CP v2

Tag: Polska Grupa Zbrojeniowa

  • Lenkijoje plečiamas „PIT-Radwar“ padalinys: į radarų ir ryšio gamybą Žemutinėje Silezijoje – apie 20 mln. eurų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pasirašė sutartį dėl „PIT-Radwar“ padalinio plėtros Černicoje, Žemutinėje Silezijoje. Projektas apima esamos infrastruktūros modernizavimą ir naujos įrangos įsigijimą, o bendra investicijų vertė sieks apie 20 mln. eurų.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius per sutarties pasirašymo renginį pabrėžė, kad plėtra turi padidinti visos grupės gamybinius pajėgumus. Jo teigimu, tai reiškia perėjimą prie modernesnių technologijų ir darbo su naujos kartos įranga, o poveikį pajus ir regiono ekonomika bei vietos bendruomenė.

    Ne nauja gamykla, o trūkstamų pajėgumų stiprinimas

    „PIT-Radwar“ atstovai akcentuoja, kad Černicoje nebus statoma nauja gamykla nuo nulio. Planuojama plėsti ir modernizuoti cechus tam, kad juose būtų galima įrengti naujas gamybos linijas ir pastatyti daugiau kaip 100 modernių, dalinai robotizuotų įrenginių.

    „Mes nestatome naujos gamyklos. Papildome kompetencijas, kurių mums trūko, ir modernizuojame sales, kad galėtume jose įrengti naują techniką“, – sakė PGZ grupės įmonės valdybos narys Adamas Zasada.

    Pasak įmonės, Černicos padalinyje gaminama ir aptarnaujama įranga naudojama tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų ginkluotosiose pajėgose. Bendrovė pabrėžia ryšio sistemų svarbą kariuomenei, o „PIT-Radwar“ specializacija siejama su radarais ir radiolokacijos sprendimais, taip pat kariniu ryšiu.

    Investicijos siejamos su priešdronine gynyba

    Projektas siejamas su SAN programa, kuri Lenkijoje pristatoma kaip viena iš žemiausio sluoksnio oro gynybos grandžių, orientuota į įvairių klasių bepiločių orlaivių aptikimą ir neutralizavimą. Įmonės atstovai nurodo, kad Černicoje ruošiami komponentai bus integruojami į ryšio ir valdymo sprendimus, svarbius šiai programai.

    Skelbiama, kad vien infrastruktūros plėtros sutarties vertė sudaro apie 4,7 mln. eurų, tačiau kartu su įrangos ir mašinų įsigijimu bendra projekto suma išauga iki maždaug 20 mln. eurų. Tokios investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai didinami vietos gamybiniai pajėgumai ir trumpinamos tiekimo grandinės, atsižvelgiant į ilgalaikius gynybos poreikius.

    Serviso centras ir augantis užimtumas

    PGZ taip pat skelbia apie planus Žemutinėje Silezijoje kurti serviso centrą, kuris turėtų padėti aptarnauti techniką ir už Lenkijos ribų, NATO kaimyninėse valstybėse. Černicos padalinys įvardijamas kaip ryšio ir serviso bazė, kuri, plečiantis ginkluotės programoms, stiprina infrastruktūrą ir gamybos potencialą.

    Grupė nurodo, kad Žemutinėje Silezijoje joje dirba apie 1 700 žmonių, o artimiausiu laikotarpiu šis skaičius turėtų viršyti 2 000. Taip pat teigiama, kad Černicoje planuojamas maždaug 50 proc. užimtumo augimas, o regione PGZ bendradarbiauja su šimtais partnerių.

    „PIT-Radwar“ Lenkijoje žinoma dėl radarų sprendimų ir priešlėktuvinių sistemų, o Černicos padalinys įvardijamas kaip svarbi ryšio, integracijos ir aptarnavimo grandis. Bendrovė taip pat akcentuoja ilgametę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą radiolokacijos, žvalgybos ir valdymo sistemų srityse.

  • Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama savo palydovinę nepriklausomybę: tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pasirašytas susitarimas tarp Polska Grupa Zbrojeniowa ir bendrovės „ICEYE“. Partnerystė apima palydovines technologijas, žvalgybą ir sprendimus, leidžiančius greitai surinkti bei perduoti duomenis.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai iškėlė ambicingesnę viziją – Lenkija, jo teigimu, galėtų sukurti savotišką nacionalinį „Starlink“ atitikmenį. Idėja grindžiama tuo, kad nuosava palydovų infrastruktūra mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir suteikia didesnę kontrolę kritinei ryšių bei duomenų grandinei.

    „Tai nėra mrzonka – kalbame apie realius technologinius pajėgumus ir aiškius valstybės poreikius“, – sakė projekto pristatyme cituotas PGZ vadovybės atstovas, pabrėždamas strateginę kryptį.

    PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk aiškino, kad susitarimas su „ICEYE“ yra strateginės reikšmės, o tikslas – plėtoti Lenkijos žemojoje Žemės orbitoje veikiančius pajėgumus. Tokie sprendimai, anot jo, turėtų aptarnauti žvalgybą, vadovavimą ir saugią komunikaciją, kur ypač svarbus greitis bei patikimumas.

    „ICEYE“ specializacija – mažieji sintetinės apertūros radaro palydovai, galintys stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys gynybos planavime vertinami dėl to, kad leidžia stebėti situaciją net tada, kai optinės kameros „nemato“.

    Projekte numatyta įtraukti ir kitas Lenkijos įmones, dirbančias ryšių, elektronikos, žvalgybos ir kibernetinio saugumo srityse. Tai signalizuoja siekį, kad būsima sistema būtų kiek įmanoma labiau paremta vietiniais sprendimais ir kompetencijomis, kartu išlaikant prieigą prie tarptautinių technologijų.

    Politinis ir karinis kontekstas taip pat aiškus: šiuolaikinėse krizėse ir konfliktuose laimi tas, kas greičiau gauna patikimą vaizdą ir gali saugiai perduoti sprendimams reikalingą informaciją. Premjero teigimu, technologinė pažanga jau leido kai kurių duomenų laukimo laiką sutrumpinti nuo kelių dienų iki kelių valandų, o toks skirtumas realiomis sąlygomis gali lemti operacijų sėkmę.

    Kol kas kalbama apie tolesnį projekto etapų suderinimą ir konkrečių karinių poreikių įvardijimą: kariuomenė turi apibrėžti, kokių pajėgumų reikia, o pramonė – pasiūlyti architektūrą, kuri tai užtikrintų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „nacionalinio Starlink“ tipo sistema nėra vien palydovai: būtini antžeminiai valdymo centrai, terminalai, saugumo priemonės ir patikimos tiekimo grandinės.

    Tokios iniciatyvos dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai valstybės ir institucijos siekia stiprinti atsparumą, kurti alternatyvas komerciniams tinklams ir mažinti priklausomybę nuo vieno paslaugų teikėjo. Lenkijos atvejis rodo, kad palydovinis ryšys ir žvalgyba vis dažniau tampa ne vien technologijų, bet ir nacionalinio saugumo politikos pagrindu.

  • Lenkija iki 2030 metų užsakė tūkstančius „Piorun“ raketų: kontraktas už apie 700 000 000 eurų

    Lenkijos gynybos institucijos pasirašė naują vykdomąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketinių sistemų „Piorun“. Kontraktas numato kelių tūkstančių raketų ir kelių šimtų paleidimo įrenginių tiekimą, o pristatymai suplanuoti iki 2030 metų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, sutarties vertė siekia apie 3 000 000 000 zlotų be mokesčių, tai yra maždaug 700 000 000 eurų. Užsakymas apima ne tik ginkluotę, bet ir mokymo bei logistinės paramos paketą, kurie paprastai sudaro reikšmingą tokių įsigijimų dalį.

    Kas perkama ir kam skirta

    „Piorun“ yra nešiojama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta kovai su sraigtasparniais, lėktuvais ir ypač žemai skrendančiais taikiniais, įskaitant bepiločius orlaivius. Tokios sistemos laikomos vienu greičiausiai įsigyjamų ir mūšyje lanksčiausiai panaudojamų oro gynybos sprendimų, kai reikia stiprinti fronto linijos ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Šiame kontrakte numatomi ne tik patys šaudmenys, bet ir paleidimo komplektai, nuo kurių priklauso realus sistemų panaudojimo mastas kariuomenės vienetuose. Kartu įtraukti mokymai leidžia greičiau parengti papildomus operatorius, o logistinis paketas užtikrina atsarginių dalių, aptarnavimo ir eksploatacijos tęstinumą.

    Gamybos tempai ir pajėgumai

    Gamintojo pusėje pagrindinis vykdytojas yra „Mesko“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos pramonei, kuri veikia per „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Pastaraisiais metais grupė viešai deklaravo smarkiai išaugintus gamybos pajėgumus, siekdama rinkai ir kariuomenei tiekti gerokai daugiau vienetų per metus nei anksčiau.

    Lenkijos gynybos pramonės komunikacijoje akcentuojama, kad pajėgumų didinimas yra ilgalaikės strategijos dalis, susijusi su išaugusiu oro gynybos sistemų poreikiu regione. Praktikoje tai reiškia investicijas į gamybos linijas, tiekimo grandines ir darbuotojų parengimą, kad tiekimai galėtų vykti stabiliai iki 2030 metų.

    Finansavimas ir regioninis užsakymas

    Skelbiama, kad įsigijimui numatoma pasitelkti SAFE mechanizmą, kuris Europos mastu siejamas su gynybos ir saugumo finansavimu palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Toks sprendimas leidžia išdėstyti išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti prognozuojamą pirkimų tempą.

    Lygiagrečiai su nacionaliniais užsakymais Lenkija taip pat įgyvendina bendradarbiavimo modelį su kitomis šalimis, kurios planuoja panašius pirkimus. Tai stiprina pramonės užsakymų portfelį ir sudaro prielaidas standartizuoti mokymus bei logistinę paramą kelių valstybių mastu.

  • Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Dar prieš tarptautinę gynybos pramonės parodą MSPO 2026 Kielcuose „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pranešė pirmą kartą rodysianti pilno masto naujo sunkiojo pėstininkų kovos vožės modelį. Parodoje pristatytas CBWP kol kas nėra prototipas, o technologijų demonstratorius, skirtas parodyti pagrindines būsimos platformos idėjas ir kryptį.

    PGZ skelbia, kad po MSPO demonstratorius bus perduotas tyrimų ir bandymų etapui, o gauti rezultatai turėtų tapti pagrindu dviem prototipams. Pagal dabar viešai minimą grafiką prototipų tikimasi 2027 metais, o serijinės gamybos pasirengimas siejamas su 2029 metais.

    Sunkiojo pėstininkų kovos vožės poreikis Lenkijoje išryškėjo šalia programos, pagal kurią įsigyjami lengvesni BWP „Borsuk“. Dar 2023 metais, pasirašant bendrąją sutartį, buvo kalbama apie maždaug 700 „Borsuk“ vienetų, o CBWP turėtų tapti papildymu, skirtu didesnės apsaugos reikalaujantiems mechanizuotiems vienetams.

    PGZ pateikia CBWP kaip atsaką būtent į šį sunkesnės, geriau šarvuotos platformos poreikį. Viešai nurodoma, kad darbai realiai pajudėjo 2024 metais, kai Huta Stalowa Wola (HSW) priėmė sprendimą pradėti ir finansuoti projektą, telkiant tiek PGZ grupės įmones, tiek privačius partnerius iš Lenkijos ir užsienio.

    Apsauga, svoris ir platformos idėja

    Lyginant su „Borsuk“, kuris akcentuoja plūdrumą ir apsaugą iki 5 lygio pagal STANAG 4569, CBWP tikslas yra dar aukštesnis saugumo lygis. Nors oficialios galutinės deklaracijos dėl šarvavimo nėra pateikiamos, gynybos industrijos kontekste CBWP dažnai siejamas su siekiu priartėti prie 6 lygio, įskaitant didesnį atsparumą 30 milimetrų kalibro šaudmenims.

    Ne mažiau svarbi ir priešmininė apsauga, kuri, kaip akcentuoja projekto autoriai, turėtų būti geresnė nei „Borsuk“ atveju. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kur šarvuotų platformų kūrime vis daugiau dėmesio skiriama ne tik balistinei, bet ir minų bei improvizuotų sprogstamųjų užtaisų grėsmei.

    PGZ nurodė, kad CBWP turėtų būti maždaug 12 tonų sunkesnis už „Borsuk“, o tai leistų spėti apie maždaug 40 tonų standartinę masę. Tai būtų mažiau nei kai kurių konkurentų, tokių kaip vokiškas KF41 „Lynx“ ar korėjietiškas AS21 „Redback“, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto šarvavimo paketo ir įrangos konfigūracijos.

    Bokštelis, ginkluotė ir variklis

    Viena iš esminių CBWP ašių yra nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema ZSSW-30, jau naudojama „Borsuk“ ir ratiniuose šarvuočiuose „Rosomak“. Joje integruojamas 30 milimetrų automatinis pabūklas „Bushmaster II“, 7,62 milimetrų kulkosvaidis ir dvi prieštankinių valdomų raketų „Spike LR“ paleidimo vietos.

    Tokios ginkluotės pasirinkimas leidžia išlaikyti tęstinumą, supaprastinti logistines grandines ir mokymus, o taip pat padidina šansus greičiau pasiekti realų pajėgumą. Tai svarbu, nes daugelyje NATO šalių pastaraisiais metais pabrėžiama ne tik modernizacija, bet ir spartesnis pajėgų atkūrimas, didinant amunicijos ir atsarginių dalių suderinamumą.

    Skelbiama, kad CBWP planuojamas variklis iš MTU šeimos, kurio galia viršytų 1 000 arklio galių, o demonstratoriuje panaudota „Allison“ transmisija. Kartu pripažįstama, kad konfigūracija dar gali keistis, nes projektas vystomas bent dviem desanto skyriaus variantais, pritaikytais 6 arba 8 kariams.

    Ar Lenkija rinksis savą?

    MSPO 2026 pradžioje PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad koncernas tikisi, jog dešimtmečio pabaigoje CBWP galėtų patekti į Lenkijos kariuomenę.

    „Tikimės, kad dešimtmečio pabaigoje CBWP galės papildyti Lenkijos kariuomenės įrangą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Vis dėlto politiniu ir kariniu lygmeniu svarstomas ir alternatyvus kelias, kai sunkiajam pėstininkų kovos vožės poreikiui būtų pasirenkama užsienio platforma, o dalis lenkiškų sprendimų, pavyzdžiui, bokštelis ZSSW-30, būtų integruojami vėliau. Viešojoje erdvėje minimi vokiškas KF41 „Lynx“, korėjietiškas AS21 „Redback“ ir turkiškas „Otokar Tulpar“.

    Tokie svarstymai kelia aštrias diskusijas dėl pramonės savarankiškumo, eksporto perspektyvų ir technologinės kontrolės. Galutinis sprendimas, ar CBWP taps serijiniu gaminiu Lenkijos kariuomenei, priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir to, ar projektui pavyks laiku pasiekti patikimumo bei gamybos brandos lygį.

  • Piorunų pirkimas per SAFE: po 60 mln eurų nesėkmės – daugiamilijardė sutartis ir nauji terminai

    Lenkija su Lietuva, Latvija ir Norvegija pasirašė bendrąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketų kompleksų Piorun įsigijimo. Šis pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos gynybos paskolų mechanizmu SAFE ir, pagal Lenkijos pusės pateikiamą informaciją, yra vienas didžiausių Piorun užsakymų nuo sistemos pasirodymo rinkoje.

    Šalių konsorciumą į priekį pastūmėjo ankstesnė nesėkmė siekiant paramos per kitą ES instrumentą. Tuomet projektas dėl Piorun įsigijimo nebuvo atrinktas finansavimui ir konsorciumas neteko galimybės gauti 60 mln. eurų dotacijos, todėl vėliau buvo ieškoma didesnio ir lankstesnio finansavimo šaltinio.

    Kas pasikeitė po EDIRPA?

    Pagal anksčiau taikytą EDIRPA programą ES rėmė bendrus valstybių gynybos pirkimus ribotu dotacijų biudžetu, o konkurencija tarp projektų buvo didelė. Neatrinktas Piorun projektas liko rezerviniame sąraše, tačiau patirtis, kaip tvirtina Lenkijos Ginkluotės agentūra, padėjo geriau parengti dokumentus ir pirkimo logiką naujam etapui.

    SAFE mechanizmas veikia kitaip: vietoje dotacijų didesniu mastu siūlomos mažesnių palūkanų paskolos, skirtos spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus Europoje. Būtent per SAFE keturios šalys planuoja apmokėti Piorun užsakymą, o galutinis įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.

    Vykdomosios sutartys – dar nepasirašytos

    Bendroji sutartis nustato pagrindines būsimų užsakymų sąlygas, tačiau konkrečios sumos ir kiekiai kiekvienai šaliai įtvirtinami vykdomosiose sutartyse. Lenkijos Ginkluotės agentūros vadovas Arturas Kuptelis pabrėžė, kad, gerai parengus bendrąją sutartį, vėlesni pasirašymai turėtų būti daugiau procedūrinis žingsnis, susijęs su teisine ir finansavimo priežiūra.

    „Jeigu bendroji sutartis parengta tinkamai, vykdomosios sutartys bus tik techninis klausimas“, – sakė Arturas Kuptelis.

    Skelbiama, kad didžioji užsakymo dalis tenka Lenkijos kariuomenei, o likusi dalis bus skirta Lietuvai, Latvijai ir Norvegijai. Vis dėlto šalių poreikiai išsiskiria ne dėl pačių Piorun sistemų, o dėl logistikos ir mokymo paketų, nes Lenkija šias sistemas naudoja jau ilgą laiką, o kitos šalys gali stiprinti infrastruktūrą ir rengimą nuo mažesnės bazės.

    Kodėl Piorun paklausa auga?

    Piorun priskiriamas labai trumpo nuotolio oro gynybos kategorijai ir yra skirtas taikiniams ore naikinti, įskaitant sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius. Šio tipo ginkluotės paklausa Europoje išaugo po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, kai oro grėsmės, ypač dronai, tapo kasdieniu iššūkiu fronte ir už jo ribų.

    Piorun sistemos buvo plačiai aptarinėjamos ir dėl naudojimo Ukrainoje, o Lenkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais aktyviai didino gamybos apimtis. Pranešta, kad gamintojas „Mesko“, priklausantis „Polska Grupa Zbrojeniowa“, yra pasiekęs kelių tūkstančių pagamintų vienetų ribą, o tiekimo grafikai priklausys nuo naujų sutarčių ir gamybos pajėgumų.

    Terminus riboja ir SAFE taisyklės: pirkimai turi būti įvykdyti bei atsiskaityti per nustatytą laikotarpį, o minimas galutinis horizontas siejamas su 2030 metais. Tik pasirašius vykdomąsias sutartis paaiškės tikslūs pristatymų grafikai ir detalūs kiekiai kiekvienai valstybei.

  • Lenkijos gynybos pramonė ieško eksporto: po rekordinių užsakymų valdžia derasi dėl naujų sutarčių

    Lenkijos gynybos pramonė, pastaraisiais metais sulaukusi rekordinės apimties vidaus užsakymų, vis aktyviau atsigręžia į eksporto rinkas. Varšuva siekia, kad dabar plečiami gamybos pajėgumai ir didinamas darbuotojų skaičius neliktų be darbo tuomet, kai didžiausia nacionalinių pirkimų banga ims slūgti.

    Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Konradas Gołota, pabrėžęs, kad kartu su pramonės įmonėmis jau vyksta derybos dėl papildomų kontraktų užsienyje. Jo teigimu, vienas svarbiausių uždavinių tampa nuosekli valstybės eksporto politika, kuri leistų išlaikyti gamybos tempą ir po kelių metų.

    Gamybos šuolis kelia naujų rizikų

    Dideli kontraktai reiškia ne tik naujas gamybos linijas, bet ir ilgalaikį tiekimo grandinių planavimą, nes dalis komponentų vis dar perkami už Lenkijos ribų. Pasak viceministro, prieš pasirašant sutartis buvo vertinami pajėgumai ir galimybės užsitikrinti vietą tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Kad pasirašytume šiuos kontraktus, reikėjo milžiniško darbo ne tik derantis dėl sąlygų, bet ir įsivertinant gamybos pajėgumus bei užsitikrinant komponentų tiekimą, nes ne viską gaminame Lenkijoje“, – sakė Konradas Gołota.

    Valdžia pripažįsta, kad didžiausias iššūkis gali prasidėti vėliau, kai vidaus užsakymų portfelis natūraliai sumažės. Todėl prioritetu tampa užsakymų diversifikavimas, kad pramonė nebūtų priklausoma vien nuo valstybės pirkimų.

    Augant pajamoms, auga ir darbuotojų poreikis

    Gamybos suaktyvėjimas jau matomas įmonių rezultatuose: dalies Lenkijos gynybos sektoriaus bendrovių pajamos augo dešimtimis proc., o kai kuriais atvejais šuolis buvo dar didesnis. Lygiagrečiai didėja ir užimtumas – kalbama apie tūkstančius naujų darbo vietų tiek pačiose įmonėse, tiek pas tiekėjus ir kooperantus.

    Toks augimas kuria spaudimą ne tik pritraukti ir apmokyti specialistus, bet ir užtikrinti ilgalaikį užimtumą. Viceministro teigimu, siekiama, kad kartu su darbo vietomis toliau plėstųsi ir visa pramonės ekosistema, įskaitant tyrimus, inžineriją ir gamybos kompetencijas.

    Eksportas kaip planas po vidaus bumo

    Vienu iš artimiausių tikslų įvardijamas aktyvesnis ėjimas į užsienio rinkas, įskaitant ne tik Europą. Lenkija signalizuoja apie didesnį dėmesį Azijai, o tarp minimų krypčių figūruoja Vietnamas ir Indija, kuriose ieškoma naujų partnerių ir galimų pirkėjų.

    „Jau buvome misijoje Vietname, ruošiame vizitą į Indiją ir kitus veiksmus kitose rinkose“, – sakė Konradas Gołota.

    Eksporto ambicijos siejamos ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skatinančiomis bendrus kelių valstybių pirkimus ir didesnį pramonės kooperavimą. Lenkijos pozicija – tokie mechanizmai gali atverti gamintojams platesnį užsakymų ratą, tačiau sėkmei reikalinga ir stipri pardavimų infrastruktūra.

    Vienas praktinių uždavinių – atkurti ir sustiprinti eksporto kompetencijas didžiausiose sektoriaus grupėse. Valdžia akcentuoja, kad vien produkto nepakanka: būtini tarptautiniai pardavimai, priežiūra po pardavimo, atsarginių dalių tiekimas ir ilgalaikiai aptarnavimo planai, kurių dažnai reikalauja užsienio klientai.

    Lenkija gynybos pramonę vis dažniau vertina ne tik kaip kariuomenės aprūpinimo priemonę, bet ir kaip ekonomikos augimo, inovacijų bei diplomatinės įtakos instrumentą. Būtent todėl eksporto didinimas įvardijamas kaip strateginis sprendimas, galintis užtikrinti, kad šiandien plečiami pajėgumai būtų naudojami ir pasibaigus vidaus užsakymų pikui.

  • Lenkija tvarkys valstybės įmonių portfelį: stiprins PGZ, akcijų neparduos, tikisi didesnių dividendų

    Lenkijos vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės valdomų bendrovių portfelį taip, kad įmonės dažniau veiktų kaip viena sistema ir generuotų daugiau sinergijos. Apie tai viešai pranešė valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, pristatydamas artimiausių metų kryptį.

    Pagrindinis akcentas bus konsolidacija: numatoma, kad dalį valstybės įmonių perims kitos valstybės valdomos bendrovės. Pasak ministro, tokie sprendimai būtų priimami ne vienkartinei finansinei naudai, o strateginiams tikslams įgyvendinti ir efektyvumui didinti.

    Kartu pabrėžta, kad akcijų pardavimo planų nėra. Tai reiškia, jog valdžia renkasi ne privatizavimo kelią, o vidinį portfelio pergrupavimą, kuriuo siekiama sutelkti kompetencijas, sumažinti dubliavimąsi ir aiškiau paskirstyti atsakomybes sektoriuose.

    PGZ numatomas didesnis vaidmuo

    Atskiras dėmesys skirtas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) stiprinimui. Ministerija nurodo, kad bus siekiama sutvarkyti PGZ akcininkų struktūrą taip, kad joje liktų įmonės, kurios realiai kurtų grupės vertę ir stiprintų patikimumą.

    Toks žingsnis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dėl saugumo situacijos ir gynybos finansavimo augimo valstybės peržiūri gynybos pramonės grandines. Paprastai tai reiškia daugiau koordinacijos, greitesnį gamybos pajėgumų didinimą, aiškesnį užsakymų planavimą ir didesnį dėmesį tiekimo saugumui.

    Dividendų lūkesčiai ir biudžeto logika

    Ministras taip pat teigė, kad valstybė tikisi didesnių dividendų iš valstybės įmonių artimiausiu laikotarpiu, o 2027 metais – reikšmingesnių įplaukų. Tokios pajamos dažnai vertinamos kaip vienas iš būdų stabilizuoti biudžetą, ypač kai kartu didėja išlaidos strateginiams prioritetams.

    Vis dėlto dividendų augimas paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: įmonių pelningumo, investicinių planų ir to, kiek pelno paliekama plėtrai. Todėl portfelio konsolidacija dažniausiai siejama ir su siekiu sukurti didesnius, finansiškai atsparesnius subjektus, kurie gali ir investuoti, ir mokėti dividendus.

  • Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Susitarimas Bydgoščiuje

    Bydgoščiuje pasirašyta sutartis tarp Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ, Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 2 ir JAV bendrovės „Anduril Industries“. Susitarimas numato galutinio surinkimo liniją Lenkijoje, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą bei eksploatacinį aptarnavimą.

    PGZ skelbia, kad tikslas yra pereiti nuo surinkimo prie pilnos apimties gamybos ir pasiekti masinę produkciją. Įvardijama, kad ateityje būtų siekiama gaminti kelis tūkstančius „Barracuda-500M“ sistemų per metus, tačiau konkretūs terminai ir apimtys priklausys nuo tolimesnių sprendimų bei užsakymų.

    Kas yra „Barracuda-500M“?

    „Barracuda“ šeima pristatoma kaip autonominių, turbininiu varikliu varomų platformų serija, galinti būti leidžiama iš oro, sausumos ar jūros. Gamintojo teigimu, šios platformos gali skristi iki maždaug 926 kilometrų per valandą greičiu ir ore išbūti iki 120 minučių.

    Sutartyje akcentuojamas didžiausias serijos variantas „Barracuda-500“, kuriam nurodomas iki 926 kilometrų siekiantis maksimalus nuotolis. Šio varianto naudingoji apkrova siejama su maždaug 45 kilogramais, todėl jis labiau vertinamas kaip masinis, santykinai lengvas efektorius, o ne klasikinė didelės galios sparnuotoji raketa.

    Kaina ir karo pramonės kryptis

    Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Barracuda-500M“ sulaukia dėmesio, yra kaina. Tekste minimas įkainis JAV rinkoje dažniausiai siejamas su 200 000–250 000 JAV dolerių rėžiu, kas sudarytų maždaug 180 000–230 000 eurų už vienetą, priklausomai nuo valiutų kurso ir komplektacijos.

    Palyginimui, brangesni tolimojo nuotolio sprendimai, tokie kaip AGM-158 JASSM-ER, dažnai vertinami apie 1 500 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 400 000 eurų. Vis dėlto tiesioginis palyginimas ribotas, nes „Barracuda-500M“ turi gerokai mažesnę kovinę apkrovą ir priklauso kitai masinio panaudojimo kategorijai.

    Lenkijos planai: polonizacija ir programinė dalis

    Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad tolimesnėse derybose numatomas sistemos polonizavimas ir europeizavimas, įskaitant programinę dalį. Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra viešai užsiminęs, kad bendradarbiavimas gali atverti kelią ir lenkiškai „Barracuda“ versijai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją siekti kuo didesnio ginkluotės tiekimo grandinių atsparumo, trumpinti pristatymo laikus ir dalį gamybos bei aptarnavimo perkelti arčiau galutinių naudotojų. Praktikoje tai reikštų daugiau kompetencijų vietoje, greitesnį remontą ir paprastesnį atsarginių dalių užtikrinimą.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    Susitarimas gali paversti Lenkiją svarbiu regioniniu centru, jei gamyba pasieks didesnį mastą ir atsiras eksporto užsakymų. Toks modelis patrauklus tuo, kad masiniai, pigesni efektoriai leidžia didinti arsenalo kiekį, ypač kai dėl karo Ukrainoje Europoje išryškėjo amunicijos ir raketinių sistemų trūkumo problema.

    Kita vertus, jauna platforma gali susidurti su vadinamosiomis augimo problemomis, kai bandymų, patikimumo ir realaus kovinio efektyvumo klausimai paaiškėja tik didesnio naudojimo metu. Pats gamintojas pabrėžia komercinių komponentų ir greitos gamybos principus, tačiau gynybos sektoriuje tai visada reiškia poreikį užtikrinti karinius patikimumo standartus.

    „Tikslas yra paleisti Lenkijoje surinkimą, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą“, – pranešė PGZ.

    Ekspertiniu požiūriu tokios sistemos dažniau laikomos papildymu, o ne pakaitalu brangiems ir galingiems tolimojo nuotolio ginklams. Jos gali būti naudojamos masiškai, atliekant taikinius prisotinančius smūgius ar atveriant kelią brangesnėms priemonėms, o technologijų perdavimas ir vietinė gamyba ilgainiui stiprina pramonės pajėgumus.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.