CP v2

Tag: Prancūzija

  • Pavojingi vikšrai Prancūzijoje: jų plaukeliai nudegina odą, o šunims pasekmės gali būti sunkios

    Pavasarį pietuose – ne tik saulė

    Pavasarį keliaujant į pietų Europą, ypač į Prancūzijos Viduržemio jūros regioną, turistai gali susidurti su mažai žinomu, bet realiu pavojumi – pušine procesijine kandimi (Thaumetopoea pityocampa) ir jos vikšrais.

    Šie vikšrai išsiskiria tuo, kad iš medžių leidžiasi ant žemės ir juda ilgomis „procesijomis“. Nors tai natūrali jų vystymosi stadija, kontaktas gali baigtis stipriu odos sudirginimu ar alergine reakcija.

    Kodėl jie pavojingi žmonėms ir šunims?

    Pagrindinė rizika – mikroskopiniai dilginantys plaukeliai, kurie lengvai pasklinda ore ir prilimpa prie odos ar gleivinių. Jie gali sukelti paraudimą, tinimą, intensyvų niežėjimą, o jautresniems žmonėms – ryškesnes alergines reakcijas.

    Veterinarai Prancūzijoje kasmet primena, kad šunims pavojus ypač didelis: gyvūnai iš smalsumo gali vikšrą pauostyti, palaižyti ar net sugriebti. Tokiais atvejais galimi burnos gleivinės pažeidimai, stiprus seilėtekis, tinimas ir kitos komplikacijos, todėl delsti nereikėtų.

    Kaip su jais kovoja savivaldybės?

    Pastaraisiais metais daugelyje vietovių atsitraukiama nuo cheminių insekticidų viešose erdvėse, todėl dažniau taikomos biologinės ir prevencinės priemonės. Rudenį kai kur vykdomi biologiniai purškimai, kurie padeda sumažinti lervų gausą, nors problemos visiškai neišsprendžia.

    Taip pat naudojamos specialios gaudyklės, montuojamos ant medžių kamienų, ypač prie mokyklų, darželių ir vaikų žaidimų aikštelių. Vis dėlto teritorijose, kur daug pušų, visų vietų apsaugoti praktiškai neįmanoma.

    Ką daryti keliaujant ir vaikštant gamtoje?

    Svarbiausia taisyklė – neliesti vikšrų net tada, jei jie atrodo nejudrūs ar negyvi, nes dilginantys plaukeliai išlieka pavojingi. Jei keliaujate su šunimi, pavasarį vietovėse, kur auga pušys, verta rinktis pavadėlį ir vengti vietų, kur matomos vikšrų virtinės ar lizdai medžiuose.

    Įtarus kontaktą, rekomenduojama kuo greičiau nuplauti atviras kūno vietas vandeniu, vengti trinti odą ir stebėti simptomus. Jei reakcija stipri, atsiranda dusulys, veido ar gerklės tinimas, o gyvūnui – ryškūs burnos pažeidimo požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus ar veterinarą.

  • Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Kipro paveldas Paryžiaus centre

    Paryžiuje atidarytos dvi didelės parodos, skirtos Kipro kultūriniam paveldui ir istoriniams ryšiams su Prancūzija bei Europa. Atidaryme dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kipro prezidentas Nikosas Christodoulides.

    Parodos siejamos su Kipro pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir šiai progai parengta kultūros programa. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie projektai tampa ir „minkštosios galios“ įrankiu, leidžiančiu šaliai išryškinti savo tapatybę bei vietą Europos istorijoje.

    „Luvras“ pirmąkart priėmė Kipro senienas

    Pirmoji paroda vyksta „Luvre“ ir išskirtinė tuo, kad muziejus pirmą kartą eksponuoja 16 Kipro antikinių radinių, perduotų Kipro kultūros institucijų. Ekspozicija pristato salos vaidmenį kaip prekybos ir kultūrinių mainų mazgą Viduržemio jūros regione.

    Kuratoriai pasakojimą dėlioja per daiktus, siejamus su chalkolito ir bronzos amžiumi, kai Kipras dėl geografijos ir žaliavų tapo svarbia jungtimi tarp Rytų ir Vakarų. Paroda lankytojų laukia iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Nacionalinėje bibliotekoje – Kipras per prancūzų žvilgsnį

    Antroji paroda rengiama Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir veiks iki 2026 metų birželio 14 dienos. Joje Kipras pristatomas per įvairius istorinius šaltinius: nuo grafikos ir kelionių liudijimų iki religinių meno kūrinių.

    Ekspozicijoje rodomi dailininko Louis-François Cassas graviūrų ciklai, sukurti po jo kelionės į salą 1785 metais, taip pat XVII–XVIII amžių ikonos, paskolintos iš Kipro kultūros fondų ir Nikosijos Panagia Faneromeni bažnyčios. Rengėjai pabrėžia, kad Bizantijos ir ortodoksų tradicija yra vienas kertinių Kipro tapatybės sluoksnių.

    Tokios parodos Paryžiuje pratęsia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją, kai didžiosios Europos institucijos daugiau dėmesio skiria Viduržemio jūros regiono istorijoms ir kultūrų sankirtoms. Kipro atvejis ypač parankus, nes salos paveldas leidžia vienoje erdvėje kalbėti ir apie senąsias civilizacijas, ir apie šiuolaikinę Europos politinę darbotvarkę.

  • D dienos 82-osios metinės Normandijoje: pasaulio lyderiai pagerbė išlikusius veteranus

    D dienos 82-osios metinės Normandijoje: pasaulio lyderiai pagerbė išlikusius veteranus

    Prancūzijos Normandijoje birželio 6 dieną surengti D dienos išsilaipinimo 82-ųjų metinių minėjimai, į kuriuos atvyko pasaulio lyderiai ir keli dar gyvi Antrojo pasaulinio karo veteranai. Ceremonijose pagerbti kariai, 1944 metais pradėję operaciją „Overlord“ ir prisidėję prie Vakarų Europos išlaisvinimo iš nacistinės Vokietijos okupacijos.

    Istorikai skaičiuoja, kad 1944 metų birželio 6 dieną į Normandijos paplūdimius išsilaipino beveik 160 000 sąjungininkų karių. Tai laikoma didžiausia jūrų desanto operacija istorijoje, kai pajėgos vienu metu veikė keliuose pakrantės ruožuose ir atvėrė kelią tolesniam sąjungininkų veržimuisi į žemyną.

    Tą dieną žuvo daugiau kaip 4 400 sąjungininkų karių, o didelę dalį sudarė JAV pajėgų netektys. Vokietijos nuostolių skaičius iki šiol vertinamas apytiksliai, dažniausiai minimas 4 000–9 000 žuvusių, sužeistų ar dingusių be žinios intervalas.

    Mažėjantis gyvų liudininkų skaičius

    Šių metų minėjimas išsiskyrė tuo, kad gyvų veteranų, galinčių papasakoti apie 1944 metų birželio 6 dienos įvykius, lieka vis mažiau. Į Normandiją atvyko nedidelė grupė jų, o dalis dalyvavo renginiuose prie Britų Normandijos memorialo, kuriame įamžinti 22 540 britų karių vardai.

    Minėjimuose taip pat akcentuota, kad D dienos operacija buvo ne tik karinis, bet ir logistinis bei strateginis lūžis. Po daugiau nei metus trukusio planavimo invazija dėl audrų buvo atidėta 24 valandoms, o sprendimą galiausiai nulėmė trumpas palankių sąlygų langas, kai sutapo tinkamas potvynis ir mėnulio fazė.

    Ką reiškia D diena?

    Karinėje terminijoje raidė D reiškia tiesiog dieną, nuo kurios pradedama konkreti didelė operacija, o panašiai vartojamas ir terminas H valanda, žymintis tikslų pradžios laiką. Vis dėlto visuomenės atmintyje D diena tapo konkrečiu simboliu, siejamu su 1944 metų invazija Normandijoje.

    Šiuolaikiniuose minėjimuose, be istorinio aspekto, dažnai pabrėžiama ir platesnė žinutė apie transatlantinį bendradarbiavimą bei karo kainą. Organizatoriai ir dalyviai akcentuoja, kad gyvų liudininkų nykimas didina atsakomybę istoriją perduoti dokumentais, muziejais ir švietimu, kad ji neliktų vien datų rinkiniu.

    „Jie perplaukė vandenyną, kad kovotų žemyne, kurio nepažinojo, ir apgintų žmones, kurių niekada nebuvo sutikę“, – sakė JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth.

  • Prancūzija paskelbė 33 „rūmų“ viešbučius 2026 metams: sąraše atsirado šeši nauji vardai

    Prancūzija paskelbė 33 „rūmų“ viešbučius 2026 metams: sąraše atsirado šeši nauji vardai

    Prancūzijos turizmo plėtros agentūra „Atout France“ paskelbė 2026 metams skirtą prestižinių „rūmų“ viešbučių sąrašą. Jame iš viso įvardyti 33 viešbučiai, o po išsamaus programos pervertinimo dalis įvertinimų buvo atnaujinti, dalis suteikti pirmą kartą.

    „Rūmų“ statusas Prancūzijoje yra aukštesnis už įprastą penkių žvaigždučių kategoriją. Jis skirtas viešbučiams, kurie, vertintojų nuomone, geriausiai atspindi šalies svetingumo tradicijas, išskirtinį aptarnavimą, kultūrinį paveldą ir prabangos standartus.

    Kas yra „rūmų“ statusas?

    Šis oficialus ženklinimas Prancūzijoje atsirado 2010 metais kaip papildomas kokybės sluoksnis virš penkių žvaigždučių sistemos. Vertinimą koordinuoja „Atout France“ ir tam skirta komisija, o sprendimas priimamas pagal atrankius kriterijus, apimančius paslaugų lygį, infrastruktūrą, vietos išskirtinumą ir bendrą patirties kokybę.

    Statusas suteikiamas ribotam laikotarpiui ir periodiškai peržiūrimas, todėl sąrašas nėra „amžinas“. Praktikoje tai reiškia, kad net rinkoje gerai žinomi prabangūs viešbučiai privalo nuolat įrodinėti, jog atitinka keliamą kartelę.

    Šeši nauji viešbučiai sąraše

    2026 metų sąrašą papildė šeši nauji viešbučiai, o ryškiausias pokytis matomas Paryžiuje. Pirmą kartą „rūmų“ statusą gavo „Bvlgari Hotel Paris“, „Cheval Blanc Paris“ ir „Fouquet’s Paris“, taip sustiprindami sostinės prabangaus apgyvendinimo segmentą.

    Į elitinį sąrašą taip pat įtrauktas „Four Seasons Resort Megève“ Prancūzijos Alpėse, „Hôtel Martinez Cannes“ Žydrojoje pakrantėje ir „Royal Champagne Hôtel & Spa“ Šampanės regione. Tokia geografija rodo, kad komisija akcentuoja ne vien didmiesčių prabangą, bet ir kryptis, kuriose itin svarbi reputacija, sezoniškumas ir tarptautinė paklausa.

    Kodėl dalis viešbučių praranda įvertinimą?

    Šis paskelbimas vyksta prabangaus viešbučių sektoriaus pokyčių fone: per atnaujinimo procedūras kai kurie viešbučiai gali netekti „rūmų“ statuso ir grįžti į penkių žvaigždučių kategoriją. Tokie sprendimai rinkoje paprastai vertinami kaip reputacinis signalas, nes „rūmų“ ženklinimas naudojamas ir kaip tarptautinis kokybės orientyras.

    Turizmo politikos požiūriu šis sąrašas yra ir konkurencinis instrumentas: jis padeda Prancūzijai išlaikyti aukščiausios klasės keliautojų dėmesį, o viešbučiams suteikia papildomą argumentą kainodarai bei matomumui pasaulinėje prabangos turizmo rinkoje.

    „Jei Prancūzija yra būtina aplankyti kryptis, tai ir dėl prancūziško svetingumo meistriškumo“, – sakė už turizmą atsakingas ministras Serge Papin.

  • Malis skyrė 20 metų kalėjimo Prancūzijos ambasados darbuotojui: byla gilina įtampą su Paryžiumi

    Malis skyrė 20 metų kalėjimo Prancūzijos ambasados darbuotojui: byla gilina įtampą su Paryžiumi

    Teismo sprendimas ir kaltinimai

    Malyje teismas skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę Prancūzijos ambasados darbuotojui, kurį šalies pareigūnai kaltina šnipinėjimu ir valstybės saugumo menkinimu. Apie nuosprendį pranešta remiantis su byla susipažinusiais teisminiais šaltiniais.

    Teismas taip pat skyrė piniginę baudą, siekiančią apie 5 400 eurų, ir 20 metų draudimą atvykti į Malį. Nuteistasis buvo sulaikytas 2025 metų rugpjūtį ir nuo tada laikytas suimtas.

    Prancūzijos pozicija ir diplomatinės pasekmės

    Prancūzija pareiškė, kad kaltinimai jos piliečiui yra nepagrįsti, o pats diplomatinės atstovybės darbuotojas esą vykdė su saugumu ir bendradarbiavimu susijusias užduotis. Paryžius tikina nedalyvavęs jokiuose bandymuose destabilizuoti Malį.

    Šis nuosprendis laikomas dar vienu smūgiu ir taip įtemptiems Malio ir buvusios kolonijinės valstybės santykiams. Pastaraisiais metais santykiai blogėjo dėl skirtingų požiūrių į saugumo situaciją ir tarptautinių partnerių pasirinkimą regione.

    Sahelio kontekstas: karinė valdžia ir saugumo krizė

    Malį nuo 2021 metų valdo karinė chunta, o šalies politinį kursą formuoja generolas Assimi Goita. Jo vadovaujama valdžia viešai atsitraukė nuo Vakarų, ypač nuo Prancūzijos, ir ieško glaudesnių ryšių su Rusija.

    Šalis su saugumo krize gyvena nuo 2012 metų, kai suaktyvėjo su „Al-Qaeda“ siejamos grupuotės ir vadinamosios „Islamo valstybės“ tinklai, taip pat išaugo vietinių ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų įtaka. Analitikai pabrėžia, kad visame Sahelyje, įskaitant Nigerį ir Burkina Fasą, smurto mastas nemažėja, o civilių aukų skaičiai išlieka itin dideli.

    Pasak Malio pareigūnų, sulaikymas siejamas su įtarimais, kad užsienio valstybės mėgina kištis į vidaus reikalus ir remti sąmokslus prieš karinę valdžią. Pranešama, kad sulaikymo metu kartu buvo tiriami ir vietos karininkų veiksmai, esą galėję būti susiję su bandymu rengti perversmą.

  • Kanye West nukėlė koncertą Marselyje: Prancūzijos vidaus reikalų ministras siekė jį blokuoti

    Kanye West nukėlė koncertą Marselyje: Prancūzijos vidaus reikalų ministras siekė jį blokuoti

    Amerikiečių reperis Kanye West, pastaruoju metu prisistatantis slapyvardžiu Ye, nukėlė planuotą koncertą Prancūzijos Marselio mieste. Sprendimas priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez ieškojo būdų užkirsti kelią renginiui.

    Koncertas turėjo vykti birželio 11 dieną Marselio stadiono „Orange Vélodrome“ erdvėje, tačiau dabar organizatoriai nurodo kitą datą vėliau. Viešai aiškinama, kad nukėlimas susijęs su padidėjusia įtampa ir rizika dėl atlikėjo reputacijos bei galimų protestų.

    Apie sprendimą pats atlikėjas užsiminė socialiniame tinkle „X“, pabrėždamas, kad prisiima atsakomybę už ankstesnius veiksmus ir pareiškimus. Jis teigė nenorintis, kad gerbėjai atsidurtų konflikto ar politinių ginčų epicentre.

    „Žinau, kad reikia laiko patikėti mano nuoširdžiu noru ištaisyti klaidas. Prisiimu atsakomybę už tai, kas yra mano, bet nenoriu įtraukti gerbėjų“, – rašė Kanye West.

    Prancūzijos pareigūnų dėmesį sukėlė ankstesni atlikėjo pasisakymai, dėl kurių jis ne kartą sulaukė kaltinimų antisemitizmu. Marselio meras Benoît Payan dar kovo mėnesį viešai pareiškė, kad atlikėjas mieste nėra laukiamas, o koncertas, jo teigimu, neturėtų tapti platforma neapykantą skleidžiantiems pareiškimams.

    „Aš atsisakau leisti, kad Marselis taptų vitrina tiems, kurie skatina neapykantą ir atvirą nacizmą“, – yra sakęs Benoît Payan.

    Situaciją papildomai paaštrino tai, kad Jungtinė Karalystė neseniai uždraudė Kanye West atvykti į šalį dėl kontroversiškų pareiškimų. Po šio sprendimo buvo atšauktas ir festivalis, kuriame jis turėjo pasirodyti kaip pagrindinė žvaigždė, o šalies ministras pirmininkas Keir Starmer viešai pabrėžė, kad tokie vizitai kelia rimtą susirūpinimą.

    Kanye West pastaraisiais metais patyrė didelį spaudimą ir iš pramogų industrijos, ir iš visuomenės, o jo veikla ne kartą lėmė bendradarbiavimų nutraukimą bei ribojimus įvairiose platformose. Šis atvejis Prancūzijoje išryškina platesnę Europos tendenciją: savivaldybės ir nacionalinės institucijos vis dažniau vertina ne tik renginių saugumą, bet ir viešosios tvarkos, neapykantos kalbos bei bendruomenių santarvės rizikas, kai kalbama apie itin kontroversiškus atlikėjus.

    Reperis Europoje nebuvo koncertavęs daugiau nei dešimtmetį ir anksčiau skelbė apie kelis pasirodymus skirtinguose miestuose, tarp jų Madride, Stambule ir Nyderlanduose. Marselis buvo vienintelis miestas Prancūzijoje jo numatytame koncertų plane, todėl nukėlimas tapo reikšmingu ženklu tiek gerbėjams, tiek organizatoriams, vertinantiems, ar ir kaip tokie renginiai gali vykti toliau.

  • Bajė gobelenas keliasi į Britų muziejų: kaip bus saugomas 70 metrų viduramžių kūrinys

    Bajė gobelenas keliasi į Britų muziejų: kaip bus saugomas 70 metrų viduramžių kūrinys

    Vienas garsiausių Europos viduramžių meno kūrinių, vadinamasis Bajė gobelenas, pirmą kartą per ilgą laiką paliks Prancūziją ir bus eksponuojamas Londone. Britų muziejus skelbia, kad 70 metrų ilgio siuvinėta drobė lankytojams bus rodoma nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos.

    Paroda siejama su planuojamu Vilhelmo Užkariautojo 1 000 metų jubiliejaus minėjimu ir platesniu Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės kultūrinių mainų paketu. Gobelenas įprastai saugomas ir eksponuojamas Bajė mieste Normandijoje, todėl jo išvežimas laikomas išskirtiniu sprendimu.

    Ginčai dėl būklės ir rizikų

    Kartu su džiaugsmu dėl būsimos parodos kilo ir kritikos banga: dalis paveldo saugotojų įspėja, kad transportavimas gali pakenkti jau dabar trapiai drobei. Viešai minimi skaičiai rodo, kad kūrinyje fiksuojama tūkstančiai dėmių, skylučių bei įplyšimų, o tai didina jautrumą bet kokiems pokyčiams.

    Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad senų tekstilės dirbinių didžiausi priešai yra temperatūros ir drėgmės svyravimai, taip pat vibracijos. Dėl to transportavimo planas rengiamas kaip atskiras konservavimo projektas, o ne vien logistinis perkėlimas.

    Kaip gobelenas bus gabenamas?

    Prancūzijos kultūros ministerija pranešė, kad gobelenui parengtas specialus transportavimo dėklas, skirtas sumažinti vibracijas ir smūgių poveikį kelionės metu. Taip pat numatyta griežta mikroklimato kontrolė, kad eksponatas nepatirtų staigių temperatūros ir drėgmės pokyčių.

    Pasak kultūros ministrės Catherine Pégard, ruošiantis perkėlimui atlikta daug testų ir sudaryta išsami rizikų valdymo schema, nors visiško nulio rizikos, anot jos, tokio masto objektams užtikrinti neįmanoma.

    „Nieko, absoliučiai nieko, nepalikta atsitiktinumui, ypač kai kalbame apie šio kūrinio transportavimą“, – sakė Catherine Pégard.

    Teisinėje plotmėje sprendimas skolinti gobeleną Jungtinei Karalystei taip pat buvo ginčijamas, tačiau Prancūzijos Valstybės taryba atmetė paveldo asociacijos prašymą panaikinti šį sprendimą, nurodžiusi, kad nėra kompetentinga spręsti klausimo esmės.

    Kas laukia po parodos Londone?

    Planuojama, kad po eksponavimo Britų muziejuje gobelenas sugrįš į Prancūziją, o tada jam turėtų būti pradėtas seniai numatytas restauravimo ir konservavimo etapas. Dalį darbų anksčiau buvo ketinta vykdyti anksčiau, tačiau terminai buvo nukeliami.

    Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės institucijos taip pat kalba apie laikinas kitų viduramžių artefaktų mainų parodas. Toks modelis pastaraisiais metais vis dažniau taikomas didžiųjų muziejų praktikoje, kai kartu su eksponatais keliauja ir griežti jų priežiūros standartai.

  • Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Turizmo bumas ir auganti trintis

    Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.

    Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

    Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?

    Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.

    Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.

    Miestai, kuriuose protestai matomiausi

    Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.

    Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.

    Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.

    Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.

  • Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Mirė Marjane Satrapi, „Persepolis“ autorė: jos kūryba pakeitė požiūrį į Iraną ir tremtį

    Netektis Paryžiuje

    Prancūzų ir iraniečių kilmės rašytoja bei iliustratorė Marjane Satrapi mirė Paryžiuje, eidama 57-uosius metus. Apie netektį pranešė artimieji ir bičiuliai, nurodydami, kad pastarieji metai kūrėjai buvo itin sunkūs.

    Artimųjų teigimu, Satrapi mirtį lydėjo asmeninė drama: ji esą palūžo po vyro, prodiuserio ir scenaristo Mattiaso Ripa, mirties. Jis mirė 2025 metų balandžio 8 dieną.

    „Marjane Satrapi mirė iš sielvarto, praėjus kiek daugiau nei metams po Mattiaso Ripa, jos vyro ir gyvenimo meilės, mirties“, – teigiama artimųjų pranešime.

    „Persepolis“ fenomenas

    1969 metų lapkričio 22 dieną Irane, Rašto mieste, gimusi Satrapi pasaulyje išgarsėjo autobiografiniu grafiniu romanu „Persepolis“. Jame ji pasakojo apie vaikystę Teherane po 1979 metų revoliucijos, religinių suvaržymų griežtėjimą ir šeimos sprendimą išsiųsti ją į Europą.

    „Persepolis“ tapo viena ryškiausių šiuolaikinės komiksų kultūros knygų, padėjusių Vakarų auditorijai suprasti Irano visuomenės kasdienybę už politinių antraščių. Kūrinys buvo vertinamas už atvirumą, humorą ir aiškią poziciją žmogaus teisių bei autoritarizmo klausimais.

    Vėliau istorija persikėlė į ekraną: animacinį filmą „Persepolis“ Satrapi režisavo kartu su Vincentu Paronnaud. Filmas 2007 metais pristatytas Kanų kino festivalyje, kur pelnė žiuri prizą, o vėliau sulaukė ir „Oskarų“ nominacijų, įskaitant nominaciją animacinio filmo kategorijoje.

    Filmai, protestai ir pilietybė

    Satrapi kūrybinė biografija neapsiribojo „Persepolis“: ji sukūrė ir kitų grafinių romanų, tarp jų „Chicken With Plums“, o taip pat dirbo kine. Tarp jos darbų minimi filmai „The Voices“ ir „Radioactive“, pastarasis pasakojo apie Marie Curie gyvenimą.

    Autorė buvo žinoma kaip atvira Irano teokratinio režimo kritikė ir rėmė pilietinius judėjimus, įskaitant protestus po Mahsos Amini mirties. 2024 metais ji išleido komiksą „Woman, Life, Freedom“, tiesiogiai siejamą su protestų šūkiu ir platesne Irano visuomenės kova už teises.

    Į Prancūziją Satrapi persikėlė 1994 metais, o 2006 metais gavo Prancūzijos pilietybę. 2025 metais ji atsisakė Prancūzijos Garbės legiono apdovanojimo, viešai kritikuodama Paryžiaus politiką Irano atžvilgiu.

  • Kretinga paskyrė pirmąją garbės ambasadorę: Prancūzijoje gyvenanti Aida Kiškytė-Degeix įvertinta už ryšius

    Kretingos muziejaus Baltojoje salėje trečiadienį oficialiai pasveikinta pirmoji Kretingos rajono garbės ambasadorė Aida Kiškytė-Degeix. Prancūzijoje gyvenančiai kraštietei įteiktas specialus ženkliukas ir pažymėjimas, patvirtinantis garbės ambasadorės statusą.

    Kretingos rajono savivaldybės taryba šį sprendimą priėmė dar 2024 metais gruodį, tačiau A. Kiškytė-Degeix tuomet posėdyje dalyvauti negalėjo. Oficialus įteikimas surengtas jai sugrįžus į Lietuvą ir dalyvaujant savivaldybės vadovams, tarybos nariams, artimiesiems bei bendruomenės svečiams.

    Įvertinimas už kultūros sklaidą

    A. Kiškytė-Degeix garbės ambasadore paskirta už Kretingos krašto kultūros pristatymą Prancūzijoje ir nuoseklų ryšių tarp abiejų šalių stiprinimą. Savivaldybė pabrėžė, kad tokios iniciatyvos prisideda ne tik prie regiono matomumo, bet ir prie ilgalaikių kontaktų, kurie vėliau virsta bendrais projektais, vizitais bei mainais.

    Pažymėjimą ir ženkliuką įteikė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, o ceremonijoje dalyvavo ir vicemerė Vaida Jakumienė. Renginio metu garbės ambasadorei taip pat padovanota Kretingos miesto vėliava.

    „Šiandien – išskirtinė proga: oficialiai paskiriame pirmąją Kretingos rajono garbės ambasadorę. Nors Lietuva yra maža šalis, tačiau tokių žmonių dėka esame žinomi visame pasaulyje“, – sakė Antanas Kalnius.

    Ryšiai su Prancūzija ir Lietuva

    A. Kiškytė-Degeix gimė ir augo Kretingoje, o po studijų išvyko gyventi į Prancūziją, Dordonės regione esantį Sanilhac miestą, kur sukūrė šeimą ir gyvena iki šiol. Pasak savivaldybės, net ir gyvendama svetur ji išlaikė aktyvų ryšį su gimtuoju kraštu ir nuosekliai ieškojo būdų pristatyti Lietuvą vietos bendruomenėms.

    2002 metais ji kartu su prancūzais bičiuliais ir Prancūzijoje gyvenančiais lietuviais įkūrė Prancūzijos ir Lietuvos asociaciją „Lietuva“, kuriai šiuo metu vadovauja. Per šią organizaciją buvo organizuojami Lietuvos atstovų vizitai, kultūriniai pristatymai, edukacijos ir renginiai, kuriuose dalyvavo ir Kretingos krašto kūrėjai.

    Nuo renginių iki apdovanojimų

    Tarp asociacijos iniciatyvų minimi Lietuvos sporto ir meno kolektyvų pasirodymai, parodos, taip pat tradicijų pristatymai. Prancūzijoje buvo eksponuota ir Kretingos muziejaus Užgavėnių kaukių kolekcija, o apie Užgavėnių tradicijas parengta knyga išleista prancūzų ir lietuvių kalbomis.

    A. Kiškytė-Degeix taip pat yra pristačiusi lietuvišką virtuvę tarptautiniuose renginiuose, parengusi radijo laidų apie Lietuvą ir aktyviai įsitraukusi į Prancūzijoje veikiančias dvišales iniciatyvas, tarp jų ir „Coordination France-Lituanie“. Už visuomeninę veiklą 2019 metais Prancūzija jai skyrė sidabro medalį.

    Renginyje Kretingoje dalyvavo ir Darbėnuose gyvenantis Prancūzijos garbės konsulas Olivier Criou, taip pat perduotas Seimo narės Violetos Turauskaitės sveikinimas. Sveikinimo žodžius tarė ir A. Kiškytės-Degeix bičiuliai bei artimieji.

    „Nieko nėra gražiau ir maloniau, kaip priklausyti bendruomenei, iš kurios esame kilę, būti jos dalimi“, – sakė Aida Kiškytė-Degeix.

    Kretingos rajono garbės ambasadoriaus vardas gali būti suteikiamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos ir užsienio piliečiams, aktyviai veikiantiems verslo, turizmo, investicijų, kultūros, sporto ar socialinės plėtros srityse. Kandidatus gali siūlyti savivaldybės tarybos nariai, įstaigos, organizacijos, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.