CP v2

Tag: Pilietiškumas

  • Pametei sofą miške? Nauja „TrashSignal“ sistema žada, kad skundas nebedings ir bus rezultatas

    Lietuvoje neteisėtai išmestos atliekos dažnai tampa kasdiene rutinos dalimi: prie konteinerių paliktos sofos, miškuose supiltos statybinės atliekos ar pakelėse numestos padangos. Gyventojai tai nufotografuoja, pasidalija socialiniuose tinkluose, tačiau po kelių dienų įrašas pradingsta, o problema lieka.

    Šiai spragai spręsti kuriama tarptautiniam naudojimui skirta platforma „TrashSignal“, kurios idėja paprasta: pranešimas neturi dingti sistemoje, o gyventojas turi matyti, kas vyksta toliau. Sprendimas orientuotas į dvi situacijas: kai būtina institucijų reakcija ir kai žmogus gali saugiai sutvarkyti pats.

    Skandalai parodė sistemos spragas

    Diskusijos apie dingstančius pranešimus ypač suaktyvėjo po viešumoje aptartų atvejų, kai Vilniaus rajone metų metus buvo fiksuojamas nelegalus atliekų vežimas, o gyventojų signalai esą ne visuomet virsdavo realiais veiksmais. Tokiose istorijose žala aplinkai skaičiuojama milijonais eurų, tačiau paprastam žmogui vis tiek kyla tas pats klausimas: kam pranešti, kad tai suveiktų.

    Platformos kūrėjai pabrėžia, kad dideli pažeidimai nėra tas atvejis, kai užtenka gero noro ir šiukšlių maišo. Cheminės medžiagos, dideli statybinių atliekų kiekiai ar neaiškios kilmės sąvartynai reikalauja įgaliojimų, specialios technikos ir atsakomybės, todėl čia pranešimas turi pasiekti atsakingas tarnybas.

    Dvi kryptys: pranešti arba sutvarkyti

    „TrashSignal“ siūlo dvi funkcijas: „Report“ ir „Cleanup“. „Report“ skirtas atvejams, kai gyventojas problemos spręsti negali arba neturėtų, todėl svarbiausia tiksliai užfiksuoti situaciją, pažymėti vietą ir pateikti informaciją, kad ji būtų nukreipta atsakingiems vykdytojams.

    „Cleanup“ orientuotas į mažus, aiškius ir saugius tvarkymus, pavyzdžiui, surinkti po savaitgalio pievoje likusias pakuotes ar parke besimėtančius butelius. Vartotojas įkelia nuotrauką prieš, o sutvarkęs vietą pateikia nuotrauką po, taip sukuriant ne emocinį pasipiktinimą, o matomą rezultatą.

    Taškai už tvarkymą ir partnerių paieška

    Platformoje numatyti ir taškai „TrashCash“, kurie suteikiami už patvirtintus sutvarkymus. Kūrėjų sumanymu, ateityje jie galėtų virsti partnerių pasiūlymais, nuolaidomis ar kuponais, tačiau tam reikalingas verslo įsitraukimas ir aiškios taisyklės, kaip bus tikrinama, ar tvarkymas realiai įvyko.

    Projektas kuriamas tarptautiniu principu, o komanda dirba iš skirtingų vietų, todėl sprendimas nuo pat pradžių taikomas ne vienai šaliai. Kūrėjai akcentuoja, kad tikslas nėra perkelti institucijų pareigų gyventojams, o sukurti aiškesnį kelią nuo signalo iki veiksmo ir sumažinti atvejų, kai pranešimas paprasčiausiai prapuola.

    Praktinis efektas, kaip tikisi iniciatoriai, būtų dvejopas: didesnis institucijų atskaitingumas, kai problema reikalauja jų veiksmų, ir daugiau greitų, saugių bendruomenės tvarkymų ten, kur užtenka keliolikos minučių. Galiausiai tai turėtų sumažinti situacijų, kai šiukšlės keliauja iš socialinių tinklų į užmarštį, o realybėje niekas nepasikeičia.

  • Vilkaviškis pradeda 2026 metų jaunimo apdovanojimus: kviečia siūlyti nominacijas iki rugsėjo 18 dienos

    Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba pradeda pirmąjį 2026 metų jaunimo apdovanojimų organizavimo etapą ir kviečia gyventojus bei su jaunimu dirbančias organizacijas siūlyti nominacijas. Savivaldybėje pabrėžiama, kad šis etapas svarbus tam, kad apdovanojimai atspindėtų realius jaunimo pasiekimus ir vietos bendruomenės lūkesčius.

    Pasiūlymus dėl galimų nominacijų prašoma pateikti iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos imtinai. Nominacijas siūlyti raginami tiek individualūs gyventojai, tiek jaunimo organizacijos, neformalios iniciatyvos, mokyklų bendruomenės ir kitos su jaunimu dirbančios institucijos.

    Toks ankstyvas pasirengimo etapas leidžia iš anksto sutarti dėl aiškių kriterijų ir užtikrinti, kad vėliau, prasidėjus kandidatų teikimui, vertinimas būtų skaidrus ir palyginamas. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad nominacijos formuluojamos taip, jog būtų galima įvertinti tiek ilgalaikį darbą, tiek konkrečius praėjusių metų rezultatus.

    Jaunimo apdovanojimai savivaldybėse įprastai skirti pastebėti savanorystę, pilietines iniciatyvas, kūrybinius ir sporto pasiekimus, bendruomeniškumą bei lyderystę. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamos ir iniciatyvos, susijusios su emocinės sveikatos stiprinimu, įtrauktimi, taip pat su DI ir skaitmeninių įgūdžių panaudojimu sprendžiant vietos problemas.

    Gyventojai ir organizacijos, teikdami pasiūlymus, turėtų įvardyti, kokius pasiekimus ar veiklas nominacija skatintų, ir kodėl ji aktuali Vilkaviškio rajonui. Tikimasi, kad tai padės sukurti apdovanojimų struktūrą, kuri ne tik pagerbtų aktyviausius jaunuolius, bet ir motyvuotų platesnį jaunimo įsitraukimą.

    Pasiūlymai priimami elektroniniu paštu: jaunimas@vilkaviskis.lt. Savivaldybė nurodo, kad laukiama kuo įvairesnių idėjų, kurios leistų apdovanojimams atspindėti skirtingas jaunimo veiklų sritis.

  • Baltijos kelio diena: prieš 37 metus įvykęs gyvas susikibimas šiandien skamba dar aktualiau

    Baltijos kelio diena: prieš 37 metus įvykęs gyvas susikibimas šiandien skamba dar aktualiau

    Rugpjūčio 23 dieną minima Baltijos kelio diena primena vieną ryškiausių taikaus pasipriešinimo pavyzdžių Europoje. 1989 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibo rankomis gyvoje grandinėje ir pasauliui aiškiai pasakė, kad siekia laisvės.

    Tą vakarą žmonių grandinė nusidriekė per tris valstybes, simboliškai sujungdama sostines ir tapdama Baltijos šalių vienybės ženklu. Akcija buvo suderinta taip, kad sutaptų su Molotovo–Ribentropo pakto metinėmis, primenant jo pasekmes regionui.

    Baltijos kelias laikomas vienu svarbiausių įvykių, atvedusių į nepriklausomybės atkūrimą 1990 ir 1991 metais. Istorikai pabrėžia, kad jo sėkmę lėmė aiškus tikslas, taikus būdas ir platus visuomenės įsitraukimas, kurį pastebėjo tarptautinė žiniasklaida.

    Šiandien Baltijos kelio diena vis dažniau siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su atsakomybe už valstybę kasdienybėje. Minėjimuose akcentuojama, kad vienybė, pilietiškumas ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis išlieka pagrindiniai atsparumo iššūkiams veiksniai.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime priminė, kad Baltijos kelias parodė, ką reiškia būti kartu, o ši pamoka aktuali ir dabar. Jo teigimu, Lietuva yra namai, kuriuos privalome saugoti ateities kartoms, o bendrystė išlieka didžiausia stiprybė.

    Minint šią dieną įvairiose Lietuvos vietose rengiami atminimo renginiai, edukacijos ir iniciatyvos, kviečiančios prisiminti istoriją ir perduoti ją jaunajai kartai. Baltijos kelias išlieka simboliu, kad taiki, sutelkta visuomenė gali keisti istorijos kryptį.

  • STT ir šauliai kviečia į nemokamą žygį Telšių rajone: registracijai liko laiko

    Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-ąja rinktine 2026 metų rugsėjo 12 dieną rengia žygį Vertybių keliu’26. Ketvirtus metus organizuojamas renginys šįkart vyks Pavandenės apylinkėse Varnių seniūnijoje Telšių rajone.

    Organizatoriai teigia, kad žygis skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumo bei antikorupcinio sąmoningumo stiprinimui. Į renginį tradiciškai kviečiami gyventojai, jaunimas, švietimo bendruomenė, nevyriausybinių organizacijų nariai ir visi norintys.

    Kur ir kada prasidės žygis?

    Žygio startas numatytas 2026 metų rugsėjo 12 dieną 10 valandą. Dalyviai keliaus maršrutu, kuriame numatyti tiek gamtos, tiek kultūros paveldo objektai.

    Skelbiama, kad pakeliui planuojama aplankyti Moteraičio ir Sprūdės piliakalnius, Pavandenės dvarą, Gludo ežero apylinkes, Pavandenės alkakalnį, vietos bažnyčią bei kitas šiam kraštui reikšmingas vietas. Įveikusiems trasą bus įteikti atminimo medaliai, o finiše lauks šauliška košė.

    Edukacijos ir partneriai

    Renginio metu numatyti edukaciniai užsiėmimai, kuriuos organizuos ne tik STT ir Lietuvos šaulių sąjunga, bet ir partneriai. Prie žygio prisijungia Lietuvos Raudonasis Kryžius bei Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

    Tokio formato renginiai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes vienoje vietoje sujungia pažintinį turizmą, bendruomeniškumą ir praktines žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga prasmingai praleisti dieną ir geriau pažinti regiono istoriją bei kraštovaizdį.

    Registracija ir dalyviai

    Į žygį kviečiami registruotis pavieniai žmonės, šeimos, draugų ar kolegų komandos, vietos bendruomenės, ugdymo įstaigų bendruomenės, studentai, jaunimo ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat viešojo sektoriaus įstaigos.

    Registracija vyksta iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos. Renginys yra nemokamas, o tikslią dalyvių registravimo ir organizacinę informaciją organizatoriai pateikia STT interneto svetainėje.

    „Norime, kad žygis būtų atviras kiekvienam ir skatintų ne tik judėti, bet ir stiprinti pilietines nuostatas“, – teigiama organizatorių informacijoje.

  • Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Liepos mėnesį Vilniaus rajone, Rakonių kaime, sodyboje „Šilo pasaka“ vyko Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų projektas „Būkime kartu 2026“, kurį organizavo Valčiūnų kaimo bendruomenė. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis ir įtraukti jaunuolius į pilietinį gyvenimą.

    Organizatorių teigimu, tokio formato mainai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir kuria praktinę vertę bendruomenėms: jaunimas įgyja patirties, kaip inicijuoti veiklas, dirbti komandoje ir spręsti realias vietos problemas. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai Europoje ryškėja poreikis stiprinti visuomenės atsparumą, bendruomeniškumą ir tarpkultūrinį dialogą.

    Projekto dalyviai per kultūrines dienas susipažino su Lietuvos ir Ukrainos tradicijomis, kalba, šokiais, dainomis ir nacionalinių virtuvių patiekalais. Tokia kasdienė patirtis, kai bendros veiklos vyksta ne formalioje auditorijoje, o gyvenant kartu, dažnai tampa svarbiausia tarpkultūrinio pasitikėjimo prielaida.

    Didelė programos dalis buvo skirta tolerancijai ir tarpusavio supratimui: vyko mokymai apie skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų atstovų bendravimą. Dalyviai analizavo ir Voltero mintį apie žmogaus netobulumą bei gebėjimą atleisti, siejant ją su šiuolaikiniais bendruomenės santykių iššūkiais.

    Per užsiėmimus „Kaip tapti pilietišku ir bendruomenišku žmogumi“ jaunimas diskutavo, kas yra pilietiškumas ir kaip jis pasireiškia kasdienybėje. Mokymų metu aptarta, kad pilietiškumas dažnai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų: savanorystės, atsakomybės už aplinką, įsitraukimo į vietos iniciatyvas ir gebėjimo konstruktyviai kalbėtis net skirtingai mąstant.

    Kūrybinė dalis taip pat buvo svarbi: vyko edukacija „Mokomės kurti teatrą“, kur jaunuoliai gilinosi į scenos judesį, kalbą ir teatrinės raiškos priemones, padedančias ugdyti socialinius įgūdžius. Kita veikla – „Cianotipijos kūrybinės dirbtuvės“ – supažindino su analoginės fotografijos ištakomis ir fotogramų kūrimu, o praktinis procesas paskatino pasidomėti ir chemijos pagrindais.

    Programoje netrūko ir pažintinių veiklų: surengta viktorina apie Lietuvos ir Ukrainos istoriją, jaunuoliai kūrė simbolines Lietuvos ir Ukrainos ambasadas. Taip pat organizuotos ekskursijos į Kauną ir Trakus, kurios leido geriau suprasti Lietuvos istorijos kontekstą ir kultūrinį paveldą.

    Projekto metu vyko susitikimai su Trakų ir Lentvario bendruomenėmis, taip pat su jaunimo organizacijomis, tarp jų skautais, šauliais ir atviraisiais jaunimo centrais. Tokie susitikimai, anot organizatorių, suteikia jaunuoliams realių pavyzdžių, kaip veikia savanorystė, lyderystė ir bendruomenių telkimas, o patirtį galima pritaikyti grįžus į savo miestus ar kaimus.

    Pasak projekto rengėjų, dalyviai ugdė komunikavimo, komandinio darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo kompetencijas, o kartu patyrė saugią, palaikančią aplinką, kurioje lengviau kurti tarpusavio ryšius. Tokie mainai dažnai tampa ilgalaikių bendrų iniciatyvų pradžia, kai ryšiai išlaikomi ir pasibaigus stovyklai.

    Finansavimas projektui skirtas konkurso būdu, kurį skelbia Jaunimo reikalų agentūra, o lėšas numato Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad stabilus institucinis palaikymas leidžia planuoti tęstines veiklas ir užtikrinti, jog jaunimo mainai būtų ne vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimo procesas.

  • Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgiuose dirbs keturios jaunimo politikos ambasadorės: ko sieks ir kaip įtrauks bendraamžius

    Pagėgių savivaldybėje šiemet veiklą vykdys keturios jaunimo politikos ambasadorės, patvirtintos Jaunimo reikalų agentūros. Jų užduotis – stiprinti jaunuolių atstovavimą ir padėti jaunimo balsui aiškiau pasiekti sprendimų priėmėjus.

    Jaunimo politikos ambasadorių iniciatyva įgyvendinama visose Lietuvos savivaldybėse, o atrenkami pilietiški, iniciatyvūs jauni žmonės. Jie domisi savivaldybės sprendimais, vertina jaunimui aktualias galimybes ir teikia pasiūlymus vietos bei nacionaliniu lygmeniu.

    Pagėgiuose darbą tęsia praėjusių metų ambasadorė Smiltė Černiavskytė, prie kurios prisijungė trys naujos komandos narės: Emilija Bernotaitė, Ugnė Gecevičiūtė ir Justina Ežerskytė. Tikimasi, kad tęstinumas leis greičiau pereiti nuo idėjų prie konkrečių veiklų bendruomenėje.

    Ambasadorės stebės, kaip savivaldybėje įgyvendinama jaunimo politika, ir bendradarbiaus su vietos institucijomis bei organizacijomis. Praktikoje tai reiškia dialogą su savivaldybės atstovais, jaunimo darbuotojais, mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybiniu sektoriumi.

    Kita svarbi kryptis – pačių ambasadorių inicijuojamos veiklos, skirtos įtraukti bendraamžius į visuomeninį gyvenimą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima susitikimus su sprendimų priėmėjais, jaunimo apklausas, diskusijas apie savanorystę, psichikos sveikatą, karjeros galimybes ar laisvalaikio infrastruktūrą.

    Ambasadorių veikla taip pat siejama su kompetencijų stiprinimu: dalyvaujama mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose, dalijamasi patirtimi su kitų savivaldybių atstovais. Tai padeda ne tik geriau suprasti jaunimo politikos procesus, bet ir ugdyti argumentavimo, lyderystės bei viešojo kalbėjimo įgūdžius.

    Ilgalaikis tokio modelio tikslas – kad jaunimo poreikiai savivaldybėje būtų identifikuojami ne formaliai, o remiantis realiomis situacijomis ir pačių jaunuolių įžvalgomis. Pagėgių komandos darbas šiemet turėtų tapti papildomu kanalu, padedančiu greičiau pastebėti problemas ir kartu ieškoti sprendimų.

  • Projektas Kuriu. Veikiu. Keičiu.: Kalvarijos jaunimas mokymuose kuria idėjas pokyčiams

    Gegužės 19 dieną ir gegužės 26 dieną Kvietkinės kaimo bendruomenėje vyko VšĮ „Vaikų žemė“ projekto Kuriu. Veikiu. Keičiu. mokymai, subūrę Kalvarijos savivaldybės jaunimą bendrai kūrybai ir diskusijoms. Per susitikimus dalyviai ne tik gilino praktines žinias, bet ir pradėjo dėlioti konkrečias iniciatyvas, kurios galėtų būti įgyvendintos jų gyvenamojoje aplinkoje.

    Projektu siekiama stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą, iniciatyvumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip nuo idėjos pereiti prie aiškaus plano: įsivardyti problemą, nusistatyti tikslą, numatyti veiklas, partnerius, reikalingus resursus ir komunikaciją.

    Kas jaunimui aktualu?

    Pirmosios mokymų dienos metu dalyviai analizavo jaunimui aktualias temas Kalvarijos savivaldybėje ir diskutavo apie bendruomeniškumo svarbą. Ieškota atsakymų, kaip jaunimas gali prisidėti prie pozityvių pokyčių, kai trūksta veiklų, erdvių susitikimams ar įtraukių iniciatyvų skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Kūrybinių dirbtuvių metu buvo generuojamos idėjos renginiams, savanorystės iniciatyvoms ir veikloms, kurios didintų jaunimo užimtumą. Tokios dirbtuvės dažnai padeda ne tik sugalvoti sprendimus, bet ir išsigryninti, kas realiai įgyvendinama vietos mastu, pasitelkiant bendruomenių ir savivaldybės partnerystę.

    Komunikacija ir socialiniai tinklai

    Antrosios dienos mokymuose daug dėmesio skirta komunikacijai ir socialinių tinklų galimybėms. Jaunimas mokėsi, kaip pristatyti idėjas viešai, aiškiai suformuluoti žinutę ir pasiekti tikslinę auditoriją, kad iniciatyvos neliktų tik vidiniu sumanymu, o sulauktų palaikymo bei dalyvių.

    Dirbdami komandose dalyviai rengė iniciatyvų planus ir pristatė juos kitiems projekto dalyviams, gaudami grįžtamąjį ryšį. Toks formatas leidžia patikrinti idėjos tvirtumą praktikoje ir iš anksto pamatyti galimas rizikas, pavyzdžiui, per platų užmojį, per mažą savanorių komandą ar neaiškiai apibrėžtą naudą bendruomenei.

    Partneriai ir baigiamasis renginys

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kvietkinės kaimo bendruomene, Tarprubežių kaimo bendruomene ir Kalvarijos savivaldybės viešąja biblioteka. Partnerystės suteikia jaunimui daugiau galimybių gauti patalpas, komunikacijos kanalus ir suaugusiųjų mentorių pagalbą, kai idėjas reikia paversti realiais veiksmais.

    Baigiamasis projekto renginys numatytas birželio 2 dieną, jo metu jaunimas pristatys parengtas iniciatyvas bendruomenių, organizacijų ir savivaldybės atstovams. Projektą finansuoja Kalvarijos savivaldybės administracija.

  • Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgiuose startuoja 2026 metų kvietimas bendruomenėms: projektams skirs 28 059 eurų

    Pagėgių savivaldybė paskelbė kvietimą bendruomeninėms organizacijoms teikti paraiškas pagal 2.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ 2026 metams. Ši priemonė siekia didinti gyventojų sutelktumą, pasitikėjimą ir skatinti iniciatyvas, kurios sprendžia kasdienius vietos žmonių poreikius.

    2026 metais konkursui numatyta 28 059 eurų valstybės biudžeto lėšų suma. Vienam projektui galima prašyti nuo 1 000 iki 3 000 eurų, todėl organizacijos raginamos aiškiai apibrėžti veiklas ir realistiškai suplanuoti biudžetą, kad projektas būtų įgyvendinamas per nustatytą laiką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Pareiškėjais gali būti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos. Esminė sąlyga, kad Juridinių asmenų registre būtų įregistruota žyma, jog juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendruomenine organizacija laikoma vietovėje veikianti asociacija, kurios nariai yra tos vietovės gyventojai ir kuri atstovauja viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. Organizacijos, vienijančios gyventojus kitais pagrindais, pavyzdžiui, pagal amžių ar profesiją, paprastai neatitinka šio apibrėžimo.

    Kiek laiko truks paraiškų priėmimas?

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų birželio 22 dienos 17.00 valandos. Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba, užpildyta kompiuteriu ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens.

    Pateikimas vyksta tik elektroniniu paštu, pateikiant paraiškos formą pdf formatu kartu su privalomais priedais. Savivaldybė pabrėžia, kad kitu būdu pateiktos paraiškos nebus vertinamos, o pateikus daugiau nei vieną paraišką bus nagrinėjama tik paskutinė iki termino pateikta versija.

    Kokios veiklos gali būti finansuojamos?

    Finansavimas numatytas įvairioms veikloms, kurios kuria apčiuopiamą naudą bendruomenei: nuo pilietiškumo ir lyderystės stiprinimo iki renginių, edukacijų, jaunimo užimtumo ir bendruomenės komunikacijos iniciatyvų. Taip pat gali būti remiamos veiklos, skirtos viešųjų erdvių gerinimui, socialinei pagalbai, emocinės sveikatos stiprinimui, civilinės saugos ir gynybos pasirengimui bendruomenėje.

    Planuojant pirkinius ir investicijas verta įsivertinti ribojimus: kai kuriose veiklose ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad didžioji dalis finansavimo turėtų būti nukreipta į paslaugas, veiklų organizavimą ir tiesioginį darbą su žmonėmis.

    Projektų atranką vykdys savivaldybės administracijos sudaryta komisija, o galutinį sprendimą dėl finansavimo priims savivaldybės administracijos direktorius. Įgyvendinimo metu numatyta stebėsena, o lėšų naudojimui bus taikoma ataskaitų teikimo tvarka.

    Gyventojų telkimas, savanorystė, vietos iniciatyvos ir bendruomeniniai ryšiai pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldybių atsparumo veiksnių, ypač susiduriant su socialinės atskirties, informacinio atsparumo ir civilinės saugos iššūkiais. Dėl to tokie kvietimai bendruomenėms dažnai vertinami ne tik kaip finansinė parama, bet ir kaip praktinis įrankis sutelkti žmones konkretiems, išmatuojamiems darbams.

  • Zarasų rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: kaip pasidalyti 28 236 eurus

    Zarasų rajone startuoja bendruomenių projektų konkursas: kaip pasidalyti 28 236 eurus

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas priemonei „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Konkursas vykdomas pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais gegužės 14 dieną patvirtintą tvarkos aprašą.

    2026 metais konkursui numatyta 28 236 eurų valstybės biudžeto lėšų. Vienam projektui galima prašyti nuo 2 000 iki 5 000 eurų, todėl finansavimas orientuotas į aiškiai apibrėžtas, greitai įgyvendinamas vietos iniciatyvas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat gali dalyvauti bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, jeigu jos taip pat turi nevyriausybinės organizacijos žymą.

    Svarbi sąlyga pareiškėjams – konkursui leidžiama pateikti tik vieną paraišką. Siekiant skaidrumo ir lygiateisiškumo, savivaldybė nurodo, kad po pateikimo pareiškėjo iniciatyva paraiškos taisyti ar pildyti papildomais dokumentais negalima.

    Kokios veiklos laikomos tinkamomis?

    Finansavimas skirtas veikloms, kurios tenkina viešuosius bendruomenių narių interesus ir stiprina vietos žmonių įsitraukimą. Tarp prioritetų numatytos pilietiškumo ir lyderystės iniciatyvos, savanorystės organizavimas, dialogo su vietos valdžia stiprinimas, taip pat medijų ir informacinio raštingumo ugdymas bei kova su dezinformacija.

    Taip pat finansuojamas vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinės ir švietėjiškos veiklos, edukacijos, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimas ir sporto bei sveikatinimo iniciatyvos. Kitas kryptis sudaro viešųjų erdvių gerinimo akcijos, socialinės pagalbos veiklos pažeidžiamesnėms grupėms, socialinio verslo pasirengimas ir civilinės saugos bei gynybos veiklų organizavimas bendruomenėje.

    Tvarkant viešąsias erdves ar vystant socialinį verslą leidžiama įsigyti ilgalaikį materialųjį turtą, tačiau tam gali būti skiriama ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad paraiškoje turėtų dominuoti veiklos, o ne įrangos ar kito turto pirkimas.

    Terminas ir pateikimo tvarka

    Paraiškos priimamos tik elektroniniu būdu, pateikiant jas pdf arba adoc formatu. Dokumentus reikia siųsti el. paštu nuo 2026 metais gegužės 28 dienos iki 2026 metais birželio 23 dienos 17.00 valandos.

    Kartu su paraiška pateikiama pasirašyta sąmata, o jei įstatai neprieinami Juridinių asmenų registre, pridedama įstatų kopija. Jei organizacija veikia trumpiau nei metus, reikia pateikti laisvos formos veiklos ataskaitą, o atstovavimo atveju – dokumentą, patvirtinantį teisę veikti pareiškėjo vardu.

    Savivaldybė nurodo, kad sąmatą pagrindžiančių dokumentų kopijos reikalingos tik toms prekėms ar paslaugoms, kurių vertė didesnė nei 5 000 eurų. Taip pat galima pridėti kitus dokumentus, kurie, pareiškėjo vertinimu, padėtų pagrįsti projekto idėją ir jos naudą bendruomenei.

    Iškilus klausimams, gyventojai ir organizacijų atstovai gali kreiptis telefonu arba atvykti į Zarasų rajono savivaldybės administraciją iš anksto susitarę. Savivaldybė ragina neatidėti paraiškos pateikimo paskutinei dienai, kad būtų laiko patikrinti dokumentų pasirašymą ir formatus.

  • Lavoriškių gimnazijos septintokai savivaldybėje: kaip iš arti veikia Vilniaus rajono sprendimai

    Lavoriškių gimnazijos septintokai savivaldybėje: kaip iš arti veikia Vilniaus rajono sprendimai

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Lavoriškių gimnazijos septintos klasės mokiniai. Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su savivaldos darbu ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai, kurie daro įtaką vietos bendruomenei.

    Mokiniai ieškojo atsakymų į konkrečius klausimus: ar meras yra tarybos narys, kiek narių dirba Vilniaus rajono savivaldybės taryboje ir kiek savivaldybių šiuo metu veikia Lietuvoje. Tokie klausimai tapo atspirties tašku diskusijoms apie demokratiją, atsakomybes ir institucijų vaidmenis.

    Jaunuosius svečius mero Roberto Duchnevič vardu pasveikino patarėjas Kęstutis Butvydas. Jis pabrėžė, kad savivaldos tikslas yra kurti patrauklią aplinką gyventi, mokytis ir dirbti, o sprendimai priimami atsižvelgiant į bendruomenės poreikius.

    „Šitoje salėje esate tarsi mažajame Seime – vietoje, kurioje svarstomi klausimai ir priimami sprendimai, balsuojant už tai, kas svarbu mūsų bendruomenei“, – sakė Kęstutis Butvydas.

    Vizito metu mokiniams buvo parengta praktinė programa: interaktyvus lavinamasis žaidimas, paskaita apie savivaldos politiką ir tarybos posėdžio simuliacija. Pasak organizatorių, tokios veiklos leidžia ne tik išgirsti teoriją, bet ir išbandyti sprendimų priėmimo logiką, argumentavimą bei kompromisų paiešką.

    Susitikimą ir simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Martynas Motuzas. Tokios patirties, kai mokiniai patys „pasimatuoja“ tarybos nario vaidmenį, padeda geriau suprasti, kodėl viešajame sektoriuje svarbios procedūros, taisyklės ir skaidrumas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su mokiniais yra atviros politikos krypties dalis, skirta stiprinti pilietiškumą ir skatinti jaunimo įsitraukimą į vietos gyvenimą. Praktiniai vizitai taip pat padeda jaunimui aiškiau pamatyti, kuo savivalda skiriasi nuo nacionalinių institucijų ir kaip kasdieniai sprendimai atsiranda „čia ir dabar“.

    Šis apsilankymas tęsia anksčiau pradėtą bendradarbiavimą su Lavoriškių gimnazija. Prieš kelias savaites mokykloje lankėsi savivaldybės atstovai, kurie pristatė jaunimo reikalų tarybos veiklą ir galimybes jaunimui įsitraukti į iniciatyvas, kurios formuoja bendruomenės ateitį.