginių iniciatyvų.

    Kas vyks Jaunimo dieną?

    Jaunimo dienos metu planuojamas darbas kūrybinėse grupėse, kuriose dalyviai patys generuos idėjas ir ieškos sprendimų vietos bendruomenės iššūkiams. Svarbi programos dalis – refleksija, padedanti įvertinti patirtis ir paversti jas aiškiais asmeniniais bei komandiniais įsipareigojimais.

    Organizatoriai taip pat žada kaupti metodinę ir mokomąją medžiagą, kuri galėtų būti naudojama būsimoms jaunimo iniciatyvoms Šiauliuose. Tokia praktika atitinka pastarųjų metų tendenciją jaunimo projektuose daugiau dėmesio skirti ne vien vienkartiniams renginiams, bet ir tęstinei vertei – turiniui, kurį galima pritaikyti mokyklose, jaunimo erdvėse ar savanoriškose programose.

    Kodėl akcentuojamas pilietiškumas?

    Pilietiškumas šiuolaikiniame mieste vis dažniau siejamas ne tik su domėjimusi politika ar balsavimu, bet ir su kasdieniais veiksmais: savanoryste, pagalba bendruomenės iniciatyvoms, dalyvavimu sprendžiant vietos klausimus. Tokie projektai jaunimui suteikia saugią aplinką išbandyti lyderystę ir suprasti, kaip veikia organizacijos bei partnerystės mieste.

    Šiaulių vyskupijos jaunimo centras kviečia jaunus žmones sekti informaciją ir jungtis prie projekto veiklų. Projekto rengėjai pabrėžia, kad kiekvienas dalyvis gali rasti sau tinkamą vaidmenį – nuo idėjų kūrimo iki konkrečių savanorystės užduočių, o įgytos patirtys gali tapti atspirties tašku tolimesniam įsitraukimui.

    Projektą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

  • Švenčionių rajone startavo paraiškų priėmimas bendruomenėms: 2026 metais skiriama 30 120 eurų

    Švenčionių rajono savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas priemonei Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Finansavimas skiriamas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų planą.

    Konkursas vykdomas remiantis savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų balandžio 29 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo patvirtintas priemonės įgyvendinimo aprašas Švenčionių rajone. 2026 metais konkursui numatyta 30 120 eurų valstybės biudžeto lėšų.

    Vienam projektui mažiausiai gali būti skiriama 800 eurų, daugiausia – 3 000 eurų. Priemonės tikslas – stiprinti bendruomeniškumą, gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą vietos gyvenvietėse.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat būtina Juridinių asmenų registre turėti žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 20 dienos iki 2025 metų birželio 8 dienos 23:59 valandos. Pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką, o pateikus kelias bus vertinama vėliausiai pateikta, jei ji pateikta nepasibaigus terminui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška pildoma valstybine kalba, kompiuteriu, pasirašoma kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiama elektroniniu paštu pdf arba adoc formatu kartu su privalomais priedais. Kitais būdais pateiktos paraiškos nebus vertinamos.

    Kartu su paraiška turi būti pateikta pasirašyta sąmata, o prireikus ir papildomi dokumentai, pavyzdžiui, įstatai, įgaliojimas ar veiklos ataskaita, jei organizacija veikia trumpiau nei metus. Paraiškos pateikimo vėliau taisyti ar papildyti pareiškėjo iniciatyva nebegalima.

    Kokios veiklos finansuojamos?

    Finansavimas numatytas veikloms, kurios tenkina vietos bendruomenių viešuosius interesus: pilietiškumo ir lyderystės ugdymui, jaunimo užimtumui, kultūrinei ir švietėjiškai veiklai, bendruomenės komunikacijos stiprinimui, sporto ir sveikatinimo iniciatyvoms.

    Taip pat remiamos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo iniciatyvos bei socialinės veiklos, skirtos pažeidžiamesnėms grupėms ir psichologinei gerovei. Įgyvendinant dalį veiklų ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Priemonė apima ir veiklas, susijusias su socialinio verslo plėtra ar viešųjų paslaugų teikimu, jei tai atitinka aprašo nuostatas. Be to, numatyta galimybė finansuoti bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimo veiklas, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą.

    Pateiktos paraiškos bus registruojamos, o pareiškėjai elektroniniu paštu gaus patvirtinimą su paraiškai suteiktu unikaliu kodu. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis savivaldybės nurodytais kontaktais darbo dienomis.

  • Skaidrumo žygis Visagine: savivaldybės komanda su „TrenkTuru“ subūrė miestą ir svečius

    Skaidrumo žygis Visagine: savivaldybės komanda su „TrenkTuru“ subūrė miestą ir svečius

    Gegužės 16 dieną Visagine įvyko Skaidrumo žygis „Skaidrinam Lietuvą’26“, kurį organizavo Visagino savivaldybės administracija kartu su „TrenkTuru“ ir Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-ąja rinktine. Į renginį susirinko savivaldybės administracijos ir įstaigų darbuotojai, moksleiviai, miesto bendruomenė bei dalyviai iš kitų rajonų.

    Organizatoriai akcentavo, kad žygis skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumo, bendruomeniškumo bei skaidrumo vertybėms stiprinti. Dalyviai trasą įveikė gamtoje, o į renginį buvo įtrauktos ir užduotys, skatinusios komandinį darbą bei atsakomybę.

    Įveikusieji maršrutą buvo apdovanoti atminimo medaliais, o po finišo vaišinosi Lietuvos šaulių sąjungos paruošta koše ir arbata. Geriausiai užduotis atlikę žygeiviai pelnė ir specialius prizus, taip papildomai įprasminant dalyvavimo motyvaciją.

    Pasak organizatorių, tokio formato renginiai vis dažniau pasirenkami kaip būdas vienu metu telkti bendruomenę ir aktualizuoti viešąsias vertybes. Žygiai padeda įtraukti skirtingas amžiaus grupes, sudaro galimybę susitikti miestui ir svečiams, o skaidrumo tema tampa ne vien deklaracija, bet ir bendra patirtimi.

    Visagino savivaldybės administracija padėkojo partneriams už sklandų organizavimą ir visiems dalyviams, prisidėjusiems prie renginio idėjos įgyvendinimo. Organizatoriai taip pat pabrėžė, kad bendruomenės įsitraukimas yra pagrindinė sąlyga, kad skaidrumo ir pasitikėjimo principai veiktų kasdienybėje, o ne tik dokumentuose.

    Informacija parengta remiantis Visagino savivaldybės administracijos pateikta medžiaga.

  • Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje surengtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Renginys pradėtas Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukotomis Šv. Mišiomis, vėliau dalyviai vyko į atmintinas partizanų pagerbimo vietas.

    Miesto kapinėse ir prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę savivaldybės vadovai kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovu padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles. Po oficialiosios dalies Ignalinos kultūros centras kvietė į prisiminimų ir muzikos popietę, kurioje dėmesys skirtas asmeninėms istorijoms.

    Priminimas apie abejingumo kainą

    Ignalinos meras Laimutis Ragaišis kalbėdamas pabrėžė, kad istorinei atminčiai pavojingiausia yra abejojimas ir abejingumas. Jo teigimu, būtent dėl to šeimose svarbu nuosekliai pasakoti vaikams ir anūkams apie senelius, prosenelius bei jų išgyvenimus okupacijos metais.

    Renginyje taip pat prisimintos trys pernai mirusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės: Ona Butrimaitė-Laurinienė, Veronika Paukštytė-Macienė ir Angelė Mameniškytė-Kondratavičienė. Jų gyvenimo istorijos buvo įvardytos kaip gyvas liudijimas, kokią kainą žmonės sumokėjo už teisę išlikti laisviems.

    „Pasiimkite savo šeimų senus albumus, papasakokite apie senelius, prosenelius vaikams, anūkams. Pasaulis neramus, kiekvieno pareiga stengtis dėl šeimos, namų, krašto ir Lietuvos“, – sakė Laimutis Ragaišis.

    Raginimas stiprinti patriotinį ugdymą

    Budrumo ir pilietiškumo svarbą akcentavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos valdybos pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad laisvės kovų dalyvių gretos kasmet mažėja, todėl atsakomybė perduoti istoriją jaunajai kartai tenka bendruomenėms, šeimoms ir švietimo įstaigoms.

    Pasak renginio dalyvių, šiandienos kontekste ypač svarbu kalbėti ne tik apie datas ar simbolius, bet ir apie žmonių patirtis: netektis, tremtį, pasipriešinimą, moralinius pasirinkimus. Minėjime skambėjo mintis, kad patriotiškumas nėra vien šventinių progų dalis, o kasdienis rūpestis valstybe ir artimaisiais.

    Gyvos istorijos per dainą ir prisiminimus

    Popietėje savo kūryba ir asmeninėmis šeimos istorijomis dalijosi žurnalistės Živilė Kropaitė-Basiulė ir Aistė Plaipaitė. Jų atliekamos dainos apie partizanus ir tremtį tapo emociniu renginio akcentu, o viena daina nuskambėjo ukrainiečių kalba, primindama, kad laisvės tema aktuali ir šiandien.

    Aistė Plaipaitė papasakojo apie senelį Praną Plaipą, kuris dar mokydamasis buvo nuteistas už antisovietinę veiklą, kai su bendraamžiais rašė ir platino patriotinio turinio atsišaukimus. Pasak jos, šeimos patirtis padėjo suprasti, kad laisvė nėra duotybė, o atsakomybė ją saugoti tenka kiekvienai kartai.

    Živilė Kropaitė-Basiulė priminė ir savo močiutės, partizanų ryšininkės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją, kurią aprašė knygoje „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Renginyje pabrėžta, kad tokios asmeninės istorijos padeda jaunimui lengviau suprasti pokario realybę ir moralinius pasirinkimus.

    Minėjimo pabaigoje bendruomenė akcentavo, kad laisvė iškovota didžiule kaina, todėl atmintis, vienybė ir pagarba istorijai neturi likti vien ceremonijomis. Už prasmingą pasirodymą viešnioms įteiktos gėlės ir Ignalinos krašto nuotraukų albumai.

  • Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja: žygis vyks ir Kėdainių rajone

    Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja: žygis vyks ir Kėdainių rajone

    Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja jau rytoj, o vienas iš žygių 2026 metais gegužės 16 dieną vyks ir Kėdainių rajone. Organizatoriai kviečia prisijungti vietos bendruomenes, įstaigas, organizacijas bei visus norinčius žygiuoti prasmingai.

    Iniciatyva skirta ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumui bei bendrystei stiprinti. Pasak organizatorių, tai proga ne vien įveikti atstumą, bet ir sąmoningai įprasminti kiekvieną žingsnį.

    Pagrindinis „Samaningi kilometrai“ tikslas – pagerbti partizanus ir priminti jų kasdienybę, kurioje judėjimas buvo būtinas išgyvenimui. Partizanams kelias per miškus reiškė ryšio palaikymą, riziką, atsakomybę ir nuolatinį budrumą.

    Žygiuojant simboliniais jų takais dalyviai kviečiami susimąstyti apie laisvės kainą ir pasirinkimus, kuriuos anuomet diktavo okupacijos realybė. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir pilietinio sąmoningumo praktika, ypač kai į ją įsitraukia kolektyvai.

    Registruotis galima individualiai arba subūrus grupę, pavyzdžiui, kolegas, draugus ar bendruomenės narius. Organizatoriai ragina planuoti dalyvavimą iš anksto, kad žygio dieną būtų galima sklandžiai pasiruošti maršrutui ir bendram startui.

    Dalyvavimas iniciatyvoje paprastai tampa ir proga vietos bendruomenėms susitelkti, o jaunesniems dalyviams geriau pažinti istorijos kontekstą per patirtį. Kėdainių rajono gyventojai ir organizacijos kviečiami prisidėti prie šios idėjos bei savo pavyzdžiu paskatinti kitus.