Tag: Prancūzija

  • Praėjo 10 metų: Prancūzija pagerbė kunigą Jacques’ą Hamelį, nužudytą per mišias bažnyčioje

    Praėjo 10 metų: Prancūzija pagerbė kunigą Jacques’ą Hamelį, nužudytą per mišias bažnyčioje

    Atminimas po išpuolio

    Prancūzija liepos 26 dieną mini dešimtąsias kunigo Jacques’o Hamelio nužudymo metines. 86 metų dvasininkas buvo mirtinai subadytas per rytines mišias savo parapijos bažnyčioje Saint-Étienne-du-Rouvray miestelyje, netoli Ruano.

    Išpuolį įvykdė du 19 metų užpuolikai, prisiekę ištikimybę teroristinei grupuotei Islamo valstybė. Šis nusikaltimas sukrėtė Prancūziją ir plačiai nuskambėjo už šalies ribų, ypač katalikų bendruomenėje.

    Šių metų minėjimuose Saint-Étienne-du-Rouvray dalyvavo Vyriausybės atstovai, taip pat buvęs Prancūzijos prezidentas François Hollande’as, valstybę vadovavęs 2016 metais. Renginiuose dalyvavo ir apie šimtą išrinktų pareigūnų bei vietos bendruomenės narių.

    Bažnyčioje, kurioje kunigas buvo nužudytas, aukotos mišios, kurias laikė kardinolas Jean-Marc Aveline, Prancūzijos vyskupų konferencijos vadovas. Minėjime taip pat buvo dėkojama pareigūnams ir gelbėtojams, tą dieną dirbusiems įvykio vietoje.

    Policijos ir pareigūnų vaidmuo

    Pagal tuometinę informaciją abu užpuolikai buvo nukauti policijos. Vėlesni tyrimai išryškino ne tik radikalizacijos kelią, bet ir asmenų aplinką, galėjusią prisidėti prie teroristinio plano rengimo.

    Vietos policija viešai pabrėžė savo pareigūnų ryžtą ir tarnybų darbą krizės akivaizdoje, akcentuodama, kad atminimas svarbus ne tik aukai, bet ir tiems, kurie pirmieji susidūrė su smurto realybe.

    „Šiandien galvojame apie jį, jo artimuosius ir visus, kurie tą dieną elgėsi žmogiškai“, – sakė vietos policijos atstovai viešame pranešime.

    Tuometinis vidaus reikalų ministras Bernard’as Cazeneuve’as prisiminė kunigą kaip taikos žmogų ir akcentavo, kad visuomenės vienybė po tragedijos peržengė tikėjimų bei politinių pažiūrų ribas. Jo teigimu, būtent bendros žmogiškos ir respublikos vertybės tapo atsaku į terorą.

    „Tai yra pamatai, ant kurių laikosi Prancūzija“, – sakė Bernard’as Cazeneuve’as.

    Teismo sprendimai ir palikimas

    Byla dėl išpuolio ryšių tęsėsi ir po 2016 metų. 2022 metų kovo 9 dieną teismas nuteisė tris asmenis, pripažintus kaltais dėl dalyvavimo teroristiniame nusikalstamame susivienijime, jiems skirdamas aštuonerių, dešimties ir trylikos metų laisvės atėmimo bausmes.

    Dar vienas kaltinamasis, į teismą neatvykęs ir, kaip manyta, 2017 metais Irake žuvęs Rachid Kassimas, buvo nuteistas už akių ir jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

    Kunigo Jacques’o Hamelio vardas Prancūzijoje siejamas ne tik su tragedija, bet ir su dialogo idėja. 2017 metais Katalikų žiniasklaidos federacija įsteigė kunigo Jacques’o Hamelio premiją, kuria kasmet apdovanojami žurnalistiniai darbai, išryškinantys taiką, brolystę ir tarpreliginį dialogą.

    Minėjimai po dešimtmečio rodo, kad Prancūzija ir toliau ieško būdų stiprinti visuomenės atsparumą radikalizacijai, kartu išsaugodama atminimą apie aukas ir bendruomenes, kurias palietė teroristiniai išpuoliai.

  • Prancūzijoje milijonieriai kraunasi lagaminus: kodėl bėga ir kur iškeliauja jų turtai

    Prancūzijoje milijonieriai kraunasi lagaminus: kodėl bėga ir kur iškeliauja jų turtai

    By&nbspJonathan Benton
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    France lost a net total of 800 millionaires in 2025. While this outflow represents a tiny fraction of its total wealthy population, a range of factors are prompting them to leave.

    Is France driving away its wealthy in vast numbers? The latest Henley & Partners Wealth Migration Report found that France saw a net loss of 800 millionaires in 2025.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    At first glance, it would seem that the wealthy are fleeing the country. However, for context, there are still 2.4 million individuals in France with a net worth of over €1 million, according to the UBS Global Wealth Report.

    While France remains an attractive place for the wealthy to live for obvious reasons such as its quality of life and joie de vivre, the overall trend, albeit small for now, is that some of France’s wealthiest citizens are moving and – more importantly – taking their capital.

    Last year, each departing millionaire took with them on average €5 million in personal assets, translating to roughly €4 billion leaving the country in total, according to the French Institute for Research on Public Administration and Politics (iFRAP).

    Although the number of departing millionaires represents only a tiny fraction of France’s wealthy population, economists point out that the loss of even a relatively small number of high-net-worth individuals can have an outsized economic impact because they often own businesses, fund investment and generate significant tax revenues.

    Why are wealthy French residents leaving?

    There is no single explanation for why some of France’s richest residents are leaving.

    One factor has been the country’s continued political instability, with France seeing six prime ministers in the last five years, repeated budget crises and uncertainty over how successive governments plan to tackle the country’s growing debt burden.

    The prospect of Marine Le Pen winning the April 2027 presidential election has added another layer of uncertainty.

    While her National Rally party has sought to reassure businesses and investors, economists have questioned whether its spending commitments can be reconciled with France’s already strained public finances and the European Union’s fiscal rules.

    Far-right leader Marine Le Pen and far-right party National Rally president Jordan Bardella arrive to visit a market in La Fleche, western France, 8 July 2026

    Far-right leader Marine Le Pen and far-right party National Rally president Jordan Bardella arrive to visit a market in La Fleche, western France, 8 July 2026
    AP Photo/Michel Euler

    Another important factor has been the growing national and international campaign to tax the rich.

    The latest battle over taxing the ultra-rich

    France’s latest debate has centred on French economist Gabriel Zucman’s proposal to levy a 2% annual tax on fortunes exceeding €100 million.

    The proposal also included an “exit tax”, designed to prevent the capital flight that undermined the ISF. Under the proposal, wealthy individuals who chose to leave France would have continued to owe the tax for five years after relocating abroad.

    Supporters argued that the so-called Zucman tax could raise around €20 billion annually while affecting only around 1,800 households. They also argued that the concentration of wealth has accelerated in recent decades and that the wealthiest households should contribute a greater share towards funding public services.

    The proposal passed the National Assembly last year but was blocked by the Senate. It was later defeated in the National Assembly during debate on the 2026 budget.

    It was then replaced by the 2026 Finance Law, which introduced a 20% tax on luxury assets such as yachts, private jets, sports cars and jewellery, held inside passive family holdings worth at least €5 million, rather than a broad wealth tax.

    Not everyone agrees that taxing wealth inevitably leads to an exodus. French economist Thomas Piketty has argued that the risks of capital flight are often overstated and that greater international cooperation could make wealth taxes far more effective.

    Piketty maintains that rising wealth inequality has been fuelled by decades of tax cuts for the richest households and argues that carefully designed wealth taxes could reduce inequality without significantly harming investment.

    Critics, however, argue that France has already tested many of these ideas. They contend that even a relatively small number of departing entrepreneurs and investors can have a disproportionate effect on economic growth because they own businesses, finance new ventures and generate employment.

    France’s long history of taxing wealth

    In 1982, President François Mitterrand introduced the Solidarity Tax on Wealth (ISF), which targeted the net assets of high-net-worth individuals. Over its lifetime, the European Commission reports that the tax brought in €63.5 billion and, in its final year in 2017, raised around €4.1 billion.

    However, the tax also resulted in an estimated €200 billion in capital flight and reduced annual GDP growth by around 0.2%, according to French economist Eric Pichet.

    In 2017, President Emmanuel Macron scrapped the ISF and replaced it with the Real Estate Wealth Tax (IFI), which is an annual tax applied to individuals whose net real estate assets, not allocated to business activities, exceed €1.3 million.

    According to the French government, it now raises roughly €1.1 billion each year.

    There was also François Hollande’s so-called “Super Tax”, a 75% marginal income tax on annual earnings exceeding €1 million as a means of forcing the wealthiest to help dig the country out of the economic crisis.

    However, France’s highest court, the Constitutional Council, struck down the original version in late 2012, ruling that it was unfair to tax individuals at such a high rate.

    Former French President Francois Hollande arrives for a memorial Mass in tribute to Bernadette Chirac, widow of former French President Jacques Chirac, Paris, 12 June 2026

    Former French President Francois Hollande arrives for a memorial Mass in tribute to Bernadette Chirac, widow of former French President Jacques Chirac, Paris, 12 June 2026
    AP Photo/Emma da Silva

    Hollande’s administration adjusted the tax in the 2014 budget, shifting the burden from the individual to the company, making the employers pay a 50% tax on the portion of salaries exceeding €1 million.

    Ultimately, it expired in 2015 after raising less revenue than projected, bringing in just €160 million in 2013 and €260 million in 2014.

    At the time, France’s richest man, the CEO of LVMH Bernard Arnault, took out Belgian nationality, and the actor Gérard Depardieu also moved across the border to Belgium before obtaining Russian citizenship.

    A majority of French taxpayers disapproved of the 75% rate, although polls showed that six out of 10 voters were in favour of raising income taxes on the wealthy.

    Where are the rich going?

    Many countries have actively positioned themselves to attract wealthy migrants. The United Arab Emirates remains one of the world’s biggest beneficiaries thanks to its lack of personal income tax.

    In Europe, Italy has emerged as one of the continent’s biggest winners after Georgia Meloni’s government introduced a 15% flat-tax regime for qualifying foreign residents.

    Under the scheme, eligible individuals can pay a fixed annual tax on foreign income regardless of how much they earn overseas, making the country very attractive to entrepreneurs and investors with international assets.

    Switzerland has long attracted wealthy people through its favourable tax arrangements for certain foreign residents, while Monaco remains a popular destination for Europe’s ultra-wealthy thanks to its lack of personal income tax.

    Portugal has also attracted thousands of wealthy migrants through its Non-Habitual Resident tax regime, although recent reforms have made the scheme less generous than it once was.

    Ultimately, France’s net loss of 800 millionaires represents only a tiny fraction of its wealthy population. Yet it reflects a broader question facing governments across Europe: how to raise tax revenues and tackle inequality without encouraging investment and capital to move elsewhere.

    As people and capital become increasingly mobile, that balance is becoming more difficult to strike.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Pietų Europoje plinta miškų gaisrai: tūkstančiai evakuojami, karštis ir sausra didina pavojų

    Pietų Europą apėmė didelio masto miškų gaisrai, dėl kurių Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje iš pavojingų teritorijų evakuojami tūkstančiai žmonių. Tarnybos perspėja, kad situaciją sunkina užsitęsusi kaitra, sausra ir vėjo gūsiai, o kai kur ugnis jau pasiekė gyvenvietes bei turistų pamėgtus regionus.

    Pastaraisiais metais tokie gaisrai vis dažniau sutampa su ekstremaliomis karščio bangomis, todėl rizika išauga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei infrastruktūrai. Ekspertai pabrėžia, kad sausesnė augalija užsiliepsnoja greičiau, o aukšta oro temperatūra ir žemas drėgnumas sudaro palankias sąlygas ugniai plisti.

    Prancūzijoje – evakuacijos prie turistinių vietų

    Prancūzijos pietvakariuose gaisras sparčiai plito netoli Bordo, o evakuacijų mastas siekė daugiau nei 10 000 žmonių. Dalis jų buvo poilsiautojai, apsistoję kempinguose ir kurortiniuose rajonuose, todėl vietos valdžia operatyviai nukreipė srautus į laikinas prieglaudas ir saugesnes zonas.

    Su ugnimi kovojo šimtai ugniagesių, pasitelkiant ir specialiąją techniką. Vietos pareigūnai akcentavo, kad gaisrų suvaldymą apsunkina besikeičianti vėjo kryptis ir tai, kad ugnis įsisiautėja teritorijose, kuriose gausu sausų miškų ir krūmynų.

    Ispanijoje – vienas didžiausių gaisrų sezonų

    Centrinėje Ispanijoje didelis gaisras apėmė dešimtis tūkstančių hektarų, o iš aplinkinių vietovių evakuoti žmonės buvo perkeliami etapais, priklausomai nuo ugnies fronto judėjimo. Tarnybos pranešė, kad kai kur teko riboti eismą ir laikinai uždaryti kelius, kad ugniagesių technika galėtų pasiekti židinius.

    Šalies vadovai viešai ragino sutelkti politinę ir visuomenės paramą ilgalaikėms klimato kaitos švelninimo priemonėms. Pasak jų, kasmet pasikartojančios karščio bangos ir ilgi sausrų periodai vis dažniau virsta grėsme žmonių gyvybėms ir vietos ekonomikai.

    „Metai iš metų vis aiškiau matome, kad klimato kaita nusineša gyvybes ir daro milžinišką žalą mūsų bendruomenėms. Tai ne politikos klausimas. Tai mokslo ir faktų klausimas“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

    Italijoje ir Graikijoje – ekstremalus karštis

    Italijos Sicilijoje ugniagesiai per trumpą laiką atliko daugiau nei 1 000 iškvietimų, o dalis pajėgų dirbo sustiprintu režimu. Kai kur dėl priartėjusios ugnies evakuoti gyventojai ir perkelti pacientai iš sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant išvengti dūmų poveikio ir staigaus gaisro plitimo.

    Graikijoje aukščiausio pavojaus perspėjimai skelbti keliuose regionuose, įskaitant teritorijas aplink Atėnus, kur karštis ir sausas oras didina užsidegimo tikimybę. Specialistai primena, kad tokiais periodais net menkiausia kibirkštis ar neatsargus elgesys gamtoje gali sukelti greitai plintantį gaisrą.

    Tuo pat metu ir kitose Europos dalyse fiksuojami sausrų požymiai: kai kur ilgai nelijus, griežtinami vandens naudojimo ribojimai. Tai rodo platesnį reiškinį – vandens stygius ir karštis tampa ne epizodine, o pasikartojančia problema, kurią vis dažniau tenka spręsti ne tik ugniagesiams, bet ir savivaldybėms, sveikatos sistemai bei energetikos sektoriui.

  • Prancūzija uždraus socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų: nuo rudens laukia amžiaus patikra

    Prancūzija uždraus socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų: nuo rudens laukia amžiaus patikra

    Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymui, kuris numato, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalės naudotis socialiniais tinklais. Sprendimas siejamas su ilgalaikiu prezidento Emmanuelio Macrono siekiu griežtinti nepilnamečių apsaugą internete.

    Įstatymas numato, kad nuo naujų mokslo metų pradžios platformos turės užtikrinti amžiaus patikrą ir neleisti prisijungti vartotojams, kurie neatitinka nustatyto amžiaus. Praktikoje tai reikš, kad socialiniai tinklai privalės įdiegti techninius sprendimus, galinčius atskirti nepilnamečius nuo suaugusiųjų.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Didžiausias pokytis teks platformoms, kurios iki šiol dažniausiai rėmėsi pačių vartotojų įrašomu gimimo datų deklaravimu. Dabar reikalaujama patikimesnių priemonių, tačiau kartu tai kelia klausimų dėl privatumo ir to, kiek asmens duomenų turės pateikti vartotojai.

    Skaitmeninių paslaugų bendrovių atstovai viešai ir neviešai pabrėžia, kad toks terminas įgyvendinimui yra labai trumpas, o patikimos amžiaus nustatymo sistemos yra techniškai sudėtingos. Taip pat baiminamasi, kad kai kurie sprendimai gali verstų vartotojus pateikti jautrius duomenis.

    Kodėl ši tema tapo politiniu prioritetu?

    Emmanuelis Macronas socialinių tinklų poveikį jauniems žmonėms ne kartą siejo su visuomenės poliarizacija ir smurto rizikomis, o pastaraisiais metais Prancūzijoje netrūko įvykių, po kurių diskusija dėl interneto įtakos dar labiau suintensyvėjo. Papildomą svorį temai suteikė ir vieši atvejai, kai pirmoji ponia Brigitte Macron tapo kibernetinių patyčių ir melagingų gandų taikiniu.

    „Pažadėjau tai padaryti, ir dabar įstatymas priimtas: socialiniai tinklai jaunesniems nei 15 metų bus uždrausti nuo naujų mokslo metų pradžios“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Sprendimas Prancūzijoje pristatomas kaip vaikų psichikos sveikatos ir saugumo priemonė, tačiau kritikai įspėja, kad vien draudimas neišspręs problemų, jei nebus lygiagrečiai investuojama į skaitmeninį raštingumą, tėvų įrankius ir mokyklų švietimą.

    Europos Komisijos vaidmuo ir ES kontekstas

    Įstatymo rengimo metu buvo ieškoma sprendimų, kaip priemonę suderinti su Europos Sąjungos teise, todėl įgyvendinime numatytas Europos Komisijos vaidmuo. Tai svarbu ir dėl to, kad dalis reikalavimų gali remtis bendresniais ES skaitmeninio reguliavimo principais, ypač susijusiais su platformų atsakomybe ir vartotojų apsauga.

    Prancūzija kartu su kitomis valstybėmis yra raginusi svarstyti bendrą europinį modelį, kuris nustatytų aiškesnes amžiaus ribas interneto socialinėms erdvėms. Tokios iniciatyvos ES mastu galėtų sumažinti situaciją, kai skirtingose šalyse galioja skirtingos taisyklės, o platformoms tenka kurti atskirus sprendimus kiekvienai rinkai.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias klausimas bus praktinis: ar platformos spės įdiegti patikrą taip, kad ji būtų ir veiksminga, ir proporcinga, o kartu neskatintų apeidinėjimo per kitus kanalus. Nuo to priklausys, ar draudimas taps realiu barjeru nepilnamečiams, ar tik formalia taisykle, kurią lengva apeiti.

  • Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Europos būsto rinka 2025 metais atsigavo: namų ir butų pardavimai augo 17-oje iš 20 stebėtų šalių, o aktyvumą labiausiai skatino sumažėjusios skolinimosi sąnaudos. Nors kainos daugelyje rinkų ir toliau kilo, pirkėjų paklausa grįžo, ypač ten, kur bankai pradėjo siūlyti palankesnes paskolų sąlygas.

    Eurostato duomenys rodo ryškius skirtumus tarp valstybių: pardavimai Kroatijoje per metus smuko 4,1 proc., o Slovėnijoje šoktelėjo net 29,9 proc. Daugiau nei 20 proc. metinį augimą fiksavo Lietuva (22,8 proc.), Austrija (21,4 proc.) ir Belgija (20,2 proc.).

    Kas labiausiai judina rinką?

    Nekilnojamasis turtas euro zonoje išlieka pagrindinė namų ūkių turto dalis, todėl bet kokie palūkanų pokyčiai greitai persiduoda į sandorių skaičių. Rinkos ekspertai pabrėžia, kad pardavimus labiausiai lemia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, gyventojų pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ekonomika ir pasiūlos dydis.

    „Gyvenamojo būsto sandorius labiausiai veikia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ir būsto pasiūla“, – sakė nekilnojamojo turto patarėjas Mikkas Kalmetas.

    Anot jo, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje matėsi platus aktyvumo atsigavimas, nes dalis pirkėjų sugrįžo į rinką po laikotarpio, kai dėl aukštesnių palūkanų sprendimus atidėjo. Tam įtakos turėjo stabilizavęsis „Euribor“ ir didesnis prognozuojamumas nuo 2024 metų pabaigos.

    Didžiausi šuoliai ir išimtys

    Dviženklius augimus 2025 metais rodė ir Liuksemburgas (18,6 proc.), Vengrija (17,3 proc.), Nyderlandai (13,9 proc.), Danija (12,7 proc.), Prancūzija (11,2 proc.) bei Portugalija (10,5 proc.). Artimai 10 proc. ribai priartėjo Latvija (9,2 proc.), Suomija (9 proc.) ir Norvegija (8,3 proc.).

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų aiškiau matėsi Prancūzijos ir Ispanijos dinamika: Ispanijoje pardavimai augo 5,4 proc., o Prancūzijoje po 2024 metų nuosmukio įvyko ryškus lūžis į augimą. Ekspertai tai sieja su pagerėjusiomis finansavimo sąlygomis ir atsigaunančiu pirkėjų pasitikėjimu.

    Ne visur tendencija vienoda: pardavimai mažėjo ne tik Kroatijoje, bet ir Bulgarijoje (2,5 proc.) bei Lenkijoje (1,1 proc.). Skaičiai rodo, kad 2024 metais sandorių kritimą patyrė šešios šalys, o 2025 metais tokių buvo trys, todėl bendra kryptis Europoje tapo pozityvesnė.

    Prancūzija viršijo milijoną sandorių

    Pagal absoliučius skaičius išsiskyrė Prancūzija: 2025 metais ten įvyko daugiau nei 1 000 000 būsto sandorių. Įdomu tai, kad kainų spaudimas šioje rinkoje buvo santūresnis nei daugelyje kitų: per laikotarpį nuo 2025 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio kainos pakilo vos 0,1 proc.

    Nyderlanduose per 2025 metus pasikeitė apie 265 000 būstų savininkų, o Vengrijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Norvegijoje fiksuota po maždaug 130 000–160 000 sandorių. Tuo metu Slovėnija, nors ir parodė didžiausią procentinį šuolį, pagal apimtį išliko mažiausia iš lygintų rinkų – apie 11 000 sandorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mažesnėse rinkose procentiniai pokyčiai dažnai atrodo įspūdingiau, nes bazinis sandorių skaičius yra nedidelis. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad didelė dalis Europos pirkėjų grįžta į rinką, tačiau pasiūlą ir toliau riboja brangios statybos bei vangus naujų būstų į rinką patekimas.

    „Rinka pradėjo atsigauti stabilizavusis „Euribor“ ir kitoms palūkanų normoms, o žmonėms atsiradus daugiau prognozuojamumo“, – sakė Mikkas Kalmetas.

  • „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ įvertino vynines Burgundijoje: dalis gamintojų atmeta Grape Selection reitingus

    „Michelin“ pristatė naują vyno pasauliui skirtą projektą „Michelin Grape Selection“ ir pirmąjį leidimą pradėjo nuo Burgundijos – vieno garsiausių Prancūzijos vyno regionų. Vos per kelias dienas po paskelbimo iniciatyva sulaukė kritikos: viena žinomų vyninių viešai paprašė jos neįtraukti į reitingus.

    Burgundijos ūkis Domaine Arnoux-Lachaux pranešė grąžinęs jam skirtą vienos vynuogės įvertinimą, kuris yra žemiausias iš trijų „Michelin“ lygių. Vyninė teigė nesuprantanti, kaip galėjo būti nustatytas vertinimas, ir pabrėžė, kad nuo 2020 metų sąmoningai neteikia vynų apžvalgoms ar reitingavimui.

    „Mes nežinome, kaip galėjo būti nustatytas ūkio įvertinimas. Nuo 2020 metų sąmoningai pasirinkome neteikti savo vynų spaudos apžvalgoms ar reitingams“, – rašė Domaine Arnoux-Lachaux.

    Kaip veikia Michelin vynuogės?

    „Michelin Grape Selection“ skiriasi nuo tradicinių vyno gidų, kurie dažniausiai vertina konkrečius butelius ar derlius. Šiame formate dėmesys sutelkiamas į pačius ūkius: vertinama jų vynų kokybė ir pastovumas, vyndarystės bei vynuogynų praktikos, taip pat gebėjimas atskleisti terroir, arba vietovės savitumą.

    Pirmasis sąrašas apėmė tris Burgundijos subregionus – Côte de Beaune, Côte de Nuits ir Côte Chalonnaise. Iš viso 94 ūkiai gavo vieną, dvi arba tris „Michelin“ vynuoges, kur trys reiškia aukščiausią įvertinimą.

    Kur kyla didžiausios abejonės?

    Viešas Domaine Arnoux-Lachaux sprendimas tapo signalu, kad naujasis reitingavimo modelis bus vertinamas itin atidžiai. Pagrindinis klausimas – skaidrumas: kaip renkami vertinami ūkiai, kaip vyksta degustacijos ir kiek jos nepriklausomos nuo reputacijos, kainų ar rinkodaros.

    Šios abejonės ypač jautrios prabangių vynų segmente, kur vienas viešas įvertinimas gali paveikti paklausą, platinimo kanalus ir kainodarą. Todėl dalis gamintojų nori aiškiai žinoti, ar degustacijos yra aklos, kaip užtikrinamas vertintojų nepriklausomumas ir kokiais kriterijais remiantis skiriamos vynuogės.

    Kodėl gidas pasirodė dabar?

    „Michelin“ plėtra į vyno sritį vyksta tuo metu, kai Prancūzijos vyno sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais: mažėjančia kai kurių kategorijų paklausa, kainų spaudimu ir pertekline gamyba kai kuriuose regionuose. Dėl to dalis ūkių aktyviau ieško naujų būdų pasiekti vartotojus ir pirkėjus restoranuose, taip pat plečia vyno turizmo pasiūlą.

    Bordo regione, kuris įvardijamas kaip viena iš kitų „Michelin Grape Selection“ plėtros krypčių, pastaraisiais metais ryškėjo perprodukcijos ir krintančios raudonojo vyno paklausos problema. Atsižvelgiant į tai, naujas tarptautiniu mastu atpažįstamas gidas daliai gamintojų gali tapti papildomu matomumo kanalu, tačiau tik tuo atveju, jei vertinimo metodika bus laikoma patikima.

    Vyndarė ir šeimos ūkio Vignobles Coudert bendrasavininkė Lydia Coudert yra sakiusi, kad toks gidas gali tapti dar vienu įrankiu pasiekti naujus pirkėjus. Kartu ji pabrėžė, kad ilgalaikė „Michelin“ reputacija šiame segmente priklausys nuo to, kaip užtikrinamas degustacijų nepriklausomumas ir etika.

    „Sunkiausia dalis yra tai, kiek nepriklausomas bus ragavimas, kiek anonimiški bus buteliai. Tikiuosi, kad jie tai darys etiškai“, – sakė Lydia Coudert.

    Kol kas „Michelin“ naujasis formatas sulaukia ir smalsumo, ir skepticizmo: vieniems tai galimybė susigaudyti tarp ūkių, kitiems – dar vienas reitingas, kurio patikimumą reikės užsitarnauti. Akivaizdu, kad po pirmųjų reakcijų diskusija dėl kriterijų, atrankos ir skaidrumo tik stiprės, ypač gidui plečiantis į kitus regionus.

  • Prancūzai per karščius langus tepa pigia kreida: mokslininkai paaiškina, kodėl veikia

    Prancūzai per karščius langus tepa pigia kreida: mokslininkai paaiškina, kodėl veikia

    Per vis dažnesnes karščio bangas Prancūzijoje gyventojai ėmė taikyti netikėtą, bet labai paprastą būdą sumažinti kaitrą namuose: saulėtoje pusėje esančius langus dengia kreidos ir vandens mišiniu. Parduotuvėse išaugus paklausai, ši priemonė iš kasdienių remonto ir valymo prekių persikėlė į karščių „išgyvenimo“ rinkinį.

    Dažniausiai naudojama smulkiai malta kreida, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. Sumaišyta su vandeniu ji sudaro šviesią plėvelę, kuri sumažina į patalpas patenkančios saulės spinduliuotės kiekį, todėl kambariai įkaista lėčiau ir ne taip smarkiai.

    Kaip veikia kreida ant stiklo?

    Efektas siejamas ne tik su balta spalva. Kalcio karbonatas gerai atspindi dalį saulės spinduliuotės, o ant stiklo susidariusi matinė danga mažina tiesioginius spindulius ir dalį šilumos, kuri paprastai pro langą patenka į vidų.

    Mokslinėje literatūroje ir pastatų energinio efektyvumo tyrimuose pabrėžiama, kad daugiausia šilumos vasarą į patalpas patenka per stiklo paketus, ypač kai langai nukreipti į pietus ar vakarus. Dėl to išorinės arba ant stiklo sudaromos atspindinčios dangos gali būti viena greičiausių pasyvaus vėsinimo priemonių, kai kondicionieriaus nėra.

    Ką svarbu žinoti, kad nepakenktumėte?

    Kreidos sluoksnis nepadarys namų vėsių kaip kondicionuojamoje patalpoje, tačiau gali sumažinti saulės „įnašą“ į vidaus temperatūrą ir pagerinti komfortą karščiausiomis valandomis. Privalumas tas, kad tokia danga paprastai nėra ilgalaikė ir, pasibaigus karščiams, ją galima nuplauti.

    Vis dėlto praktikoje svarbu nepersistengti: per tirštas mišinys gali sunkiau nusiplauti, o netvarkingai tepant galima ištepti rėmus ar palanges. Ruošiant mišinį verta vengti įkvėpti smulkių dalelių, o prieš dengiant didelį plotą išbandyti mažą stiklo kampą, kad būtų aišku, kaip danga laikosi ir kaip lengvai nusivalo.

    Dar vienas patikrintas būdas per karščius

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vien langų uždengimo nepakanka, jei patalpos per dieną spėja sukaupti daug šilumos. Vienas geriausiai ištirtų pasyvaus vėsinimo sprendimų yra intensyvus naktinis vėdinimas, kai lauke temperatūra jau mažesnė nei viduje.

    Praktinis principas paprastas: naktį ir anksti ryte patalpas išvėdinti plačiai atidarius langus, o dieną juos uždaryti ir užtemdyti, kad į vidų nepatektų karštas oras ir tiesioginiai saulės spinduliai. Tiesa, tropinėmis naktimis ar tankiai užstatytose miesto vietose šis metodas gali būti mažiau efektyvus, nes aplinka šilumą atiduoda ilgiau.

  • Prancūzija ir Vokietija ieško alternatyvos „Palantir“: žada kurti europinę karinių duomenų platformą

    Prancūzija ir Vokietija ieško alternatyvos „Palantir“: žada kurti europinę karinių duomenų platformą

    Prancūzija ir Vokietija susitarė įvertinti galimybes kurti europinę alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ karinei programinei įrangai. Šis žingsnis atspindi vis stiprėjantį Europos siekį mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų gynybos srityje ir stiprinti vadinamąjį duomenų suverenitetą.

    Bendrame pareiškime po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo derybų pabrėžta, kad šalys nagrinės europinės suverenios skaitmeninės infrastruktūros plėtrą. Akcentuojami duomenimis grįsti saugumo sprendimai, DI ir debesijos technologijos, kurias būtų galima kurti bei diegti pasitelkiant abiejų valstybių pajėgumus.

    Prancūzija jau signalizuoja kryptį: šalies vidaus žvalgybos tarnyba birželį pranešė nutraukianti sutartį su „Palantir“. Tuo pat metu Vokietijos žvalgybos institucijos, remiantis viešais pranešimais, pasirinko prancūzišką alternatyvą „ChapsVision“, taip dar labiau išryškindamos politinę valią ieškoti europinių sprendimų.

    „Siekdamos stiprinti duomenų suverenitetą, Prancūzija ir Vokietija nagrinės europinės suverenios skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, atsižvelgdamos į duomenimis grįstą saugumą, DI ir debesijos sprendimus iš abiejų šalių“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Pareiškime kaip pavyzdys minima Prancūzijos platforma „Arcadia“ ir panašūs sprendimai Vokietijoje. Prancūzijos kariuomenė anksčiau yra rodžiusi ambiciją pristatyti „Arcadia“ kaip alternatyvą „Palantir“ kuriamai ir NATO naudojamai „Maven“ tipo komandų ir valdymo ekosistemai, tačiau Aljanso vadovybėje dar visai neseniai skambėjo vertinimai, kad Europoje realios alternatyvos stinga.

    Kartu Paryžius ir Berlynas siekia platesnio technologinio suderinamumo gynyboje. Šalys kalba apie europinį bendradarbiavimo kovos standartą, kuris leistų skirtingų valstybių kuriamiems naikintuvams, koviniams dronams ir kitiems orlaiviams keistis duomenimis ir veikti vienoje sistemoje, kas šiandien tampa esminiu modernaus karo elementu.

    Antžeminėje dimensijoje numatoma pradėti tyrimų programą MGCS projekte, kuris ateityje turėtų pakeisti Vokietijos „Leopard 2“ ir Prancūzijos „Leclerc“ tankus. Tyrimuose planuojama vertinti autonominio vairavimo, jutiklių ir mūšio lauko tinklaveikos sprendimus, siekiant pasiekti koncepcijos įrodymo etapą.

    Trečias svarbus blokas susijęs su tolimojo nuotolio ginkluote ir kosmosu. Prancūzija ir Vokietija kartu su Jungtine Karalyste ketina nagrinėti bendradarbiavimą kuriant raketines sistemas, kurios galėtų pasiekti iki 2 500 kilometrų nuotolį, o kosmose žada glaudesnę žvalgybinių palydovų partnerystę ir didesnį europinių raketų, įskaitant „Ariane 6“, naudojimą kariniams paleidimams.

    Šie planai pateikiami augant klausimams, kiek ilgai Europa gali remtis JAV tiek gynybos technologijomis, tiek platesnėmis saugumo garantijomis. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą kurti europinius sprendimus, kurie būtų ne tik politiškai patrauklūs, bet ir techniškai konkurencingi, greitai diegiami bei suderinami su NATO standartais.

  • Teismas dėl žmogžudystės ir mirties bausmė kiaulei: viduramžių Europa stebina iki šiol

    Teismas dėl žmogžudystės ir mirties bausmė kiaulei: viduramžių Europa stebina iki šiol

    Viduramžių Europoje teismų kronikose galima rasti bylų, kurios šiandien skamba tarsi satyra, tačiau tuomet buvo traktuojamos mirtinai rimtai. Viena garsiausių istorikų aprašomų bylų siejama su 1386 metais Normandijoje, Falaise mieste, kur kiaulė buvo teisiama dėl kūdikio mirtino sužalojimo.

    Pagal išlikusius aprašymus, gyvūnas buvo sulaikytas, laikytas uždarytas ir formaliai atvestas į teismą. Išklausius liudininkus, kiaulė pripažinta kalta, o bausmė turėjo būti įvykdyta viešai, kaip tuo metu buvo įprasta siekiant pademonstruoti teisingumo griežtumą.

    Kodėl teisdavo gyvūnus?

    Istorikai pabrėžia, kad tokie procesai nebuvo vien keistenybė ar prietarų išraiška. Tai veikiau buvo socialinė ir teisinė procedūra, skirta atkurti bendruomenės tvarką po tragedijos, kai žmonės tikėjosi aiškaus atsako, kas ir kaip bus nubausta.

    Svarbu ir tai, kad viduramžiais ūkiniai gyvūnai dažnai laisvai vaikščiojo kaimuose bei miestuose, todėl nelaimių rizika buvo didesnė. Tuo laikotarpiu kiaulės galėjo būti agresyvesnės, o susidūrimai su mažais vaikais kartais baigdavosi mirtimi, todėl bendruomenės reikalavo „teisingumo“ net ir gyvūnams.

    Ne tik kiaulės atsidurdavo teisme

    Šaltiniuose aprašomi atvejai, kai prieš teismą stodavo ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, jaučiai, arkliai ar šunys. Kai kuriose Europos vietose „bylose“ figūravo net kenkėjai, pavyzdžiui, žiurkės ar vabzdžiai, niokoję derlių.

    Praktika skyrėsi pagal bylos pobūdį: ūkiniai gyvūnai dažniau būdavo teisiami pasaulietiniuose teismuose, o su kenkėjais siejami procesai neretai vykdavo bažnytiniuose teismuose, kur buvo skelbiami simboliniai įsakymai „palikti teritoriją“. Šiandien tai atrodo absurdiška, bet tuomet atitiko laikmečio teisės ir visuomenės lūkesčius.

    Ką tai pasako apie anuometinę teisę

    Tokie procesai nereiškė, kad viduramžių žmonės laikė gyvūnus gebančius suprasti teisę taip, kaip ją supranta žmogus. Greičiau tai buvo būdas tragedijai suteikti aiškią procedūrinę formą, kad visuomenė matytų, jog net ir sukrėtus nelaimei egzistuoja taisyklės, atsakomybė ir bausmė.

    Dėl to šios bylos šiandien tampa ne tik sensacingomis istorijomis, bet ir svarbia medžiaga tyrinėjant, kaip ankstyvosios teisės tradicijos formavo viešąją tvarką, moralę ir bendruomenės reakciją į smurtą. Viduramžių teismai, kad ir kaip keistai skambėtų, neretai veikė kaip viešas ritualas, turėjęs grąžinti pasitikėjimą teisingumu.

  • Storm-1516: tariamas „Hezbollah“ grasinimų vaizdo įrašas prieš Bastilijos dieną – galimas Rusijos pėdsakas

    Storm-1516: tariamas „Hezbollah“ grasinimų vaizdo įrašas prieš Bastilijos dieną – galimas Rusijos pėdsakas

    Prieš Prancūzijos Bastilijos dienos minėjimą socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame tariami „Hezbollah“ kovotojai grasina išpuoliais Prancūzijoje. Tyrėjai ir faktų tikrintojai teigia, kad įrašas greičiausiai suklastotas, o jo platinimas gali sietis su Rusijai priskiriama įtakos operacija Storm-1516.

    Įrašas pirmiausia pasirodė „Telegram“, o vėliau persikėlė į „X“ ir „Facebook“, kur surinko beveik 1 000 000 peržiūrų. Matyti trys gobtuvais prisidengę vyrai su uniformomis, stovintys šalia manekeno, vaizduojančio Prancūzijos Užsienio legionieriaus figūrą.

    Vaizdo įraše skamba grasinimai liepos 14 dieną „pralieti kraują“, jei Prancūzija ir toliau, kaip teigiama, „tieks ginklus“ Izraeliui. Įrašo pabaigoje vienas iš vyrų peiliu nukerta manekeno galvą, taip sustiprindamas bauginimo efektą.

    Kas kelia įtarimų?

    Nors socialiniuose tinkluose platinant įrašą tvirtinta, kad tai „Hezbollah“, pačiame vaizdo įraše aiškaus prisistatymo nėra. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad įraše nematyti „Hezbollah“ simbolikos, kuri paprastai naudojama organizacijos oficialiuose pranešimuose ir propagandinėje medžiagoje.

    Kalbą vertinę arabų kalbos specialistai nurodė, kad tariamas akcentas primena Levanto regiono arabų kalbą, tačiau nėra būdingas libanietiškam tarimui. Be to, kalbėtojas daro gramatinių klaidų, kurios, jų vertinimu, mažina tikimybę, kad įrašą būtų kūrusi „Hezbollah“ aplinka.

    Faktų tikrintojai taip pat siejo įrašo plitimą su paskyromis, kurios dažnai skleidžia prorusiškus naratyvus ir koordinuotai perpublikuoja panašų turinį. Tarp platintojų identifikuotos paskyros, palaikančios Sahelio valstybių aljansą ir demonstruojančios ryškiai antivakarietišką komunikaciją.

    Storm-1516 taktika ir tikslai

    Storm-1516 siejama su melagingų ar iškraipytų žinučių sklaida apie Europą ir Vakarų valstybes, siekiant kelti įtampą bei mažinti pasitikėjimą institucijomis. Tyrėjai pabrėžia, kad tokiose operacijose dažnai pasitelkiami suklastoti vaizdo įrašai, apsimetimas žurnalistais ar žiniasklaidos priemonėmis, taip pat samdomi aktoriai, vaidinantys tariamus liudininkus.

    Naujausia tendencija – vis platesnis DI naudojimas: nuo vaizdo ir garso manipuliacijų iki greitai gaminamų, skirtingoms auditorijoms pritaikytų dezinformacijos versijų. Tokie įrankiai leidžia sumažinti klastočių kūrimo kainą ir didinti jų kiekį, o tikroviškumo įspūdis dažnai pasiekiamas būtent emociniu, bauginančiu turiniu.

    Tyrėjai nurodo, kad šis įrašas savo struktūra ir platinimo schema primena ankstesnius atvejus, kai socialiniuose tinkluose buvo skleidžiami tariamų islamistinių grupuočių grasinimai Prancūzijai. Panašūs klipai anksčiau buvo vertinti kaip bandymai pasinaudoti dideliais renginiais ar jautriomis datomis, kad visuomenėje sustiprėtų nesaugumo jausmas ir poliarizacija.

    Ekspertai ragina tokį turinį vertinti atsargiai: tikrinti, ar yra patikimų patvirtinimų iš institucijų, ieškoti originalaus šaltinio, atkreipti dėmesį į logotipų, kalbos ir platinimo tinklų neatitikimus. Didelio atgarsio sulaukiantys grasinimai dažnai būna sukurti taip, kad vartotojai jais dalintųsi skubėdami ir neįvertinę konteksto.