CP v2

Tag: Prancūzija

  • Prancūzija papildė Ukrainos „Mirage 2000“: MICA raketos ir 30 mm šoviniai prieš dronus

    Prancūzija papildė Ukrainos „Mirage 2000“: MICA raketos ir 30 mm šoviniai prieš dronus

    Prancūzija pristatė Ukrainai papildomą ginkluotės paketą naikintuvams „Mirage 2000“. Kijevą pasiekė nauja „MICA“ oro–oro raketų partija ir 30 milimetrų amunicija borto patrankoms, pranešė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija.

    Šios atsargos skirtos palaikyti nedidelės, bet jau kovose patikrintos „Mirage 2000-5F“ flotilės veikimą. 2025 metų pradžioje perduoti orlaiviai Ukrainoje daugiausia naudojami perėmimo užduotims, kai reikia numušti sparnuotąsias raketas ir masiškai naudojamus smogiamuosius dronus.

    Kodėl „MICA“ svarbios?

    „MICA“ yra Prancūzijos ginklų gamintojos „MBDA“ sukurta daugiafunkcė oro–oro raketa, turinti kelias versijas. Vienos jų taikiniams aptikti naudoja aktyvų radarą, kitos – infraraudonųjų spindulių jutiklius, todėl raketos gali būti veiksmingos skirtingomis oro sąlygomis ir kovos scenarijuose.

    Praktinis šių raketų privalumas Ukrainai yra lankstumas: jos tinkamos ir artimam manevriniam mūšiui, ir taikinių perėmimui už vizualaus kontakto ribų. Tai leidžia naikintuvams greičiau reaguoti į oro pavojaus signalus ir efektyviau medžioti dronus bei sparnuotąsias raketas.

    30 mm amunicija mažina išlaidas

    Ne mažiau reikšminga ir 30 milimetrų amunicija, skirta „Mirage 2000“ integruotoms patrankoms. Lėtesniems ir pigesniems taikiniams, tokiems kaip „Shahed“ tipo dronai, patrankos dažnai tampa ekonomiškesniu sprendimu nei raketos, ypač kai atakos vyksta bangomis.

    Toks ginklų derinys leidžia racionaliau valdyti atsargas: patrankomis galima naikinti paprastesnius taikinius, o „MICA“ raketas pasilikti sudėtingesnėms situacijoms. Tai ypač aktualu per naktines atakas, kai vienu metu leidžiami ir dronai, ir sparnuotosios raketos, verčiant oro gynybą priimti greitus sprendimus.

    Maža flotilė, bet didelis efektas

    Ukraina šiuo metu turi tik kelis „Mirage 2000“, todėl kiekvienas papildomas raketų ir šovinių siuntinys tiesiogiai lemia, kiek perėmimo skrydžių bus galima atlikti artimiausiomis savaitėmis. Kuo ilgiau išlaikomas stabilus amunicijos tiekimas, tuo mažesnė rizika, kad per intensyvius antskrydžius teks riboti užduočių skaičių.

    Prancūzijos parama šiuo paketu nekeičia karo eigos viena pati, tačiau stiprina konkrečią nišą – oro erdvės perėmimą, kai svarbi ir reakcijos sparta, ir kaštų kontrolė. Artėjant sezonui, kai atakos prieš energetikos infrastruktūrą tradiciškai suintensyvėja, tokios tikslinės papildomos atsargos gali tapti kritiškai svarbios.

  • Macrono ir popiežiaus Leono XIV susitikimas Paryžiuje: nesutarimai dėl DI ir sekuliarumo

    Macrono ir popiežiaus Leono XIV susitikimas Paryžiuje: nesutarimai dėl DI ir sekuliarumo

    Pirmasis susitikimas Paryžiuje

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje susitiko su popiežiumi Leonu XIV, kuris į Prancūziją atvyko pirmojo vizito metu. Susitikimas Eliziejaus rūmuose tapo proga abiem pusėms aiškiai įvardyti, kas šiandien svarbiausia Europai ir pasauliui.

    Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta dviem temoms, kurios vis dažniau dominuoja tarptautinėje darbotvarkėje: klimatui ir dirbtiniam intelektui. Kartu aptartos ir geopolitinės krizės, ypač karas Ukrainoje bei įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Macronas savo pasisakyme susitikimą įrėmino kaip tęstinį Prancūzijos dialogą su Šventuoju Sostu, kartu pabrėždamas Respublikos principus. Ypatingą vietą jis skyrė sekuliarumui, jį apibūdindamas kaip laisvės sąžinei ir įsitikinimų raiškai garantą, o ne religijos stūmimą iš visuomenės.

    Tarptautinės politikos klausimais Prancūzijos vadovas akcentavo aktyvų multilateralizmą ir tarptautinės teisės laikymąsi. Jis siejo šią laikyseną su pastangomis ieškoti taikos sprendimų, pabrėždamas, kad konfliktuose turi būti ginama kiekvieno žmogaus gyvybė.

    „Kiekviena gyvybė verta tiek pat, todėl visi žmonės turi būti ginami“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Popiežiaus akcentai: orumas ir DI rizikos

    Popiežius Leonas XIV savo žinutę sutelkė į žmogaus orumą, kurį pristatė kaip kertinį kriterijų vertinant tiek technologijų pažangą, tiek politinius sprendimus. Jis atkreipė dėmesį į DI rizikas, susijusias su stebėsena, manipuliacijomis ir diskriminacija.

    Pasak popiežiaus, kuo daugiau galios žmonija įgyja keisti pasaulį, tuo didesnė atsakomybė tenka atskirti, kas iš tikrųjų tarnauja žmogui. Ši pozicija dera su augančiomis diskusijomis Europoje dėl DI reguliavimo, saugumo, autorių teisių ir atsakomybės už automatizuotų sistemų sprendimus.

    „Kuo didesnė mūsų galia keisti pasaulį, tuo didesnė turi būti ir mūsų įžvalga, kas iš tiesų tarnauja žmogaus orumui“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Popiežius Prancūzijai priskyrė ypatingą vaidmenį Europos saugumo ir taikos architektūroje. Jis ragino išlaikyti dialogą bei diplomatinį aktyvumą, taip pat kritikavo požiūrį, kad branduoliniai ginklai savaime yra patikima saugumo garantija.

    Sekuliarumas ir bioetika: skirtumai išlieka

    Kalbėdamas apie sekuliarumą, Leonas XIV teigė, kad jis neturėtų reikšti religinių įsitikinimų išstūmimo iš viešosios erdvės. Kartu jis priminė, kad tarp Vatikano ir Prancūzijos išlieka principinių nesutarimų bioetikos klausimais.

    Popiežius kritikavo Prancūzijoje neseniai priimtą kontroversiškai vertinamą įstatymą dėl pagalbos mirti ir pakartojo Bažnyčios poziciją, jog būtina saugoti kiekvieną žmogaus gyvybę. Jis taip pat pasisakė prieš surogaciją, šiuos klausimus siedamas su žmogaus orumo apsauga.

    Po susitikimo Eliziejaus rūmuose popiežius lankėsi UNESCO būstinėje, kur planuota kalbėti apie DI, jaunimą, taiką ir tarpreliginį dialogą. Vizito programoje numatytos pamaldos Paryžiuje, susitikimai su jaunimu, taip pat kelionės į Lurdą ir Mecą.

  • Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Kova dėl „Pagaminta Europoje“: Prancūzija griežtina, Vokietija atveria duris partneriams

    Europos Sąjungoje įsibėgėja diskusija, ką iš tiesų turėtų reikšti žyma pagaminta Europoje. Prancūzija, Vokietija ir Ispanija išsiskyrė nuomonėmis, kai Europos Komisija rengia taisykles, kurios viešuosiuose pirkimuose suteiktų prioritetą Europoje pagamintiems produktams.

    Numatoma, kad siūlomas Pramonės spartinimo aktas labiausiai paliestų automobilių, plieno ir žaliųjų technologijų sektorius. Briuselis siekia stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą tiekimo grandinėse, ypač augant konkurencijai su Kinijos gamintojais.

    Skirtingos sostinių vizijos

    Prancūzija pasisako už griežtą modelį, kuriame europinė pirmenybė būtų taikoma iš esmės tik ES pagamintoms prekėms. Paryžiaus tikslas yra aiški riba, kuri viešuosius pinigus nukreiptų į ES gamybą ir darbo vietas.

    Vokietija siūlo atviresnį principą, kurį apibūdina kaip pagaminta su Europa. Berlynas argumentuoja, kad kilmės taisyklės turėtų apimti ir ES prekybos partnerius, jei šie suteikia Europos įmonėms lygiavertę prieigą prie savo viešųjų pirkimų.

    „Mūsų požiūriu, principas turi būti pagaminta su Europa, o ne vien tik pagaminta Europoje“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    Vokietijos siūlomas modelis galėtų apimti ir Europos ekonominės erdvės valstybes, tokias kaip Norvegija, taip pat Šveicariją. Tarp minimų krypčių yra ir glaudesnis bendradarbiavimas su Kanada, kuri Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatymuose įvardyta kaip ypač artima partnerė.

    Ispanijos kompromisas ir „trys lygiai“

    Ispanija pateikė tarpinį variantą, kuriuo bandoma suartinti Prancūzijos ir Vokietijos pozicijas. Madridas siūlo europinę pirmenybę skirstyti į tris grupes, kad būtų išlaikyta ES pramonės apsauga, bet kartu palikta erdvės strateginiam bendradarbiavimui.

    Pirmasis lygis būtų ES 27 valstybės narės. Antrajame atsidurtų Europos ekonominės erdvės šalys ir patikimi partneriai, užtikrinantys abipusiškumą viešuosiuose pirkimuose, o trečiasis apimtų valstybes, su kuriomis ES turi laisvosios prekybos sutartis ar muitų sąjungą, taip pat PPO viešųjų pirkimų susitarimo dalyves.

    „Siūlome aiškiai stiprinti ES 27 gamybinius pajėgumus, tačiau kartu apibrėžiame atvirą strateginę autonomiją bendradarbiaujant su partneriais“, – sakė Ispanijos pramonės ministras Jordi Hereu i Boher.

    Pagal kompromisinę logiką, trečiajame lygyje galėtų atsirasti ir tokios trečiosios šalys, kurios gamina ES ekonominiam saugumui kritiškus komponentus. Tokia išimtis būtų grindžiama tuo, kad šiuo metu ES gali trūkti pakankamų gamybos pajėgumų arba alternatyvių tiekimo šaltinių.

    Kas toliau ir kodėl tai svarbu?

    Kol kas aiškios pozicijos dar nėra suformulavusi Italija, kuri kalba apie pirmenybę Europai, bet atvirą strateginiams partneriams. ES Tarybai pirmininkaujanti Airija tikisi iki metų pabaigos pasiekti kompromisą tarp valstybių narių, kad naujos taisyklės galėtų judėti toliau.

    Ši diskusija praktiškai nulems, kaip ateityje ES leis viešuosius pinigus infrastruktūrai, transportui ir energetikos transformacijai. Kuo griežtesnė bus pagaminta Europoje sąvoka, tuo didesnė apsauga Europos gamintojams, tačiau tuo pačiu gali kilti daugiau trinties su partneriais ir sudėtingėti tarptautinės tiekimo grandinės.

  • Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Degalų kainos Europoje muša rekordus: vyriausybės mažina mokesčius ir dalija paramą

    Europoje kylant benzino ir dyzelino kainoms, vis daugiau valstybių imasi skubių priemonių gyventojams ir verslui apsaugoti. Vyriausybės mažina degalų mokesčius, plečia subsidijas ir ieško reguliavimo sprendimų, kurie leistų greičiau padidinti pasiūlą.

    Kainų šuolį labiausiai kursto geopolitiniai sukrėtimai, sutrikdę tiekimo grandines ir padidinę rizikos premiją naftos rinkose. Europos Sąjunga išlieka itin priklausoma nuo importuojamos naftos ir dujų, todėl tarptautiniai sukrėtimai čia greitai virsta brangesniais degalais degalinėse.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį, kad daugiausia priemonių energijos kainų smūgiui sušvelninti pastaruoju metu taiko būtent ES šalys. Tokie sprendimai paprastai brangiai kainuoja biudžetui, tačiau politikai juos renkasi siekdami amortizuoti infliacijos poveikį ir išvengti socialinės įtampos.

    Prancūzija plečia tikslinę paramą

    Prancūzija paskelbė apie maždaug 410 000 000 eurų vertės paketą, kuriuo plečiamos kompensacijos intensyviai automobilį naudojantiems žmonėms ir degalams imliems sektoriams. Parama labiau orientuojama į tuos, kurie kasdien į darbą važiuoja didesnius atstumus arba automobiliu naudojasi profesiniais tikslais.

    Šalies valdžia taip pat ankstina energijos čekius daliai namų ūkių, kad šie lengviau padengtų artėjančio šildymo sezono sąskaitas. Prancūzija kelia ir platesnius klausimus dėl ES degalų kokybės reikalavimų, tikėdamasi, kad laikini pakeitimai galėtų padėti greičiau didinti dyzelino bei reaktyvinių degalų gamybą regione.

    Vokietija ir Ispanija mažina mokesčius

    Vokietija nusprendė atnaujinti laikinas degalų mokesčių mažinimo priemones, kurios, valdžios skaičiavimu, iki metų pabaigos biudžetui kainuos apie 2 500 000 000 eurų. Kartu svarstomos ir papildomos priemonės, įskaitant galimybę derėtis su naftos sektoriumi dėl kainų ribojimo mechanizmų.

    Ispanija pratęsė degalų mokesčių lengvatas, įvestas reaguojant į energijos kainų šoką, ir paliko automatinę schemą, kuri leistų didinti nuolaidą, jei kainų augimas taptų ypač spartus. Šalis taip pat tęsia tikslines subsidijas transporto bendrovėms ir pirminiams sektoriams, kuriems degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    ES neramina dyzelino pasiūla

    Lygiagrečiai nacionalinėms programoms Europos šalys remiasi strateginėmis atsargomis, kurias koordinuotai gali mobilizuoti Tarptautinės energetikos agentūros narės. Tokie sprendimai padeda trumpuoju laikotarpiu sušvelninti kainų spaudimą, tačiau neišsprendžia struktūrinės importo priklausomybės problemos.

    Europos Komisija akcentuoja ilgalaikę kryptį: spartesnę elektrifikaciją, atsinaujinančios energijos plėtrą ir efektyvesnį vartojimą. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu ES jautrumą didina ir tai, kad dyzelino rinkoje svarbią vietą užima importas, o bet kokie eksporto ribojimo planai Jungtinėse Valstijose galėtų dar labiau įtempti padėtį Europoje.

    „Manome, kad tai bloga idėja, nes bet koks sutrikdymas gali neigiamai paveikti abi puses“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Ekspertai pažymi, kad mokesčių mažinimas ir subsidijos greitai numalšina visuomenės nepasitenkinimą, tačiau ilgainiui gali išauginti biudžeto deficitą ir silpninti paskatas taupyti energiją. Dėl to vis dažniau pabrėžiama tikslinės paramos svarba bei investicijos į alternatyvas, kurios mažintų priklausomybę nuo naftos produktų.

  • Macronas siunčia Ukrainai naują ginklą: atskleista, kokią oro gynybą gaus Kyjivas

    Macronas siunčia Ukrainai naują ginklą: atskleista, kokią oro gynybą gaus Kyjivas

    Prancūzija ir Ukraina paskelbė apie naują susitarimą dėl radarų ir oro gynybos sistemų tiekimo, kuris turėtų sustiprinti Kyjivo galimybes atremti raketų ir dronų atakas. Apie tai pranešta po Emmanuelio Macrono ir Volodymyro Zelenskio susitikimo Niujorke, vykusio Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.

    Susitarimas laikomas anksčiau skelbtų prancūzų ir ukrainiečių planų tąsa, susijusia su naujos kartos oro gynybos sistema SAMP/T NG ir „Aster 30“ raketomis. Ši kryptis ypač svarbi Ukrainai, nes Rusija toliau taiko masinių smūgių taktiką, derindama sparnuotąsias, balistines raketas ir bepiločius orlaivius.

    Kas yra SAMP/T NG?

    SAMP/T NG yra moderni priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, sukurta saugoti pajėgas ir kritinius objektus nuo įvairių oro grėsmių. Ji skirta kovai su pilotuojamais orlaiviais, dronais, sparnuotosiomis raketomis ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Viena svarbiausių sistemos dalių yra naujas daugiafunkcis AESA tipo radaras, užtikrinantis 360 laipsnių aprėptį. Prancūziškoje konfigūracijoje minimas „Thales Ground Fire 300“ radaras, kuris turi padėti greičiau aptikti taikinius ir efektyviau valdyti perėmimą.

    „Aster“ raketos ir didesnis nuotolis

    Sistema naudoja „Aster“ perėmėjus, įskaitant naujos kartos „Aster 30 B1NT“. Pasak gamintojų, SAMP/T NG sprendimas gali užtikrinti orlaivių naikinimą iki maždaug 150 kilometrų atstumu, kartu plečiant priešraketinės gynybos galimybes.

    Toks nuotolis ir daugiasluoksnės gynybos logika yra kritiškai svarbūs, kai atakos vykdomos skirtingais aukščiais ir skirtingomis trajektorijomis. Ukrainos oro gynybai tai reiškia didesnę tikimybę apsaugoti didmiesčius, energetikos infrastruktūrą ir karinės logistikos mazgus.

    Radarai ir pereinamasis laikotarpis

    Pagal aptariamą planą taip pat numatyti keli radarų tiekimai, kurie turėtų pagerinti oro erdvės stebėjimą ir taikinių paskirstymą. Tekste minimi GM400 radarai, taip pat atskiri kitų tipų radarai, skirti sustiprinti situacijos matymą ir ugnies valdymą.

    Kol bus gaminamos naujos kartos baterijos, Prancūzija įsipareigojo laikinai dislokuoti Ukrainoje dvi SAMP/T sistemas, kurios vėliau būtų grąžintos, kai atvyks užsakytos SAMP/T NG. Tokia schema turėtų užpildyti spragas pereinamuoju laikotarpiu ir leisti greičiau didinti apsaugos lygį.

    Susitarimuose taip pat akcentuojamas „Aster 30“ raketų tiekimo pagreitinimas ir licencinės gamybos Ukrainoje perspektyva. Jei šie planai bus įgyvendinti, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių ir padėti stabiliau užtikrinti perėmėjų atsargas ilgalaikiame kare.

    „Mums reikia tokio oro gynybos stiprinimo, kuris leistų nuosekliai apsaugoti žmones ir infrastruktūrą nuo raketų bei dronų atakų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Yann Arthus-Bertrand „Vivre Ensemble“ paroda Lione: 40 000 portretų ir žinia apie vieną planetą

    Yann Arthus-Bertrand „Vivre Ensemble“ paroda Lione: 40 000 portretų ir žinia apie vieną planetą

    Portretai, fiksuojantys šiuolaikinę Prancūziją

    Prancūzų fotografas Yann Arthus-Bertrand Lione pristato projektą „Vivre Ensemble“, kuriame šimtai portretų pasakoja apie žmones ir bendruomenes, kuriančias šiandienos Prancūziją. Autorius sako, kad keliaudamas ir fotografuodamas sutiko šalį, kuri jam pasirodė laiminga, džiugi ir savimi pasitikinti.

    Parodos idėja, pasak kūrėjo, paprasta: parodyti ne abstrakčią statistiką, o gyvą visuomenę per veidus, profesijas ir šeimas. Projektą jis pradėjo kartu su demografu Hervé Le Bras, siekdamas aprėpti skirtingas socialines grupes ir kasdienybės realijas.

    40 000 žmonių prieš objektyvą

    Fotografas teigia, kad šiam projektui jau įamžino apie 40 000 žmonių. Vien Lione per tris dienas, anot jo, buvo nufotografuota beveik 1 500 dalyvių, o tai rodo ir vietos susidomėjimą, ir projekto mastą.

    „Man vis labiau rūpi veidai, nes tarp fotografo ir žmogaus atsiranda ryšys, o su juo ir empatija“, – sakė Yann Arthus-Bertrand.

    Nuo vaizdų iš oro prie žmogaus

    Yann Arthus-Bertrand plačiau žinomas dėl apdovanojimų sulaukusio projekto apie Žemę, fotografuotą iš oro, tačiau dabar, jo žodžiais, jis sąmoningai renkasi artimesnį žvilgsnį. Portretuose svarbiausia tampa ne fonas, o asmens istorija ir tai, kas jungia skirtingus žmones.

    Parodos centre autorius iškelia meilės žmonėms idėją ir teigia, kad žvelgiant į pasaulį iš aukštai sienos išnyksta. „Iš viršaus nematai sienų ar sienų linijų, matai tik vieną planetą, kuria visi dalijamės“, – sakė Yann Arthus-Bertrand.

  • Kuro kainų rekordai Prancūzijoje: protestai, mokesčiai ir pažadai, galintys pakeisti prezidento rinkimus

    Kuro kainų rekordai Prancūzijoje: protestai, mokesčiai ir pažadai, galintys pakeisti prezidento rinkimus

    Kuras tampa rinkimų tema

    Prancūzijoje, iki prezidento rinkimų likus maždaug septyniems mėnesiams, degalų kainos virsta vienu ryškiausių politinių klausimų. Pastarosiomis savaitėmis pietuose žvejai blokavo naftos bazes ir uostų įvažiavimus, o ūkininkai skirtinguose regionuose rengė protestus dėl brangstančio kuro.

    Kainų šuolį sustiprino tarptautiniai veiksniai: įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikęs tiekimas per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“. Tokie trikdžiai paprastai greitai persiduoda didmeninėms kainoms Europoje, ypač dyzelino rinkoje.

    Prancūzijoje dyzelino vidutinė kaina pasiekė apie 2,41 euro už litrą, o benzino kainos taip pat peržengė ankstesnius pikus. Plačiausiai parduodamas SP95-E10 pakilo virš 2,17 euro už litrą, o SP98 vidutiniškai viršijo 2,28 euro už litrą.

    Matyti ir paklausos silpnėjimo ženklų, kai dalis vairuotojų pradeda mažinti keliones arba ieško alternatyvų. Vis dėlto praktikoje daugelyje priemiesčių ir kaimiškų vietovių automobilis išlieka būtinybė, todėl kainų smūgis jaučiamas tiesiogiai.

    Kodėl kainos tokios aukštos?

    Didelę galutinės kainos dalį Prancūzijoje sudaro mokesčiai, tarp jų ir TICPE – vidaus vartojimo mokestis energetikos produktams. Prie kainos dar prisideda apie 20 proc. PVM, kuris skaičiuojamas jau įtraukus TICPE, todėl vartotojui susidaro „mokesčio nuo mokesčio“ efektas.

    Ekonomistė Anna Creti iš Paryžiaus Dauphine universiteto pabrėžia, kad mokesčiai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis, tačiau jie didina spaudimą vartotojams. Kartu egzistuoja ir visuomenės įsitikinimas, kad didžiausią naudą pasiima degalinių tinklai, nors realybėje didesnės maržos dažniau siejamos su perdirbimu, o ne mažmenine prekyba.

    „Tai suteikia reikšmingas pajamas valstybei, tačiau galutinėje kuro kainoje sudaro didelę naštą“, – sakė Anna Creti.

    Nors kainas daugiausia lemia rinka, sektorius yra prižiūrimas, o degalinių kainos stebimos per valstybinę kainų palyginimo sistemą. Mažmeninėje grandyje konkurencija didelė, tačiau dideli žaidėjai, tokie kaip „TotalEnergies“, dėl plataus tinklo gali daryti netiesioginę įtaką kainodarai, pavyzdžiui, taikydami laikinus kainų „lubų“ sprendimus.

    Dar vienas svarbus aspektas – didelis dyzelinių automobilių skaičius. Dyzelinas plačiai naudojamas ne tik privačiame transporte, bet ir smulkiajame bei vidutiniame versle, todėl kainų šuoliai greitai atsiliepia ir prekių bei paslaugų savikainai.

    Vyriausybės atsakas ir kandidatai

    Reaguodama į brangimą, Prancūzijos vyriausybė pranešė apie tikslinių pagalbos priemonių plėtrą ir pratęsimą labiausiai paveiktiems namų ūkiams. Nurodoma, kad naujas paketas kainuos apie 450 000 000 eurų, o bendra pagalba degalams pasieks apie 1 400 000 000 eurų.

    Tai vyksta sudėtingoje fiskalinėje aplinkoje: biudžeto deficitas šiemet prognozuojamas apie 5,4 proc. BVP, o valstybės skola artėja prie 120 proc. BVP. Dėl to erdvė plačioms mokesčių lengvatoms ribota, todėl valdžia renkasi labiau taikines, o ne visuotines priemones.

    Vyriausybė taip pat pasiūlė vadinamąją kuro auksinę taisyklę 2027 metų biudžetui. Jos esmė – papildomas mokestines pajamas, atsirandančias dėl brangstančio kuro, nukreipti vartotojų rėmimui, kad valstybė nebūtų laikoma „uždirbančia“ iš kainų šuolio.

    Politologė Diane Bollet iš Sciences Po Paris teigia, kad degalų kainos tapo privaloma kandidatų darbotvarkės dalimi dar nuo 2018 metų geltonųjų liemenių judėjimo. Tuomet protestai kilo dėl pragyvenimo brangimo ir planuoto anglies dioksido mokesčio kurui, o neramumai tapo vienu ryškiausių socialinių sukrėtimų šiuolaikinėje Prancūzijoje.

    „Tai privertė politikus aiškiai pasakyti, ar jie pripažįsta kuro kainų poveikį ir kiek pasirengę remti žmones, kurie su tuo susiduria kasdien“, – sakė Diane Bollet.

    Kampanijoje jau skamba skirtingi pažadai. Marine Le Pen ir jos Nacionalinis sambūris kelia idėją mažinti PVM nuo 20 proc. iki 5,5 proc., tačiau toks sprendimas susidurtų su Europos Sąjungos PVM taisyklėmis ir ribojimais.

    Kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Mélenchonas ir La France Insoumise siūlo nustatyti kainų lubas: benzinui – 1,70 euro už litrą, dyzelinui – 1,80 euro už litrą. Jis kritikuoja vien mokesčių mažinimą argumentuodamas, kad nėra garantijos, jog sumažinimas pilnai pasieks vartotoją.

    Kol kas dauguma kandidatų dar nėra paskelbę išsamių programų, todėl rinkėjams trūksta aiškumo dėl finansavimo ir detalių. Tačiau vienas dalykas jau matomas: rekordinės kainos degalinėse gali tapti tema, kuri spręs ne tik nuotaikas, bet ir balsus prezidento rinkimuose.

  • Prancūzija ieško milijardų: „Oxfam“ siūlo riboti mokesčių lengvatą turtingiausiems paveldėtojams

    Prancūzija ieško milijardų: „Oxfam“ siūlo riboti mokesčių lengvatą turtingiausiems paveldėtojams

    Prancūzijai ieškant papildomų pajamų ir taupymo priemonių, organizacija „Oxfam“ ragina griežtinti vieną svarbiausių paveldėjimo mokesčių lengvatų, taikomą šeimos verslams. Jos teigimu, dabartinė tvarka neproporcingai naudinga patiems turtingiausiems įpėdiniams ir mažina biudžeto galimybes.

    Kalbama apie vadinamąjį Dutreil paktą, pagal kurį, skaičiuojant dovanojimo ar paveldėjimo mokestį, apmokestinama tik 25 proc. kvalifikuojamos įmonės vertės. Priemonė sukurta tam, kad paveldėtojams nereikėtų parduoti verslo vien tam, jog sumokėtų mokesčius.

    Kas yra Dutreil paktas?

    Dutreil paktas Prancūzijoje įvestas 2003 metais ir pavadintas tuometinio prekybos bei amatų ministro Renaud Dutreil vardu. Lengvata taikoma su sąlyga, kad įpėdiniai išlaiko įmonės akcijas nustatytą laiką ir laikosi valdymo reikalavimų.

    Pastaraisiais metais taisyklės buvo sugriežtintos: pailgintas minimalus akcijų išlaikymo terminas, taip pat apribota galimybė į lengvatą įtraukti su veikla nesusijusį turtą. Vis dėlto „Oxfam“ tvirtina, kad pagrindinė problema išliko, nes didžiausią naudą gauna labai nedidelė dalis gavėjų.

    Kiek tai kainuoja biudžetui?

    „Oxfam“ remiasi Prancūzijos Audito rūmų vertinimais, kad ši lengvata valstybei pastaraisiais metais vidutiniškai kainavo apie 3 mlrd. eurų per metus, o 2024 metais sąnaudos buvo išaugusios iki daugiau nei 5,5 mlrd. eurų. Organizacijos teigimu, tai ypač jautru tuo metu, kai valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą.

    Pačiame pranešime akcentuojama ir ilgalaikė rizika: jei itin turtingų asmenų turtas būtų perduodamas pasinaudojant šia lengvata, per kelis dešimtmečius biudžeto netektys galėtų būti labai reikšmingos. Tokie skaičiavimai yra projekcijos, tačiau jie naudojami argumentuojant reformos potencialą.

    „Oxfam“ siūlo ribas superpaveldėjimams

    Organizacija vartoja superpaveldėjimų sąvoką, apibūdindama didžiausius paveldėjimus, kuriuos gauna aukščiausio turto sluoksnio įpėdiniai. „Oxfam“ skaičiavimu, teoriškai aukštas paveldėjimo mokesčio tarifas realybėje tokiems atvejams neretai reikšmingai sumažėja dėl lengvatų taikymo.

    „Oxfam“ siūlo nustatyti maksimalų lengvatos dydį iki 1 mln. eurų vienam gavėjui ir teigia, kad toks pokytis nepaliestų daugumos dabartinių naudotojų, bet leistų surinkti daugiau nei 3 mlrd. eurų per metus. Tarp kitų idėjų minimas atleidimo nuo mokesčio dalies mažinimas bei dar griežtesnis reikalavimas, kad lengvata būtų siejama tik su verslo veiklai būtinu turtu.

    „Atsisakymas liesti tokią neteisingą mokestinę spragą neatitinka žmonių lūkesčio, kad didžiausi turtai prisidėtų daugiau“, – sakė „Oxfam France“ atstovė Layla Abdelke Yakoub.

    Diskusija dėl Dutreil pakto greičiausiai taps viena jautriausių svarstant Prancūzijos 2027 metų biudžetą. Politinis klausimas išlieka tas pats: kaip didinti pajamas ir mažinti deficitą, kartu nesukuriant rizikos šeimos verslų tęstinumui ir investiciniam stabilumui.

  • Kremlius atmeta grėsmes Europai: Peskovo atsakas Le Pen ir Bardellai bei Macrono perspėjimai

    Kremlius atmeta grėsmes Europai: Peskovo atsakas Le Pen ir Bardellai bei Macrono perspėjimai

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija esą „nekelia grėsmės“ Prancūzijai ir kitoms Europos valstybėms. Taip jis reagavo į Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderių Marine Le Pen ir Jordano Bardellos savaitgalį paskelbtą pareiškimą, kuriame kritikuojami Maskvos veiksmai.

    Le Pen ir Bardella teigė, kad Prancūzija „netoleruos“ bandymų daryti įtaką šalies politikai per bauginimą, grasinimus ar destabilizaciją. Politikai pabrėžė, kad, jų vertinimu, tokie metodai galėtų būti taikomi ir netiesiogiai, pasitelkiant psichologinį spaudimą.

    „Rusija negrasina nei Prancūzijai, nei jokiai kitai Europos šaliai“, – sakė D. Peskovas.

    Jis pridūrė, kad Vladimiras Putinas ne kartą viešai kartojo analogišką poziciją, o su Europos valstybėmis Maskva esą neturinti ginčų, kurie galėtų peraugti į rimtus nesutarimus. D. Peskovas taip pat tvirtino, kad Rusija nieko nešantažuoja ir niekam negrasina.

    Šie pareiškimai pasirodė Prancūzijoje stiprėjant diskusijoms dėl Rusijos keliamų rizikų, įskaitant vadinamąsias hibridines operacijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai buvo sukvietęs skirtingų politinių jėgų lyderius į krizinį susitikimą, kuriame aptartos saugumo grėsmės ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Macrono įspėjimai dėl hibridinių atakų

    Po susitikimo E. Macronas viešai kalbėjo apie, jo teigimu, Europoje plečiamas Maskvos šešėlines operacijas. Jis nurodė, kad Prancūzija imsis priemonių stiprinti kritinės infrastruktūros saugumą nuo galimų hibridinių atakų.

    Le Pen ir Bardella savo pareiškime Rusijos veiksmus įvardijo kaip priešiškus Prancūzijos ir Europos interesams. Tuo pat metu jų pozicija Maskvos atžvilgiu vertinama nevienareikšmiškai dėl ankstesnių pareiškimų, kuriuose buvo matyti švelnesnis tonas Rusijos atžvilgiu.

    Pastaraisiais metais Prancūzijos politinėje darbotvarkėje Rusijos tema išlieka viena jautriausių, ypač karo Ukrainoje ir Europos saugumo architektūros pokyčių kontekste. Vakarų valstybės ne kartą akcentavo, kad grėsmės vertinamos ne vien per karinių pajėgumų prizmę, bet ir per kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažo rizikas bei spaudimą ekonominiais instrumentais.

    Įtampa dėl įmonių ir turto Rusijoje

    Įtampą didina ir žinios, kad Rusijos institucijos ėmėsi žingsnių dėl kai kurių užsienio bendrovių turto ir veiklos. Tarp minimų atvejų nurodomos ir tarptautinės įmonės, turinčios ryšių su Prancūzija, o Paryžius tokias priemones kritikavo kaip nepagrįstas.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad tokie sprendimai dėl Rusijoje veikiančių padalinių laikino administravimo kelia rimtų klausimų dėl teisinio tikrumo ir investicijų saugumo. Verslo ir politikos sankirta šioje situacijoje tampa dar vienu spaudimo kanalu, kuris, Prancūzijos vertinimu, gali turėti platesnių pasekmių Europos ekonominiams interesams.

    Tuo metu Kremlius laikosi linijos, kad veiksmai esą nėra nukreipti prieš konkrečias Europos valstybes, o Maskva neva tik reaguoja į jai nepalankius sprendimus. Vis dėlto Europos sostinėse šie signalai vertinami bendrame kontekste, kuriame daugėja perspėjimų apie plataus spektro grėsmes.

    Rusijos rinkimai ir tarptautinė reakcija

    Dar vienu fonu šiai diskusijai tapo Rusijos rinkimų rezultatai, po kurių valdantieji sustiprino pozicijas parlamente. Kritikai Vakaruose teigia, kad politinė konkurencija šalyje yra smarkiai apribota, o nepriklausoma opozicija ir karo Ukrainoje kritikai išstumiami iš viešosios erdvės.

    Prancūzija, reaguodama į rinkimus, akcentavo, kad rezultatai buvo prognozuojami, tačiau apgailestavo dėl sąlygų, kurios, jos vertinimu, neužtikrina laisvų, pliuralistinių ir demokratinių procedūrų. Taip pat atkreiptas dėmesys į tarptautinio stebėjimo svarbą ir skaidrumo stoką.

    Šiame kontekste aštrėjantis politinis tonas Prancūzijoje rodo, kad Rusijos klausimas taps vienu iš pagrindinių debatų taškų ir toliau. Kremlius, savo ruožtu, siekia formuoti žinutę, jog grėsmių Europai nekelia, tačiau Europos lyderių retorika ir saugumo sprendimai signalizuoja priešingą vertinimą.

  • Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Dyzelinas Prancūzijoje pamušė rekordą: litras brangsta iki 2,41 euro, kas laukia toliau?

    Prancūzijoje dyzelino kaina pasiekė naują rekordą ir vidutiniškai pakilo iki 2,41 euro už litrą. Tuo pat metu Europos Komisijos savaitiniai duomenys rodo, kad visoje Europos Sąjungoje benzino ir dyzelino kainos pasiekė aukščiausius lygius nuo 2005 metų.

    Kainų šuolį skatina sutrikęs pasaulinis naftos tiekimas ir brangstančios perdirbimo sąnaudos, kurioms įtakos turi įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkose išaugusi rizikos premija didina didmenines degalų kainas, o tai greitai atsispindi ir kainose degalinėse.

    Prancūzijos Ekonomikos ministerijos skelbiamais degalinių švieslenčių duomenimis, dyzelino vidurkis buvo apskaičiuotas įvertinus daugiau kaip 8 700 degalinių kainas. Benzinas SP95-E10, kuris yra populiariausias šalyje, taip pat laikėsi aukštumose ir jau daugiau nei 10 dienų viršijo ankstesnį 2022 metų piką.

    Europos Komisijos skelbiamuose savaitiniuose rodikliuose, skaičiuojant svertinį ES vidurkį, benzino litras siekė 2,063 euro, o dyzelino – 2,159 euro. Prancūzija išliko tarp brangiausių valstybių, tačiau dar didesnės kainos tuo metu fiksuotos, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Suomijoje.

    Kodėl degalai brangsta net krentant naftai?

    Žaliavinės naftos kaina yra tik viena galutinės degalų kainos dedamoji, todėl vien jos svyravimai ne visada paaiškina pokyčius degalinėse. Europoje išliko didelės naftos perdirbimo maržos, ypač dyzelinui, o tai reiškia, kad skirtumas tarp žaliavos kainos ir rafinuotų produktų didmeninės vertės išlieka neįprastai aukštas.

    Europos Centrinio Banko ekspertai, vertindami ateities sandorių signalus, prognozavo, kad dyzelino maržos gali pasiekti piką spalį, o benzino maržos, tikėtina, aukščiausią tašką jau buvo pasiekusios rugpjūtį. Tai didina riziką, kad dyzelino kaina gali išlikti įtempta net ir tuomet, kai žaliavinė nafta trumpam atpinga.

    Smūgis vartotojams ir ekonomikai

    Degalų brangimas dažnai persiduoda į kitas prekes ir paslaugas, nes išaugusios transporto sąnaudos didina logistikos kainą ir gali spausti maisto bei būtiniausių prekių kainas. Dėl to smunka vartotojų pasitikėjimas, o namų ūkiams tenka dar labiau taupyti.

    „Vartotojams tai yra lėtas, bet nuolatinis spaudimas – žmonės jau kurį laiką kovoja su energijos, būsto ir maisto kainomis“, – sakė vartotojų organizacijos Euroconsumers atstovė Olivia Brown.

    Euroconsumers atlikta įperkamumo apklausa parodė, kad apie 30 proc. vartotojų sunkiai susidoroja su energijos išlaidomis, o 44 proc. nurodė patiriantys problemų dėl su automobiliu susijusių kaštų. Apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų tikėjosi, kad pragyvenimo kaina 2026 metais blogės, o brangesnė energija gali dar labiau paspartinti šią tendenciją.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Degalų kainų kryptį lems keli veiksniai: tiekimo grandinių stabilumas, perdirbimo pajėgumai Europoje ir geopolitinės rizikos lygis. Jei konfliktų eskalacija mažėtų ir atsistatytų naftos bei perdirbtų produktų srautai, kainų spaudimas galėtų slūgti, tačiau rinkos išlieka jautrios net ir pavieniams sutrikimams.

    Vairuotojams ir verslui tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant išlaidas, ypač logistikos ir keleivių vežimo sektoriuose. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsęs brangimas gali atsiliepti infliacijos trajektorijai ir papildomai spausti šeimų biudžetus.