Tag: Prancūzija

  • „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    „Renault“ Prancūzijoje iki 2028-ųjų žada 2 000 darbo vietų, bet 1 000 naikins

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ paskelbė planus iki 2028 metų sukurti 2 000 naujų darbo vietų Prancūzijoje, tačiau kartu numato panaikinti 1 000 kitų etatų.

    Apie tai praneša „Euronews“: bendrovė teigia, kad dauguma naujų pozicijų būtų susijusios su gamyba, o mažinimai daugiausia paliestų administracines ir netiesiogines funkcijas.

    Pokyčiai numatomi įgyvendinant projektą „France Industrie FutuREady“, kuriuo siekiama pertvarkyti pramoninę veiklą ir geriau atlaikyti augančią Kinijos gamintojų konkurenciją Europos rinkoje.

    „Renault“ nurodo, kad Prancūzijoje turi apie 15 000 pramonės darbo vietų, o planuojama pertvarka turėtų pakeisti įmonės darbuotojų struktūrą per artimiausius kelerius metus.

    Nauji etatai – daugiausia gamyklose

    Pasak bendrovės, per dvejus metus ketinama įdarbinti 1 650 operatorių ir gamybos darbuotojų jos gamyklose. Dar 250 darbuotojų būtų priimta į netiesiogines funkcijas, o 100 vietų numatyta jauniems absolventams.

    Tuo pačiu metu įmonė planuoja 1 000 savanoriškų išėjimų programą vadinamiesiems „baltųjų apykaklių“ darbuotojams – administracinėms ir kitoms netiesioginėms pareigoms.

    Ši schema dar turės būti suderinta su profesinėmis sąjungomis. CFDT profsąjunga jau kritikavo pokyčių tempą, jį pavadinusi „priverstinio žygio grafiku“.

    Kokias sritis „Renault“ ketina saugoti

    Bendrovė taip pat išskyrė pareigybes, kurias laiko strategiškai svarbiomis ir kurias žada apsaugoti. Tarp jų – baterijų inžinerija, elektronika ir programinė įranga, elektrinės pavaros bei pramoninė priežiūra.

    „Renault“ pabrėžia, kad tokie sprendimai susiję su platesniais Europos automobilių pramonės iššūkiais: silpnesne paklausa, pertekliniais gamybos pajėgumais ir intensyvėjančia konkurencija iš Kinijos.

    Priminta ir ankstesnė bendrovės kryptis regione: rugsėjį „Renault“ skelbė iki 2030 metų Ispanijoje ketinanti investuoti 600 mln. eurų ir gaminti penkis naujus modelius.

  • Žiniasklaida: Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dirba jau kelis mėnesius

    Žiniasklaida: Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dirba jau kelis mėnesius

    Prancūzijos kariai Ukrainoje slaptoje misijoje dislokuoti jau kelis mėnesius, skelbia žiniasklaida. Teigiama, kad jų buvimas šalyje tęsiasi mažiausiai nuo vasaros.

    Apie tai pranešė transliuotojas „Radio France Internationale“ (RFI), tačiau nenurodė, kiek konkrečiai prancūzų karių dalyvauja šioje dislokacijoje.

    Pasak pranešimo, karių užduotys siejamos su ukrainiečių pajėgų mokymu ir pagalba prižiūrint bei palaikant karinę techniką. Akcentuojama, kad tai nėra kovinė misija.

    Tuo pat metu Rusija antradienį pareiškė žinanti apie Prancūzijos karių buvimą Ukrainoje ir tai pavadino „tiesioginiu dalyvavimu“ kare. Maskva taip pat nurodė, kad Paryžiui perduota atitinkama žinutė.

    Maskvos reakcija ir Paryžiaus paaiškinimai

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams teigė, kad Rusija esą žino apie Ukrainoje esančius prancūzų karius ir tai, jo vertinimu, peržengia paramos ribas.

    Šie pareiškimai pasirodė po to, kai vienas šaltinis naujienų agentūrai AFP ir kitiems kanalams sakė, jog nedidelė Prancūzijos karių grupė kelis mėnesius dirba Ukrainoje mokydama personalą ir padėdama prižiūrėti techniką.

    Šaltinis, kalbėjęs anonimiškai, pabrėžė, kad misija nenumato jokio kovinio vaidmens. Taip pat buvo teigiama, kad instruktorių rotacijos, vykstančios Prancūzijoje, Lenkijoje ar kartais Ukrainoje, yra realybė, tačiau tai nėra karinė operacija.

    Publikacijoje nurodoma, kad istorija dar pildoma, o žurnalistai renka papildomą informaciją.

  • Prancūzijoje – naujas viešojo sektoriaus streikas dėl algų, Vyriausybei stumiant 2027 metų biudžetą

    Prancūzijoje – naujas viešojo sektoriaus streikas dėl algų, Vyriausybei stumiant 2027 metų biudžetą

    Prancūzijoje antradienį vyksta nauja protestų ir streikų banga: viešojo sektoriaus darbuotojai visoje šalyje reikalauja didesnių atlyginimų.

    Apie tai praneša „Euronews“ – streikas vyksta tuo metu, kai Vyriausybė skuba patvirtinti 2027 metų biudžetą, o šalies finansinė padėtis apibūdinama kaip įtempta.

    Dabartinis judėjimas prasidėjo dar rugsėjo viduryje, kai kilo socialiniai neramumai dėl mokyklų sąlygų, tačiau vėliau protestų darbotvarkė išsiplėtė.

    Pastarosiomis savaitėmis akcijose vis dažniau akcentuojama pragyvenimo išlaidų krizė ir brangstantys degalai, o profesinės sąjungos spaudžia valdžią dėl visuotinio algų didinimo.

    Derybos neįtikino profesinių sąjungų

    Antradienio demonstracijos surengtos po pokalbių su ministru pirmininku Sebastienu Lecornu. Profesinės sąjungos teigia likusios nepatenkintos, todėl reikalavimų neatsisako.

    Valdžia, siekdama sumažinti įtampą, paskelbė apie aštuonis papildomus indeksinius taškus mažiausiai apmokamiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

    Taip pat nuspręsta paankstinti nacionalinės minimaliosios algos didinimą – jis numatytas nuo gruodžio 1 dienos, reaguojant į infliaciją.

    Biudžete visuotinio algų kėlimo nenumatyta

    Nepaisant šių žingsnių, biudžeto projekte Vyriausybė atmeta bendrą atlyginimų didinimą jau ketvirtus metus iš eilės, motyvuodama šalies finansais, augančiu deficitu ir skola.

    Toks sprendimas profesinėms sąjungoms yra nepriimtinas. Jos teigia, kad nuo 2017 metų viešojo sektoriaus darbuotojų perkamoji galia sumažėjo 16 proc.

    Dėl infliacijos, pasak profesinių sąjungų, daugėja viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie atsiduria ties minimalios algos riba arba labai arti jos.

    Protestai dažniausiai taikūs, tačiau pasitaiko incidentų

    Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pastarosiomis savaitėmis protestų dalyvių skaičius mažėjo.

    Nors dauguma demonstracijų buvo taikios, fiksuota ir pavienių smurto protrūkių – pranešama apie išpuolius prieš žurnalistus ir policiją, niokojamus viešuosius pastatus, naudojamus petardas.

    Tuo pat metu policija kaltinama neproporcingu jėgos naudojimu malšinant protestus – dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo pradėta ne viena tyrimo procedūra.

  • „Renault“ siūlo 1 tūkst. savanoriškų išėjimų, bet į gamybą ketina priimti 2 tūkst. žmonių

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ parengė planą, pagal kurį 1 000 techninio ir administracinio „užnugario“ darbuotojų būtų skatinami išeiti savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Kaip nurodoma, tokie sprendimai siejami su noru efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą, ypač rinkoje augant spaudimui iš Kinijos gamintojų.

    Numatomos priemonės apima savanoriškus išėjimus, ankstesnį išėjimą į pensiją bei kai kurių pareigybių mažinimą techniniuose ir pagalbiniuose padaliniuose. Iš viso „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 darbuotojų.

    Pokyčiai taip pat aiškinami didesniu dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų naudojimu finansų, personalo, tiekimo ir distribucijos srityse, dėl ko dalis ankstesnių funkcijų tampa mažiau reikalingos.

    Inžinieriams siūlo persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti net iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlytas kitas kelias – persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose, kur surenkami elektromobiliai.

    Panaši galimybė turėtų būti siūloma ir darbuotojams, šiuo metu dirbantiems pagal terminuotas sutartis.

    Šie planai siejami su klientų susidomėjimu elektriniais modeliais, tarp jų – naujais R5 ir „Twingo“.

    Mokymai – šimtai tūkstančių valandų

    Dienraštis „Les Echos“ skelbia, kad „Renault“ ketina skirti dideles lėšas darbuotojų mokymams, o bendras mokymų apimties laikas gali siekti apie 500 000 valandų.

    Tekste taip pat nurodoma, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir iš tinklo įkraunami hibridai.

    Tuo pačiu laikotarpiu bendrovės pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • Prancūzija ragina ES iki gruodžio sankcionuoti Iraną dėl įsilaužimų į 700 parduotuvių šaldytuvus

    Prancūzija ragina ES iki gruodžio sankcionuoti Iraną dėl įsilaužimų į 700 parduotuvių šaldytuvus

    Prancūzija siekia, kad Europos Sąjunga jau iki kito mėnesio įvestų sankcijas Iranui dėl, kaip teigiama, įsilaužimų į prekybos centrų šaldymo įrangą.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį, ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje, pareiškė kolegoms pateiksiantis įrodymų, kad Iranas buvo susijęs su spalį įvykdytomis atakomis, apie kurias rašo „Politico“.

    Anot ministro, tuomet nuotoliniu būdu buvo įsilaužta į šaldytuvus 700 Prancūzijos prekybos centrų: pakilo temperatūra, o dėl to sugedo dideli maisto kiekiai.

    Praėjusią savaitę Prancūzija oficialiai apkaltino Irano Revoliucinę gvardiją, konkrečiai – padalinį „Shahid Kaveh“, kuris, kaip nurodoma, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Barrot: pateiksiu įrodymus ir prašau sankcijų

    „Atvykau čia, kad pateikčiau kolegoms įrodymus“, – sakė Jean-Noël Barrot. Pasak jo, Prancūzija prašo europinių sankcijų pagrindiniams asmenims ir subjektams, atsakingiems už šią ataką.

    Ministras teigė sulaukęs plataus palaikymo, todėl tikisi, kad sankcijos bus įvestos iki kito ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje gruodžio viduryje.

    Pasak jo, sankcijoms pritaria „labai didelė dauguma“ ES valstybių narių, o tai didina tikimybę, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

    Dėl vėlesnių atakų kaltininkas dar nenurodytas

    Kol kas nė viena šalis nėra oficialiai priskyrusi Iranui (ar kam nors kitam) vėlesnių atakų, įvykusių po dviejų savaičių, kai šaldymo įranga prekybos centruose buvo atakuota jau visoje Europoje.

    Tekste taip pat pažymima, kad šis atvejis gali tapti svarbiu lūžio tašku diskusijose apie dirbtinio intelekto panaudojimą kibernetinėse atakose.

    Tuo pačiu ES dėmesio centre atsidūrė ir Maskvoje įsikūrusi įmonė, kurią Bendrija sieja su didelio masto informacijos manipuliavimo ir kišimosi projektais.

    Nors ekspertai tarp pagrindinių įtariamųjų dėl atakų prieš prekybos centrų šaldymo sistemas mini Maskvą, nacionalinės institucijos kol kas nėra įvardijusios konkretaus kaltininko.

  • „Renault“ Prancūzijoje mažina biuro darbuotojų skaičių ir samdo 2 tūkst. į gamybą

    Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ rengia planą, pagal kurį 1 000 techninio užnugario ir pagalbinių padalinių darbuotojų galėtų išeiti iš darbo savanoriškai, o tuo pat metu į automobilių surinkimo linijas ketinama priimti 2 000 naujų žmonių.

    Bendrovė taip siekia efektyviau išnaudoti darbo vietas ir didinti konkurencingumą. Kaip rašo dienraštis „Les Echos“, įmonei svarbu perorientuoti darbuotojų kompetencijas ten, kur jų labiausiai reikia.

    Pokyčiai daugiausia siejami su dirbtinio intelekto sprendimų diegimu finansų, žmogiškųjų išteklių, tiekimo ir platinimo grandinėse. Dėl to dalis administracinių ir užnugario funkcijų, pasak pateikiamos informacijos, tampa mažiau reikalingos arba keičiasi jų pobūdis.

    „Renault“ Prancūzijoje dirba apie 15 000 žmonių, tad numatomi pokyčiai palies reikšmingą dalį organizacijos. Kartu akcentuojama, kad įmonė nori sustiprinti gamybą, ypač ten, kur surenkami elektriniai automobiliai.

    Darbuotojus kviečia persikvalifikuoti

    Anksčiau buvo svarstoma, kad darbą galėtų palikti iki 2 400 inžinierių, tačiau dabar jiems pasiūlyta persikvalifikuoti ir dirbti gamybos linijose. Tokia kryptis rodo, kad bendrovė renkasi ne vien mažinti etatų skaičių, o dalį darbuotojų perkelti į kitus vaidmenis.

    Panašūs pasiūlymai planuojami ir laikinąsias sutartis turintiems darbuotojams. Šį sprendimą įmonė sieja su klientų susidomėjimu elektromobiliais, įskaitant naujus R5 ir „Twingo“ modelius.

    Nurodoma, kad bendrovė ketina skirti daug lėšų mokymams: darbuotojų parengimas naujoms užduotims turėtų užtrukti apie 500 000 mokymų valandų.

    Konkurencingumas ir skaičiai Prancūzijos rinkoje

    Primename, kad 2025 metų birželį „Renault“ paskelbė naują taupymo strategiją, kuri, kaip teigiama, turi padėti gerinti konkurencingumą, ypač lyginant su Kinijos gamintojais.

    Tekste taip pat pateikiami veiklos rodikliai: 2026 metų trečiąjį ketvirtį „Renault“ Prancūzijoje pardavė 390,5 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 25,8 proc. sudarė elektromobiliai ir įkraunami hibridai.

    Nurodoma, kad to paties laikotarpio pajamos siekė 11,6 mlrd. eurų.

  • Prancūzų inžinierius pasiūlė namus šiltinti iš perdirbtų statybinių pirštinių

    Prancūzų inžinierius Alexis Le Dezas sugalvojo, kaip panaudotas statybines pirštines paversti žaliava namų sienų šiltinimui. Jo kuriama technologija „ISOGANTS“ siekia mažinti milijonų sintetinių pirštinių atliekas, kurios dažnai sudeginamos arba ilgainiui suyra į mikroplastiką.

    Apie šį projektą rašo portalas antena3.ro. Idėja gimė pastebėjus, kiek vienoje statybvietėje sunaudojama pirštinių ir kaip greitai jos tampa šiukšlėmis, nors dažnai būna panaudotos tik kelis kartus.

    Inžinierius savo skaičiavimus pradėjo nuo realaus pavyzdžio: senelių namų statybose Breste (Bretanėje) aštuonių žmonių brigadai įmonė nupirko daugiau nei 2 000 porų pirštinių už maždaug 4 500 eurų. Išplečiant tokį vartojimą į daugybę statybviečių Europoje, atliekų mastas tampa milžiniškas.

    Didelė dalis tokių pirštinių gaminamos iš sintetinių medžiagų, pavyzdžiui, didelio tankio polietileno, kevlaro ar poliamidų. Dėl šios sudėties jos yra patvarios naudojant, tačiau atliekų tvarkymo požiūriu – sudėtingos, ypač jei patenka į aplinką ir virsta mikroplastiku.

    Kaip gimė „ISOGANTS“ idėja

    Proveržis, pasak aprašymo, įvyko atsitiktinai: vaikščiodamas po turgų A. Le Dezas pamatė meistrą, aštrinantį peilius didelio greičio abrazyviniais diskais. Tada jis suprato, kad tokią medžiagą nebūtina pjaustyti ašmenimis – ją galima „išardyti“ abrazyvu, kuris išpina pluoštą.

    Inžinierius įsigijo naudotą stacionarų šlifavimo įrenginį ir jį modifikavo. Kietas gumos ir tekstilės mišinys, perdirbtas tokiu būdu, virto minkšta, puria ir tolygia mase, primenančia vilną – savo struktūra panašia į pluoštinę šilumos izoliaciją.

    Ko dar trūksta iki komercinio sprendimo

    Projekto sumanymas apima ir surinkimo infrastruktūrą: specialius surinkimo taškus būtų galima įrengti, pavyzdžiui, statybvietėse esančiuose biurų konteineriuose arba mobiliųjų brigadų automobiliuose. Taip pirštinės būtų surenkamos ten, kur jos ir sunaudojamos.

    Pirmieji bandymai su sumažintais modeliais parodė daug žadančius šilumos laidumo ir šiluminės inercijos rodiklius. Skelbiama prognozė, kad tokia izoliacija galėtų padėti apsaugoti sienas ir nuo žiemos šalčių, ir nuo vasaros karščio net iki penkiasdešimties metų.

    Vis dėlto, kad iš pirštinių pagaminta medžiaga taptų realia komercine alternatyva įprastoms šiltinimo plokštėms, reikės sertifikavimo. Tai apimtų standartizuotus bandymus dėl šiluminės varžos, garso izoliacijos, ilgaamžiškumo ir ypač svarbaus gyvenamiesiems pastatams parametro – atsparumo ugniai.

    Be to, teks sukurti patikimą tiekimo grandinę – nuo surinkimo iki apdorojimo ir galutinio produkto pritaikymo statybose. Tik tuomet sprendimas galėtų tapti plačiau naudojamas, o ne likti perspektyvia laboratorine ar bandomąja idėja.

  • Operacija „Dragūnas“: pamirštas 1944-ųjų sąjungininkų išsilaipinimas Pietų Prancūzijoje

    Overshadowed by the Normandy landings, Operation Dragoon was the first time substantial French forces engaged in combat on their home soil since 1940.

    Published: Nov 15, 2026 written by Patrick Bodovitz, BA Political Science/History, MA Peace & Conflict Resolution

    Published: Nov 15, 2026written by Patrick Bodovitz, BA Political Science/History, MA Peace & Conflict Resolution

    On August 15, 1944, Franco-American forces landed in the Riviera to expel German forces from southern France. They had remarkable success against weakened German units and managed to get to the German border quickly. However, their advance stalled due to a lack of supplies and contradictory orders, meaning that the operation did not prove decisive for the war effort.

    During the Second World War, Allied military planners debated the quickest way to defeat the Axis. The British hoped to strike through Italy and the Balkans, believing that such an attack would avoid the defenses of the Atlantic Wall. American and Soviet leadership opposed such an approach, arguing that a general assault on German positions in France offered the shortest way to Berlin. The numerical and material superiority of the Allies meant that both options could be taken. In 1943, Sicily was invaded, and after its seizure, the American 5th and British 8th Armies landed in mainland Italy, resulting in the fall of Mussolini.

    As early as 1942, Chairman of the Joint Chiefs George Marshall advocated an assault on German positions in southern France. This idea was promoted by the Americans and Soviets again at the Tehran Conference. The rationale was twofold: an assault on the Riviera could bypass the strongest defenses of the Atlantic Wall and the Soviets opposed major Allied operations in the Balkans. Winston Churchill saw it as a diversion of resources and opposed major British involvement in the operation, and British commanders were absent from planning meetings.

    In Britain’s absence, Charles De Gaulle’s Free French forces took a major role in the planning of Dragoon. The main objectives of the landings in southern France were the ports of Toulon and Marseille. After both were liberated, Allied forces would drive northward and aim for the Alsace-Lorraine region and the Vosges Mountains. This offensive also reduced pressure on Allied forces involved in Operation Overlord.

    By pulling available units from Italy and mobilizing reinforcements from the United States, the Allies put together a formidable force to attack southern France. The US Navy’s 8th Fleet, commanded by Vice Admiral Kent Hewitt, was the fleet assigned to land the American 7th Army under Major General Alexander Patch and the French 1st Army of Général Jean de Lattre de Tassigny. The 8th Fleet contained dozens of cruisers and destroyers, 9 escort carriers, several battleships, and thousands of landing boats.

    Patch’s forces would land on August 15 in the gulfs of St. Tropez and Fréjus, supported by Allied commando raids. The 3rd, 36th, and 45th Infantry Divisions served as the vanguard of this force. Preceding the landings was an airborne assault by the 517th Parachute Infantry Regiment and the British 2nd Airborne Brigade, the only British unit involved in the operation. Once the initial three divisions landed, additional Allied units were to come ashore and sustain the operational momentum.

    French forces in Dragoon consisted of two elements: Armée B or the First Army, and the French Forces of the Interior. The First Army initially consisted of the 1st Infantry Division, the 1st Armored Division, the 3rd Algerian Division, and the 9th Colonial Division. Other units were attached to its headquarters later on. Many of its troops were from France’s colonies; it was common to see First Army troops in traditional North African garb, and even some Vietnamese soldiers served in the First Army. They were supposed to land after the 7th Army and assault the fortifications around Marseille and Toulon. Waiting for the Allies were the French Forces of the Interior (FFI). Tens of thousands of partisans waged an insurgency against the Germans and provided vital intelligence to Allied planners. They were supported by Allied special forces, such as the American OSS and British SOE.

    Owing to competing demands by German commanders in the Eastern Front, Normandy, and Italy, German defenses in southern France were very weak. Army Group G, under General Johannes Blaskowitz, was the dominant Wehrmacht headquarters in southern France. At its disposal was just one army, the 19th Army, under General Frederich Wiese. Several of its divisions had been sent north after the Normandy landings, rendering the command understrength.

    The 19th Army had the LXII, LXIV, LXXXV Infantry Corps and the Luftwaffe IV Field Corps, along with several unattached divisions in reserve. The Luftwaffe had around 200 planes available in the region, which played a negligible role in the coming battle. Additionally, the Kriegsmarine had 45 small ships and boats in local harbors to combat the Allied fleet.

    Most German divisions were understrength and composed of poorly armed and unmotivated troops. Some had battalions of conscripted Soviet and Polish POWs, others had units of men with poor health records. Only the 11th Panzer Division was considered combat capable and some of its tanks had been sent north after Overlord. Many Wehrmacht troops had only fought French Partisans and were not prepared to take on the formidable Allied forces that were going to land in their sector.

    In the early hours of August 15, the 1st Airborne Task Force began dropping paratroopers over several drop zones in the vicinity of Le Muys. After the 517th PIR hit the ground and began securing its objectives, glider-borne troops began landing to reinforce the paratroopers. At the same time, British paratroopers from the 2nd Brigade dropped in adjacent drop zones to join the encirclement of the German garrison at Le Muys. A weakened Luftwaffe presence ensured that the drops went smoother than the Overlord drops. Once they began securing their objectives, they prepared to assist the 7th Army in its landing.

    Heavy fog meant that many paratroopers and glider-borne troops were scattered throughout the area. However, German forces were ill-prepared for them and struggled to pin down the task force. The Wehrmacht held onto Le Muys for a night and repelled the initial Allied attacks. By the next day, the American paratroopers entered the town and began linking up with the 7th Army that was coming ashore.

    Before the main landings took place, French, Canadian, and American commandos secured the flanks of VI Corps. They neutralized several German gun emplacements and cleared some of the minefields laid by German forces. At the same time, 1,300 Allied bombers began launching major air strikes against German positions. This, combined with the 8th Fleet’s bombardment, devastated German positions opposite the landing force. The landings themselves went very smoothly and the VI Corps proceeded to assault its objectives on schedule. Fewer than 100 Allied soldiers were killed when landing on the main beaches.

    General Ferdinand Neuling’s LXII Corps faced both the seaborne and airborne assaults with several ill-prepared battalions. Many German troops facing the VI Corps were composed of conscripted Soviet POWs who surrendered immediately. Neuling ordered the 148th and 189th Infantry Divisions to counterattack, however, they failed to impede the Allied advance. Once it became clear that the Wehrmacht could not hold, Hitler allowed Army Group G to withdraw north towards the German border. From then on, the Germans had to conduct a fighting withdrawal with the Allies on their tail.

    General de Lattre’s First Army moved inland immediately after landing behind the 7th Army and pushed to seize Marseille and Toulon at the same time. The 3rd Algerian Infantry Division, experienced veterans from the Italian campaign, pushed towards Marseille to link up with FFI units that had begun to attack the German garrison. Waiting in the city were General Hans Schäfer’s 244th Infantry Division and Kriegsmarine sailors. Before the French forces began to assault the city limits, German engineers destroyed much of the port facilities and several ships docked there. FFI teams tried in vain to stop the demolitions.

    Heavy fighting engulfed Marseille from August 15-29. French losses here were heavy because of the intense street fighting. FFI units, including members of the French Communist resistance, helped the Algerian Tirailleurs clear many of the strongest German defenses. At the same time, the 8th Fleet forced German garrisons on the outlying islands to surrender.

    In the meantime, the French 1st Infantry Division and 9th Colonial Division stormed Toulon. The Wehrmacht’s 242nd Infantry Division was ordered to hold the city for as long as possible, and it defended its positions fiercely. By August 24, the city center was taken, and on September 13th, the last German position at the naval base surrendered. The seizure of both cities was critical for the Allies to sustain their advance, and engineers worked to clear the damage from both harbors. The French performed better than expected; they expected to take at least 40 days to seize both cities.

    The German withdrawal from southern France was chaotic. Several Wehrmacht divisions lost large numbers of men to FFI ambushes and desertion. Only aggressive counterattacks by the 11th Panzer Division allowed for the 19th Army to withdraw without being totally destroyed. As Allied forces moved from the beaches to the Rhône River, they sought to catch the Germans as they retreated up the Rhône valley towards the German border.

    Task Force Butler, the 36th Infantry Division, and several French formations moved parallel to the retreating Germans. General Lucian Truscott hoped that these forces would get ahead of the 19th Army and cut them off, leading to its destruction. TF Butler managed to reach the town of Montélimar and seized the high ground overlooking the German line of retreat. If this force could hold on until reinforced, then the Germans would be caught in a pocket and defeated in detail.

    However, the Allies were slow to reinforce TF Butler, and the Germans launched several assaults to open the route. The 11th Panzer and 198th Infantry Divisions assaulted the Allied positions overlooking Montélimar and, after heavy fighting, opened the way. Even though the Allies captured the town and inflicted heavy losses, General Truscott’s plan to create a cauldron for German forces failed. In his anger, he briefly relieved the commander of the 36th Infantry Division, then reinstated him when he saw the battleground. Supply difficulties caused problems for Allied units in the vanguard of the advance. Generals de Lattre and Patch vowed to march on and catch the Germans again.

    The Allies attempted to encircle the German forces again at the city of Lyon to the north of Montélimar. However, the 11th Panzer Division managed to keep the 45th Infantry Division and the French II Corps at bay while shepherding the rest of the 19th Army northwards.

    At Lyon, the Allies and Axis troops found that the FFI had launched an uprising and were clashing with French collaborator units called the Milice. Lyon had been the site of gruesome German atrocities against French resistance members and the FFI took a violent revenge. Once the city was liberated, the Allies celebrated with the locals for two days before pushing northeast.

    Over the next several weeks, Allied units continued to skirmish with German and Milice units. However, logistics problems and the quickness of the German retreat meant that the French and Americans were unable to encircle the Germans. By September, the 7th Army linked up with George Patton’s Third Army and turned eastward.

    General Truscott hoped to enter the Belfort Gap and drive onto the Rhine River, but he was ordered to halt by Allied High Command (SHAEF). As a result, the Germans were able to regroup and set up defensive positions in the Vosges Mountains. Other units of the German 1st Army managed to escape southern France too, meaning that they lived to fight another day.

    Dragoon proved wildly successful in liberating large parts of southern France. It also demonstrated the combat prowess of the French army and resistance units, who played a crucial role. However, the failure to completely annihilate the Germans meant that the Allies had to fight them again. Additionally, SHAEF’s unwillingness to allow for a push towards the Rhine meant that the campaign would continue well into 1945. Dragoon proved to be a well-managed operation but was beset by Allied hesitancy to defeat the Germans in detail.

    Patrick earned his bachelor’s degree from Gettysburg College where he majored in political science and minored in history. His main focus of study was on the intersection of American politics and international affairs. He followed with a master’s degree from the American University School of International Service where he studied conflict and peace. Patrick published for AU’s academic journal and the International Policy Journal at the Center for International Policy.

    Sign up to our Free Weekly Newsletter

  • Futbolas: Italija–Prancūzija

    Pateiktame šaltinio tekste nėra straipsnio apie rungtynes „Italija–Prancūzija“ turinio – matomas tik prisijungimo / registracijos langas ir bendros svetainės pastabos.

    Dėl to neįmanoma patikimai parengti savarankiškos publikacijos lietuvių kalba nekurstant spėlionių apie mačo rezultatą, eigą ar kontekstą.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (pvz., aprašymą, komandų sudėtis, datą, turnyrą ar rungtynių santrauką), parengsiu informatyvų naujienų portalo stiliaus straipsnį.

    Kol kas galima pateikti tik neutralų pavadinimą, atitinkantį vienintelę turimą informaciją – rungtynių porą.

  • Prancūzijos Elzase aptikti 1 500 metų senumo karių kapai: ginklai, auksas ir net žirgų palaidojimai

    Prancūzijos Elzase aptikti 1 500 metų senumo karių kapai: ginklai, auksas ir net žirgų palaidojimai

    Prancūzijos Elzaso regione, Horbourg-Wihr miestelyje netoli Kolmaro, archeologai aptiko įspūdingą V amžiaus antrosios pusės kapinyną, kuriame išsiskiria itin turtingai įkapių turintys karių kapai. Tarp radinių – ginklai, aukso ir sidabro papuošalai, o taip pat du atskirai palaidoti žirgai.

    Tyrimai pradėti dėl planuojamos naujų gyvenamųjų pastatų statybos – prieš pradedant darbus mokslininkai nusprendė įvertinti, kas slypi po žeme. Kaip skelbia BGNES, kasinėjimuose dalyvavo su Prancūzijos archeologinių tyrimų institutu Inrap susiję tyrėjai.

    Iš viso komplekse rasta 11 suaugusiųjų arba vyresnių paauglių kapų, trys vaikų palaidojimai ir du žirgų kapai. Didžiausią dėmesį patraukė du vyrų kapai, kuriuose įkapės gerokai turtingesnės nei kitose kapavietėse – tai leidžia spėti, kad palaidotų asmenų socialinis statusas buvo išskirtinis.

    Tokie radiniai ypač vertingi istorikams, nes V amžius Vakarų Europoje buvo didelių permainų laikotarpis, siejamas su tautų kraustymusi ir Vakarų Romos imperijos saulėlydžiu. Elzase archeologinių vietovių, aiškiai liudijančių to meto germanų bendruomenių buvimą, nėra daug, todėl kiekvienas atradimas reikšmingai papildo žinias apie regiono istoriją.

    Karių įkapės: ginklai ir prabanga

    Dviejuose turtingiausiuose kapuose rasta ginkluotė, padedanti geriau suprasti to meto karybos tradicijas. Tarp radinių – kalavijas, išlikęs iš dalies su medine makštimi, skydas, scramasax (vienaašmenis kovinis ginklas) ir angon – ieties tipas, sietas su germanų kariais.

    Ne mažiau įdomūs ir puošybos elementai iš aukso bei sidabro. Dekoruotos detalės aptiktos ant su ginkluote ir apranga susijusių daiktų, o tai dar labiau sustiprina prielaidą apie aukštą palaidotų vyrų statusą.

    Pasak tyrėjų, šie vyrai galėjo būti germanų lyderiai arba vadinamieji foederati – su Romos imperija sąjunginiais ryšiais susijusių genčių atstovai, tarnavę imperijos kariuomenėje.

    Du žirgų kapai ir laidojimo tradicijos

    Vienas įspūdingiausių atradimo aspektų – du žirgų palaidojimai to paties kapinyno ribose. Gyvūnai buvo palaidoti kartu su kamanomis, o tai gali rodyti jų ypatingą reikšmę šeimininkams.

    Žirgų kapai šalia karių palaidojimų atskleidžia to laikotarpio laidojimo papročius ir simboliką, susijusią su statusu bei kariniu vaidmeniu. Tokie radiniai laikomi svarbia medžiaga, tiriant germanų genčių kultūrą ir elitų kasdienybę.

    Aptikti ir senesnės gyvenvietės pėdsakai

    Kapinyno teritorijoje rasta ir kitų palaidojimų, kuriuose įkapių pobūdis leidžia spėti, kad jie galėjo priklausyti moterims. Ten aptiktos sidabrinės ir paauksuotos segės, paukščių formos papuošalai, vėriniai iš stiklinių karoliukų, diržų sagtelės bei iš kaulo pagamintos šukos.

    Tačiau radiniai neapsiriboja vien kapais: tame pačiame plote archeologai aptiko ir ankstesnės galų-romėnų gyvenvietės liekanų. Rasti namų, kelių, židinių ir šulinių pėdsakai rodo, kad vietovė buvo gyvenama nuo I iki III amžiaus.

    IV amžiuje gyvenvietės aktyvumas, sprendžiant iš radinių, sumenko, o V amžiaus antroje pusėje dalis teritorijos, panašu, imta naudoti kaip kapinės. Tyrėjams tai suteikia retą galimybę vienoje vietoje matyti, kaip keitėsi kraštovaizdžio paskirtis pereinamuoju laikotarpiu, kai senosios romėniškos struktūros nyko, o regione formavosi naujos bendruomenės.