CP v2

Tag: Pilietiškumas

  • Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Gegužės 16 dieną startuoja nacionalinė žygių iniciatyva „Samaningi kilometrai“, kviečianti registruotis grupėmis ir žygiuoti kartu su kolegomis, bendruomene, šeimomis ar partneriais. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik aktyvaus laisvalaikio forma, bet ir patyriminis būdas prisiliesti prie Laisvės kovų istorijos.

    Projektas įgyvendinamas trečius metus iš eilės kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Iniciatyvos tikslas – per veiksmą ir buvimą autentiškose vietose priminti partizaninio pasipriešinimo patirtis, o istoriją susieti su konkrečiu kraštovaizdžiu, pastanga ir bendru ėjimu.

    19 žygių per 2026 metus

    2026 metais numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai lietuvių bendruomenėse užsienyje. Organizatoriai nurodo, kad dalyviai kviečiami rinktis iš skirtingų maršrutų ir prisijungti ten, kur patogiausia, o registracija orientuota į bendrą dalyvavimą komandomis.

    Iniciatyva skirta įprasminti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kuri tradiciškai minima trečiąjį gegužės savaitgalį. Tokiu laiku pasirinkimas nėra atsitiktinis – dėmesys sutelkiamas į istorinę atmintį, pilietiškumą ir ryšį tarp visuomenės bei gynybos tradicijų.

    Kodėl žygis siejamas su partizanais

    Organizatorių teigimu, žygis Laisvės kovų kontekste nėra romantiška pramoga – partizanams judėjimas miškais buvo kasdienė išgyvenimo būsena. Šiandien, einant tomis pačiomis ar panašiose vietovėse, atsiranda galimybė istoriją patirti ne per formalų minėjimą, o per fizinę pastangą ir buvimą aplinkoje, kuri padeda geriau suvokti to laikotarpio realybę.

    „Žygis leidžia istoriją suprasti per patirtį, kai pasakojimai susiejami su tuo, ką žmogus mato ir išgyvena čia pat“, – teigia iniciatyvos organizatoriai.

    Kuo tai naudinga organizacijoms ir bendruomenėms

    „Samaningi kilometrai“ pristatomas ir kaip komandinio sutelktumo formatas: bendras maršrutas sukuria erdvę pokalbiui, bendram tikslui ir įsimenančiai patirčiai. Tokiose veiklose dažnai nelieka pasyvių stebėtojų – dalyvavimas tampa bendru veiksmu, kuris natūraliai stiprina tarpusavio ryšį.

    Pagrindinė iniciatyvos žinutė išlieka paprasta ir aiški: eidami jų mintomis samanomis ugdome savo pačių sąmoningumą. Norint prisijungti, siūloma pasirinkti vieną iš suplanuotų žygių ir registruotis su savo grupe.

  • Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas „Atgal į mokyklą“ Lietuvoje kasmet sugrąžina diplomatus ir kitus valstybės tarnautojus į klases, kad jie tiesiogiai kalbėtųsi su moksleiviais apie Europos Sąjungą, pilietiškumą ir valstybės ateitį. Iniciatyvą nuo 2013 metais įgyvendina Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis.

    Šio projekto esmė paprasta: vienai pamokai valstybės atstovai tampa lektoriais ir dalijasi praktine patirtimi, kaip veikia ES, ką reiškia būti ES piliečiu ir kokią įtaką sprendimai Briuselyje daro Lietuvai. Tokios pamokos dažnai papildomos diskusijomis apie dezinformaciją, geopolitiką ir kasdienes situacijas, su kuriomis susiduria jauni žmonės.

    Ministro vizitas ir STEAM akcentai

    Gegužės 8 dieną gimnazijoje apsilankė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jį pasitiko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė ir mokinių prezidentas Raigardas Kriugžda, o vizitas prasidėjo nuo pažinties su gimnazijos STEAM centru.

    Ministrui pristatytos laboratorijos ir mokinių atliekami tiriamieji darbai tapo proga aptarti, kaip mokyklose kuriama praktika grįsta ugdymo aplinka. Taip pat kalbėta apie gimnazijos ateities planus ir veiklas, kurios padeda mokiniams lengviau apsispręsti dėl studijų krypčių.

    Diskusija apie ES naudą

    Susitikime aktų salėje ministras bendravo su gimnazistais ir atsakė į mokinių klausimus. Pokalbio centre buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, jos reikšmė šalies saugumui, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, taip pat tai, kaip jaunimas gali įsitraukti į sprendimų priėmimą per mokyklos bendruomenę, savanorystę ar pilietines iniciatyvas.

    Ministras pabrėžė, kad ES parama per pastaruosius dešimtmečius prisidėjo prie spartesnės Lietuvos modernizacijos: infrastruktūros, viešųjų paslaugų, regionų plėtros ir bendro gyvenimo lygio augimo. Kartu akcentuota, kad finansinė parama yra tik viena dalis, o ne mažiau svarbios yra bendros taisyklės, rinkos galimybės ir bendri politiniai sprendimai.

    „Svarbu suprasti, kad narystė ES nėra tik dokumentai ar institucijos, tai yra kasdieniai pasirinkimai ir atsakomybė už bendrą kryptį“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Komandinio darbo ir NATO svarba

    Ministras ragino mokinius ugdytis komandinio darbo įgūdžius, mokėti išklausyti skirtingas nuomones ir priimti atsakingus sprendimus. Pasak jo, būtent šios kompetencijos tampa vis svarbesnės tiek studijose, tiek darbo rinkoje, ypač sparčiai keičiantis technologijoms ir augant DI panaudojimui.

    Atskirai aptarta ir NATO reikšmė Europos saugumui, pabrėžiant, kad saugumas šiandien yra ne vien kariuomenės klausimas, bet ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti informacines manipuliacijas.

    Vizito pabaigoje ministras trumpai pasidalijo asmeniniais pomėgiais, paminėdamas, kad jam patinka skaityti, ypač šnipų romanus, ir keliauti su šeima. Jis pažymėjo, kad darbinėse kelionėse dažnai tenka pamatyti tik oro uostus, viešbučius ir susitikimų vietas, todėl laisvalaikio kelionės leidžia geriau pažinti šalis.

    Mokyklos bendruomenė susitikimą įvardijo kaip svarbią pilietiškumo pamoką, suteikusią progą tiesiogiai pasikalbėti apie Europos Sąjungą, Lietuvos saugumą ir asmeninę jaunosios kartos atsakomybę kuriant valstybės ateitį.

  • Samaningi kilometrai 2026: kur ir kada vyks žygiai Lietuvoje ir užsienyje, kaip registruotis

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga 2026 metais trečią kartą rengia pilietinę iniciatyvą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Organizatoriai kviečia žygiu pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą ir stiprinti pilietiškumą.

    Šių metų Samaningi kilometrai vyks 2026 metų gegužės 16 dieną. Iniciatyva suplanuota ne tik Lietuvoje, bet ir lietuvių bendruomenėse užsienyje, todėl prie žygių gali prisijungti ir už šalies ribų gyvenantys žmonės.

    Skelbiama, kad numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai užsienyje, lietuvių bendruomenėse. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir prasmingai prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo bei visuomenės telkimo.

    Registracija į žygius vyksta internetu, oficialioje iniciatyvos svetainėje. Užsiregistravus dalyviai paprastai gauna aktualią informaciją apie konkretaus žygio starto vietą, laiką, maršrutą, rekomenduojamą pasirengimą ir saugumo taisykles.

    Samaningi kilometrai pastaraisiais metais tampa vienu iš matomiausių KAM ir Lietuvos šaulių sąjungos pilietinio įsitraukimo projektų, orientuotu į visuomenės atsparumo ir bendruomeniškumo stiprinimą. Tokios iniciatyvos Lietuvoje vis dažniau siejamos ir su platesnėmis visuotinės gynybos nuostatomis, kur svarbus vaidmuo tenka piliečių pasirengimui, tarpusavio pasitikėjimui ir atsakomybei.

  • Gegužės 14 dieną vyks Pilietiškumo egzaminas: kas gali dalyvauti ir kaip pasiruošti iš anksto

    Gegužės 14 dieną, minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, Lietuvoje trečią kartą vyks nacionalinis žinių patikrinimo konkursas Pilietiškumo egzaminas. Jį organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM.

    Egzaminu siekiama skatinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai, stiprinti pilietiškumo nuostatas ir gilinti istorijos žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad įsitraukti kviečiami visi norintys, o dalyvavimas pritaikytas plačiai auditorijai.

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Testą dalyviai galės spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, todėl laiką pasirinkti bus patogu tiek moksleiviams, tiek dirbantiems žmonėms.

    Norint pasiruošti iš anksto, siūloma prieš egzaminą pasitreniruoti bandomajame teste. Tai padeda susipažinti su klausimų pobūdžiu ir įsivertinti turimas žinias apie pilietinį pasipriešinimą, valstybės gynybos principus bei svarbiausius istorinius kontekstus.

    Registracija į Pilietiškumo egzaminą vykdoma toje pačioje svetainėje, kur bus sprendžiamas ir testas. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir užsiregistruoti iš anksto, kad egzamino dieną liktų tik ramiai prisijungti ir atlikti užduotis.

    Renginys kasmet sulaukia augančio dėmesio, nes visuomenės atsparumo tema tampa vis aktualesnė tiek dėl geopolitinės situacijos regione, tiek dėl informacinių grėsmių ir krizių valdymo poreikio. Tokie žinių patikrinimai prisideda prie praktinio supratimo, kaip veikia valstybės gynyba ir kokį vaidmenį joje turi kiekvienas pilietis.

  • Gegužės 14 dieną Pilietiškumo egzaminas: per 10 min. pasitikrink žinias apie gynybą ir istoriją

    Kas yra Pilietiškumo egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminas trečią kartą kviečia gyventojus pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Iniciatyva siekia paprastai ir suprantamai priminti, ką kiekvienas galime padaryti valstybės saugumui ir atsparumui stiprinti.

    Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbiausia ne formalus įvertinimas, o žinios ir supratimas. Toks formatas leidžia įsitraukti ir tiems, kurie temomis domisi tik epizodiškai, bet nori susidaryti aiškesnį vaizdą.

    Kada vyks ir kaip dalyvauti?

    Pilietiškumo egzaminas vyks gegužės 14 dieną nuo 08:00 iki 18:00 valandos. Dalyvauti galima internetu, iš anksto užsiregistravus oficialioje egzamino svetainėje.

    Egzaminas pritaikytas plačiai auditorijai, todėl tikimasi, kad dalyviai ras klausimų tiek apie istorinius faktus, tiek apie šiandienos saugumo realijas. Tai ypač aktualu didėjant dėmesiui visuotinei gynybai ir visuomenės pasirengimui krizinėms situacijoms.

    Pažymio nebus, bet laukia prizai

    Skirtingai nei mokykliniai ar akademiniai testai, Pilietiškumo egzamine pažymiai nerašomi. Vietoje to dalyvius motyvuoja prizai, o svarbiausia vertė yra galimybė ramiai įsivertinti, kuriose temose dar trūksta aiškumo.

    Organizatoriai ragina egzaminą vertinti kaip progą atnaujinti žinias ir sustiprinti pasitikėjimą savo sprendimais kasdienėse pilietinėse situacijose. Tai gali būti ir paprastas žingsnis pradedant domėtis, kaip veikia valstybės gynyba, ką reiškia visuotinė gynyba ir kokia yra piliečio atsakomybė.

  • Nacionalinis žygis Sąmaningi kilometrai 2026 metais pasieks Kėdainių rajoną: kviečia jungtis komandas

    Nacionalinis žygis Sąmaningi kilometrai 2026 metais pasieks Kėdainių rajoną: kviečia jungtis komandas

    2026 metų gegužės 16 dieną nacionalinė iniciatyva Sąmaningi kilometrai vieną iš savo žygių rengs Kėdainių rajone. Organizatoriai kviečia prisidėti vietos bendruomenes, organizacijas, įstaigas ir gyventojus, norinčius prasmingai praleisti laiką ir stiprinti pilietiškumą.

    Projektas skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir istorinei atminčiai. Žygių idėja siejama su partizanų patirtimi, kai judėjimas buvo kasdienė, dažnai pavojinga būtinybė, reikalavusi ištvermės, drausmės ir tylos.

    Dalyviams siūloma simboliškai eiti panašiu keliu ir kartu apmąstyti laisvės kainą, kurią mokėjo rezistencijos dalyviai. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi ne vien distancija, bet ir sąmoningas žingsnis, primenantis, kodėl istorinė atmintis šiandien išlieka aktuali.

    Registracija į žygį atvira tiek pavieniams dalyviams, tiek grupėms. Kėdainių krašto kolektyvai kviečiami suburti komandas iš kolegų, bendruomenės narių ar draugų ir dalyvauti kaip organizuota grupė.

    Kaip įprasta tokio tipo renginiuose, dalyvavimas tampa proga telkti žmones bendram tikslui ir kurti ryšius tarp skirtingų bendruomenių. Tikimasi, kad Kėdainių rajone žygis suburs įvairaus amžiaus dalyvius ir paskatins prasmingą dialogą apie atsakomybę, pilietiškumą bei laisvės istoriją.

    Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir registraciją skelbiama projekto interneto svetainėje.

  • Karjeros dienos Alytaus rajono savivaldybėje: septintokai išbandė tarybos darbą ir kalbėjosi su mere

    Karjeros dienos Alytaus rajono savivaldybėje: septintokai išbandė tarybos darbą ir kalbėjosi su mere

    Alytaus miesto „Volungės“ progimnazijos septintokai per karjeros dienas apsilankė Alytaus rajono savivaldybėje, kur iš arti susipažino su vietos valdžios darbu. Mokiniai aiškinosi, kaip priimami sprendimai, kokių klausimų dažniausiai sulaukia savivaldybė ir kaip jie sprendžiami praktiškai.

    Vizito pradžioje mokiniai užsuko į priimamąjį ir sužinojo, kaip organizuojamas gyventojų aptarnavimas bei kodėl dalis problemų sprendžiamos iškart, o kitos reikalauja ilgesnių procedūrų. Taip pat aplankyta santuokų salė, kurioje vyksta civilinės metrikacijos ceremonijos ir fiksuojami svarbūs šeimų gyvenimo įvykiai.

    Trumpam tapo tarybos nariais

    Didžiausio susidomėjimo sulaukė tarybos posėdžių salė, kur mokiniai turėjo galimybę „pasimatuoti“ tarybos nario vaidmenį. Septintokai diskutavo, svarstė pateiktas situacijas ir praktiškai išbandė balsavimo procesą, kad geriau suprastų, kaip formuojami sprendimai.

    Toks formatas padeda pamatyti, kad savivaldos darbas nėra vien formalūs posėdžiai: sprendimai dažnai remiasi derinimais, skirtingų interesų suderinimu ir atsakomybe prieš bendruomenę. Moksleiviams tai tapo proga įvertinti, kiek daug pasirengimo ir argumentų reikia, kad idėja virstų realiu sprendimu.

    Pokalbis su mere Rasa Vitkauskiene

    Vizito pabaigoje mokiniai susitiko su Alytaus rajono mere Rasa Vitkauskiene ir uždavė jiems rūpimus klausimus. Jaunuoliai domėjosi, kaip tampama meru, kokie yra didžiausi iššūkiai kasdieniame darbe ir kas teikia daugiausia motyvacijos dirbant savivaldai.

    „Svarbiausia – smalsumas, atkaklumas ir noras prisidėti prie savo krašto gerovės, o didžiausi tikslai kartais gimsta visai netikėtai“, – sakė Rasa Vitkauskienė.

    Pasak savivaldybės atstovų, tokie vizitai padeda mokiniams geriau suprasti pilietiškumo reikšmę ir tai, kaip vietos sprendimai daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui. Moksleiviai išvyko ne tik su įspūdžiais, bet ir su aiškesniu vaizdu, ką reiškia dirbti viešajame sektoriuje.

  • Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajone jaunimas mokėsi priimti sprendimus: nuo vasaros darbo iki tarybos posėdžio simuliacijos

    Vilniaus rajono savivaldybėje surengtame susitikime moksleiviai iš įvairių rajono mokyklų aptarė temas, kurios tiesiogiai paliečia jų kasdienybę ir ateities pasirinkimus. Dėmesio centre buvo jaunimo vasaros užimtumo programa, pilietinis dalyvavimas ir sveikos gyvensenos įpročiai.

    Renginys vyko savivaldybės administracijoje, o į Didžiąją salę susirinkusius jaunuolius pasveikino vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Ji akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas padeda priimti labiau subalansuotus sprendimus ir stiprina pasitikėjimą vietos savivalda.

    „Mūsų darbe svarbiausia yra ne tik klausytis, bet ir išgirsti. Nuomonių įvairovė dažnai padeda priimti sprendimus, reikalingus ne tik mūsų rajonui, bet ir visai šaliai“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimą organizavęs Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius jaunimui pristatė, kaip veikia savivaldybė ir kokiais būdais moksleiviai gali dalyvauti sprendimų priėmime. Jaunimo koordinatorius Ernest Stelmach supažindino su jaunimo reikalų tarybos veikla ir pabrėžė, kad vasaros užimtumo programa orientuota į pirmąsias darbines patirtis.

    Anot organizatorių, šiemet programoje jau yra 19 darbdavių, galinčių vasaros laikotarpiu įdarbinti vieną ar kelis jaunuolius. Programa skirta 14–19 metų jaunimui ir siekia padėti saugiai žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, kartu ugdant atsakomybę bei finansinį savarankiškumą.

    Praktinę pilietiškumo dalį moksleiviams atskleidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narė Karolina Petrusevič, moderavusi tarybos posėdžio simuliaciją. Ji pabrėžė, kad sprendimų priėmimo įgūdžiai gali būti ugdomi dar mokykloje, įsitraukiant į mokinių savivaldą.

    „Kiekvienoje mokykloje veikia mokinių taryba, o dalyvavimas jos veikloje padeda išmokti atsakomybės, bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo“, – sakė Karolina Petrusevič.

    Sveikos gyvensenos ir prevencijos temas pristatė Vilniaus rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės Enrika Mečelytė, Aneta Kovalevskaja ir Viktorija Koroliova. Jos su moksleiviais aptarė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, o taip pat diskutavo apie sveikos mitybos principus ir kasdienius pasirinkimus.

    Susitikime dalyvavo 8–12 klasių mokiniai iš Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos, Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos, Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos, Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos, Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazijos ir kitų rajono ugdymo įstaigų. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda jaunimui ne tik gauti informaciją, bet ir praktiškai išbandyti, kaip gimsta sprendimai bei kokią įtaką jie turi bendruomenei.

  • Panevėžys jungiasi prie projekto „Istorija kalba“: 24 mėnesių veiklos pilietiškumui ir atminčiai

    Panevėžys įsitraukia į tarptautinį projektą „Istorija kalba“ (REMEM-RED), kuriuo siekiama stiprinti istorinę atmintį ir skatinti pilietinį aktyvumą. Sprendimui dalyvauti projekte pritarė Panevėžio miesto savivaldybės taryba.

    Projektas orientuotas į gyventojų įtraukimą per edukacines, kultūrines ir istorijos pažinimo veiklas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms. Numatyta, kad veiklos ugdys kritinį mąstymą, padės geriau suprasti demokratines vertybes ir paskatins bendruomeniškumą.

    Partneriai ir finansavimas

    Panevėžys projekte dalyvaus partnerio teisėmis kartu su pagrindiniu vykdytoju Talino technologijos universitetu ir dar dešimčia organizacijų iš įvairių Europos šalių. Tokia partnerystė sudaro prielaidas dalintis patirtimi, metodikomis ir gerosiomis praktikomis, kaip istorijos temas pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai.

    Paraiška buvo teikta pagal Europos Sąjungos programos Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės priemonę Atmintis. Bendra projekto vertė siekia 262 380 eurų, o Panevėžio miesto savivaldybei numatyta 15 000 eurų suma.

    Kada prasidės veiklos?

    Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su savivaldybės įstaigomis ir užsienio partneriais. Konkreti renginių apimtis ir turinys paaiškės pasirašius partnerystės sutartis ir patvirtinus veiklų planą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas 24 mėnesiams. Finansavimo sutartį planuojama pasirašyti iki 2026 metų birželio 18 dienos, o veiklos startuos po sutarties pasirašymo.

    Panevėžio miesto savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas iniciatyvoje sustiprins tarptautinius ryšius ir suteiks daugiau galimybių miesto bendruomenei įsitraukti į europines pilietines bei atminties puoselėjimo veiklas.

  • Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Balandžio 29 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos mokiniai. Vizito metu jaunimui surengta tarybos posėdžio simuliacija, leidusi praktiškai susipažinti su savivaldos sprendimų priėmimo procesu.

    Moksleivius pasveikino Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė, atidariusi simuliaciją. Ji pabrėžė, kad savivaldybės tarybos sprendimai apima kasdieniams gyventojų poreikiams svarbias sritis, o jaunimo įsitraukimas gali padėti laiku pastebėti problemas ir pasiūlyti naujų idėjų.

    „Tarybos nariai sprendžia itin įvairius klausimus – nuo infrastruktūros ir gatvių apšvietimo iki švietimo, kultūros, sveikatos bei sporto sričių. Visa tai, ką matote aplinkui, yra nuoseklių ir atsakingų tarybos sprendimų rezultatas“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimo dalyviai taip pat įsitraukė į pažintinį žaidimą apie Vilniaus rajoną, kuris tapo įžanga į pagrindinę dienos dalį. Vėliau vyko tarybos posėdžio simuliacija: gimnazistai diskutavo, teikė siūlymus ir balsuodami priėmė sprendimus, taip praktiškai išbandydami, kaip gimsta politiniai susitarimai.

    Simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Daniel Ilkevič. Tokia forma, kai jauni žmonės ne tik klausosi, bet ir patys priima sprendimus, leidžia aiškiau suprasti tarybos narių atsakomybę, argumentų svorį ir kompromisų svarbą.

    Maišiagalos gimnazija išsiskiria ir tuo, kad joje mokosi vaikai, atvykę iš užsienio, tarp jų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dėl to susitikime dalyvavo ir VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“ direktorė Indrė Augutienė, pristačiusi jaunimui aktualias galimybes, susijusias su „Erasmus+“ programomis, neformaliuoju ugdymu, savanoryste bei iniciatyvomis, kurios leidžia patiems jauniems žmonėms kurti pokyčius bendruomenėse.

    Vilniaus rajono savivaldybė šią iniciatyvą tęsia kaip atviros politikos krypties dalį, siekdama stiprinti pilietiškumą ir pasitikėjimą demokratiniais procesais. Savivaldybės teigimu, tai jau trečioji tokio pobūdžio tarybos simuliacija moksleiviams 2026 metais, kurią organizuoja Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius.