CP v2

Tag: Prancūzija

  • Lenkijos pramonė skaičiuoja: tinklo mokesčių lengvatos 80 kartų mažesnės nei Vokietijoje

    Energetiškai imlios pramonės atstovai Lenkijoje įspėja, kad aukštos elektros kainos ir tinklo mokesčiai vis labiau silpnina šalies gamybos konkurencingumą. Jų teigimu, planuojamų lengvatų mastas Lenkijoje prilygsta simbolinei pagalbai, ypač lyginant su Vokietija ir Prancūzija.

    Pagrindinis ginčas kyla dėl reguliuojamų tinklo tarifų, kurie pramonės sąnaudose sudaro reikšmingą dalį. Verslo organizacijos remiasi viešais Eurostato duomenimis, rodančiais, kad Lenkijos pramonės vartotojams elektra ir su ja susiję mokesčiai kainuoja daugiau nei daugelyje didžiųjų ES ekonomikų.

    Skirtumai su Vokietija ir Prancūzija

    Vokietija šiais metais numato apie 6,5 mlrd. eurų tinklo mokesčių mažinimui ir dar apie 3,8 mlrd. eurų programai, kuri turi amortizuoti energijos kainų šuolius imlioms įmonėms. Lenkijoje planuojamų tinklo lengvatų poveikis vertinamas maždaug 73 mln. eurų, todėl pramonė skaičiuoja, kad skirtumas gali siekti daugiau nei 80 kartų.

    „Tai reiškia, kad Lenkija tinklo lengvatoms skirs daugiau nei 80 kartų mažiau nei Vokietija. Kaip tokiomis sąlygomis konkuruoti?“, – sakė bendrovės „Cognor“ vadovas Przemysławas Sztuczkowskis.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad vien tinklo mokesčiai Lenkijoje yra vieni didžiausių ES ir, jų vertinimu, viršija ES vidurkį maždaug du kartus. Tuo metu Prancūzija tinklo mokesčių lengvatas energetiškai imliems vartotojams taiko 74–81 proc. lygiu, argumentuodama, kad stambi pramonė padeda stabilizuoti energetikos sistemą.

    Ką kritikuoja verslas Lenkijoje

    Lenkijoje svarstomas modelis numato lengvatas kaip intervalą: iki 50 proc. kintamosios tinklo tarifo dalies ir iki 10 proc. pastoviosios dalies. Verslas teigia, kad toks „lubų“ principas negarantuoja realios nuolaidos, nes galutinis dydis priklausytų nuo operatorių sprendimų ir reguliuotojo pozicijos.

    „Projektas atrodo kaip bandymas gesinti gaisrą stikline vandens, nes pagalbos mastas visiškai neatitinka iššūkių, su kuriais šiandien susiduria energetiškai imli pramonė“, – sakė Hutniczej Izby Przemysłowo-Handlowej vadovas Mirosławas Motyka.

    Dar viena kritikos kryptis – atrankos kriterijai. Projekte numatyta, kad lengvatoms gauti įmonė turi būti prijungta prie ne mažesnės nei 110 kV įtampos tinklo, o tai automatiškai eliminuotų dalį gamyklų, kurios sunaudoja daug elektros, bet istoriškai yra prijungtos prie vidutinės įtampos tinklų.

    Kokius sprendimus siūlo pramonė

    Pramonės organizacijos ragina atsisakyti techninio įtampos kriterijaus ir pereiti prie ekonominiais rodikliais grįsto vertinimo. Tarp siūlymų minimas energijos sąnaudų intensyvumas ne mažesnis nei 15 proc. arba energijos kaštai, siekiantys bent 5 proc. produkcijos vertės, kad parama būtų nukreipta ten, kur ji iš tiesų lemia konkurencingumą.

    Verslas taip pat siekia gerokai didesnio ir aiškiai apibrėžto tinklo mokesčių mažinimo, kalbėdamas apie poreikį priartėti prie šalių, kuriose energetiškai imliems sektoriams taikomos 80–90 proc. lengvatos. Argumentas paprastas: jei rinkos yra bendros, o įmonės konkuruoja visoje ES, skirtingos nacionalinės lengvatos tampa veiksniu, lemiančiu investicijų ir gamybos perkėlimą.

    Diskusijos Lenkijoje vyksta ir instituciniame lygmenyje, nes prieštaringai vertinami prioritetai tarp energetikos sistemos finansavimo ir pramonės konkurencingumo. Pramonė tikina, kad be apčiuopiamos pagalbos tinklo mokesčiams rizika prarasti darbo vietas didės ne tik metalurgijoje, bet ir kituose energetiškai imliuose sektoriuose.

  • Angélique Kidjo atveria naują puslapį: pirmoji juodaodė afrikietė su žvaigžde Holivude

    Angélique Kidjo atveria naują puslapį: pirmoji juodaodė afrikietė su žvaigžde Holivude

    Istorinis įvertinimas Los Andžele

    Benino ir Prancūzijos dainininkė, aktorė bei žmogaus teisių aktyvistė Angélique Kidjo tapo pirmąja juodaode afrikiete, gavusia žvaigždę Holivudo Šlovės alėjoje. Ceremonija įvyko Los Andžele ir tapo svarbiu simboliniu momentu ne tik pačiai atlikėjai, bet ir Afrikos muzikos matomumui pasaulinėje popkultūroje.

    66 metų Kidjo karjera tęsiasi daugiau nei keturis dešimtmečius: ji yra išleidusi 18 albumų ir pelniusi penkis „Grammy“ apdovanojimus. Šis įvertinimas įtvirtina ją tarp tarptautiniu mastu pripažintų kūrėjų, kurių įtaka peržengia muzikos industrijos ribas.

    Ką reiškia žvaigždė Šlovės alėjoje

    Holivudo Šlovės alėja laikoma vienu ryškiausių pramogų industrijos pripažinimų, o žvaigždės skiriamos už nuopelnus kinui, muzikai, televizijai, radijui ir teatrui. Nors ceremonijos dažnai tampa žinomų vardų švente, Kidjo atvejis išsiskiria istoriniu kontekstu ir reprezentacijos svarba.

    Pati atlikėja ne kartą yra pabrėžusi Afrikos indėlį į pasaulio muziką ir jos šaknis daugelyje žanrų. Ceremonijos metu ši žinutė nuskambėjo kaip platesnis priminimas apie kultūrinį paveldą, kuris neretai lieka antrame plane, kai kalbama apie globalios popmuzikos ištakas.

    „Mes, afrikiečiai, ne visada suprantame, kiek davėme pasauliui. Be mūsų šiame pasaulyje muzika nebūtų įmanoma“, – sakė Angélique Kidjo.

    Pagyrimai ir akcentai: muzika, scena ir veikla

    Renginyje Kidjo sveikino ir muzikos industrijos atstovai. Įrašų akademijos vadovas Harvey Mason Jr. pabrėžė, kad jos kūryba yra daugiau nei pramoga ir kad muzika kuria ryšį tarp žmonių bei kultūrų.

    Prie sveikinimų prisidėjo ir aktorius Willem Dafoe, išskyręs Kidjo energiją scenoje bei jos nuoseklų darbą. Jis taip pat priminė apie atlikėjos humanitarinę veiklą ir paramą mergaičių švietimui Afrikoje.

    „Tai ne formalus įsitraukimas dėl įvaizdžio. Tai natūrali jos muzikos tąsa: ji mus pažadina, pakylėja ir primena, kad visi esame susiję“, – sakė Willem Dafoe.

    Kidjo tarptautiniu mastu žinoma ir dėl visuomeninės veiklos: ji yra UNICEF geros valios ambasadorė, dalyvauja globaliuose forumuose, o jos iniciatyvos dažnai siejamos su švietimu, lyčių lygybe ir galimybėmis jaunimui. Tokia reputacija Šlovės alėjos kontekste papildo jos, kaip atlikėjos, pasiekimus aiškiu socialiniu turiniu.

    Atlikėjos pasiekimą išskyrė ir Benino vadovybė. Prezidentas Romuald Wadagni viešame įraše pabrėžė, kad šis apdovanojimas yra ne tik asmeninė pergalė, bet ir šalies kultūrinio orumo bei kūrybiškumo pripažinimas tarptautinėje erdvėje.

    „Tapdama pirmąja Afrikos atlikėja, gavusia šį pasaulinį įvertinimą, ji įrašė savo vardą į istoriją ir pakėlė mūsų tautos ritmus, kūrybą bei orumą į aukščiausią lygį“, – sakė Romuald Wadagni.

    Naujausias Kidjo studijinis albumas „HOPE!!“ pasirodė 2026 metais balandį. Kritikai dažnai pabrėžia, kad jos diskografijoje dera Afrikos ritmai, popmuzika, džiazas ir įvairių regionų tradicijos, o bendradarbiavimai su skirtingų šalių atlikėjais tapo jos kūrybos vizitine kortele.

  • Prancūzijos paplūdimiuose daugėja portugališkųjų galerių: kuo pavojingi jų įkandimai

    Pietvakarių Prancūzijos pakrantėje šią vasarą fiksuojamas išskirtinis portugališkųjų galerių, dar vadinamų Physalia physalis, antplūdis. Akvitanijos pakrantėje, ypač Baskų krašte, gelbėtojai ir vietos tarnybos registruoja vis daugiau įgėlimų, o dalis paplūdimių laikinai uždaromi dėl rizikos poilsiautojams.

    Vietos institucijų duomenimis, Baskų krašte užfiksuota daugiau nei 1 100 įgėlimų atvejų. Dėl to kai kuriose vietose keliamos raudonos vėliavos ir ribojamas maudymasis net ir esant geroms oro sąlygoms, nes didžiausia grėsmė kyla vandenyje.

    Kas yra portugališkoji galerа?

    Nors iš pirmo žvilgsnio ji primena medūzą, portugališkoji galerа nėra viena medūza. Tai sifonoforas, kelių tarpusavyje susijusių organizmų kolonija, veikianti kaip vienas gyvis ir prisitaikiusi plūduriuoti vandens paviršiuje.

    Virš vandens dažniausiai matomas melsvas, želė primenantis plūduras, paprastai siekiantis apie 10–30 centimetrų. Tačiau pavojingiausia dalis yra po vandeniu esantys čiuptuvai, kurie gali nusidriekti iki maždaug 30 metrų ir dažnai lieka nepastebimi.

    Kuo pavojingas įgėlimas?

    Portugališkosios galeros čiuptuvai padengti geliančiomis ląstelėmis, kurios kontaktuodamos su oda suleidžia nuodus. Įgėlimas dažnai apibūdinamas kaip staigus, rykštės smūgį primenantis skausmas, po kurio seka intensyvus deginimas ir odos sudirginimas.

    Sunkesniais atvejais gali pasireikšti stiprus skausmas, pykinimas, raumenų spazmai, galvos svaigimas ar kvėpavimo sutrikimai, todėl gali prireikti skubios medicininės pagalbos. Pavojus didėja vaikams, alergiškiems žmonėms ir tais atvejais, kai įgėlimų būna keli arba jie apima didelį odos plotą.

    „Jei žmogų stipriai sugelia toliau nuo kranto, skausmas gali būti toks intensyvus, kad jis nebesugebės grįžti atgal ir gali pradėti skęsti“, – sakė Prancūzijos jūrinių tyrimų instituto IFREMER mokslininkė Elvire Antajan.

    Kodėl jų tiek daug ir ką daryti paplūdimyje?

    Mokslininkai pabrėžia, kad šios rūšies pasirodymas tam tikrais metų laikais nėra neįprastas, tačiau šią vasarą dėmesį traukia dažnis ir mastas, kuriuo galeros išmetamos į krantą. Tyrėjai vertina, ar situaciją lemia vėjai, srovės ir bangavimas, o taip pat stebi, ar ilgalaikėje perspektyvoje prie tokių reiškinių gali prisidėti klimato kaitos nulemti pokyčiai.

    Specialistai primena, kad net į krantą išmesta portugališkoji galerа gali išlikti pavojinga, nes čiuptuvai gali gelti ir po kurio laiko. Pastebėjus į vandenį ar krantą išmestus melsvus plūdurus, rekomenduojama jų neliesti, laikytis gelbėtojų nurodymų ir, pajutus stipresnius simptomus po įgėlimo, nedelsti kreiptis į medikus.

  • Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.

    Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.

    Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.

    Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.

    Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.

    Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.

    Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.

    Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.

    Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.

  • Europa kovoja su miškų gaisrais: evakuacijos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, EK skelbia budrumą

    Europa kovoja su miškų gaisrais: evakuacijos Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, EK skelbia budrumą

    Karščiai ir sausra kursto gaisrus

    Europa toliau kovoja su dideliais miškų gaisrais, kuriuos stiprina užsitęsę karščiai ir sausros sąlygos. Dėl liepsnų kai kuriose vietovėse tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti namus, o ugniagesiai mobilizuoja papildomas pajėgas.

    Tarnybos pabrėžia, kad riziką didina ne tik aukšta temperatūra, bet ir išdžiūvusi augmenija bei vėjas, greitai keičiantis gaisrų kryptį. Tai reiškia, kad net suvaldytos ugnies židiniai gali atsinaujinti per kelias valandas.

    Evakuacijos nuo Prancūzijos iki Ispanijos

    Prancūzijos pietvakariuose, Landų departamente, netoli Luglono, gaisras, kilęs ketvirtadienį, toliau plinta ir iki šiol paveikė apie 1 580 hektarų. Prefektūra skelbė, kad ugnis išlieka ypač aktyvi į pietryčius nuo Luglono, netoli Gareino kaimo.

    Šeštadienį iš šios teritorijos papildomai evakuota apie 100 vietos gyventojų ir poilsiautojų. Gesinimui sutelkta apie 550 ugniagesių, o orlaiviai tęsia vandens numetimo ciklus, kai tik leidžia sąlygos.

    Vokietijos Eifelio regione gaisras privertė evakuoti mažiausiai 1 800 žmonių iš Hurtgeno valdo apylinkių, o su liepsnomis kovoja apie 1 400 ugniagesių. Vietos institucijos šį gaisrą įvardija kaip galimai didžiausią Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės istorijoje.

    Belgijoje, Fanjų gamtos parke netoli sienos su Vokietija, taip pat fiksuotas didelis gaisras, dėl kurio vokiečiai siunčia pastiprinimą kaimynams. Pranešta, kad ugnis jau apėmė mažiausiai 16 kvadratinių kilometrų miško.

    Ispanijos šiaurės rytuose, Aragone, evakuota apie 1 000 žmonių, o gaisras nusiaubė daugiau kaip 15 000 hektarų. Ugniagesiai tvirtina sustabdę liepsnų slinkimą link gyvenviečių, o prognozės žada kiek žemesnę temperatūrą ir galimą nedidelį lietų.

    Graikijoje tarnybos taip pat išlieka padidintos parengties režime, nes stiprūs vėjai didina naujų gaisrų kilimo tikimybę. Per pastarąsias 24 valandas šalyje registruota daugiau nei 50 žemės ūkio ir miškų gaisrų, nors daugumą jų pavyko lokalizuoti.

    Įtampa auga Rytų Europoje

    Kroatijoje gelbėjimo tarnybos gesina miškų gaisrą Dugi Otoko saloje, kur dirba per 100 ugniagesių ir pasitelkti du vandens numetimo lėktuvai. Tuo pat metu pranešta, kad kitas gaisras Pelješaco pusiasalyje penktadienį buvo suvaldytas, kai operacijoje dalyvavo apie 240 ugniagesių ir trys orlaiviai.

    Serbijoje institucijos skelbė kovojančios su 25 miškų gaisrais, o vienas jų, anot pranešimų, nusiaubė apie 25 kvadratinius kilometrus Deliblatskos teritorijoje netoli Belgrado. Šie skaičiai rodo, kad gaisrų sezonas darosi vis labiau regioninis ir gali greitai peržengti administracines ribas.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį perspėjo, kad Europa yra aukšto pavojaus dėl miškų gaisrų režime, o spaudimas Rytų Europos valstybėms didėja.

    „Europa yra aukšto pavojaus dėl miškų gaisrų režime, o įtampa Rytų Europoje auga“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pasak jos, ES „Copernicus“ Žemės stebėjimo palydovai jau padeda žemėlapiavimo darbams Ispanijoje, Albanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Serbijoje. Ji taip pat priminė, kad ES civilinės saugos mechanizmas yra aktyvuojamas tada, kai pagalbos prašo nukentėjusi šalis.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų valdymas vis labiau priklauso nuo ankstyvo aptikimo, tikslaus situacijos vertinimo realiu laiku ir tarptautinio koordinavimo. Palydoviniai duomenys, meteorologinės prognozės ir bendri ES resursai leidžia greičiau nukreipti pajėgas ten, kur rizika gyvybėms ir infrastruktūrai yra didžiausia.

  • Šernai vis dažniau pasirodo Prancūzijos Rivjeros paplūdimiuose: kodėl jų daugėja ir ką daryti turistams

    Prancūzijos Rivjeros kurortuose vis dažniau fiksuojami laukinių šernų pasirodymai paplūdimiuose, stovyklavietėse ir net prie restoranų. Vietos tarnybos turistus ragina laikytis atstumo ir neprovokuoti gyvūnų, nes maisto ieškantys šernai gali elgtis nenuspėjamai.

    Pagrindinis traukos taškas dažniausiai būna maisto likučiai ir perpildyti šiukšlių konteineriai. Net keli neatsakingai palikti užkandžiai ar išmestos atliekos gali greitai išmokyti gyvūnus, kad žmonių susibūrimo vietose maisto rasti lengviau nei miške.

    Prancūzijoje šernų populiacija daug metų kelia rūpesčių tiek ūkininkams, tiek savivaldybėms, o gyvūnai vis geriau prisitaiko prie miestų ir kurortų aplinkos. Šernai yra itin plastiški, greitai mokosi, aktyviai ieško maisto ir, pripratus prie žmonių, vis dažniau pasirodo dienos metu.

    Medžiotojų organizacijų pateikiami duomenys rodo, kad sumedžiojamų šernų skaičiai per kelis dešimtmečius smarkiai išaugo, tačiau populiacija kai kur auga greičiau nei spėjama ją suvaldyti. Prie to prisideda švelnesnės žiemos, gausesni maisto šaltiniai ir žmogaus kuriama infrastruktūra, kur lengva rasti atliekų.

    Kai kurie kurortai taiko priemones, skirtas atgrasyti žmones nuo šernų šėrimo ir mažinti atliekų prieinamumą. Pavyzdžiui, dalyje Prancūzijos miestų už šernų šėrimą numatytos piniginės baudos, o savivaldybės stiprina atliekų tvarkymą, keičia konteinerius į atsparesnius laukiniams gyvūnams.

    „Šernų šėrimas yra draudžiamas, nes tai didina riziką, kad gyvūnai priartės prie žmonių ir taps agresyvesni gindami maistą“, – sako vietos pareigūnai.

    Specialistai pataria šernų nešerti, nebandyti jų filmuoti iš arti ir jokiu būdu neprovokuoti, ypač jei šalia yra jauniklių. Jei gyvūnas priartėja, reikėtų ramiai pasitraukti, neblokuoti jam kelio ir pasirūpinti, kad maistas bei atliekos neliktų lengvai pasiekiamos.

    Nors apie mirtinus atvejus šiuo metu neskelbiama, incidentų, kai šernai įsibrauna į žmonių poilsio zonas, daugėja. Prancūzijoje problema turi ir ekonominę pusę: žemės ūkiui kasmet padaroma žala vertinama maždaug 90 000 000 eurų, o kompensacijos ūkininkams tampa vis didesne našta.

  • Prancūzijoje patvirtinta pagalbinės mirties teisė, bet sustabdytas socialinių tinklų draudimas vaikams

    Prancūzijoje patvirtinta pagalbinės mirties teisė, bet sustabdytas socialinių tinklų draudimas vaikams

    Prancūzijos Konstitucinė taryba patvirtino įstatymą, įtvirtinantį teisę į pagalbinę mirtį daliai suaugusiųjų, sergančių nepagydoma liga. Kartu ji panaikino nuostatą, kuri turėjo uždrausti jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais.

    Eliziejaus rūmai sprendimą dėl pagalbinės mirties pavadino vienu svarbiausių Emmanuelio Macrono antrosios kadencijos socialinių pokyčių. Pasak prezidentūros, teisės aktas užbaigia ilgą politinę ir visuomeninę diskusiją bei nustato saugiklius pažeidžiamiausiems pacientams.

    Pagal patvirtintas taisykles, dėl pagalbinės mirties galės kreiptis pilnametis Prancūzijos pilietis arba ilgalaikis gyventojas, patiriantis skausmą, kuris nereaguoja į gydymą, arba, paciento vertinimu, tampa nepakeliamas. Numatyta, kad mirtiną medžiagą pacientas įprastai turėtų suvartoti pats, o išimtys taikomos tais atvejais, kai dėl fizinės būklės to padaryti neįmanoma ir gali padėti sveikatos priežiūros darbuotojas.

    Konstitucinė taryba atkreipė dėmesį ir į vadinamąją sąžinės išlygą, kai medikai gali atsisakyti dalyvauti procedūroje. Taryba nurodė, kad nuostatos turi būti aiškiau suformuluotos, be kita ko, įvertinant ir privačių gydymo įstaigų situaciją, jei tokia praktika akivaizdžiai prieštarauja jų misijai, tačiau kartu turi būti užtikrinta, kad vietos mastu pacientai neliktų be realios prieigos prie paslaugų.

    Šis sprendimas reiškia, kad Prancūzija prisijungia prie Europos ir kitų valstybių, kuriose pagalbinė mirtis jau yra įteisinta arba reglamentuota skirtingomis formomis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Šveicariją ir Kanadą. Prancūzijoje diskusijos dėl eutanazijos ir gydytojo pagalbos mirštant tęsėsi ne vienerius metus, o įstatymas parlamente buvo priimtas po ilgų ginčų dėl etikos, medicinos atsakomybės ir žmogaus teisių.

    Tuo pačiu Konstitucinė taryba sudavė smūgį kitai prezidento iniciatyvai: panaikino įstatymo dalį, kuri nuo rugsėjo 1 dienos turėjo įvesti socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 15 metų. Taryba konstatavo, kad toks ribojimas nepagrįstai pažeistų saviraiškos ir komunikacijos laisvę, be to, keltų rimtų privatumo rizikų dėl privalomo amžiaus patikrinimo sistemos visiems naudotojams.

    Draudimu buvo siekta apriboti vaikų prieigą prie tokių platformų kaip „TikTok“, „Snapchat“ ir „Instagram“. Vyriausybė iniciatyvą pristatė kaip priemonę mažinti su intensyviu socialinių tinklų naudojimu siejamas problemas, tokias kaip nerimas, depresijos simptomai, miego sutrikimai ir patyčios internete.

    Po sprendimo Eliziejaus rūmai pranešė, kad prezidentas neketina atsisakyti tikslo griežtinti vaikų apsaugą internete. Ministrui pirmininkui Sébastienui Lecornu pavesta kuo greičiau parengti teisiškai tvirtesnį projektą, kuris atitiktų tiek Konstitucinės tarybos argumentus, tiek Europos reguliavimo rėmus.

    Šis epizodas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur vis dažniau ieškoma būdų riboti nepilnamečių buvimą socialiniuose tinkluose. Tačiau praktiniai sprendimai dažnai atsiremia į du jautrius klausimus: kaip užtikrinti proporcingumą demokratinėje visuomenėje ir kaip įgyvendinti amžiaus patikrą taip, kad ji netaptų masinio duomenų rinkimo ar privatumo pažeidimų mechanizmu.

  • Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiuje turistai vis dažniau renkasi dviračius: kas pakeitė miestą ir keliones po jį

    Paryžiaus gatvėse pastaraisiais metais vis dažniau matyti dviračiai, o prie pokyčio reikšmingai prisideda turistai. Keliautojai vis dažniau renkasi ne turistinius autobusus ar ilgas pėsčiųjų ekskursijas, o važiavimą dviračiu, leidžiantį per trumpą laiką pamatyti daugiau.

    Paryžiaus turizmo biuro duomenimis, 2026 metų birželį miestas sulaukė apie 3,8 milijono turistų, tai yra maždaug 3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Augant srautams, dviračiai tampa praktišku pasirinkimu judėti tarp pagrindinių objektų ir kartu išvengti spūsčių.

    Ekskursijos dviračiais išpopuliarėjo

    Ekskursijų dviračiais organizatoriai sako, kad paklausa ryškiai šoktelėjo po pandemijos, kai keliautojai pradėjo labiau vertinti buvimą lauke ir lankstesnį judėjimą. Dviračių nuoma ir gidų vedamos grupės tapo įprasta alternatyva tiems, kurie mieste turi tik kelias valandas ar vieną dieną.

    „Po pandemijos važiavimas dviračiu Paryžiuje smarkiai išaugo. Daug daugiau žmonių nori ekskursijų su gidu ir nuomojasi dviračius, tai tapo labai populiariu būdu pažinti miestą“, – sakė Paryžiuje dirbantis dviračių turų organizatorius Michaël Tosello.

    Kodėl dviratis laimi prieš ėjimą

    Gidai pabrėžia, kad dviračiu per tą patį laiką galima aprėpti žymiai daugiau, o tarp sustojimų pamatyti miesto kasdienybę, kuri dažnai lieka už klasikinių maršrutų ribų. Todėl turistai renkasi maršrutus, apimančius Notre Dame, Konkordo aikštę, Eliziejaus laukus ir Eifelio bokštą, net jei ekskursija trunka vos kelias valandas.

    „Per dešimt minučių dviračiu gali pamatyti du skirtingus monumentus. Pėsčiomis tai neįmanoma“, – sakė dviračių gidas Jean-Baptiste Blondiaux.

    Infrastruktūra plečiasi, ambicijos dar didesnės

    Didėjant paklausai, daugėja ir įmonių, siūlančių dviračių turus bei nuomą, o miesto infrastruktūra toliau plečiama. Skelbiama, kad sostinėje jau yra daugiau nei 1 000 kilometrų dviračių takų, o ilgalaikė Paryžiaus valdžios kryptis yra dar labiau sustiprinti aktyvaus judumo tinklą.

    Miesto planuose įvardijama ambicija ateityje pasiekti apie 1 500 kilometrų dviračių infrastruktūros. Jei šie tikslai bus įgyvendinti, Paryžius taps dar patogesnis ne tik vietiniams, bet ir turistams, kuriems dviratis vis dažniau tampa pagrindiniu būdu pažinti miestą.

  • Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Gaisrų sezonas įsibėgėja

    Šią vasarą Europa susiduria su intensyviomis miškų ir krūmynų gaisrų bangomis, kurias dar labiau kaitina užsitęsusios karščio bangos ir sausra. Iki liepos pabaigos Prancūzijoje ir Ispanijoje dėl gaisrų buvo evakuota daugiau nei 320 000 žmonių, o rizika išlieka ir artėjant rugpjūčio viduriui.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų padariniai neapsiriboja sudegusiais plotais. Žala apima sunaikintus būstus, pasėlius ir infrastruktūrą, turizmo sutrikimus, dūmų poveikį sveikatai bei augantį spaudimą viešiesiems finansams ir draudimo rinkai.

    „Šių metų gaisrai patvirtina, kad ekonominė jų kaina gerokai viršija sudegusios žemės atkūrimą“, – sakė Readingo universiteto Henley verslo mokyklos profesorius Simone Varotto.

    „Galutinėje sąskaitoje bus sunaikinti namai, verslai ir derlius, sutrikę turizmas bei pramonė, su dūmais susiję sveikatos padariniai, didesnė našta biudžetui ir galimai didesnės draudimo įmokos“, – pridūrė jis.

    Kiek žemės jau sudegė?

    Nors tiksliai įvertinti bendrą ekonominę žalą sudėtinga, sudegusio ploto rodiklis leidžia palyginti sezono mastą skirtingose šalyse. Pagal Globalią gaisrų informacijos sistemą, iki 31-osios metų savaitės Europos Sąjungoje 2026 metais sudegė 489 826 hektarai.

    Tai ketvirtas didžiausias rodiklis šiame metų taške per pastaruosius 15 metų. Didesni skaičiai buvo fiksuoti 2012 metais, 2017 metais ir 2022 metais, o 2012–2025 metų vidurkis siekia 434 711 hektarų.

    Ispanija ir Prancūzija – smūgio epicentre

    Didžiausią sudegusio ploto dalį Europos Sąjungoje sudaro Ispanija: iki rugpjūčio pradžios čia fiksuota 185 948 hektarai, arba apie 38 proc. viso ES rodiklio. Tai daugiau nei dukart viršija ankstesnių 14 metų vidurkį, skaičiuojant iki 31-osios savaitės.

    Prancūzija – antroje vietoje su 99 092 hektarais, tai sudaro apie 20 proc. ES bendro sudegusio ploto. Šaliai tai prasčiausias sezonas nuo 2012 metų šiame palyginime, o rodiklis daugiau nei tris kartus viršija 14 metų vidurkį.

    Italijoje iki to paties laikotarpio sudegė 79 084 hektarai, Portugalijoje – 47 776 hektarai, Graikijoje – 23 839 hektarai. Italijai ir Portugalijai 2026 metų sezonas pagal mastą patenka tarp prasčiausių per pastaruosius 15 metų, o Graikijai kai kurie ankstesni sezonai šiame metų taške buvo dar sunkesni.

    Rizika plečiasi į šiaurę

    Šiemet ryškesnį šuolį, lyginant su ankstesnių metų vidurkiais, registruoja ir šalys, kurios tradiciškai nelaikytos didžiausios gaisrų rizikos zonomis. Pavyzdžiui, Austrijoje iki rugpjūčio pradžios fiksuota 1 687 hektarai, Danijoje – 1 177 hektarai, Nyderlanduose – 1 677 hektarai, o Vokietijoje – 6 045 hektarai.

    Jungtinėje Karalystėje sudegė 22 206 hektarai, ir tai šiame metų taške yra prasčiausias rezultatas per 15 metų. Tuo metu Turkijoje šiemet sudegęs plotas mažesnis nei įprasta pagal pastarųjų metų vidurkius.

    „Šios vasaros karščio bangos ir gaisrai pietų Anglijoje rodo, kad gaisrų rizika nebėra vien Viduržemio regiono problema“, – sakė Simone Varotto.

    Specialistai pažymi, kad šiltesnės ir sausesnės vasaros, ilgėjantis gaisrų sezonas bei vėjai didina tikimybę, jog ekstremalūs gaisrai taps dažnesni. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvojo perspėjimo sistemoms, civilinės saugos pajėgumams ir prevencijai, ypač miestų prieigose ir miškingose priemiesčių zonose.

  • Karščio bangos keičia būsto rinką Prancūzijoje: be kondicionieriaus butas tampa nepatrauklus

    Karščio bangos keičia būsto rinką Prancūzijoje: be kondicionieriaus butas tampa nepatrauklus

    Karščio bangoms tampant vis dažnesnėms, Prancūzijos būsto pirkėjai vis labiau vertina ne vaizdą ar prestižą, o tai, kaip būstas išlaiko vėsą. Nekilnojamojo turto platformų tyrimai rodo, kad daugiau nei 8 iš 10 gyventojų namuose patiria diskomfortą dėl karščio.

    Ši tendencija keičia ir paieškų prioritetus: dalis žmonių pripažįsta svarstantys kraustytis vien dėl nepakeliamų temperatūrų bute. Tai ypač aktualu tankiai apstatytuose miestuose, kur naktimis sunkiau atvėsti, o vadinamasis miesto šilumos salos efektas dar labiau kelia temperatūrą.

    Ilgą laiką privalumu laikyta būsto orientacija į pietus kai kuriose vietose praranda patrauklumą. Paryžiuje vis dažniau skaičiuojama ne saulės, o šešėlio vertė, nes dideli langai ir tiesioginiai saulės spinduliai reiškia didesnes patalpų kaitros rizikas.

    „Į pietus orientuoti būstai nebėra tokie paklausūs kaip anksčiau, nes žmonės supranta, kad saulė tokį būstą smarkiai įkaitina“, – sakė nekilnojamojo turto agentas Josephas Denke.

    Apžiūrose pirkėjai vis dažniau tikrina, ar butą galima lengvai pervėdinti, ar yra skersinis išplanavimas, ar įmanoma atverti langus naktį ir sukurti skersvėjį. Vertinamos ir žaliuzės, langinės, taip pat kiemo ar terasos šešėlis bei medžiai šalia namo.

    Kondicionierius, anksčiau skelbimuose minėtas retai, tampa rimtu pardavimo argumentu. Platformų atstovai pastebi, kad savininkai vis dažniau aiškiai akcentuoja, jog būste įrengintas vėsinimas ar bent jau yra techninės galimybės jį sumontuoti.

    „Anksčiau savininkai nebūtinai pabrėždavo, kad turi langines ar kondicionierių. Šiandien tai dalykai, kurie labai aiškiai iškeliami į pirmą planą“, – sakė nekilnojamojo turto platformos PAP vadovė Laetitia Caron.

    Praktikoje tai jau veikia ir pardavimų greitį: kai kurie būstai, net ir patrauklūs pagal plotą ar vietą, susiduria su pirkėjų abejonėmis, jei patalpose blogai cirkuliuoja oras. Tokiais atvejais pirkėjai dažniau derasi dėl kainos, nes numato papildomas investicijas į vėsinimą ir saulės kontrolę.

    Šiluminis komfortas tampa atskiru kriterijumi ir platesniame kontekste. Energetinio efektyvumo priemonės, pastato izoliacija, išorinės žaliuzės ar pasyvaus vėsinimo sprendimai tampa vis svarbesni, nes karščio bangos Europoje vis dažniau laikomos nebe išimtimi, o pasikartojančia vasaros realybe.