Tag: Polska Grupa Zbrojeniowa

  • Piorunų pirkimas per SAFE: po 60 mln eurų nesėkmės – daugiamilijardė sutartis ir nauji terminai

    Lenkija su Lietuva, Latvija ir Norvegija pasirašė bendrąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketų kompleksų Piorun įsigijimo. Šis pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos gynybos paskolų mechanizmu SAFE ir, pagal Lenkijos pusės pateikiamą informaciją, yra vienas didžiausių Piorun užsakymų nuo sistemos pasirodymo rinkoje.

    Šalių konsorciumą į priekį pastūmėjo ankstesnė nesėkmė siekiant paramos per kitą ES instrumentą. Tuomet projektas dėl Piorun įsigijimo nebuvo atrinktas finansavimui ir konsorciumas neteko galimybės gauti 60 mln. eurų dotacijos, todėl vėliau buvo ieškoma didesnio ir lankstesnio finansavimo šaltinio.

    Kas pasikeitė po EDIRPA?

    Pagal anksčiau taikytą EDIRPA programą ES rėmė bendrus valstybių gynybos pirkimus ribotu dotacijų biudžetu, o konkurencija tarp projektų buvo didelė. Neatrinktas Piorun projektas liko rezerviniame sąraše, tačiau patirtis, kaip tvirtina Lenkijos Ginkluotės agentūra, padėjo geriau parengti dokumentus ir pirkimo logiką naujam etapui.

    SAFE mechanizmas veikia kitaip: vietoje dotacijų didesniu mastu siūlomos mažesnių palūkanų paskolos, skirtos spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus Europoje. Būtent per SAFE keturios šalys planuoja apmokėti Piorun užsakymą, o galutinis įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.

    Vykdomosios sutartys – dar nepasirašytos

    Bendroji sutartis nustato pagrindines būsimų užsakymų sąlygas, tačiau konkrečios sumos ir kiekiai kiekvienai šaliai įtvirtinami vykdomosiose sutartyse. Lenkijos Ginkluotės agentūros vadovas Arturas Kuptelis pabrėžė, kad, gerai parengus bendrąją sutartį, vėlesni pasirašymai turėtų būti daugiau procedūrinis žingsnis, susijęs su teisine ir finansavimo priežiūra.

    „Jeigu bendroji sutartis parengta tinkamai, vykdomosios sutartys bus tik techninis klausimas“, – sakė Arturas Kuptelis.

    Skelbiama, kad didžioji užsakymo dalis tenka Lenkijos kariuomenei, o likusi dalis bus skirta Lietuvai, Latvijai ir Norvegijai. Vis dėlto šalių poreikiai išsiskiria ne dėl pačių Piorun sistemų, o dėl logistikos ir mokymo paketų, nes Lenkija šias sistemas naudoja jau ilgą laiką, o kitos šalys gali stiprinti infrastruktūrą ir rengimą nuo mažesnės bazės.

    Kodėl Piorun paklausa auga?

    Piorun priskiriamas labai trumpo nuotolio oro gynybos kategorijai ir yra skirtas taikiniams ore naikinti, įskaitant sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius. Šio tipo ginkluotės paklausa Europoje išaugo po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, kai oro grėsmės, ypač dronai, tapo kasdieniu iššūkiu fronte ir už jo ribų.

    Piorun sistemos buvo plačiai aptarinėjamos ir dėl naudojimo Ukrainoje, o Lenkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais aktyviai didino gamybos apimtis. Pranešta, kad gamintojas „Mesko“, priklausantis „Polska Grupa Zbrojeniowa“, yra pasiekęs kelių tūkstančių pagamintų vienetų ribą, o tiekimo grafikai priklausys nuo naujų sutarčių ir gamybos pajėgumų.

    Terminus riboja ir SAFE taisyklės: pirkimai turi būti įvykdyti bei atsiskaityti per nustatytą laikotarpį, o minimas galutinis horizontas siejamas su 2030 metais. Tik pasirašius vykdomąsias sutartis paaiškės tikslūs pristatymų grafikai ir detalūs kiekiai kiekvienai valstybei.

  • Lenkijos gynybos pramonė ieško eksporto: po rekordinių užsakymų valdžia derasi dėl naujų sutarčių

    Lenkijos gynybos pramonė, pastaraisiais metais sulaukusi rekordinės apimties vidaus užsakymų, vis aktyviau atsigręžia į eksporto rinkas. Varšuva siekia, kad dabar plečiami gamybos pajėgumai ir didinamas darbuotojų skaičius neliktų be darbo tuomet, kai didžiausia nacionalinių pirkimų banga ims slūgti.

    Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos Valstybės turto ministerijos viceministras Konradas Gołota, pabrėžęs, kad kartu su pramonės įmonėmis jau vyksta derybos dėl papildomų kontraktų užsienyje. Jo teigimu, vienas svarbiausių uždavinių tampa nuosekli valstybės eksporto politika, kuri leistų išlaikyti gamybos tempą ir po kelių metų.

    Gamybos šuolis kelia naujų rizikų

    Dideli kontraktai reiškia ne tik naujas gamybos linijas, bet ir ilgalaikį tiekimo grandinių planavimą, nes dalis komponentų vis dar perkami už Lenkijos ribų. Pasak viceministro, prieš pasirašant sutartis buvo vertinami pajėgumai ir galimybės užsitikrinti vietą tarptautinėse tiekimo grandinėse.

    „Kad pasirašytume šiuos kontraktus, reikėjo milžiniško darbo ne tik derantis dėl sąlygų, bet ir įsivertinant gamybos pajėgumus bei užsitikrinant komponentų tiekimą, nes ne viską gaminame Lenkijoje“, – sakė Konradas Gołota.

    Valdžia pripažįsta, kad didžiausias iššūkis gali prasidėti vėliau, kai vidaus užsakymų portfelis natūraliai sumažės. Todėl prioritetu tampa užsakymų diversifikavimas, kad pramonė nebūtų priklausoma vien nuo valstybės pirkimų.

    Augant pajamoms, auga ir darbuotojų poreikis

    Gamybos suaktyvėjimas jau matomas įmonių rezultatuose: dalies Lenkijos gynybos sektoriaus bendrovių pajamos augo dešimtimis proc., o kai kuriais atvejais šuolis buvo dar didesnis. Lygiagrečiai didėja ir užimtumas – kalbama apie tūkstančius naujų darbo vietų tiek pačiose įmonėse, tiek pas tiekėjus ir kooperantus.

    Toks augimas kuria spaudimą ne tik pritraukti ir apmokyti specialistus, bet ir užtikrinti ilgalaikį užimtumą. Viceministro teigimu, siekiama, kad kartu su darbo vietomis toliau plėstųsi ir visa pramonės ekosistema, įskaitant tyrimus, inžineriją ir gamybos kompetencijas.

    Eksportas kaip planas po vidaus bumo

    Vienu iš artimiausių tikslų įvardijamas aktyvesnis ėjimas į užsienio rinkas, įskaitant ne tik Europą. Lenkija signalizuoja apie didesnį dėmesį Azijai, o tarp minimų krypčių figūruoja Vietnamas ir Indija, kuriose ieškoma naujų partnerių ir galimų pirkėjų.

    „Jau buvome misijoje Vietname, ruošiame vizitą į Indiją ir kitus veiksmus kitose rinkose“, – sakė Konradas Gołota.

    Eksporto ambicijos siejamos ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skatinančiomis bendrus kelių valstybių pirkimus ir didesnį pramonės kooperavimą. Lenkijos pozicija – tokie mechanizmai gali atverti gamintojams platesnį užsakymų ratą, tačiau sėkmei reikalinga ir stipri pardavimų infrastruktūra.

    Vienas praktinių uždavinių – atkurti ir sustiprinti eksporto kompetencijas didžiausiose sektoriaus grupėse. Valdžia akcentuoja, kad vien produkto nepakanka: būtini tarptautiniai pardavimai, priežiūra po pardavimo, atsarginių dalių tiekimas ir ilgalaikiai aptarnavimo planai, kurių dažnai reikalauja užsienio klientai.

    Lenkija gynybos pramonę vis dažniau vertina ne tik kaip kariuomenės aprūpinimo priemonę, bet ir kaip ekonomikos augimo, inovacijų bei diplomatinės įtakos instrumentą. Būtent todėl eksporto didinimas įvardijamas kaip strateginis sprendimas, galintis užtikrinti, kad šiandien plečiami pajėgumai būtų naudojami ir pasibaigus vidaus užsakymų pikui.

  • Lenkija tvarkys valstybės įmonių portfelį: stiprins PGZ, akcijų neparduos, tikisi didesnių dividendų

    Lenkijos vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės valdomų bendrovių portfelį taip, kad įmonės dažniau veiktų kaip viena sistema ir generuotų daugiau sinergijos. Apie tai viešai pranešė valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas, pristatydamas artimiausių metų kryptį.

    Pagrindinis akcentas bus konsolidacija: numatoma, kad dalį valstybės įmonių perims kitos valstybės valdomos bendrovės. Pasak ministro, tokie sprendimai būtų priimami ne vienkartinei finansinei naudai, o strateginiams tikslams įgyvendinti ir efektyvumui didinti.

    Kartu pabrėžta, kad akcijų pardavimo planų nėra. Tai reiškia, jog valdžia renkasi ne privatizavimo kelią, o vidinį portfelio pergrupavimą, kuriuo siekiama sutelkti kompetencijas, sumažinti dubliavimąsi ir aiškiau paskirstyti atsakomybes sektoriuose.

    PGZ numatomas didesnis vaidmuo

    Atskiras dėmesys skirtas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) stiprinimui. Ministerija nurodo, kad bus siekiama sutvarkyti PGZ akcininkų struktūrą taip, kad joje liktų įmonės, kurios realiai kurtų grupės vertę ir stiprintų patikimumą.

    Toks žingsnis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai dėl saugumo situacijos ir gynybos finansavimo augimo valstybės peržiūri gynybos pramonės grandines. Paprastai tai reiškia daugiau koordinacijos, greitesnį gamybos pajėgumų didinimą, aiškesnį užsakymų planavimą ir didesnį dėmesį tiekimo saugumui.

    Dividendų lūkesčiai ir biudžeto logika

    Ministras taip pat teigė, kad valstybė tikisi didesnių dividendų iš valstybės įmonių artimiausiu laikotarpiu, o 2027 metais – reikšmingesnių įplaukų. Tokios pajamos dažnai vertinamos kaip vienas iš būdų stabilizuoti biudžetą, ypač kai kartu didėja išlaidos strateginiams prioritetams.

    Vis dėlto dividendų augimas paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: įmonių pelningumo, investicinių planų ir to, kiek pelno paliekama plėtrai. Todėl portfelio konsolidacija dažniausiai siejama ir su siekiu sukurti didesnius, finansiškai atsparesnius subjektus, kurie gali ir investuoti, ir mokėti dividendus.

  • Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Lenkai su „Anduril“ pradeda tolimojo nuotolio raketų gamybą: kas bus gaminama ir kodėl tai svarbu

    Susitarimas Bydgoščiuje

    Bydgoščiuje pasirašyta sutartis tarp Lenkijos gynybos pramonės grupės PGZ, Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 2 ir JAV bendrovės „Anduril Industries“. Susitarimas numato galutinio surinkimo liniją Lenkijoje, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą bei eksploatacinį aptarnavimą.

    PGZ skelbia, kad tikslas yra pereiti nuo surinkimo prie pilnos apimties gamybos ir pasiekti masinę produkciją. Įvardijama, kad ateityje būtų siekiama gaminti kelis tūkstančius „Barracuda-500M“ sistemų per metus, tačiau konkretūs terminai ir apimtys priklausys nuo tolimesnių sprendimų bei užsakymų.

    Kas yra „Barracuda-500M“?

    „Barracuda“ šeima pristatoma kaip autonominių, turbininiu varikliu varomų platformų serija, galinti būti leidžiama iš oro, sausumos ar jūros. Gamintojo teigimu, šios platformos gali skristi iki maždaug 926 kilometrų per valandą greičiu ir ore išbūti iki 120 minučių.

    Sutartyje akcentuojamas didžiausias serijos variantas „Barracuda-500“, kuriam nurodomas iki 926 kilometrų siekiantis maksimalus nuotolis. Šio varianto naudingoji apkrova siejama su maždaug 45 kilogramais, todėl jis labiau vertinamas kaip masinis, santykinai lengvas efektorius, o ne klasikinė didelės galios sparnuotoji raketa.

    Kaina ir karo pramonės kryptis

    Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Barracuda-500M“ sulaukia dėmesio, yra kaina. Tekste minimas įkainis JAV rinkoje dažniausiai siejamas su 200 000–250 000 JAV dolerių rėžiu, kas sudarytų maždaug 180 000–230 000 eurų už vienetą, priklausomai nuo valiutų kurso ir komplektacijos.

    Palyginimui, brangesni tolimojo nuotolio sprendimai, tokie kaip AGM-158 JASSM-ER, dažnai vertinami apie 1 500 000 JAV dolerių, tai yra maždaug 1 400 000 eurų. Vis dėlto tiesioginis palyginimas ribotas, nes „Barracuda-500M“ turi gerokai mažesnę kovinę apkrovą ir priklauso kitai masinio panaudojimo kategorijai.

    Lenkijos planai: polonizacija ir programinė dalis

    Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad tolimesnėse derybose numatomas sistemos polonizavimas ir europeizavimas, įskaitant programinę dalį. Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas yra viešai užsiminęs, kad bendradarbiavimas gali atverti kelią ir lenkiškai „Barracuda“ versijai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją siekti kuo didesnio ginkluotės tiekimo grandinių atsparumo, trumpinti pristatymo laikus ir dalį gamybos bei aptarnavimo perkelti arčiau galutinių naudotojų. Praktikoje tai reikštų daugiau kompetencijų vietoje, greitesnį remontą ir paprastesnį atsarginių dalių užtikrinimą.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    Susitarimas gali paversti Lenkiją svarbiu regioniniu centru, jei gamyba pasieks didesnį mastą ir atsiras eksporto užsakymų. Toks modelis patrauklus tuo, kad masiniai, pigesni efektoriai leidžia didinti arsenalo kiekį, ypač kai dėl karo Ukrainoje Europoje išryškėjo amunicijos ir raketinių sistemų trūkumo problema.

    Kita vertus, jauna platforma gali susidurti su vadinamosiomis augimo problemomis, kai bandymų, patikimumo ir realaus kovinio efektyvumo klausimai paaiškėja tik didesnio naudojimo metu. Pats gamintojas pabrėžia komercinių komponentų ir greitos gamybos principus, tačiau gynybos sektoriuje tai visada reiškia poreikį užtikrinti karinius patikimumo standartus.

    „Tikslas yra paleisti Lenkijoje surinkimą, o vėliau ir autonominių sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą“, – pranešė PGZ.

    Ekspertiniu požiūriu tokios sistemos dažniau laikomos papildymu, o ne pakaitalu brangiems ir galingiems tolimojo nuotolio ginklams. Jos gali būti naudojamos masiškai, atliekant taikinius prisotinančius smūgius ar atveriant kelią brangesnėms priemonėms, o technologijų perdavimas ir vietinė gamyba ilgainiui stiprina pramonės pajėgumus.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.

  • Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Borsukas keliauja į eksportą: ukrainiečiai įvardijo, kas gali sužlugdyti Lenkijos planą

    Pirmasis kovos pėstininkų mašinos „Borsuk“ eksporto versijos pristatymas Slovakijoje sukėlė didelį gynybos pramonės susidomėjimą. Lenkijos ginkluotės sektorius šį projektą mato kaip galimybę atverti naujas užsienio rinkas, tačiau dalis analitikų vertina ir rizikas.

    Eksportinis „Borsuk“ modelis demonstruotas gynybos parodoje IDEB, vykstančioje Slovakijoje. Šioje versijoje sujungta Lenkijoje sukurta universali modulinė vikšrinė platforma ir slovakų nuotoliniu būdu valdoma bokštelio sistema „TURRA 30“, kurią gamina bendrovė „EVPÚ a.s.“.

    Ukrainos gynybos tematikos portalas „Defence Express“ atkreipė dėmesį, kad toks derinys gali būti orientuotas būtent į užsienio klientus. Tuo metu Lenkijos kariuomenei skirtoje versijoje paprastai akcentuojamas kitas bokštelio sprendimas, todėl eksporto konfiguracija iš esmės kuriama pagal potencialių pirkėjų poreikius.

    Slovakijos klausimas ir konkurencija

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų buvo siūlymas Slovakijai, tačiau čia situacija nėra paprasta. Slovakija yra pasirašiusi sutartį su „BAE Systems Hägglunds“ dėl 152 pėstininkų kovos mašinų CV90 MkIV tiekimo, o pirmieji vienetai jau viešai pristatyti.

    Dėl to „Defence Express“ kelia klausimą, ar „Borsuk“ iš tikrųjų turi realią nišą Slovakijos planuose, jei pagrindinis įsigijimas jau suplanuotas. Tokiu atveju eksportinė kampanija greičiausiai turėtų taikytis į platesnį regioną ir kitus klientus, o ne vien į artimiausią kaimyną.

    Portalo vertinimu, tarptautinėje rinkoje „Borsuk“ susidurs su stipria konkurencija, nes pėstininkų kovos mašinų segmente dominuoja seniau įsitvirtinę modeliai. Pranašumą dažnai suteikia dideli užsakymai, ilgesnė eksploatacijos istorija ir patirtis realiomis kovos sąlygomis.

    Artimieji Rytai ir gamybos tempas

    Kita kryptis, kurią pastebi ir rinkos stebėtojai, yra Artimųjų Rytų ir platesnio regiono šalys. Eksportinei versijai parinktas dykumoms būdingas kamufliažas leidžia manyti, kad gamintojai svarsto šiltesnio klimato rinkas, kuriose dažnai vertinami mobilūs ir gerai ginkluoti vikšriniai šarvuočiai.

    Čia gali padėti ir slovakų partnerių įdirbis: „ZbIAM“ yra atkreipęs dėmesį, kad „EVPÚ a.s.“ turi stipresnes pozicijas arabų rinkose ir gamybinius pajėgumus regione, įskaitant Saudo Arabiją. Tai gali palengvinti lokalią integraciją, aptarnavimą ir pasiūlymų derinimą pagal pirkėjų reikalavimus.

    Vis dėlto ukrainiečių analitikai pabrėžia dar vieną riziką: pradėjus serijinę gamybą, svarbiausia tampa ne vien techninės savybės, bet ir gebėjimas tiekti reikiamą kiekį laiku. Jei universali modulinė vikšrinė platforma bus gaminama ribotais tempais, dideli eksporto kontraktai gali būti sunkiau įgyvendinami, ypač jei prioritetas teikiamas vidaus užsakymams.

    Kas gali tapti „Borsuk“ pranašumu

    Nepaisant abejonių, „Borsuk“ turi savybių, kurios gali išskirti jį iš dalies konkurentų. Tarp jų dažniausiai minima amfibinė, tai yra plaukimo, galimybė, kuri kai kuriose valstybėse laikoma svarbia dėl upių, kanalų ir infrastruktūros apribojimų.

    Eksporto perspektyvos taip pat priklausys nuo to, kaip greitai bus stabilizuota gamyba ir kiek aiškiai suformuluotas pasiūlymas konkretiems regionams. Ilgalaikiai Lenkijos užsakymai gali tapti faktoriu, leidžiančiu spartinti gamybos apimtis ir didinti patikimumą būsimiems užsienio pirkėjams.

    Galutinį rezultatą lems ne vien techniniai parametrai, bet ir geopolitinis kontekstas, tiekimo grandinių patikimumas bei partnerių gebėjimas pasiūlyti aptarnavimo, modernizavimo ir atsarginių dalių sprendimus. Būtent šiose srityse pėstininkų kovos mašinų eksporto konkursai dažnai sprendžiasi greičiau nei poligone.

  • „Saab“ ir PGZ susitarė dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas centras ir jūriniai dronai

    Švedijos gynybos pramonės koncernas „Saab“ pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Lenkijos valstybine gynybos grupe PGZ, apimantį jūrines ir povandenines technologijas. Abi pusės deklaruoja siekį plėsti projektus, kurie stiprintų Lenkijos pajėgumus Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange.

    PGZ pranešė, kad susitarimas apima ne tik naujų sprendimų kūrimą, bet ir laivų gyvavimo ciklo palaikymą. Praktikoje tai reiškia techninę priežiūrą, remontus, atsarginių dalių tiekimą bei ilgalaikį pajėgumų užtikrinimą tiek antvandeniniams, tiek povandeniniams laivams.

    Centras ir dronai Baltijos poreikiams

    Vienas iš numatomų žingsnių – Lenkijoje steigti Povandeninių technologijų centrą. Tokia infrastruktūra paprastai siejama su bandymų, integracijos, aptarnavimo ir mokymų funkcijomis, kurios leidžia greičiau diegti naujus jūrinius sprendimus ir mažinti priklausomybę nuo užsienio paslaugų.

    Susitarime taip pat įvardytas ketinimas bendrai gaminti ir siūlyti autonominį „Saab“ jūrinį droną. Pastaraisiais metais jūriniai dronai tampa vienu svarbiausių prioritetų, nes jie leidžia pigiau ir saugiau vykdyti stebėseną, objektų apsaugą, minų paiešką ar žvalgybą sudėtingose akvatorijose.

    Svarstomas ir sunkiosios torpedos projektas

    Be dronų, šalys ketina įvertinti bendradarbiavimo galimybes kuriant sunkiosios torpedos projektą. Tokios programos yra techniškai sudėtingos ir brangios, tačiau jos reikšmingai didina povandeninių pajėgų atgrasymo potencialą, ypač regione, kuriame intensyvėja karinis aktyvumas jūroje.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir dinamika, su kuria vystosi mūsų bendradarbiavimas. Šis susitarimas atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti partnerystę tarp Lenkijos ir Švedijos pramonės, prisidedant prie saugumo stiprinimo Baltijos jūroje ir NATO rytiniame flange“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    PGZ taip pat nurodo, kad svarstomos papildomos kooperacijos kryptys, susijusios su daugialypių operacijų technologijomis ir gynybos pramonės gamybos plėtra. Tarp minimų sričių – ir minosvaidžių amunicijos gamyba Lenkijoje, kuri pastaruoju metu tampa jautria tema dėl augančio šaudmenų poreikio Europoje.

    Šis susitarimas nėra vienkartinis žingsnis: „Saab“ pastaruoju metu Lenkijoje pasirašo ir kitus susijusius dokumentus jūrinių kompetencijų stiprinimui. Tokia kryptis atitinka platesnę regiono tendenciją, kai gynybos pirkimuose vis daugiau dėmesio skiriama vietinei pramonei, tiekimo grandinių saugumui ir realiai veikiančioms aptarnavimo bazėms šalyje.

  • Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkų šarvuočiui Borsuk rengia naujas versijas: bus ir eksporto variantas su Slovakijos bokšteliu

    Lenkija toliau plečia naujos kartos pėstininkų kovos mašinos Borsuk programą. Šalies Gynybos ministerija ir Ginkluotės agentūra skelbia, kad artimiausiais metais planuojama pristatyti papildomas platformos versijas, įskaitant sprendimą, orientuotą į eksportą.

    Borsuk yra vikšrinė pėstininkų kovos mašina, kuri Lenkijoje įvardijama kaip vienas svarbiausių pastarųjų metų nacionalinės gynybos pramonės projektų. Jos tikslas yra palaipsniui atnaujinti mechanizuotų pajėgų parką ir suteikti modernesnę apsaugą bei ugnies galią.

    Naujas bokštelis ir eksporto kryptis

    Per Defence24 Days renginį gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pranešė, kad netolimoje ateityje bus pristatytas Borsuk su integruotu naujo tipo bokšteliu. Kartu Ginkluotės agentūros vadovas generolas Artur Kuptel patvirtino, kad vyksta darbai ir su kitomis platformos iteracijomis.

    Neoficialiai nurodoma, kad viena iš krypčių gali būti eksporto konfigūracija, sujungianti Borsuk važiuoklę su Slovakijoje kuriamu bokšteliu Turra 30. Toks scenarijus siejamas su Lenkijos ir Slovakijos pramonės bendradarbiavimu, kuriame minimos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ ir Slovakijos įmonė EVPÚ Defence.

    Turra 30 bokštelis vystomas keliais variantais, o naujesnėse versijose akcentuojama didesnė įgulos apsauga pagal NATO STANAG 4569 standartą. Paprastai šio tipo sprendimuose integruojama 30 mm automatinė patranka, 7,62 mm kulkosvaidis ir prieštankinės valdomos raketos, kurios skirtos kovai su šarvuota technika didesniu atstumu.

    Kodėl ieškoma alternatyvų?

    Lenkijoje Borsuk siejamas su ZSSW-30 bokšteliu, tačiau viešai aptariama, kad alternatyvūs sprendimai gali būti svarstomi dėl kainos ir gamybos pajėgumų. Paprastesnė ar lengviau tiekiama eksporto konfigūracija leistų greičiau reaguoti į potencialių pirkėjų poreikius.

    Europos gynybos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija kurti modulines platformas, kurias galima derinti su skirtingais bokšteliais, jutikliais ir ryšio sistemomis. Tai leidžia greičiau pritaikyti techniką skirtingoms doktrinoms, o gamintojams mažina riziką priklausyti nuo vieno komplektavimo sprendimo.

    Kitos modernizacijos ir specializuotos versijos

    Generolo Artur Kuptel užuominos apie tolesnes iteracijas siejamos ne tik su bokštelių pasirinkimu, bet ir su ilgalaike platformos modernizacija. Viena svarbiausių krypčių yra aktyvios apsaugos sistemos, įskaitant hard-kill tipo sprendimus, skirtus aptikti ir neutralizuoti prieštankinius ginklus dar prieš jiems pasiekiant šarvuotį.

    Aktyvi apsauga pastaruoju metu vertinama ir dėl išaugusios dronų grėsmės, ypač kai mūšio lauke plačiai naudojami FPV tipo dronai ir viršutinę projekciją atakuojantys šaudmenys. Dėl to daugelyje šalių šarvuotos technikos modernizacijos programose atsiranda papildomi jutikliai, elektroninės kovos priemonės ir viršutinės dalies sustiprinimas.

    Be bazinės pėstininkų kovos mašinos, Borsuk programa nuo pradžių buvo siejama ir su specializuotomis modifikacijomis, kuriamos ant Universalios modulinių vikšrinių platformų šeimos pagrindo. Pagal Lenkijoje viešai skelbtus planus, be daugiau nei 1 000 kovinių mašinų, numatomas ir kelių šimtų specializuotų variantų poreikis.

    Minimos tokios mašinos kaip vadavietės, medicininės evakuacijos, techninės pagalbos bei vikšrinio mobiliojo minosvaidžio sprendimai. Dalis jų kol kas tebėra konceptų ar ankstyvos vystymo stadijos, tačiau Lenkija signalizuoja siekį turėti vieningą platformų šeimą, kuri supaprastintų logistiką ir remontą.

    Artimiausi pristatymai turėtų parodyti, ar Borsuk bus aktyviai pozicionuojamas tarptautinei rinkai ir kaip Lenkija balansuos tarp nacionalinių poreikių bei eksporto ambicijų. Augant Europos gynybos biudžetams ir spartėjant perėjimui prie modernesnės šarvuotos technikos, tokios programos tampa ne tik kariniu, bet ir pramoniniu prioritetu.

  • Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Į Baltijos jūrą plaukia „Huragan“: Lenkija pradėjo paskutinės „Miecznik“ fregatos statybas

    Gdynėje iškilmingai pradėta fregatos ORP Huragan statyba. Tai trečiasis ir kartu paskutinis Lenkijos karinio jūrų laivyno programos „Miecznik“ laivas, laikomas didžiausia šalies flotės modernizacija po 1989 metų.

    PGZ Stocznia Wojenna laivų statykloje surengtoje plieno pjovimo ceremonijoje dalyvavo šalies gynybos ir valstybės turto valdymo viceministrai bei Lenkijos ginkluotės pramonės grupės atstovai. Tokie etapai paprastai žymi perėjimą nuo projektavimo ir parengiamųjų darbų prie realios korpuso gamybos.

    Programos esmė – trys naujos daugiafunkcės fregatos, kurios turėtų pakeisti senstančius laivus, kurių konstrukcijų ištakos siekia XX amžiaus 8 dešimtmetį. Varšuva pabrėžia, kad nauji laivai sustiprins Lenkijos galimybes veikti Baltijos jūroje ir kolektyvinės gynybos rėmuose.

    Kas yra programa „Miecznik“?

    „Miecznik“ įgyvendinama nuo 2021 metų, o laivus tiekia konsorciumas PGZ-Miecznik, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Polska Grupa Zbrojeniowa ir PGZ Stocznia Wojenna. Projekte taip pat dalyvauja CRIST, „Babcock“, „Thales UK“ ir „MBDA UK“, prisidedant technologijomis bei kovinių sistemų integracija.

    Pagal dabartinius planus pirmasis laivas ORP Wicher turėtų būti nuleistas į vandenį 2026 metų rugpjūtį. Antroji fregata ORP Burza jau statoma, o visos trys į rikiuotę turėtų įeiti 2029–2031 metais ir papildyti 3-iąją laivų flotilę.

    Kokios bus naujos fregatos?

    Lenkijos fregatos kuriamos remiantis britų „Arrowhead 140“ projektu. Skelbiama, kad laivo ilgis sieks 138,7 metro, o maksimalus išstūmis – iki 7 000 tonų, todėl tai bus vieni didžiausių šiuolaikinių kovinių laivų regione.

    Numatoma CODAD tipo jėgainė su keturiais varikliais, leidžianti pasiekti iki 28 mazgų greitį. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas dėl patikimumo ir paprastesnės eksploatacijos, ypač kai laivui reikia ilgai patruliuoti ir greitai reaguoti į grėsmes.

    Ginkluotė ir sensoriai

    Skelbiama, kad fregatos turės 76 milimetrų „Leonardo“ OTO Melara Super Rapid Strales artilerijos sistemą, vertikalaus leidimo įrenginius VLS Mk41, priešlėktuvinę „MBDA UK“ Sea Ceptor sistemą su CAMM raketomis ir NSM priešlaivines raketas. Taip pat planuojamos 35 milimetrų OSU-35K sistemos bei nuotoliniu būdu valdomi ginklų moduliai.

    Sensorių pakete numatomi „Thales“ Sea Master 410 ir NS50 AESA radarai bei integruota kovos valdymo architektūra. Viešai nurodoma, kad oro taikinius sistema galėtų aptikti iki 400 kilometrų, o paviršinius – iki 80 kilometrų atstumu, nors realūs rodikliai priklauso nuo sąlygų ir taikinio tipo.

    Fregatos turėtų vykdyti jūros erdvių stebėjimą, uostų ir bazės apsaugą, kovą su paviršiniais ir povandeniniais taikiniais, taip pat oro gynybą. Augant įtampoms Baltijos regione, tokio tipo daugiafunkciai laivai laikomi vienu svarbiausių įrankių tiek nacionalinei, tiek NATO atgrasymo ir greito reagavimo strategijai.

    „Šiandien pradedame ORP Huragan statybą – tai didžiausias projektas Lenkijos laivų statybos pramonės istorijoje“, – sakė PGZ Stocznia Wojenna vadovas Marcin Ryngwelski.