CP v2

Tag: Prancūzija

  • Prancūzija griežtina taisykles dėl Pasaulio čempionato: kur įvestas komendanto laikas iki 16-os

    Prancūzija griežtina taisykles dėl Pasaulio čempionato: kur įvestas komendanto laikas iki 16-os

    Keli Prancūzijos miestai per 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą ėmėsi neįprastų priemonių viešajai tvarkai užtikrinti – nepilnamečiams iki 16 metų kai kur įvedamas naktinis komendanto laikas. Sprendimai aiškinami pastarosiomis savaitėmis fiksuotais incidentais po masinių sporto renginių peržiūrų ir spontaniškai susibūrusiose miniose.

    Naujausias pavyzdys – Moulins miestas, turintis apie 19 000 gyventojų. Savivaldybė paskelbė, kad turnyro metu nepilnamečiai iki 16 metų naktį negalės būti viešose vietose be suaugusiųjų priežiūros, o išimtys taikomos tik aiškiai apibrėžtais atvejais, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar skubios būtinybės.

    Tiulūzo sprendimas: 22–5 valandos

    Tiulūze komendanto laikas numatytas nuo 22 iki 5 valandos ir apima išplėstą miesto centro zoną. Miesto valdžia pabrėžia, kad tikslas – sumažinti rizikas rungtynių vakarais ir užtikrinti gyventojų bei nepilnamečių saugumą, ypač kai prognozuojami dideli srautai.

    Priemonė pristatyta kartu su kompromisiniu pažadu dėl organizuoto sirgalių žiūrėjimo formato: mieste planuojama įrengti sirgalių zoną, galinčią sutalpinti iki 18 000 žmonių, jei Prancūzijos rinktinė pasiektų vėlesnius varžybų etapus. Savivaldybės argumentas – geriau nukreipti srautus į kontroliuojamą erdvę, nei palikti juos chaotiškam judėjimui miesto centre.

    „Tokios priemonės labiausiai smogs jaunimui, o problemos neišspręs“, – sakė Prancūzijos parlamento narys François Piquemal.

    Clermont-Ferrand: baudos ir be fanų zonos

    Clermont-Ferrand pasirinko dar griežtesnį modelį. Čia skelbiama, kad nepilnamečiams naktinis ribojimas galios nuo 23 iki 7 valandos, o už pažeidimus numatyta 150 eurų bauda.

    Skirtingai nei dalis kitų miestų, Clermont-Ferrand iš anksto pareiškė neplanuojantis jokios oficialios sirgalių zonos, net jei Prancūzijos rinktinė pasiektų finalą. Miesto vadovas taip pat ragino barus rungtynes rodyti taip, kad ekranai būtų nukreipti į vidų, siekiant išvengti minių formavimosi gatvėse.

    Didmiesčiai dvejoja dėl sirgalių zonų

    Prancūzijos didmiesčiuose vieningo recepto nėra. Marselis, remiantis vietos žiniasklaida, fanų zonos neplanuoja, o Paryžius dar nėra iki galo apsisprendęs dėl konkretaus formato ir vietos.

    Lione savivaldybė palieka atvirą galimybę įrengti sirgalių zoną, tačiau sprendimą sieja su tuo, kaip toli turnyre nueis Prancūzija. Tuo metu Strasbūras pasirinko mišrų kelią – numatomi transliacijų seansai dideliame ekrane ir viešose erdvėse, derinant kontrolę su renginio prieinamumu.

    2026 metų FIFA pasaulio čempionatas vyks Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Meksikoje nuo 2026 metų birželio 11 dienos iki 2026 metų liepos 19 dienos. Dėl laiko juostų dalis rungtynių Europoje bus transliuojama vėlai vakare ar naktį, todėl savivaldybės jau iš anksto vertina papildomas rizikas ir viešosios tvarkos pajėgumų poreikį.

  • G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje: vietoj bendro pareiškimo – atskiros deklaracijos dėl prioritetų

    G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje: vietoj bendro pareiškimo – atskiros deklaracijos dėl prioritetų

    Birželio 15–17 dienomis Eviano mieste Prancūzijoje vyksiantis G7 lyderių susitikimas šiemet, tikėtina, apsieis be tradicinio bendro komunikato. Vietoj vieno viską apimančio dokumento planuojama patvirtinti kelias atskiras deklaracijas, skirtas konkrečioms politikos sritims.

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komanda nurodė, kad deklaracijos turėtų apimti kritinių mineralų tiekimo saugumą, vėžio tyrimų stiprinimą, vaikų apsaugą internete, tarptautinį solidarumą, socialinio poveikio investicijas ir investicijų rizikos mažinimą trapių valstybių aplinkoje.

    Tuo pačiu geopolitiniai klausimai, kurie dažnai tampa didžiausiais nesutarimų taškais, būtų atspindėti atskirame Prancūzijos pirmininkavimo pareiškime. Į šią kategoriją patenka pasauliniai ekonominiai disbalansai, krizė Artimuosiuose Rytuose, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio ir karas Ukrainoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento biuro atstovo, toks formatas leidžia greičiau pasiekti apčiuopiamų rezultatų ten, kur įmanomas sutarimas, ir kartu neužblokuoja viso susitikimo dėl kelių ypač jautrių temų. Panašus sprendimas buvo taikytas ir ankstesniame G7 susitikime, kai pirmininkaujanti šalis pasirinko lankstesnę dokumentų struktūrą.

    Prieš susitikimą Paryžius taip pat siekia palaikyti dialogą dėl pasaulinės prekybos disbalansų, ypač akcentuojant Kinijos vaidmenį. Ketvirtadienį Emmanuelis Macronas surengė nuotolinį pokalbį su G7 šalių atstovais, tarp jų Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Kanados ministru pirmininku Marku Carney, taip pat su ne G7 šalių pareigūnais, įskaitant Kinijos vicepremjerą Zhang Guoqing.

    Pokalbyje pabrėžta būtinybė tęsti diskusijas dėl disbalansų G20 formate, įtraukiant Tarptautinį valiutos fondą. Prancūzija pastaraisiais metais nuosekliai ragina stiprinti Europos Sąjungos prekybos apsaugos priemones, argumentuodama, kad Europos pramonė patiria spaudimą dėl augančio importo iš Kinijos.

    Analitikų vertinimu, sprendimas atsisakyti vieningo komunikato atspindi sudėtingą realybę: G7 šalys siekia rodyti vienybę strateginėse srityse, tačiau vis dažniau susiduria su skirtingais požiūriais į konfliktų valdymą, sankcijų politiką ir globalios ekonomikos perbalansavimą. Dėl to atskiros deklaracijos tampa praktišku kompromisu, leidžiančiu fiksuoti sutartas kryptis ir kartu palikti erdvės politinėms interpretacijoms jautriausiais klausimais.

    „Kalbant apie turinį, šis G7 susitikimas jau yra sėkmingas“, – sakė Prancūzijos prezidento biuro atstovas.

    Eviane laukiama, kad darbotvarkėje dominuos tiekimo grandinių atsparumo ir saugumo klausimai, investicijų kryptys bei informacinės erdvės apsauga. Vis dėlto pagrindinis susitikimo fonas išliks geopolitinis, o būtent šiose temose ryškiausiai matysis, ar G7 pavyks išlaikyti bendrą toną be visų lyderių pasirašyto vieno dokumento.

  • Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad po 11 metų mergaitės Lyhannos dingimo ir tikėtino nužudymo visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis atsidūrė pavojuje. Rezonansą sukėlė tai, kad pagrindinis įtariamasis anksčiau buvo kaltintas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, tačiau tyrimai strigo arba buvo nutraukti.

    Lyhanna dingo gegužės 29 dieną pietvakarių Prancūzijos Fleurance miestelyje, o jos kūnas rastas po kelių dienų. Įtariamasis, 41 metų mergaitės mokyklos draugo tėvas, kol kas oficialiai įtariamas pagrobimu, o teismo medicinos ekspertizės išvados viešai dar nepaskelbtos.

    Pasak vyriausybės atstovės Maud Bregeon, Macronas ministrų kabineto posėdyje pabrėžė, kad būtina ramiai įvertinti, kur buvo asmeninė atsakomybė, o kur pasireiškė sisteminės spragos. Prezidentas ragino tragedijos neatsakyti emocijų protrūkiais, tačiau pripažino, kad tyrimo grandinėje fiksuoti akivaizdūs veiklos sutrikimai.

    Protestai ir spaudimas teisingumo sistemai

    Lyhannos bylos eiga sukėlė plataus masto pasipiktinimą: visoje Prancūzijoje vyko protestai, kuriuose dalyvavo apie 60 000 žmonių. Dalis demonstrantų reikalavo atsistatydinti teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, teigdami, kad valstybė neapsaugojo vaiko, nors rizikos signalai buvo žinomi anksčiau.

    Ministras atsistatydinti atsisakė, tačiau viešai atsiprašė ir įvardijo situaciją kaip didžiulę nesėkmę. Valdžia tuo pat metu akcentuoja, kad dėl konkretaus įtariamojo veiksmų ir galimų institucinių klaidų turi būti atliktas nuoseklus patikrinimas, o išvados pateiktos visuomenei.

    Ankstesni įtarimai ir neištirtos aplinkybės

    Viešojoje erdvėje daugiausia klausimų kelia tai, kad įtariamasis anksčiau buvo du kartus oficialiai kaltintas vaikų išžaginimu, tačiau bylos nepasiekė aiškaus teisinio finalo. Viena moteris dar praėjusių metų rugpjūtį pateikė skundą, kuriame teigė, kad jos dukra, gimusi 2014 metais, patyrė seksualinę prievartą laikotarpiu nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025 metų gegužės.

    Teisingumo ministras nurodė, kad skundą buvo pagrindęs medicininis įvertinimas, tačiau iki Lyhannos dingimo įtariamasis nebuvo apklaustas. Šis faktas tapo vienu pagrindinių kritikos taškų, keliančių klausimą, kaip greitai ir efektyviai reaguojama į pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus.

    „Teisingumo sistema neatliko savo darbo“, – sakė motina, prašiusi neviešinti jos tapatybės.

    „Skambindavau kiekvieną pirmadienio rytą, kol mano dukra būdavo pas psichologą. Skambinau policijai. Paskutinį kartą man pasakė, kad jei ir toliau juos trukdysiu, jie pradės bylą prieš mane“, – pridūrė ji.

    Sisteminės spragos ir vaikų apsaugos kontekstas

    Nepriklausomos komisijos CIIVISE vertinimu, tik maža dalis nepilnamečių seksualinės prievartos bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais: nurodoma, kad teistumas pasiekiamas apie 7 proc. atvejų. Šis rodiklis dažnai minimas kaip vienas signalų, rodančių, kad aukų apsauga ir tyrimų kokybė susiduria su rimtais iššūkiais.

    Prancūzijoje taip pat anksčiau buvo viešai kalbėta apie ribotus pajėgumus ir laiką, reikalingą kruopščiam tokių nusikaltimų tyrimui. Tyrimų praktika neretai kritikuojama dėl nepakankamo įrodymų rinkimo, pavyzdžiui, delsimo analizuoti ryšių duomenis, vaizdo stebėjimo medžiagą ar skaitmeninius įrenginius.

    Lyhannos byla įsilieja į platesnį vaikų apsaugos klausimų kontekstą: pastaraisiais mėnesiais Paryžiuje tėvai taip pat kėlė įtarimus dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo mokyklose. Miesto valdžia skelbė, kad nuo metų pradžios buvo nušalinti 52 prižiūrėtojai, įtariami seksualiniu ar seksistiniu elgesiu, o visuomenės spaudimas griežtinti patikrų ir atsakomybės mechanizmus tik stiprėja.

    Kol kas Lyhannos byloje pagrindiniai atsakymai priklausys nuo ekspertizių rezultatų ir tolesnių prokuratūros sprendimų. Tačiau politinė žinutė jau aiški: visuomenė tikisi, kad institucijos ne tik nustatys kaltuosius, bet ir įvardys, kokie sprendimai leis užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.

  • Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija ruošiasi paduoti Prancūziją ir Ispaniją į teismą: vėluoja NIS2 kibernetinio saugumo įstatymai

    Europos Komisija rengiasi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Prancūzijos ir Ispanijos vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę pagrindines ES kibernetinio saugumo taisykles. Kalbama apie NIS2 direktyvą, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2024 metų spalio, tačiau abi šalys termino neįvykdė.

    ES institucijų vertinimu, delsimas reiškia, kad dalis kritinės infrastruktūros operatorių šiose valstybėse vis dar neturi vienodai privalomų reikalavimų, kaip valdyti kibernetines rizikas. NIS2 sugriežtina atsakomybę vadovybei, numato incidentų pranešimo terminus ir reikalauja diegti sistemines saugumo priemones.

    Komisija nurodo, kad dėl vėlavimo buvo imtasi įprastų pažeidimo procedūros žingsnių ir šalims priminta daugiau nei kartą. Dabar planuojamas kreipimasis į Teisingumo Teismą yra eskalacija, kuri tam tikrais atvejais gali baigtis finansinėmis sankcijomis, nors teismas taip pat gali suteikti papildomo laiko įsipareigojimams įvykdyti.

    Kas yra NIS2 ir kodėl ji svarbi

    NIS2 direktyva priimta 2022 metais, o jos tikslas yra suvienodinti kibernetinio saugumo standartus visoje ES ir išplėsti sektorių bei organizacijų, kurioms taikomi reikalavimai, apimtį. Ji apima tokias sritis kaip energetika, transportas, vandens tiekimas, sveikatos apsauga, skaitmeninė infrastruktūra ir kitos gyvybiškai svarbios paslaugos.

    Direktyva numato, kad organizacijos turi taikyti rizikos valdymo priemones, stiprinti tiekimo grandinės saugumą ir aiškiai apibrėžti atsakomybę už saugumą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį incidentų prevencijai, reagavimui ir ataskaitų teikimui, kai kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės ir sudėtingesnės.

    Kodėl Prancūzija vėluoja

    Viešai skelbta, kad Prancūzija sieja NIS2 perkėlimą su kitu ES kritinės infrastruktūros atsparumo reguliavimu ir planuoja tai įgyvendinti vienu nacionaliniu teisės aktu. Tačiau projektas susidūrė su vėlavimais, todėl realus priėmimo grafikas nusikėlė.

    „Nekomentuojame vykstančių pažeidimo procedūrų. Kadangi NIS2 perkėlimo terminas baigėsi 2024 metais spalį, Komisija gali perduoti kai kurias valstybes nares Teisingumo Teismui“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.

    Ką tai gali reikšti kitoms šalims

    Komisija leidžia suprasti, kad kartu gali būti keliamos bylos ir kitoms valstybėms, kurios iki šiol neperkėlė NIS2 į nacionalinę teisę. Tai signalas, kad Briuselis siekia greitesnio vienodų kibernetinio saugumo taisyklių įsigaliojimo, ypač kritinių paslaugų sektoriuose.

    NIS2 įgyvendinimas yra svarbus ne tik dėl atitikties ES teisės reikalavimams, bet ir dėl praktinės rizikos: atakos prieš infrastruktūrą, tiekimo grandines ir viešąsias paslaugas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir gyventojams. Dėl to kibernetinio atsparumo stiprinimas vis dažniau laikomas ne vien IT, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.

  • Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Byla dėl dingusių literatūros vertybių

    Paryžiaus teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje šeši Sakartvelo piliečiai kaltinami retų rusiškos literatūros leidinių vagystėmis iš žinomų Prancūzijos bibliotekų. Prokurorai teigia, kad taikiniu tapo XIX amžiaus autorių kūriniai, tarp jų ir Aleksandro Puškino leidimai, vertinami kolekcininkų rinkoje.

    Įtariama, kad tai ne pavienis nusikaltimas, o platesnės grandinės dalis: panašūs dingimai pastaraisiais metais fiksuoti ir kitose Europos šalyse. Prancūzijoje kaltinamiesiems pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir pasikėsinimo vagystėmis užvaldyti kultūros vertybes.

    Teismas nurodo, kad už tokius nusikaltimus gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo. Posėdžiai suplanuoti iki savaitės pabaigos, o du kaltinamieji teisiami jiems nedalyvaujant, nes jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai.

    Kaip veikė įtariama schema

    Tyrimo duomenimis, įtariami vagys pirmiausia teisėtai užsisakydavo peržiūrėti retus leidinius skaityklose, juos fotografuodavo, matuodavo, o vėliau sugrįždavo ir originalus pakeisdavo labai panašiomis kopijomis. Būtent toks pakeitimo būdas, anot tyrėjų, ir leido vagystes pastebėti ne iš karto.

    Prancūzijos institucijų vertinimu, vagystės apėmė kelias vietas, įskaitant Nacionalinę Prancūzijos biblioteką Paryžiuje bei kitas specializuotas akademines bibliotekas. Vienu iš ryškiausių epizodų laikomas atvejis, kai buvo nustatyta, kad keli kūriniai skaitykloje jau yra ne originalai, o jų kopijos.

    Tarptautinis tyrimas ir ryšiai su Baltijos šalimis

    Ši byla siejama su platesniu Europos tyrimu, kuriame bendradarbiauja skirtingų valstybių teisėsauga, o koordinavimą užtikrina Europolo ir Eurojusto mechanizmai. Europos tyrėjai yra minėję, kad per kelias šalis galėjo dingti apie 170 retų rusiškų leidinių, o dalis jų galėjo patekti į privačias kolekcijas.

    Bylos kontekste minimi ir anksčiau kitose valstybėse nuteisti asmenys. Vienas jų Lietuvoje buvo nuteistas 3 metams ir 4 mėnesiams už organizuotą XIX amžiaus leidinių vagystę, kurios vertė, teisėsaugos vertinimu, siekė 606 000 eurų, o kitas asmuo panašioje byloje Estijoje gavo 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

    Kodėl tokios vagystės sudėtingos

    Retų knygų vagystės bibliotekose yra vienos sunkiausiai suvaldomų, nes institucijų misija paprastai reikalauja suderinti prieinamumą tyrėjams ir griežtą apsaugą. Be to, kai originalai pakeičiami aukštos kokybės kopijomis, vagystė gali paaiškėti tik atliekant inventorizaciją ar ekspertinį patikrinimą.

    Prancūzijos tyrėjai neatmeta, kad dalis epizodų galėjo būti susiję su bandymais perkelti rusiškos kultūros paveldą į kitą jurisdikciją ar privačias rinkas, ypač geopolitinės įtampos su Europa fone po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kol kas nė vienas iš dingusių leidinių, apie kuriuos kalbama teisme, oficialiai nebuvo susigrąžintas.

    „Biblioteka neatsisako vilties susigrąžinti šiuos leidinius ir kartu privalo užtikrinti, kad paveldas liktų prieinamas visuomenei, nuolat stiprinant apsaugą“, – sakė Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos atstovas.

  • Le Havre sunaikinta 38 000 padirbtų sportbačių porų: byla tęsėsi 15 metų ir kainavo milijonus

    Le Havre sunaikinta 38 000 padirbtų sportbačių porų: byla tęsėsi 15 metų ir kainavo milijonus

    Prancūzijos Le Havre uoste sunaikinta beveik 38 000 porų padirbtų sportinių batelių, kurie dar 2011 metais buvo sulaikyti konteineriuose iš Kinijos. Šis atvejis išsiskiria ne tik kiekiu, bet ir tuo, kad sprendimo teko laukti penkiolika metų dėl užsitęsusių teisminių ginčų.

    Importuotojas galutinai nuteistas 2025 metų gruodį: jam skirta 1 560 000 eurų muitinė bauda, papildomai 260 000 eurų bauda už su muitais siejamą pinigų plovimą. Teismas taip pat skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurių dveji metai atidėti.

    Le Havre, kaip vienas svarbiausių Prancūzijos konteinerių uostų, dažnai tampa vieta, kur sustabdomi klastotėmis įtariami kroviniai. Muitinė nurodo, kad klastojami ne tik drabužiai ar avalynė, bet ir žaislai, technologijų prekės, buitinė chemija bei automobilių dalys.

    Kodėl klastotės naikinamos?

    Diskusijos, ar sulaikytas prekes būtų galima panaudoti dar kartą, kyla reguliariai, tačiau muitinė pabrėžia, kad tokios produkcijos perskirstymas ar pardavimas yra draudžiamas. Pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią klastotėms grįžti į rinką ir vėl patekti pas pirkėjus.

    Be to, pareigūnai akcentuoja vartotojų saugumą: klastotės neretai neatitinka privalomų standartų, o jų sudėtyje gali būti sveikatai pavojingų medžiagų. Tai ypač aktualu žaislams ir kasdienio vartojimo prekėms, kurios tiesiogiai liečiasi su oda arba naudojamos vaikų.

    „Klastojimas yra reali problema, nes padirbti galima praktiškai bet ką: nuo prabangių prekių iki muilo, šampūno ar žaislų“, – sakė Le Havre dirbantis muitinės pareigūnas Anthony.

    Kaip vyko naikinimas?

    Naikinimo operacija Le Havre mieste vyko birželio 3 dieną specializuotame centre, dirbančiame pagal sutartį su muitine. Padirbti batai buvo traiškomi mobiliais kranais ir tuomet metami į pramoninį smulkintuvą.

    Susmulkinta masė vėliau nukreipiama į skirtingus srautus, priklausomai nuo medžiagų ir vietinių pajėgumų: ji gali būti sudeginama arba perdirbama. Praktikoje tokios atliekos kartais panaudojamos ir kaip kietasis kuras pramonėje, pavyzdžiui, cementui gaminti.

    „Šios atliekos gali turėti kelis kelius: šiuo atveju jos bus panaudotos sudeginimui kartu su vietiniu partneriu, o kitais atvejais tokie likučiai gali būti apdorojami kietajam kurui“, – sakė už operaciją atsakingos bendrovės „UNIFER Environnement“ regiono vadovas Stéphane Peterson.

    Ši istorija parodė, kad kova su klastotėmis Europoje remiasi ne vien sulaikymais pasienyje, bet ir ilgu teisiniu procesu, sandėliavimo kaštais bei nuosekliu naikinimu. Muitinės institucijos pabrėžia, kad didelės apimties klastočių prekyba vis dažniau siejama su organizuotu nusikalstamumu, todėl prevencija uostuose išlieka vienu svarbiausių frontų.

  • Pavojingi vikšrai Prancūzijoje: jų plaukeliai nudegina odą, o šunims pasekmės gali būti sunkios

    Pavasarį pietuose – ne tik saulė

    Pavasarį keliaujant į pietų Europą, ypač į Prancūzijos Viduržemio jūros regioną, turistai gali susidurti su mažai žinomu, bet realiu pavojumi – pušine procesijine kandimi (Thaumetopoea pityocampa) ir jos vikšrais.

    Šie vikšrai išsiskiria tuo, kad iš medžių leidžiasi ant žemės ir juda ilgomis „procesijomis“. Nors tai natūrali jų vystymosi stadija, kontaktas gali baigtis stipriu odos sudirginimu ar alergine reakcija.

    Kodėl jie pavojingi žmonėms ir šunims?

    Pagrindinė rizika – mikroskopiniai dilginantys plaukeliai, kurie lengvai pasklinda ore ir prilimpa prie odos ar gleivinių. Jie gali sukelti paraudimą, tinimą, intensyvų niežėjimą, o jautresniems žmonėms – ryškesnes alergines reakcijas.

    Veterinarai Prancūzijoje kasmet primena, kad šunims pavojus ypač didelis: gyvūnai iš smalsumo gali vikšrą pauostyti, palaižyti ar net sugriebti. Tokiais atvejais galimi burnos gleivinės pažeidimai, stiprus seilėtekis, tinimas ir kitos komplikacijos, todėl delsti nereikėtų.

    Kaip su jais kovoja savivaldybės?

    Pastaraisiais metais daugelyje vietovių atsitraukiama nuo cheminių insekticidų viešose erdvėse, todėl dažniau taikomos biologinės ir prevencinės priemonės. Rudenį kai kur vykdomi biologiniai purškimai, kurie padeda sumažinti lervų gausą, nors problemos visiškai neišsprendžia.

    Taip pat naudojamos specialios gaudyklės, montuojamos ant medžių kamienų, ypač prie mokyklų, darželių ir vaikų žaidimų aikštelių. Vis dėlto teritorijose, kur daug pušų, visų vietų apsaugoti praktiškai neįmanoma.

    Ką daryti keliaujant ir vaikštant gamtoje?

    Svarbiausia taisyklė – neliesti vikšrų net tada, jei jie atrodo nejudrūs ar negyvi, nes dilginantys plaukeliai išlieka pavojingi. Jei keliaujate su šunimi, pavasarį vietovėse, kur auga pušys, verta rinktis pavadėlį ir vengti vietų, kur matomos vikšrų virtinės ar lizdai medžiuose.

    Įtarus kontaktą, rekomenduojama kuo greičiau nuplauti atviras kūno vietas vandeniu, vengti trinti odą ir stebėti simptomus. Jei reakcija stipri, atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, o gyvūnui – ryškūs burnos pažeidimo požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus ar veterinarą.

  • Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Kipro paveldas Paryžiaus centre

    Paryžiuje atidarytos dvi didelės parodos, skirtos Kipro kultūriniam paveldui ir istoriniams ryšiams su Prancūzija bei Europa. Atidaryme dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kipro prezidentas Nikosas Christodoulides.

    Parodos siejamos su Kipro pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir šiai progai parengta kultūros programa. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie projektai tampa ir „minkštosios galios“ įrankiu, leidžiančiu šaliai išryškinti savo tapatybę bei vietą Europos istorijoje.

    „Luvras“ pirmąkart priėmė Kipro senienas

    Pirmoji paroda vyksta „Luvre“ ir išskirtinė tuo, kad muziejus pirmą kartą eksponuoja 16 Kipro antikinių radinių, perduotų Kipro kultūros institucijų. Ekspozicija pristato salos vaidmenį kaip prekybos ir kultūrinių mainų mazgą Viduržemio jūros regione.

    Kuratoriai pasakojimą dėlioja per daiktus, siejamus su chalkolito ir bronzos amžiumi, kai Kipras dėl geografijos ir žaliavų tapo svarbia jungtimi tarp Rytų ir Vakarų. Paroda lankytojų laukia iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Nacionalinėje bibliotekoje – Kipras per prancūzų žvilgsnį

    Antroji paroda rengiama Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir veiks iki 2026 metų birželio 14 dienos. Joje Kipras pristatomas per įvairius istorinius šaltinius: nuo grafikos ir kelionių liudijimų iki religinių meno kūrinių.

    Ekspozicijoje rodomi dailininko Louis-François Cassas graviūrų ciklai, sukurti po jo kelionės į salą 1785 metais, taip pat XVII–XVIII amžių ikonos, paskolintos iš Kipro kultūros fondų ir Nikosijos Panagia Faneromeni bažnyčios. Rengėjai pabrėžia, kad Bizantijos ir ortodoksų tradicija yra vienas kertinių Kipro tapatybės sluoksnių.

    Tokios parodos Paryžiuje pratęsia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją, kai didžiosios Europos institucijos daugiau dėmesio skiria Viduržemio jūros regiono istorijoms ir kultūrų sankirtoms. Kipro atvejis ypač parankus, nes salos paveldas leidžia vienoje erdvėje kalbėti ir apie senąsias civilizacijas, ir apie šiuolaikinę Europos politinę darbotvarkę.

  • D dienos 82-osios metinės Normandijoje: pasaulio lyderiai pagerbė išlikusius veteranus

    D dienos 82-osios metinės Normandijoje: pasaulio lyderiai pagerbė išlikusius veteranus

    Prancūzijos Normandijoje birželio 6 dieną surengti D dienos išsilaipinimo 82-ųjų metinių minėjimai, į kuriuos atvyko pasaulio lyderiai ir keli dar gyvi Antrojo pasaulinio karo veteranai. Ceremonijose pagerbti kariai, 1944 metais pradėję operaciją „Overlord“ ir prisidėję prie Vakarų Europos išlaisvinimo iš nacistinės Vokietijos okupacijos.

    Istorikai skaičiuoja, kad 1944 metų birželio 6 dieną į Normandijos paplūdimius išsilaipino beveik 160 000 sąjungininkų karių. Tai laikoma didžiausia jūrų desanto operacija istorijoje, kai pajėgos vienu metu veikė keliuose pakrantės ruožuose ir atvėrė kelią tolesniam sąjungininkų veržimuisi į žemyną.

    Tą dieną žuvo daugiau kaip 4 400 sąjungininkų karių, o didelę dalį sudarė JAV pajėgų netektys. Vokietijos nuostolių skaičius iki šiol vertinamas apytiksliai, dažniausiai minimas 4 000–9 000 žuvusių, sužeistų ar dingusių be žinios intervalas.

    Mažėjantis gyvų liudininkų skaičius

    Šių metų minėjimas išsiskyrė tuo, kad gyvų veteranų, galinčių papasakoti apie 1944 metų birželio 6 dienos įvykius, lieka vis mažiau. Į Normandiją atvyko nedidelė grupė jų, o dalis dalyvavo renginiuose prie Britų Normandijos memorialo, kuriame įamžinti 22 540 britų karių vardai.

    Minėjimuose taip pat akcentuota, kad D dienos operacija buvo ne tik karinis, bet ir logistinis bei strateginis lūžis. Po daugiau nei metus trukusio planavimo invazija dėl audrų buvo atidėta 24 valandoms, o sprendimą galiausiai nulėmė trumpas palankių sąlygų langas, kai sutapo tinkamas potvynis ir mėnulio fazė.

    Ką reiškia D diena?

    Karinėje terminijoje raidė D reiškia tiesiog dieną, nuo kurios pradedama konkreti didelė operacija, o panašiai vartojamas ir terminas H valanda, žymintis tikslų pradžios laiką. Vis dėlto visuomenės atmintyje D diena tapo konkrečiu simboliu, siejamu su 1944 metų invazija Normandijoje.

    Šiuolaikiniuose minėjimuose, be istorinio aspekto, dažnai pabrėžiama ir platesnė žinutė apie transatlantinį bendradarbiavimą bei karo kainą. Organizatoriai ir dalyviai akcentuoja, kad gyvų liudininkų nykimas didina atsakomybę istoriją perduoti dokumentais, muziejais ir švietimu, kad ji neliktų vien datų rinkiniu.

    „Jie perplaukė vandenyną, kad kovotų žemyne, kurio nepažinojo, ir apgintų žmones, kurių niekada nebuvo sutikę“, – sakė JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth.

  • Prancūzija paskelbė 33 „rūmų“ viešbučius 2026 metams: sąraše atsirado šeši nauji vardai

    Prancūzija paskelbė 33 „rūmų“ viešbučius 2026 metams: sąraše atsirado šeši nauji vardai

    Prancūzijos turizmo plėtros agentūra „Atout France“ paskelbė 2026 metams skirtą prestižinių „rūmų“ viešbučių sąrašą. Jame iš viso įvardyti 33 viešbučiai, o po išsamaus programos pervertinimo dalis įvertinimų buvo atnaujinti, dalis suteikti pirmą kartą.

    „Rūmų“ statusas Prancūzijoje yra aukštesnis už įprastą penkių žvaigždučių kategoriją. Jis skirtas viešbučiams, kurie, vertintojų nuomone, geriausiai atspindi šalies svetingumo tradicijas, išskirtinį aptarnavimą, kultūrinį paveldą ir prabangos standartus.

    Kas yra „rūmų“ statusas?

    Šis oficialus ženklinimas Prancūzijoje atsirado 2010 metais kaip papildomas kokybės sluoksnis virš penkių žvaigždučių sistemos. Vertinimą koordinuoja „Atout France“ ir tam skirta komisija, o sprendimas priimamas pagal atrankius kriterijus, apimančius paslaugų lygį, infrastruktūrą, vietos išskirtinumą ir bendrą patirties kokybę.

    Statusas suteikiamas ribotam laikotarpiui ir periodiškai peržiūrimas, todėl sąrašas nėra „amžinas“. Praktikoje tai reiškia, kad net rinkoje gerai žinomi prabangūs viešbučiai privalo nuolat įrodinėti, jog atitinka keliamą kartelę.

    Šeši nauji viešbučiai sąraše

    2026 metų sąrašą papildė šeši nauji viešbučiai, o ryškiausias pokytis matomas Paryžiuje. Pirmą kartą „rūmų“ statusą gavo „Bvlgari Hotel Paris“, „Cheval Blanc Paris“ ir „Fouquet’s Paris“, taip sustiprindami sostinės prabangaus apgyvendinimo segmentą.

    Į elitinį sąrašą taip pat įtrauktas „Four Seasons Resort Megève“ Prancūzijos Alpėse, „Hôtel Martinez Cannes“ Žydrojoje pakrantėje ir „Royal Champagne Hôtel & Spa“ Šampanės regione. Tokia geografija rodo, kad komisija akcentuoja ne vien didmiesčių prabangą, bet ir kryptis, kuriose itin svarbi reputacija, sezoniškumas ir tarptautinė paklausa.

    Kodėl dalis viešbučių praranda įvertinimą?

    Šis paskelbimas vyksta prabangaus viešbučių sektoriaus pokyčių fone: per atnaujinimo procedūras kai kurie viešbučiai gali netekti „rūmų“ statuso ir grįžti į penkių žvaigždučių kategoriją. Tokie sprendimai rinkoje paprastai vertinami kaip reputacinis signalas, nes „rūmų“ ženklinimas naudojamas ir kaip tarptautinis kokybės orientyras.

    Turizmo politikos požiūriu šis sąrašas yra ir konkurencinis instrumentas: jis padeda Prancūzijai išlaikyti aukščiausios klasės keliautojų dėmesį, o viešbučiams suteikia papildomą argumentą kainodarai bei matomumui pasaulinėje prabangos turizmo rinkoje.

    „Jei Prancūzija yra būtina aplankyti kryptis, tai ir dėl prancūziško svetingumo meistriškumo“, – sakė už turizmą atsakingas ministras Serge Papin.