Tag: Prancūzija

  • ES ruošia visišką rusiškų dujų importo draudimą nuo 2027-ųjų, nors 2026 metais pirkta už 8,7 mlrd. eurų

    Europos Sąjungos šalys 2026 metais iš Rusijos importavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) už 8,7 mlrd. eurų, tačiau jau nuo 2027 metų pradžios planuojamas visiškas rusiškų dujų importo draudimas.

    Apie tai praneša vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“ – leidinys pabrėžia, kad už dujas sumokami pinigai papildo Kremliaus biudžetą.

    Ši informacija išryškina ES priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių problemą: net ir deklaruojant siekį atsisakyti importo, dalis šalių toliau perka rusiškas dujas, ypač SGD formatu.

    Pasak publikacijos, daugiausia rusiškų dujų 2026 metais pateko į Prancūziją.

    Ką reiškia planuojamas draudimas

    Numatomas visiškas draudimas nuo 2027 metų reikštų, kad ES valstybės nebegalėtų importuoti rusiškų dujų, įskaitant SGD, kuris į Europą patenka jūrų terminalais.

    Tekste nurodoma, kad tikslas – nutraukti finansinius srautus, kurie, kaip teigiama, prisideda prie Rusijos biudžeto pajamų.

    Kartu tai signalizuoja ir apie artėjantį esminį pokytį energijos tiekimo grandinėse: šalys, kurios iki šiol rėmėsi rusiškomis SGD siuntomis, turės ieškoti kitų tiekėjų.

  • Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas neigia prisidėjęs prie kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus Prancūzijoje

    Iranas atmeta Prancūzijos kaltinimus, esą Teheranas prisidėjo prie kibernetinių atakų, nukreiptų prieš prekybos tinklų šaldymo įrangą. Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti ir šališki.

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot pirmadienį sakė, jog už „precedento neturinčias“ atakas, įvykusias praėjusį mėnesį, atsakingas Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC). Antradienį jis pridūrė, kad Paryžius, reaguodamas į incidentą, „neatmeta nieko“.

    Pasak ministro, Prancūzija imsis visų priemonių, įskaitant ir tas, kurios nebus viešinamos, jei jos bus laikomos proporcingomis ir būtinomis siekiant atgrasyti nuo tolesnių atakų bei nubausti atsakingus asmenis. Jo teigimu, incidentas palietė 700 maisto paskirstymo vietų.

    Po šių įvykių Irano ambasadorius Prancūzijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją. Prancūzijos prokurorai taip pat pranešė pradėję tyrimą dėl įsilaužimų.

    Kas žinoma apie atakų mechanizmą

    Prancūzijos tyrėjų teigimu, su IRGC siejamas kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“ įvykdė destruktyvias atakas. Tyrimas, kaip nurodė Paryžiaus prokuratūra, bus sutelktas ir į šio padalinio vadovą.

    Prokuratūra skelbia, kad dėl kibernetinės atakos kilo apie 20 gaisrų. Anot tyrėjų, užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines sąsajas perėmė įrangos valdymą.

    Nurodoma, kad buvo inicijuoti nenormalūs, neribotos trukmės atitirpinimo ciklai, o tuo pat metu išjungti jutiklių saugos perspėjimai, kurie turėjo suveikti viršijus tam tikrą temperatūrą.

    Reakcija Briuselyje

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas pirmadienį teigė, kad įtariamų Irano įsilaužimų klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos žodžiais, jei kaltinimų priskyrimas bus patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe Hansen atakas apibūdino kaip sąmoningą bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

  • Streikai Europoje: skaičiavimai rodo, kuriai šaliai viena diena kainuotų brangiausiai

    Streikai Europoje: skaičiavimai rodo, kuriai šaliai viena diena kainuotų brangiausiai

    Artėjant Ispanijos visuotiniam streikui, ekonomistai bando įvertinti, kiek vienos dienos masiniai darbo nutraukimai kainuoja skirtingoms Europos šalims.

    Kaip rašo „Euronews“, paprasčiausias palyginimo būdas – pasiimti šalies metinį BVP, padalyti jį iš 365 ir pritaikyti prielaidą, kad streikuoja penktadalis darbuotojų, todėl prarandama panaši dalis tos dienos produkcijos.

    Pagal tokį skaičiavimo modelį didžiausia sąskaita tektų Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai. Skaičiuojama, kad vienos dienos streikas čia kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.

    Dideli nuostoliai teoriškai grėstų ir kitoms didžiosioms ekonomikoms: Prancūzijai – apie 1,6 mlrd. eurų, Italijai – apie 1,2 mlrd. eurų, o Ispanijai – apie 930 mln. eurų.

    Skaičiai – apytikriai, o smūgis pasiskirsto netolygiai

    Pabrėžiama, kad tai tik grubus įvertinimas: streikai retai apima ekonomiką vienodai. Dažniausiai labiausiai nukenčia transportas, mokyklos ir viešosios paslaugos, o dalis gamyklų ir biurų toliau dirba.

    Mažesnėms ekonomikoms, taikant tą pačią formulę, „kaina“ mažesnė: Belgijai ji siektų apie 350 mln. eurų, Portugalijai – apie 170 mln. eurų.

    Kodėl dalis praradimų vėliau „atsigriebia“

    Nacionalinė statistika ne visada patvirtina didžiausius išankstinius nuostolių vertinimus. Prancūzija laikoma geru pavyzdžiu, nes ten kelis kartus buvo matuotas streikų poveikis ekonomikai.

    Banque de France vertinimu, 2023 metų kovo–balandžio streikai dėl pensijų reformos pirmąjį ketvirtį sumažino augimą maždaug 0,1 procentinio punkto, tačiau antrąjį ketvirtį fiksuotas panašaus dydžio „atsigavimas“.

    Logika paprasta: streikas nėra gaisras, kuris sunaikina atsargas. Kroviniai dažnai išsiunčiami vėliau, vizitai perplanuojami, o gamyba gali būti kompensuota papildomomis pamainomis.

    Vis dėlto dalis nuostolių būna negrįžtami ir smogia konkretiems sektoriams bei žmonėms: streikuojantys darbuotojai praranda dienos uždarbį, valstybė – dalį mokesčių, o viešbučiai ar oro linijos nebeatgauna atšaukto skrydžio ar neišnuomoto kambario pajamų.

    Belgijos pavyzdys: didžiausia rizika – streikų pasikartojimas

    Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) preliminarūs duomenys rodo, kad 2025-ieji ES buvo didžiausi streikų metai nuo 1991 metų. Tačiau dar svarbiau, kad ilgalaikį poveikį dažniau sukuria ne vienkartinės akcijos, o nuolat pasikartojantys konfliktai.

    ETUI skaičiuoja, kad Belgija 2025 metais dėl streikų prarado 1 354 845 darbo dienas, arba 313 dienų kiekvienam 1 000 darbuotojų – tai naujas šalies rekordas.

    Palyginimui, Nyderlanduose 2025 metais 23 streikai kainavo beveik 60 000 darbo dienų, o Vokietijoje, anot Ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto (WSI), prarasta apie 645 000 dienų – ir tai ekonomikoje, kuri yra beveik septynis kartus didesnė už Belgijos.

    Išvada paprasta: vienos dienos nuostoliai dažnai būna iš dalies kompensuojami, bet kai streikai tampa „įprasta būsena“ ir kartojasi kas mėnesį, bendras poveikis ekonomikai gali išlikti ilgalaikis.

    Ispanijoje streiko mastą bandys įvertinti pagal elektros vartojimą

    Ispanija turi neįprastą būdą greitai spręsti, kiek žmonių prisijungė prie streiko – stebėti elektros paklausą. 2012 metų lapkričio visuotinio streiko rytą Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad elektros poreikis buvo 11,4 proc. mažesnis nei įprastai tuo metu.

    Taip pat primenama, kad 2012 metų kovą tuo pačiu paros metu kritimas siekė 15,4 proc. Tikėtina, kad ir šįkart tinklo duomenys taps vienu pirmųjų rodiklių, dar iki profesinių sąjungų ir valdžios pateikiamų – dažnai besiskiriančių – streikuojančiųjų skaičių.

    24 valandų streiką trečiadieniui paskelbė dvi didžiausios Ispanijos profsąjungos – CCOO ir UGT. Jis vyks likus 18 dienų iki pirmalaikių visuotinių rinkimų, numatytų lapkričio 29 dieną.

    Rinkos kol kas ramios, bet jautriausi sektoriai laukia trečiadienio

    Investuotojai į vienos dienos streiką kol kas reaguoja vangiai: Ispanijos IBEX 35 indeksas pirmadienį užsidarė ties 19 742,5 punkto riba, šiemet pakilęs 14,1 proc. ir vis dar esantis maždaug 3 proc. žemiau istorinio rekordo.

    Tarp bendrovių, kurioms streikas teoriškai galėtų smogti labiausiai, minimos turizmo ir aviacijos infrastruktūros įmonės: „Meliá Hotels International“ akcijos šiemet buvo pakilusios 38 proc., o oro uostus valdanti „Aena“ – 21 proc.

    Galutinė trečiadienio streiko „kaina“ Ispanijai, kaip pabrėžiama, bus matuojama prarastomis valandomis ir atidėta veikla. O ar plati protestų banga ką nors pakeis politiškai, paaiškės per balsavimą lapkričio 29 dieną.

  • Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija dėl kibernetinių atakų prieš prekybos tinklų šaldytuvus kaltina Iraną

    Prancūzija pareiškė, kad už pastaruoju metu įvykdytas kibernetines atakas, nukreiptas į didžiųjų prekybos tinklų šaldymo įrangą, atsakingas Iranas. Pasak Paryžiaus, išpuoliai buvo „precedento neturintys“ ir sutrikdė dalies maisto produktų laikymo grandinę.

    Kaip skelbia „Politico“, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot G7 susitikimo Paryžiuje metu teigė galintis patvirtinti, jog atsakomybė tenka Irano revoliucinei gvardijai. Ministras nurodė, kad dėl nustatytų kaltininkų Prancūzija sieks sankcijų Europos lygmeniu.

    Pranešama, kad ataka paveikė apie 700 maisto produktų platinimo vietų visoje Prancūzijoje. Netrukus po incidentų šalies prokuratūra paskelbė pradėjusi tyrimą dėl įsilaužimų.

    Prancūzijos institucijos aiškina, kad užpuolikai nuotoliniu būdu per internetines valdymo sąsajas perėmė įrangos kontrolę ir inicijavo nenormaliai ilgus atitirpinimo ciklus. Kartu buvo išjungti jutiklių perspėjimai, kurie turėjo suveikti pakilus temperatūrai.

    Tyrėjai įvardijo Irano kibernetinį padalinį

    Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad tyrimo metu nustatyta: destruktyvias atakas vykdė Irano kibernetinis padalinys „Shahid Kaveh“. Šis vienetas siejamas su Islamo revoliucine gvardija ir, Prancūzijos vertinimu, vykdo puolamąsias kibernetines operacijas.

    Prancūzijos prokuratūra nurodė, kad tyrimas bus sutelktas į šio padalinio vadovą. Taip pat pranešta, jog dėl kibernetinės atakos buvo sukelta apie 20 gaisrų.

    Atakų banga apėmė ir kitus taikinius

    Nors Prancūzijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie incidentus šalyje, pastarosiomis dienomis panašūs išpuoliai fiksuoti ir kituose Europos prekybos sektoriaus taikiniuose. Tarp nukentėjusiųjų minimi ir Prancūzijos kraujo bankai.

    Anksčiau dalis kibernetinio saugumo ekspertų svarstė, kad tokie incidentai gali būti susiję su Rusijos hibridiniu karu prieš Europą, tačiau Maskva tai neigė. Dabar, Prancūzijai priskyrus atakas Iranui, ši versija įgauna kitą politinį ir saugumo kontekstą.

    ES institucijos ruošiasi svarstymams

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkė Kaja Kallas po Prancūzijos pareiškimo sakė, kad klausimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančioje ES užsienio reikalų taryboje. Jos teigimu, jei priskyrimas bus galutinai patvirtintas, Europos atsakas turėtų būti griežtas.

    Europos Komisija taip pat domisi šiais incidentais. ES žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe’as Hansenas atakas apibūdino kaip tyčinį bandymą sutrikdyti maisto tiekimo grandinę.

    Irano užsienio reikalų ministerija bei šalies ambasada Paryžiuje į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

  • Ukrainos URM atkirto J.-L. Mélenchonui: „referendumai okupacijoje – aneksijos įrankis“

    Ukrainos URM atkirto J.-L. Mélenchonui: „referendumai okupacijoje – aneksijos įrankis“

    Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai sureagavo į Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderio Jeano-Luco Mélenchono pareiškimus apie galimą Donbaso gyventojų „konsultavimą“ dėl regiono ateities.

    Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos URM atstovas spaudai Heorhii Tykhyi pirmadienį socialiniame tinkle „X“ atkirto, kad Ukraina savo sienų klausimą jau išsprendė 1991 metų nepriklausomybės referendumu.

    J.-L. Mélenchonas savaitgalį teigė, jog negalima pritarti taikos susitarimui, kuris numatytų teritorines nuolaidas Ukrainoje, prieš tai neatsiklausus „paveiktų gyventojų“, gyvenančių abipus sienos.

    Ukrainos diplomatijos atstovas pabrėžė, kad „referendumai“ okupuotose teritorijose nėra žmonių valios išraiška: jo teigimu, tai yra aneksijos įrankis, kuriuo Rusija bando nepaisyti ukrainiečių pasirinkimo.

    Prancūzijos valdžia įsitraukė į ginčą

    Į kilusią polemiką sureagavo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot. Sekmadienį jis J.-L. Mélenchoną pavadino „Kremliaus ruporu“.

    Ministro teigimu, Kremlius visame pasaulyje siekia įtikinti valstybių vadovus, kad Donbasas esą yra rusiškas, o agresijos karas – tariamas „išvadavimas“. J.-N. Barrot tai įvardijo kaip ypač rimtą situaciją.

    Okupacijose rengti „balsavimai“ – tarptautinės kritikos taikinys

    Straipsnyje primenama, kad Maskva anksčiau rengė vadinamuosius „konsultavimus“ aneksuotame Kryme ir keturiuose pietryčių Ukrainos regionuose, kurių dalį kontroliuoja. Kyjivas ir tarptautinė bendruomenė tokias procedūras atmetė.

    Pasak H. Tykhyi, jokia civilizuota demokratinė valstybė nepriimtų analogiško scenarijaus savo sienų atžvilgiu, todėl tai neturėtų būti siūloma ir Ukrainai.

    Ukrainos tema aštrėja Prancūzijos rinkimų fone

    Karo Ukrainoje tema Prancūzijoje tampa vis labiau politizuota artėjant prezidento rinkimams. Tekste nurodoma, kad kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen spalio viduryje sakė ketinanti nutraukti Prancūzijos finansinę paramą Ukrainai, jei laimėtų 2027 metų rinkimus.

    Į tai reagavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pareiškęs, kad M. Le Pen ne iki galo supranta kai kurias Prancūzijos ir Ukrainos karinio bendradarbiavimo detales. Jis tikino, kad partnerystė yra abipusiai naudinga ir prisideda prie Prancūzijos saugumo.

    Tuo metu „France Unbowed“ programoje, kaip pažymima, Rusijos karo prieš Ukrainą klausimui skiriama mažiau dėmesio nei Izraelio ir Palestinos konfliktui.

  • Prancūzija nuo gruodžio 1-osios didina minimalią algą: augs 24 eurais, žada ir mokesčių lengvatų

    Prancūzija nuo gruodžio 1-osios didina minimalią algą: augs 24 eurais, žada ir mokesčių lengvatų

    Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastien Lecornu paskelbė, kad nuo gruodžio 1 dienos šalyje anksčiau nei planuota bus didinamas minimalus darbo užmokestis.

    Kaip skelbia „Euronews“, minimali alga kils 1,6 proc. ir turėtų siekti apie 1 502 eurus į rankas per mėnesį – tai būtų maždaug 24 eurų prieaugis.

    Iš pradžių šis padidinimas buvo numatytas nuo 2027 metų sausio, tačiau sprendimą nuspręsta paankstinti. Taip siekiama reaguoti į visuomenėje tvyrantį nepasitenkinimą ir kartu atsižvelgti į darbdavių keliamus darbo kaštų augimo nuogąstavimus.

    Premjeras pabrėžė, kad vien minimalios algos didinimo nepakanka, tačiau jis gali paskatinti platesnį diskusijų ciklą dėl atlyginimų augimo įvairiuose sektoriuose.

    Dekretas ir planai dėl įmokų

    Skelbiama, kad netrukus turėtų būti paskelbtas dekretas, įtvirtinsiantis šiuos pokyčius. S. Lecornu teigė, jog tai – vienas didžiausių minimalios algos šuolių per pastaruosius du dešimtmečius.

    Kartu pranešta apie ketinimą pradėti reformos projektą, susijusį su vadinamosiomis bendrosiomis socialinio draudimo įmokų lengvatomis. Tikslas – didinti darbuotojų gaunamą atlygį „į rankas“.

    Premjeras taip pat kritikavo greitus, tik antraštėms skirtus sprendimus ir tvirtino norintis skelbti priemones, kurios realiai veiktų praktikoje.

    Mokesčių priemonės verslui ir derybos sektoriuose

    Siekiant sušvelninti verslo nerimą dėl darbo jėgos brangimo, numatomos ir mokesčių priemonės. Tarp jų – pajamų mokesčio netaikymas viršvalandžiams iki 10 000 eurų.

    Taip pat planuojama atleisti nuo darbdavio įmokų už darbuotojų viešojo transporto išlaidų kompensavimą ir neapmokestinti vadinamosios vertės dalijimosi premijos, dažnai įvardijamos „Macron premija“.

    Ši premija leidžia įmonėms išmokėti vienkartinę išmoką darbuotojams, tam tikromis sąlygomis taikant palankesnį mokestinį ir socialinį režimą.

    Vyriausybė nurodo, kad derybos turėtų tęstis maždaug šimte profesinių sektorių – kiekviename jų būtų tariamasi dėl atlyginimų didinimo modelių.

    Profsąjungų reakcija – atsargi

    Profsąjungos į paskelbtą minimalios algos didinimą reagavo santūriai – jų teigimu, 1,6 proc. yra gerokai mažiau nei prašyta. CFDT buvo raginusi didinti minimalią algą dar 100 eurų į rankas, o CGT – maždaug 150 eurų.

    CGT generalinė sekretorė Sophie Binet kviečia rengti naują streikų ir demonstracijų dieną lapkričio 17-ąją.

  • Prancūzijoje į reisus išleistas naujas dviaukštis TGV M: greitis iki 320 km/h

    Prancūzijoje pradėti komerciškai eksploatuoti naujos kartos itin greiti TGV traukiniai, vadinami TGV M – dviaukščiai sąstatai, galintys važiuoti iki 320 km/h greičiu.

    Naujieji traukiniai kursuoja nacionalinio vežėjo SNCF maršrutuose ir yra pirmieji, sukurti „Alstom“ itin didelio greičio platformos Avelia Horizon pagrindu.

    Gamintojas pabrėžia, kad Avelia Horizon šiuo metu yra vienintelė rinkoje siūloma dviaukštė platforma, skirta labai didelio greičio traukiniams. Jos idėja – didinti keleivių talpą neilgėjant sąstatui, kas ypač svarbu apkrautose linijose ir stotyse.

    Pasak „Alstom“, ši nauja TGV karta – didžiausias konstrukcinis šuolis per daugiau nei 30 metų: perdaryta traukinio architektūra ir įdiegta per 400 inovacijų, kurioms teikti patentų prašymai.

    Daugiau vietų ir mažesnės sąnaudos

    Vienas ryškiausių pokyčių – trumpesni varomieji vagonai, leidę atlaisvinti vietos papildomam keleiviniam vagonui išlaikant tą patį traukinio ilgį. Dėl to TGV M gali pasiūlyti iki 20 proc. daugiau sėdimų vietų nei ankstesnė karta.

    Nurodoma, kad toks sąstatas gali vežti iki 740 keleivių. Tai svarbus kriterijus maršrutuose, kuriuose didžiausia problema tampa ne greitis, o talpa ir greita keleivių kaita stotelėse.

    „Alstom“ taip pat teigia, kad naujoji karta sunaudoja apie 20 proc. mažiau energijos nei ankstesni modeliai – tam padėjo patobulinta aerodinamika, mažesnė masė ir efektyvesnės traukos sistemos.

    Įmonės skaičiavimu, kai traukinys važiuoja pilnas, energijos sąnaudos vienam keleiviui per kilometrą gali būti mažesnės net 32 proc. (keleivio kilometrui tenkančią dalį vertinant pagal užpildymą).

    Platforma, skirta pritaikyti skirtingoms rinkoms

    Platforma Avelia Horizon sukurta kaip modulinė – tai reiškia, kad ją galima pritaikyti skirtingų šalių eksploatavimo, reguliavimo reikalavimams ir keleivių lūkesčiams.

    Gamintojas nurodo, kad operatoriai gali individualiai derinti sąstato talpą, salono išplanavimą, keleiviams teikiamas paslaugas ir techninę konfigūraciją pagal konkrečius maršrutus.

    Pradėta TGV M eksploatacija Prancūzijoje yra pirmasis operacinis Avelia Horizon platformos įdiegimas realiuose reisuose, turintis parodyti, kaip sprendimai veikia kasdienėje intensyvioje traukinių apyvartoje.

    „Alstom“ atstovai pabrėžia, kad kuriant projektą remtasi ilgamete patirtimi ir glaudžiu bendradarbiavimu su SNCF, o tikslas buvo suderinti didesnę talpą, mažesnį energijos vartojimą, patogumą bei mažesnes priežiūros sąnaudas per visą riedmenų gyvavimo ciklą.

  • Prancūzijos banką „Fortuneo“ atakavo įsilaužėliai: nuostoliai gali siekti 150 mln. eurų

    Prancūzijos internetinis bankas „Fortuneo“, priklausantis kooperatinei grupei „Credit Mutuel Bretagne Arkea“, tapo kibernetinės atakos taikiniu – įsilaužėliai per kelias dienas atliko šimtus pervedimų į nenustatytas sąskaitas visame pasaulyje.

    Kaip nurodoma, incidentas išaiškėjo tikrinant kasdienius pervedimų limitus. Manoma, kad nusikaltėliai pasinaudojo pavogtais prisijungimo duomenimis prie sistemų, kuriomis tikrinami banko darbuotojų veiksmai.

    Bankas teigia, kad klientų lėšos nebuvo paliestos, o nuostoliai patirti iš pagrindinės banko sąskaitos. Oficialus skaičius nepateikiamas, tačiau vertinama, kad žala gali sudaryti nuo 133 mln. eurų iki daugiau kaip 150 mln. eurų.

    Pinigai, kaip skelbiama, greitai pateko į kriptovaliutų biržas, todėl atsekti jų kelią ir nustatyti sąskaitų savininkus praktiškai nebeįmanoma.

    Kaip galėjo veikti nusikaltėliai

    Pasak kibernetinio saugumo specialistų ir su tyrimu susijusių pareigūnų, pagrindinė versija – buvo pavogti prieigos kodai, leidę prisijungti prie pervedimų vykdymo sistemos.

    Atkreipiamas dėmesys, kad pervedimai buvo daromi iki sumų, kurioms nereikėjo papildomo aukštesnių banko vadovų patvirtinimo. Dėl to įsibrovėliai, tikėtina, galėjo veikti nepastebėti kelias dienas.

    Neatmetama ir žmogiškoji klaida: vienas iš darbuotojų galėjo palikti neapsaugotą kompiuterį, o tai sudarė sąlygas prisijungimams iš išorės.

    Tekste taip pat primenamas kitas garsus atvejis – kriptovaliutų biržoje „Binance“ po įsilaužimo buvo pavogta 6,3 mlrd. JAV dolerių, o esminiu veiksniu ir ten įvardytas žmogiškasis faktorius.

    Tą pačią dieną pranešta ir apie incidentus keliuose Prancūzijos kraujo tarnybos EFS centruose, kur perspėjimo sistemos fiksavo temperatūros pokyčius šaldytuvuose, kuriuose laikomas kraujas ir plazma.

  • Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė apie kibernetinę ataką: klientai nuostolių nepatirs

    Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė apie kibernetinę ataką: klientai nuostolių nepatirs

    Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ pranešė patyręs kibernetinę ataką, per kurią buvo atlikta sukčiavimo operacijų. Bankas tikina, kad klientams dėl to nebus patirta jokių finansinių nuostolių.

    Kaip skelbia „Euronews“, banko atstovai nurodė, kad incidentas buvo greitai identifikuotas, o situacija šiuo metu yra suvaldyta. Tačiau dalis operacijų laikinai buvo apribotos, siekiant užkirsti kelią naujiems neteisėtiems pervedimams.

    Bankas, kurio būstinė yra Bretanėje, teigia, kad tokio sprendimo imtasi sąmoningai – sustabdyti kai kurias operacijas, kad būtų užtikrintas procesų saugumas ir atlikti papildomi patikrinimai.

    Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad galėjo būti pasisavinta 133 mln. JAV dolerių (118 mln. eurų), tačiau bankas šio skaičiaus nepatvirtino. Pasak jo, dalis lėšų buvo įšaldyta, o tikslus incidento mastas dar vertinamas.

    Kas žinoma apie galimą lėšų kelią

    Apie galimai pavogtas lėšas pirmasis prabilo ZachXBT – nepriklausomas tyrėjas, besispecializuojantis kriptovaliutų sandorių sekime. Jo teigimu, lėšos buvo nukreiptos per kelias sąskaitas kriptovaliutų biržose.

    Bankas kol kas neatskleidė, kaip tiksliai buvo įvykdyta ataka ir kas galėtų būti už ją atsakingas. Taip pat nepateikta detalių, kiek ir kokių konkrečių operacijų buvo paveikta.

    Kada turėtų atsinaujinti sustabdytos operacijos

    „Crédit Mutuel Arkéa“ nurodė, kad laikinai sustabdytos operacijos turėtų būti atnaujintos artimiausiu metu, kai tik bus baigti galutiniai saugumo patikrinimai ir įdiegtos papildomos apsaugos priemonės.

    Bankas pabrėžia, kad pagrindinis prioritetas – apsaugoti klientus ir užkirsti kelią naujiems sukčiavimo veiksmams. Kartu akcentuojama, kad klientų finansiniai interesai bus pilnai apsaugoti.

  • Prancūziją vėl sukrėtė masiniai protestai: Paryžiuje uždaryta per 50 metro stočių

    Prancūzijoje šeštadienį vyko dar viena masinių demonstracijų banga, o Paryžiuje eitynės baigėsi incidentais. Antivyriausybinis protesto maršas sostinėje startavo 14 valandą iš Port de Bagnolet apylinkių.

    Kaip skelbia portalas WNP, dar prieš demonstraciją Prancūzijos Valstybės taryba panaikino Paryžiaus administracinio teismo sprendimą ir sugrąžino anksčiau numatytą eitynių maršrutą.

    Dėl kelių dešimčių tūkstančių dalyvių žygio mieste buvo imtasi griežtų saugumo ir eismo ribojimų. Protesto metu uždaryta daugiau kaip 50 metro stočių, laikinai sustabdytas viešojo transporto eismas.

    Tarnybos taip pat nurodė nuo gatvės stovų pašalinti prirakintus dviračius. Policija skaičiuoja, kad visoje šalyje protestuose iš viso dalyvavo apie 320 tūkst. žmonių.

    Paryžiaus eitynėse – mažiau dalyvių ir politikų

    Šį kartą į maršą susirinko mažiau žmonių nei ankstesniuose protestuose. Taip pat beveik nebuvo matyti politinio gyvenimo atstovų – nedalyvavo ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, ir kai kurie kairiųjų partijų atstovai.

    Proteste pasirodė tik partijos „France Insoumise“ lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas. Jis skandavo šūkius, kad „gatvės balsas“ turėtų virsti privaloma teisės norma.

    Didelių riaušių šalyje išvengta, tačiau Paryžiuje eitynių pabaigoje fiksuota ekscesų. Keliuose miestuose taip pat vyko mažesni protestai.

    Protestai persikelia į mokyklas ir geležinkelius

    Profesinės sąjungos ir studentų organizacijos skelbia, kad lapkričio 5 dieną planuojama nauja protesto banga, įskaitant mokyklų blokadą. Ji siejama su nepasitenkinimu derybomis su ministrais dėl pokyčių kitų metų brandos egzaminuose ir švietimo finansavimo didinimo 2027 metų biudžete.

    Tą pačią dieną numatyta ir dar viena demonstracija po komunistinės profsąjungos CGT vėliavomis. Šie protestai sutaps su geležinkelininkų paskelbtu streiku.

    Valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF jau pranešė ribosianti traukinių skaičių, nes, kaip teigiama, įmonės vadovybė vis dar nepradėjo derybų dėl atlyginimų didinimo.

    Protestų židiniai – ne tik sostinėje

    Be Paryžiaus, protestai vyko ir kituose didžiuosiuose miestuose – Marselyje, Tulūzoje, Rene bei Nante. Viešąją tvarką visoje šalyje užtikrinti buvo mobilizuota apie 70 tūkst. policininkų ir žandarų.