CP v2

Tag: Pratt & Whitney

  • JAV aviacijos ir gynybos milžinė RTX plečia veiklą Lenkijoje: trys investicijos ir 430 darbo vietų

    JAV aviacijos ir gynybos sektoriaus grupė RTX pranešė didinanti investicijas Lenkijoje. Bendrovė paskelbė apie du naujus projektus, o trečią – gamyklos plėtrą – jau užbaigė.

    Skelbiama, kad bendra trijų projektų vertė siekia beveik 200 mln. JAV dolerių, tai yra apie 185 mln. eurų. Planuojama sukurti daugiau kaip 430 naujų darbo vietų.

    Nauja gamyba ir kompetencijos

    Didžiausia iš naujų investicijų numatyta Žešuve, kur „Pratt & Whitney“ planuoja apie 100 mln. JAV dolerių, arba apie 93 mln. eurų, vertės projektą. Čia ketinama įkurti gamybą, susijusią su pažangių besisukančių variklių komponentų gamyba aviacijai.

    Numatoma, kad nauji gamybiniai pajėgumai turėtų startuoti 2028 metais. Projektas, kaip skelbiama, sukurtų apie 120 naujų darbo vietų.

    Plėtra Niepolomicėse ir Tajęcine

    Antrasis naujas „Pratt & Whitney“ projektas numatytas Niepolomicėse, kur į vamzdelių ir laidynų gamybą aviacijos pramonei planuojama investuoti apie 25 mln. JAV dolerių, arba apie 23 mln. eurų. Po plėtros gamykla turėtų išplėsti gamybą ir prisidėti prie daugiau kaip 160 vamzdynų sistemų elementų tiekimo.

    Tuo metu Tajęcine jau baigta „Collins Aerospace“ gamyklos plėtra, į kurią investuota 69 mln. JAV dolerių, arba apie 64 mln. eurų. Įgyvendinus projektą, gamyklos plotas padidintas maždaug 4 000 kv. metrų.

    Skelbiama, kad orlaivių važiuokles gaminantis padalinys, išaugus pajėgumams, iki 2028 metų turėtų padidinti gamybą apie 25 proc. ir sukurti apie 190 naujų darbo vietų.

    Kodėl regionui tai svarbu?

    Pastaraisiais metais Vidurio ir Rytų Europa vis dažniau įvardijama kaip patraukli kryptis aviacijos ir gynybos tiekimo grandinėms – dėl pramoninių kompetencijų, ES bendrosios rinkos ir augančios paklausos. RTX projektai atspindi tendenciją, kai tarptautiniai gamintojai stiprina gamybą ir inžineriją arčiau Europos klientų.

    Lenkijai šios investicijos svarbios ne tik dėl darbo vietų, bet ir dėl aukštesnės pridėtinės vertės gamybos bei technologinių kompetencijų gilinimo. Tokie projektai paprastai didina vietos tiekėjų įsitraukimą ir skatina susijusių paslaugų bei mokymo ekosistemą.

  • „Airbus“ Tulūzoje atidarė naują A320 pristatymo centrą: ką tai keičia gamybos tempuose

    „Airbus“ Tulūzoje atidarė integruotą A320 šeimos lėktuvų įrangos tiekimo ir galutinės parengties centrą, kuriuo siekiama paspartinti orlaivių perdavimą oro linijoms ir lizingo bendrovėms. Naujajame objekte vienoje vietoje sutelkiami procesai, kurie iki šiol dažnai buvo išskaidyti per kelias aikšteles ir padalinius.

    Centre numatyta 16 stovėjimo vietų orlaiviams, kuriuose bus atliekamos paskutinės techninės procedūros po surinkimo, bandymų skrydžių ir salono įrengimo. Taip pat įrengtos administracinės ir muitinės procedūroms skirtos erdvės, kad perdavimo grandinė būtų kuo trumpesnė.

    „Airbus“ sprendimą pristato kaip dalį platesnės pramoninės strategijos, kuria siekiama stabilizuoti didesnį A320 šeimos gamybos ritmą. Bendrovė yra viešai nurodžiusi tikslą iki 2027 metų pabaigos pasiekti 70–75 A320 šeimos lėktuvų per mėnesį, o vėliau išlaikyti 75 lėktuvų per mėnesį lygį.

    Gamybos didinimą riboja tiekimo grandinės, ypač variklių pristatymo grafikai, kurie pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių aviacijos pramonės taškų. „Airbus“ atveju dažnai minimos vėluojančios „Pratt & Whitney“ variklių tiekimo apimtys, dėl kurių dalis orlaivių gali būti užbaigiami lėčiau arba laikinai kaupiami aikštelėse laukiant komponentų.

    Šiame kontekste naujas centras turi ir praktinę, ir reputacinę vertę: sutelktos galutinės patikros procedūros padeda mažinti administracinių klaidų riziką, o orlaivių perdavimo laiką padaro labiau prognozuojamą. Tai ypač svarbu oro bendrovėms, kurios planuoja maršrutų plėtrą ir įgulų parengimą pagal numatomas pristatymo datas.

    „Airbus“ A320 šeima išlieka paklausiausia bendrovės programa, o jos užsakymų portfelis siekia apie 7 500 orlaivių. Dėl tokio masto net ir nedideli efektyvumo pagerinimai galutinėje perdavimo grandinėje gali turėti apčiuopiamą poveikį gamybos srautams ir klientų pristatymų stabilumui.

    „Vienoje vietoje bus 16 stovėjimo vietų lėktuvams, taip pat atskira zona administracinėms ir muitinės procedūroms. Užbaigus veiksmus lėktuvas išskris į „Airbus“ operacinę bazę“, – nurodė bendrovė.

  • „Pratt & Whitney“ plečia gamyklą Lenkijoje: už 22 mln. eurų gamins F-35 ir „Airbus A320“ variklių dalis

    JAV aviacinių variklių gamintoja „Pratt & Whitney“ paskelbė apie gamyklos plėtrą Niepołomice miestelyje netoli Krokuvos. Į projektą planuojama investuoti apie 22 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 120 naujų darbo vietų.

    Bendrovė nurodo, kad plečiama įmonė specializuojasi itin tikslių, sudėtingų komponentų gamyboje, o nauja gamybinė erdvė turėtų būti aprūpinta moderniu įrengimų parku. Plėtros dalis – maždaug 2 500 kvadratinių metrų gamybos halė, skirta naujos kartos aviacinių variklių mazgams, ypač vamzdynų surinkiniams.

    Gamyba – ir civilinei, ir karinei aviacijai

    „Pratt & Whitney“ atstovai teigia, kad naujoje infrastruktūroje bus gaminami komponentai, skirti tiek civilinei aviacijai, tiek kariniams projektams. Tarp įvardytų programų – „Airbus A320“ šeimos lėktuvai ir penktos kartos naikintuvai F-35.

    „Naujoje, modernioje gamykloje gaminsime sudėtingus komponentus, kurie keliaus į populiariausius pasaulyje lėktuvus, tokius kaip „Airbus A320“. Taip pat čia bus gaminamos dalys F-35 naikintuvams, kurie yra ir Lenkijos kariuomenės ginkluotėje“, – sakė „Pratt & Whitney Tubes“ vadovas Dariuszas Stopa.

    Planuojama, kad gamyba naujose patalpose startuos 2028 metų antroje pusėje. Tai reiškia, kad artimiausius kelerius metus pagrindinis dėmesys bus skiriamas statyboms, įrangos diegimui, procesų kvalifikavimui bei darbuotojų parengimui.

    Kodėl Lenkija svarbi „RTX“ grupei

    Niepołomice gamykla priklauso „Pratt & Whitney“ struktūrai, kuri yra „RTX“ grupės dalis. „RTX“ veikia kaip vienas iš pasaulio aviacijos ir gynybos pramonės lyderių, o grupę sudaro „Collins Aerospace“, „Raytheon“ ir „Pratt & Whitney“.

    Įmonė pabrėžia, kad „RTX“ Lenkijoje yra sukūrusi didelę gamybinę bazę ir šalyje valdo kelis padalinius, išsidėsčiusius skirtinguose miestuose. Pasak bendrovės, Lenkijos padaliniai per kelis dešimtmečius perėjo nuo paprastesnių komponentų iki aukštos technologinės sudėtingumo gaminių, kurie integruojami į moderniausias variklių platformas.

    „Lenkijos gamyklos jau seniai nebėra tik komponentų gamybos vieta – jos tapo strateginiais operaciniais centrais, svarbiais „RTX“ pasauliniam verslui“, – sakė „Pratt & Whitney Tubes“ vadovas Wojciechas Wasikas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja mastą: pasaulyje eksploatuojama daugiau kaip 80 000 „Pratt & Whitney“ orlaivių variklių, o didelė jų dalis turi Lenkijoje pagamintų detalių ar mazgų. Tokia gamybos geografija atspindi platesnę tendenciją, kai Vidurio Europa tampa ne tik surinkimo, bet ir aukštos pridėtinės vertės aviacijos komponentų gamybos centru.

  • JAV F-47 naikintuvas stringa: nauji NGAP varikliai vėluos, svarstoma laikina išeitis

    JAV F-47 naikintuvas stringa: nauji NGAP varikliai vėluos, svarstoma laikina išeitis

    JAV karinės oro pajėgos svarsto, kad kuriamam šeštos kartos naikintuvui F-47 pirmiesiems bandymams ir ankstyviems egzemplioriams gali tekti naudoti pereinamąjį variklį. Priežastis paprasta: pažangūs NGAP programos varikliai gali nebūti parengti iki planuojamo pirmojo skrydžio 2028 metais.

    NGAP, arba Next Generation Adaptive Propulsion, programa siekia sukurti vadinamuosius adaptyvius kintamo ciklo variklius. Idėja tokia, kad variklis galėtų persijungti tarp didžiausios traukos režimo ir ekonomiškesnio režimo, kuris padeda taupyti kurą ir mažinti šiluminį pėdsaką.

    Šiuo metu NGAP variklių prototipus kuria „Pratt & Whitney“ ir „GE Aerospace“, tačiau realistiškas jų integravimas į naikintuvą siejamas su 2030–2031 metų laikotarpiu. Tai reikštų kelių metų tarpą, kai lėktuvas jau būtų bandomas ar net pradėtas gaminti, o galutinis variklis dar nebūtų pasirengęs.

    Kas gali tapti laikinu sprendimu?

    Nors galutinis sprendimas dar nepriimtas, viešojoje erdvėje aptariami scenarijai, kad F-47 galėtų startuoti su jau eksploatuojamais JAV varikliais. Tarp minimų kandidatų dažniausiai figūruoja „Pratt & Whitney“ F135, naudojamas F-35, arba F119, kuris varo F-22.

    Toks kelias aviacijoje nėra naujiena: istoriškai ne vienas pažangus kovinis orlaivis pradžioje skraidė su laikinais sprendimais, o vėliau buvo pereita prie galutinių jėgainių. Jei NGAP varikliai bus baigti vėliau, jie galėtų atsirasti vėlesnėse gamybos partijose arba, jei konstrukcija leis, būti diegiami modernizuojant anksčiau pagamintus lėktuvus.

    Kodėl NGAP varikliai taip svarbūs?

    Adaptyvus variklis laikomas viena iš kertinių šeštos kartos naikintuvo prielaidų, nes didesnis nuotolis ir efektyvumas tampa itin svarbūs Ramiojo vandenyno regione. Ilgos distancijos, dideli veikimo rajonai ir ribotos bazavimo galimybės kelia reikalavimą turėti daugiau ištvermės ore neaukojant greičio ir kovinių savybių.

    Be variklių, F-47 koncepcija siejama ir su kitomis naujos kartos kryptimis, įskaitant glaudų darbą su bepilotėmis platformomis, pažangias elektroninės kovos priemones ir skaitmenizuotą avioniką. Taip pat akcentuojama, kad sprendimų priėmimą kabinoje vis labiau turėtų palaikyti DI, kuris padėtų pilotui apdoroti jutiklių informaciją ir valdyti sudėtingą kovos aplinką.

    JAV gynybos planavimo dokumentuose numatomas didesnis finansavimas variklių programai artimiausiais metais. Vis dėlto net ir augant biudžetui, įtaką terminams daro tiekimo grandinių rizikos, sudėtinga gamyba ir tai, kad naujos kartos varikliai reikalauja itin aukštos temperatūros medžiagų bei pažangių aušinimo sprendimų.

  • „Pratt & Whitney“ Rzeszove plečiasi: apie 90 mln. eurų į aukštos temperatūros aviacijos detales

    JAV aviacijos variklių gamintoja „Pratt & Whitney“, priklausanti koncernui RTX, paskelbė apie gamyklos Rzeszove (Pietryčių Lenkija) plėtrą. Į projektą numatyta investuoti apie 90 mln. eurų, o gamybos pajėgumus iki 2028 metų planuojama didinti 30 proc.

    Įmonė teigia, kad plėtra orientuota į ypač sudėtingas variklių dalis ir medžiagas, skirtas vadinamosioms kritinėms komponentų grupėms. Tokios detalės turi veikti esant milžiniškoms apkrovoms, kai atskiros variklio dalys sukasi daugiau nei 10 000 apsisukimų per minutę, o temperatūra viršija 1 000 laipsnių Celsijaus.

    „Statysime modernų gamybos padalinį, kuriame kursime pažangias medžiagas, reikalingas labiausiai apkrautoms variklio dalims“, – sakė „Pratt & Whitney Rzeszów“ vadovas Piotras Owsickis.

    Pasak įmonės, Rzeszove atsiras naujas pastatas ir bent 140 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. Skaičiuojama, kad maždaug 35 proc. naujų darbuotojų sudarys inžinieriai, o pagrindinės kompetencijos bus pažangioji gamyba ir medžiagų inžinerija.

    Plėtra siejama su trimis variklių programomis: civilinės aviacijos „GTF“ šeima (dar žinoma kaip PW1000G), taip pat karinės aviacijos F135 ir F100 varikliai. F135 naudojami penktos kartos naikintuvuose F-35, o F100 – ketvirtos kartos platformose, įskaitant F-16 šeimą.

    Įmonė akcentuoja ir technologinę projekto pusę: numatoma diegti procesus, susijusius su pažangiomis medžiagomis ir itin tikslia apdirbimo kultūra. Tokiose grandyse kritiškai svarbus žaliavų švarumo patvirtinimas, kokybės kontrolė bei atsekamumas, nes galutinės detalės turi patikimai tarnauti daugelį metų.

    Platesniame kontekste tokios investicijos atspindi Europos aviacijos ir gynybos tiekimo grandinių stiprinimo kryptį, kurią pastaraisiais metais skatina geopolitinė įtampa ir augantys saugumo poreikiai. Daug dėmesio skiriama gamybos lokalizacijai, pajėgumų didinimui ir dvigubos paskirties technologijoms, kurios gali būti pritaikomos tiek civiliniuose, tiek kariniuose produktuose.

    RTX grupė Lenkijoje veikia keliose vietose, o „Pratt & Whitney“ čia turi kelis padalinius. Bendrovė pabrėžia, kad investicijos Rzeszove yra ilgalaikės strategijos dalis, kuria regione siekiama auginti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir inžinerines kompetencijas.

  • „Airbus“ pelnas smuko perpus: pristatymai stringa, o užsakymų eilė jau viršija 9 000

    „Airbus“ pelnas smuko perpus: pristatymai stringa, o užsakymų eilė jau viršija 9 000

    Europos aviacijos milžinė „Airbus“ pranešė, kad pirmąjį ketvirtį jos pelningumas pastebimai suprastėjo, nes sulėtėjo komercinių lėktuvų pristatymai. Bendrovė nurodė, kad pagrindinė veikla išlieka stipri, tačiau tiekimo grandinės ir administraciniai trikdžiai vis dar riboja tempą.

    Per ketvirtį „Airbus“ gavo 12,65 mlrd. eurų pajamų, o pelnas vienai akcijai siekė 0,74 euro. Pakoreguotas veiklos pelnas krito iki 300 mln. eurų, kai prieš metus buvo 624 mln. eurų, o bendros pajamos sumažėjo 7 proc.

    „Airbus“ jau buvo atskleidusi, kad per pirmus tris metų mėnesius klientams perdavė 114 komercinių orlaivių, palyginti su 136 prieš metus. Bendrovė tikina, kad metų planai nekeičiasi, tačiau pripažįsta, jog pristatymų ritmą lemia ne vien gamyba, bet ir techninės bei procedūrinės kliūtys.

    „Tai buvo silpnas pirmasis ketvirtis, o dalį pristatymų pristabdė administraciniai sunkumai, ypač dirbant su klientais Kinijoje“, – sakė „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury.

    Pasak jo, dėl šių kliūčių buvo paveiktas beveik 20 orlaivių perdavimas. Kartu bendrovė tęsia derybas su variklių tiekėju „Pratt & Whitney“, nes variklių stygius išlieka vienu jautriausių taškų visoje pramonėje.

    Variklių trūkumas ir 2026 metų planai

    „Airbus“ pakartojo anksčiau skelbtą prognozę 2026 metais pristatyti 870 komercinių orlaivių. Bendrovė pabrėžia, kad prognozėje daroma prielaida, jog neatsiras papildomų sukrėtimų pasaulinei prekybai, oro eismui ar tiekimo grandinėms.

    Variklių tiekimo sutrikimai po pandemijos tapo vienu svarbiausių aviacijos gamintojų ribojimų, o ypač tai juntama siauro fiuzeliažo lėktuvų segmente, kur paklausa didžiausia. Dėl vėluojančių komponentų aviakompanijos dažniau priverstos pratęsti senesnių orlaivių eksploataciją, o tai kelia papildomų kaštų ir mažina parkų atnaujinimo greitį.

    Užsakymų eilė rekordinė

    Nepaisant pelno spaudimo, „Airbus“ akcentuoja paklausos tvirtumą: bendras užsakymų portfelis viršija 9 000 orlaivių. Per ketvirtį bendrovė gavo 408 naujų komercinių orlaivių užsakymus, tai yra 46 proc. daugiau nei prieš metus.

    Komercinių orlaivių padalinio pardavimai per ketvirtį smuko 11 proc., sraigtasparnių segmentas iš esmės nekito, o gynybos ir kosmoso veikla augo 7 proc. Tokia dinamika atspindi platesnę rinkos realybę: civilinėje aviacijoje paklausą riboja ne noras pirkti, o gamybos pajėgumai ir dalių prieinamumas.

    Konkurencija su „Boeing“ ir rinkos nuotaikos

    Rinkoje taip pat ryškėja konkurencinės nuotaikos: analitikai pastebi, kad investuotojų sentimentas „Airbus“ atžvilgiu šiemet tapo atsargesnis, o „Boeing“ palaipsniui atgauna pozicijas po ilgai trukusių kokybės ir gamybos problemų. Abu gamintojai vis dar susiduria su tiekimo grandinių įtampa, tačiau „Boeing“ pastaruoju metu investuotojams siunčia daugiau stabilizacijos signalų.

    Tuo pačiu „Airbus“ vadovas teigė nematantis, kad Artimųjų Rytų įtampa verstų klientus atšaukti ar atidėti užsakymus. Jeigu išliktų aukštesnės degalų kainos ar trūkumai, aviakompanijos, tikėtina, dar aktyviau siektų eksploatuoti taupesnius orlaivius, o tai ilgainiui galėtų palaikyti naujų lėktuvų paklausą.

  • Vienas iš trijų pasaulyje: JAV restauruoja istorinį bombonešį B-24, kuris taps muziejaus pažiba

    Jungtinėse Valstijose pradėta didelės apimties Antrojo pasaulinio karo bombonešio B-24 „Liberator“ restauracija. Lėktuvas daugiau nei tris dešimtmečius buvo laikomas Barksdale oro pajėgų bazėje, o dabar jam ruošiama nauja, viešai matoma misija.

    B-24 laikomas vienu produktyviausių sąjungininkų bombonešių: karo metais buvo pagaminta per 18 000 šio tipo orlaivių. Tačiau iki šių dienų išliko itin mažai autentiškų egzempliorių, o JAV oro pajėgų žinioje, kaip nurodoma projekto kontekste, yra tik trys.

    Restauravimo darbai numatyti sudėtingi: B-24 bus beveik visiškai išardytas, atnaujinamos konstrukcijos dalys, o korpusas perdažomas pagal istorinę išvaizdą. Tokiuose projektuose didžiausią iššūkį dažniausiai kelia autentiškų komponentų paieška, nes originalios detalės seniai nebegaminamos.

    Ekspertai pabrėžia, kad sudėtinga ne tik surasti tinkamas dalis, bet ir išsaugoti istorinį tikslumą, kartu užtikrinant eksponato saugumą. Karo laikų B-24 kovinėse versijose būdavo montuojami keli kulkosvaidžių taškai ir bokšteliai, tačiau muziejinei ekspozicijai keliami kiti prioritetai: autentiškumas, išliekamoji vertė ir lankytojų patirtis.

    Nors atnaujintas bombonešis į dangų nebekils, planuojama apžiūrėti ir jo jėgainę. B-24 buvo varomas keturiais „Pratt & Whitney“ R-1830 varikliais, kurie bendrai išvystydavo apie 4 800 arklio galių.

    Istoriniais duomenimis, maksimalus šio modelio greitis siekė 303 mylias per valandą, tai yra apie 488 kilometrus per valandą. Tokie skaičiai primena, kokį technologinį šuolį karo metais buvo pasiekusi aviacija, ypač didelių, ilgo nuotolio orlaivių kategorijoje.

    Baigus restauraciją, atnaujintas B-24 taps Nacionalinio Galingosios Aštuntosios oro armijos muziejaus Džordžijos valstijoje ekspozicijos dalimi. Ten jis bus rodomas greta kito aviacijos istorijos simbolio, B-17 „Flying Fortress“.

    Tokie projektai JAV dažnai įgyvendinami siekiant ne tik išsaugoti technikos paveldą, bet ir papasakoti platesnę istoriją apie pramonės pajėgumus, karo logistiką ir žmones, kurie tokius orlaivius kūrė, prižiūrėjo ir jais skrido.