CP v2

Tag: Prancūzija

  • Paryžiaus Cirque d’Hiver pradeda renovaciją: kaip per 18 mėnesių grįš XIX amžiaus spindesys

    Paryžiaus Cirque d’Hiver pradeda renovaciją: kaip per 18 mėnesių grįš XIX amžiaus spindesys

    Prasideda istorinės salės atnaujinimas

    Paryžiuje pradėti vienos žymiausių miesto pasirodymų erdvių, Cirque d’Hiver, renovacijos darbai. Pastatas duris atvėrė 1852 metais, o dabar siekiama kuo tiksliau atkurti pirminę jo išvaizdą ir dekorą.

    Pirmasis etapas startavo šią savaitę ir apima maždaug dvidešimties Antrosios Prancūzijos imperijos laikotarpio dekoratyvinių freskų restauravimą. Jos įrengtos virš žiūrovų vietų ir laikomos vienu svarbiausių interjero akcentų.

    „Dirbame etapais: viską nuimame, apžiūrime objektą ir atliekame įvertinimą tiek saugos, tiek bendros būklės prasme: ar pažeista, stipriai pažeista, ar galima išsaugoti, ar jau nebeįmanoma“, – sakė už darbus atsakingas architektas ir inžinierius Stéphane Millet.

    Sudėtingiausia dalis – nuėmimas

    Specialistų teigimu, didžiausias iššūkis yra atsargiai nuimti tapybą nepažeidžiant senos medžiagos. Freskų pagrindas per dešimtmečius tapo standesnis, o deformacijas sustiprino drėgmės poveikis.

    Virš dekorų esantys langai, anot projekto vadovo, ilgą laiką kėlė riziką dėl pratekėjimų ir kondensato, kuris galėjo tekėti žemyn ir ardyti paviršių. Dėl to restauratoriai privalo dirbti itin lėtai ir kontroliuojamai.

    „Esminė ir sunkiausia dalis yra nuėmimas. Drobė per laiką įgijo standumo, o iškraipymų atsirado todėl, kad viršuje yra langai ir buvo pratekėjimų bei nekontroliuoto kondensato, kuris pažeidė kūrinį“, – sakė Stéphane Millet.

    Komanda planuoja freskas padengti apsaugine plėvele, kuri turėtų suminkštinti pagrindą ir leisti dekorą nuleisti vientisu gabalu virš žiūrovų vietų. Teigiama, kad ši priemonė lengvai pašalinama ir nedaro žalos kūriniams.

    „Tuomet jas siųsime į restauravimo dirbtuves, kur apsauginė plėvelė bus nuimta ir prasidės itin sudėtingas atkūrimo procesas, nes jau matome, kad kai kuriose vietose anksčiau būta retušavimo“, – sakė Stéphane Millet.

    Ką dar žadama atnaujinti?

    Restauravimo etapui, susijusiam su freskomis, numatoma skirti nuo dvylikos iki aštuoniolikos mėnesių. Projekto vadovas pabrėžia, kad tikslas yra sugrąžinti vaizdą, kuris būtų beveik visiškai ištikimas istoriniam originalui.

    Vėliau darbai apims žiūrovų vietų atnaujinimą ir vitražų sugrąžinimą į angas virš freskų, kad interjeras atgautų pirminį šviesos ir spalvų efektą. Taip pat planuojama restauruoti polichrominę drobę, dengiančią lubas.

    Ši platesnė renovacijos dalis, kaip nurodoma projekto aprašuose, gali tęstis šešerius–septynerius metus ir būtų vykdoma vasaromis, kad kuo mažiau trikdytų Cirque d’Hiver renginių programą. Projekto vertė siekia kelis milijonus eurų, o iniciatyvą vykdo Bouglione šeima, valdanti areną beveik šimtmetį.

    Pranešama, kad darbams taip pat pritaria kultūros paveldo priežiūroje dalyvaujančios regioninės institucijos ir Île-de-France regiono valdžia. Tokia partnerystė dažnai laikoma būtina, kai atnaujinami istoriniai objektai, kurių vertė svarbi ne tik renginių rinkai, bet ir miesto kultūriniam identitetui.

  • Paryžius per karščio bangą siūlo nemokamus seansus su kondicionieriumi: kam skiriama pirmenybė

    Paryžius per karščio bangą siūlo nemokamus seansus su kondicionieriumi: kam skiriama pirmenybė

    Europą jau kelias dienas alina užsitęsusi karščio banga, o didžiausias poveikis fiksuojamas Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Valdžios institucijos skelbia įspėjimus, dalis mokyklų uždaromos, kai kurie renginiai atšaukiami, gyventojai raginami vengti nebūtinų kelionių.

    Prancūzijoje birželio pabaigos temperatūros šiemet pasiekė ypač aukštas reikšmes, o tai atsiliepė ir sveikatos rodikliams. Šalies vadovybė viešai priminė apie padidėjusią riziką per kaitrą, ypač kai žmonės ilgiau būna prie vandens telkinių, o miestai susiduria su vadinamuoju šilumos salos efektu.

    Nemokami seansai karščiausiu metu

    Ieškodamas praktinių sprendimų, Paryžiaus 10-ajame rajone veikiantis nepriklausomų kino teatrų tinklas pradėjo iniciatyvą Ciné-clim. Jos esmė paprasta: karščiausiomis dienos valandomis gyventojams siūlomi nemokami popietiniai kino seansai kondicionuojamose salėse.

    Programa vykdoma keliuose kino teatruose, tarp jų L’Archipel, Le Brady ir Le Louxor. Nemokami seansai paprastai rengiami nuo 13 iki 16 valandos, kai mieste dažniausiai fiksuojami aukščiausi temperatūrų pikai.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad pirmenybė teikiama žmonėms, kuriems karštis pavojingiausias. Į šią grupę įtraukiami jaunesni nei 25 metų asmenys, vyresni nei 65 metų gyventojai, nėščiosios ir žmonės, turintys judėjimo sunkumų.

    Bilietai išduodami atvykus į konkretų kino teatrą ir pateikus asmens dokumentą. Tokia tvarka leidžia greitai patikrinti, ar žmogus patenka į prioritetines grupes, ir kartu išlaikyti iniciatyvą kuo paprastesnę, be išankstinių registracijų internetu.

    Miesto priemonės ir platesnis kontekstas

    Paryžiaus savivaldybė šią idėją pristato kaip dalį platesnio karščio valdymo priemonių paketo. Tarp taikomų sprendimų minimos vėsinimosi erdvės, vėsesnė patalpa rotušėje, prižiūrimas maudymasis Canal Saint-Martin kanale bei ilgiau atveriamos žaliosios zonos.

    Tokios priemonės vis dažniau tampa europinių miestų kasdienybe, nes šilumos bangos kartojasi dažniau ir trunka ilgiau. Viešos, kondicionuojamos erdvės per kaitrą laikomos viena efektyviausių trumpalaikių priemonių, padedančių sumažinti perkaitimo riziką ir suteikti gyventojams saugią atokvėpio vietą.

    Tuo metu kituose Prancūzijos miestuose planuojamos ir su kinu susijusios akcijos: šiemet rengiama Semaine du Cinéma, kurios metu bilietai kainuoja apie 5 eurus. Tai papildoma paskata karščio dienomis rinktis vėsesnes, uždaras kultūros erdves.

  • Neandertaliečio Thorino DNR pribloškė mokslininkus: izoliuota gentis tūkstančius metų gyveno šalia

    Neandertaliečio Thorino DNR pribloškė mokslininkus: izoliuota gentis tūkstančius metų gyveno šalia

    Mokslininkai Prancūzijos pietuose, Ronos slėnyje esančiame Grotte Mandrin urve, 2015 metais aptiko neandertaliečio, praminto Thorinu, palaikus. Iš pradžių manyta, kad tai vienas iš vėlyvųjų neandertaliečių, gyvenusių Europos teritorijoje prieš pat šios žmonių rūšies išnykimą.

    Vis dėlto vėlesnės genetinės analizės pateikė netikėtą vaizdą: Thorino genomas ryškiai skyrėsi nuo kitų tuo pačiu laikotarpiu Europoje gyvenusių neandertaliečių. Tyrėjai nustatė, kad jo genetinė linija nuo kitų Europos neandertaliečių galėjo atsiskirti maždaug prieš 100 000–105 000 metų.

    Dar labiau nustebino tai, kad maždaug 50 000 metų beveik nevyko genų mainai su kitomis populiacijomis. Nors Thorinas gyveno palyginti vėlai, maždaug prieš 42 000–50 000 metų, jo DNR kai kuo priminė kur kas senesnių neandertaliečių genomus.

    Iš pradžių tai sukėlė ginčų, nes archeologiniai duomenys rodė vėlyvą laikotarpį, o genetika tarsi siūlė daug senesnę kilmę. Šį neatitikimą padėjo paaiškinti izotopų analizė, atlikta tiriant kaulus ir dantis: ji parodė, kad žmogus gyveno itin šaltame klimate, būdingame vėlyvajam ledynmečiui, todėl palaikai iš tiesų priskirtini vėlyviesiems neandertaliečiams.

    Tai reiškia, kad neįprastas DNR profilis greičiausiai atsirado ne dėl neteisingai nustatyto palaikų amžiaus, o dėl ilgalaikės izoliacijos. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokia uždara bendruomenė galėjo gyventi palyginti netoli kitų neandertaliečių grupių, tačiau vis tiek dešimtis tūkstančių metų išlikti beveik be ryšių.

    Pasak mokslininkų, tokį scenarijų sunkiau įsivaizduoti kalbant apie Homo sapiens, kurių bendruomenės net ir dideliais atstumais dažnai palaikė prekybinius, kultūrinius bei šeiminius kontaktus. Neandertaliečių atveju atradimas verčia iš naujo svarstyti, kokios galėjo būti jų socialinės ribos, judėjimo modeliai ir tarpusavio sąveika.

    Genetiniai duomenys taip pat rodo galimą artimą giminystę bendruomenės viduje. Thorino genome aptikti požymiai, siejami su maža populiacija ir ilgalaikiu dauginimusi savo grupėje, o tai paprastai mažina genetinę įvairovę ir gali didinti pažeidžiamumą ligoms bei aplinkos pokyčiams.

    Šie rezultatai papildo vis dažniau keliamą hipotezę, kad vėlyvuoju laikotarpiu neandertaliečiai Europoje galėjo būti ne vienalytė, o fragmentuota populiacija, sudaryta iš atskirų, ilgai savarankiškai besivysčiusių grupių. Tokia fragmentacija, kartu su klimato svyravimais ir konkurencija dėl išteklių, kai kurių tyrėjų vertinimu, galėjo prisidėti prie neandertaliečių išnykimo maždaug prieš 40 000 metų.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale Cell Genomics, o pats atradimas laikomas svarbiu priminimu, kad net gerai žinomos priešistorės schemos gali keistis, atsiradus naujiems genominiams duomenims. Kuo daugiau analizuojama senovinės DNR, tuo aiškiau matyti, kad Europos priešistorėje galėjo egzistuoti daugiau izoliuotų ir tarpusavyje menkai susijusių bendruomenių, nei manyta anksčiau.

  • Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzijoje bręsta reikšmingi pokyčiai elektroninės muzikos gerbėjams: Nacionalinė Asamblėja pradeda svarstyti Vyriausybės projektą, kuriuo siekiama griežčiau reguliuoti neleistinus lauko renginius, vadinamus free party. Šios iniciatyvos tikslas – greitesnės ir griežtesnės priemonės viešajai tvarkai ir saugumui užtikrinti.

    Įstatymo projektą, vadinamą „Ripost“, pristatantis vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez teigia, kad valstybė turi turėti daugiau svertų reaguoti į susibūrimus, kurie trikdo vietos bendruomenių ramybę. Tekstas apima platesnį priemonių paketą, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia būtent nuostatos dėl free party.

    Kas yra free party?

    Free party judėjimas Europoje siejamas su 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjusiais nepriklausomais techno renginiais. Pagrindinė idėja – saviorganizacija, dažniausiai nemokamas įėjimas ir renginio vietos, kurios pasirenkamos už klubų ribų, pavyzdžiui, laukuose ar apleistose teritorijose.

    Skirtingai nuo komercinių renginių, tokie susibūrimai neretai neturi oficialių leidimų, todėl kyla konfliktų su vietos valdžia ir policija. Kritikai dažniausiai akcentuoja triukšmą, atliekų problemas, eismo trikdžius ir rizikas, susijusias su nepakankama infrastruktūra bei saugumu.

    Siūlomi ribojimai ir baudos

    Prancūzijos Senate jau pritarta daliai „Ripost“ projekto priemonių, kurios mažina ribą, nuo kada apie didesnį susibūrimą privaloma informuoti institucijas: nuo 500 iki 250 žmonių. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę renginių organizatoriams.

    Pagal Senate patvirtintas nuostatas, neleistinų free party organizavimas galėtų užtraukti iki dvejų metų laisvės atėmimo ir iki 30 000 eurų baudą. Be to, įvesta ir itin diskusijų kelianti dalis dėl dalyvių atsakomybės: numatoma iki šešių mėnesių laisvės atėmimo ir iki 7 500 eurų bauda už dalyvavimą.

    Politinis ginčas ir protestai

    Šie siūlymai sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų politikų bei subkultūros atstovų, teigiančių, kad priemonės gali būti neproporcingos ir labiau skirtos atgrasyti, o ne spręsti konkrečias problemas vietoje. Prieštaravimai sustiprėjo po pavasarį vykusių didelių susibūrimų, kai, skirtingais vertinimais, į renginį netoli Buržo miesto susirinko nuo 20 000 iki 40 000 žmonių.

    „Free party scena atsidūrė pavojuje“, – teigiama judėjimą palaikančios grupės Tekno Anti Rep viešame pareiškime.

    Nacionalinė Asamblėja artimiausiomis savaitėmis spręs, ar palikti Senate įrašytas griežtas sankcijas, ar jas švelninti. Diskusijos Prancūzijoje atspindi platesnę Europos tendenciją, kai valstybės bando suderinti jaunimo kultūrines praktikas, viešąją tvarką ir bendruomenių interesus.

    Panašūs procesai jau vyko Italijoje, kur 2022 metais neleistinų lauko vakarėlių organizavimas buvo kriminalizuotas, o sankcijos sugriežtintos. Prancūzijos sprendimas gali tapti dar vienu precedentu, kuris nubrėš ribą tarp toleruojamos alternatyvios kultūros ir griežtesnio viešosios tvarkos reguliavimo.

  • Prancūzijos mieste atšauktas spektaklis apie pabėgėlius: kas slypi už sprendimo ir audros?

    Prancūzijos mieste atšauktas spektaklis apie pabėgėlius: kas slypi už sprendimo ir audros?

    Atšaukimas, sukėlęs protestą

    Pietų Prancūzijos mieste Kastre šimtai žmonių susirinko prie teatro ne į premjerą, o į protestą. Jie pasipiktino sprendimu iš kultūros programos išbraukti spektaklį apie pabėgėlių patirtis.

    Ginčas įsiliepsnojo po to, kai dramaturgas ir režisierius Alexis Michalik pranešė, kad jo pjesės Passeport rodymas, planuotas 2027 metų vasarį, buvo atšauktas. Pasak kūrėjo, sprendimas priimtas jau pasikeitus miesto politinei vadovybei.

    Ką pasakoja pjesė Passeport?

    Spektaklis Passeport pirmą kartą pristatytas 2024 metais. Jo centre – jaunas eritrėjietis Issa, praradęs atmintį, atsiduriantis pabėgėlių stovykloje Šiaurės Prancūzijoje ir bandantis susitvarkyti teisę gyventi šalyje.

    Kūrinyje nagrinėjamos tremties, tapatybės, integracijos ir sugyvenimo temos. Būtent tokia kryptis, kaip teigiama, neįtiko naujai išrinktam Kastro merui Florianui Azémai.

    Politika ir kultūra: kur riba?

    F. Azéma, atstovaujantis Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijai Nacionalinis susivienijimas, viešai aiškino turintis teisę peržiūrėti ankstesnės valdžios patvirtintus sprendimus. Meras teigė, kad spektaklis esą palankiai vaizduoja neteisėtą migraciją ir kritiškai rodo policiją, todėl tai nesuderinama su jo politiniais įsipareigojimais rinkėjams.

    Toks argumentavimas Prancūzijoje vėl pakurstė diskusiją apie politinės valdžios įtaką kultūrai ir meninės raiškos laisvę. Pastaraisiais mėnesiais kultūros lauko atstovai vis dažniau kalba apie augančias ideologines įtampas, ypač savivaldybių lygmeniu, kur politinės daugumos kaita tiesiogiai veikia finansavimą ir repertuarus.

    „Nerimauju ne tik dėl Passeport. Nerimauju dėl visų kūrinių, visų menininkų ir programų sudarytojų, kuriuos rytoj gali ištikti tas pats“, – sakė Alexis Michalik.

    Reakcija pasiekė ir nacionalinį lygmenį. Kultūros ministrė Catherine Pégard viešai pabrėžė, kad meninė laisvė yra demokratinės visuomenės pamatas, o spektaklio atšaukimas vien dėl politinių pažiūrų nesutapimo kelia rimtų klausimų.

    „Smerkiu šio spektaklio atšaukimą vien dėl to, kad jo tema nesutampa su Kastro mero politinėmis nuostatomis“, – sakė Catherine Pégard.

    Spektaklis dingsta iš Kastro, bet ne iš scenų

    Nors Kastre Passeport nebus rodomas, spektaklis toliau gyvuoja Paryžiuje, Théâtre de la Renaissance teatre. Teatras taip pat paskelbė apie nuolaidas žmonėms, gimusiems Kastre arba ten gyvenantiems, taip paversdamas konfliktą ir simboliniu solidarumo gestu.

    Kitos savivaldybės taip pat signalizavo, kad yra pasirengusios priimti spektaklį į savo repertuarą. Tai rodo, kad viešas atšaukimas gali turėti priešingą efektą – dar labiau išpopuliarinti kūrinį ir sustiprinti dėmesį jo temoms.

  • Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Pietų Prancūzijoje, Karpantraso mieste, pirmadienio popietę šeimos automobilyje rasti mirę du vaikai – dvejų ir ketverių metų. Prokuratūra pradėjo tyrimą ir teigia, kad pagrindinė versija šiuo metu yra karščio bangos poveikis.

    Vietos prokurorė Hélène Mourges naujienų agentūrai AFP nurodė, kad tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tyrėjai laukia ekspertizių išvadų, tačiau, kaip pabrėžiama, ekstremali temperatūra laikoma labiausiai tikėtinu veiksniu.

    „Mirties priežastys dar turi būti nustatytos, tačiau pagrindinė hipotezė – karščio banga“, – sakė Hélène Mourges.

    Karščio banga Prancūzijoje tęsiasi

    Šis atvejis fiksuojamas Prancūzijai išgyvenant užsitęsusių ekstremalių temperatūrų laikotarpį. Sekmadienį šalyje pranešta apie dar tris mirtis, o kai kuriose teritorijose oro temperatūra perkopė 40 laipsnių karščio ribą.

    Nacionalinė meteorologijos tarnyba Météo-France įspėjo, kad pavojingas karštis tęsis ir šią savaitę. Skelbta, jog pirmadienį ir antradienį daugelyje regionų tikėtinos „išskirtinai aukštos“ temperatūros, o dalyje vietovių vėl gali būti viršyta 40 laipsnių karščio riba.

    Kuo pavojingi uždari automobiliai

    Medikai ne kartą pabrėžia, kad uždaras automobilis karštą dieną įkaista ypač greitai, net jei lauke temperatūra nėra rekordinė. Dėl ribotos ventiliacijos ir šiltnamio efekto viduje temperatūra gali per trumpą laiką tapti pavojinga gyvybei, o vaikams rizika yra didesnė dėl jų fiziologijos.

    Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos karščio bangų metu ragina reguliariai gerti vandenį, vengti alkoholio, vėsinti patalpas ir riboti fizinį krūvį karščiausiomis paros valandomis. Taip pat primenama nepalikti vaikų ar augintinių automobilyje net trumpam, nes situacija gali tapti kritinė per minutes.

    Tyrimas dėl dviejų vaikų mirties Karpantrase tęsiamas, o pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes, įskaitant tai, kiek laiko vaikai galėjo būti automobilyje ir kokios buvo realios sąlygos viduje.

  • Fête de la Musique 2026: kai visa Prancūzija virsta koncertų scena, o karštis kelia iššūkių

    Fête de la Musique 2026: kai visa Prancūzija virsta koncertų scena, o karštis kelia iššūkių

    Birželio 21 dieną Prancūzijoje vyks Fête de la Musique, šiemet rengiama jau 45-ąjį kartą. Per vasaros saulėgrįžą miestų aikštės, parkai ir gatvės tradiciškai tampa atviromis scenomis, kur muzika skamba nuo popietės iki vėlyvos nakties.

    Šventę koordinuoja Prancūzijos kultūros ministerija, tačiau jos esmė išlieka ta pati: muzika išeina iš salių į viešąsias erdves, o pasirodymai skirti plačiai auditorijai. Dalis koncertų būna profesionalūs, kita dalis labiau bendruomeniniai, todėl programos tonas skirtinguose miestuose gali smarkiai kisti.

    Kas šiemet laukia miestuose

    Paryžiuje šiemet išskiriamas džiazas, o vienas ryškesnių akcentų numatomas prie Palais-Royal. Tuo pat metu įvairiuose rajonuose tradiciškai pasirodo ir gatvės muzikantai, ir DJ, ir chorai, tad renkantis maršrutą dažnai tenka spręsti ne ką pamatyti, o ko nespėsi.

    Didmiesčiuose programa driekiasi per keliasdešimt lokacijų, todėl praverčia iš anksto pasitikrinti, ar kai kuriems pasirodymams nereikia registracijos. Nors šventė dažniausiai nemokama, dalis renginių vyksta ribotoje erdvėje arba su įėjimo kontrole.

    Nemokama, bet ne visada paprasta

    Organizatoriai kasmet pabrėžia prieinamumą, tačiau praktikoje patogumą lemia ir logistika. Viešasis transportas pagrindiniuose miestuose paprastai kursuoja ilgiau nei įprastai, kad žmonėms būtų paprasčiau grįžti po naktinių koncertų.

    Vis dėlto 2026 metais dėmesį papildomai traukia orai: prognozuojama, kad Paryžiuje temperatūra gali siekti apie 38 laipsnius, o Lione apie 40 laipsnių. Tokios sąlygos reiškia didesnę perkaitimo ir dehidratacijos riziką, ypač ten, kur žmonės ilgai būna minioje ir saulėje.

    Kodėl šventė tapo tarptautinė

    Fête de la Musique seniai peržengė vienos šalies ribas ir tapo patraukli turistams, planuojantiems savaitgalį Prancūzijoje. Šventės sėkmę stiprina ir platesnė tendencija: prancūziška muzika pastaraisiais metais vis labiau girdima tarptautinėse platformose.

    „Spotify“ „Loud and Clear“ ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais prancūzų kalbos turinys pasiekė rekordus, o pasaulyje jį vartojo daugiau nei 148 000 000 naudotojų. Tarp dažniausiai klausomų atlikėjų minimi Stromae, Aya Nakamura, Videoclub ir GIMS, o tai rodo, kad rinka auga ne tik vietoje.

    „Ši banga padėjo muzikos industrijai atsitiesti po krizės“, – sakė „Spotify“ vadovas Prancūzijai, Belgijai ir Liuksemburgui Antoine Monin.

    Norintiems patirti šventę paprasčiausias patarimas išlieka senas: pasirinkti vieną rajoną ar kelias artimas vietas ir leisti muzikai vesti, o ne bandyti aprėpti viską. Karščio sąlygomis ypač svarbu turėti vandens, dėvėti patogią avalynę ir vengti ilgo buvimo atviroje saulėje.

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Prancūziją: pasirašytas sandoris dėl integracijos į „Rampart“

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Prancūziją: pasirašytas sandoris dėl integracijos į „Rampart“

    Eurosatory 2026 gynybos parodos Paryžiuje pabaigoje pasirašytas susitarimas, kuris gali atverti naują etapą lenkiškos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Piorun“ eksportui. Bendrovės „Mesko S.A.“, „CRW Telesystem-Mesko“ ir „Naval Group“ sutarė demonstruoti „Piorun“ raketų integraciją su prancūziškomis „Rampart“ paleidimo sistemomis.

    Susitarimas numato praktinę demonstraciją jūrinėje platformoje per jūrų pratybas, kad būtų įvertintas suderinamumas ir veikimas realiomis sąlygomis. Jei bandymai bus sėkmingi, „Piorun“ galėtų tapti vienu iš pilnaverčių ginkluotės pasirinkimų „Rampart“ sistemai, kuri planuojama Prancūzijos kariniams laivams ir eksportui.

    „Piorun“ pastaraisiais metais sulaukė didelio dėmesio dėl efektyvaus panaudojimo Ukrainoje, kur jis naudojamas nuo plataus masto karo pradžios. Toks kovinis patikrinimas dažnai tampa svarbiausiu argumentu pirkėjams, ypač renkantis labai trumpo nuotolio oro gynybos sprendimus, skirtus kovai su sraigtasparniais, sparnuotosiomis raketomis ir bepiločiais.

    Lenkiškas kompleksas jau buvo parduotas ar pasirinktas kelių Europos valstybių, tarp jų minimos Norvegija, Švedija, Lietuva, Estija ir Belgija. Dėl to galimas Prancūzijos sprendimas būtų reikšmingas ne tik kaip naujas klientas, bet ir kaip signalas kitoms šalims, kurios ieško greitai diegiamų, kovinėmis sąlygomis išbandytų sprendimų.

    Kas yra „Piorun“ ir kuo jis svarbus

    „Piorun“ yra nešiojamas priešlėktuvinis raketinis kompleksas, sukurtas modernizuojant ankstesnės kartos sprendimus ir pritaikant juos naujesnėms grėsmėms. Jo veikimo parametrai viešai aprašomi kaip maždaug iki 6,5 kilometro nuotolis ir iki 4 kilometrų aukštis, o taikiniai aptinkami ir sekami infraraudonųjų spindulių principu.

    Svarbi savybė yra atsparumo trikdymui sprendimai, kurie padeda veikti aplinkoje, kurioje naudojamos šiluminės gaudyklės ir kitos klaidinimo priemonės. Tokios savybės ypač aktualios šiandien, kai mūšio lauke sparčiai daugėja mažų ir pigių bepiločių, o oro gynybai tenka dirbti tankioje ir dinamiškoje grėsmių aplinkoje.

    „Rampart“ idėja: moduliškumas ir eksportas

    „Rampart“ yra „Naval Group“ kuriama labai trumpo nuotolio daugiafunkcė paleidimo sistema, pirmiausia skirta kariniams laivams, tačiau numatoma ir galimybė pritaikyti ją antžeminėse platformose. Koncepcijos esmė yra moduliškumas, leidžiantis derinti skirtingos paskirties efektorius ir priemones pagal konkrečią misiją.

    Gamintojo pateikiama informacija nurodo, kad sistema gali talpinti iki 1 000 kilogramų amunicijos, o bokštelyje numatyti keturi paleidimo modulių blokai. Toks sprendimas leidžia operatoriams pritaikyti konfigūraciją prie skirtingų grėsmių, o eksportui tai patrauklu tuo, kad klientai gali prašyti integruoti jų jau naudojamą ginkluotę.

    Kodėl integracija svarbi abiem pusėms

    „Mesko“ ir partneriams sėkminga integracija galėtų tapti tiesioginiu keliu į Prancūzijos rinką, įskaitant potencialų poreikį jūrų pajėgose. Be to, jei „Rampart“ būtų parduodamas trečiosioms šalims, „Piorun“ galėtų tapti papildomu pasiūlymu tiems pirkėjams, kurie jau naudoja lenkišką kompleksą arba ieško alternatyvų.

    „Naval Group“ savo ruožtu stiprina „Rampart“ patrauklumą tarptautinėje rinkoje, nes suderinamumas su plačiau paplitusiu užsienio efektoriumi didina sistemos lankstumą. Gynybos pramonėje tai dažnai reiškia ne tik didesnes pardavimo galimybes, bet ir greitesnį sprendimų diegimą klientams, kurie nori išvengti ilgos integracijos grandinės.

    Kol kas kalbama apie demonstracinius darbus ir bandymus, o ne galutinį pirkimo sprendimą. Vis dėlto pats susitarimas rodo kryptį, kuria juda Europos gynybos rinka: siekiama moduliškų sistemų, suderinamų su skirtingų šalių ginkluote, kad reagavimas į grėsmes ir tiekimo grandinės būtų kuo lankstesnės.

  • Žuvo „Ubisoft“ bendraįkūrėjas Claude Guillemot: ką atskleidė lėktuvo katastrofos detalės

    Žuvo „Ubisoft“ bendraįkūrėjas Claude Guillemot: ką atskleidė lėktuvo katastrofos detalės

    Prancūzijoje per privataus lėktuvo katastrofą žuvo Claude Guillemot, vienas iš penkių brolių, 1986 metais įkūrusių žaidimų kūrėją „Ubisoft“. Apie nelaimę pranešta po incidento šalies vakaruose, kai orlaivis sudužo netoli nusileidimo tako.

    Pranešama, kad katastrofa įvyko birželio 19 dieną. Liudininkų pasakojimais, lėktuvas staiga prarado aukštį, ore atliko staigų manevrą ir bandydamas leistis rėžėsi į žemę, po smūgio įsiplieskė gaisras.

    Skelbiama, kad nelaimės metu lėktuve buvo du žmonės, abu žuvo. Įvykio aplinkybes tiria civilinės aviacijos saugos institucijos ir techniniai ekspertai, kurie aiškinasi, kas galėjo lemti staigų orlaivio valdymo praradimą.

    Claude Guillemot ilgus metus buvo siejamas su „Ubisoft“ vadovybe: ėjo vykdomojo viceprezidento operacijoms pareigas ir dirbo įmonės valdyboje. Jo indėlis siejamas su šeimos verslo virsmu į pasaulinį žaidimų industrijos vardą, veikiantį konsolių, asmeninių kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių rinkose.

    „Ubisoft“ per kelis dešimtmečius sukūrė ir išplėtojo tarptautiniu mastu atpažįstamas franšizes, tarp jų „Assassin’s Creed“, „Far Cry“, „Tom Clancy’s Rainbow Six“, „Prince of Persia“ ir „Anno“. Pastaraisiais metais bendrovė viešai kalbėjo apie iššūkius, susijusius su leidybos grafiko korekcijomis, kaštų kontrole ir poreikiu sustiprinti naujų projektų srautą.

    Verslininkas buvo žinomas ne tik dėl darbo „Ubisoft“: Guillemot šeimos vardas siejamas ir su žaidimų priedų bei garso sprendimų kryptimi. „Ubisoft“ vadovybė pareiškė užuojautą artimiesiems ir pabrėžė, kad Claude Guillemot vaidmuo buvo svarbus formuojant bendrovės veiklos pagrindus ir jos tarptautinę plėtrą.

    Kol kas tyrėjai neįvardija galutinės nelaimės priežasties. Paprastai tokiais atvejais vertinama techninė orlaivio būklė, pilotavimo aplinkybės, meteorologinės sąlygos ir skrydžio duomenys, o išvados pateikiamos tik užbaigus ekspertizes.

  • Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Po Notre-Dame tiltu Paryžiuje atidarytas plūduriuojantis knygynas: 5 000 knygų ir vakarai su DJ

    Plaustas-knygynas prie Senos

    Paryžiuje, prie pat Notre-Dame katedros, šį mėnesį atidarytas plūduriuojantis knygynas „Nanna“. Jis įrengtas baržoje Quai de Montebello krantinėje ir, organizatorių teigimu, čia veiks artimiausius dešimt metų.

    Sumanymas išsiskiria ne tik vieta, bet ir formatu: tai savitarnos knygų erdvė, kur lankytojai gali laisvai vartyti leidinius ir pasiimti juos skaityti. Kūrėjai pabrėžia, kad knygos skolinamos be įsipareigojimo jas grąžinti.

    5 000 knygų be kasos

    Baržoje sukaupta daugiau nei 5 000 knygų, suskirstytų pagal temas ir žanrus. Kolekcijoje daug dėmesio skiriama moterų autorėms, tačiau čia taip pat galima rasti prancūzų literatūros klasikos, pasaulio literatūros, poezijos ir dramos.

    Lankytojai gali ne tik pasiimti patikusią knygą, bet ir palikti savo atsineštų leidinių. Taip kuriama nuolat kintanti lentyna, kurioje pasiūla priklauso ir nuo pačių skaitytojų.

    „Senos upė visada buvo didžiulis įkvėpimo šaltinis menininkams ir poetams. Todėl atrodė visiškai natūralu literatūrinę baržą įkurdinti ant vandens“, – sakė vienas projekto įkūrėjų Nicolas Laugero Lasserre.

    Vakare knygynas virsta klubu

    Dieną „Nanna“ veikia kaip rami skaitymo ir knygų mainų vieta, o vakare keičia ritmą. Organizatoriai skelbia, kad baržoje vyks DJ pasirodymai, literatūriniai renginiai, susitikimai su autoriais, taip pat veiks baras.

    Toks modelis atliepia platesnę tendenciją, kai knygynai ir bibliotekos Europoje vis dažniau tampa daugiafunkcėmis bendruomenių erdvėmis. Jos konkuruoja ne tik knygų pasirinkimu, bet ir patirtimi, kuri skatina užsukti net tuos, kurie paprastai knygynuose neužsibūna.

    Knygynams Prancūzijoje – sudėtingas metas

    „Nanna“ startuoja tuo metu, kai Prancūzijos knygynų sektorius susiduria su spaudimu: auga veiklos kaštai, stiprėja internetinės prekybos konkurencija, o daliai mažų knygynų vis sunkiau išlaikyti stabilų lankytojų srautą.

    Centre national du Livre duomenimis, 2025 metais Prancūzijoje pirmą kartą per pastarąjį laiką užsidarė daugiau knygynų, nei atsidarė: fiksuotos 85 uždarymo ir 83 atidarymo atvejai. Todėl naujos, netradicinės iniciatyvos Paryžiuje vertinamos ir kaip bandymas pritraukti skaitytojus naujais būdais.

    „Tai suteikia vilties, nes gali paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į knygas ir literatūrą“, – sakė atidarymo savaitę apsilankiusi vizualioji menininkė Aurore Chevalier.