CP v2

Tag: Prancūzija

  • JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    JK ir Prancūzija pratęsė principą vienas įeina, vienas išeina: iki spalio grąžinta vos 3,5 proc.

    Jungtinė Karalystė ir Prancūzija susitarė iki 2026 metų spalio 1 dienos pratęsti vadinamąjį vienas įeina, vienas išeina migrantų grąžinimo susitarimą. Tai trečiadienį Prancūzijos parlamente pranešė už Europą atsakingas ministras delegatas Benjaminas Haddadas.

    Ši schema, dar vadinama „Operation Hillmore“, įsigaliojo 2025 metų rugsėjį ir yra skirta mažinti nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal ją Jungtinė Karalystė gali dalį mažomis valtimis atvykusių migrantų, neturinčių teisės pasilikti, grąžinti į Prancūziją.

    Mainais Jungtinė Karalystė priima tokį pat skaičių prieglobsčio prašytojų iš Prancūzijos, kurių apsaugos poreikis vertinamas kaip tikėtinas. Pirmenybė teikiama pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie turi šeimos ar kitų ryšių Jungtinėje Karalystėje.

    Skaičiai rodo ribotą poveikį

    Benjaminas Haddadas nurodė, kad iki 2026 metų gegužės 1 dienos pagal schemą į Prancūziją buvo grąžinti 606 žmonės, o 588 asmenys teisėtai perkelti į Jungtinę Karalystę. Tai leidžia įvertinti realų mechanizmo mastą praėjus keliems mėnesiams nuo jo starto.

    Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos iki 2026 metų kovo 31 dienos mažomis valtimis atvyko 16 910 žmonių. Iš jų, pagal viešai skelbiamą statistiką, grąžinta apie 3,5 proc. atvykusiųjų.

    Tokie rodikliai kelia klausimų, kiek ši priemonė iš tiesų veikia kaip atgrasymas, nors Londono tikslas buvo smogti žmonių kontrabandos tinklams. Be to, balandžio duomenys dar nebuvo paskelbti, todėl bendra dinamika gali kisti, tačiau iki šiol tendencija išlieka panaši.

    Politinis spaudimas nemažėja

    Prancūzijos šiaurės pakrantė jau daugelį metų yra vienas pagrindinių išvykimo taškų tiems, kurie siekia pasiekti Jungtinę Karalystę. Migrantai neretai sumoka tūkstančius eurų už vietą perpildytose pripučiamose valtyse, o kelionė per vieną intensyviausių laivybos kelių pasaulyje laikoma itin pavojinga.

    Jungtinėje Karalystėje ši tema išlieka vienu jautriausių politinių klausimų ministro pirmininko Keiro Starmerio Vyriausybei. Nuo 2024 metų liepos pareigas einanti valdžia susiduria su augančiu spaudimu mažinti atvykimų skaičių, o griežtesnę migracijos darbotvarkę siūlančios politinės jėgos išlaiko aukštą dėmesį apklausose.

    Naujos priemonės ir jų rizikos

    Londonas pastaraisiais mėnesiais pristatė ir platesnį paketą per Imigracijos ir prieglobsčio įstatymo projektą, kuriuo siekiama trumpinti laikotarpį, per kurį prieglobsčio prašytojai gali likti šalyje, ir greitinti asmenų grąžinimą į saugiomis laikomas kilmės valstybes. Valdžios argumentas paprastas: kuo trumpesnė ir aiškesnė procedūra, tuo mažiau paskatų rinktis neteisėtus kelius.

    Tačiau praktikoje tokios priemonės paprastai priklauso nuo kelių veiksnių: realių grąžinimų pajėgumų, tarptautinių susitarimų, teisinio proceso trukmės ir galimybių bendradarbiauti su kilmės šalimis. Dėl to net ir griežtinant tvarką, greito lūžio pasiekti sudėtinga, ypač jei kontrabandininkų tinklai prisitaiko prie naujų taisyklių.

    Pratęstas susitarimas su Prancūzija rodo, kad abi šalys renkasi tęstinumo kelią ir išlaiko mainų principą kaip vieną pagrindinių instrumentų. Vis dėlto iki šiol skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad schemos poveikis bendram atvykimų srautui tebėra ribotas ir priklausys nuo to, kaip aktyviai ji bus taikoma artėjant rudeniui.

  • Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Trečiadienį Paryžiuje, Les Invalides komplekse, surengtas valstybinis atsisveikinimas su filosofu ir sociologu Edgaru Morinu, mirusiu sulaukus 104 metų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbimo ceremonijoje pabrėžė Morino intelektinį savarankiškumą ir jo gebėjimą nepasiduoti vienai „tiesai“ ar stovyklai.

    Prie didelio šypsena spindinčio Morino portreto Macronas kalbėjo apie žmogų, kurio mintis formavo visą šimtmetį ir kuris, pasak prezidento, išliko „nepavaldus vienam dogmatizmui“. Ceremonija vyko Dome des Invalides pietiniame kieme, dalyvaujant šeimai ir gausiam politikos bei kultūros pasaulio atstovų būriui.

    Ką akcentavo Macronas?

    Prezidentas savo kalboje grįžo prie Morinui būdingo principo: įsipareigojimas idėjai neturi virsti aklu rikiavimusi ir paklusimu. Macronas tvirtino, kad Morinas įspėjo apie pavojų, kai visuomenės ateitį ima valdyti neviltis, apatija ir polinkis viską aiškinti vienu, patogiu atsakymu.

    „Jam tiesa niekada nebuvo vienoje pusėje, viename dogmų rinkinyje. Įsipareigojimas negalėjo reikšti rikiuotės, o ateitis virsta chaosu, jei pasiduodame nevilties ar neveiklumo pagundai“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Macronas taip pat pabrėžė, kad Morino humanizmas buvo plataus, pasaulinio masto, tačiau kartu tvirtai įsišaknijęs Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės idėjose. Jo kalboje skambėjo mintis, kad tokia „dosni, universali“ Prancūzijos intelektinė energija nenustoja atsinaujinti.

    Morino biografija ir kelias

    Edgaras Morinas gimė 1921 metų liepos 8 dieną Paryžiuje žydų šeimoje, kurios šaknys siejosi su Salonikais Graikijoje. Jo tikroji pavardė buvo Nahoumas, o Morino pavardę jis pasirinko Antrojo pasaulinio karo metais, kai prisijungė prie Prancūzijos pasipriešinimo.

    1941 metais jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, tačiau vėliau nuo jos nutolo ir buvo pašalintas. Savo paties nusivylimą stalinizmu ir politinio aklumo pasekmes Morinas aprašė knygoje „Autokritika“, kuri tapo vienu ryškesnių jo biografinės refleksijos taškų.

    Kuo svarbus jo palikimas?

    Morinas buvo itin plataus profilio autorius: nuo sociologijos ir politinės minties iki epistemologijos, kultūros analizės ir ekologijos. Jo darbai buvo skaitomi gerokai už Prancūzijos ribų, o pats mąstytojas net ir garbaus amžiaus išliko aktyvus viešojoje erdvėje, dažnai cituojamas diskusijose apie demokratiją, karus ir visuomenės susiskaldymą.

    Po Berlyno sienos griūties 1989 metais Morinas rašė apie Vakarų politinio ir ekonominio modelio sekinimą, giliėjančią ekologinę krizę, religinio fundamentalizmo sugrįžimą, tarptautinės tvarkos trapumą ir karo grėsmę Europoje. Šios įžvalgos šiandien vėl minimos kaip kontekstas, padedantis suprasti, kodėl jo tekstai tebėra aktualūs.

    Jis dirbo Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS) ir parašė dešimtis knygų, o reikšmingiausiu jo projektu laikomas daugiatomis veikalas „Metodas“, kuriame Morinas siekė apmąstyti sudėtingų sistemų logiką ir žmogaus pažinimo ribas. Šiuolaikinėse diskusijose jo idėjos dažnai siejamos su kompleksinio mąstymo būtinybe, kai visuomenės problemas tenka spręsti ne vienos srities, o kelių disciplinų sankirtoje.

    Atsisveikinimo ceremonijoje Paryžiuje Morinas įvardytas kaip žmogus, kurio gyvenimas apėmė beveik visą modernios Europos dramą ir viltis. Prezidento kalboje skambėjusi žinia buvo aiški: Morino palikimas aktualus ne tik Prancūzijai, bet ir Europai, ieškančiai būdų, kaip išlikti demokratiškai, atvirai ir atspariai dogmoms.

  • Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Neringoje apsilankė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan, ją lydėjo Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascalius Mulleris. Susitikime su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu aptartos kultūrinio bendradarbiavimo kryptys ir idėjos, kurios galėtų sustiprinti Prancūzijos ir Kuršių nerijos ryšius.

    Didelė pokalbio dalis skirta Nidoje įamžintam Prancūzijos intelektualų pėdsakui, siejamam su Antano Sutkaus fotografijomis. Savivaldybė yra įsigijusi visą ciklo kolekciją, o dabar svarsto, kaip ją plačiau ir nuosekliau pristatyti lankytojams bei vietos bendruomenei.

    Susitikime akcentuota, kad Nidos istorija svarbi ne tik dėl Jeano-Paulio Sartre’o viešnagės, bet ir dėl Simone de Beauvoir indėlio į Europos intelektinę tradiciją. Ambasadorė išreiškė palaikymą iniciatyvoms, kurios padėtų aktualizuoti abiejų autorių palikimą per šiuolaikinio dialogo temas, tokias kaip laisvė, lygybė ir demokratinės visuomenės raida.

    Pasak savivaldybės atstovų, Kuršių nerija galėtų tapti erdve tarptautinėms konferencijoms, diskusijoms ir intelektiniams forumams, sujungiant kultūrą, akademiją ir visuomenės aktualijas. Pabrėžta, kad Neringa jau turi tarptautinių renginių organizavimo patirties, todėl ateities projektai galėtų būti plėtojami ne nuo nulio, o remiantis turima infrastruktūra ir partnerystėmis.

    „Kuršių nerijos kultūrinė atmintis ir šiandien gali būti gyvas tiltas tarp Lietuvos ir Prancūzijos, jei ją nuosekliai paversime šiuolaikinėmis iniciatyvomis“, – sakė Lucie Stepanyan.

    Numatomi prancūzų kultūros renginiai

    Vizito metu pristatyti artimiausi Neringoje planuojami prancūzų kultūros projektai. Skelbiama, kad 2026 metų spalio 16–18 dienomis Neringoje vyks Prancūzų kultūros dienos, numatant kino, muzikos, šiuolaikinio šokio ir gastronomijos programą.

    Dalis renginių turėtų vykti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, taip pat planuojamos ekskursijos, skirtos Kuršių nerijos ryšiams su Prancūzija ir platesniam Europos kultūriniam kontekstui. Organizatoriai akcentuoja siekį kurti programą, kuri būtų įdomi ir turistams, ir vietos gyventojams.

    Rezidencija ir tarptautinės partnerystės

    Taip pat pristatyta, kad kitų metų pavasarį planuojama tarptautinė menininkų rezidencija „Nida Artist’s Residency: Where Bodies Meet Landscape“. Projektą įgyvendins Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, gavęs programos „Culture Moves Europe“ finansavimą.

    Rezidencijoje turėtų dalyvauti menininkai iš Prancūzijos šiuolaikinio šokio trupės „Ex Nihilo“, o projektas bus vykdomas bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru ir programa „Neringos šokis“. Planuojama, kad rezultatai bus pristatyti viešuose renginiuose, bendruomenės susitikimuose bei profesiniuose seminaruose.

  • Rafale Ukrainai? Prancūzijos ambasadoriaus įrašas pakurstė spėliones dėl naikintuvų

    Rafale Ukrainai? Prancūzijos ambasadoriaus įrašas pakurstė spėliones dėl naikintuvų

    Prancūzijos ambasadoriaus Švedijoje Thierry Carlier žinutė socialiniuose tinkluose sukėlė naują spėlionių bangą dėl galimo naikintuvų „Rafale“ pasirodymo Ukrainoje. Diplomatas sveikino Švedijos sprendimus dėl „JAS 39 Gripen“ ir pridūrė frazę, kurią daugelis perskaitė kaip užuominą apie artėjančias Prancūzijos tiekimo naujienas.

    Įraše ambasadorius paminėjo, kad Ukrainos oro pajėgos esą stiprės turėdamos „Mirage 2000-5“ ir „netrukus pasirodysiančius Rafale“. Kol kas nėra viešai paskelbtų oficialių sprendimų, patvirtinančių, kad „Rafale“ perdavimas Ukrainai jau suderintas ar prasidėjęs, todėl tokia formuluotė tapo politinių ir karinių analitikų dėmesio objektu.

    „Sveikinimai Švedijai ir Ukrainai dėl šio milžiniško žingsnio. „Gripen“ yra puikus naikintuvas. Su „Mirage 2000-5“ ir netrukus pasirodysiančiais „Rafale“ Ukrainos oro pajėgos laimės danguje“, – sakė Thierry Carlier.

    Švedijos sprendimai dėl aviacijos paramos Ukrainai jau anksčiau buvo aptarinėjami kaip vieni reikšmingiausių po „F-16“ programos. Viešojoje erdvėje minėta, kad Ukraina turėtų gauti naudotus „JAS 39 Gripen“ C/D, o taip pat planuoti naujesnių E/F įsigijimą ateityje, kartu su mokymais, logistika ir ginkluotės integracija.

    „Gripen“ laikomas ypač tinkamu šalims, kurios turi veikti iš išsklaidytų bazių ir pritaikyti infrastruktūrą prie nuolatinių atakų grėsmės. Šis daugiafunkcis naikintuvas projektuotas taip, kad galėtų kilti ir leistis trumpesnėse atkarpose, o aptarnavimo ciklai būtų greiti, kas karo sąlygomis gali tapti kritiniu pranašumu.

    Prancūzija Ukrainai jau yra siejama su „Mirage 2000-5“ linija, o „Rafale“ tema iki šiol dažniau skambėjo kaip ilgalaikė perspektyva, priklausanti nuo gamybos pajėgumų, politinių sprendimų ir mokymų trukmės. „Rafale“ yra sudėtinga platforma, todėl realistiškai vertinant reikėtų ne tik pačių orlaivių, bet ir pilotų bei technikų rengimo, atsarginių dalių grandinės ir ginkluotės suderinimo.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad diplomatų pasisakymai socialiniuose tinkluose neretai tampa informacinių signalų forma, tačiau jie nepakeičia oficialių sprendimų, kuriuos paprastai skelbia vyriausybės ar gynybos ministerijos. Kol kas aišku viena: Ukraina nuosekliai plečia vakarietiškos aviacijos spektrą, o 2026–2027 metais jos oro pajėgų struktūra gali tapti dar įvairesnė.

  • Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Prancūzijos psichiatrijos ligoninėje pacientams skiriami asilai: rezultatai stebina net medikus

    Asilai kaip terapijos dalis

    Rytinėje Paryžiaus dalyje esančiame Ville-Evrard ligoninės komplekse psichikos sveikatos pacientų terapijoje vis dažniau pasitelkiami asilai. Čia veikiantis gyvūnų asistuojamos terapijos padalinys laikomas išskirtiniu Prancūzijoje, o pacientai sako, kad tokios sesijos padeda nusiraminti ir lengviau ištverti gydymo rutiną.

    Programoje dalyvauja penki asilai, su kuriais pacientai mokosi užmegzti ryšį per paprastus, bet struktūruotus veiksmus: vedžiojimą, kanopų priežiūrą, šėrimą ir kontaktą po užsiėmimų. Ligoninė pabrėžia, kad tai nėra pramoga, o apgalvota intervencija greta įprasto psichiatrijos gydymo.

    Kaip vyksta užsiėmimai?

    Užsiėmimų metu pacientai su darbuotojų priežiūra vedžioja asilus po ligoninės teritoriją, atlieka priežiūros darbus ir palaipsniui prisiima atsakomybę už konkretų gyvūną. Ilgainiui siekiama, kad žmogus turėtų nuolatinį „porininką“: pažįstamas asilas mažina įtampą ir padeda lengviau įsitraukti.

    Viena iš programos dalyvių Nathalie sako, kad kontaktas su gyvūnu veikia panašiai kaip raminamieji vaistai, tik be „atsiribojimo“ jausmo.

    „Kai išgeri vaistus, kurie padeda atsipalaiduoti, poveikis labai panašus. Aš tai vadinčiau gyvūnų medicina: palengvėja ir nustoji galvoti apie visa kita“, – sakė Nathalie.

    Slaugytoja Audrey Seffar pasakoja, kad pradžioje pacientė nedrįso išlipti iš specialaus vežimėlio, tačiau nuosekliai dirbant su gyvūnu situacija keitėsi. Pasak jos, asilas tampa tarpininku, kuris padeda žengti mažus, bet svarbius žingsnius.

    „Po truputį, su padrąsinimu, ji tai padarė. Gyvūnas čia yra mediatorius, ir šiandien ji jau galėjo išlipti iš vežimėlio ir stovėti šalia savo asilo“, – sakė Audrey Seffar.

    Kodėl pasirinkti būtent asilai

    Programos iniciatoriai teigia, kad asilai išsiskiria ramiu temperamentu, socialumu ir gebėjimu „sulaikyti“ žmogaus emocijas, nereikalaujant daug žodinio bendravimo. Dėl to jie ypač tinkami pacientams, kuriems sunku dalyvauti grupinėse veiklose, palaikyti pokalbį ar reguliuoti nerimą.

    François Hadey, prisidedantis prie gyvūnų paruošimo terapijai, sako, kad asilams reikia kantraus, nuoseklaus darbo, tačiau jų reakcijos į žmogų būna labai aiškios. Jo teigimu, dalis gyvūnų į ligoninę atkeliauja iš prieglaudų, patyrę nepriežiūrą, todėl ir jų istorijos pacientams neretai tampa atpažįstamos.

    „Asilas yra labai protingas: jis greitai supranta, bet jam reikia aiškinti lėtai. Jie ramūs, paprastai artimi žmonėms, o įsitraukę į šias sąveikas labai gerai užmezga ryšį su pacientais. Jie tarsi emocijų kempinės“, – sakė François Hadey.

    Specialistai pabrėžia, kad gyvūnų asistuojama terapija neturi pakeisti gydytojo ar vaistų, tačiau gali padėti ten, kur vien medikamentai ne visada atkuria motyvaciją. Psichiatrijoje tai ypač aktualu pacientams, vartojantiems antipsichozinius vaistus ar raminamuosius, kurie kai kuriems žmonėms sumažina energiją ir norą veikti.

    Pasak programos kūrėjų, rūpinimasis gyvūnu veikia „veidrodžio principu“: mokantis šerti ir prižiūrėti asilą, lengviau grįžti prie savęs priežiūros įpročių. Ligoninėje taip pat pasitelkiami ir kiti gyvūnai, o mažesni kartais atnešami į palatas tiems, kurie negali išeiti į lauką.

    Ville-Evrard komanda siekia, kad tokios praktikos būtų plačiau pripažįstamos ir moksliškai įvertintos. Nors kasdienė patirtis ir pacientų liudijimai rodo naudą, specialistai pabrėžia, kad reikalingi nuoseklūs tyrimai, kurie padėtų aiškiau įvardyti, kam ir kokiomis sąlygomis gyvūnų asistuojama terapija veiksmingiausia.

  • Prancūzijos ataskaita: antisemitinių išpuolių šuolis, daugėja ir antikrikščioniškų bei antimusulmoniškų

    Prancūzijos ataskaita: antisemitinių išpuolių šuolis, daugėja ir antikrikščioniškų bei antimusulmoniškų

    Prancūzijoje fiksuojamas ryškus antireliginių išpuolių augimas, o didžiausią dalį jų sudaro antisemitiniai incidentai, skelbia Vidaus reikalų ministerija. Naujoje ataskaitoje apžvelgiami 2010–2025 metų duomenys ir pabrėžiama, kad neapykantos veiksmai vis dažniau nukreipiami tiek į žmones, tiek į maldos vietas ar kitą turtą.

    Ministerija akcentuoja, kad statistika gali neatspindėti viso masto, nes ne visi nukentėjusieji kreipiasi į teisėsaugą. Pasak dokumento rengėjų, tokie išpuoliai kenkia sąžinės laisvei ir religijos praktikavimui, o ilgainiui silpnina visuomenės sanglaudą.

    Antisemitizmas sudaro didžiausią dalį

    Ataskaitoje nurodoma, kad antisemitiniai incidentai pastaraisiais metais tapo dominuojančia antireliginių veikų kategorija ir šiuo metu sudaro apie 53 proc. visų registruotų atvejų. Vidaus reikalų ministerija sieja šį šuolį su įvykiais po 2023 metų spalio 7 dienos, kai po „Hamas“ išpuolio ir vėlesnio karo Artimuosiuose Rytuose išaugo įtampa ir neapykantos apraiškos.

    Dokumente pažymima, kad atsinaujinęs antisemitinių veikų bumas prasidėjo iškart po 2023 metų spalio 7 dienos, dar iki Izraelio atsako veiksmų, o vieno mėnesio pokytis buvo ypač didelis. Iš 2023 metais fiksuotų 1 676 antisemitinių incidentų net 1 242 įvyko laikotarpiu nuo spalio 7 dienos iki metų pabaigos.

    Nors 2025 metais antisemitinių veikų skaičius, kaip teigiama, šiek tiek sumažėjo, jis išlieka istoriškai aukštame lygyje. Didžioji dalis tokių atvejų yra nukreipti prieš asmenis, o dažniausios formos apima grasinimus, įžeidžiančius gestus, grafičius, fizinius užpuolimus ir turto niokojimą.

    Ministerija taip pat išskiria augantį fizinio smurto mastą: teigiama, kad nuo 2022 metų smurtinių išpuolių prieš žydų bendruomenės narius skaičius išaugo kelis kartus. Atskirai atkreipiamas dėmesys į neapykantos turinio sklaidą socialiniuose tinkluose ir jos poveikį jaunajai kartai.

    Daugėja išpuolių prieš krikščionis

    Ataskaitoje teigiama, kad antikrikščioniškos veikos Prancūzijoje fiksuojamos nuosekliai visą stebimą laikotarpį, o po pandemijos metų jos vėl ėmė augti. 2025 metais užregistruoti 843 antikrikščioniški incidentai, tai yra 9 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Nors didžiąją dalį vis dar sudaro išpuoliai prieš turtą, ministerija pabrėžia išaugusį smurtą prieš asmenis. Skelbiama, kad 2025 metais pranešta apie 109 atvejus, kai taikiniu tapo žmonės, o tai reikštų apie 70 proc. augimą per metus.

    Dokumente minima, kad 2025 metais padvigubėjo fizinių užpuolimų skaičius prieš krikščionių bendruomenės narius, o kai kuriais atvejais taikiniu tapo ir maldos vietų dvasininkai ar kiti religiniai lyderiai. Ministerija taip pat fiksuoja dažnesnius pamaldų trikdymo ir grasinimų tikintiesiems atvejus.

    Staigus antiislaminių incidentų šuolis

    Antiislaminių veikų statistikoje išskiriamas itin ryškus 2025 metų augimas. Ministerijos duomenimis, užregistruoti 326 antiislaminiai incidentai, tai yra 88 proc. daugiau nei 2024 metais ir 35 proc. daugiau nei 2023 metais.

    Didžiausią įtaką šiam šuoliui, kaip nurodoma, turėjo atakos prieš asmenis, kurių skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai. Ataskaitoje taip pat minimi „šuoliai“ apie religines šventes ir jautrias viešas diskusijas, įskaitant ginčus dėl skarelių dėvėjimo sporte.

    Tarp dažniausių formų išskiriami grasinimai ir įžeidžiantys gestai, o taip pat incidentai prie maldos vietų, kai paliekami islamą įžeidžiantys objektai. Ministerija pažymi, kad dalį augimo gali lemti geresnis pranešimų surinkimas ir aktyvesnis incidentų fiksavimas per specializuotas organizacijas bei bendradarbiavimą su institucijomis.

    Valstybė skiria lėšų apsaugai

    Reaguodama į situaciją, Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad kova su antireliginiais išpuoliais tampa vienu iš prioritetų, įtraukiant ir kitas valstybės grandis, tarp jų teisingumo, švietimo ir kitas atsakingas institucijas. Akcentuojama, kad prevencijai svarbus tiek teisėsaugos darbas, tiek švietimas ir bendruomenių įtraukimas.

    Ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2015 metų valstybė skyrė daugiau nei 47,8 milijono eurų beveik 1 000 maldos vietų apsaugai. Lėšos naudojamos vaizdo stebėjimui, apsaugos sistemoms ir infrastruktūros sprendimams, kurie padėtų mažinti įsibrovimų, vandalizmo ar kitų išpuolių riziką.

    Ministerija taip pat praneša apie mokymų ir informavimo modulį vietos religinėms bendruomenėms, apimantį saugumo klausimus ir reagavimo mechanizmus. Skelbiama, kad 2025 metais buvo surengtos mažiausiai 224 tokios sesijos, o programa tęsiama ir 2026 metais.

  • Prancūzija pirmoji Europoje kompensuos svorio mažinimo vaistus: kas galės gauti ir kiek padengs?

    Prancūzija pirmoji Europoje kompensuos svorio mažinimo vaistus: kas galės gauti ir kiek padengs?

    Sprendimas įsigalios birželį

    Prancūzija nuo birželio 15 dienos pradės kompensuoti svorio mažinimo vaistus, įskaitant „Wegovy“ ir „Mounjaro“. Apie tai pranešė šalies sveikatos ministrė Stéphanie Rist, pabrėžusi, kad tai pirmas toks sprendimas Europoje pagal įprastą, nuolatinę kompensavimo tvarką.

    Naujovė reikšminga dėl kainos: iki šiol pacientai už šių vaistų injekcijas Prancūzijoje mokėdavo maždaug 300 eurų per mėnesį. Dėl to reali prieiga prie gydymo daugeliui buvo ribota net ir turint receptą.

    Kokia kompensavimo tvarka?

    Ministrės teigimu, oficialiai numatoma 65 proc. kompensacija, tačiau didžiajai daliai pacientų išlaidos bus padengiamos visiškai. Tai siejama su tuo, kad nemaža dalis žmonių, kuriems skiriami šie vaistai, turi gretutinių ligų, pavyzdžiui, hipertenziją ar cukrinį diabetą.

    „Didžiuojuosi, nes esame pirmoji Europos Sąjungos šalis, kuri pagal įprastą sistemą ir nuolatine tvarka kompensuos šiuos vaistus“, – sakė Stéphanie Rist.

    Prancūzijoje šie vaistai pagal receptą prieinami nuo 2024 metais, tačiau nacionalinis sveikatos draudimas iki šiol jų nekompensavo. 2025 metų birželį šalis taip pat išplėtė išrašymo galimybes: tokio tipo vaistus gali skirti ne tik endokrinologai ar kiti specialistai, bet ir visi gydytojai.

    Kodėl šie vaistai tapo lūžio tašku?

    „Wegovy“, kurį gamina Danijos farmacijos bendrovė „Novo Nordisk“, ir „Mounjaro“, siejamas su JAV bendrove „Eli Lilly“, priklauso naujos kartos preparatams. Jie priskiriami GLP-1 receptorių agonistams ir veikia imituodami hormoną, kuris mažina apetitą ir padeda reguliuoti sotumo jausmą.

    Pastaraisiais metais tokie vaistai tapo viena ryškiausių nutukimo gydymo tendencijų, tačiau kartu išryškėjo ir praktiniai iššūkiai: didelė kaina, ribota pasiūla kai kuriose rinkose, taip pat diskusijos dėl ilgalaikio vartojimo, pašalinių poveikių ir kompensavimo taisyklių.

    Prancūzijoje, vertinant metų pradžios situaciją, „Mounjaro“ jau vartojo daugiau kaip 70 000 pacientų. Tai rodo, kad paklausa egzistuoja net ir be kompensavimo, tačiau valstybės sprendimas gali reikšmingai padidinti gydymo mastą.

    Nutukimas išlieka didele visuomenės sveikatos problema: Prancūzijos nacionalinės epidemiologinės apklausos duomenimis, apie 18 proc. gyventojų yra nutukę, tai sudaro maždaug 10 000 000 žmonių. Europos mastu situacija panaši: Europos Parlamento nurodomais duomenimis, apie 51 proc. 16 metų ir vyresnių gyventojų turi antsvorio, o apie 17 proc. yra nutukę.

  • Prancūzija tiria pranešimus apie Gazos flotilės aktyvistų žeminimą ir smurtą sulaikant

    Prancūzija tiria pranešimus apie Gazos flotilės aktyvistų žeminimą ir smurtą sulaikant

    Prancūzija pradeda tyrimą dėl pranešimų, kaip buvo elgiamasi su jos piliečiais, sulaikytais Gazos kryptimi plaukusioje flotilėje. Apie tai paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Noël Barrot, nurodęs, kad informacija perduota teisingumo institucijoms.

    Tyrimas inicijuotas po pranešimų, kad sulaikymo metu aktyvistai galėjo patirti žeminimą, smurtą ir kitokį netinkamą elgesį. Pasak ministro, sprendimas priimtas remiantis Prancūzijos generalinio konsulo Turkijoje parengta ataskaita.

    „Remdamasis ataskaita, kurios paprašiau iš mūsų generalinio konsulo Turkijoje, kurioje aprašomas seksualinis smurtas, šaltis, mušimas ir pakartotinis Prancūzijos piliečių žeminimas, nusprendžiau kreiptis į prokuratūrą“, – sakė Jean-Noël Barrot.

    Ministras pabrėžė, kad kreipimasis atliktas pagal Prancūzijos baudžiamojo proceso nuostatas, numatančias pareigą valstybės pareigūnams informuoti prokuratūrą apie galimus nusikaltimus. Tolimesni veiksmai priklausys nuo prokurorų sprendimų ir surinktų faktų.

    Raginimai ES reaguoti

    Ši tema įgavo platesnį politinį atgarsį ir Europoje. Italija, Airija ir Ispanija anksčiau ragino Europos Sąjungą imtis priemonių prieš Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministrą Itamarą Ben Gvirą, kai viešumoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti sulaikyti flotilės aktyvistai.

    Po įrašo paskelbimo kilo tarptautinė kritika dėl sulaikytųjų laikymo sąlygų ir jų viešo demonstravimo. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni aktyvistų traktavimą pavadino netoleruotinu, o Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas teigė, kad toks elgesys yra nepriimtinas.

    Kas yra Gazos flotilė?

    „Global Sumud Flotilla“ išplaukė iš Turkijos, siekdama pasiekti Gazą ir atkreipti dėmesį į humanitarinę padėtį bei pagalbos patekimą į teritoriją. Tokios iniciatyvos paprastai pristatomos kaip bandymas pristatyti paramą, tačiau Izraelis jas vertina kaip bandymą pažeisti jūros blokadą.

    Izraelis kontroliuoja Gazos pasienio ir įėjimo taškus, o blokada taikoma nuo 2007 metais įvykusių politinių pokyčių teritorijoje. Per karą, prasidėjusį po 2023 metų spalį įvykdyto „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį, Gazos ruožas patyrė didelius maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių trūkumus, o pagalbos srautai periodiškai buvo stabdomi ar ribojami.

    Prancūzijos pradėtas tyrimas bus stebimas ir kitų Europos valstybių, nes jis gali tapti precedentu vertinant, kaip valstybės gina savo piliečių teises sulaikymo užsienyje atvejais. Kartu tai dar kartą iškelia klausimą, kaip derinami saugumo argumentai, tarptautinė humanitarinė teisė ir žmogaus teisių standartai, kai konfliktinėse zonose vykdomos sulaikymo operacijos.

  • Kelionė automobiliu po Europą: „paslėptos“ KET taisyklės, už kurias baudos siekia tūkstančius eurų

    Vairuotojams, keliaujantiems automobiliu po Europą, verta iš anksto pasitikrinti ne tik maršrutą, bet ir vietines kelių eismo taisykles. Skirtingose šalyse galioja reikalavimai, kurie turistams gali pasirodyti netikėti, o baudos už pažeidimus kai kuriais atvejais siekia tūkstančius eurų.

    Draudimo ekspertai primena, kad prieš kelionę svarbu peržiūrėti automobilio draudimą, įsitikinti, ar jis galioja planuojamose valstybėse, ir ar nėra apribojimų, pavyzdžiui, dėl ridos ar automobilio naudojimo. Praktikoje nesklandumų kyla tada, kai įvyksta incidentas, o paaiškėja, kad apsauga neapima konkretaus maršruto ar veiklos.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių yra Prancūzija, kur ribojami navigacijos sprendimai, rodantys tikslias greičio matuoklių vietas. Už tokius pažeidimus gali grėsti bauda iki 1 500 eurų, o pareigūnai tam tikrais atvejais turi teisę konfiskuoti įrangą.

    Vokietijoje vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į sustojimo autobane taisykles. Sustojimas dėl tuščio degalų bako gali būti vertinamas kaip išvengiama situacija, už kurią taikomos baudos, dažniausiai siekiančios keliasdešimt eurų.

    Portugalijoje kai kuriais atvejais draudžiama vežtis atsarginį degalų kiekį kanistrose, o baudos gali būti itin didelės. Praktinis patarimas paprastas: prieš kertant sieną verta pasitikrinti, ką konkreti šalis laiko pavojingų medžiagų gabenimu lengvajame automobilyje.

    Suomijoje galioja reikalavimas nuolat važiuoti įjungtomis šviesomis, įskaitant važiavimą dieną. Be to, šviesų mirksėjimas ten dažniau suprantamas kaip signalas apie pavojų kelyje ar laukinius gyvūnus, todėl įprastas įspėjimas kitiems vairuotojams gali būti interpretuojamas kitaip.

    Šveicarijoje papildomų pareigų turi vairuotojai, kurie naudoja akinius ar kontaktinius lęšius: jiems rekomenduojama turėti atsarginę porą, o kai kuriais atvejais tai laikoma būtinu reikalavimu. Taip pat automobilis turi būti pažymėtas šalies registracijos ženklu.

    Ispanijoje policija gali skirti baudą, jei vairuotojas avėdamas netinkamą avalynę, pavyzdžiui, šlepetes, nepakankamai kontroliuoja automobilį. Tokiais atvejais bauda gali siekti apie 200 eurų, todėl saugiausia rinktis tvirtą, koją prilaikančią avalynę.

    Planuojant kelionę automobiliu, verta iš anksto įvertinti ne tik vietines KET, bet ir tai, kokia įranga privaloma automobilyje konkrečioje šalyje. Reikalavimai Europoje skiriasi, todėl tai, kas vienur laikoma rekomendacija, kitur gali būti privaloma.

    Specialistai pabrėžia, kad pasiruošimas dažnai kainuoja mažiau nei netikėta bauda ar sugadintos atostogos. Kelios minutės patikrinant taisykles, draudimo sąlygas ir privalomus daiktus automobilyje gali padėti išvengti brangių klaidų.

  • Kretingoje pirmą kartą teikiamas garbės ambasadoriaus vardas: kam jis atiteks ir kodėl

    Birželio 3 dieną 16 valandą Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyks Kretingos rajono garbės ambasadoriaus vardo suteikimo ceremonija. Tai pirmasis toks apdovanojimas rajono istorijoje, skirtas įvertinti asmenį, kuris už Lietuvos ribų nuosekliai stiprina Kretingos vardo žinomumą ir ryšius su užsieniu.

    Garbės ambasadoriaus vardas bus suteiktas pirmajai Kretingos rajono garbės ambasadorei Aidai Kiškytei-Degeix, gyvenančiai Prancūzijoje. Ceremonijos metu jai bus įteiktas statusą patvirtinantis specialus ženkliukas ir pažymėjimas.

    Kretingos rajono taryba šį įvertinimą skyrė už Aidos Kiškytės-Degeix pastangas pristatant Kretingos rajono kultūrą Prancūzijoje ir prisidedant prie krašto bei visos Lietuvos garsinimo tarptautinėje erdvėje. Taip pat pabrėžiama jos veikla plėtojant kultūrinius ryšius tarp Lietuvos ir Prancūzijos.

    Tokio pobūdžio titulai savivaldoje dažniausiai siejami ne vien su simboliniu pripažinimu, bet ir su ilgalaike nauda bendruomenei: stiprinami ryšiai su diaspora, lengviau mezgami kontaktai kultūros, švietimo ar partnerystės projektuose. Tai tampa ir aiškiu signalu, kad regionų atstovavimas užsienyje gali būti nuoseklus, matomas ir įvertintas.

    Organizatoriai kviečia gyventojus ir svečius dalyvauti renginyje bei susipažinti su pirmąja Kretingos rajono garbės ambasadore. Ceremonija vyks Kretingos muziejuje, Baltojoje salėje.