CP v2

Tag: Prancūzija

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.

  • Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Kas vyksta tarptautiniame legione

    Prancūzijos savanoriai Ukrainoje treniruojasi su Ukrainos gynybos žvalgybos prižiūrimu Tarptautiniu legionu, kuris buria užsieniečius į kovinius padalinius. Mokymai apima šturmo taktiką, ginklų valdymą ir mažų grupių manevravimą, kad kariai būtų parengti darbui fronto sąlygomis.

    Prie legionui priskiriamos „Revanche“ taktinės grupės prisijungę savanoriai pasakoja, kad į Ukrainą juos atveda asmeninė motyvacija ir noras padėti ginantis nuo Rusijos plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metais. Užsieniečių įsitraukimas nuo pat karo pradžios tapo viena iš priemonių sustiprinti Ukrainos pajėgumus.

    Savanoriai ir kalbos barjeras

    Vienas prancūzų savanoris, prisistatantis Leonu, teigė atvykęs norėdamas padėti Ukrainos žmonėms ir kovoti jų pusėje. Pasak jo, sprendimą lėmė emocinis ryšys su tuo, kas vyksta šalyje.

    „Man patinka būti kariu, o situacija Ukrainoje palietė mano širdį. Todėl šį sprendimą priėmiau širdimi“, – sakė jis.

    Praktikoje vienas didžiausių iššūkių užsieniečiams išlieka kalbos barjeras. Instruktoriai nurodo, kad bazines komandas dažnai pavyksta perduoti paprastais terminais ir gestais, o dalyje pratybų padeda vertėjai.

    Legiono vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Ukraina yra suformavusi kelis užsieniečių padalinius, tarp jų ir Sausumos pajėgų Tarptautinį legioną, ir gynybos žvalgybos Tarptautinį legioną. Pastarasis veikia prie Ukrainos gynybos žvalgybos, kuri apima ne tik žvalgybos rinkimą, bet ir kitas veiklas, susijusias su gynyba, technologijomis bei kibernetiniu saugumu.

    Ši tema iškyla ir platesniame geopolitiniame fone, kai sąjungininkai rengiasi 2026 metų NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Tikimasi, kad Europos NATO narės ir Kanada įsipareigos 2026 ir 2027 metais Kyjivui skirti po maždaug 70 milijardų eurų karinės paramos per metus.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos taip pat intensyvėja: skelbiama apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyy ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ukrainos pusė teigia matanti realią galimybę judėti karo pabaigos link ir tartis dėl tolimesnių kontaktų NATO susitikimo metu.

  • Prancūziją alina karščiai: parduotuvėse graibstomi ventiliatoriai, o internete kainos šoka

    Prancūziją užklupusi karščio banga išaugino paklausą vėsinimo įrangai: kondicionieriai ir ventiliatoriai kai kur tapo deficitine preke. Vietos žiniasklaida fiksuoja, kad dalis pirkėjų ieško bet kokių sprendimų, o prekybos vietose pasitaikė įtampos ir spūsčių.

    Didieji diskontų tinklai vieną iš praėjusios savaitės dienų surengė akciją ir pasiūlė apie 200 000 vėsinimo prietaisų su nuolaida. Tačiau netrukus po to dalis prekių ėmė migruoti į antrinę rinką, kuriose kainos, anot apžvalgų, kai kur šoktelėjo kelis kartus.

    Kainų šuolis antrinėje rinkoje

    Žiniasklaida atkreipia dėmesį į konkretų pavyzdį: nedidelis kondicionierius, parduotuvėse kainavęs 179 eurus, interneto platformose buvo siūlomas už 600–700 eurų. Tokia dinamika būdinga situacijoms, kai pasiūla nespėja paskui staigų paklausos šuolį, o dalis pirkėjų įsigyja prekes ne tik sau, bet ir perpardavimui.

    Internete pasirodė ir akivaizdžiai ironiškų skelbimų, kai vėsinimo prietaisai siūlomi su humoristinėmis pastabomis apie tariamą efektą. Tai rodo, kad visuomenės dėmesys kaista ne tik dėl temperatūros, bet ir dėl kainų bei prekių prieinamumo.

    Kas daroma dėl karščio?

    Prancūzija jau ne vienerius metus rengia nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus, kuriuose numatomos priemonės nuo pastatų izoliacijos iki infrastruktūros apsaugos ir vandens išteklių valdymo. Tarp akcentuojamų temų yra ir miestų perkaitimas, kuris didžiausią poveikį daro tankiai apgyvendintose teritorijose.

    Vis dėlto planams įgyvendinti būtinos didelės investicijos. Pasak viešai aptariamų vertinimų, finansavimo poreikis pastatų šiluminiam pritaikymui yra skaičiuojamas milijardais eurų per metus, o valstybės programų biudžetai per pastaruosius metus mažėjo, todėl praktinis įgyvendinimas išlieka sudėtingas.

    Meteorologams prognozuojant galimą naują karščių bangą, didelė paklausa vėsinimo įrangai gali išlikti, o tai reiškia, kad kainų svyravimai ir prekių trūkumo epizodai gali kartotis. Vartotojų organizacijos tokiais atvejais paprastai ragina lyginti kainas ir vengti impulsyvių pirkinių antrinėje rinkoje.

  • Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Prancūzijoje pasveiko pirmasis Ebolos atvejis: ministrė paaiškino, kaip suvaldyta rizika

    Pirmasis atvejis Prancūzijoje

    Prancūzijos sveikatos apsaugos ministrė Stéphanie Rist pranešė, kad pirmasis Prancūzijoje diagnozuotas Ebolos viruso atvejis pasveiko ir buvo išleistas iš ligoninės. Pasak ministrės, tai patvirtinta gavus du neigiamus PGR tyrimų rezultatus, po kurių pacientas galėjo saugiai grįžti namo.

    Pacientas yra humanitarinės pagalbos gydytojas, į Prancūziją atvykęs birželio 23 dieną skrydžiu iš Kongo Demokratinės Respublikos. Pranešama, kad į lėktuvą jis įlipo jausdamas lengvą galvos skausmą, tačiau kelionės metu savijauta pablogėjo.

    Izoliacija ir kontaktų stebėsena

    Vos atvykus į Prancūzijos teritoriją pacientas buvo izoliuotas, o gydymas ir stebėsena vyko laikantis nustatytų infekcijų kontrolės protokolų. Ministrė akcentavo, kad ligos eiga buvo lengva, o žmogus nuolat prižiūrėtas medikų.

    Taip pat nustatyti penki galimi artimi kontaktai, kurie buvo paprašyti 21 dieną likti namuose izoliacijoje. Toks laikotarpis atitinka įprastą Ebolos inkubacinio periodo viršutinę ribą, todėl stebėsena leidžia laiku pastebėti galimus simptomus ir sumažinti tolimesnio plitimo riziką.

    Ką svarbu žinoti apie Ebolą

    Ebolos virusas gali sukelti hemoraginę karštligę, kuri daliai pacientų baigiasi mirtimi, ypač jei pagalba suteikiama per vėlai. Vis dėlto Ebolai nebūdingas lengvas plitimas oru, o didžiausia rizika siejama su tiesioginiu kontaktu su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais.

    Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur liga tebesklinda, iki liepos 3 dienos buvo fiksuota mažiausiai 452 mirtys. Pranešta ir apie atvejį Kisanganyje, dideliame mieste, esančiame apie 600 kilometrų nuo protrūkio epicentro, todėl sveikatos tarnybos regione išlieka budrios.

    „Po dviejų neigiamų PGR testų pacientas pasveiko ir galėjo saugiai grįžti namo“, – sakė Stéphanie Rist.

  • Bajė gobelenas Londone sukelia ažiotažą: bilietų eilėje per 76 000, laukti tenka iki 9 valandų

    Bajė gobelenas Londone sukelia ažiotažą: bilietų eilėje per 76 000, laukti tenka iki 9 valandų

    Bajė gobeleno paroda Londone dar neprasidėjo, tačiau bilietų prekyba jau virto išbandymu lankytojams. Britų muziejus, kuris eksponuos vieną garsiausių Europos tekstilės kūrinių, pranešė, kad atsidarius registracijai jo svetainė sulaukė milžiniško srauto.

    Skelbiama, kad bilietų rezervavimo dieną virtualioje eilėje vienu metu buvo daugiau kaip 76 000 žmonių, o laukimo laikas kai kuriems siekė iki 9 valandų. Muziejus iš anksto buvo įspėjęs, kad sistema gali būti perkrauta, tačiau, kaip matyti iš duomenų, paklausa pranoko lūkesčius.

    „Vis dar rekomenduojama bilietus rezervuoti internetu, tačiau laukimo laikas gali siekti iki 9 valandų“, – buvo nurodyta muziejaus svetainėje.

    Nepaisant piko, bilietų sistema, pasak stebėjusiųjų, veikė ir iš esmės atlaikė srautą. Toks susidomėjimas išryškina bendrą pastarųjų metų tendenciją: didelės tarptautinės parodos vis dažniau reikalauja išankstinės rezervacijos, o bilietai tampa ribotu ištekliumi, ypač kai kalbama apie ikoninius eksponatus.

    Paroda Britų muziejuje planuojama nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos. Brangiausias bilietas kainuos iki maždaug 39 eurų, todėl daliai lankytojų iššūkiu tampa ne kaina, o galimybė apskritai prisijungti ir užsitikrinti norimą laiką.

    Retas išvykimas iš Normandijos

    Bajė gobelenas įprastai eksponuojamas Normandijoje, Prancūzijoje, ir kelionės už savo nuolatinės vietos ribų jam itin retos. Skelbiama, kad tai vienas iš nedaugelio atvejų per visą jo istoriją, kai kūrinys išvežamas, o kai kurie šaltiniai tai apibūdina kaip pirmą tokio masto rodymą kitame muziejuje per maždaug tūkstantį metų.

    Istoriškai gobelenas buvo perkeltas ir per Napoleono kampanijų laikotarpį, taip pat per Antrąjį pasaulinį karą, kai kultūros vertybės Europoje buvo saugomos nuo karo grėsmių. Būtent todėl kiekvienas naujas jo transportavimo planas kelia ne tik visuomenės smalsumą, bet ir ekspertų dėmesį.

    Kodėl gobelenas toks svarbus?

    Šis maždaug 68,38 metro ilgio siuvinėtas audinys pasakoja apie 1066 metų Normandijos užkariavimą Anglijoje ir Vilhelmo Užkariautojo žygį. Istorikai jį neretai vadina politinės propagandos kūriniu, nes pasakojimas pateikiamas iš normanų perspektyvos ir formuoja aiškią įvykių interpretaciją.

    Įdomu tai, kad dalis tyrėjų teigia, jog pats kūrinys greičiausiai buvo pagamintas Anglijoje, nors vėliau tapo Normandijos simboliu. Dėl savo amžiaus, meninės vertės ir istorinio pasakojimo gobelenas laikomas vienu svarbiausių viduramžių Europos artefaktų.

    Transportavimo rizikos ir griežtas protokolas

    Konservatoriai pabrėžia, kad pervežimas yra vienas jautriausių šio projekto etapų. Tūkstantmetis audinys yra pažeidžiamas vibracijai, o kai kuriose vietose jau anksčiau buvo fiksuoti įplyšimai ir nusidėvėjimas, todėl keliami itin griežti reikalavimai temperatūros, drėgmės ir mechaninių apkrovų kontrolei.

    Tokie protokolai dideliuose muziejuose tapo įprasti, tačiau Bajė gobeleno atvejis išsiskiria mastu ir rizika: reikia užtikrinti ne tik saugų pervežimą, bet ir tinkamas eksponavimo sąlygas, kad lankytojų srautai, apšvietimas ir aplinkos parametrai nepakenktų pačiam audiniui.

    Britų muziejaus bilietų eilės rodo, kad paroda gali tapti vienu didžiausių 2026–2027 metų kultūros įvykių Londone. Lankytojams tai reiškia paprastą dalyką: norint pamatyti Bajė gobeleną, planuoti gali tekti gerokai iš anksto.

  • Prancūzija ruošia Laisvės statulos šviesų reginį JAV 250 metų sukakčiai: kas numatyta liepos 4 dieną

    Prancūzija ruošia Laisvės statulos šviesų reginį JAV 250 metų sukakčiai: kas numatyta liepos 4 dieną

    Prancūzija planuoja surengti specialų šviesų reginį prie Laisvės statulos Niujorke, taip pažymėdama artėjančią Jungtinių Valstijų 250 metų sukaktį. Apie iniciatyvą pranešė Prancūzijos konsulatas, pabrėždamas, kad tai bus atskiras meninis projektas, skirtas sustiprinti simbolinę paminklo žinutę.

    Skelbiama, kad šou bus iš anksto įrašytas ir transliuojamas JAV televizijos kanalo ABC programoje. Jis turėtų pasirodyti kaip dalis liepos 4 dieną rodomos šventinės programos, kai JAV mini Nepriklausomybės dieną ir 1776 metų Nepriklausomybės deklaracijos metines.

    „Laisvės statula bus pristatyta taip, kaip jos dar niekada nematėte, – specialiai sukurtoje produkcijoje, pabrėžiančioje jos simbolinę ir emocinę galią“, – teigiama konsulato pranešime.

    Pasak Prancūzijos atstovų, projektas finansuojamas privačių rėmėjų lėšomis, o tikslas – parodyti prancūzų technologijų ir kūrėjų pajėgumą. Tam taip pat reikėjo atskiro leidimo iš JAV Nacionalinės parkų tarnybos, kuri prižiūri Laisvės statulą, todėl organizatoriai kelis mėnesius derino sąlygas ir techninius sprendimus.

    Laisvės statula Niujorko uoste – vienas atpažįstamiausių JAV simbolių, tačiau jos ištakos glaudžiai susijusios su Prancūzija. Skulptūrą sukūrė prancūzų menininkas Auguste’as Bartholdi, o konstrukciniai sprendimai siejami su inžinerine tradicija, kuriai vėliau atstovavo ir Gustave’as Eiffelis.

    Paminklas Jungtinėms Valstijoms buvo perduotas 1886 metais kaip Prancūzijos dovana, tapusi ilgalaikės politinės ir kultūrinės partnerystės ženklu. Dėl šios istorijos sukakties minėjimas Prancūzijai yra proga dar kartą priminti, kad transatlantiniai ryšiai kuriami ne tik diplomatijoje, bet ir per bendrus simbolius.

    Pranešime taip pat akcentuojama, kad šviesų projektas nėra vienintelė iniciatyva. Pastarosiomis savaitėmis Prancūzija į JAV jau siuntė savo akrobatinio skraidymo komandą Patrouille de France, kuri skrydžio virš Manhatano metu danguje paliko Prancūzijos vėliavos spalvų dūmų pėdsaką.

    Numatoma, kad liepos 4 dieną Niujorke taip pat gali vykti papildomi skrydžiai, kuriems ruošiamas didesnis karinių orlaivių ir personalo kontingentas. Tokie pasirodymai paprastai derinami su JAV institucijomis dėl saugumo, oro erdvės ribojimų ir renginių logistikos, todėl sprendimai gali būti tikslinami iki pat šventės.

  • Rekordinė karščio banga Europoje: virš 1 300 mirčių, 43,7 laipsnio rekordai ir kas laukia toliau

    Rekordinė karščio banga Europoje: virš 1 300 mirčių, 43,7 laipsnio rekordai ir kas laukia toliau

    Karščio banga slenka į rytus

    Europa išgyvena vieną intensyviausių karščio bangų per stebėjimų istoriją: fiksuojami nauji temperatūros rekordai, o karštis iš Vakarų ir Vidurio Europos slenka Balkanų ir Ukrainos kryptimi. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nuo birželio 21 dienos užfiksuota daugiau kaip 1 300 perteklinių mirčių.

    Medikai ir meteorologai pabrėžia, kad rizika didžiausia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat mažiems vaikams. Tarp skaudžiausių incidentų minimos mirtys įkaitusiuose automobiliuose ir nelaimės prie vandens telkinių, kai žmonės ieško atgaivos neprižiūrimose vietose.

    Kodėl šis karštis toks užsitęsęs?

    Sinoptikai karščio bangą sieja su vadinamuoju omega bloku, kai atmosferos srautai suformuoja stabilų barjerą ir karštas, sausas oras užstringa virš regiono. Tokiu atveju vėsinančios žemo slėgio sistemos lieka tarsi „atstumtos“ į šonus, todėl įkaitęs oras išsilaiko kelias dienas ar net ilgiau.

    Mokslininkų grupė World Weather Attribution vertinimu, tokio masto karštis taip anksti vasarą be klimato kaitos būtų buvęs praktiškai neįmanomas. Pasaulio meteorologijos organizacija ir PSO ne kartą yra pabrėžusios, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, o temperatūros augimas čia viršija pasaulinį vidurkį.

    Rekordai ir padariniai

    Karščio mastą iliustruoja nacionaliniai rekordai: Čekijoje Doksanuose užfiksuota 41,9 laipsnio temperatūra, Vokietijoje prie Lenkijos sienos Coschene 41,7 laipsnio. Lenkijoje Slubicuose termometrai rodė 40,5 laipsnio, o Ispanijos Kantabrijoje Tama gyvenvietėje pasiekta 43,7 laipsnio riba.

    Kai kur fiksuotos ir itin šiltos naktys, kurios pavojingos tuo, kad organizmas neatsigauna nuo dienos karščio. Tai didina šilumos streso, dehidratacijos, širdies ir kraujagyslių komplikacijų tikimybę, o ligoninių priėmimo skyriai sulaukia daugiau pacientų.

    Prancūzijoje nacionalinė sveikatos agentūra skaičiuoja apie 1 000 perteklinių mirčių per kelias dienas, daugiausia tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šalyje taip pat daugėjo skendimų atvejų, o panaši tendencija fiksuota ir kitose valstybėse, kai žmonės masiškai traukė prie upių ir ežerų.

    Kaip reaguoja valdžios institucijos?

    Dalis miestų ėmėsi papildomų priemonių, kad sumažintų spaudimą greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnyboms. Paryžiuje buvo ribojamas alkoholio vartojimas viešose vietose, kai kurie renginiai perkelti, o lankytini objektai karščio piko metu trumpino darbo laiką.

    Vokietijos sostinėje pareigūnai karštomis dienomis naudojo vandens patrankas gyventojams atvėsinti, o Belgijoje atšauktas masinis renginys, motyvuojant dalyvių ir gelbėtojų saugumu. Prancūzijoje valdžia taip pat akcentavo mokyklų ir darželių vėsinimo bei pastatų pritaikymo klausimą.

    Kur karštis keliaus toliau?

    Prognozuojama, kad karščio banga artimiausiomis dienomis stipriausiai veiks Balkanų šalis ir dalį Ukrainos, o kai kur temperatūra gali artėti prie 40 laipsnių. Kai kur jau fiksuojami gaisrai, kuriuos kursto sausra ir aukšta temperatūra.

    Ukrainai situaciją apsunkina karo nuniokota energetikos infrastruktūra: dėl pažeidimų ir remonto darbų elektros tinklas vasarą turi mažiau rezervo, o karštis didina elektros paklausą, ypač vėsinimui. Energetikos operatoriai kai kuriuose regionuose skelbė laikinas vartojimo ribojimo priemones, siekdami išvengti tinklo perkrovų.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus ragino šalis įgyvendinti karščio sveikatos veiksmų planus ir priminė, kad šilumos stresas gali būti tylus žudikas. Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymas tampa ne vien komforto, bet ir visuomenės sveikatos bei infrastruktūros atsparumo klausimu.

  • Tragedija Prancūzijoje: prie Nansi sudužo lėktuvas su parašiutininkais, žuvo 11 žmonių

    Tragedija Prancūzijoje: prie Nansi sudužo lėktuvas su parašiutininkais, žuvo 11 žmonių

    Prancūzijos rytuose, netoli Nansi, sekmadienį sudužo civilinis lengvasis orlaivis. Vietos tarnybų duomenimis, per katastrofą žuvo 11 juo skridusių žmonių, o įvykio aplinkybės tiriamos.

    Nelaimė įvyko netoli Tombleno aerodromo. Pranešama, kad orlaiviu skrido parašiutininkai, dalyvavę treniruotėje, o daliai jų tai galėjo būti pirmasis šuolis.

    Į įvykio vietą buvo išsiųstos gausios ugniagesių gelbėtojų, medikų ir policijos pajėgos. Pareigūnai ragino gyventojus nesiartinti prie teritorijos, kad netrukdytų gelbėjimo ir tyrimo darbams.

    Meurthe-et-Moselle prefektas Yves Séguy sukvietė atsakingas tarnybas realiu laiku koordinuoti situaciją ir informacijos rinkimą. Taip pat pranešta, kad į vietą vyksta Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nunez.

    Tokiose avarijose tyrėjai paprastai vertina kelias pagrindines kryptis: meteorologines sąlygas, piloto sprendimus, galimą techninį gedimą, orlaivio techninės priežiūros istoriją ir skrydžio planą. Galutinės išvados įprastai pateikiamos tik surinkus duomenis iš įvykio vietos, liudijimus ir ekspertų vertinimus.

    Kol kas oficialiai neskelbiama nei orlaivio modelio, nei tikslaus maršruto, nei visų aukų tapatybių. Institucijos pabrėžia, kad pirminė informacija dar gali keistis, todėl visuomenė raginama remtis tik patvirtintais pranešimais.

  • Karščio banga Paryžiuje: gyventojai nakvoja parkuose, nes butai nebeatsvėsta net naktį

    Karščio banga Paryžiuje: gyventojai nakvoja parkuose, nes butai nebeatsvėsta net naktį

    Prancūziją užklupus intensyviai karščio bangai, dalis Paryžiaus gyventojų ieško vėsos ten, kur jos dar įmanoma rasti be kondicionieriaus, – miesto parkuose. Kai kuriems tai tapo ne pavieniu nuotykiu, o praktišku sprendimu: naktimis butai, ypač viršutiniuose aukštuose, ilgai išlaiko dienos kaitrą.

    Viename didžiausių žaliųjų miesto plotų, Parc des Buttes-Chaumont, žmonės į parką atvyksta su antklodėmis, hamakais ir pripučiamais čiužiniais. Vėsesnis nakties oras, pavėsis ir atviresnės erdvės leidžia lengviau ištverti temperatūrą, kuri tankiai apstatytuose kvartaluose sumažėja tik minimaliai.

    „Šiąnakt čia jau kaip tikrame viešbutyje“, – sakė Camille Arregun, į parką atsinešusi kūdikį, kad išvengtų tvankos namuose.

    „Man būtų kur kas geriau miegoti po žvaigždėmis nei bute, kur viduje tiesiog nepakeliamai karšta“, – sakė Agathe Chebassier.

    Gyventojai pasakoja, kad dalis žmonių į parkus užsuka tik kelioms valandoms, kol šiek tiek atvėsta, tačiau kiti pasiruošę likti iki ryto. Paryžiuje, kaip ir daugelyje didmiesčių, karščio poveikį sustiprina vadinamasis miesto šilumos salos efektas: asfaltas, betonas ir pastatų stogai sukaupia šilumą dieną ir ją lėtai atiduoda naktį.

    Ši situacija išryškina seną sostinės problemą – ne visų būstų pritaikymą vis dažnėjančioms karščio bangoms. Specialistai primena, kad didžiausią riziką patiria vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis, o pagrindinės rekomendacijos išlieka paprastos: gerti pakankamai vandens, vengti fizinio krūvio per kaitrą, laikytis pavėsyje ir, jei įmanoma, vėsinti patalpas naktį.

    Prognozuojama, kad Europoje karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės, todėl miestai vis aktyviau ieško sprendimų – nuo papildomų želdynų ir pavėsio zonų iki vėsinimo centrų bei pastatų modernizavimo. Paryžiuje šios priemonės tampa vis aktualesnės, kai net nakties vėsa kai kuriose miesto dalyse nebeatneša palengvėjimo.

  • Virš Lamanšo tunelio kyla naujas jūrinis vėjo parkas: 62 turbinos elektrins 850 000 žmonių

    Virš Lamanšo tunelio kyla naujas jūrinis vėjo parkas: 62 turbinos elektrins 850 000 žmonių

    Lamanšo sąsiauris daugeliui siejasi su po vandeniu nutiestu tuneliu, jungiančiu Jungtinę Karalystę ir Prancūziją. Tačiau netoli Normandijos krantų dėmesį pamažu perima kitas didelis inžinerinis projektas: Dieppe–Le Tréport jūrinis vėjo parkas, kuris keis regiono energetikos paveikslą.

    Planuojama, kad jūroje bus įrengtos 62 vėjo turbinos, o bendra parko galia sieks apie 496 megavatus. Projekto vystytojai skelbia, kad tiek pagaminamos elektros turėtų pakakti maždaug 850 000 gyventojų metiniam suvartojimui padengti, nors reali įtaka priklausys nuo vėjo sąlygų ir tinklo darbo.

    Kas statoma prie Normandijos?

    Vėjo parkas įrengiamas už keliolikos iki keliasdešimties kilometrų nuo kranto, šalia Dieppe ir Le Tréport uostų. Statyboms pasitelkiami specialūs jack-up tipo laivai, kurie dirba ištisą parą, o pagrindai tvirtinami jūros dugne vidutinio gylio vandenyse.

    Numatyta naudoti maždaug 8 megavatų klasės „Siemens Gamesa“ turbinas. Jos bus montuojamos ant vadinamųjų „jacket“ tipo keturkojų konstrukcijų, kurios jūrinėje vėjo energetikoje vertinamos dėl stabilumo, ypač kai reikia tvirtų pamatų sudėtingesnėse dugno sąlygose.

    Kaina, terminai ir darbo vietos

    Projekto investicijos vertinamos apie 2 700 000 000 eurų. Planuojama, kad vėjo parkas pilną komercinį darbą pasieks iki 2026 metų pabaigos, nors jūrinių projektų grafikus dažnai veikia orai, tiekimo grandinės ir prijungimo prie tinklo darbai.

    Vietos savivaldybėms ir uostams tai reikšmingas impulsas: statybų etapas siejamas su maždaug 2 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Tokie projektai paprastai didina ir ilgalaikį poreikį uostų logistikai, aptarnavimo infrastruktūrai bei techninės priežiūros specialistams.

    Kodėl projektas svarbus platesniame kontekste?

    Prancūzija, kaip ir kitos Europos šalys, siekia sparčiau didinti atsinaujinančios energijos dalį ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jūrinė vėjo energetika laikoma viena iš krypčių, galinčių tiekti didelius elektros kiekius, ypač kai sausumoje tampa sudėtingiau rasti vietų naujiems parkams.

    Kartu didelio masto infrastruktūra neišvengiamai keičia kraštovaizdį: dalis visuomenės tokius projektus vertina kaip būtinybę energetiniam saugumui, kiti kelia klausimus dėl poveikio vaizdui, žvejybai ar biologinei įvairovei. Dieppe–Le Tréport parkas tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip pakrantės regionai derina klimato tikslus, ekonominę naudą ir aplinkosaugos lūkesčius.