CP v2

Tag: Pilietiškumas

  • Ukmergės savivaldybėje – šeštokų klausimai merui: nuo biudžeto iki dviračių takų ir autobusų

    2026 metais gegužės 12 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Dukstynos pagrindinės mokyklos 6a klasės mokiniai. Kartu su klasės auklėtoja Virginija Volungevičiene jie susitiko su savivaldybės meru Dariumi Varnu ir mero patarėja Goda Juzėnaite.

    Vizitas surengtas įgyvendinant mokykloje vykdomą projektą Atverk duris profesijai, kuriuo siekiama supažindinti moksleivius su įvairiomis profesijomis ir institucijų darbu. Šįkart šeštokai iš arti pamatė, kaip veikia savivalda ir kokie sprendimai lemia miesto kasdienybę.

    Kas labiausiai nustebino moksleivius?

    Susitikimo metu mokiniai domėjosi savivaldybės veikla, biudžeto planavimu, savivaldos struktūra ir Ukmergės miesto ateities perspektyvomis. Didžiausią įspūdį jiems paliko tai, kad maždaug pusė savivaldybės biudžeto skiriama švietimui.

    Toks skaičius atspindi daugumos Lietuvos savivaldybių realybę: reikšminga išlaidų dalis tenka ugdymo įstaigų išlaikymui, mokytojų darbo užmokesčiui, mokinių pavežėjimui ir kitoms švietimo paslaugoms. Mokiniai taip pat pabrėžė, kad meras atsakė į klausimus aiškiai ir paprastai.

    Klausimai nuo pomėgių iki miesto planų

    Jaunieji ukmergiškiai aktyviai įsitraukė į pokalbį ir klausė ne tik apie strateginius savivaldybės darbus, bet ir apie mero kasdienybę. Juos domino, kaip atrodo vadovo darbo diena, kokie jo laisvalaikio užsiėmimai ir net netradiciniai pomėgiai, pavyzdžiui, elnių auginimas.

    Kita dalis klausimų buvo labai praktiška: kaip sprendžiamos viešųjų erdvių niokojimo problemos, ar planuojama plėsti dviračių takus, kaip būtų galima patogiau suderinti miesto autobusų tvarkaraščius. Mokiniai taip pat svarstė, ką savivaldybė galėtų padaryti, kad į Ukmergę atėtų daugiau didesnių prekybos tinklų ir gyventojams rečiau tektų vykti apsipirkti į kitus miestus.

    Vizito metu mokiniai apsilankė mero kabinete, susipažino su kasdienėmis darbo užduotimis ir apžiūrėjo savivaldybės administracijos pastatus. Jie taip pat domėjosi miesto stebėjimo sistemomis ir tuo, kaip technologijos padeda užtikrinti viešąją tvarką.

    Kodėl tokie susitikimai svarbūs?

    Tokio pobūdžio susitikimai ugdo pilietiškumą ir padeda vaikams suprasti, kaip priimami sprendimai, darantys įtaką jų mokyklai, gatvėms ar viešajam transportui. Praktinė patirtis dažnai tampa stipresniu impulsu domėtis bendruomenės gyvenimu nei teorinės pamokos.

    Šis vizitas parodė, kad net šeštokai geba kelti konkrečius klausimus apie infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir miesto patrauklumą. Kartu tai signalas savivaldai, kokias temas jaunoji karta mato kaip svarbiausias kasdieniame gyvenime.

    Savivaldybės administracijos informacija ir nuotraukos.

  • „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    Kas keičiasi šiemet?

    Vilniaus savivaldybė penktą kartą tęs dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje patys gyventojai siūlo idėjas ir balsuodami nusprendžia, kam skirti miesto lėšas. Šiemet numatytas didžiausias finansavimas programos istorijoje – ne mažiau kaip 1,63 mln. eurų.

    Didžiausia naujovė – balsavimo teisė išplečiama jaunimui: už atrinktas idėjas galės balsuoti vilniečiai nuo 16 metų. Savivaldybė tikisi, kad toks sprendimas sustiprins jaunų žmonių įsitraukimą į miesto planavimą ir leis tiksliau atliepti kasdienius bendruomenių poreikius.

    „Jaunieji vilniečiai nėra ateities miesto gyventojai – jie jau šiandien aktyviai naudojasi viešosiomis erdvėmis. Norime, kad pilietiškumas prasidėtų dar mokyklos suole“, – sakė Vilniaus savivaldybės Organizacijos vystymo grupės vadovė Lina Koriznienė.

    Kokiems projektams bus skiriami pinigai?

    Pasak savivaldybės, pastaraisiais metais daugiausia palaikymo sulaukia idėjos, susijusios su aktyviu laisvalaikiu ir viešųjų erdvių pritaikymu bendruomenėms: sporto aikštynai, riedlenčių ir dviračių trasos, poilsio zonos, želdynai. Tarp anksčiau laimėjusių idėjų minimi projektai, orientuoti į jaunimą, tačiau iki šiol balsuoti galėdavo tik pilnamečiai.

    „Dalyvauk! Vilnius“ startavo 2021 metais kaip bandomasis projektas, o vėliau išaugo į vieną aktyviausių miesto įsitraukimo programų. Savivaldybės duomenimis, pernai gyventojai pateikė beveik 500 idėjų, o balsavime dalyvavo daugiau nei 17 000 vilniečių, rinkusių iš 244 balsavimui atrinktų pasiūlymų.

    Didėja ambicijos ir projektų apimtys

    Vilniaus savivaldybė pažymi, kad augant gyventojų siūlomų idėjų kokybei, dažnai paaiškėja ir platesnis realus projekto poreikis. Įgyvendinant idėją vien įrengti, pavyzdžiui, aikštelę neretai nepakanka – prireikia sutvarkyti takus, įrengti apšvietimą, pasirūpinti želdiniais ir mažąja architektūra.

    Dėl šios priežasties planuojama didinti didžiosios apimties projektų krepšelį: vienos idėjos maksimali vertė numatoma iki 250 000 eurų. Iš viso planuojama 630 000 eurų skirti mažos apimties (seniūnijų) idėjoms ir 1 000 000 eurų – didžiosioms, visam miestui skirtoms iniciatyvoms.

    Idėjų teikimo startas numatomas vasaros antroje pusėje, o tikslios datos ir balsavimo tvarka bus paskelbtos atskirai. Savivaldybė ragina gyventojus stebėti informaciją ir iš anksto svarstyti, kokių pokyčių labiausiai trūksta jų gyvenamojoje aplinkoje.

  • „Samaningi kilometrai“ tampa tarptautiniai: gegužės 16 dieną žygiai vyks Europoje ir JAV

    „Samaningi kilometrai“ tampa tarptautiniai: gegužės 16 dieną žygiai vyks Europoje ir JAV

    Pilietinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“, skirta partizanų atminimui ir pilietiškumui stiprinti, šiemet plečiasi už Lietuvos ribų. Organizatoriai kviečia gegužės 16 dieną žygiuoti ne tik Lietuvos regionuose, bet ir keliose Europos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Iniciatyva siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimu. Žygių idėja paprasta: prisiminti laisvės kovotojų kelią, o dalyvavimu parodyti, kad istorinė atmintis nėra vien ceremonija, bet ir asmeninis pasirinkimas.

    Žygiai vyks ir užsienyje

    Šiais metais prie „Samaningi kilometrai“ kviečiamos prisijungti ir lietuvių bendruomenės užsienyje bei Lietuvą palaikantys sąjungininkai. Skelbiama, kad žygiai planuojami Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir JAV.

    Organizatorių teigimu, tarptautinis formatas padeda sutelkti diasporą ir primena, kad Lietuvos laisvės kovų istorija aktuali ir šiandien. Toks žingsnis taip pat stiprina ryšį tarp pilietinių iniciatyvų ir valstybės gynybos kultūros, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio.

    „Šiandien, kaip ir anuomet, priešiškos jėgos bando perrašyti istoriją ir silpninti pasitikėjimą savo valstybe, todėl kiekvienas žingsnis partizanų takais saugo tiesą ir neleidžia ištrinti mūsų istorijos“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Maršrutai Lietuvoje ir gyva patirtis

    Lietuvoje žygiai numatomi skirtinguose regionuose, tarp jų Trakų, Ukmergės–Molėtų apylinkėse, Merkinėje, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, taip pat Utenos, Tauragės, Radviliškio, Kretingos ir Telšių rajonuose. Idėja – ne tik nueiti atstumą, bet ir pasirinkti maršrutus, susijusius su partizanų istorija.

    Pasak organizatorių, žygių metu dalyviams siūloma klausytis pasakojimų ir specialiai parengtų garso įrašų, kad istorija būtų patiriama ne vien per datas ar faktus. Tokios priemonės padeda įtraukti ir tuos, kurie su partizanų tema iki šiol buvo susidūrę mažiau, o ypač jaunimą.

    „Partizanai ėjo ne dėl nuotykių, o todėl, kad neturėjo pasirinkimo sustoti. Šiandien eidami jų keliais parodome, kad laisvė mums vis dar svarbi, nesvarbu, kur gyvename“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

    Kodėl tokie žygiai svarbūs dabar?

    Pastaraisiais metais Lietuvoje ryškėja tendencija istorinę atmintį jungti su praktiniu pilietiškumu ir bendruomeniškumu. Žygiai, edukacinės veiklos ir gyvos istorijos pasakojimai tampa forma, kuri leidžia ne tik pagerbti žuvusiuosius, bet ir stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai.

    Organizatorių teigimu, „Samaningi kilometrai“ skatina veikti kartu: jungtis šeimoms, draugams, kolektyvams ir bendruomenėms. O gegužės 17 dieną Lietuvos kariuomenė kviečia į minėjimą Kėdainiuose, kur numatoma Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos programa.

    „Eikime ten, kur vaikščiojo partizanai, ir prisiminkime, ką jie padarė. Tokie žygiai ugdo sąmoningumą, nes būtent veiksmas leidžia suprasti, ką reiškia būti laisvam ir atsakingam“, – sakė projekto vadovė Rugilė Grendaitė.

  • Krašto apsaugos ministerija kviečia į „Samaningus kilometrus“: gegužės 16 dieną startuoja registracija grupėms

    Krašto apsaugos ministerija gegužės 16 dieną kviečia prisijungti prie nacionalinės žygių iniciatyvos „Samaningi kilometrai“ ir registruotis dalyvauti grupėmis. Organizatoriai ragina burti komandas su kolegomis, bendruomenėmis, šeimomis, mokiniais, nariais ar partneriais.

    „Samaningi kilometrai“ yra trečius metus iš eilės vykdomas projektas, įgyvendinamas kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Jo tikslas – per patyriminę veiklą ir šiuolaikišką pristatymą priminti Laisvės kovų istoriją, ją susiejant su konkrečiomis vietomis ir žmonių patirtimi.

    Iniciatyva skirta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai įprasminti, kuri tradiciškai minima trečiąjį gegužės savaitgalį. Pasak organizatorių, žygiai tampa būdu šią dieną pažymėti ne vien formaliais renginiais, o aktyviu dalyvavimu.

    Kodėl pasirinktas žygis?

    Žygis Laisvės kovų istorijoje nebuvo pramoga: partizanams tai dažnai reiškė būtinybę judėti, slėptis ir išgyventi miške, nuolat keičiant vietą. Projekto sumanymas kviečia dalyvius pabandyti įsivaizduoti, ką reiškė eiti į nežinią, ir ką istorijos suvokimui duoda fizinė pastanga bei buvimas tose pačiose erdvėse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad ėjimas autentiškomis vietomis keičia santykį su pasakojama istorija: girdimi pasakojimai susiejami su tuo, ką žmogus mato ir patiria čia pat. Toks formatas, anot jų, padeda išvengti pasyvumo, nes kiekvienas dalyvis tampa bendro veiksmo dalimi.

    Ką tai duoda komandoms ir bendruomenėms?

    Projektas pristatomas ir kaip įtraukianti veikla organizacijoms: žygis sukuria bendrą laiką pokalbiui, patirčiai ir susitelkimui. Dėl to „Samaningi kilometrai“ siūlomi ne tik pavieniams dalyviams, bet ir įstaigų, įmonių, mokyklų, bendruomenių ar draugų grupėms.

    Skelbiama, kad 2026 metais planuojama surengti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygius lietuvių bendruomenėse užsienyje. Pagrindinė iniciatyvos žinutė formuluojama taip: eidami jų mintomis samanomis ugdome savo pačių sąmoningumą.

  • Visaginas atnaujino sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga: dėmesys jaunimui, mokymams ir saugumui

    Visaginas atnaujino sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga: dėmesys jaunimui, mokymams ir saugumui

    Visagino savivaldybė atnaujino bendradarbiavimo ir pagalbos sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga, siekdama stiprinti pilietiškumą, bendruomenės saugumą ir jaunimo įsitraukimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai dalis platesnių pastangų didinti gyventojų pasirengimą veikti kartu krizių ir ekstremalių situacijų metu.

    Sutartį pasirašė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir Lietuvos šaulių sąjungos plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadas Jurandas Rusteika. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis bei kiti rinktinės ir savivaldybės atstovai.

    „Šiandien ypač svarbu stiprinti bendruomeniškumą, pilietiškumą ir žmonių pasirengimą veikti kartu įvairiose situacijose. Džiugu matyti augantį jaunimo susidomėjimą Šaulių sąjungos veikla Visagine“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Po sutarties pasirašymo savivaldybės vadovai kartu su šaulių atstovais apžiūrėjo atnaujintas Visagino šaulių patalpas Vilties gatvėje. Pasak savivaldybės, modernizuotos erdvės leis dažniau rengti mokymus, susitikimus ir pilietines iniciatyvas, taip pat patogiau telkti vietos bendruomenę.

    Atnaujinta sutartis numato bendradarbiavimą ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą bei organizuojant šviečiamąsias veiklas. Taip pat sutariama, kad pagal galimybes bus teikiama pagalba ekstremalių situacijų metu ir prisidedama prie viešosios tvarkos bei saugumo užtikrinimo savivaldybės renginių metu.

    Toks savivaldybių ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo modelis pastaraisiais metais tampa vis aktualesnis, nes vis daugiau dėmesio skiriama visuotinei gynybai ir civilinei saugai. Praktikoje tai reiškia ne tik patriotines iniciatyvas, bet ir konkrečius įgūdžius bei organizacinį pasirengimą, kai svarbu greitai sutelkti žmones, koordinuoti veiksmus ir padėti bendruomenei.

  • Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Samaningi kilometrai 2026: 19 žygių Lietuvoje ir užsienyje kviečia registruotis grupėmis

    Gegužės 16 dieną startuoja nacionalinė žygių iniciatyva „Samaningi kilometrai“, kviečianti registruotis grupėmis ir žygiuoti kartu su kolegomis, bendruomene, šeimomis ar partneriais. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik aktyvaus laisvalaikio forma, bet ir patyriminis būdas prisiliesti prie Laisvės kovų istorijos.

    Projektas įgyvendinamas trečius metus iš eilės kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Iniciatyvos tikslas – per veiksmą ir buvimą autentiškose vietose priminti partizaninio pasipriešinimo patirtis, o istoriją susieti su konkrečiu kraštovaizdžiu, pastanga ir bendru ėjimu.

    19 žygių per 2026 metus

    2026 metais numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai lietuvių bendruomenėse užsienyje. Organizatoriai nurodo, kad dalyviai kviečiami rinktis iš skirtingų maršrutų ir prisijungti ten, kur patogiausia, o registracija orientuota į bendrą dalyvavimą komandomis.

    Iniciatyva skirta įprasminti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, kuri tradiciškai minima trečiąjį gegužės savaitgalį. Tokiu laiku pasirinkimas nėra atsitiktinis – dėmesys sutelkiamas į istorinę atmintį, pilietiškumą ir ryšį tarp visuomenės bei gynybos tradicijų.

    Kodėl žygis siejamas su partizanais

    Organizatorių teigimu, žygis Laisvės kovų kontekste nėra romantiška pramoga – partizanams judėjimas miškais buvo kasdienė išgyvenimo būsena. Šiandien, einant tomis pačiomis ar panašiose vietovėse, atsiranda galimybė istoriją patirti ne per formalų minėjimą, o per fizinę pastangą ir buvimą aplinkoje, kuri padeda geriau suvokti to laikotarpio realybę.

    „Žygis leidžia istoriją suprasti per patirtį, kai pasakojimai susiejami su tuo, ką žmogus mato ir išgyvena čia pat“, – teigia iniciatyvos organizatoriai.

    Kuo tai naudinga organizacijoms ir bendruomenėms

    „Samaningi kilometrai“ pristatomas ir kaip komandinio sutelktumo formatas: bendras maršrutas sukuria erdvę pokalbiui, bendram tikslui ir įsimenančiai patirčiai. Tokiose veiklose dažnai nelieka pasyvių stebėtojų – dalyvavimas tampa bendru veiksmu, kuris natūraliai stiprina tarpusavio ryšį.

    Pagrindinė iniciatyvos žinutė išlieka paprasta ir aiški: eidami jų mintomis samanomis ugdome savo pačių sąmoningumą. Norint prisijungti, siūloma pasirinkti vieną iš suplanuotų žygių ir registruotis su savo grupe.

  • Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas „Atgal į mokyklą“ Lietuvoje kasmet sugrąžina diplomatus ir kitus valstybės tarnautojus į klases, kad jie tiesiogiai kalbėtųsi su moksleiviais apie Europos Sąjungą, pilietiškumą ir valstybės ateitį. Iniciatyvą nuo 2013 metais įgyvendina Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis.

    Šio projekto esmė paprasta: vienai pamokai valstybės atstovai tampa lektoriais ir dalijasi praktine patirtimi, kaip veikia ES, ką reiškia būti ES piliečiu ir kokią įtaką sprendimai Briuselyje daro Lietuvai. Tokios pamokos dažnai papildomos diskusijomis apie dezinformaciją, geopolitiką ir kasdienes situacijas, su kuriomis susiduria jauni žmonės.

    Ministro vizitas ir STEAM akcentai

    Gegužės 8 dieną gimnazijoje apsilankė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jį pasitiko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė ir mokinių prezidentas Raigardas Kriugžda, o vizitas prasidėjo nuo pažinties su gimnazijos STEAM centru.

    Ministrui pristatytos laboratorijos ir mokinių atliekami tiriamieji darbai tapo proga aptarti, kaip mokyklose kuriama praktika grįsta ugdymo aplinka. Taip pat kalbėta apie gimnazijos ateities planus ir veiklas, kurios padeda mokiniams lengviau apsispręsti dėl studijų krypčių.

    Diskusija apie ES naudą

    Susitikime aktų salėje ministras bendravo su gimnazistais ir atsakė į mokinių klausimus. Pokalbio centre buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, jos reikšmė šalies saugumui, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, taip pat tai, kaip jaunimas gali įsitraukti į sprendimų priėmimą per mokyklos bendruomenę, savanorystę ar pilietines iniciatyvas.

    Ministras pabrėžė, kad ES parama per pastaruosius dešimtmečius prisidėjo prie spartesnės Lietuvos modernizacijos: infrastruktūros, viešųjų paslaugų, regionų plėtros ir bendro gyvenimo lygio augimo. Kartu akcentuota, kad finansinė parama yra tik viena dalis, o ne mažiau svarbios yra bendros taisyklės, rinkos galimybės ir bendri politiniai sprendimai.

    „Svarbu suprasti, kad narystė ES nėra tik dokumentai ar institucijos, tai yra kasdieniai pasirinkimai ir atsakomybė už bendrą kryptį“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Komandinio darbo ir NATO svarba

    Ministras ragino mokinius ugdytis komandinio darbo įgūdžius, mokėti išklausyti skirtingas nuomones ir priimti atsakingus sprendimus. Pasak jo, būtent šios kompetencijos tampa vis svarbesnės tiek studijose, tiek darbo rinkoje, ypač sparčiai keičiantis technologijoms ir augant DI panaudojimui.

    Atskirai aptarta ir NATO reikšmė Europos saugumui, pabrėžiant, kad saugumas šiandien yra ne vien kariuomenės klausimas, bet ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti informacines manipuliacijas.

    Vizito pabaigoje ministras trumpai pasidalijo asmeniniais pomėgiais, paminėdamas, kad jam patinka skaityti, ypač šnipų romanus, ir keliauti su šeima. Jis pažymėjo, kad darbinėse kelionėse dažnai tenka pamatyti tik oro uostus, viešbučius ir susitikimų vietas, todėl laisvalaikio kelionės leidžia geriau pažinti šalis.

    Mokyklos bendruomenė susitikimą įvardijo kaip svarbią pilietiškumo pamoką, suteikusią progą tiesiogiai pasikalbėti apie Europos Sąjungą, Lietuvos saugumą ir asmeninę jaunosios kartos atsakomybę kuriant valstybės ateitį.

  • Samaningi kilometrai 2026: kur ir kada vyks žygiai Lietuvoje ir užsienyje, kaip registruotis

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga 2026 metais trečią kartą rengia pilietinę iniciatyvą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Organizatoriai kviečia žygiu pagerbti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą ir stiprinti pilietiškumą.

    Šių metų Samaningi kilometrai vyks 2026 metų gegužės 16 dieną. Iniciatyva suplanuota ne tik Lietuvoje, bet ir lietuvių bendruomenėse užsienyje, todėl prie žygių gali prisijungti ir už šalies ribų gyvenantys žmonės.

    Skelbiama, kad numatyti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygiai užsienyje, lietuvių bendruomenėse. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir prasmingai prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo bei visuomenės telkimo.

    Registracija į žygius vyksta internetu, oficialioje iniciatyvos svetainėje. Užsiregistravus dalyviai paprastai gauna aktualią informaciją apie konkretaus žygio starto vietą, laiką, maršrutą, rekomenduojamą pasirengimą ir saugumo taisykles.

    Samaningi kilometrai pastaraisiais metais tampa vienu iš matomiausių KAM ir Lietuvos šaulių sąjungos pilietinio įsitraukimo projektų, orientuotu į visuomenės atsparumo ir bendruomeniškumo stiprinimą. Tokios iniciatyvos Lietuvoje vis dažniau siejamos ir su platesnėmis visuotinės gynybos nuostatomis, kur svarbus vaidmuo tenka piliečių pasirengimui, tarpusavio pasitikėjimui ir atsakomybei.

  • Gegužės 14 dieną vyks Pilietiškumo egzaminas: kas gali dalyvauti ir kaip pasiruošti iš anksto

    Gegužės 14 dieną, minint Pilietinio pasipriešinimo dieną, Lietuvoje trečią kartą vyks nacionalinis žinių patikrinimo konkursas Pilietiškumo egzaminas. Jį organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM.

    Egzaminu siekiama skatinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai, stiprinti pilietiškumo nuostatas ir gilinti istorijos žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad įsitraukti kviečiami visi norintys, o dalyvavimas pritaikytas plačiai auditorijai.

    Pilietiškumo egzaminą bus galima laikyti interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Testą dalyviai galės spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos, todėl laiką pasirinkti bus patogu tiek moksleiviams, tiek dirbantiems žmonėms.

    Norint pasiruošti iš anksto, siūloma prieš egzaminą pasitreniruoti bandomajame teste. Tai padeda susipažinti su klausimų pobūdžiu ir įsivertinti turimas žinias apie pilietinį pasipriešinimą, valstybės gynybos principus bei svarbiausius istorinius kontekstus.

    Registracija į Pilietiškumo egzaminą vykdoma toje pačioje svetainėje, kur bus sprendžiamas ir testas. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir užsiregistruoti iš anksto, kad egzamino dieną liktų tik ramiai prisijungti ir atlikti užduotis.

    Renginys kasmet sulaukia augančio dėmesio, nes visuomenės atsparumo tema tampa vis aktualesnė tiek dėl geopolitinės situacijos regione, tiek dėl informacinių grėsmių ir krizių valdymo poreikio. Tokie žinių patikrinimai prisideda prie praktinio supratimo, kaip veikia valstybės gynyba ir kokį vaidmenį joje turi kiekvienas pilietis.

  • Gegužės 14 dieną Pilietiškumo egzaminas: per 10 min. pasitikrink žinias apie gynybą ir istoriją

    Kas yra Pilietiškumo egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminas trečią kartą kviečia gyventojus pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Iniciatyva siekia paprastai ir suprantamai priminti, ką kiekvienas galime padaryti valstybės saugumui ir atsparumui stiprinti.

    Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbiausia ne formalus įvertinimas, o žinios ir supratimas. Toks formatas leidžia įsitraukti ir tiems, kurie temomis domisi tik epizodiškai, bet nori susidaryti aiškesnį vaizdą.

    Kada vyks ir kaip dalyvauti?

    Pilietiškumo egzaminas vyks gegužės 14 dieną nuo 08:00 iki 18:00 valandos. Dalyvauti galima internetu, iš anksto užsiregistravus oficialioje egzamino svetainėje.

    Egzaminas pritaikytas plačiai auditorijai, todėl tikimasi, kad dalyviai ras klausimų tiek apie istorinius faktus, tiek apie šiandienos saugumo realijas. Tai ypač aktualu didėjant dėmesiui visuotinei gynybai ir visuomenės pasirengimui krizinėms situacijoms.

    Pažymio nebus, bet laukia prizai

    Skirtingai nei mokykliniai ar akademiniai testai, Pilietiškumo egzamine pažymiai nerašomi. Vietoje to dalyvius motyvuoja prizai, o svarbiausia vertė yra galimybė ramiai įsivertinti, kuriose temose dar trūksta aiškumo.

    Organizatoriai ragina egzaminą vertinti kaip progą atnaujinti žinias ir sustiprinti pasitikėjimą savo sprendimais kasdienėse pilietinėse situacijose. Tai gali būti ir paprastas žingsnis pradedant domėtis, kaip veikia valstybės gynyba, ką reiškia visuotinė gynyba ir kokia yra piliečio atsakomybė.