Tag: Policija

  • 70-metis Krokuvos išpuolio liudininkas atskleidė tapatybę: numetė ramentus ir stabdė kraujavimą

    Per šaudynes Krokuvoje 70-metis vyras, paprastai vaikštantis su ortopediniais ramentais, vietoj to, kad spruktų, puolė padėti sužeistiesiems ir plikomis rankomis stabdė kraujavimą policininkui.

    Jo veiksmai buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose, kurie greitai paplito internete, o pats vyras kurį laiką liko nežinomas. Galiausiai jis nusprendė viešai prisistatyti ir nutraukti spėliones.

    Kaip pasakojo Patrickas, jis stovėjo tramvajaus stotelėje Dietla ir Stradomskos gatvių sankryžoje, kai išgirdo garsų trenksmą. Iš pradžių manė, kad tai fejerverkai ar filmavimo aikštelė, tačiau netrukus tapo aišku, kad vyksta tikros šaudynės.

    Per susišaudymą buvo sužeisti policijos pareigūnai, bandę sulaikyti ginkluotą užpuoliką. Pamatęs ant asfalto gulintį sužeistą pareigūną, senjoras ignoravo savo sveikatos problemas, paliko ramentus ir perėjo gatvę jam padėti.

    Kaip Patrickas teikė pirmąją pagalbą

    Pirmasis pareigūnas, prie kurio jis pribėgo, buvo 24 metų Jakubas Kulikas. Patrickas nežinojo nei sužeidimo sunkumo, nei ar pavojus jau pašalintas, tačiau suprato, kad pagalbos reikia nedelsiant.

    Stabdyti kraujavimą trukdė pareigūno ekipuotė ir uniforma, bet senjorui pavyko rasti žaizdą. Neturėdamas nei vaistinėlės, nei medicininių priemonių, jis ėmė stipriai spausti šautinę žaizdą.

    „Pamačiau, kad kraujas veržiasi iš viršutinės krūtinės dalies, todėl instinktyviai pradėjau jį stabdyti“, – sakė jis interviu leidiniui „Gość Niedzielny“.

    Kraujavimui stabdyti Patrickas pasitelkė savo rankas ir šaliką, kurį jam padavė šalia buvusi moteris. Netrukus į įvykio vietą atvyko Krokuvos universiteto ligoninės medikai – profesorius Michałas Pędziwiatras ir gydytojas Mateuszas Wierdakas, perėmę sužeistųjų priežiūrą.

    Pagalba suteikta ir užpuolikui

    Patricko vaidmuo tuo nesibaigė – jis teigė nusprendęs suteikti pirmąją pagalbą ir sužeistam užpuolikui. Pasiekti jo žaizdą taip pat buvo sudėtinga dėl dėvimos neperšaunamos liemenės ir taktinės įrangos.

    Galiausiai senjoras aptiko šautinę žaizdą vyro dešinėje kojoje ir ėmė ją spausti, kad sumažintų kraujo netekimą. Šalia gulėjo dėtuvių su šoviniais – pasak jo, jų buvo apie dešimt, ir jis jas patraukė toliau.

    Kai vėjas pradėjo kilnoti termoizoliacinę plėvelę, kuria buvo uždengtas sužeistasis, Patrickas ją prilaikė savo ortopediniais ramentais. Jis pabrėžė, kad tuo metu nevertino, kam padeda – tiesiog reagavo į šalia gulėjusio sužeisto žmogaus būklę.

    Senjoras pats prisistatė viešai

    Internete plintant vaizdo įrašams, žmonės bandė išsiaiškinti, kas yra ramus, su ramentais vaikštantis vyras, kuris nepabijojo įžengti į pavojingą zoną. Atsakymas paaiškėjo po pokalbio su pačiu senjoru.

    „Viskas jau aišku. Tai aš“, – sakė 70-metis, nusprendęs atskleisti savo tapatybę.

    Patrickas tvirtino, kad lemiamomis minutėmis jam padėjo tikėjimas ir vidinis susitelkimas, nors artimiesiems jo sprendimas rizikuoti savo gyvybe iš pradžių atrodė sunkiai suprantamas. Pats vyras aiškino paprastai: šalia buvo žmonių, kuriems reikėjo skubios pagalbos.

  • Lenkijoje pabėgo servalas iš Afrikos: gyventojų prašoma būti atsargiems

    Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, Svečės apskrityje iš privačios valdos pabėgo egzotinis katinas – savaninis servalas, vardu Simba. Gyvūnas dingo pirmadienį, lapkričio 9 dieną.

    Apie šį atvejį pranešama kaip apie dar vieną incidentą, kai nelaisvėje laikomas egzotinis gyvūnas atsiduria laisvėje. Servalas – laukinis Afrikos plėšrūnas, išoriškai primenantis didelį katiną su ilgomis kojomis ir dėmėtu kailiu.

    Simba savininkė tikina, kad gyvūnas esą ramus ir žmonėms pavojaus nekelia. Vis dėlto policija ragina gyventojus neatsipalaiduoti – net ir prijaukintas servalas gali elgtis nenuspėjamai.

    Gyventojų prašoma būti atsargiems ir, pastebėjus panašų gyvūną, nebandyti jo gaudyti patiems. Tokiose situacijose saugiausia laikytis atstumo ir kreiptis į atsakingas tarnybas.

    Policija įspėja dėl nenuspėjamo elgesio

    Policijos pareigūnai pabrėžia, kad laukinis gyvūnas, net jei augintas namuose, patyręs stresą gali reaguoti agresyviai arba bandyti gintis. Todėl žmonėms rekomenduojama vengti kontakto ir nesiartinti.

    Taip pat primenama, kad panašūs gyvūnai, patekę į laisvę, gali slėptis krūmynuose, miško pakraščiuose ar prie sodybų, ypač jei ieško maisto ar saugios vietos.

    Kaip gali atrodyti servalas

    Savaninis servalas paprastai išsiskiria dėmėtu kailiu, didelėmis ausimis ir ilgesnėmis kojomis nei naminių kačių. Nors iš pirmo žvilgsnio gali priminti egzotišką augintinį, tai vis tiek laukinis plėšrūnas.

    Gyventojai raginami bet kokią informaciją apie pastebėtą gyvūną perduoti pareigūnams, o patiems laikytis saugaus atstumo.

  • Vyras po išpuolio Krokuvoje internete grasino naujomis žudynėmis – jo ieškojo policija

    Po išpuolio Krokuvoje internete pasirodė grasinimai, kad „kruvinos akcijos“ esą tik prasideda. Šių žinučių autorius – 30-metis Koszalino gyventojas, kurio įrašai sukėlė rimtą teisėsaugos reakciją.

    Kaip rašoma, grasinimai internete išplito jau kitą dieną po lapkričio 7-ąją įvykusios tragedijos. Juose buvo teigiama, kad užpuolikas iš Krokuvos neva priklausė apmokytai smogikų grupei, kuri planuoja tolesnius išpuolius.

    Tokia informacija oficialiai nebuvo pateikta kaip patvirtintas faktas – ji nurodoma kaip internete pasklidę teiginiai. Vis dėlto pats grasinimų pobūdis buvo pakankamas, kad situacija atkreiptų policijos dėmesį.

    Tekste teigiama, kad minėta istorija „pastatė ant kojų“ policiją: pareigūnai ėmėsi veiksmų dėl internete skleistų grasinimų ir jų autoriaus – 30-mečio iš Koszalino.

    Grasinimai pasirodė po lapkričio 7-osios tragedijos

    Nurodoma, kad grasinančios žinutės pasirodė praėjus dienai po įvykių Krokuvoje. Jose buvo kalbama apie galimas „kitas masakras“ ir tęstines smurtines atakas.

    Taip pat buvo skleidžiama versija, jog užpuolikas galėjo būti susijęs su „apmokyta kovotojų grupe“. Būtent šie teiginiai, anot teksto, ir sukėlė didžiausią nerimą.

    Policijos dėmesį patraukė įrašų autorius

    Grasinimų autoriumi įvardijamas 30-metis Koszalino gyventojas. Tekste pabrėžiama, kad dėl jo paskelbtos informacijos policija ėmėsi veiksmų.

    Daugiau detalių apie tai, kokių konkrečių priemonių buvo imtasi ar kokia yra tyrimo eiga, pateiktame tekste nenurodoma.

  • Traukinyje Lenkijoje kilo panika: keleivis turėjo į ginklą panašų daiktą ir peilį, žmonės bėgo į kitus vagonus

    Lenkijoje keleiviai traukinyje iš Gdynės į Belsko-Bialą patyrė įtemptas minutes, kai viename vagone pastebėtas vyras su į ginklą panašiu daiktu ir peiliu. Tarp keliaujančiųjų kilo panika, dalis žmonių skubiai persėdo į kitus vagonus.

    Incidentas įvyko pirmadienį, lapkričio 9 dieną, praėjus vos dviem dienoms po kruvino išpuolio Krokuvoje, kuris sukrėtė šalį. Būtent šis fonas, tikėtina, dar labiau sustiprino keleivių nerimą.

    Kaip nurodoma pranešime, pirmoji nerimą sukėlusią situaciją pastebėjo viena iš moterų – ji pamatė vyrą su daiktu, primenančiu ginklą. Apie tai netrukus sužinojo ir kiti keleiviai, vagone pasklido aliarmas.

    Traukiniui stojus stotyje, ten jau laukė policijos pareigūnai. Keleiviai, išsigandę galimos grėsmės, iki tol stengėsi pasišalinti iš vagono ir laikytis atokiau.

    Kas nutiko traukinyje

    Pranešama, kad įtartinas keleivis turėjo peilį ir daiktą, kurį aplinkiniai palaikė galimai esančiu ginklu. Žinia apie tai greitai pasklido tarp keliaujančiųjų ir sukėlė sumaištį.

    Žmonės ėmė palikti vagoną ir ieškoti saugesnės vietos kituose traukinio skyriuose. Tuo metu stotyje buvo iškviesti policijos pareigūnai.

    Įtampa po išpuolio Krokuvoje

    Incidentas įvyko tuo metu, kai Lenkija vis dar gyveno po Krokuvoje įvykdyto kruvino išpuolio, per kurį žuvo šeši žmonės. Tokios aplinkybės gali lemti, kad visuomenė į galimas grėsmes reaguoja ypač jautriai.

    Kol kas pateiktoje informacijoje akcentuojama, kad traukinyje aliarmą sukėlė būtent į ginklą panašus daiktas – tai ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl keleiviai nusprendė trauktis į kitus vagonus ir laukti policijos.

  • Po šaudynių Krokuvoje – psichologė paaiškina, kodėl „mandagus kaimynas“ neatskleidžia grėsmės

    Po šaudynių Krokuvoje – psichologė paaiškina, kodėl „mandagus kaimynas“ neatskleidžia grėsmės

    Po šaudynių Krokuvos pagrindinėje aikštėje, per kurias žuvo šeši žmonės ir dar 15 buvo sužeista, visuomenėje vėl kilo klausimas: ar įmanoma iš anksto atpažinti žmogų, galintį ryžtis tokiai tragedijai.

    Incidentas įvyko lapkričio 7 dieną, kai užpuolikas pradėjo šaudyti į atsitiktinius praeivius. Per policijos intervenciją jis buvo sužeistas ir nugabentas į ligoninę, kur lapkričio 9 dieną mirė. Tyrėjai toliau aiškinasi aplinkybes ir jo veiksmų motyvus.

    Po panašių išpuolių dažnai kartojasi tas pats scenarijus: kaimynai ar bendradarbiai prisimena, kad žmogus buvo ramus, mandagus, „visada pasisveikindavo“ ir nekėlė problemų. Vis dėlto, kaip pabrėžia psichologė dr. Natalia Radzimska, toks įspūdis nieko neįrodo.

    Specialistė aiškina, kad žmonės, kurie planuoja kryptingą smurtą, kitose socialinio gyvenimo srityse gali neatrodyti pavojingi, todėl vieno „tipinio profilio“ paprasčiausiai nėra. Dėl to didžiausią reikšmę turi ne asmenybės bruožai, o konkretūs elgesio signalai ir situacijos kontekstas.

    Kodėl „profilis“ dažniausiai nepadeda

    Dr. N. Radzimskos teigimu, vien tik tai, kad žmogus yra uždaras, vienišas ar vengia kontaktų, nereiškia didesnės grėsmės. Tokios savybės pačios savaime neleidžia spręsti apie polinkį į smurtą.

    Panašias išvadas, kaip minima tekste, pateikia ir JAV Secret Service struktūroje veikiantis National Threat Assessment Center (NTAC): universalaus smurto viešose erdvėse vykdytojo „portreto“ nėra, todėl svarbiau vertinti elgesį, o ne bandyti „atspėti“, kas gali tapti užpuoliku.

    Kokie signalai kartojosi prieš daugelį atakų

    Nors tiksliai numatyti, kas įvykdys smurtą, neįmanoma, NTAC analizė rodo, kad prieš nemažą dalį išpuolių aplinkiniams būdavo pastebimi nerimą keliantys ženklai. 2023 metais paskelbtoje ataskaitoje, kurioje nagrinėti 173 išpuoliai JAV 2016–2020 metais, nurodoma, kad maždaug trys ketvirtadaliai užpuolikų anksčiau rodė elgesį ar sakė dalykus, kurie kėlė nerimą aplinkai.

    Vienu svarbiausių signalų įvardijamas pasirengimas smurtui: vietos „žvalgyba“, priemonių kaupimas, konkrečių veiksmų planavimas. Nerimą gali kelti ir augantis susitelkimas į konkrečią žmogaus grupę ar asmenį, ypač kai jį lydi stiprus nuoskaudos jausmas ir keršto motyvai.

    Ekspertė atkreipia dėmesį ir į susižavėjimą ankstesniais užpuolikais, tapatinimąsi su jais bei pasisakymus, leidžiančius suprasti, kad „netrukus nutiks kažkas blogo“. Kartais žmonės, planuojantys smurtą, apie ketinimus užsimena net tiesiogiai.

    Tekste taip pat minimi panašūs FBI išskiriami požymiai: smurto planų atskleidimas, pasikartojančios fantazijos apie kitų žalojimą ar įsitikinimas, kad agresija yra vienintelis konflikto sprendimo kelias. Kartu pabrėžiama, jog nė vienas atskiras elgesio bruožas pats savaime dar nereiškia, kad žmogus tikrai puls.

    Kas trukdo laiku pamatyti grėsmę ir kaip reaguoti

    Po tragedijų žmonės neretai „perrašo“ prisiminimus: ima atsiminti keistus komentarus ar epizodus ir, jau žinodami baigtį, juose įžvelgia aiškius perspėjimus. Psichologė tai aiškina vadinamuoju žinojimo po fakto (arba retrospektyvinio tikrumo) šališkumu – kai įvykis atrodo buvęs lengvai nuspėjamas, nors iš anksto trūko esminės informacijos.

    Dar viena problema – signalai gali būti išsibarstę. Vienas žmogus išgirs grasinimą, kitas pastebės susižavėjimą smurtu, trečias – pasirengimo ženklus, tačiau tik po įvykio šie fragmentai susidėlioja į vieną paveikslą.

    Dr. N. Radzimskos teigimu, priežasčių, vedančių į kraštutinį smurtą, taip pat nebūna vienos: tai gali būti kerštas, nuoskaudos jausmas, konfliktai darbe, problemos asmeniniuose santykiuose ar ideologinės nuostatos. Vis dėlto didžioji dalis žmonių, patyrusių sudėtingas situacijas, niekada neperžengia ribos iki realaus išpuolio planavimo.

    Ekspertė pabrėžia, kad dėmesio labiausiai reikalauja konkretūs pavojų rodantys veiksmai: grasinimai, bauginimas, agresijos eskalacija, užuominos apie norą ką nors sužaloti ar elgesys, rodantis pasirengimą smurtui. Esant tiesioginei grėsmei gyvybei ar sveikatai, nurodoma skambinti numeriu 112, o kitas nerimą keliančias situacijas pranešti policijai, mokyklose – ir atsakingiems specialistams.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad prevencija veiksmingiausia tada, kai bendradarbiauja institucijos – mokyklos, tarnybos, socialinės pagalbos įstaigos bei specialistai. O paprasti, kasdieniai ryšiai ir didesnis dėmesys šalia esančiam žmogui gali padėti greičiau pastebėti, kad kažkam reikia pagalbos, nors tai ir nėra garantija, kad smurto bus išvengta.

  • Krokuvos šaudymo liudininkai, tarp jų – žmogus su ramentais, bus apdovanoti už pagalbą sužeistiesiems

    Krokuvoje po šaudymo gatvėje žmonės, nė akimirkos nesudvejoję, puolė gelbėti sužeistųjų – tarp jų užfiksuotas ir su ramentais judantis liudininkas, kuris skubėjo prie ant asfalto gulinčio policininko.

    Šeštadienio įvykių vaizdo įrašas, pirmadienį lapkričio 9 dieną paskelbtas platformoje „X“, parodė paskutines policijos gaudynių akimirkas Dietlo gatvėje, kai buvo sulaikytas 24 metų Michalas Oksińskis.

    Įraše matyti ne tik sulaikymas ir sužeisti pareigūnai, bet ir praeiviai, kurie bėga jiems į pagalbą. Didžiausio dėmesio sulaukė epizodas, kai akivaizdžiai judėjimo sunkumų turintis žmogus kerta sankryžą, nors nėra garantijos, kad pavojus jau visiškai praėjęs.

    Mažosios Lenkijos vaivadijos valdžia skelbia planuojanti oficialiai pagerbti tuomet pagalbą teikusius žmones – tiek pareigūnus ir medikus, tiek civilius, kurie rizikavo savo saugumu.

    Kas įvyko Dietlo gatvėje

    Šeštadienį, lapkričio 7 dieną, Dietlo gatvėje du vyresnieji policininkai – Jakubas Kulikas ir Arturas Morańskis – bandė sulaikyti ginkluotą 24 metų vyrą.

    Per intervenciją abu pareigūnai patyrė sunkių sužalojimų, tačiau užpuoliką jiems pavyko nuginkluoti.

    Gelbėti puolė ir medikai, ir praeiviai

    Į pagalbą sužeistiesiems įsitraukė ne tik tarnybos – padėjo ir atsitiktiniai praeiviai. Tarp skubėjusiųjų buvo ir netoliese pietavę chirurgai prof. Michałas Pędziwiatras bei dr. Mateuszas Wierdakas.

    Pagalba buvo teikiama ir miesto centre: prisidėjo slaugytoja Iwona Kościelna iš Jarocino bei pora iš Norvegijos – slaugytoja ir buvęs gelbėtojas.

    Valdžia žada padėkoti ir civiliams

    Dėl galimų apdovanojimų paklausta vaivadijos administracija patvirtino, kad vaivadijos valdyba kartu su maršalka planuoja išreikšti padėką žmonėms, kurie parodė pilietiškumą ir drąsą.

    Tarp pagerbtinų asmenų, kaip nurodoma, bus ir vaizdo įraše matomas su ramentais judantis liudininkas, po šaudymo skubėjęs padėti sužeistam pareigūnui.

  • Po šaudynių Krokuvoje internetą užplūdo dezinformacija: deepfake’ai, botai ir sąmokslo teorijos

    Po šaudynių Krokuvoje, per kurias žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose kilo masinė dezinformacijos banga – ėmė plisti melagingos žinutės, suklastotos nuotraukos ir dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai.

    Kaip rašoma WNP publikuotoje apžvalgoje, greta nepatvirtintų „naujienų“ apie užpuoliko tapatybę ir motyvus internete suaktyvėjo botų tinklai, o tragedija imta išnaudoti politinėms interpretacijoms ir sąmokslo teorijoms.

    Lenkijos institucijos nurodo, kad dalis klaidinančių naratyvų siekė kurstyti visuomenės susipriešinimą ir kelti abejones dėl valstybės saugumo. Tarp melagienų atsirado ir bandymai susieti ataką su ukrainiečiais, nors oficialiai skelbta, kad užpuolikas buvo lenkas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiomis akimirkomis informacinis chaosas stiprėja dėl „informacijos spragų“: žmonės ieško atsakymų čia ir dabar, o tuo pasinaudoja dezinformacijos skleidėjai bei sukčiai.

    Ką žinoma apie ataką Krokuvoje

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje aikštėje įvyko šaudynės. Skelbiama, kad žuvo 10 žmonių, dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – du pareigūnai, dalyvavę persekiant įtariamąjį.

    Prokuratūra ir policija nurodė, kad įtariamas užpuolikas buvo 24 metų vyras. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija informavo, jog užpuolikas mirė.

    Tragedijos fone internete plito ir falsifikacijos, susijusios su policijos veiksmais: skelbta, esą pareigūnų vietoje nebuvo, nors policija viešai neigė tokius teiginius ir tikslino reagavimo laiką.

    Botai, suklastoti vaizdai ir „deepfake“

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK moderavimui pateikė daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Tarp jų fiksuotos ir paskyros, skelbusios įvairiomis užsienio kalbomis, įskaitant rusų.

    Institucijų duomenimis, dezinformacinių įrašų pasiekiamumas atakos dieną galėjo siekti daugiau nei 200 mln. peržiūrų. Kartu buvo vardijami ir dažniausiai kartoti melagingi naratyvai – nuo teiginių apie „inscenizaciją“ iki bandymų suversti kaltę Ukrainai.

    Internete taip pat pasirodė „deepfake“ tipo klastotės: pavyzdžiui, tariama užpuoliko nuotrauka su ukrainietiška uniforma, kuri, patikrinus DI detektoriais, buvo įvertinta kaip suklastota.

    Kaip nepadėti melagienoms plisti

    Specialistai primena paprastą taisyklę: net ir kritiškas pasidalijimas klaidinančiu įrašu dažnai tik padidina jo pasiekiamumą. Todėl pirmas žingsnis – nesidalinti turiniu, kol jis nepatikrintas oficialiuose šaltiniuose.

    Jei melagingą įrašą visgi paskelbėte, rekomenduojama jį pašalinti ir paskelbti patikslinimą su nuoroda į oficialią informaciją. Tai padeda sumažinti klaidinančios žinutės poveikį draugams ar sekėjams.

    Dar vienas žingsnis – pranešti apie klaidinančius įrašus pačiose platformose, naudojant funkciją „pranešti“ (report). Lenkijoje papildomai nurodyta, kad dezinformaciją galima teikti ir per NASK tam skirtą formą, o apie sukčiavimo bandymus – per CERT kanalus.

  • Prie namo Ostrovec Šventokšyskyje dega žvakės: čia gyveno Krokuvos užpuoliko šeima

    Prie daugiabučio Ostrovec Šventokšyskyje žmonės degina žvakutes ir stoja pagerbti nužudytų Krokuvos užpuoliko šeimos narių. Prie laiptinės budi policija – į vidų nieko neįleidžia.

    Kaip aprašo lenkų portalas Onet, būtent šiame pastate įvyko drama, kurios aplinkybes tebesiaiškina tyrėjai. Įvykis sukrėtė vietos bendruomenę, o gyventojai sunkiai randa žodžių tam, kas nutiko.

    Prie namo sutikti kaimynai prisimena šeimą kaip malonią ir ramią. Jie tikina negalintys suprasti, kaip galėjo įvykti tokia tragedija.

    Kol vyksta tyrimas, pastatas ir jo prieigos lieka sustiprintai saugomos. Žmonės trumpam sustoja prie įėjimo – užuojautos gestu čia tapo žvakės ir tyla.

  • Šaudynės Krokuvos turgaus aikštėje: prokuratūra atskleidė 24-mečio ginklų arsenalą

    Po šaudynių Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje, per kurias žuvo šeši žmonės, Lenkijos prokuratūra paviešino naujų detalių apie užpuoliko turėtą ginkluotę. Pareigūnai praneša, kad ataka galėjo būti dar didesnio masto, nei manyta iš pradžių – svarstoma, jog buvo paleista ne tik kelios dešimtys, bet galbūt net keli šimtai šūvių.

    Kaip nurodė Prokuratūros Krajovos atstovas spaudai prokuroras Przemysławas Nowakas, 24-erių Michalas Oksińskis turėjo rimtą arsenalą. Pas jį ir automobilyje rasti du pistoletai, du AR-15 tipo karabinai, taip pat didelis kiekis papildomos amunicijos.

    Pasak prokuratūros, iš viso buvo aptikta mažiausiai apie pusę tūkstančio papildomų šovinių, kurie galėjo būti panaudoti. Tyrėjams tai kelia klausimų, kokie buvo tikrieji užpuoliko ketinimai ir ar jis planavo tęsti išpuolį.

    Be ginklų, tarnybos rado ir elektronikos – mažiausiai keturis mobiliuosius telefonus. Dabar teisėsauga aiškinasi pasirengimo atakai aplinkybes, užpuoliko ryšius ir tikrina, ar jis veikė vienas.

    Ginklai ir šūvių skaičius

    Prokuratūra skelbia, kad pirminiai skaičiavimai rodo: įvykio vietoje iššauta mažiausiai keliasdešimt kartų. Vis dėlto tyrėjai neatmeta varianto, kad tikrasis šūvių skaičius galėjo siekti net kelis šimtus.

    Tikslūs duomenys turėtų paaiškėti išanalizavus visą surinktą medžiagą ir dokumentaciją. Šūvių skaičius, balistinių pėdsakų analizė ir amunicijos likučiai yra vieni svarbiausių tyrimo elementų.

    Leidimas ginklui ir treniruotės šaudykloje

    Tyrime atskirai vertinama, kaip užpuolikas įgijo įgūdžių naudotis šaunamuoju ginklu. Prokuratūros duomenimis, leidimą ginklui Michalas Oksińskis gavo 2026 metų kovą – dokumentas suteikė teisę turėti vieną pistoletą ir vieną karabiną.

    Taip pat nustatyta, kad jis lankėsi šaudykloje ir daugiausia treniravosi vadinamąjį statinį šaudymą – į taikinį šaudant nekeičiamose pozicijose. Šiuo metu tyrėjai neturi duomenų, kad vyras būtų dalyvavęs kitokio pobūdžio šaudymo kursuose.

    Teisėsauga žada nuodugniai tikrinti tiek patį leidimo išdavimo procesą, tiek jo apsilankymus šaudyklose.

    Keturi telefonai ir galimi ryšiai

    Vienas svarbiausių tyrimo krypčių – elektroninių įrenginių analizė. Prokuratūra patvirtino, kad pas užpuoliką ir jo automobilyje buvo rasta mažiausiai keturi mobilieji telefonai, be to, paimta įrangos ir iš jo gyvenamosios vietos.

    Šie duomenys gali būti reikšmingi atkuriant paskutines valandas prieš išpuolį, nustatant motyvus ir galimus kontaktus. Tyrėjai aiškinasi, ar kas nors galėjo užpuoliką įkvėpti ar jam padėti.

    Kol kas atlikti veiksmai, prokuratūros teigimu, neparodė, kad atakos organizavime ar įvykdyme būtų dalyvavę kiti asmenys.

    Kas įvyko Krokuvoje ir Ostrovec Šventokšyski

    Tragedija Krokuvoje įvyko šeštadienį, lapkričio 7 dieną, po 15 valandos. Prokuratūros duomenimis, 24-erių užpuolikas automobiliu įvažiavo į Krokuvos Turgaus aikštės erdvę ir pradėjo šaudyti į praeivius.

    Per išpuolį žuvo šeši žmonės, 16 buvo sužeisti – tarp jų du policijos pareigūnai ir pats užpuolikas. Policija jį sužeidė intervencijos metu, o kritinės būklės vyras buvo nugabentas į ligoninę.

    Pranešama, kad Michalas Oksińskis mirė ligoninėje pirmadienio, lapkričio 9 dienos, paryčiais.

    Tyrimas apima ir kitą nusikaltimą – trigubą žmogžudystę Ostrovec Šventokšyski mieste, kur šeimos namuose rasti užpuoliko 21-erių sesers ir jo tėvų kūnai. Surinkta medžiaga leidžia manyti, kad abu įvykiai siejami su tuo pačiu asmeniu.

    Nors įtariamojo mirtis reiškia, kad teismo procesas neįvyks, tyrėjai siekia iki galo atkurti visą įvykių grandinę: kaip buvo ruoštasi atakai, kodėl sukaupta tiek amunicijos ir ar buvo įgyvendinamas iš anksto parengtas planas.

  • Po šaudynių Krokuvoje – šimtai žmonių plūsta duoti kraujo sužeistiems policininkams

    Po šaudynių Krokuvos senamiestyje miestiečiai masiškai plūdo duoti kraujo sužeistiems pareigūnams ir kitiems nukentėjusiems. Prie Regioninio kraujo donorystės ir kraujolekystės centro (RCKiK) susidarė ilgos eilės.

    Žmonės prie centro Rzeźnicza gatvėje rinkosi nuo ankstyvo sekmadienio ryto. Nors tą dieną įstaiga turėjo nedirbti, sulaukus daug signalų nuspręsta ją atidaryti, o norinčiųjų netrūko ir pirmadienį.

    Impulsu tapo naktinis policijos ir medikų kreipimasis – kraujo prireikė per incidentą sunkiai sužeistiems policininkams, kurie rizikuodami gyvybe sulaikė ginkluotą užpuoliką. Vienas jų, vyresnysis eilinis Jakubas Kulikas, patyrė didelius krūtinės ląstos sužalojimus.

    Nors socialiniuose tinkluose greitai išplito žinia apie skubiai reikalingą retą AB Rh+ kraujo grupę, į centrą vyko visų grupių donorai. Žmonės teigė norintys padėti ne tik pareigūnams, bet ir sužeistiems turistams.

    Centras sulaukė didžiulio srauto

    Susidomėjimas, anot organizatorių, pranoko lūkesčius: iki 13 valandos sekmadienį į kraujo donorystės centrą atėjo daugiau kaip 200 norinčiųjų paaukoti kraujo. Eilės neišsisklaidė ir vėliau.

    RCKiK pranešė visoje Mažosios Lenkijos vaivadijoje iš viso paleidęs šešis kraujo paėmimo taškus. Tarp jų – stotis Rzeźnicza gatvėje ir išvažiuojamosios akcijos, organizuotos, be kita ko, Sucha Beskidzkos, Przytkowicų ir Ujanowicų vietovėse.

    Tačiau net ir išplėtus pajėgumus, žmonių atvykdavo daugiau nei buvo spėjama aptarnauti – prie gydytojų kabinetų iki pat darbo valandų pabaigos driekėsi laukiančiųjų eilės.

    Kraujo atsargų pakanka, bet jis reikalingas nuolat

    Centro direktorė Beata Mazurek pažymėjo, kad įstaiga turi geras įvairių kraujo komponentų atsargas, o pacientų saugumas užtikrintas ne tik dėl šio įvykio nukentėjusiems žmonėms. Pasak jos, kraujo reikia kasdien, todėl svarbu sekti oficialius pranešimus ir aukoti reguliariai.

    Medikai primena ir praktinį dalyką: kraujas turi galiojimo terminą, tad net jei sandėliai šiuo metu pilni, atsargos vėliau turi būti nuolat atnaujinamos. Norintys tapti donorais pirmiausia privalo pereiti gydytojo patikrą ir atvykti tinkamai pasiruošę, sveiki bei pakankamai hidratavę.