CP v2

Tag: Policija

  • Smurtas artimoje aplinkoje Ignalinos rajone: mažiau orderių, bet kyla klausimų dėl tvarkos

    Smurtas artimoje aplinkoje Ignalinos rajone: mažiau orderių, bet kyla klausimų dėl tvarkos

    Ignalinos rajono savivaldybėje birželio 4 dieną įvyko Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos posėdis. Jame aptarta smurto artimoje aplinkoje situacija rajone, gyventojams suteikiama pagalba ir apsaugos nuo smurto orderių taikymo praktika.

    Posėdžiui vadovavo savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius, o aktualią informaciją pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato atstovai. Daugiausia dėmesio skirta 2026 metų sausio–gegužės mėnesių duomenims ir tam, kaip jie turėtų būti vertinami pasikeitus teisinei ir procedūrinei tvarkai.

    Skaičiai mažėja, bet ne rizika

    Komisijai pristatyta statistika rodo, kad 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu Utenos apskrityje fiksuoti 1 062 smurto artimoje aplinkoje įvykiai. Ignalinos rajone per tą patį laiką užregistruotas 131 įvykis, tai yra 60 atvejų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Taip pat nurodyta, kad rajone fiksuota 16 administracinių nusižengimų dėl Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimų. Per penkis mėnesius pritaikyti 49 apsaugos nuo smurto orderiai, tai yra 52 mažiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.

    Vis dėlto posėdyje akcentuota, kad mažėjantys orderių skaičiai nebūtinai reiškia mažesnį realių pavojingų situacijų skaičių. Komisijos nariai atkreipė dėmesį į pasikeitusią orderio skyrimo tvarką ir riziką, kad dalis incidentų gali būti vertinami siauriau, nei gyventojai tikisi kreipdamiesi pagalbos.

    Klausimai dėl apgyvendinimo Didžiasalyje

    Komisija aptarė ir praktinius iššūkius, susijusius su asmenų, gavusių apsaugos nuo smurto orderį, laikinu apgyvendinimu. Nurodyta, kad 15 orderį gavusių asmenų minėtu laikotarpiu buvo apgyvendinti Didžiasalyje esančiose patalpose, kurias administruoja Didžiasalio seniūnija.

    Posėdyje kalbėta apie signalus, jog į šias patalpas užsuka pašaliniai asmenys, pasitaiko alkoholio vartojimo atvejų, o naktimis nėra budinčiojo. Komisijos vertinimu, tokie veiksniai gali mažinti saugumą ir kelti papildomų rizikų tiek apgyvendintiems asmenims, tiek aplinkiniams.

    Prevencija ir pagalbos pasiekiamumas

    Aptarta ir tai, kiek gyventojai realiai pasinaudoja siūloma pagalba. Pranešta, kad per 2026 metų sausio–gegužės laikotarpį į Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą pagalbos kreipėsi 4 vyrai smurtautojai ir 2 smurtą patyrusios moterys.

    Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi Utenos moterų centro vadovė Žydrūnė Šalkauskienė pabrėžė, kad vien statistikos mažėjimas neturėtų tapti pagrindu daryti pernelyg optimistines išvadas.

    „Tai, kad orderių mažiau, nebūtinai reiškia, jog smurto atvejų mažėja, kartais pasikeičia pats vertinimas“, – sakė Ž. Šalkauskienė.

    Komisija taip pat aptarė informavimo priemones, socialinių paslaugų žemėlapių aktualizavimą ir planuojamus mokymus jaunimui mokyklose. Susitikime akcentuota, kad prevencinės priemonės, ypač nukreiptos į jaunus žmones, gali būti viena efektyviausių ilgalaikių strategijų mažinant smurtą artimoje aplinkoje.

    Komisijos narių teigimu, svarbu ne tik fiksuoti įvykius ir taikyti teisines priemones, bet ir užtikrinti, kad pagalba būtų lengvai pasiekiama, o sprendimai būtų priimami nuosekliai ir vienodai visais atvejais, kai kyla grėsmė žmogaus saugumui.

  • Elektrėnuose ieškota veiksmingesnio atsako į smurtą artimoje aplinkoje: ką keičia bendras algoritmas

    Elektrėnų savivaldybėje gegužės 29 dieną surengtas tarpinstitucinis susitikimas, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir koordinuotam reagavimui. Į savivaldybės viešąją biblioteką susirinko savivaldybės įstaigų, policijos, vaiko teisių apsaugos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Renginyje akcentuota, kad saugi aplinka be smurto nepasiekiama vien dokumentais ar deklaracijomis. Praktikoje lemiama tampa pirmoji reakcija, informacijos perdavimas ir tai, kaip greitai žmogus nukreipiamas realiai pagalbai.

    Nuo reagavimo iki pagalbos

    Renginį pradėjusi vicemerė ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Inga Kartenienė apžvelgė pastarųjų trejų metų patirtį. Pasak jos, institucijų susitarimai veikia tik tada, kai sutampa visų grandžių supratimas, kas ir kada turi būti padaryta.

    Elektrėnų policijos komisariato atstovai pristatė reagavimo praktiką, kai pranešimas apie smurtą vertinamas kaip neatidėliotinas signalas, o ne formalus incidentas. Taip pat aptarta, kaip užtikrinamos apsaugos priemonės ir kokie sprendimai priklauso nuo rizikos vertinimo pirmosiomis valandomis.

    Vaiko teisių apsaugos specialistai priminė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais vaikas dažnai yra tiesioginis ar netiesioginis nukentėjusysis net ir tuomet, kai smurtas nukreiptas į suaugusį. Dėl to institucijų veiksmai turi būti suderinti taip, kad pagalba šeimai prasidėtų kuo greičiau ir būtų tęstinė.

    Socialinės paramos skyriaus atstovai pristatė savivaldybėje prieinamas paslaugas ir pagalbos priemones, pabrėždami koordinavimo svarbą. Praktinis tikslas yra aiškus: žmogui neturi tekti klaidžioti tarp institucijų, kartojant tą pačią istoriją skirtingiems specialistams.

    Kai sistema gali traumuoti antrą kartą

    Mokslinėje renginio dalyje Mykolo Romerio universiteto dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė kalbėjo apie pakartotinę viktimizaciją, kai nukentėjusįjį papildomai sužeidžia neempatiškas ar formalus institucijų bendravimas. Tai gali pasireikšti abejingumu, kaltinimu, spaudimu ar nepagrįstais lūkesčiais, kad žmogus pats „susitvarkys“.

    „Jei institucijų reakcija yra formali ir nejautri, nukentėjęs žmogus gali patirti antrinę traumą ir prarasti pasitikėjimą pagalbos sistema“, – sakė Aistė Bakaitytė-Bagdonė.

    Renginyje taip pat aptarta vyrų patiriamo smurto tema, kuri dažnai lieka mažiau matoma. Prof. dr. Gediminas Navaitis ir VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Donatas Nėnius pristatė tyrimų kryptis ir iššūkius, susijusius su pagalbos pasiekiamumu bei socialinėmis nuostatomis.

    Diskusijos apie nematomus barjerus

    Praktinėje dalyje vyko dvi moderuotos diskusijos apie algoritmo veikimą realiose situacijose. Pirmoje aptarta, kokie barjerai trukdo užtikrinti prevenciją ir empatišką pagalbą visiems, įskaitant atvejus, kai nukentėjusieji bijo kreiptis ar nepasitiki institucijomis.

    Antroje diskusijoje dėmesys sutelktas į klausimą, ar vyrų patiriamas smurtas yra pakankamai atpažįstamas ir ar pagalbos kelias jiems yra aiškus. Dalyviai sutarė, kad matomumas prasideda nuo gebėjimo atpažinti situaciją, o pagalbos efektyvumas priklauso nuo suderintos institucijų reakcijos.

    Renginio apibendrinimas buvo konkretus: tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje srityje yra ne siekiamybė, o funkcinė būtinybė. Tik nuoseklus ir koordinuotas procesas leidžia užtikrinti, kad reagavimas būtų operatyvus, o pagalba žmogų pasiektų laiku.

  • Grasinimai mokykloms nesiliauja: policija tikrina laiškus ir ragina ugdymo nestabdyti

    Grasinimai mokykloms nesiliauja: policija tikrina laiškus ir ragina ugdymo nestabdyti

    2026 metų birželio 3 dieną Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigas pasiekė grasinamojo pobūdžio elektroniniai laiškai. Policija patvirtino gavusi informaciją ir pradėjusi jos patikrinimą, tačiau šiuo metu realios grėsmės požymių neįžvelgia.

    Pasak pareigūnų, tokio pobūdžio pranešimai dažnai siunčiami masiškai, siekiant sukelti paniką, sutrikdyti ugdymo procesą ar patikrinti institucijų reakciją. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o gauta informacija analizuojama pagal turinį, siuntimo požymius ir kitus rizikos kriterijus.

    Saugumo veiksmai mokyklose

    Už mokyklų saugumą atsakingiems darbuotojams rekomenduojama apžiūrėti pastatus ir teritorijas, atkreipiant dėmesį į neįprastus ar be priežiūros paliktus daiktus. Policija pabrėžia, kad radus įtartiną objektą jo liesti nereikėtų, o apie situaciją būtina nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112.

    Taip pat primenama laikytis įprastų saugumo procedūrų: kontroliuoti patekimą į patalpas, registruoti lankytojus, peržiūrėti vidaus tvarkas ir, esant poreikiui, informuoti bendruomenę aiškiai bei be perteklinių detalių. Tai padeda sumažinti įtampą ir išvengti gandų plitimo.

    Policija: ugdymo proceso nestabdyti

    Policija ragina mokyklų administracijas tęsti ugdymo procesą, kol nėra duomenų apie realų pavojų. Kartu gyventojai ir mokyklų bendruomenės nariai kviečiami išlikti budrūs, o pastebėjus įtartiną elgesį ar daiktus, nedelsti kreiptis pagalbos.

    Kilus klausimų ar prireikus papildomos informacijos, policija nurodo konsultuotis Policijos informacijos telefonu +370 700 60 000. Pareigūnai taip pat akcentuoja, kad apie grasinančius laiškus svarbu pranešti mokyklos administracijai, kad ji galėtų koordinuoti veiksmus ir užtikrinti tvarkingą informacijos perdavimą.

  • Vilkaviškio rajono maudyklos pasiruošusios sezonui: kas patikrinta Vištyčio ir Paežerių pakrantėse

    Prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, Vilkaviškio rajone įvertintas dviejų pagrindinių maudyklų pasirengimas vasarai. Savivaldybės, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai apžiūrėjo maudyklas prie Vištyčio ir Paežerių ežerų.

    Patikrinime dalyvavo savivaldybės administracijos atstovas Robertas Fišeris, sveikatos reikalų koordinatorė Ieva Danilaitienė, Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Erlandas Armanavičius ir policijos bendruomenės pareigūnė Agnė Petraitienė.

    Rajone oficialiai veikia dvi maudyklos, todėl jų infrastruktūra ir priežiūra tampa kertiniu klausimu viso sezono metu. Tikrinant daugiausia dėmesio skirta tam, ar poilsiautojai pakrantėje aiškiai mato informaciją, o gelbėjimo priemonės yra lengvai pasiekiamos.

    Apžiūros metu vertinta maudyklų aplinkos būklė, informacinių ženklų matomumas, gelbėjimo įrangos prieinamumas ir kiti saugumui svarbūs aspektai. Specialistai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip praktikoje veiktų pagalbos organizavimas incidento atveju, kai svarbiausios yra pirmosios minutės.

    Kaip įprasta oficialiose maudyklose, viso sezono metu čia reguliariai atliekami vandens kokybės tyrimai, kad poilsiautojams būtų užtikrintos saugios sąlygos. Tokia stebėsena ypač aktuali karščių laikotarpiais, kai dėl temperatūros ir intensyvaus naudojimo vandens telkiniai gali būti jautresni taršai.

    Patikrinimo metu užfiksuoti trūkumai ir pastebėjimai bus perduoti maudyklas administruojančių seniūnijų vadovams. Nurodyta, kad identifikuoti klausimai turi būti išspręsti artimiausiu metu, kad sezono metu poilsis prie vandens būtų ne tik patogus, bet ir maksimaliai saugus.

    Institucijos primena, kad oficialiose maudyklose poilsiautojams paprasčiau rasti aktualią informaciją ir pagalbos priemones, tačiau asmeninė atsakomybė išlieka būtina. Gyventojai raginami laikytis ženklinimo, įvertinti savo jėgas ir neskubėti į vandenį, jei sąlygos kelia abejonių.

  • Pranešimas apie galimą sprogmenį: ką daryti iškart, kada skambinti 112 ir ko vengti

    Kaip reaguoti gavus grasinimą

    Gavus pranešimą apie galimą sprogmenį svarbiausia išlikti ramiems ir nepriimti skubotų sprendimų. Vien žinutė ar skambutis dar nereiškia, kad grėsmė yra reali, todėl veiksmai turi būti apgalvoti ir suderinti su pareigūnų rekomendacijomis.

    Pirmiausia patariama informuoti atsakingus asmenis organizacijoje ir kuo greičiau pasitarti su policija. Policijai galima skambinti telefonu +370 700 60 000 ir vadovautis nurodymais, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 reikėtų skambinti tuomet, kai randamas įtartinas daiktas ar siunta, matomi kiti galimos realios grėsmės požymiai arba taip nurodo pareigūnai. Tokiais atvejais svarbu aiškiai pasakyti vietą, situacijos detales ir laikytis operatoriaus instrukcijų.

    Jei įtartinas daiktas pastebėtas, jo negalima liesti, judinti ar bandyti atidaryti. Taip pat būtina neleisti prie jo artintis kitiems žmonėms, o teritorijoje, jei įmanoma, riboti judėjimą, kol atvyks tarnybos.

    Kaip išsaugoti informaciją tyrimui

    Jeigu gaunamas grasinantis el. laiškas, žinutė ar telefono skambutis, svarbu neištrinti gautos informacijos ir jos nepersiųsti. Reikėtų išsaugoti duomenis, kurie gali būti reikšmingi tyrimui, ir užsirašyti kuo daugiau detalių apie siuntėją ar skambinusį asmenį.

    Atvykus pareigūnams būtina tiksliai vykdyti jų nurodymus ir suteikti visą turimą informaciją. Toks nuoseklus elgesys padeda greičiau įvertinti riziką, užtikrinti žmonių saugumą ir efektyviau ištirti grasinimo aplinkybes.

  • Grasinantys laiškai mokykloms ir kitoms įstaigoms: policija ragina nenutraukti ugdymo, bet išlikti budriems

    Grasinantys laiškai mokykloms ir kitoms įstaigoms: policija ragina nenutraukti ugdymo, bet išlikti budriems

    Ketvirtadienio rytą dalį šalies mokyklų ir kitų įstaigų pasiekė grasinantys elektroniniai laiškai, kuriuose teigiama, kad pastatuose esą padėti sprogmenys. Policija praneša gavusi apie 40 pranešimų, o gauta informacija šiuo metu tikrinama ir analizuojama.

    Teisėsauga nurodo, kad kol kas realios grėsmės požymių nematoma, tačiau situacija vertinama rimtai. Tokie pranešimai dažnai siejami su bandymais sukelti paniką ir sutrikdyti įprastą įstaigų darbą, todėl svarbiausia laikytis aiškios tvarkos ir nepulti į chaosą.

    Policijos rekomendacijos įstaigoms

    Policija siūlo ugdymo proceso nenutraukti, tačiau ragina administracijas ir už saugumą atsakingus darbuotojus išlikti budrius. Įstaigoms rekomenduojama apžiūrėti teritoriją ir patalpas, įvertinti įėjimus, bendrąsias erdves bei vietas, kur galėtų būti palikti neaiškios kilmės daiktai.

    Jeigu randamas įtartinas daiktas ar pastebimi neįprasti požymiai, prašoma nedelsiant skambinti telefonu 112 ir nevykdyti savarankiškų veiksmų, galinčių kelti pavojų. Taip pat svarbu užtikrinti, kad informacija apie situaciją būtų perduodama darbuotojams ir bendruomenei ramiai, vengiant gandų.

    Ką daryti gavus grasinimą el. paštu?

    Gavus grasinantį laišką, policija ragina jo neištrinti ir, jei įmanoma, išsaugoti visą pranešimo turinį, nes tai gali būti reikšminga tyrimui. Įstaigoms patariama fiksuoti laiką, kada laiškas gautas, kam jis adresuotas, ar matomi priedai, siuntėjo duomenys ir kitos techninės detalės.

    Gyventojams ir įstaigų darbuotojams pabrėžiama, kad panika yra būtent tai, ko dažniausiai siekia tokių pranešimų siuntėjai. Aiškios procedūros, greita komunikacija su atsakingomis tarnybomis ir racionalus situacijos vertinimas padeda sumažinti rizikas ir užtikrinti žmonių saugumą.

    Policija primena, kad konsultacijoms taip pat veikia policijos informacijos telefono linija 370 700 60 000. Šiuo metu tyrimas tęsiamas, o gauta informacija toliau vertinama.

  • Elektrinių paspirtukų kontrolė sugrįžta: kokias taisykles privalu žinoti prieš išriedant į gatvę

    Policija artimiausiomis savaitėmis žada daugiau dėmesio skirti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojams. Sustiprintos kontrolės metu pareigūnai tikrins, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių ir ar eisme dalyvaujama atsakingai.

    Numatyta, kad sustiprinta kontrolė vyks 2026 metais gegužės 29–31 dienomis, birželio 1–7 dienomis ir birželio 11–13 dienomis. Birželio 1–7 dienomis organizuojama priemonė „2 Wheelers“ vykdoma Europos kelių policijos tinklo ROADPOL iniciatyva.

    Dažniausi pažeidimai ir rizikos

    Pareigūnų duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius nustatyta 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų pažeidimų. Tarp jų užfiksuoti 196 atvejai, kai šias priemones vairavo neblaivūs asmenys.

    Didžiausią nerimą kelia šalmo nenaudojimas: fiksuota 1 089 atvejai, kai jo nebuvo dėvima. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šalmas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas, o jo nesegėjimas smarkiai didina sunkių galvos traumų riziką net ir trumpose kelionėse.

    Ką būtina prisiminti prieš kelionę?

    Elektrinis paspirtukas ar kita mikrojudumo priemonė skirta vienam žmogui, todėl keleivių vežti negalima. Toks važiavimas apsunkina manevravimą ir stabdymą, o avarijos atveju sužeidimų tikimybė išauga abiem.

    Per pėsčiųjų perėją važiuoti draudžiama ne tik paspirtuku, bet ir dviračiu ar motoriniu dviračiu. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti, kad būtų užtikrintas pėsčiųjų saugumas ir aiškus eismo dalyvių elgesys.

    Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar prasilenkiant su pėsčiaisiais, greitis turi būti artimas pėsčiojo ėjimo greičiui ir negali viršyti 7 km/val. Pėsčiasis tokiose vietose turi pirmenybę, todėl svarbiausia ne greitis, o atidumas ir pagarba.

    Taip pat galioja amžiaus reikalavimai: mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų tai galima daryti tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Šie ribojimai skirti tam, kad į eismą patektų pasirengę ir taisykles suprantantys vairuotojai.

    Tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui būtina pasirūpinti žibintais ir matomumu. Pareigūnai primena, kad ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais gali tapti esminiu veiksniu, leidžiančiu kitiems eismo dalyviams laiku pastebėti važiuojantį žmogų.

    Kada paspirtukas jau nebe paspirtukas?

    Policija atkreipia dėmesį į galingesnes priemones, kurios savo išvaizda primena paspirtukus ar motorinius dviračius, tačiau pagal parametrus nebeatitinka šių kategorijų. Jei didžiausioji naudingoji galia viršija 1 kW arba projektinis greitis didesnis nei 25 km/val., tokiai priemonei gali būti taikomi motorinėms transporto priemonėms keliami reikalavimai.

    Tokiais atvejais, norint teisėtai dalyvauti viešajame eisme, gali reikėti atlikti atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Be to, vairuotojui taikomi griežtesni reikalavimai, numatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse.

    Pareigūnai pabrėžia, kad mikrojudumo priemonės suteikia patogumo ir laisvės, tačiau eisme tai vis tiek yra transporto priemonė, kuriai galioja aiškios taisyklės. Saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų: šalmo, blaivumo, tinkamo greičio ir atsakingo elgesio šalia pėsčiųjų.

  • Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Mokyklas ir darželius vėl pasiekia grasinantys laiškai: ką daryti gavus pranešimą apie sprogmenį

    Ugdymo įstaigų elektroninio pašto dėžutes Lietuvoje vėl pasiekia grasinantys laiškai apie galimus sprogmenis mokyklose, darželiuose ar jų prieigose. Atsakingos tarnybos ragina išlikti ramiems, nepasiduoti panikai ir laikytis aiškios veiksmų sekos.

    Tokio pobūdžio pranešimai dažniausiai siunčiami masiškai, todėl vien laiško gavimas dar nereiškia realios grėsmės. Vis dėlto kiekvienas atvejis turi būti vertinamas atsakingai, o sprendimus dėl veiksmų reikėtų derinti su policija ir kitomis tarnybomis.

    Ką daryti gavus laišką?

    Gavus grasinantį pranešimą el. paštu pirmiausia rekomenduojama neskubėti nutraukti veiklos ir nepradėti evakuacijos vien remiantis laiško turiniu. Vietoje to reikėtų susisiekti su policija konsultacijų telefonu 0 700 60 000 ir veikti pagal pareigūnų nurodymus.

    Svarbu, kad į policiją skambintų vienas paskirtas atsakingas asmuo, taip išvengiant situacijos, kai dėl daugybės skambučių iš vienos įstaigos apkraunamos linijos. Surinkus numerį patariama kantriai laukti, kol atsilieps operatorius, ir nenutraukti skambučio.

    Kada skambinti 112?

    Skubiosios pagalbos numeriu 112 rekomenduojama skambinti tuomet, kai yra realių požymių, kad grėsmė gali būti tikra. Pavyzdžiui, jei apžiūrėjus patalpas ar teritoriją randamas įtartinas daiktas, pastebimi neįprasti požymiai arba gaunama papildomos informacijos, didinančios riziką.

    Tokiais atvejais svarbu nebandyti įtartino objekto liesti, pernešti ar tikrinti savarankiškai. Pareigūnai pabrėžia, kad bet kokie veiksmai turi būti atliekami tik pagal atsakingų tarnybų nurodymus.

    Evakuacija: kada ji reikalinga?

    Evakuacija neturėtų būti automatinė reakcija į kiekvieną grasinantį laišką, nes masiški pranešimai neretai siekia sukelti chaosą ir sutrikdyti įstaigų darbą. Sprendimas evakuotis turėtų būti priimamas įvertinus situaciją ir pasitarus su policija ar kitais atsakingais pareigūnais.

    Jei vis dėlto nustatoma, kad yra pagrindas manyti, jog grėsmė reali, tuomet evakuacijos veiksmai turi būti organizuojami kuo tvarkingiau, laikantis įstaigos vidaus procedūrų ir tarnybų rekomendacijų.

  • Tour of Lithuania 2026 startas Tauragėje: gegužės 27 dieną numatomi laikini eismo ribojimai

    Tour of Lithuania 2026 startas Tauragėje: gegužės 27 dieną numatomi laikini eismo ribojimai

    Gegužės 27 dieną Tauragėje startuos daugiadienės plento dviračių lenktynės „Tour of Lithuania 2026“. Dalis etapo trasos drieksis Tauragės rajone, o finišas numatytas Tauragės mieste, prie Jono Viktoro Kalvano parko.

    Organizatoriai informuoja, kad parodinis startas planuojamas 11 valandą, o finišas prognozuojamas apie 13.30–14.20 valandą. Šiuo laikotarpiu vairuotojams reikėtų tikėtis laikinų eismo ribojimų ir trumpų gatvių uždarymų.

    Skelbiama, kad eismo ribojimai konkrečiose vietose paprastai trunka iki 15 minučių, kol pravažiuoja dviratininkų grupė ir ją lydintis transportas. Ribojimų trukmė gali kisti priklausomai nuo realaus lenktynių tempo ir saugumo situacijos trasoje.

    Eismo ribojimai ir laikini uždarymai galimi Dariaus ir Girėno, Vytauto, Bažnyčių ir Prezidento gatvėse. Vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus, o esant galimybei pasirinkti alternatyvius pravažiavimus piko metu.

    Artėjant policijos ekipažui ar saugos motociklams, rekomenduojama pasitraukti kuo arčiau dešinės važiuojamosios dalies ir palaukti, kol kolona pilnai pravažiuos. Eismą renginio metu padės reguliuoti savanoriai ir organizatorių komanda, kurie nukreips srautus ir suteiks informaciją vietoje.

  • Prancūzijos Rene mirė 12-metis: sulaikyti du nepilnamečiai, narai upėje ieško įkalčių

    Prancūzijos Rene mirė 12-metis: sulaikyti du nepilnamečiai, narai upėje ieško įkalčių

    Prancūzijos mieste Rene vyksta intensyvus ikiteisminis tyrimas po 12 metų berniuko mirties, apie kurią pranešta sekmadienio pavakarę. Vietos prokuratūra skelbia, kad dėl šios bylos sulaikyti du nepilnamečiai – 16 metų vaikinas ir mergina, kuri netrukus pati atvyko į policiją.

    Kol kas pareigūnai neatskleidžia, kaip tiksliai klostėsi įvykiai ir koks ryšys siejo visus tris nepilnamečius. Tyrimas pradėtas dėl jaunesnio nei 15 metų vaiko nužudymo, o jo vykdymas patikėtas specializuotam padaliniui, dirbančiam su sunkiomis ir organizuoto nusikalstamumo bylomis.

    Didelės pajėgos sutelktos ir įvykio vietoje. Ugniagesių gelbėtojų narai šiuo metu žvalgo netoliese tekančią Vileno upę, ieškodami galimų daiktinių įkalčių, kurie galėtų paaiškinti, kas nutiko paskutinėmis berniuko gyvenimo minutėmis.

    Kas žinoma apie įvykio aplinkybes

    Pirminiais tyrimo duomenimis, pavojaus signalą sukėlė žvejys, išgirdęs vaiko šauksmą, tačiau jo surasti iš karto nepavyko. Netrukus liudininkai aptiko berniuką ir iškvietė pagalbą.

    Atvykę ugniagesiai rado vaiką be gyvybės ženklų, o ant kaklo buvo užveržtas rankšluostis. Gaivinimo veiksmus atliko ugniagesiai ir skubiosios medicinos komanda, tačiau berniuko išgelbėti nepavyko – mirtis konstatuota vietoje.

    Į įvykio vietą netrukus atvyko vaiko tėvai. Liudininkų teigimu, motina tuo metu aktyviai ieškojo sūnaus, o tėvas atvažiavo jau dirbant gelbėjimo tarnyboms.

    Kodėl tyrimas gali užtrukti

    Tokiose bylose sprendžiami keli esminiai klausimai: ar mirtis buvo tyčinė, ar buvo smurtas, ar įvykis galėjo būti susijęs su konfliktu tarp nepilnamečių. Kadangi įtariamieji yra nepilnamečiai, dalis procesinių detalių gali būti neviešinamos siekiant apsaugoti jų tapatybę ir užtikrinti tyrimo interesus.

    Reno apylinkėse, kur įvyko tragedija, gyventojai pasakoja apie sukrėtimą ir sunkiai suvokia, kaip paprastai ramioje miesto dalyje galėjo nutikti tokia nelaimė. Tyrėjai tikisi, kad upėje ieškomi įkalčiai ir liudytojų apklausos padės atkurti įvykių seką.