Tag: PKP Intercity

  • PKP Intercity vėl dairysis vagonų Vokietijoje: kodėl nauji vėluoja, o naudoti jau veža keleivius

    PKP Intercity vėl dairysis vagonų Vokietijoje: kodėl nauji vėluoja, o naudoti jau veža keleivius

    Lenkijos keleivinių traukinių vežėja PKP Intercity planuoja įsigyti dar vieną partiją naudotų keleivinių vagonų iš Vokietijos. Apie tai bendrovė pranešė patvirtindama, kad domisi Deutsche Bahn pasiūlymu parduoti papildomus vagonus.

    Šįkart kalbama apie 96 naudotus vagonus, kurių konstrukcinis greitis siekia iki 200 kilometrų per valandą. Tarp jų yra ir pirmos klasės kupė tipo, ir atviro salono vagonai, pritaikyti tiek pirmai, tiek antrai klasei.

    Deutsche Bahn nurodo, kad vagonai turi leidimus tarptautiniam eismui ir yra pritaikyti darbui skirtingose elektrifikuotose sistemose. Tokios savybės vežėjui svarbios, nes palengvina eksploataciją maršrutuose, kuriuose kertamos sienos arba naudojama skirtinga infrastruktūra.

    PKP Intercity poreikį didinti parką lemia išaugę keleivių srautai ir intensyvesnis reisų grafikas. Tuo pat metu naujų vagonų tiekimas, užsakytas iš gamintojų, užtrunka, todėl naudoti vagonai tampa greitesniu būdu didinti pasiūlą.

    Praėjusiais metais PKP Intercity iš Deutsche Bahn jau įsigijo 50 naudotų vagonų. Jie į Lenkiją atkeliavo 2026 metų pradžioje, buvo pradėti pritaikymo darbai, o dalis vagonų jau eksploatuojami reguliariuose reisuose.

    Vežėjas anksčiau svarstė ir alternatyvą iš Austrijos, kur buvo siūlomi 1996 metais pagaminti dviaukščiai vagonai, taip pat pritaikyti iki 200 kilometrų per valandą greičiui. Vis dėlto šio sandorio galiausiai atsisakyta, o prioritetu liko vagonai iš Vokietijos.

    Rinkoje naudotų keleivinių vagonų pirkimai dažnai vertinami kaip kompromisas tarp kainos, terminų ir kokybės. PKP Intercity atveju naudoti vagonai sulaukė palankių keleivių vertinimų dėl tylesnės eigos ir komforto, o tai vežėjui suteikia papildomą argumentą plėsti būtent šį sprendimą.

  • „PKP Intercity“ hibridinis „Impuls 3“ jau bandymuose: paaiškėjo, kada veš keleivius

    „PKP Intercity“ hibridinis „Impuls 3“ jau bandymuose: paaiškėjo, kada veš keleivius

    Pirmasis „PKP Intercity“ hibridinis traukinys „Impuls 3“ atvyko į bandymus Lenkijoje ir žengė svarbų žingsnį link reguliarių reisų. Sąstatas pristatytas į bandomąjį geležinkelio ruožą netoli Žmigrodo, kur tikrinami saugos, patikimumo ir dinaminių savybių parametrai.

    Bandymų programa yra būtina, kad traukinys gautų leidimus vežti keleivius viešaisiais maršrutais. Iki važiavimo su keleiviais tikrinami stabdymo, triukšmo, energijos sąnaudų, elektronikos bei ryšio sistemų veikimo režimai, taip pat elgsena skirtingomis apkrovomis.

    „Impuls 3“ išsiskiria dviguba trauka: elektrifikuotuose ruožuose jis gali važiuoti iki 160 kilometrų per valandą greičiu, o ten, kur kontaktinio tinklo nėra, naudojamas vidaus degimo variklis, leidžiantis pasiekti iki 120 kilometrų per valandą. Toks sprendimas laikomas tarpine grandimi ten, kur pilna elektrifikacija dar neįgyvendinta.

    „PKP Intercity“ šiuos traukinius užsakė iš gamintojo „Newag“ pagal 2024 metais pasirašytą sutartį. Bendra 35 hibridinių sąstatų kontrakto vertė siekia apie 770 000 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų pagal pastarųjų metų vidutinius valiutų kursus.

    Vežėjas skelbia, kad pirmuosius hibridinius traukinius planuoja pradėti eksploatuoti 2027 metų pradžioje. Tikslas yra pagerinti susisiekimą tarp mažesnių miestų ir didžiųjų centrų maršrutuose, kuriuose dalis linijų dar nėra elektrifikuota, taip išplečiant tolimųjų reisų pasiekiamumą.

    Planuojama, kad „Impuls 3“ bus pritaikytas šiuolaikiniams kelionės poreikiams: numatytos elektros jungtys ir USB prievadai, kondicionavimas, taip pat patogumai ilgesnėms kelionėms. Sąstate suplanuota 179 sėdimos vietos dviejose klasėse, iš jų 21 pirmojoje klasėje.

    Komforto paketą papildys prekybos automatai su gėrimais ir užkandžiais, staleliai, tylos zona ir sprendimai, skirti geresniam prieinamumui žmonėms su negalia. Tokie elementai tampa nauju standartu Europos tolimojo susisiekimo traukiniuose, nes keleiviai vis dažniau tikisi ne tik greičio, bet ir darbo bei poilsio sąlygų kelyje.

  • „RegioJet“ grįžta į Lenkiją? Vežėjas apsisprendė ir atšaukė visus prašymus dėl maršrutų

    „RegioJet“ grįžta į Lenkiją? Vežėjas apsisprendė ir atšaukė visus prašymus dėl maršrutų

    Čekijos geležinkelių vežėjas „RegioJet“ artimiausiu metu neplanuoja sugrįžti į Lenkijos vidaus rinką. Nors bendrovė buvo pateikusi paraiškas dėl važiavimo keliuose populiariuose maršrutuose, vėliau jų atsisakė ir atšaukė visus prašymus.

    Tokie veiksmai užgesino anksčiau kilusias spėliones, kad nuo naujo traukinių tvarkaraščio, įsigaliosiančio gruodžio mėnesį, geltonieji „RegioJet“ sąstatai vėl važinės Lenkijos miestuose. Vežėjas buvo prašęs galimybių kursuoti, be kita ko, kryptimis į Poznanę, Vroclavą, Ščeciną ir Krokuvą.

    Paraiškų nagrinėjimo procese dalis pageidavimų nebuvo patenkinti, o daliai maršrutų buvo siūlomi mažiau patrauklūs laiko langai. Tokiais atvejais komerciniams reisams tampa sunkiau konkuruoti, nes keleiviai dažniausiai renkasi patogiausią išvykimo laiką ir trumpiausią kelionės trukmę.

    „RegioJet“ sprendimą patvirtino bendrovės atstovas spaudai Lukašas Kubatas, informaciją perduodamas Lenkijos naujienų agentūrai PAP. Tai reiškia, kad bent artimiausioje perspektyvoje bendrovė apsiribos tarptautiniais reisais į Lenkiją, o ne bandys iš naujo įsitvirtinti vidaus maršrutuose.

    „Šiuo metu neplanuojame grįžti į Lenkijos vidaus rinką ir atšaukėme visus pateiktus prašymus“, – sakė Lukašas Kubatas.

    „RegioJet“ Lenkijoje jau buvo bandęs konkuruoti su nacionaliniu vežėju PKP Intercity, tačiau startas nebuvo sklandus. Susidūrus su tvarkaraščių pokyčiais ir maršrutų ribojimais, dalį susidariusių spragų vėliau užpildė PKP Intercity, o „RegioJet“ galiausiai pasitraukė iš vidaus reisų.

    Lenkijos geležinkelių rinka pastaraisiais metais išlieka patraukli, tačiau joje didelę reikšmę turi infrastruktūros valdytojo skiriami pajėgumai ir konkurencingi laiko langai. Be jų net ir stiprią kainodarą siūlantys privatūs vežėjai rizikuoja nesurinkti pakankamo keleivių srauto ir patirti nuostolių.

  • Lenkija ruošia itin greitus traukinius: „PESA“ ir „Hitachi Rail“ jungiasi dėl PKP Intercity konkurso

    Lenkija ruošia itin greitus traukinius: „PESA“ ir „Hitachi Rail“ jungiasi dėl PKP Intercity konkurso

    Lenkijos traukinių gamintoja „PESA Bydgoszcz“ ir tarptautinė geležinkelių technologijų grupė „Hitachi Rail“ paskelbė pradedančios strateginę partnerystę. Pagrindinis tikslas – kartu dalyvauti PKP Intercity planuojamame konkurse dėl didelio greičio geležinkelio traukinių, kurie turėtų tapti vienu ambicingiausių Lenkijos riedmenų atnaujinimo projektų.

    Įmonės pranešė jau pateikusios paraišką dėl dalyvavimo atrankoje, o artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kurie tiekėjai bus pakviesti į tolimesnius etapus. Pagal viešai skelbtą projekto logiką, „Hitachi Rail“ į partnerystę atsineša patirtį didelio greičio traukinių segmente, o „PESA“ siekia sustiprinti kompetencijas ir gamybines galimybes Lenkijoje.

    Gamyba ir priežiūra Lenkijoje

    Skelbiama, kad pirmoji dalis traukinių galėtų būti pagaminta „Hitachi Rail“ gamyklose Italijoje, o vėlesnių sąstatų gamyboje didesnį vaidmenį atliktų „PESA“. Toks modelis dažnas didelio greičio projektams Europoje, kai pirmieji vienetai užtikrina greitesnį įvedimą į rinką, o vėliau didinama vietinė gamyba ir tiekimo grandinės dalis.

    Partnerystės plane numatyta, kad „PESA“ taip pat pretenduotų į traukinių techninės priežiūros vaidmenį Lenkijos teritorijoje. Tai svarbi konkurso dalis, nes didelio greičio riedmenims būtini specializuoti serviso pajėgumai, atsarginių dalių logistika ir gamintojo lygio diagnostika.

    Technologijų perėmimas ir naujos kryptys

    Susitarimas neapsiriboja vien PKP Intercity konkursu. „PESA“ nurodo, kad partnerystė turėtų atverti technologijų perdavimo galimybes, įskaitant aliuminio korpusų technologijas, kurios leidžia mažinti traukinių masę, energijos sąnaudas ir potencialiai eksploatacijos kaštus.

    Taip pat įvardijama kryptis – dviejų aukštų traukinių platformos ir gamyba. Europoje augant keleivių srautams pagrindinėse linijose, didesnės talpos sprendimai tampa vis aktualesni, ypač kai infrastruktūros plėtra ar stočių rekonstrukcijos reikalauja daugiau laiko ir investicijų.

    Konkurencinė kova ir platesni planai

    PKP Intercity pastaraisiais metais aktyviai didina investicijas į riedmenis, o didelio greičio traukinių konkursas laikomas vienu svarbiausių ateinančio dešimtmečio pirkimų. Vietos gamintojams tokie projektai suteikia galimybę pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą, tačiau tai paprastai daroma kartu su patyrusiais tarptautiniais partneriais.

    Rinkoje taip pat kalbama, kad šis konsorciumas galėtų siekti dalyvauti ir kituose Lenkijos planuojamuose didelio greičio traukinių pirkimuose, susijusiuose su naujomis greitojo geležinkelio linijomis. Tai reikštų, kad bendradarbiavimas būtų ilgalaikis ir apimtų ne vieną užsakymą, o platesnį technologinį ir gamybinį perėjimą.

  • Lenkijos „PESA“ jungiasi su „Hitachi Rail“: taikosi į 320 km/h traukinių konkursus

    Lenkijos „PESA“ jungiasi su „Hitachi Rail“: taikosi į 320 km/h traukinių konkursus

    Lenkijos riedmenų gamintoja „PESA Bydgoszcz S.A.“ paskelbė užmezgusi strateginę partnerystę su „Hitachi Rail“. Įmonės ketina veikti konsorciumo principu, o detales žada pristatyti artimiausiomis dienomis per specialią spaudos konferenciją.

    Partnerystės tikslas – sustiprinti pozicijas konkurse dėl itin greitų KDP (aukštojo greičio) traukinių, kurių reikalaujamas greitis siekia ne mažiau kaip 320 km/h. Tokius sąstatus planuoja įsigyti Lenkijos tolimojo susisiekimo operatorius PKP Intercity, o atskirus pirkimus numato ir su nauja infrastruktūra siejami projektai.

    Kodėl reikalingas partneris

    „PESA“ yra vienas didžiausių riedmenų gamintojų Lenkijoje, tačiau aukštojo greičio traukinių segmente kartelė ypač aukšta. Sąstatams, važiuojantiems virš 300 km/h, būtinos ilgametės inžinerinės kompetencijos, bandymų bazė, sertifikavimas ir patikimumo statistika, kurių nauji rinkos dalyviai dažnai neturi.

    Dėl to nacionaliniai gamintojai, siekdami konkuruoti su tarptautiniais koncernais, neretai kuria konsorciumus ir perima technologijas iš patyrusių partnerių. Ankstesnėse diskusijose, kaip nurodoma viešai, tarp galimų „PESA“ partnerių buvo minimas ir „Alstom“, tačiau pasirinktas „Hitachi Rail“.

    Konkurencija Lenkijoje aštrėja

    Lenkijos rinkoje dėl aukštojo greičio traukinių kontraktų ketina varžytis ir kiti vietos žaidėjai. Viešojoje erdvėje minėta, kad „Newag“ buvo siejamas su galimu bendradarbiavimu su „Siemens Mobility“, tačiau tokia kryptis galiausiai nebuvo tęsiama.

    Konkurso grafikai Lenkijoje, remiantis viešai skelbta informacija, buvo koreguojami, todėl gamintojams svarbu suspėti parengti pasiūlymus, techninius sprendinius ir finansavimo modelius. Aukštojo greičio riedmenų pirkimuose vertinama ne tik kaina, bet ir eksploataciniai kaštai, energijos efektyvumas, priežiūros planas bei tiekimo grandinės patikimumas.

    „Hitachi Rail“ patirtis ir kontekstas Europoje

    „Hitachi Rail“ turi patirties aukštojo greičio technologijų srityje, įskaitant dalyvavimą Japonijos greitųjų traukinių ekosistemoje. Būtent patirties faktorius ir galimybė pasiūlyti jau patikrintus sprendimus dažnai tampa lemiami, kai šalys pereina prie 300 km/h ir didesnių greičių standartų.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija daugiau investuoti į geležinkelius, siekiant mažinti taršą ir perkelti dalį kelionių iš aviacijos bei kelių transporto. Dėl to didėja ir aukštojo greičio sąstatų paklausa, o gamintojai stiprina partnerystes, kad užtikrintų technologijų perdavimą ir gamybos pajėgumus.

    Tikėtina, kad „PESA“ ir „Hitachi Rail“ bendradarbiavimo apimtis apims ne vien pačių traukinių platformą, bet ir priežiūros, atsarginių dalių bei aptarnavimo sprendinius, kurie dažnai sudaro didelę ilgalaikių sutarčių vertės dalį. Galutinės sąlygos turėtų paaiškėti po oficialaus pristatymo.

  • Senjorų nuolaidos kelionėms ir nakvynei: kur sutaupyti daugiausia ir ko nepamiršti

    Senjorų nuolaidos kelionėms ir nakvynei: kur sutaupyti daugiausia ir ko nepamiršti

    Senjorai atostogų išlaidas gali sumažinti gana ženkliai, tačiau tik tada, jei prieš pirkdami bilietus ar rezervuodami nakvynę pasitikrina sąlygas. Nuolaidos dažniausiai priklauso nuo amžiaus, pensininko statuso arba konkrečios programos, o taisyklės skiriasi pagal vežėją ir miestą.

    Pastaraisiais metais brangstant transportui ir apgyvendinimui, vyresni keliautojai vis dažniau planuoja iš anksto ir renkasi laiką už piko ribų. Būtent tada atsiranda daugiau komercinių pasiūlymų, o viešajame transporte lengviau pritaikyti amžiaus ar statuso lengvatas.

    Traukiniai: dvi skirtingos logikos

    Didžiausios ir aiškiausios nuolaidos dažnai taikomos kelionėms geležinkeliu. Pavyzdžiui, PKP Intercity siūlo vadinamąjį senjoro bilietą: sulaukus 60 metų suteikiama 30 proc. nuolaida vidaus maršrutams pirmoje ir antroje klasėje, o kelionių skaičius neribojamas.

    Šiuo atveju paprastai pakanka dokumento su nuotrauka, patvirtinančio amžių, todėl pensininko pažymėjimas ne visada būtinas. Tai svarbu, nes dalis keliautojų klaidingai mano, kad be pensininko dokumento jokia nuolaida netaikoma.

    Atskirai galioja įstatyminė 37 proc. lengvata pensininkams ir rentininkams, tačiau ji turi griežtesnes sąlygas. Dažniausiai ji taikoma tik dviem važiavimams per metus, be to, kelionė pirmyn ir atgal skaičiuojama kaip du atskiri važiavimai.

    Regioniniai vežėjai ir autobusai: taisyklės nevienodos

    Trumpesniuose maršrutuose svarbios regioninių vežėjų nuolaidos. Pavyzdžiui, „POLREGIO“ taiko REGIO Senior lengvatą 60 metų ir vyresniems keleiviams, kuri gali mažinti tiek vienkartinių, tiek terminuotų bilietų kainą.

    Kituose regionuose nuolaidų dydis, amžiaus riba ir reikalaujami dokumentai gali skirtis, todėl prieš pirkimą verta patikrinti konkretaus vežėjo tarifus. Praktikoje tai ypač aktualu keliaujant su persėdimais, kai taikomos skirtingos taisyklės skirtinguose tinkluose.

    Tolimojo susisiekimo autobusuose situacija dar mažiau vienoda, nes ne visi vežėjai turi pastovią senjorų tarifų sistemą. Dažnai veikia sezoninės akcijos arba internetinės kainos, kurios gali būti palankesnės už formaliai senjorams skirtą pasiūlymą, jei toks apskritai yra.

    Viešasis transportas miestuose ir nakvynė

    Miesto transporte nuolaidas dažniausiai nustato savivaldybės, todėl vieno visoje šalyje galiojančio modelio nėra. Daugelyje didmiesčių nemokamas važiavimas neretai taikomas nuo 70 metų, o kitur riba gali būti žemesnė, pavyzdžiui, nuo 65 metų.

    60–70 metų žmonėms kai kur siūlomi pigesni senjorų bilietai, metiniai bilietai už mažesnę kainą ar vietinės gyventojo kortelės. Tokie sprendimai labiausiai atsiperka tiems, kurie mieste juda dažnai, ypač kelionėse, kai viešuoju transportu naudojamasi kasdien.

    Nakvynės sektoriuje nuolaidos dažniausiai yra komercinės ir priklauso nuo sezoniškumo bei užimtumo. Daugiausia sutaupyti pavyksta renkantis laiką ne per mokyklines atostogas, užsisakant ilgiau ir iš anksto aiškiai pasitikrinant, ar senjoro nuolaida derinama su kitomis akcijomis.

    Planuojant kelionę svarbiausia nepamiršti vieno principo: transporto ir apgyvendinimo nuolaidos nėra vieninga sistema. Prieš pirkdami bilietą ar rezervuodami kambarį, senjorai turėtų pasitikrinti, ar nuolaida suteikiama pagal amžių, statusą ar programą, ir kokį dokumentą reikės pateikti vietoje.

  • PKP Intercity ruošiasi rekordui: modernizuoti COMBO vagonai jau paruošti išvykti

    PKP Intercity ruošiasi rekordui: modernizuoti COMBO vagonai jau paruošti išvykti

    Lenkijos keleivių vežėja PKP Intercity užbaigė 50 COMBO tipo vagonų modernizacijos priėmimą. Atnaujintos transporto priemonės artimiausiais mėnesiais turėtų sustiprinti sąstatus populiariausiuose maršrutuose, ypač vasaros piko metu.

    Vagonus modernizavo gamintojas „FPS H. Cegielski“, o projektas buvo pradėtas 2024 metais. Vežėjas skaičiuoja, kad atnaujintas parkas padės išlaikyti tvarkaraščių stabilumą ir sumažinti trūkumą, kuris dažniausiai išryškėja augant keleivių srautams.

    Kas pasikeitė po modernizacijos

    Didžiausias techninis pokytis – atnaujinti vagonų važiuoklės mazgai, kurie turi sumažinti triukšmą ir vibracijas, o tai tiesiogiai veikia kelionės komfortą. Kartu atnaujinti ir keleiviams matomiausi sprendimai, tapę standartu naujesniuose sąstatuose.

    COMBO vagonuose įrengta kondicionavimo sistema, elektros lizdai ir USB jungtys, taip pat belaidis internetas. Atnaujinta keleivių informavimo įranga, o dalyje vagonų numatyti automatiniai užkandžių ir gėrimų aparatai.

    Vežėjas pabrėžia ir praktišką sprendimą aktyviai keliaujantiems – vagonuose suplanuotos vietos dviračiams. Tokie vagonai paprastai nukreipiami į maršrutus, kur vasarą išauga kelionių į gamtos ir kurortines kryptis paklausa.

    Rekordinė vasara ir didesni planai

    PKP Intercity šiam vasaros sezonui deklaruoja didesnį reisų intensyvumą – kai kuriomis dienomis planuojama iki 560 reisų. Numatyta, kad sąstatuose bus naudojama apie 1 650 vagonų, o modernizuoti COMBO sudaro 50 vienetų šio bendro skaičiaus.

    Šie atnaujinti vagonai problemos vieni neišsprendžia, tačiau didina lankstumą formuojant ilgesnius sąstatus ir leidžia greičiau keisti riedmenis gedimų ar planinių darbų atvejais. Pastaraisiais metais Lenkijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, keleivių geležinkelio paklausa auga, todėl riedmenų trūkumas tampa vienu didžiausių iššūkių.

    PKP Intercity taip pat yra paskelbusi apie parką papildžiusi naudotais vagonais, įsigytais iš Vokietijos geležinkelių. Tuo pačiu naujų vagonų projektai susiduria su vėlavimais, todėl vežėjai dažnai remiasi modernizacija kaip greičiausiu būdu padidinti pasiūlą per trumpesnį laiką.

    Pagal viešai skelbiamus planus, vežėjas tikisi 2026 metais priartėti prie 100 mln. keleivių ribos. Tokie tikslai reiškia, kad artimiausiais metais svarbiausios kryptys išliks tos pačios: daugiau vietų, patikimesni sąstatai ir baziniai patogumai, kurių keleiviai tikisi net ir vidutinės trukmės kelionėse.

  • Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkijos Centrinio susisiekimo uosto (CPK) projektas plečiamas ne tik oro uosto, bet ir geležinkelių kryptimi. Šalia infrastruktūros planų pradėjo veiklą nauja su CPK susijusi bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri bus atsakinga už greitųjų traukinių parko formavimą ir jo nuomą vežėjams.

    Bendrovė veiks pagal ROSCO modelį, kai riedmenys perkami ir vėliau nuomojami operatoriams, o tai leidžia greičiau atnaujinti parką ir mažinti pradinę finansinę naštą vežėjams. Tokį modelį plačiai naudoja Vakarų Europos rinkos, ypač ten, kur vienu metu atnaujinami dideli traukinių kiekiai.

    „Port Polska.KDP“ tikslas – užsakyti naujus traukinius būsimiems didelio greičio maršrutams ir ekspresiniam susisiekimui su planuojamu oro uostu. Viešojoje erdvėje minima, kad greičiausi sąstatai galėtų viršyti 300 km/h, o svarstymuose figūruoja ir iki 350 km/h greitis.

    Prieš pirkimus bendrovė rinkai išsiuntė RFI paklausimus, kuriais paprastai tikrinamas gamintojų pajėgumas, galimos komplektacijos, tiekimo terminai ir preliminarios kainodaros rėžiai. Tokia praktika dažna prieš didelės vertės konkursus, kai valstybė siekia sumažinti rizikas ir tiksliau suformuoti technines specifikacijas.

    „Norime metų pabaigoje pradėti konkursus abiem riedmenų tipams – didelio greičio ir ekspresiniams“, – sakė Piotras Rachwalskis.

    Lygiagrečiai didelio greičio riedmenų įsigijimo idėją yra skelbęs ir PKP Intercity, o susidomėjimą tokiais projektais paprastai rodo tiek tarptautiniai, tiek vietos gamintojai. Konkurencija šiame segmente Europoje didėja dėl investicijų į geležinkelį, kurios skatinamos ir ES transporto politikos, siekiančios dalį kelionių perkelti nuo kelių ir aviacijos prie mažiau taršaus susisiekimo.

  • Lenkai ruošia 350 km/val. traukinius: „CPK“ užsimojo pirkti iki 60 sąstatų

    Lenkai ruošia 350 km/val. traukinius: „CPK“ užsimojo pirkti iki 60 sąstatų

    Lenkijos Centrinio komunikacijų uosto projektas „CPK“ kartu su naujai kuriamu greitųjų geležinkelių parku ruošiasi vienam ambicingiausių pirkimų regione. Įmonė svarsto įsigyti net kelių dešimčių greitųjų traukinių, kurie teoriškai galėtų pasiekti iki 350 km per valandą greitį.

    Apie planus rinkai jau pateikta užklausa, kuria aiškinamasi, kokius techninius sprendimus galėtų pasiūlyti gamintojai. Toks etapas paprastai reiškia, kad pirkimas artėja prie konkurso, o galutinės specifikacijos dar gali būti tikslinamos pagal realias rinkos galimybes.

    Ko reikalaujama iš traukinių

    Pagal svarstomas sąlygas, vienas traukinio sąstatas neturėtų būti ilgesnis nei 202 metrai, kad durys ir įlaipinimo zonos tilptų į standartinius peronus. Kartu numatoma, kad viename traukinyje turėtų būti ne mažiau kaip 450 keleivių vietų.

    Planuojama, kad 15–20 proc. vietų sudarytų pirmoji klasė. Taip pat keliami reikalavimai pilnavertei maitinimo zonai su virtuve ir maždaug 10–12 sėdimų vietų, kas rodo orientaciją į ilgesnes keliones tarp didžiųjų miestų.

    Numatomi ir patogumai šeimoms bei keliaujantiems su bagažu: vietos tėvams su vaikais prie staliukų, dviračių tvirtinimo sprendimai, tualetas su vystymo stalu ir bent dvi vietos vežimėliams. Tokie elementai vis dažniau įtraukiami į europinių greitųjų traukinių užsakymus, siekiant konkuruoti su skrydžiais ir kelionėmis automobiliu.

    Kiek traukinių ir kada

    „CPK“ traukinių parkui numatoma įsigyti mažiausiai 40 greitųjų traukinių, su galimybe skaičių padidinti iki 60. Skelbiama, kad konkursas galėtų būti paskelbtas dar šiemet, tačiau realūs terminai priklausys nuo finansavimo, techninių sprendimų suderinimo ir infrastruktūros projekto eigos.

    Greitieji sąstatai būtų siejami su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, Lodzę ir atšakas į Poznanę bei Vroclavą, taip suformuojant naują didelio pralaidumo magistralę. Pirmasis etapas numatomas maršrute Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė, o vėlesni etapai turėtų išplėsti tinklą į vakarinę Lenkijos dalį.

    Kodėl 350 km per valandą svarbu

    Europos greitųjų geležinkelių praktikoje 300–320 km per valandą eksploatacinis greitis laikomas standartu, o 350 km per valandą riba dažniau minima kaip technologinė viršūnė, reikalaujanti ypač aukštos kokybės infrastruktūros. Tai reiškia griežtesnius bėgių geometrijos, signalizacijos, energijos tiekimo, triukšmo ir priežiūros reikalavimus.

    Todėl net jei riedmenys būtų parinkti pajėgūs važiuoti 350 km per valandą greičiu, realus greitis atskirose atkarpose priklausytų nuo maršruto projektavimo ir saugos sistemų. Vis dėlto tokia specifikacija leistų Lenkijai ateityje turėti techninę atsargą ir konkuruoti greičiu pagrindiniuose koridoriuose.

    Be greitųjų traukinių, „CPK“ numato įsigyti ir lėtesnių sąstatų, skirtų iki 250 ir iki 200 km per valandą greičiui. Tarp jų minimi ir traukiniai, kurie turėtų aptarnauti susisiekimą su naujuoju oro uostu ir regioniniais maršrutais.

  • „PKP Intercity“ skelbia rekordines atostogas: kasdien žada iki 560 reisų ir naujus maršrutus

    „PKP Intercity“ skelbia rekordines atostogas: kasdien žada iki 560 reisų ir naujus maršrutus

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ skelbia besiruošianti rekordiniam vasaros sezonui ir žada didžiausią traukinių pasiūlą per savo istoriją. Vežėjas nurodo, kad atostogų piko metu kasdien planuoja aptarnauti iki 560 reisų, t. y. maždaug 46 daugiau nei pernai.

    Pasak bendrovės, augantis reisų skaičius yra atsakas į nuosekliai didėjančius keleivių srautus ir sezoniškai išaugusią paklausą. Plėtra taip pat siejama su infrastruktūros ir riedmenų panaudojimu intensyvesniu grafiku, ypač savaitgaliais ir per ilgus šventinius savaitgalius.

    Didžiausias dėmesys šią vasarą skiriamas susisiekimui su Baltijos jūros kurortais. „PKP Intercity“ skaičiuoja, kad į Trimiestį kasdien gali kursuoti iki 114 traukinių, o per ilguosius savaitgalius – iki 122 sąstatų per parą.

    Tarp akcentuojamų naujovių – kai kurių maršrutų išplėtimas greitesniais sąstatais, įskaitant „Pendolino“ tipo traukinius. Vežėjas taip pat pristato naujus tiesioginius reisus, kurie turėtų sutrumpinti persėdimų skaičių ir pagerinti susisiekimą su turistinėmis kryptimis vasaros metu.

    Susisiekimo planuose minimas ir istoriškai svarbus geležinkelio sugrįžimas į Lomžą po maždaug 30 metų pertraukos. Tokių projektų tikslas – atkurti regionų pasiekiamumą geležinkeliu ir nukreipti dalį kelionių nuo kelių transporto į bėgius.

    Tarptautinių kelionių mėgėjams žadamas ir sezoninis susisiekimas su Rijeka Kroatijoje – atnaujinamas „Adriatic Express“ reisas, kuris, vežėjo teigimu, turėtų kursuoti šešis kartus per savaitę. Naujove įvardijamas papildomas vagonas, numatytas keleiviams, vykstantiems į Koperį.

    Šalia tolimojo susisiekimo planų pabrėžiama, kad papildomus reisus vasaros laikotarpiu tradiciškai didina ir regioniniai vežėjai, ypač ten, kur susiformuoja poilsinių kelionių srautai. Tokia praktika leidžia lankstesniu grafiku reaguoti į paklausą ir sumažinti perpildymo riziką piko dienomis.