CP v2

Tag: Prancūzija

  • Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos išseko Lac de Brenets: karščio bangos stabdo turizmą

    Prie Šveicarijos ir Prancūzijos sienos esantis Lac de Brenets ežeras šią vasarą beveik ištuštėjo: po kelių mėnesių sausros ir kelių karščio bangų vandens lygis nusmuko iki rekordinių žemumų. Vietovė, kuri įprastai traukia poilsiautojus vaizdingais krantais ir galimybėmis plaukioti, dabar kai kur primena atidengtą dumblėtą dugną.

    Ežerą maitinančios Doubs upės debitas smarkiai sumažėjo, todėl dalis valtelių ir katerių liko įstrigę seklumoje. Vietos turizmo paslaugų teikėjai kalba apie sutrumpintą sezoną, mažesnius užsakymus ir būtinybę riboti darbuotojų skaičių, nes maršrutai vandeniu tapo sunkiai įgyvendinami.

    Šveicarijos meteorologijos tarnybos duomenimis, nuo pavasario kritulių regione iškrito gerokai mažiau nei įprastai, o ilgalaikės prognozės reikšmingo lietaus artimiausiu metu nežada. Specialistai pabrėžia, kad tokie laikotarpiai vis dažniau sutampa su užsitęsusiomis karščio fazėmis, kai vanduo intensyviai garuoja, o dirvožemis ir upės nespėja atsigauti.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad ežeras pastebimai pasikeitė: likęs vanduo kai kur patamsėjęs, susiaurėjęs iki juostos, o įprasti vaizdai, dėl kurių čia atvykdavo fotografai ir poilsiautojai, tapo retenybe. Sumenkęs vandens kiekis veikia ir aplinkines gamtines vietas, nes vandens kaskados ir kriokliai, priklausantys nuo ežero ir upės režimo, taip pat silpsta.

    „Kai čia yra vandens, tai išties pasakiška vieta. Labai liūdna matyti ją tokią“, – sakė vietos gyventojas Marcial Beieler.

    Lac de Brenets situacija įsilieja į platesnį Europos kontekstą: pastaraisiais metais karščio bangos tampa ilgesnės, o sausros epizodai dažnėja, ypač vasaros sezono metu. Tai reiškia ne tik nepatogumus turizmui, bet ir didesnę įtampą vandens ištekliams, upių laivybai, ekosistemoms bei vietos ekonomikai, kuri priklauso nuo vasaros srautų.

  • Mokslininkai: klimato kaita Ispanijoje megagaisrų riziką padidino 20 kartų

    Mokslininkų atlikta greitoji analizė rodo, kad klimato kaita Ispanijoje smarkiai padidino sąlygas megagaisrams: tikimybė, kad susiformuos itin pavojingas karščio, sausros ir vėjo derinys, išaugo apie 20 kartų. Prancūzijoje panašios ekstremalios sąlygos, pasak tyrėjų, tapo bent dukart labiau tikėtinos.

    Dideli miškų gaisrai pastarosiomis savaitėmis apėmė teritorijas netoli Madrido ir Bordo. Ugnis privertė tūkstančius žmonių palikti namus, o dalyje vietovių sunaikinta ar apgadinta šimtai pastatų, sutrikdytas susisiekimas ir uždarytos kai kurios viešosios erdvės.

    Kas slypi už skaičių?

    Vertinimą parengė tarptautinė mokslininkų grupė World Weather Attribution, kuri analizuoja, kiek žmogaus sukelta klimato kaita pakeičia konkrečių ekstremalių reiškinių tikimybę. Šiuo atveju buvo vertinama, kaip šiltesnė atmosfera ir išsausėjusi dirva didina gaisrų plitimo potencialą, ypač kai prisideda stipresni vėjai.

    Tyrėjų teigimu, globalus atšilimas sustiprino Vakarų Europoje fiksuotų rekordinių karščių ir pavasarinės sausros tikimybę. Būtent tokie epizodai išdžiovina augmeniją ir dirvožemį, todėl net nedideli užsidegimai gali greitai peraugti į sunkiai suvaldomus gaisrus.

    Kaip dažnai tai gali kartotis?

    Skaičiavimai rodo, kad dabartinėmis klimato sąlygomis ypač pavojingos gaisrams meteorologinės situacijos pietvakarių Prancūzijoje gali pasikartoti maždaug kartą per 20 metų. Centrinėje Ispanijoje panašios sąlygos, mokslininkų vertinimu, gali susidaryti vidutiniškai kartą per šešerius metus.

    Viena iš akcentuojamų priežasčių – ryškėjantys orų kontrastai: po drėgnesnės žiemos dažnai seka sausesnis pavasaris. Tai lemia spartesnį augalijos augimą, o vėliau išdžiūvusi biomasė tampa lengvai užsiliepsnojančiu kuru, kuris gaisrams suteikia papildomos „medžiagos“ plisti.

    Signalas ir keliautojams

    Gaisrų apimtos zonos atskleidžia, kaip greitai ekstremalūs karščiai ir išsausėję kraštovaizdžiai įprastą gaisrą gali paversti plataus masto krize. Tai reiškia didesnę evakuacijų, kelių uždarymų, elektros tiekimo sutrikimų ir oro taršos riziką net regionuose, kurie anksčiau su tokiais scenarijais susidurdavo rečiau.

    Vietos institucijos ir gelbėjimo tarnybos turistams bei gyventojams įprastai rekomenduoja sekti oficialius pranešimus apie gaisrų frontą ir dūmų plitimą, o keliones į labiausiai paveiktas vietoves planuoti atsargiai. Specialistai pabrėžia, kad ilgainiui, kylant temperatūrai, panašių ekstremalių epizodų tikimybė tik didės.

  • EDF vėl įjungia mažąjį atomą: „Nuward“ SMR ieško investuotojų, po kritikos dėl kainos – naujas planas

    Prancūzijos energetikos grupė EDF iki metų pabaigos planuoja pritraukti investuotojų ir pramonės partnerių savo dukterinei bendrovei „Nuward“, kuri kuria mažus moduliuosius branduolinius reaktorius (SMR). Anksčiau EDF buvo pristabdžiusi pirminį projektą, nes jį įvertino kaip per brangų, tačiau dabar bendrovė siekia sugrįžti su patobulinta koncepcija ir nauju finansavimo modeliu.

    EDF tikslas – suburti būsimų europinių klientų ir technologinių partnerių ratą, kuris padėtų finansuoti pirmąją reaktorių seriją ir pritaikyti ją realiems pramonės poreikiams. Toks kelias pasirinktas dėl to, kad SMR technologija Europoje dar nėra pasiekusi masinės gamybos stadijos, o projektų komercinė sėkmė priklauso nuo užsakymų portfelio ir aiškios kainodaros.

    Kas yra SMR ir kodėl jų laukia pramonė

    Maži moduliuojieji reaktoriai paprastai vertinami kaip lankstesnė alternatyva didelėms atominėms elektrinėms: jų blokai mažesni, teoriškai greičiau statomi, o gamyba standartizuojant komponentus galėtų mažinti kaštus. Dalis pramonės įmonių SMR mato kaip galimybę turėti stabilesnį mažai anglies dioksido išskiriantį elektros ir šilumos šaltinį, ypač kai reikia užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą.

    EDF kontekstas čia svarbus: Prancūzijoje branduolinė energetika išlieka pagrindinė elektros gamybos ašis, o pati EDF valdo didelį reaktorių parką. Tačiau naujų projektų kaštų rizika Europoje tapo itin jautri tema po kelių brangusių ir vėlavusių didelių reaktorių statybų, todėl SMR modeliams keliami aukšti komercinio pagrįstumo reikalavimai.

    „Nuward“ planai ir terminai

    Anksčiau EDF buvo skelbusi ambicijas iki 2050 metų išvystyti kelių dešimčių mažų reaktorių programą, o „Nuward“ reaktoriaus koncepciją užbaigti antroje šio dešimtmečio pusėje. Įmonė taip pat yra minėjusi, kad pirminis sumanymas buvo peržiūrėtas dėl per didelės kainos, todėl dabar ieškoma sprendimų, kaip projektą supaprastinti ir padaryti patrauklesnį pirkėjams.

    „Finansavimo strategija siekia suburti Europos klientus ir pramonės partnerius, kad jie padėtų parengti pirmąją reaktorių seriją pagal jų poreikius“, – sakė EDF atstovas.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad didžiausias iššūkis SMR segmente – ne vien technologija, o gebėjimas užtikrinti pakankamą užsakymų kiekį ir finansavimo struktūrą dar prieš pradedant statybas. Dėl to EDF noras iki metų pabaigos susirasti partnerius signalizuoja, kad „Nuward“ projektas pereina nuo inžinerinės idėjos prie komercinio modelio tikrinimo.

    Pasaulinės lenktynės: kas arčiausiai finišo

    SMR projektai vystomi keliuose regionuose, tačiau Vakarų rinkose dažnai išskiriamas Kanados Ontarijas, kur statomas BWRX-300 tipo mažasis reaktorius. Tokie projektai laikomi svarbiais, nes reali statyba ir eksploatacijos patirtis gali tapti etalonu kitiems užsakovams, vertinantiems terminų ir biudžeto rizikas.

    Kinija taip pat yra deklaravusi siekius greičiau pereiti prie komercinės SMR plėtros, o tai didina spaudimą Europos ir Šiaurės Amerikos bendrovėms parodyti apčiuopiamą progresą. Šiame kontekste EDF sugrįžimas prie „Nuward“ gali būti bandymas neužleisti rinkos konkurentams ir išlaikyti prancūzų įtaką naujos kartos branduolinėje energetikoje Europoje.

    Lietuvai ir regionui tema aktuali platesniame kontekste, nes dalis Vidurio Europos šalių SMR vertina kaip galimą sprendimą pramonei ir šilumos ūkiui, tačiau galutinius sprendimus dažnai lems reguliavimo aiškumas, finansavimo sąlygos ir pirmųjų projektų rezultatai. Kol kas SMR rinka išlieka pažadų ir demonstracinių projektų etape, todėl kiekvienas žingsnis link investuotojų pritraukimo tampa svarbiu lakmuso popierėliu, ar technologija iš tiesų gali tapti konkurencinga.

  • Gaisrai Pietų Prancūzijoje: George’as ir Amal Clooney evakuoti iš namų Brinjolyje

    Gaisrai Pietų Prancūzijoje: George’as ir Amal Clooney evakuoti iš namų Brinjolyje

    Holivudo aktorius George’as Clooney ir jo žmona Amal Clooney buvo priversti evakuotis iš savo namų Brinjolio mieste Pietų Prancūzijoje, regione toliau plintant miškų gaisrams. Pora su vaikais laikinai paliko būstą, kai tarnybos perspėjo apie didėjančią grėsmę ir galimus evakuacijos maršrutų ribojimus.

    Pranešama, kad šeima Brinjolyje gyvena nuolat ir šį būstą įsigijo 2021 metais. Pastaraisiais metais Pietų Prancūzija vis dažniau susiduria su ilgomis karščio bangomis ir sausringais periodais, kurie didina gaisrų riziką net ir tose teritorijose, kur anksčiau tokie incidentai buvo retesni.

    „Mes nežinome, ar mūsų namai atlaikys šį sunkų laiką“, – rašė George’as ir Amal Clooney laiške Brinjolio merui Didier Brémond.

    Laiške pora pabrėžė, kad svarbiausia šiuo metu yra gyventojų saugumas, ir išreiškė solidarumą su vietos bendruomene. Clooney taip pat akcentavo, kad, nepaisant to, kaip klostysis situacija, jie ketina prisidėti prie miesto atsigavimo ir pagalbos nukentėjusiems.

    Gaisrų sezonas Pietų Europoje šią vasarą vėl tapo rimtu išbandymu ugniagesiams ir civilinės saugos tarnyboms. Prancūzijoje gaisrų židiniai paveikė kelias teritorijas, o didesnės apimties incidentai privertė institucijas imtis masinių evakuacijų ir laikinai riboti judėjimą kai kuriuose keliuose.

    Kas didina gaisrų riziką?

    Specialistai pabrėžia, kad gaisrų plitimą spartina užsitęsusios karščio bangos, mažas oro drėgnumas ir stipresni vėjai. Tokios sąlygos lemia, kad ugnis gali persimesti itin greitai, o gesinimo darbai tampa sudėtingesni, ypač miškingose ar kalvotose vietovėse.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiltėjant klimatui gaisrų sezonas ilgėja, o rizika didėja ne tik tradiciškai sausose Viduržemio jūros regiono zonose. Todėl savivaldybės vis dažniau taiko prevencines priemones, nuo draudimų kūrenti ugnį iki papildomų patruliavimų ir ankstyvų perspėjimų gyventojams.

  • Prancūzijos gaisrai smogia ekonomikai: paveikta 40 000 verslų, kalbama apie mini Covid

    Prancūzijos gaisrai smogia ekonomikai: paveikta 40 000 verslų, kalbama apie mini Covid

    Verslai skaičiuoja nuostolius

    Prancūzija toliau kovoja su vienais didžiausių pastarųjų dešimtmečių miškų gaisrų, kurie ypač smarkiai paveikė Žirondos regioną prie Bordo. Kol Ispanija netoli Madrido atšaukė dalį evakuacijos nurodymų, Prancūzijoje sutrikimai verslui tik didėja.

    Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmai nurodo, kad gaisrai ir su jais susiję evakuacijos sprendimai tiesiogiai arba netiesiogiai paveikė apie 40 000 įmonių. Pasak rūmų, su šiais verslais siejama maždaug 200 000 darbo vietų.

    „Patiriame beprecedentę situaciją. Tai mini Covid. Ekonominė katastrofa mūsų įmonėms, kurios ir taip spaudžiamos dabartinio ekonominio klimato“, – sakė Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmų prezidentas Patrickas Seguinas.

    Atskirai Prancūzijos Ekonomikos ministerija vertina, kad dėl gaisrų apie 130 000 darbuotojų laikinai negalėjo dirbti. Tai reiškia ne tik prastovas, bet ir staigų pajamų kritimą smulkioms įmonėms, kurių veikla priklauso nuo nuolatinio klientų srauto.

    Kokios pagalbos prašo įmonės

    Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmai įkūrė krizės pagalbos liniją, į kurią kasdien kreipiasi vis daugiau įmonių. Daugiausia prašoma sprendimų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, atidėtų paskolų ir mokesčių mokėjimų, draudimo žalų administravimo ir socialinio draudimo įmokų.

    Verslams aktuali ir galimybė pasinaudoti dalinio nedarbo schema, kai valstybė kompensuoja dalį darbuotojų atlyginimų prastovų metu. Tokia priemonė leidžia išlaikyti darbuotojus, kai veikla sustoja dėl nuo įmonių nepriklausančių aplinkybių.

    Rūmai taip pat prisidėjo prie tarpusavio pagalbos iniciatyvų, kai įmonės siūlo viena kitai laikinas patalpas, sandėliavimo vietas ar logistinę paramą. Praktikoje tai padeda greičiau atkurti veiklą, kai tenka skubiai išsikelti arba kai sutrinka tiekimas.

    Turizmui tai pats blogiausias metas

    Didžiausias smūgis tenka turizmo verslams, nes vasaros sezonas daugeliui jų generuoja didžiąją dalį metinių pajamų. Prekybos ir pramonės rūmai įspėja, kad kai kurioms įmonėms vasara sudaro iki 80 proc. metinės apyvartos, todėl net kelių savaičių prastova gali tapti kritinė.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad evakuota dešimtys kempingų ir stovyklaviečių, o dalį jų palietė liepsnos. Iš Lacanau apgyvendinimo vietų evakuota apie 4 000 poilsiautojų, o tai automatiškai mažina vietos restoranų, pramogų ir paslaugų sektoriaus pajamas.

    Verslo atstovai pabrėžia ir reputacinę žalą: kai regionas siejamas su evakuacijomis bei dūmais, turistai neretai renkasi alternatyvias kryptis. Toks poveikis gali tęstis ilgiau nei pats gaisrų pikas, nes užsakymai planuojami iš anksto.

    Valstybės priemonės ir elektros tinklo rizikos

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė skubios pagalbos paketą įmonėms, nukentėjusioms Žirondoje, Landuose ir Varo regione. Įmonėms, kurių veiklą paveikė evakuacijos nurodymai, numatyta galimybė taikyti dalinio nedarbo schemą, o Ekonomikos ministerijoje suplanuotas susitikimas dėl tikslesnių sprendimų.

    Gaisrų metu papildomą spaudimą patyrė ir energetikos infrastruktūra. Prancūzijos elektros perdavimo sistemos operatorius RTE pranešė, kad jo komandos dirbo kartu su ugniagesių vadaviete, siekdamos apsaugoti kritiškai svarbius tinklo objektus, užtikrinančius elektros tiekimą namams, ryšių infrastruktūrai ir priėmimo centrams.

    RTE taip pat nurodė, kad dalis linijų ir pastočių buvo laikinai išjungtos, kad ugniagesiai galėtų dirbti saugiai. Operatorius pabrėžė, kad tinklo darbas koreguojamas realiuoju laiku koordinuojantis su Enedis, kad galimi sutrikimai vartotojams būtų kuo mažesni.

    Pagal naujausią situacijos vertinimą, gaisras stabilizuotas, tačiau dar nėra visiškai suvaldytas, todėl atsinaujinimo rizika išlieka. Skelbiama, kad išdegė apie 42 000 hektarų, o nuo gaisro pradžios evakuota daugiau nei 220 000 žmonių; daliai gyventojų leista grįžti namo, nors vietomis fiksuoti nauji ugnies židiniai stiprėjant vėjui ir kylant temperatūrai.

  • Lenkų „Dromader“ skuba į Prancūziją: gaisrai privertė telkti tarptautines pajėgas

    Lenkų „Dromader“ skuba į Prancūziją: gaisrai privertė telkti tarptautines pajėgas

    Du lenkiški PZL M-18B „Dromader“ lėktuvai išskrido Prancūzijos link padėti gesinti miškų gaisrų. Apie skrydį pirmiausia pranešta aviacijos stebėjimo bendruomenėje, nurodant orlaivių registracijos ženklus SP-ZWS ir SP-ZWI.

    Skelbiama, kad orlaiviai kilo iš Vokietijos Ballenstedt aerodromo Saksonijoje-Anhalte, kur vienas „Dromader“ paprastai bazuojasi pagal sutartį su Harco apskritimi. Bent vienas lėktuvas vėliau nusileido Trier-Föhren aerodrome Reino krašte, netoli Prancūzijos ir Vokietijos sienos.

    „Mūsų „Dromader“ skrenda į Prancūziją“, – socialiniuose tinkluose skelbė su orlaivių eksploatavimu siejama įmonė, pasidalijusi žinute apie misiją.

    PZL M-18 „Dromader“ iš pradžių kurtas kaip žemės ūkio lėktuvas, tačiau dėl konstrukcijos ypatybių pritaikytas ir gaisrų gesinimui. Tokie orlaiviai paprastai naudojami pradinei ugnies atakai ir židinių pristabdymui, ypač kai sausros bei karščio bangos pagreitina liepsnos plitimą.

    Pastaraisiais metais Vakarų ir Pietų Europoje miškų gaisrai vis dažniau įgauna didelio masto krizių bruožų, todėl šalys vis aktyviau remiasi tarpusavio pagalba. Mechanizmai leidžia operatyviai permetinėti aviaciją ir gelbėtojų pajėgas į labiausiai paveiktus regionus, kai vietiniai resursai tampa nepakankami.

    Prancūzijoje didžiausi iššūkiai paprastai kyla miškinguose departamentuose, kur gaisrai gali greitai persimesti į gyvenvietes ir priversti skelbti evakuacijas. Kartu su sausra ir aukšta temperatūra didelę riziką kelia ir vėjas, todėl aviacijos pagalba tampa kritiškai svarbi pirmosiomis valandomis.

    PZL M-18 „Dromader“ ištakos siekia 8 dešimtmetį, kai Mieleco gamykloje Lenkijoje buvo pradėtas kurti specializuotas vienmotoris lėktuvas. Vėlesnė PZL M-18B versija pasižymi sustiprinta važiuokle ir didesne keliamąja galia, o „Dromader“ šeimos orlaiviai ilgainiui buvo eksportuoti į daugelį pasaulio šalių ir iki šiol naudojami įvairioms užduotims, įskaitant gaisrų gesinimą.

  • Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė, kad Ukraina pasirengusi padėti kovojant su dideliais miškų gaisrais pietų Prancūzijoje. Pasak jo, Kijevas galėtų atsiųsti karinių specialistų, kurie prisidėtų prie gesinimo darbų ir logistikos.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina siekia atsidėkoti šalims, kurios nuosekliai rėmė ją ginantis nuo Rusijos agresijos.

    „Ukraina visada pasirengusi padėti tiems, kurie šiais metais rėmė mus kovoje su Rusijos agresija. Pasiūliau Prancūzijai reikalingą pagalbą – mūsų specialistai gali prisijungti prie gaisrų gesinimo“, – sakė V. Zelenskis.

    Pranešama, kad nuo liepos 22 dienos Žirondos departamente išdegė apie 42 000 hektarų miškų. Iš pavojingų zonų evakuota maždaug 220 000 žmonių, o sugadinta ar sunaikinta apie 240 namų.

    Situaciją apsunkina tai, kad ugnis priartėjo prie strategiškai svarbių objektų, įskaitant karinės infrastruktūros teritorijas. Prancūzijos gynybos ministerija į pagalbą jau yra pasitelkusi apie 1 500 karių, kurie padeda gesinimo operacijoms ir teritorijų apsaugai.

    Pagalba atvyksta ir per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, įskaitant bendrą rescEU pajėgumą, kai valstybės narės dalijasi specializuotais ištekliais, tokiais kaip gaisrų gesinimo orlaiviai. Pastaraisiais metais šis mechanizmas tapo vienu svarbiausių įrankių, kai ekstremalūs karščiai ir sausros didina didelių gaisrų riziką visame Viduržemio regione.

    Ukraina taip pat turi sukauptos patirties teikiant tarptautinę pagalbą gesinant miškų gaisrus. Skelbiama, kad ukrainiečių gelbėtojai ir technika įvairiais metais talkino Ispanijoje, Izraelyje, Juodkalnijoje, Sakartvele, Graikijoje ir Turkijoje, o tokios misijos paprastai apima ne tik tiesioginį gesinimą, bet ir evakuacijos, ryšių, medicinos bei logistinės paramos užduotis.

    Pokalbyje V. Zelenskis ir E. Macronas aptarė ir platesnį darbotvarkės paketą: diplomatinę padėtį po Ukrainos prezidento vizito JAV, pasirengimą žiemai, oro gynybos sistemų poreikį bei energetikos infrastruktūros stiprinimą. Kijevas viešai ne kartą pabrėžė, kad artėjant šaltajam sezonui itin svarbios tiek priešlėktuvinės gynybos priemonės, tiek atsparumo elektros tiekimui sprendimai.

    Gaisrai pietų Prancūzijoje šią vasarą tapo dar vienu priminimu, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau remiasi tarptautiniu solidarumu ir bendrais reagavimo mechanizmais. Prancūzijos institucijos kol kas nekomentavo, kada ir kokio masto Ukrainos pagalba galėtų būti priimta, tačiau pats siūlymas signalizuoja apie glaudesnį praktinį bendradarbiavimą krizių valdyme.

  • Prancūzijos ugniagesiai liko be žado: iš dūmų išniro ugnies audros debesis, keičiantis viską

    Prancūzijos ugniagesiai liko be žado: iš dūmų išniro ugnies audros debesis, keičiantis viską

    Prancūzijos ugniagesiai pastarosiomis dienomis susidūrė su itin retu ir pavojingu reiškiniu – virš didelio miškų gaisro susiformavo vadinamasis piroskumulonimbas. Tai audros tipo debesis, kurį „maitina“ ne įkaitusi žemė, o pats gaisras, iškeliantis karštą orą, dūmus, pelenus ir drėgmę į didelį aukštį.

    Specialistai aiškina, kad tokia sistema gali iškilti iki maždaug 10–15 kilometrų ir imti elgtis kaip tikra perkūnijos audra. Viršuje vandens garai kondensuojasi, debesis auga, o gaisras staiga tampa sunkiai prognozuojamas net patyrusioms pajėgoms.

    Didžiausia grėsmė – tai, kad piroskumulonimbas gali sukurti savo meteorologinius reiškinius: staigius vėjo šuorus, gūsius, žemyn krentančius oro srautus, kurie per kelias minutes pakeičia ugnies plitimo kryptį. Tokiose situacijose gesinimo planai gali tapti nebeaktualūs beveik akimirksniu.

    Dar pavojingesni yra žaibai, galintys formuotis debesies viduje. Kadangi krituliai neretai būna menki arba iki žemės taip ir nenukrenta, žaibo iškrovos gali uždegti naujus židinius net už kelių dešimčių kilometrų nuo pagrindinio gaisro fronto.

    Iki šiol piroskumulonimbai dažniau buvo siejami su itin didelio masto gaisrais Australijoje, Kanadoje ar JAV. Tai, kad reiškinys vis dažniau fiksuojamas Europoje, klimatologams yra signalas apie stiprėjančių karščio bangų, sausrų ir ekstremalių gaisrų ryšį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien gaisro nepakanka: prie žemės turi būti labai karšta ir sausa, o aukščiau – vėsesnių ir drėgnesnių oro sluoksnių. Kai tokia atmosferos sandara sutampa su ypač intensyvia liepsna, susidaro sąlygos išsivystyti pilnavertei audros sistemai, kuri gali dar labiau apsunkinti žmonių evakuaciją ir gelbėtojų darbą.

  • Milžiniški gaisrai Prancūzijoje: liepsnos priartėjo prie M51 ir „Rafale“ gamybos

    Milžiniški gaisrai Prancūzijoje: liepsnos priartėjo prie M51 ir „Rafale“ gamybos

    Liepsnos priartėjo prie strateginių objektų

    Prancūziją apėmę didelio masto miškų gaisrai kelia vis didesnį nerimą, nes ugnis priartėjo prie kelių strategiškai svarbių gynybos ir pramonės objektų Žirondos regione. Apie situacijos rimtumą viešai įspėjo Prancūzijos analitikas Étienne Marcuz, nagrinėjantis branduolinio atgrasymo ir strateginių sistemų temas.

    Jo vertinimu, gaisrų plitimo duomenys rodo, kad liepsnos buvo priartėjusios per kelis kilometrus prie CESTA centro. Tai vienas svarbiausių Prancūzijos atominei energetikai ir gynybiniams tyrimams priskiriamų kompleksų, veikiančių CEA/DAM sistemoje.

    CESTA teritorijoje veikia ir Laser Mégajoule infrastruktūra, naudojama branduolinio arsenalo modeliavimui ir tyrimams, leidžiantiems palaikyti atgrasymo pajėgumus neatliekant realių branduolinių bandymų. Nors viešai nenurodoma, kad ugnis būtų pasiekusi patį kompleksą, artumas prie tokio objekto vertinamas kaip reikšmingas rizikos veiksnys.

    Rizika M51 ir aviacijos pramonei

    Dar tiesioginesnę reikšmę branduolinėms pajėgoms turi „ArianeGroup“ objektas Issac, netoli Saint-Médard-en-Jalles. Skelbiama, kad būtent čia balistinių raketų M51 varikliai pildomi kietuoju kuru, o pats objektas priskiriamas SEVESO kategorijai dėl pavojingų medžiagų.

    M51 raketos yra vienas pagrindinių Prancūzijos branduolinio atgrasymo ramsčių, nes jos dislokuojamos branduoliniuose povandeniniuose laivuose ir gali gabenti kovines galvutes dideliais atstumais. Bet koks sutrikimas grandinėje, susijusioje su variklių gamyba ar paruošimu, turėtų pasekmių, kurios peržengtų vien regiono ribas.

    Gaisrai palietė ir aviacijos pramonės nervų centrus. Martignas-sur-Jalle veikia automatizuota gamykla, kurioje gaminami naikintuvų „Rafale“ sparnai bei verslo lėktuvų „Falcon“ komponentai, vėliau keliaujantys į galutinio surinkimo padalinius.

    Dalį vietos gyventojų valdžia įtraukė į evakuacijos nurodymų zonas. Tuo pačiu viešai skelbta, kad informacijos apie gaisro pasiekimą ar gamybos sustabdymą Mérignac gamykloje, kur vyksta „Rafale“ surinkimas, kol kas nėra.

    Karščio banga didina gaisrų mastą

    Gaisrų plitimą stiprina intensyvi karščio banga, dėl kurios augmenija greičiau išdžiūsta, o ugnis tampa sunkiau valdoma. Tokiomis sąlygomis ypač pavojingos tampa staigios vėjo krypties permainos, kurios per kelias valandas gali pakeisti gaisro frontą.

    Žirondos regione liepsnos jau nuniokojo apie 42 000 hektarų, o per vieną naktį buvo evakuota apie 55 000 žmonių. Bendrai iš namų pasitraukusių gyventojų skaičius siekė apie 220 000.

    Į kovą su ugnimi mobilizuota apie 2 500 ugniagesių, taip pat į pagalbą įtraukti kariai, savanoriai, policija ir žandarmerija, gauta ir tarptautinė parama. Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pripažino, kad po itin sunkios nakties situacija išlieka nepalanki, o tarnybos ruošiasi naujiems iššūkiams.

    Be gynybos pramonės objektų, regione minimas ir raketų bandymų poligonas Biscarrosse apylinkėse, kur taip pat fiksuoti mažesni gaisro židiniai. Net ir lokalūs incidentai šalia tokios infrastruktūros vertinami atsargiai, nes bet kokie apribojimai gali paveikti bandymų grafikus ir saugumo procedūras.

  • Prancūzijoje pagautas 2,3 metro šamas: žvejai jo nasruose aptiko netikėtą radinį

    Rytų Prancūzijoje, Burgundijos regione, du žvejai iš Onjono upės ištraukė įspūdingo dydžio šamą, kurio ilgis siekė apie 2,3 metro. Tačiau daugiausia dėmesio patraukė ne pats laimikis, o tai, ką vyrai pastebėjo žuvies nasruose.

    23 metų Polas Marišalis, žvejojantis maždaug trejus metus, kartu su bičiuliu Viljamu žvejojo netoli Savanjė miestelio. Pasak žvejų, žuvis užkibo taip stipriai, kad iškart buvo aišku, jog ant kabliuko pateko itin stambus plėšrūnas.

    Kova su šamu truko apie 20 minučių, kol žuvį pavyko saugiai ištraukti į krantą ir išmatuoti. Tuomet vyrai, fotografuodami laimikį, pastebėjo iš šamo burnos kyšančias didelio gyvūno liekanas.

    Iš pradžių žvejai spėjo, kad tai gali būti naminė višta, tačiau dėl tikslesnio įvertinimo kreiptasi į patyrusius šamų žūklės specialistus. Įvertinus vaizdus ir požymius, labiausiai tikėtina versija buvo kita: šamas galėjo būti prarijęs vandens paukštį, pavyzdžiui, antį.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie radiniai, nors ir atrodo neįprastai, atitinka šamų mitybos ypatumus. Europinis šamas laikomas oportunistiniu plėšrūnu, kuris minta tuo, kas tuo metu lengviausiai pasiekiama, o didesni individai gali imti ir stambesnį grobį.

    Ekspertai yra minėję, kad šamų skrandžiuose anksčiau aptikta įvairių gyvūnų liekanų, įskaitant vandens graužikus. Taip pat fiksuota, kad kai kuriose vietovėse dideli šamai prisitaiko medžioti paukščius prie vandens telkinių krantų, pasinaudodami staigiu išpuoliu.

    Po neįprasto laimikio dokumentavimo žvejai šamą paleido atgal į upę. Jie aiškino sąmoningai grąžinantys stambiausias žuvis į vandens telkinį, nes tokie individai yra svarbūs populiacijos struktūrai ir ekosistemos pusiausvyrai.

    Šis atvejis dar kartą priminė, kad dideli plėšrūnai vidaus vandenyse gali demonstruoti netikėtą elgseną, o jų mityba kartais peržengia įprastą žmonių įsivaizdavimą apie upių žuvis. Tuo pat metu specialistai ragina sensacingus įspūdžius atskirti nuo faktų, nes tiksli grobio rūšis dažnai nustatoma tik pagal aiškius požymius ar papildomus tyrimus.