Tag: Polska Grupa Zbrojeniowa

  • Lenkija skiria 979 mln zlotų gynybos pramonei: didins „Piorun“ gamybą ir statys „Jelcz“ gamyklą

    Lenkijos vyriausybė paskelbė apie naują didelės apimties investicijų paketą gynybos pramonei – beveik 979 mln. zlotų (apie 230 mln. eurų) bus skirta valstybinei „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) priklausančioms įmonėms „Mesko“ ir „Jelcz“.

    Apie tai pranešė Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, o pasirašytos sutartys, anot jo, turi sustiprinti tiek Lenkijos kariuomenę, tiek vietos pramonės pajėgumus.

    Didžioji dalis lėšų bus nukreipta į dvi kryptis: nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų sistemų „Piorun“ gamybos plėtrą ir naujos karinių sunkvežimių gamyklos steigimą.

    Šie sprendimai svarbūs ne tik gynybos sektoriui – dalis investicijų siejama ir su regiono pramonės atgaivinimu, nes nauja gamyba numatyta bankrutavusios įmonės teritorijoje.

    „Piorun“ gamybą planuoja didinti iki 2028 metų

    Įmonei „Mesko S.A.“ numatyta beveik 369 mln. zlotų parama. Lėšos bus skirtos gamybos linijoms plėsti, kad būtų galima didinti „Piorun“ ir naujesnės versijos „Piorun 2“ gamybą.

    Skelbiama, kad po investicijų metinė „Piorun“ komplektų gamyba iki 2028 metų pabaigos turėtų išaugti iki maždaug 2 500.

    Nauja „Jelcz“ gamykla Racibórze – iki 700 karinių transporto priemonių per metus

    Antram investicijų gavėjui, įmonei „Jelcz“, numatyta 300 mln. zlotų. Tikslas – Racibórze įkurti visiškai naują gamybinį padalinį, iš esmės pastatyti naują gamyklą.

    Planuojama, kad ši gamykla galėtų pagaminti apie 700 karinių transporto priemonių per metus, o jos atidarymas numatomas iki 2029 metų pabaigos.

    Nurodoma, kad finansavimas daugiausia ateis iš Kapitalo investicijų fondo – daugiau nei 668 mln. zlotų, o likusią dalį prie projektų turėtų prisidėti pačios įmonės.

    Bankrutavusios „Rafako“ teritorija gali gauti „antrą gyvenimą“

    „Jelcz“ investicija turi ir papildomą aspektą: nauja gamyba planuojama buvusiuose bankrutavusios bendrovės „Rafako“ cechuose Racibórze. Tai reikštų naujas darbo vietas ir aiškesnę ateitį pramoniniam regionui.

    „Rafako“ ilgus metus gamino katilus elektrinėms ir buvo svarbi energetikos pramonės žaidėja, tačiau sumažėjus užsakymams bendrovė pateko į rimtas finansines problemas. Teigiama, kad 2025 metų sausį teismas galutinai paskelbė įmonės bankrotą, o jos turtas atsidūrė bankroto masėje.

    Ministras W. Balczunas viešai aiškino, kad ieškota išeities, ką daryti su apmirusiomis gamyklos erdvėmis, o sprendimu tapo karinės gamybos perkėlimas. Vietoje energetikos įrangos, anot planų, iš cechų turėtų išriedėti modernios transporto priemonės Lenkijos kariuomenei.

    Taip pat nurodoma, kad 2026 metų birželį „Jelcz“ teisiškai perėmė dalį „Rafako“ turto. Iš penkių didelių gamybinių halų trijose turėtų būti vykdoma sunkvežimių gamyba, dar vienoje numatyta veikla, susijusi su šarvuočiais „Rosomak“, o likusi erdvė turėtų būti skirta darbams su antidronų programa.

  • Lenkijos gynybos pramonė plečia įdarbinimą: patyrusiems specialistams – iki 20 tūkst. zl

    Lenkijos gynybos pramonė intensyvina darbuotojų paiešką – augant užsakymams ir investicijoms, įmonėms reikia vis daugiau žmonių įvairiose srityse. Patyrę specialistai sektoriuje, kaip nurodoma, gali uždirbti net iki 20 tūkst. zlotų bruto per mėnesį.

    Kaip skelbia Bankier.pl, didelės apimties atrankos matomos, pavyzdžiui, Lenkijos ginkluotės grupėje (Polska Grupa Zbrojeniowa), kur šiuo metu dirba apie 23,5 tūkst. darbuotojų. Įmonė, vykdydama naujas investicijas, nuosekliai didina komandą.

    Vien skiltyje „Kariera“ tuo metu buvo skelbiami 242 darbo pasiūlymai. Daugiausia jų – tokiose įmonėse kaip „Jelcz“ (65), „PIT-RADWAR S.A.“ (56) ir „PGZ Stocznia Wojenna“ (28).

    Darbuotojų ieško ir kiti sektoriaus žaidėjai: „Huta Stalowa Wola“, „ROSOMAK S.A.“, „Zakłady Mechaniczne Tarnów“ bei „MESKO“ – bendrai minima 89 pozicijų atranka.

    Kokių specialistų ieško įmonės

    Darbdavių paieškos apima ne tik inžinerines ar gamybines specialybes – sąrašas platus, o daliai pozicijų nebūtinai reikia techninio išsilavinimo. Tarp dažniausiai minimų pareigybių – CNC staklių operatoriai, įvairių specializacijų montuotojai, elektrikai, suvirintojai, automobilių mechanikai.

    Taip pat ieškomi konstruktoriai, projektų inžinieriai, programuotojai, kibernetinio saugumo specialistai, sistemų ir tinklų administratoriai, IT ir SAP analitikai.

    Be techninių vaidmenų, atrankose figūruoja ir kontrolingo, žmogiškųjų išteklių, pirkimų, logistikos, administracijos specialistai, teisininkai, sandėlininkai bei laborantai.

    Atlyginimai: nuo kelių tūkstančių iki 20 tūkst. zlotų

    Remiantis „Grupa Progres“ analize, kurią cituoja Bankier.pl, atlygis Lenkijos gynybos sektoriuje labiausiai priklauso nuo pareigų, patirties ir turimų kvalifikacijų. Minimi pavyzdiniai mėnesiniai bruto atlyginimų rėžiai.

    Gamybinėse pozicijose nurodomi 8–11 tūkst. zlotų bruto per mėnesį. Patyrusiems inžinieriams ir techniniams ekspertams atlygis gali svyruoti labai plačiai – nuo 2 iki 20 tūkst. zlotų bruto.

    Daugiau nei 14 tūkst. zlotų bruto, kaip teigiama, gali uždirbti specialistai, įtraukti į strateginių projektų įgyvendinimą. Didžiausi atlyginimai paprastai siejami su didesne patirtimi, reikalingais leidimais ar specifiniais įgūdžiais, kurių paklausa šiuo metu didžiausia.

  • Nauja lenkų „Krab“ siunta jau kariuomenėje: nuotraukos atskleidė svarbius patobulinimus

    Nauja lenkų „Krab“ siunta jau kariuomenėje: nuotraukos atskleidė svarbius patobulinimus

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pranešė apie naują savaeigių artilerijos sistemų „Krab“ ir lydinčių mašinų pristatymą šalies kariuomenei. Kartu perduoti ir vadovavimo bei logistikos elementai, kurie leidžia padaliniams veikti kaip vieningai sujungtai ugnies paramos sistemai.

    Šią techniką gamina Huta Stalowa Wola, priklausanti „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Agentūra pabrėžė, kad kiekvienas modernios ginkluotės pristatymas didina artilerijos kovinį potencialą ir spartina dalinių modernizaciją.

    Kas yra REGINA modulis

    REGINA yra lenkiško diviziono ugnies modulio kodinis pavadinimas, kurio pagrindą sudaro 155 mm kalibro savaeigės artilerijos sistemos „Krab“. Tipinė konfigūracija apima 24 „Krab“ ir 18 vadovavimo bei aprūpinimo mašinų, kad divizionas galėtų savarankiškai planuoti, koordinuoti ir vykdyti užduotis.

    Į tokį rinkinį paprastai įeina vadovavimo-štabo mašinos, vadų mašinos, amunicijos pervežimo mašinos ir specializuota remonto bei techninės priežiūros technika. Toks sukomplektavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes artilerijos efektyvumą lemia ne vien pabūklų skaičius, bet ir ryšys, žvalgyba, logistika bei tempas.

    Dideli kontraktai ir terminai

    Pirmoji sutartis dėl keturių REGINA modulių tiekimo buvo pasirašyta 2016 metais, vėliau ji buvo papildyta dar dviem „Krab“ ir lydinčiomis priemonėmis. 2022 metais užsakyti dar du moduliai, tai yra 48 „Krab“ su įranga ir susijusiais pajėgumais.

    2024 metų gruodžio 23 dieną pasirašyta nauja sutartis dėl keturių kitų REGINA modulių, apimančių 96 „Krab“, lydinčias mašinas, mokymo ir logistinės paramos paketus. Viešai skelbta sutarties vertė siekia apie 2,1 mlrd. eurų, o pristatymai numatyti 2027–2029 metais.

    2026 metų gegužės 30 dieną pasirašytas dar vienas užsakymas keturiems moduliams, apimantis dar 96 „Krab“. Skelbiama, kad kartu su papildomomis galimybėmis jo vertė siekia apie 1,9 mlrd. eurų, o planuojama įvykdyti iki 2030 metų, dalį finansavimo siejant su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pajėgumams stiprinti.

    Ką išdavė nuotraukos: matomi pakeitimai

    Nauja siunta atkreipė dėmesį ir dėl pačių „Krab“ komplektacijos. Iš paskelbtų vaizdų matyti papildomi dūminių granatų paleidikliai ant bokštelio stogo, nauja vairuotojo kamera ir bokštelio gale sumontuota oro kondicionavimo sistema.

    Pokyčiai palietė ir vadovavimo bei vadovavimo-štabo mašinas. Jose pritaikyta nauja lengvos vikšrinės platformos LPG Hydro versija su kitokios formos korpusu, hidropneumatine pakaba ir nuotoliniu būdu valdomu ginkluotės moduliu ZSMU A3B.

    „Krab“ yra 155 mm kalibro savaeigė artilerijos sistema, sujungianti britiško AS-90 bokštelio sprendinius ir korėjietiškos K9 važiuoklės elementus, pritaikytus lenkų poreikiams. Skelbiama, kad įprastais šaudmenimis sistema pasiekia apie 30 kilometrų, o su šaudmenimis su dujų generatoriumi iki maždaug 40 kilometrų nuotolį, didžiausias šaudymo tempas siekia iki 6 sviedinių per minutę.

    Įgulą sudaro penki kariai, o ugnies valdymui naudojama automatizuota sistema TOPAZ ir skaitmeninės ryšio priemonės. Apie 48 tonas sverianti platforma gali pasiekti iki 60 kilometrų per valandą greitį keliu ir turi maždaug 400 kilometrų nuotolį viena degalų atsarga.

  • Lenkų „Zremb Chojnice“ gavo užsakymą NATO kariuomenei: sutarties vertė gali padvigubėti

    Lenkijos gamintojas „Zremb Chojnice“ sulaukė naujo užsakymo pagaminti specializuotus konteinerius vienos NATO valstybės kariuomenei. Sutarties vertė siekia apie 1 100 000 eurų, tačiau ji gali išaugti, jei užsakovas pasinaudos sutartyje numatyta papildomo pirkimo galimybe.

    Užsakymą pateikė subjektas, veikiantis Lenkijos rinkoje, o susitarime numatyta teisė užsakyti dar vieną tokią pačią konteinerių partiją. Pasinaudojus šia opcija bendra sandorių vertė galėtų pasiekti maždaug 2 200 000 eurų.

    Pristatymai numatyti 2027 metais

    Pirmieji pristatymai planuojami 2027 metų kovo 10 dieną, o galutinis darbų užbaigimo terminas turėtų būti patikslintas pradedant tiekimą. Tokia praktika gynybos pirkimuose nėra reta, nes grafikai dažnai derinami pagal kariuomenės logistiką ir priėmimo procedūras.

    „Matome didelę mobilų karinių sprendimų paklausą, todėl aktyviai teikiame pasiūlymus tiek Lenkijoje, tiek užsienyje“, – sakė „Zremb Chojnice“ vadovas Krzysztofas Kosiorekas-Sobolewskis.

    Įmonė tikisi, kad šis projektas padės atverti duris naujiems kontraktams, susijusiems su specializuotais konteineriais ir mobiliosiomis karinėmis darbo vietomis. Tokie sprendimai vertinami dėl galimybės greitai perdislokuoti ryšių, vadaviečių ar aptarnavimo infrastruktūrą.

    Dar vienas kontraktas gynybai

    Šis užsakymas papildo anksčiau pasirašytą susitarimą dėl konteinerinių ryšių kabinų gamybos Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms. Pastarojo kontrakto vertė siekė apie 4 500 000 eurų ir buvo įgyvendintas kaip papildomo pirkimo dalis pagal 2026 metais sudarytą sutartį su įmone, priklausančia Polska Grupa Zbrojeniowa.

    Ankstesniame projekte numatyta, kad paskutinė produkcijos pristatymo data yra 2027 metų birželio 30 dieną, o finansavimas siejamas su Europos Sąjungos instrumentu SAFE. Tokie mechanizmai gynybos sektoriuje vis dažniau naudojami siekiant spartinti pajėgumų stiprinimą ir tiekimo grandinių stabilumą.

    „Zremb Chojnice“ specializuojasi karinių konteinerių, plieninių konstrukcijų ir transportavimo platformų gamyboje, taip pat tiekia konteinerius jūriniams projektams. Reikšminga dalis produkcijos eksportuojama, daugiausia į Europos Sąjungos šalis.

  • Lenkijos gynybos ministerija spartina investicijas: PGZ teiks naujus prašymus ir žada aktyviai naudotis lengvatomis

    Lenkijoje įsigaliojusi speciali tvarka, skirta strateginėms gynybos investicijoms, pradeda veikti ir pramonėje. Lenkijos gynybos ministerija rugsėjo viduryje pirmą kartą suteikė daliai projektų statusą, kuris leidžia greičiau pradėti statybas ir supaprastina administracines procedūras.

    Pirmieji sprendimai pritaikyti keturioms valstybės valdomos Lenkijos ginkluotės grupės PGZ įmonėms. Tarp jų – „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“, o paties koncerno vadovybė skelbia, kad tai tik pradžia.

    Daugiau prašymų ir spartesnės procedūros

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius teigia, kad grupė ir jos įmonės rengia naujus prašymus dėl analogiškų sprendimų. Jo teigimu, mechanizmas svarbus todėl, kad sutrumpina laiką iki realių darbų pradžios, o gynybos pramonėje kiekviena savaitė gali turėti reikšmės.

    „Šiuo mechanizmu naudosimės labai aktyviai, nes nuolat rengiame naujus investicinius projektus ir pereiname į jų sprendimų bei įgyvendinimo etapą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Konkrečių projektų, kuriems suteiktas statusas, nei PGZ, nei ministerija detaliai neįvardijo. Vis dėlto pabrėžiama, kad sprendimai susiję ne su viena atskira investicija, o su kelių projektų paketais, priklausomai nuo įmonės.

    Kas keičiasi pramonei ir valstybei

    Pagal šią tvarką statusą gavusios investicijos gali būti pradėtos greičiau, nes trumpėja leidimų ir derinimų grandinė. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko administraciniams procesams ir daugiau galimybių sparčiai didinti gamybos pajėgumus.

    PGZ vadovas kaip pavyzdį yra minėjęs „Mesko“ planus plėsti amunicijos gamybos infrastruktūrą, įskaitant 155 milimetrų artilerijos šaudmenų komponentus. Šis kalibras yra NATO standartas, todėl gamybos plėtra tiesiogiai siejama su tiekimo saugumu ir pramoniniu savarankiškumu.

    Tokie sprendimai vertinami platesniame kontekste: po Rusijos karo prieš Ukrainą Europos šalys didina gynybos biudžetus, o gamybos „butelio kakleliu“ vis dažniau tampa ne finansavimas, o pajėgumai, žaliavos ir leidimų procesai. Todėl spartinimo priemonės tampa vienu iš būdų greičiau užpildyti sandėlius ir vykdyti ilgalaikius kontraktus.

    Specialioji tvarka ir jos ribos

    Gynybos investicijų spartinimą įtvirtino Lenkijos teisės aktas, taikomas strateginėms ir klestinčioms gynybos bei viešojo saugumo reikmėms. Jis taip pat siejamas su Nacionaline atgrasymo ir gynybos programa Tarcza Wschód, orientuota į infrastruktūrą prie sienos su Rusija ir Baltarusija.

    Numatyta, kad dalis procedūrų gali būti supaprastintos, tačiau investicijos vis tiek turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, ypač tais atvejais, kai galimas poveikis saugomoms teritorijoms, pavyzdžiui, Natura 2000. Taip pat akcentuojama, kad tokie projektai paprastai įgyvendinami valstybės valdomuose ar jos kontroliuojamuose sklypuose.

    PGZ siunčia signalą, kad šia sistema ketina naudotis nuosekliai, o tai gali reikšti tolesnį Lenkijos gynybos pramonės gamybinių pajėgumų augimą. Atsižvelgiant į regiono saugumo situaciją, tokie sprendimai tampa ne tik administracine naujove, bet ir strateginiu instrumentu, leidžiančiu greičiau paversti planus realiais pajėgumais.

  • Lenkijos Niewiadów Polska Grupa Militarna turi naują vadovą: lemiamas 155 mm amunicijos gamyklos etapas

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė Niewiadów Polska Grupa Militarna paskyrė naują prezidentą, o ankstesnis vadovas lieka dirbti valdyboje. Bendrovė pranešė, kad prezidento pareigas perėmė Andrzejus Kensbokas, o iki šiol įmonei vadovavęs Adamas Januszko tapo viceprezidentu.

    Įmonės valdybą sudaro prezidentas ir trys viceprezidentai. Kartu su Adamu Januszko šias pareigas eina Zygmuntas Spychała ir Radomiras Woźniakas, o pagrindinis akcentas artimiausiu metu siejamas su gamybos plėtra Niewiadówo vietovėje.

    Lūžis 155 mm amunicijos projekte

    Bendrovė nurodo, kad prieš ją prasideda esminis 155 mm kalibro amunicijos gamyklos statybų ir paleidimo etapas. Pasak įmonės, pirmosios dvi gamybos linijos jau pristatytos ir pradėtos montuoti, o tikslas yra pereiti nuo diegimo prie pramoninės gamybos.

    155 mm artilerijos šaudmenys per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos gynybos pramonės prioritetų, nes šis kalibras yra plačiai naudojamas NATO standartą taikančiose pajėgose. Dėl išaugusios paklausos regiono šalys siekia didinti vietinę gamybą ir trumpinti tiekimo grandines.

    „Prieš mus lemiamas 155 mm amunicijos gamyklos statybų etapas. Pirmosios dvi linijos jau pristatytos ir vyksta jų montavimas, o pramoninės gamybos startas yra būtinas Lenkijos ir Europos saugumui“, – sakė Andrzejus Kensbokas.

    Naujojo vadovo patirtis

    Andrzejus Kensbokas turi daugiau kaip 30 metų patirtį strateginio valdymo, įmonių finansų ir didelių pramoninių investicijų projektuose. Anksčiau jis vadovavo Polska Grupa Zbrojeniowa, o vėliau dirbo KGHM Polska Miedź finansų viceprezidentu ir buvo susijęs su tarptautinėmis grupės veiklomis.

    Taip pat jis yra ėjęs pareigas Agencja Rozwoju Przemysłu, dirbęs infrastruktūros sektoriuje bei vadovavęs stebėtojų taryboms. Tarptautinės vadybos patirties, įmonės teigimu, jis įgijo dirbdamas „PepsiCo“ ir strateginių konsultacijų bendrovėje „Bain & Company“.

    Finansiniai rezultatai ir augimo kaina

    Įmonė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį konsoliduotos pajamos augo 59,5 proc., iki maždaug 10,3 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pajamos siekė apie 6,5 mln. eurų, todėl augimas išlieka ryškus.

    Vis dėlto kartu didėjo ir nuostoliai: EBITDA nuostolis sudarė apie 14,2 mln. eurų, o grynasis nuostolis siekė apie 14,0 mln. eurų. Tokie skaičiai dažnai lydi intensyvią investicijų fazę, kai kaštai patiriami anksčiau, nei projektai pradeda generuoti stabilias pajamas.

    Bendrovė tikisi, kad pramoninės gamybos paleidimas taps svarbiu lūžio tašku, leidžiančiu sustiprinti pozicijas tiek Lenkijos ginkluotosiose pajėgose, tiek platesnėje sąjungininkų tiekimo grandinėje. Rinkoje konkurencija auga, tačiau poreikis 155 mm šaudmenims išlieka vienas didžiausių.

  • Lenkijoje plečiamas „PIT-Radwar“ padalinys: į radarų ir ryšio gamybą Žemutinėje Silezijoje – apie 20 mln. eurų

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pasirašė sutartį dėl „PIT-Radwar“ padalinio plėtros Černicoje, Žemutinėje Silezijoje. Projektas apima esamos infrastruktūros modernizavimą ir naujos įrangos įsigijimą, o bendra investicijų vertė sieks apie 20 mln. eurų.

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius per sutarties pasirašymo renginį pabrėžė, kad plėtra turi padidinti visos grupės gamybinius pajėgumus. Jo teigimu, tai reiškia perėjimą prie modernesnių technologijų ir darbo su naujos kartos įranga, o poveikį pajus ir regiono ekonomika bei vietos bendruomenė.

    Ne nauja gamykla, o trūkstamų pajėgumų stiprinimas

    „PIT-Radwar“ atstovai akcentuoja, kad Černicoje nebus statoma nauja gamykla nuo nulio. Planuojama plėsti ir modernizuoti cechus tam, kad juose būtų galima įrengti naujas gamybos linijas ir pastatyti daugiau kaip 100 modernių, dalinai robotizuotų įrenginių.

    „Mes nestatome naujos gamyklos. Papildome kompetencijas, kurių mums trūko, ir modernizuojame sales, kad galėtume jose įrengti naują techniką“, – sakė PGZ grupės įmonės valdybos narys Adamas Zasada.

    Pasak įmonės, Černicos padalinyje gaminama ir aptarnaujama įranga naudojama tiek Lenkijos, tiek sąjungininkų ginkluotosiose pajėgose. Bendrovė pabrėžia ryšio sistemų svarbą kariuomenei, o „PIT-Radwar“ specializacija siejama su radarais ir radiolokacijos sprendimais, taip pat kariniu ryšiu.

    Investicijos siejamos su priešdronine gynyba

    Projektas siejamas su SAN programa, kuri Lenkijoje pristatoma kaip viena iš žemiausio sluoksnio oro gynybos grandžių, orientuota į įvairių klasių bepiločių orlaivių aptikimą ir neutralizavimą. Įmonės atstovai nurodo, kad Černicoje ruošiami komponentai bus integruojami į ryšio ir valdymo sprendimus, svarbius šiai programai.

    Skelbiama, kad vien infrastruktūros plėtros sutarties vertė sudaro apie 4,7 mln. eurų, tačiau kartu su įrangos ir mašinų įsigijimu bendra projekto suma išauga iki maždaug 20 mln. eurų. Tokios investicijos atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai didinami vietos gamybiniai pajėgumai ir trumpinamos tiekimo grandinės, atsižvelgiant į ilgalaikius gynybos poreikius.

    Serviso centras ir augantis užimtumas

    PGZ taip pat skelbia apie planus Žemutinėje Silezijoje kurti serviso centrą, kuris turėtų padėti aptarnauti techniką ir už Lenkijos ribų, NATO kaimyninėse valstybėse. Černicos padalinys įvardijamas kaip ryšio ir serviso bazė, kuri, plečiantis ginkluotės programoms, stiprina infrastruktūrą ir gamybos potencialą.

    Grupė nurodo, kad Žemutinėje Silezijoje joje dirba apie 1 700 žmonių, o artimiausiu laikotarpiu šis skaičius turėtų viršyti 2 000. Taip pat teigiama, kad Černicoje planuojamas maždaug 50 proc. užimtumo augimas, o regione PGZ bendradarbiauja su šimtais partnerių.

    „PIT-Radwar“ Lenkijoje žinoma dėl radarų sprendimų ir priešlėktuvinių sistemų, o Černicos padalinys įvardijamas kaip svarbi ryšio, integracijos ir aptarnavimo grandis. Bendrovė taip pat akcentuoja ilgametę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą radiolokacijos, žvalgybos ir valdymo sistemų srityse.

  • Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama savo palydovinę nepriklausomybę: tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pasirašytas susitarimas tarp Polska Grupa Zbrojeniowa ir bendrovės „ICEYE“. Partnerystė apima palydovines technologijas, žvalgybą ir sprendimus, leidžiančius greitai surinkti bei perduoti duomenis.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai iškėlė ambicingesnę viziją – Lenkija, jo teigimu, galėtų sukurti savotišką nacionalinį „Starlink“ atitikmenį. Idėja grindžiama tuo, kad nuosava palydovų infrastruktūra mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir suteikia didesnę kontrolę kritinei ryšių bei duomenų grandinei.

    „Tai nėra mrzonka – kalbame apie realius technologinius pajėgumus ir aiškius valstybės poreikius“, – sakė projekto pristatyme cituotas PGZ vadovybės atstovas, pabrėždamas strateginę kryptį.

    PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk aiškino, kad susitarimas su „ICEYE“ yra strateginės reikšmės, o tikslas – plėtoti Lenkijos žemojoje Žemės orbitoje veikiančius pajėgumus. Tokie sprendimai, anot jo, turėtų aptarnauti žvalgybą, vadovavimą ir saugią komunikaciją, kur ypač svarbus greitis bei patikimumas.

    „ICEYE“ specializacija – mažieji sintetinės apertūros radaro palydovai, galintys stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys gynybos planavime vertinami dėl to, kad leidžia stebėti situaciją net tada, kai optinės kameros „nemato“.

    Projekte numatyta įtraukti ir kitas Lenkijos įmones, dirbančias ryšių, elektronikos, žvalgybos ir kibernetinio saugumo srityse. Tai signalizuoja siekį, kad būsima sistema būtų kiek įmanoma labiau paremta vietiniais sprendimais ir kompetencijomis, kartu išlaikant prieigą prie tarptautinių technologijų.

    Politinis ir karinis kontekstas taip pat aiškus: šiuolaikinėse krizėse ir konfliktuose laimi tas, kas greičiau gauna patikimą vaizdą ir gali saugiai perduoti sprendimams reikalingą informaciją. Premjero teigimu, technologinė pažanga jau leido kai kurių duomenų laukimo laiką sutrumpinti nuo kelių dienų iki kelių valandų, o toks skirtumas realiomis sąlygomis gali lemti operacijų sėkmę.

    Kol kas kalbama apie tolesnį projekto etapų suderinimą ir konkrečių karinių poreikių įvardijimą: kariuomenė turi apibrėžti, kokių pajėgumų reikia, o pramonė – pasiūlyti architektūrą, kuri tai užtikrintų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „nacionalinio Starlink“ tipo sistema nėra vien palydovai: būtini antžeminiai valdymo centrai, terminalai, saugumo priemonės ir patikimos tiekimo grandinės.

    Tokios iniciatyvos dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai valstybės ir institucijos siekia stiprinti atsparumą, kurti alternatyvas komerciniams tinklams ir mažinti priklausomybę nuo vieno paslaugų teikėjo. Lenkijos atvejis rodo, kad palydovinis ryšys ir žvalgyba vis dažniau tampa ne vien technologijų, bet ir nacionalinio saugumo politikos pagrindu.

  • Lenkija iki 2030 metų užsakė tūkstančius „Piorun“ raketų: kontraktas už apie 700 000 000 eurų

    Lenkijos gynybos institucijos pasirašė naują vykdomąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketinių sistemų „Piorun“. Kontraktas numato kelių tūkstančių raketų ir kelių šimtų paleidimo įrenginių tiekimą, o pristatymai suplanuoti iki 2030 metų.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, sutarties vertė siekia apie 3 000 000 000 zlotų be mokesčių, tai yra maždaug 700 000 000 eurų. Užsakymas apima ne tik ginkluotę, bet ir mokymo bei logistinės paramos paketą, kurie paprastai sudaro reikšmingą tokių įsigijimų dalį.

    Kas perkama ir kam skirta

    „Piorun“ yra nešiojama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta kovai su sraigtasparniais, lėktuvais ir ypač žemai skrendančiais taikiniais, įskaitant bepiločius orlaivius. Tokios sistemos laikomos vienu greičiausiai įsigyjamų ir mūšyje lanksčiausiai panaudojamų oro gynybos sprendimų, kai reikia stiprinti fronto linijos ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Šiame kontrakte numatomi ne tik patys šaudmenys, bet ir paleidimo komplektai, nuo kurių priklauso realus sistemų panaudojimo mastas kariuomenės vienetuose. Kartu įtraukti mokymai leidžia greičiau parengti papildomus operatorius, o logistinis paketas užtikrina atsarginių dalių, aptarnavimo ir eksploatacijos tęstinumą.

    Gamybos tempai ir pajėgumai

    Gamintojo pusėje pagrindinis vykdytojas yra „Mesko“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos pramonei, kuri veikia per „Polska Grupa Zbrojeniowa“. Pastaraisiais metais grupė viešai deklaravo smarkiai išaugintus gamybos pajėgumus, siekdama rinkai ir kariuomenei tiekti gerokai daugiau vienetų per metus nei anksčiau.

    Lenkijos gynybos pramonės komunikacijoje akcentuojama, kad pajėgumų didinimas yra ilgalaikės strategijos dalis, susijusi su išaugusiu oro gynybos sistemų poreikiu regione. Praktikoje tai reiškia investicijas į gamybos linijas, tiekimo grandines ir darbuotojų parengimą, kad tiekimai galėtų vykti stabiliai iki 2030 metų.

    Finansavimas ir regioninis užsakymas

    Skelbiama, kad įsigijimui numatoma pasitelkti SAFE mechanizmą, kuris Europos mastu siejamas su gynybos ir saugumo finansavimu palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Toks sprendimas leidžia išdėstyti išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir išlaikyti prognozuojamą pirkimų tempą.

    Lygiagrečiai su nacionaliniais užsakymais Lenkija taip pat įgyvendina bendradarbiavimo modelį su kitomis šalimis, kurios planuoja panašius pirkimus. Tai stiprina pramonės užsakymų portfelį ir sudaro prielaidas standartizuoti mokymus bei logistinę paramą kelių valstybių mastu.

  • Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Lenkų CBWP po MSPO kelia aistras: ar „PGZ“ kovos mašina atsidurs Lenkijos armijoje?

    Dar prieš tarptautinę gynybos pramonės parodą MSPO 2026 Kielcuose „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) pranešė pirmą kartą rodysianti pilno masto naujo sunkiojo pėstininkų kovos vožės modelį. Parodoje pristatytas CBWP kol kas nėra prototipas, o technologijų demonstratorius, skirtas parodyti pagrindines būsimos platformos idėjas ir kryptį.

    PGZ skelbia, kad po MSPO demonstratorius bus perduotas tyrimų ir bandymų etapui, o gauti rezultatai turėtų tapti pagrindu dviem prototipams. Pagal dabar viešai minimą grafiką prototipų tikimasi 2027 metais, o serijinės gamybos pasirengimas siejamas su 2029 metais.

    Sunkiojo pėstininkų kovos vožės poreikis Lenkijoje išryškėjo šalia programos, pagal kurią įsigyjami lengvesni BWP „Borsuk“. Dar 2023 metais, pasirašant bendrąją sutartį, buvo kalbama apie maždaug 700 „Borsuk“ vienetų, o CBWP turėtų tapti papildymu, skirtu didesnės apsaugos reikalaujantiems mechanizuotiems vienetams.

    PGZ pateikia CBWP kaip atsaką būtent į šį sunkesnės, geriau šarvuotos platformos poreikį. Viešai nurodoma, kad darbai realiai pajudėjo 2024 metais, kai Huta Stalowa Wola (HSW) priėmė sprendimą pradėti ir finansuoti projektą, telkiant tiek PGZ grupės įmones, tiek privačius partnerius iš Lenkijos ir užsienio.

    Apsauga, svoris ir platformos idėja

    Lyginant su „Borsuk“, kuris akcentuoja plūdrumą ir apsaugą iki 5 lygio pagal STANAG 4569, CBWP tikslas yra dar aukštesnis saugumo lygis. Nors oficialios galutinės deklaracijos dėl šarvavimo nėra pateikiamos, gynybos industrijos kontekste CBWP dažnai siejamas su siekiu priartėti prie 6 lygio, įskaitant didesnį atsparumą 30 milimetrų kalibro šaudmenims.

    Ne mažiau svarbi ir priešmininė apsauga, kuri, kaip akcentuoja projekto autoriai, turėtų būti geresnė nei „Borsuk“ atveju. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendencijas Europoje, kur šarvuotų platformų kūrime vis daugiau dėmesio skiriama ne tik balistinei, bet ir minų bei improvizuotų sprogstamųjų užtaisų grėsmei.

    PGZ nurodė, kad CBWP turėtų būti maždaug 12 tonų sunkesnis už „Borsuk“, o tai leistų spėti apie maždaug 40 tonų standartinę masę. Tai būtų mažiau nei kai kurių konkurentų, tokių kaip vokiškas KF41 „Lynx“ ar korėjietiškas AS21 „Redback“, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto šarvavimo paketo ir įrangos konfigūracijos.

    Bokštelis, ginkluotė ir variklis

    Viena iš esminių CBWP ašių yra nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema ZSSW-30, jau naudojama „Borsuk“ ir ratiniuose šarvuočiuose „Rosomak“. Joje integruojamas 30 milimetrų automatinis pabūklas „Bushmaster II“, 7,62 milimetrų kulkosvaidis ir dvi prieštankinių valdomų raketų „Spike LR“ paleidimo vietos.

    Tokios ginkluotės pasirinkimas leidžia išlaikyti tęstinumą, supaprastinti logistines grandines ir mokymus, o taip pat padidina šansus greičiau pasiekti realų pajėgumą. Tai svarbu, nes daugelyje NATO šalių pastaraisiais metais pabrėžiama ne tik modernizacija, bet ir spartesnis pajėgų atkūrimas, didinant amunicijos ir atsarginių dalių suderinamumą.

    Skelbiama, kad CBWP planuojamas variklis iš MTU šeimos, kurio galia viršytų 1 000 arklio galių, o demonstratoriuje panaudota „Allison“ transmisija. Kartu pripažįstama, kad konfigūracija dar gali keistis, nes projektas vystomas bent dviem desanto skyriaus variantais, pritaikytais 6 arba 8 kariams.

    Ar Lenkija rinksis savą?

    MSPO 2026 pradžioje PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad koncernas tikisi, jog dešimtmečio pabaigoje CBWP galėtų patekti į Lenkijos kariuomenę.

    „Tikimės, kad dešimtmečio pabaigoje CBWP galės papildyti Lenkijos kariuomenės įrangą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Vis dėlto politiniu ir kariniu lygmeniu svarstomas ir alternatyvus kelias, kai sunkiajam pėstininkų kovos vožės poreikiui būtų pasirenkama užsienio platforma, o dalis lenkiškų sprendimų, pavyzdžiui, bokštelis ZSSW-30, būtų integruojami vėliau. Viešojoje erdvėje minimi vokiškas KF41 „Lynx“, korėjietiškas AS21 „Redback“ ir turkiškas „Otokar Tulpar“.

    Tokie svarstymai kelia aštrias diskusijas dėl pramonės savarankiškumo, eksporto perspektyvų ir technologinės kontrolės. Galutinis sprendimas, ar CBWP taps serijiniu gaminiu Lenkijos kariuomenei, priklausys nuo bandymų rezultatų, kainos ir to, ar projektui pavyks laiku pasiekti patikimumo bei gamybos brandos lygį.