Darže iš poro centro iškilęs aukštas stiebas su apvaliu žiedynu dažnai nustebina, tačiau tai nėra liga ar kenkėjų darbas. Dažniausiai tai ženklas, kad poras perėjo į kitą savo vystymosi etapą ir ruošiasi subrandinti sėklas.
Poras yra dvimetis augalas: pirmaisiais metais jis formuoja valgomąją, baltąją stiebo dalį, o antraisiais mėgina žydėti. Žiedynstiebis gali užaugti labai aukštas, o viršuje susiformuoja rutuliškas, balkšvas ar švelniai rausvas žiedynas.
Kodėl porai ima žydėti
Dažniausia priežastis paprasta: augalas pasiekė brandą ir natūraliai pereina į sėklų formavimo fazę. Tai ypač tikėtina, jei porai peržiemojo ir pavasarį vėl atžėlė, nes tuomet jie jau yra antrųjų metų cikle.
Žydėjimą gali paskatinti ir stresas, ypač staigūs temperatūros svyravimai. Vėsios naktys po šiltesnio periodo, netolygus laistymas ar kiti augimo sutrikimai kartais „sužadina“ augalą anksčiau laiko formuoti žiedynstiebį.
Ką daryti pamačius žiedynstiebį
Jei porą auginate dėl derliaus, žiedynstiebį verta pašalinti kuo anksčiau. Nors tai negrąžins augalo į jauną stadiją, dažnai padeda pristabdyti maisto medžiagų nukreipimą į žiedyną ir sėklas.
Pradėjus žydėti, baltoji poro dalis paprastai tampa sausesnė, kietesnė ir labiau pluoštinė, silpnėja švelnus skonis. Dėl to delsti neapsimoka: kuo ilgiau auga žiedynas, tuo labiau nukenčia valgoma augalo dalis.
Kaip sumažinti riziką ateityje
Visiškai išvengti žydėjimo ne visada įmanoma, tačiau riziką mažina stabilesnės augimo sąlygos. Porams svarbu tolygus drėgmės režimas, pakankama mityba ir kuo mažesni staigūs temperatūros šuoliai, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje.
Jei norite sėklų, žiedynstiebį galima palikti keliems augalams ir leisti žiedynui subrandinti sėklas iki galo. Tačiau daugeliu atvejų, kai tikslas yra kokybiškas derlius, greita reakcija padeda išsaugoti bent dalį porų skonio ir tekstūros.
Leave a Reply