CP v2

Tag: Polska Grupa Zbrojeniowa

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.

  • Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Pirmasis kovos pėstininkų mašinos „Borsuk“ eksporto versijos pristatymas Slovakijoje sukėlė didelį gynybos pramonės susidomėjimą. Lenkijos ginkluotės sektorius šį projektą mato kaip galimybę atverti naujas užsienio rinkas, tačiau dalis analitikų vertina ir rizikas.

    Eksportinis „Borsuk“ modelis demonstruotas gynybos parodoje IDEB, vykstančioje Slovakijoje. Šioje versijoje sujungta Lenkijoje sukurta universali modulinė vikšrinė platforma ir slovakų nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema „TURRA 30“, kurią gamina bendrovė „EVPÚ a.s.“.

    Ukrainos gynybos tematikos portalas „Defence Express“ atkreipė dėmesį, kad toks derinys gali būti orientuotas būtent į užsienio klientus. Tuo metu Lenkijos kariuomenei skirtoje versijoje paprastai akcentuojamas kitas bokštelio sprendimas, todėl eksporto konfiguracija iš esmės kuriama pagal potencialių pirkėjų poreikius.

    Slovakijos klausimas ir konkurencija

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų buvo siūlymas Slovakijai, tačiau čia situacija nėra paprasta. Slovakija yra pasirašiusi sutartį su „BAE Systems Hägglunds“ dėl 152 pėstininkų kovos mašinų CV90 MkIV tiekimo, o pirmieji vienetai jau viešai pristatyti.

    Dėl to „Defence Express“ kelia klausimą, ar „Borsuk“ iš tikrųjų turi realią nišą Slovakijos planuose, jei pagrindinis įsigijimas jau suplanuotas. Tokiu atveju eksportinė kampanija greičiausiai turėtų taikytis į platesnį regioną ir kitus klientus, o ne vien į artimiausią kaimyną.

    Portalo vertinimu, tarptautinėje rinkoje „Borsuk“ susidurs su stipria konkurencija, nes pėstininkų kovos mašinų segmente dominuoja seniau įsitvirtinę modeliai. Pranašumą dažnai suteikia dideli užsakymai, ilgesnė eksploatacijos istorija ir patirtis realiomis kovos sąlygomis.

    Artimieji Rytai ir gamybos tempas

    Kita kryptis, kurią pastebi ir rinkos stebėtojai, yra Artimųjų Rytų ir platesnio regiono šalys. Eksportinei versijai parinktas dykumoms būdingas kamufliažas leidžia manyti, kad gamintojai svarsto šiltesnio klimato rinkas, kuriose dažnai vertinami mobilūs ir gerai ginkluoti vikšriniai šarvuočiai.

    Čia gali padėti ir slovakų partnerių įdirbis: „ZbIAM“ yra atkreipęs dėmesį, kad „EVPÚ a.s.“ turi stipresnes pozicijas arabų rinkose ir gamybinius pajėgumus regione, įskaitant Saudo Arabiją. Tai gali palengvinti lokalią integraciją, aptarnavimą ir pasiūlymų derinimą pagal pirkėjų reikalavimus.

    Vis dėlto ukrainiečių analitikai pabrėžia dar vieną riziką: pradėjus serijinę gamybą, svarbiausia tampa ne vien techninės savybės, bet ir gebėjimas tiekti reikiamą kiekį laiku. Jei universali modulinė vikšrinė platforma bus gaminama ribotais tempais, dideli eksporto kontraktai gali būti sunkiau įgyvendinami, ypač jei prioritetas teikiamas vidaus užsakymams.

    Kas gali tapti „Borsuk“ pranašumu

    Nepaisant abejonių, „Borsuk“ turi savybių, kurios gali išskirti jį iš dalies konkurentų. Tarp jų dažniausiai minima amfibinė, tai yra plaukimo, galimybė, kuri kai kuriose valstybėse laikoma svarbia dėl upių, kanalų ir infrastruktūros apribojimų.

    Eksporto perspektyvos taip pat priklausys nuo to, kaip greitai bus stabilizuota gamyba ir kiek aiškiai suformuluotas pasiūlymas konkretiems regionams. Ilgalaikiai Lenkijos užsakymai gali tapti faktoriu, leidžiančiu spartinti gamybos apimtis ir didinti patikimumą būsimiems užsienio pirkėjams.

    Galutinį rezultatą lems ne vien techniniai parametrai, bet ir geopolitinis kontekstas, tiekimo grandinių patikimumas bei partnerių gebėjimas pasiūlyti aptarnavimo, modernizavimo ir atsarginių dalių sprendimus. Būtent šiose srityse pėstininkų kovos mašinų eksporto konkursai dažnai sprendžiasi greičiau nei poligone.

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.

  • Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkija toliau plečia naujos kartos pėstininkų kovos mašinos Borsuk programą. Šalies Gynybos ministerija ir Ginkluotės agentūra skelbia, kad artimiausiais metais planuojama pristatyti papildomas platformos versijas, įskaitant sprendimą, orientuotą į eksportą.

    Borsuk yra vikšrinė pėstininkų kovos mašina, kuri Lenkijoje įvardijama kaip vienas svarbiausių pastarųjų metų nacionalinės gynybos pramonės projektų. Jos tikslas yra palaipsniui atnaujinti mechanizuotų pajėgų parką ir suteikti modernesnę apsaugą bei ugnies galią.

    Naujas bokštelis ir eksporto kryptis

    Per Defence24 Days renginį gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad netolimoje ateityje bus pristatytas Borsuk su integruotu naujo tipo bokšteliu. Kartu Ginkluotės agentūros vadovas generolas Artur Kuptel patvirtino, kad vyksta darbai ir su kitomis platformos iteracijomis.

    Neoficialiai nurodoma, kad viena iš krypčių gali būti eksporto konfigūracija, sujungianti Borsuk važiuoklę su Slovakijoje kuriamu bokšteliu Turra 30. Toks scenarijus siejamas su Lenkijos ir Slovakijos pramonės bendradarbiavimu, kuriame minimos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ ir Slovakijos įmonė EVPÚ Defence.

    Turra 30 bokštelis vystomas keliais variantais, o naujesnėse versijose akcentuojama didesnė įgulos apsauga pagal NATO STANAG 4569 standartą. Paprastai šio tipo sprendimuose integruojama 30 mm automatinė patranka, 7,62 mm kulkosvaidis ir prieštankinės valdomos raketos, kurios skirtos kovai su šarvuota technika didesniu atstumu.

    Kodėl ieškoma alternatyvų?

    Lenkijoje Borsuk siejamas su ZSSW-30 bokšteliu, tačiau viešai aptariama, kad alternatyvūs sprendimai gali būti svarstomi dėl kainos ir gamybos pajėgumų. Paprastesnė ar lengviau tiekiama eksporto konfigūracija leistų greičiau reaguoti į potencialių pirkėjų poreikius.

    Europos gynybos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti modulines platformas, kurias galima derinti su skirtingais bokšteliais, jutikliais ir ryšio sistemomis. Tai leidžia greičiau pritaikyti techniką skirtingoms doktrinoms, o gamintojams mažina riziką priklausyti nuo vieno komplektavimo sprendimo.

    Kitos modernizacijos ir specializuotos versijos

    Generolo Artur Kuptel užuominos apie tolesnes iteracijas siejamos ne tik su bokštelių pasirinkimu, bet ir su ilgalaike platformos modernizacija. Viena svarbiausių krypčių yra aktyvios apsaugos sistemos, įskaitant hard-kill tipo sprendimus, skirtus aptikti ir neutralizuoti prieštankinius ginklus dar prieš jiems pasiekiant šarvuotį.

    Aktyvi apsauga pastaruoju metu vertinama ir dėl išaugusios dronų grėsmės, ypač kai mūšio lauke plačiai naudojami FPV tipo dronai ir viršutinę projekciją atakuojantys šaudmenys. Dėl to daugelyje šalių šarvuotos technikos modernizacijos programose atsiranda papildomi jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir viršutinės dalies sustiprinimas.

    Be bazinės pėstininkų kovos mašinos, Borsuk programa nuo pradžių buvo siejama ir su specializuotomis modifikacijomis, kuriamos ant Universalios modulinių vikšrinių platformų šeimos pagrindo. Pagal Lenkijoje viešai skelbtus planus, be daugiau nei 1 000 kovinių mašinų, numatomas ir kelių šimtų specializuotų variantų poreikis.

    Minimos tokios mašinos kaip vadavietės, medicininės evakuacijos, techninės pagalbos bei vikšrinio mobiliojo minosvaidžio sprendimai. Dalis jų kol kas tebėra konceptų ar ankstyvos vystymo stadijos, tačiau Lenkija signalizuoja siekį turėti vieningą platformų šeimą, kuri supaprastintų logistiką ir remontą.

    Artimiausi pristatymai turėtų parodyti, ar Borsuk bus aktyviai pozicionuojamas tarptautinei rinkai ir kaip Lenkija balansuos tarp nacionalinių poreikių bei eksporto ambicijų. Augant Europos gynybos biudžetams ir spartėjant perėjimui prie modernesnės šarvuotos technikos, tokios programos tampa ne tik kariniu, bet ir pramoniniu prioritetu.

  • Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Gdynėje iškilmingai pradėta fregatos ORP Huragan statyba. Tai trečiasis ir kartu paskutinis Lenkijos karinio jūrų laivyno programos „Miecznik“ laivas, laikomas didžiausia šalies flotės modernizacija po 1989 metų.

    PGZ Stocznia Wojenna laivų statykloje surengtoje plieno pjovimo ceremonijoje dalyvavo šalies gynybos ir valstybės turto valdymo viceministrai bei Lenkijos ginkluotės pramonės grupės atstovai. Tokie etapai paprastai žymi perėjimą nuo projektavimo ir parengiamųjų darbų prie realios korpuso gamybos.

    Programos esmė – trys naujos daugiafunkcės fregatos, kurios turėtų pakeisti senstančius laivus, kurių konstrukcijų ištakos siekia XX amžiaus 8 dešimtmetį. Varšuva pabrėžia, kad nauji laivai sustiprins Lenkijos galimybes veikti Baltijos jūroje ir kolektyvinės gynybos rėmuose.

    Kas yra programa „Miecznik“?

    „Miecznik“ įgyvendinama nuo 2021 metų, o laivus tiekia konsorciumas PGZ-Miecznik, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Polska Grupa Zbrojeniowa ir PGZ Stocznia Wojenna. Projekte taip pat dalyvauja CRIST, „Babcock“, „Thales UK“ ir „MBDA UK“, prisidedant technologijomis bei kovinių sistemų integracija.

    Pagal dabartinius planus pirmasis laivas ORP Wicher turėtų būti nuleistas į vandenį 2026 metų rugpjūtį. Antroji fregata ORP Burza jau statoma, o visos trys į rikiuotę turėtų įeiti 2029–2031 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę.

    Kokios bus naujos fregatos?

    Lenkijos fregatos kuriamos remiantis britų „Arrowhead 140“ projektu. Skelbiama, kad laivo ilgis sieks 138,7 metro, o maksimalus išstūmis – iki 7 000 tonų, todėl tai bus vieni didžiausių šiuolaikinių kovinių laivų regione.

    Numatoma CODAD tipo jėgainė su keturiais varikliais, leidžianti pasiekti iki 28 mazgų greitį. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas dėl patikimumo ir paprastesnės eksploatacijos, ypač kai laivui reikia ilgai patruliuoti ir greitai reaguoti į grėsmes.

    Ginkluotė ir sensoriai

    Skelbiama, kad fregatos turės 76 milimetrų „Leonardo“ OTO Melara Super Rapid Strales artilerijos sistemą, vertikalaus leidimo įrenginius VLS Mk41, priešlėktuvinę „MBDA UK“ Sea Ceptor sistemą su CAMM raketomis ir NSM priešlaivines raketas. Taip pat planuojamos 35 milimetrų OSU-35K sistemos bei nuotoliniu būdu valdomi ginklų moduliai.

    Sensorių pakete numatomi „Thales“ Sea Master 410 ir NS50 AESA radarai bei integruota kovos valdymo architektūra. Viešai nurodoma, kad oro taikinius sistema galėtų aptikti iki 400 kilometrų, o paviršinius – iki 80 kilometrų atstumu, nors realūs rodikliai priklauso nuo sąlygų ir taikinio tipo.

    Fregatos turėtų vykdyti jūros erdvių stebėjimą, uostų ir bazės apsaugą, kovą su paviršiniais ir povandeniniais taikiniais, taip pat oro gynybą. Augant įtampoms Baltijos regione, tokio tipo daugiafunkciai laivai laikomi vienu svarbiausių įrankių tiek nacionalinei, tiek NATO atgrasymo ir greito reagavimo strategijai.

    „Šiandien pradedame ORP Huragan statybą – tai didžiausias projektas Lenkijos laivų statybos pramonės istorijoje“, – sakė PGZ Stocznia Wojenna vadovas Marcin Ryngwelski.

  • Lenkija pasirašė svarbų sandorį: K2 tankai bus montuojami „Bumar-Łabędy“ gamykloje

    Lenkija pasirašė svarbų sandorį: K2 tankai bus montuojami „Bumar-Łabędy“ gamykloje

    Varšuvoje pasirašyti susitarimai, atveriantys kelią Korėjos K2 pagrindinių kovos tankų montavimui Lenkijoje. Planuojama, kad darbai vyks Gliwicuose esančioje „Zakłady Mechaniczne Bumar-Łabędy“ gamykloje, kuri siekia tapti vienu svarbiausių šarvuotosios technikos centrų regione.

    Susitarimai sudaryti Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ struktūroje, o kertinis dokumentas apibrėžia „Bumar-Łabędy“ ir Pietų Korėjos gamintojo „Hyundai Rotem“ bendradarbiavimą K2 ir su jais susijusių pagalbinių šarvuočių programoje. Taip pat į projektą įtraukiamos kitos PGZ įmonės, kurios turėtų prisidėti prie elektronikos ir optikos sprendimų.

    Šie susitarimai vertinami kaip paskutiniai teisiniai žingsniai prieš realų gamybos pajėgumų paleidimą. Pagal viešai skelbiamus planus pirmieji Lenkijoje surinkti K2PL turėtų pasirodyti 2029 metais, o tai būtų reikšmingas sugrįžimas prie naujų tankų gamybos po ilgos pertraukos.

    Greitas perginklavimas po 2022 metų

    Lenkija K2 pasirinko 2022 metais, kai Europoje smarkiai išaugo šarvuotosios technikos poreikis ir tempas, o dalis turimų pajėgumų buvo perduota Ukrainai. Pirmieji K2GF tankai į Lenkiją atvyko dar 2022 metų pabaigoje, o vėlesnių užsakymų tikslas buvo užtikrinti tiek greitą pristatymą, tiek ilgalaikį pramoninį pėdsaką šalies viduje.

    K2GF yra modernus pagrindinis kovos tankas su trijų karių įgula, 120 milimetrų pabūklu ir maždaug 1 500 arklio galių dyzeliniu varikliu. Maksimali masė siekia apie 55 tonas, o nuotolis, priklausomai nuo sąlygų, gali būti apie 450 kilometrų.

    K2PL versija ir technologijų perdavimas

    Antrojo etapo planuose numatyta ne tik papildomų tankų įsigijimas, bet ir dalies jų surinkimas Lenkijoje. Skelbiama, kad programoje numatytas 61 K2PL montavimas Gliwicuose, o K2PL apibūdinamas kaip Lenkijos poreikiams pritaikytas variantas, kuriame numatomi papildomi apsaugos ir kovos su dronais sprendimai.

    Technologijų perdavimo kryptis apima specializuotos įrangos, įrankių ir gamybinių kompetencijų užtikrinimą, kad būtų įmanomas galutinis surinkimas ir dalies komponentų gamyba vietoje. Atskiri licenciniai susitarimai taip pat siejami su aptarnavimo, remonto, modernizavimo ir eksploatacijos palaikymo pajėgumais, kurie karinėms platformoms yra kritiškai svarbūs visam jų gyvavimo ciklui.

    Toks modelis, kai kartu su pirkimu kuriami vietiniai pramoniniai pajėgumai, Europoje tampa vis dažnesnis. Augant paklausai, šalys siekia ne tik greitai gauti techniką, bet ir sumažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, užsitikrinti atsargines dalis bei remonto bazę, o tai ypač aktualu ilguoju laikotarpiu.

    Ambicijos tapti regiono centru

    Lenkijos siekis montuoti K2 savo teritorijoje vertinamas ir kaip platesnė ambicija tapti šio tipo platformų aptarnavimo bei modernizavimo centru regione. Pastaraisiais metais K2 šeima minima tarp variantų, kuriais domisi kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, todėl vietinė kompetencija gali suteikti papildomų pranašumų tiek kariuomenei, tiek pramonei.

    Lenkijos institucijos yra užsiminusios, kad ateityje galėtų būti plečiamos vietinės gamybos apimtys, jei bus pasirašyti nauji užsakymai. Tai reikštų dar didesnį technologinį savarankiškumą ir didesnį Lenkijos vaidmenį Europoje vystant bei palaikant šarvuotosios technikos parką.