CP v2

Tag: Policija

  • Aptėškė pėsčiąjį vandeniu iš balos: kada gresia bauda ir net laisvės atėmimas?

    Aptėškė pėsčiąjį vandeniu iš balos: kada gresia bauda ir net laisvės atėmimas?

    Vairuotojas, pervažiavęs per balą ir aptėškęs pėsčiąjį, gali sulaukti ne tik moralinio pasipiktinimo. Nors „už aptaškymą“ atskiros baudos eilutės paprastai nerasite, atsakomybė kyla pagal bendresnes Kelių eismo taisyklių ir administracinės teisės nuostatas.

    Kelių eisme vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį ir vairuoti taip, kad nekeltų pavojaus bei netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Bala tokiu atveju laikoma kliūtimi, todėl, jei įmanoma, vairuotojas turi ją apvažiuoti arba sumažinti greitį, kad vanduo nebūtų taškomas į šalis.

    Jei nustatoma, kad vairuotojas turėjo galimybę pristabdyti ar pakeisti trajektoriją, bet to nepadarė, situacija gali būti vertinama kaip neatsargus ar taisykles pažeidžiantis vairavimas. Tokiais atvejais taikomos administracinės nuobaudos, o jų dydis priklauso nuo aplinkybių ir padarinių.

    Kada atsakomybė tampa rimtesnė?

    Didžiausia problema prasideda tada, kai aptaškymas sukelia pavojų ar realią žalą. Pavyzdžiui, jei pėsčiasis išsigąsta, paslysta, griūva ar netikėtai žengia į važiuojamąją dalį, atsiranda pagrindas kalbėti apie eismo saugumo pažeidimą, sukėlusį pavojų.

    Tokiais atvejais baudos paprastai yra gerokai didesnės, o ginčas gali persikelti į teismą. Teismas vertina tiek patį veiksmą, tiek jo pasekmes, todėl galutinė suma gali išaugti, ypač jei nustatomas akivaizdus neatsargumas.

    Jeigu dėl vairuotojo veiksmų padaroma didesnė turtinė žala arba nustatomas tyčinis elgesys, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Tai aktualu tais atvejais, kai sugadinami brangūs daiktai arba žala vertinama kaip didelės apimties.

    Ką gali prisiteisti nukentėjęs pėsčiasis?

    Nukentėjusysis dažniausiai pirmiausia siekia atlyginti turtinę žalą: sugadintus drabužius, avalynę, telefoną ar kitus daiktus, taip pat valymo išlaidas. Praktikoje svarbu ne tik pats faktas, bet ir žalos dydį pagrindžiantys dokumentai, pavyzdžiui, kvitai ar remonto sąmatos.

    Tokias pretenzijas galima reikšti ir per vairuotojo privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Eismo įvykio metu tretiesiems asmenims padaryta turtinė žala paprastai atlyginama draudiko, tačiau vėliau vairuotojui gali brangti draudimas.

    Jei vairuotojas nuvažiavo iš įvykio vietos, o pėsčiajam buvo padaryta žala, verta kreiptis į policiją. Kuo greičiau surinkti duomenys, tuo didesnė tikimybė nustatyti transporto priemonę ir atsakingą asmenį.

    Kokie įrodymai svarbiausi?

    Ginčuose dėl aptaškymo vien emocijų paprastai nepakanka. Naudingiausi įrodymai yra nuotraukos ar vaizdo įrašai, liudytojų kontaktai, taip pat automobilio valstybinis numeris ir tiksli įvykio vieta bei laikas.

    Žalos dydžiui pagrįsti praverčia drabužių valymo kvitai, sugadinto daikto įsigijimo dokumentai ar remonto sąmata. Jei buvo patirtas sužalojimas, svarbūs ir medicininiai dokumentai, nes jie lemia, kaip bus vertinamos pasekmės.

  • Cofate vienkryptėje gatvėje? Policija gali bausti, bet tik vienu atveju – ką privalo žinoti vairuotojai

    Cofate vienkryptėje gatvėje? Policija gali bausti, bet tik vienu atveju – ką privalo žinoti vairuotojai

    Vienkryptė gatvė pati savaime nereiškia, kad atbuline eiga važiuoti draudžiama. Kelių eismo taisyklėse atbulinės eigos manevrui numatytos bendros sąlygos, o vienkryptis eismas nėra įvardytas kaip absoliutus draudimas.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad vienkryptėje galima „atsitraukti“ kiek tik norisi. Atbulomis leidžiama važiuoti tik tiek, kiek būtina manevrui, nuolat kontroliuojant situaciją ir ne keliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

    Svarbu atskirti du veiksmus: važiavimą atbuline eiga ir apsisukimą. Apsisukti vienkryptėje gatvėje draudžiama, nes tai laikoma manevru, prieštaraujančiu nustatytai eismo krypčiai.

    Kur atbulomis važiuoti draudžiama

    Yra vietų, kur atbulinė eiga draudžiama nepriklausomai nuo to, ar gatvė vienkryptė. Tokiais atvejais pažeidimas fiksuojamas būtent dėl vietos, o ne dėl vienkrypčio eismo.

    Atbulomis negalima važiuoti tuneliuose, ant tiltų ir viadukų, taip pat automagistralėse ir greitkeliuose. Praktikoje tai reiškia, kad praleidus išvažiavimą net ir kelių metrų „grįžimas“ atbulomis tampa šiurkščiu pažeidimu.

    Kada gresia bauda

    Pats teisingai atliktas atbulinės eigos manevras įprastoje vienkryptėje gatvėje nėra automatinis pagrindas skirti baudą. Problemos prasideda tada, kai vairuotojas nevykdo pareigos elgtis ypač atsargiai ir netrukdyti kitiems.

    Bauda gali grėsti, jei atbulomis važiuojama neįsitikinus, kad tai saugu, nepraleidžiami kiti eismo dalyviai, priverčiama kitą vairuotoją staigiai stabdyti, sukeliama grėsmė pėsčiajam ar įvyksta avarinė situacija.

    Atliekant šį manevrą pareiga užtikrinti saugumą tenka būtent tam, kas važiuoja atbulomis. Vairuotojas negali tikėtis, kad kiti sustos vien todėl, jog pamatė atbulinės eigos žibintus.

    Kas svarbu po eismo įvykio

    Jei vienkryptėje gatvėje įvyksta susidūrimas manevruojant atbulomis, kaltė ne visada nustatoma vien pagal faktą, kad automobilis judėjo atgal. Vertinamos visos aplinkybės: automobilių padėtys, matomumas, greitis, vairuotojų veiksmai, liudytojų parodymai ar vaizdo įrašai.

    Dažniausia situacija – vienas automobilis važiuoja leistina kryptimi, o kitas pradeda atbulomis riedėti į jo judėjimo trajektoriją. Tokiu atveju atbulomis važiavusio vairuotojo padėtis paprastai būna sudėtingesnė, nes jis privalo duoti kelią.

    Kita vertus, pirmumas nesuteikia teisės ignoruoti akivaizdaus pavojaus. Jei kitas vairuotojas matė pavojingą manevrą ir, turėdamas realią galimybę sureaguoti, vis tiek pasirinko nerizikingai nesulėtinti ar nepasitraukti, atsakomybė kai kuriais atvejais gali būti vertinama kaip pasidalijama.

  • Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Europos policija stabdo „Oxygen Forensics“ naudojimą: po tyrimo keliose šalyse pradedamos peržiūros

    Kelių Europos valstybių teisėsaugos institucijos pranešė stabdančios arba peržiūrinčios darbą su skaitmeninės kriminalistikos bendrove „Oxygen Forensics“ po žiniasklaidos tyrimo ir JAV teisėsaugos įtarimų dėl galimų nuslėptų ryšių su Rusija. Programinė įranga naudojama iš mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių išgautiems duomenims nuskaityti bei analizuoti ikiteisminiuose tyrimuose.

    Rumunijos Nacionalinis kovos su korupcija direktoratas pradėjo procedūras nutraukti sutartinius įsipareigojimus dėl šio produkto. Institucija nurodė, kad sprendimas priimtas reaguojant į viešai pasirodžiusią informaciją apie programinės įrangos gamintoją, o vidiniai patikrinimai kol kas neparodė požymių, jog anksčiau apdoroti duomenys būtų buvę kompromituoti.

    Kas paskatino sprendimus?

    Viešojoje erdvėje suaktyvėję klausimai kilo po to, kai JAV prokurorai viešai teigė, jog bendrovės kontrolė galėjo būti slepiama, o technologijų kūrimas ir valdymas tęsiamas Rusijoje ir po plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Kartu pabrėžiama, kad patys kaltinimai nereiškia automatinės išvados, jog įrankiuose būtinai buvo kenkėjiško kodo ar jog jis naudotas neleistinai pasiekti klientų sistemas.

    Latvijoje policija paskelbė laikinai sustabdžiusi programos naudojimą, kol įvertins rizikas ir nuspręs dėl tolimesnio taikymo. Jungtinėje Karalystėje Londono Metropoliteno policija taip pat pristabdė naudojimą ir pradėjo išsamų vidinį vertinimą, o nacionalinio lygmens policijos vadovų struktūros paragino kitas pajėgas atlikti analogiškas patikras.

    Ką tai reiškia skaitmeninei kriminalistikai?

    Skaitmeninės kriminalistikos priemonės yra itin jautri grandis, nes jos dažnai dirba su konfiskuotais įrenginiais, asmens duomenimis, tyrimų medžiaga ir kartais įslaptinta informacija. Dėl to viešieji pirkimai ir technologijų pasirinkimas vis dažniau vertinami ne vien per kainos ar funkcionalumo prizmę, bet ir per tiekimo grandinės saugumo, kilmės šalies, valdymo struktūros bei kibernetinių rizikų filtrą.

    Praktikoje tokios peržiūros dažniausiai apima programinės įrangos diegimo architektūrą, atnaujinimų kanalus, licencijavimo modelį, techninės priežiūros prieigas ir tai, ar įrankiai buvo naudojami izoliuotoje aplinkoje. Kai kurios institucijos pabrėžia, kad tokie sprendimai mažina riziką, jog jautrūs duomenys galėtų būti netiesiogiai paveikti per trečiųjų šalių tiekėjus.

    Politinis spaudimas ir tolesni veiksmai

    Situacija sulaukė ir politinių reakcijų Europos Sąjungos lygmeniu, raginant vyriausybes įvertinti, ar nėra sisteminės rizikos, kai jautrioms užduotims naudojamos priemonės, dėl kurių kyla klausimų dėl nuosavybės ar kontrolės skaidrumo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad vieno tiekėjo atvejis gali tapti precedentu griežtesnėms viešųjų pirkimų ir saugumo patikrų taisyklėms.

    Kol kas skirtingos šalys renkasi nevienodą taktiką: vienos sustabdo naudojimą nedelsiant, kitos pradeda etapines peržiūras ir prašo papildomos informacijos iš tiekėjų bei platintojų. Tikėtina, kad artimiausiu metu daugės ir alternatyvų paieškų, ypač ten, kur tokie įrankiai yra kritiškai svarbūs kasdienei tyrimų praktikai.

  • Dominikos merengės žvaigždės žmonos nužudymas: sulaikyti 4 įtariamieji, aiškėja ryšiai su aplinka

    Dominikos merengės žvaigždės žmonos nužudymas: sulaikyti 4 įtariamieji, aiškėja ryšiai su aplinka

    Keturi įtariamieji jau suimti

    Dominikos Respublikos nacionalinė policija pranešė identifikavusi ir sulaikiusi keturis asmenis, įtariamus išpuoliu prieš merengės atlikėjo Gilberto Julián Sarante, geriau žinomo kaip Julián Oro Duro, namus. Per išpuolį žuvo dainininko žmona, 60 metų Zeneida Socorro Castillo, o pats atlikėjas buvo sunkiai sužalotas.

    Pasak pareigūnų, visi keturi įtariamieji šiuo metu yra suimti. Tyrimą kartu tęsia policija ir prokuratūra, siekdamos nustatyti tikslias nusikaltimo aplinkybes, motyvą ir galimus bendrininkus.

    Ryšiai su artima aplinka

    Policija paskelbė sulaikytųjų pavardes ir nurodė, kad jie turėjo darbinių ar pasitikėjimu grįstų ryšių su atlikėjo aplinka. Tarp sulaikytųjų minimi Phillips Michael Tejeda Vásquez, Juan Carlos Hernández García, taip pat du jaunesni įtariamieji, kurių vienam yra 23, kitam 18 metų.

    Pagal pirminę tyrimo informaciją, P. M. Tejeda Vásquez anksčiau dirbo oro kondicionavimo meistru ir atlikdavo privačius darbus atlikėjui priklausančiuose objektuose. Tyrėjai neatmeta, kad būtent jis galėjo susisiekti su kitais įtariamaisiais ir prisidėti prie išpuolio organizavimo.

    Kitas įtariamasis, kaip nurodo pareigūnai, pažinojo šeimą ir dirbo viloje, kurią atlikėjas statė Guerra vietovėje. Policija teigia, kad vienas iš įtariamųjų buvo sulaikytas po aktyvios paieškos, kai ilgiau slapstėsi nuo pareigūnų.

    Kas žinoma apie išpuolį

    Išpuolis, anot tyrėjų, įvyko rugsėjo 21 dieną Santo Domingo Este rajone, kai atlikėjas grįžo į namus. Teigiama, kad užpuolikai surengė pasalą, o prieš tai jo žmona buvo laikoma namuose kelias valandas.

    Pareigūnai skelbia, kad Z. S. Castillo prieš nužudymą patyrė ilgas kankinimo valandas, o nusikaltimo žiaurumas sukrėtė šalį. Tuo metu pats atlikėjas patyrė trauminius galvos sužalojimus ir, pasak pranešimų, vis dar sveiksta.

    Tyrėjai tikrina įtariamųjų tarpusavio ryšius, jų judėjimą prieš nusikaltimą ir po jo, taip pat galimus finansinius ar kitus motyvus. Neatmetama, kad nusikaltimas galėjo būti planuotas pasinaudojant galimybe patekti į privačią erdvę dėl ankstesnių darbinių kontaktų.

    „Dirbame tam, kad būtų atkurta visa įvykių seka ir nustatyta kiekvieno sulaikytojo atsakomybė“, – sakė tyrimui artimas pareigūnas.

    Policija ir prokuratūra pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas tebevyksta, todėl dalis detalių kol kas neatskleidžiama. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kokie konkretūs kaltinimai bus pareikšti sulaikytiesiems ir kokios bus tolesnės procesinės priemonės.

  • Sustojote degalinėje ir išsisukote? Ką iš tiesų fiksuoja vidutinio greičio kontrolė

    Sustojote degalinėje ir išsisukote? Ką iš tiesų fiksuoja vidutinio greičio kontrolė

    Kaip veikia vidutinio greičio kontrolė

    Vidutinio greičio kontrolė skaičiuoja ne momentinį, o vidutinį automobilio greitį konkrečiame kelio ruože. Sistema užfiksuoja valstybinį numerį įvažiavimo taške, tikslų laiką ir tuos pačius duomenis pakartoja išvažiavimo taške.

    Tuomet programa apskaičiuoja, per kiek laiko įveiktas atstumas tarp dviejų kamerų, ir palygina rezultatą su leistinu greičiu. Įraše paprastai matomi kontrolės ruožo duomenys, data ir naudojamo įrenginio identifikacija.

    Ar sustojimas degalinėje gali „išgelbėti“?

    Sustojimas degalinėje, poilsio aikštelėje ar MOP gali sumažinti vidutinį greitį, jeigu sustojimas įvyksta tarp pirmosios ir paskutinės kameros. Kuo ilgiau automobilis užtrunka šiame ruože, tuo mažesnė gaunama vidutinio greičio reikšmė.

    Paprastas pavyzdys: jei kontrolės ruožas yra 20 kilometrų, o leistinas greitis 100 kilometrų per valandą, taisyklingai jį įveikti reikėtų mažiausiai apie 12 minučių. Jei automobilis atvažiuoja greičiau, kelių minučių sustojimas gali „pratęsti“ laiką ir sumažinti vidurkį iki leistino.

    Tačiau svarbiausia sąlyga išlieka ta pati: sustojimas turi būti atliktas tarp dviejų fiksavimo taškų, o ne po to, kai pravažiuota paskutinė kamera. Jei išvažiavimo kamera jau užfiksavo automobilį, vėlesnis sustojimas rezultato nebepakeis.

    Dažniausios vairuotojų klaidos

    Vairuotojai neretai mano, kad užtenka vien tik nusukti į degalinę ir matavimas bus nutrauktas ar pradėtas iš naujo. Taip nėra: vidutinio greičio kontrolė vertina visą laiką tarp pirmojo ir antrojo užfiksavimo, o nusukimas savaime sistemos „neanuliuoja“.

    Dar viena klaida yra per trumpas sustojimas. Jei iki išvažiavimo kameros likęs laikas per mažas, vienos ar dviejų minučių pauzė gali nekompensuoti anksčiau susidariusio per didelio vidurkio, ypač trumpuose ruožuose.

    Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kelias gali būti suskirstytas į kelis atskirai kontroliuojamus ruožus. Tokiu atveju sustojimas po pirmojo ruožo pabaigos nepakeis jau apskaičiuoto rezultato, o toliau prasidės naujas, atskiras skaičiavimas.

    Ką dar svarbu žinoti apie kontrolę

    Net jei sustojimas sumažina vidutinį greitį ir leidžia išvengti baudos už šio tipo pažeidimą, tai nereiškia, kad vairuotojas apskritai išvengs atsakomybės. Greitis gali būti užfiksuotas ir kitais būdais, pavyzdžiui, policijos ekipažo ar įprasto momentinio matuoklio.

    Praktikoje skiriasi ir pradžios bei pabaigos žymėjimas kelio ženklais, todėl vien degalinės matymas šalia kelio dar nereiškia, kad ji tikrai yra tarp dviejų kamerų. Patikimiausia taisyklė lieka paprasta: vidutinio greičio kontrolė skirta tam, kad vairuotojai visą ruožą važiuotų pagal taisykles, o ne ieškotų paskutinės minutės „spragų“.

  • Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmokai išėjo į gatves: ką policija liepė prisiminti visiems

    Kelias į mokyklą pirmokui dažnai tampa pirmąja savarankiškumo pamoka, kurioje klaidos gali kainuoti brangiai. Todėl rugsėjo dienomis Vilniaus rajone esančios Kalvelių „Aušros“ gimnazijos pirmos klasės mokiniai dalyvavo dviejų dienų veiklose, skirtose saugiam elgesiui kelyje.

    Programa buvo sudėliota taip, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir iš karto jas pritaikytų. Švietimas ankstyvame amžiuje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti rizikingą elgesį kelyje, ypač kai vaikai pradeda dažniau judėti be suaugusiųjų palydos.

    Susitikimas su policija

    Pirmąją dieną pirmokai susitiko su policijos pareigūnėmis, kurios priminė esmines taisykles pėstiesiems: sustoti prieš važiuojamąją dalį, apsidairyti į abi puses, įvertinti automobilių greitį ir vairuotojų ketinimus. Vaikams akcentuota, kad net ir perėjoje būtina įsitikinti, jog transporto priemonės tikrai sustoja.

    „Kelyje svarbiausia neskubėti ir visada galvoti vienu žingsniu į priekį: ar vairuotojas mane mato ir ar aš pats elgiuosi taip, kad būčiau saugus“, – sakė policijos pareigūnė.

    Kad mokiniai būtų geriau matomi, kiekvienam įteiktas atšvaitas. Specialistai nuolat pabrėžia, kad tamsiuoju paros metu matomumas yra kritinis veiksnys: tinkamai nešiojamas atšvaitas leidžia vairuotojui pėsčiąjį pastebėti gerokai anksčiau nei be jo.

    Nuo teorijos prie praktikos

    Antrąją dieną veiklos tęsėsi klasėje, kur mokiniai kartojo šviesoforo signalus, kelio ženklų prasmę, pėsčiųjų perėjos taisykles ir atšvaitų naudojimą. Žinios įtvirtintos atliekant užduotis sąsiuvinyje „Mokausi būti saugus“, kuris padeda vaikams mokytis per situacijas ir pavyzdžius.

    Vėliau laukė praktinė dalis lauke: prie pėsčiųjų perėjos vaikai mokėsi sustoti, apsidairyti, įvertinti eismo situaciją ir tik įsitikinę, kad saugu, pereiti gatvę. Tokios pratybos ypač svarbios, nes reali aplinka skiriasi nuo teorinių pavyzdžių klasėje: čia veikia triukšmas, skuba, kelių transporto priemonių srautai ir įvairūs dėmesį blaškantys veiksniai.

    „Kai vaikai patys atlieka veiksmų seką prie perėjos, taisyklės tampa ne tekstu, o įpročiu“, – sakė pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Ana Kairienė.

    Gimnazija pabrėžia, kad tokios veiklos yra svarbūs žingsniai į didesnį mokinių savarankiškumą ir atsakingą elgesį kasdienėje kelionėje į mokyklą. Pedagogai kviečia ir tėvus nuosekliai kartoti tą pačią veiksmų seką pakeliui, nes vaikams labiausiai padeda vienodos taisyklės namuose ir mokykloje.

  • Viršijote greitį 10 km/h? Štai kada policija įspėja, o kada skiria baudą

    Viršijote greitį 10 km/h? Štai kada policija įspėja, o kada skiria baudą

    Net ir nedidelis greičio viršijimas laikomas pažeidimu: kelių eismo taisyklės nenumato „nemokamos“ kelių kilometrų per valandą ribos. Praktikoje sprendimas, ar vairuotojas bus tik įspėtas, ar gaus baudą, dažnai priklauso nuo situacijos ir pareigūno vertinimo.

    Įspėjimas dažniau taikomas tada, kai pažeidimas minimalus, eismo sąlygos saugios, o vairuotojas neturi dažnų nusižengimų istorijos. Vis dėlto tai nėra garantija: net ir viršijus greitį mažiau nei 10 km/h galima sulaukti baudos, ypač jei pažeidimas padarytas rizikingoje vietoje ar esant intensyviam eismui.

    Kada greitį viršyti galima?

    Vienintelė reali išimtis siejama su būtinuoju reikalingumu, pavyzdžiui, kai vežamas žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus, ir būtina skubi pagalba. Tačiau net ir tokiu atveju vėliau vertinama, ar greitis buvo viršytas proporcingai ir ar tikrai nebuvo kitos išeities.

    „Būtinasis reikalingumas nereiškia, kad galima važiuoti bet kaip: kiekvieną situaciją pareigūnai ar teismas vertina individualiai“, – sako kelių eismo saugos ekspertai.

    Matavimo paklaidos ir spidometro „melas“

    Greičio matuokliai turi leistiną matavimo paklaidą: įprastai ji siejama su keliais kilometrais per valandą, o didesniu greičiu gali būti taikoma procentinė paklaida. Dėl to ribinėse situacijose įmanoma, kad vairuotojas realiai važiavo kiek lėčiau, nei parodė prietaisas, tačiau pažeidimas vis tiek užfiksuotas pagal matavimo rezultatą.

    Prie to prisideda ir automobilių spidometrai, kurie pagal techninius reikalavimus neturi rodyti mažesnio greičio nei tikrasis, todėl dažnai rodo šiek tiek daugiau. Dėl šios priežasties vairuotojui gali atrodyti, kad važiuoja „ant ribos“, o realus greitis gali būti keliais kilometrais per valandą mažesnis.

    Fotoradarai ir policijos matuokliai

    Stacionarūs greičio matuokliai, priklausomai nuo sistemos nustatymų, dalies nedidelių viršijimų gali nefiksuoti. Tuo metu policijos naudojami rankiniai matuokliai ar vaizdo registratoriai paprastai remiasi leistina prietaisų paklaida, todėl bauda gali būti skiriama ir už labai nedidelį viršijimą.

    Didėjant viršytam greičiui, paprastai auga ir atsakomybė: prie baudos prisideda ir baudos taškai, o už didelius viršijimus gali grėsti ir teisės vairuoti atėmimas. Dėl to specialistai pabrėžia, kad saugiausia strategija mieste ir prie pavojingų ruožų yra išlaikyti aiškią „atsargą“ ir nevažiuoti pagal maksimalų leistiną limitą.

  • Du automobiliai vienu metu važiavo atbulomis ir susidūrė: kas kaltas ir kada draudimas moka mažiau?

    Du automobiliai vienu metu važiavo atbulomis ir susidūrė: kas kaltas ir kada draudimas moka mažiau?

    Susidūrimas, kai du automobiliai vienu metu važiuoja atbulomis ir kliudo vienas kitą, dažnai baigiasi abiejų vairuotojų atsakomybe. Taip yra todėl, kad važiuojant atbulomis kiekvienas vairuotojas privalo elgtis ypač atsargiai, stebėti aplinką ir įsitikinti, jog manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

    Lietuvos Kelių eismo taisyklės numato, kad prieš pradėdamas važiuoti atbulomis vairuotojas turi įsitikinti, kad tai saugu, o manevro metu privalo nuolat kontroliuoti situaciją. Jei abu automobiliai vienu metu riedėjo atgal ir įvyko smūgis, praktiškai laikoma, kad abu vairuotojai neįvykdė pareigos užtikrinti saugų manevrą.

    Vis dėlto yra situacijų, kai kaltė gali tekti vienam vairuotojui. Pavyzdžiui, jeigu vienas vairuotojas pastebėjo pavojų, sustojo ir nebejudėjo, o kitas toliau važiavo atbulomis ir trenkėsi, atsakomybė gali būti priskirta tam, kuris tęsė manevrą.

    Tokį scenarijų įrodyti dažnai būna sudėtinga, ypač jei nėra liudytojų ar vaizdo įrašo. Dėl to svarbų vaidmenį gali turėti automobilio vaizdo registratorius, parkingo stebėjimo kameros, taip pat smūgio pobūdis, stabdymo žymės ir automobilių padėtys po įvykio.

    Jeigu per avariją niekas nenukentėjo, vairuotojai blaivūs ir turi galiojančius dokumentus, dažnai galima apsieiti be policijos ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tokiu atveju vienas vairuotojas gali prisiimti atsakomybę, o dokumentas tampa pagrindu draudikui administruoti žalą ir skaičiuoti išmoką.

    Kai susitarti nepavyksta arba kyla ginčas dėl kaltės, į įvykio vietą kviečiama policija, kuri nustato aplinkybes. Jei pripažįstama abipusė kaltė, draudimo išmoka praktikoje gali būti mažinama, o dalis vairuotojų draudimo istorijos nuolaidų ateityje gali sumažėti.

    Ekspertai vairuotojams primena, kad atbulinės eigos manevrai yra vieni rizikingiausių, ypač ankštose aikštelėse prie prekybos centrų ir daugiabučių. Prieš pradedant judėti verta neskubėti, apžvelgti akląsias zonas, o jei matomumas ribotas, saugiau paprašyti keleivio padėti arba pasirinkti kitą išvažiavimo trajektoriją.

  • Vokietijoje paviešinta pareigūnų kamera: sulaikymas su ginklais ir 160 galimų taikinių sąrašas

    Vokietijoje paviešinta pareigūnų kamera: sulaikymas su ginklais ir 160 galimų taikinių sąrašas

    Vaizdo įrašas iš sulaikymo

    Kelno policija paviešino pareigūno kūno kameros vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 48 metų įtariamo elektros infrastruktūros sabotažo vykdytojo Danielio V. sulaikymas. Įraše matyti, kaip įtariamasis guli veidu į žemę, o prie jo artėjantys pareigūnai laiko ištrauktus ginklus.

    Vaizdo medžiagoje pareigūnai vyrą surakina antrankiais ir palydi iki policijos automobilio. Taip pat užfiksuota palapinė, kurioje, kaip įtariama, Danielis V. galėjo būti apsistojęs.

    Naujos detalės apie tyrimą

    Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas žemės parlamento vidaus reikalų komitete pranešė, kad tyrėjai nustatė papildomų galimų nusikaltimo vietų. Pasak jo, jos gali būti ne tik Šiaurės Reino-Vestfalijoje, bet ir kitose Vokietijos žemėse bei kaimyninėse valstybėse.

    Ministro teigimu, vien Šiaurės Reino-Vestfalijoje iki šiol rasta daugiau nei 40 įrenginių, kurie esą galėjo būti skirti laidžiai medžiagai iššauti į elektros linijas prie pastočių. Tyrėjai vertina, kad taip galėjo būti siekiama sukelti trumpuosius jungimus ir elektros tiekimo sutrikimus.

    „Sulaikėme įtariamąjį, ir tikėtina, kad taip užkirtome kelią visai serijai galimų išpuolių“, – sakė Herbertas Reulas.

    Kas žinoma apie įtariamąjį

    Vyras, kurio kelias dienas ieškota, buvo sulaikytas antradienį netoli Vaisveilerio elektrinės, prie Acheno. Skelbiama, kad sulaikymas galėjo įvykti per eismo patikrinimą.

    Tyrėjai teigia gavę reikšmingų užuominų iš įtariamojo automobilio, kuris buvo konfiskuotas. Pasak Herberto Reulo, transporto priemonėje rastas užrašų sąsiuvinis su ranka rašytais įrašais apie daugiau nei 150 galimų sabotažo taikinių, o vėliau įvardyta ir daugiau nei 160 žinomų ar galimų objektų.

    Ministro pateikta informacija rodo, kad dalis vietų jau patikrintos. Taip pat skelbiama, kad po sulaikymo įtariamasis nurodė septynias vietas, kur esą buvo įrengęs slėptuves su iš anksto paruoštomis priemonėmis.

    Byla perėjo federaliniams prokurorams

    Federalinė prokuratūra perėmė tyrimą, nurodydama ypatingą bylos svarbą. Tyrėjai aiškinasi, ar įtariamasis sabotažo veiksmais galėjo kėsintis į konstitucinę santvarką ir ar jo veiksmai atitinka sunkesnių nusikaltimų požymius.

    Dėl rasto įrenginių skaičiaus taip pat vertinama, ar Danielis V. galėjo veikti vienas. Herbertas Reulas komitete teigė, kad svarstoma ir užsienio valstybės įtakos ar pavedimo versija, tačiau šiuo metu tam esą nėra įrodymų.

    „Tyrimas vyksta visu greičiu“, – sakė Herbertas Reulas.

    Pastarosiomis dienomis tyrėjai nagrinėjo kelis įtariamus išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą Šiaurės Reino-Vestfalijoje ir Brandenburge. Pranešta, kad kai kur galėjo būti naudojami savadarbiai įrenginiai, tačiau didelių elektros tiekimo sutrikimų nefiksuota.

    Taip pat pasirodė laiškai, kuriuose nežinomas autorius prisiėmė atsakomybę už incidentus prie įvairių elektrinių objektų. Vis dėlto dalis pareigūnų ragina neskubėti su išvadomis, nes tiek metodas, tiek prisipažinimo laiškų turinys vertinami kaip neįprasti.

  • Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasuose įspėjo apie femicido riziką: kokie ženklai rodo, kad smurtas artėja prie tragedijos

    Zarasų rajono savivaldybėje vykusi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos diskusija parodė, kad smurtas šeimoje dažnai nėra vienkartinis konfliktas. Specialistai akcentavo sisteminį smurtą, kai kontrolė ir bauginimas pamažu apima vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių.

    Posėdyje dalyvavo savivaldybės, policijos, vaiko teisių, probacijos, socialinių paslaugų, švietimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat įžvalgomis dalijosi specializuotos kompleksinės pagalbos centro komanda, dirbanti Anykščių, Zarasų ir Visagino savivaldybėse.

    Pagalba regionuose turi būti pasiekiama

    Specializuotos kompleksinės pagalbos centro atstovė Regina Jacikienė pabrėžė, kad regionuose itin svarbu išlaikyti pagalbą kuo arčiau žmogaus. Vyresniems ar atokiau gyvenantiems žmonėms kelionė į kitą miestą gali tapti realia kliūtimi ieškant teisinės, psichologinės ar socialinės pagalbos.

    Centro specialistai dažniausiai informaciją apie smurto atvejį gauna iš policijos, tačiau kreiptis galima ir savarankiškai. Nukentėjusiesiems suteikiamos konsultacijos, padedama susigaudyti, kokias paslaugas konkrečioje savivaldybėje galima gauti ir kokie sprendimai realiai įgyvendinami čia ir dabar.

    Smurtas prasideda ne nuo smūgio

    Psichologės Vida Krasauskienė ir Laima Milovančevičė atkreipė dėmesį, kad psichologinis smurtas ilgai gali likti nepastebėtas. Jis neretai prasideda nuo pavydo, menkinimo, nuolatinės kritikos, reikalavimo atsiskaityti, kur ir su kuo žmogus buvo.

    Vėliau kontrolė gali virsti ryšių su artimaisiais ribojimu, spaudimu atsisakyti darbo, finansų ir sprendimų kontrolės perėmimu. Tokiose situacijose svarbu vertinti ne atskirą epizodą, o visą smurto istoriją ir tai, kaip ji eskaluojasi.

    Diskusijoje akcentuota, kad klausimas, kodėl žmogus neišeina, dažnai supaprastina problemą. Išėjimui reikalingos realios sąlygos, tokios kaip saugi vieta gyventi, pajamos, vaikų priežiūra, transportas, teisinė pagalba ir patikimas palaikymo tinklas.

    Femicidas dažniausiai turi įspėjimų

    Komisijos narė, teisininkė konsultantė Mėta Paulauskė pristatė femicido sąvoką ir pabrėžė, kad tokie nužudymai dažniausiai nėra netikėti. Iki tragedijos neretai eina kontrolė, izoliavimas, grasinimai, fizinio smurto sunkėjimas, sisteminis persekiojimas, o ypač pavojingas gali būti laikotarpis po santykių nutraukimo.

    „Užuot klausę, kodėl ji neišėjo, turėtume klausti, kaip užtikrinti, kad išėjusi ji liktų gyva ir saugi“, – sakė M. Paulauskė.

    Posėdyje aptarta, kad didelės rizikos signalai dažnai kartojasi ir stiprėja. Tarp jų minimi grasinimai nužudyti ar nusižudyti, smaugimas, įkyrus sekimas, laukimas prie namų ar darbovietės, ginklo turėjimas ar demonstravimas, taip pat pasikartojantys apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimai.

    Pasak dalyvių, institucijoms svarbu neapsiriboti vieno įvykio fiksavimu, o sutelkti dėmesį į visą situacijos dinamiką. Tarp priemonių, kurios gali sustiprinti prevenciją, įvardytas nuoseklesnis mirtino smurto rizikos vertinimas, aiškesni bendri saugumo planai ir griežtesnis reagavimas į persekiojimą.

    Posėdyje priminta, kad smurtas nėra susijęs tik su socialine atskirtimi ar priklausomybėmis. Smurtą patiria ir dirbantys, išsilavinę, visuomenėje gerai vertinami žmonės, tačiau jie dažniau vengia viešumo ir pagalbos ieško tyliai, todėl tikrasis mastas gali būti didesnis nei matomas iš policijos iškvietimų.

    Taip pat pažymėta, kad pagalbos gali prireikti ir vyrams, tačiau stereotipai apie pažeidžiamumo slėpimą neretai trukdo kreiptis. Mažose bendruomenėse ypač svarbus konfidencialumas, nes baimė būti atpažintam ar apkalbėtam gali sulaikyti nuo sprendimo ieškoti pagalbos.

    Komisija aptarė ir darbą su smurtaujantys asmenimis, nes be elgesio keitimo vien draudimais problemos neišspręsi. Praktika rodo, kad į smurtinio elgesio keitimo programas savanoriškai kreipiamasi retai, o didesnis įsitraukimas atsiranda tuomet, kai tai tampa teisinio proceso ar probacijos dalimi.

    Diskusijoje pabrėžta, kad pokyčiai įmanomi tik prisiėmus atsakomybę už smurtą ir dirbant ilgą laiką, mokantis atpažinti emocijas bei valdyti elgesį. Nukentėjusiojo kaltinimas ar atsakomybės perkėlimas aukai buvo įvardyti kaip vieni pavojingiausių mitų, stabdančių pagalbą.

    Kalbėta ir apie prevencijos priemones jaunimui, nes kontrolės požymiai santykiuose vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę. Specialistai akcentavo, kad telefono tikrinimas, draudimas bendrauti su draugais, pavydas ir nuolatinė partnerio kontrolė nėra meilės įrodymas, o galimas smurto pradžios signalas.

    Posėdžio dalyviai sutarė, kad veiksminga prevencija neįmanoma be tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Savivaldybės, policijos, vaiko teisių, socialinių paslaugų, švietimo, probacijos ir pagalbą teikiančių organizacijų susikalbėjimas tiesiogiai lemia, ar žmogus laiku gaus realią apsaugą.

    Esant tiesioginiam pavojui sveikatai ar gyvybei būtina skambinti numeriu 112.