Ne tik alkis: pavojingai krintantis cukrus gali staiga pakeisti žmogaus elgesį

Kodėl taip nutinka?

Gliukozė yra vienas svarbiausių organizmo energijos šaltinių, ypač smegenims, kurios sukaupia jos labai mažai. Kai gliukozės kiekis kraujyje ima kristi, organizmas aktyvina apsauginius mechanizmus ir bando perspėti apie pavojų.

Dažniausiai pasireiškia vadinamieji autonominiai simptomai: drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, nerimas ar staigus alkis. Tačiau hipoglikemija ne visada prasideda nuo gurgiančio pilvo, todėl pirmi požymiai gali būti visiškai netikėti.

Kai trūksta gliukozės smegenims

Didžiausia rizika kyla tuomet, kai gliukozės sumažėja tiek, kad smegenys negauna pakankamai energijos. Tokiu atveju gali pasireikšti neuroglikopeniniai simptomai: sutrikusi koncentracija, dezorientacija, nerišli kalba, koordinacijos problemos.

Žmogus gali elgtis neadekvačiai situacijai, atsakinėti nelogiškai, staiga tapti irzlus ar apatiškas. Aplinkiniams tai kartais primena neurologinį sutrikimą arba apsvaigimą nuo alkoholio, o būtent dėl to reali pagalba gali vėluoti.

„Staigi elgesio ar kalbos kaita ne visada reiškia alkoholį ar psichologinę krizę – tai gali būti pavojingai nukritęs cukraus kiekis“, – pabrėžia medikai, kalbantys apie pirmosios pagalbos svarbą.

Kur riba laikoma pavojinga?

Diabeto priežiūros rekomendacijose hipoglikemija dažniausiai apibrėžiama, kai gliukozė nukrenta žemiau 3,9 mmol/l. Kliniškai reikšminga hipoglikemija laikoma, kai gliukozė nukrenta žemiau 3,0 mmol/l, nes tada ryškėja smegenų funkcijos sutrikimo rizika.

Svarbu tai, kad simptomai ne visiems vienodi ir gali nepasireikšti visi iš karto. Kai kuriems žmonėms pirmas signalas būna ne alkis ar drebulys, o keistas elgesys, nerišli kalba arba staigus pasimetimas.

Kam hipoglikemija gresia dažniausiai?

Dažniausiai hipoglikemija siejama su cukriniu diabetu, ypač gydant insulinu ar kai kuriais gliukozę mažinančiais vaistais. Riziką didina per didelė vaistų dozė, praleistas valgis, netikėtai padidėjęs fizinis krūvis, taip pat alkoholis.

Vis dėlto hipoglikemija gali pasireikšti ir žmonėms, kurie diabetu neserga, pavyzdžiui, esant vadinamajai reaktyviajai hipoglikemijai, kai cukrus sumažėja praėjus kelioms valandoms po valgio. Jei tokie epizodai kartojasi, verta juos aptarti su gydytoju, o ne nurašyti paprastam nuovargiui.

Ką daryti, jei įtariate hipoglikemiją?

Jei žmogus yra sąmoningas ir gali saugiai nuryti, dažnai taikoma praktika yra greitai pasisavinami angliavandeniai, o po maždaug 15 minučių gliukozę rekomenduojama patikrinti pakartotinai. Jei rodikliai išlieka maži, veiksmai kartojami.

Jei žmogus prarado sąmonę, jam prasidėjo traukuliai arba jis negali saugiai ryti, negalima duoti nei maisto, nei gėrimų, nei cukraus dėl užspringimo rizikos. Tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti 112, o jei yra paskirtas gliukagonas ir šalia esantys moka jį panaudoti, galima vadovautis gydytojo instrukcijomis.

Hipoglikemija nėra tik žemas cukrus. Kai gliukozės ima trūkti smegenims, kinta mąstymas, kalba ir elgesys, o delsimas gali baigtis traukuliais, koma ar kitomis pavojingomis komplikacijomis.