CP v2

Tag: Prekybos susitarimai

  • Kinija perka anglis iš JAV: 10 mln tonų sandoris ir ką tai sako apie prekybą bei energijos paklausą

    Sandoris, kuris keičia toną

    Kinija sutiko ateinančiais metais įsigyti mažiausiai 10 mln. tonų anglių iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šis įsipareigojimas įvardijamas kaip dalis platesnių susitarimų, pasiektų per naujai pradėjusios veikti JAV ir Kinijos Prekybos tarybos formatą.

    Praktikoje toks susitarimas yra ne tik apie kurą, bet ir apie politinį signalą rinkoms. JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai pastaraisiais metais dažnai buvo lydimi tarifų, ribojimų ir neapibrėžtumo, todėl bet koks konkretus kiekis energetinių žaliavų paprastai vertinamas kaip bandymas stabilizuoti dialogą.

    Kodėl anglys vėl tampa svarbios?

    Anglis abiejose šalyse išlieka reikšminga elektros gamybos dalis, ypač tais laikotarpiais, kai atsinaujinantys šaltiniai dėl oro sąlygų pagamina mažiau. Kai nevėjuota ar apsiniaukę, sistemai reikia patikimų, greitai užtikrinamų pajėgumų, o anglimi kūrenamos elektrinės dažnai lieka vienu iš tokių „bazinių“ pasirinkimų.

    Papildomą spaudimą elektros poreikiui kelia duomenų centrų plėtra ir spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas. Tokios infrastruktūros energijos poreikis yra didelis ir pastovus, todėl šalys, konkuruojančios technologijų srityje, ieško būdų užsitikrinti stabilias energijos tiekimo grandines.

    Prekyba, tarifai ir kritinės žaliavos

    Lygiagrečiai anglių temai abi pusės kalba ir apie platesnį prekybinį paketą, kuris apima muitų politiką bei prekių srautus. Tarp aptariamų krypčių minimos preferencinės tarifų priemonės daliai mažiau jautrių prekių, kurios galėtų sumažinti kliūtis vartojimo ir pramonės produktų prekybai.

    Kitas svarbus derybų blokas yra kritiniai mineralai, įskaitant retųjų žemių elementus ir kitas technologijų, automobilių bei gynybos pramonėms svarbias žaliavas. Šioje srityje JAV viešai akcentuoja tiekimo grandinių trūkumo riziką, todėl dialogas su Kinija gali turėti tiesioginę įtaką pasauliniams aukštųjų technologijų sektoriams.

    „Didesnė energetinių žaliavų prekyba dažnai tampa greitesniu būdu sumažinti įtampą nei sudėtingos derybos dėl technologijų ribojimų“, – sakė tarptautinės prekybos analitikas.

    Analitikų vertinimu, 10 mln. tonų anglių sandoris pats savaime nebūtinai reiškia ilgalaikį strateginį posūkį, tačiau parodo kryptį: energetinis saugumas ir auganti elektros paklausa vėl stumia šalis ieškoti pragmatiškų sprendimų. Tolimesnis tonas priklausys nuo to, ar pavyks išplėsti susitarimus ir kitose srityse, ypač dėl tarifų ir kritinių žaliavų.

  • Von der Leyen „nepriklausomybės momentas“ po metų: kas įgyvendinta, o kur ES sustojo?

    Von der Leyen „nepriklausomybės momentas“ po metų: kas įgyvendinta, o kur ES sustojo?

    Pažadai ir realybė po metų

    Prieš metus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje paskelbė apie Europos nepriklausomybės momentą. Tąkart žadėta, kad Europos Sąjunga greičiau kurs savarankiškus pajėgumus ir mažins priklausomybes nuo išorės tiekėjų bei politinių rizikų.

    Po 12 mėnesių matyti aiški riba: ten, kur Europos Komisija gali veikti pati, rezultatai apčiuopiami. Tačiau srityse, kur būtinas valstybių narių susitarimas, papildomas finansavimas ar jautrūs sprendimai dėl suvereniteto, pažanga gerokai lėtesnė.

    Vertinant paskelbtus įsipareigojimus, daugiausia pasistūmėta rengiant teisės aktus, skirstant finansavimą ir koordinuojant bendras ES iniciatyvas. Tuo pat metu ambicingiausios idėjos, kurios turėjo greitai pakeisti Europos saugumo ir strateginės autonomijos realybę, dažnai atsitrenkė į nacionalinius interesus.

    Kur Komisija „atidirbo“

    Ryškiausiai Komisija įgyvendino pažadus ten, kur jos įrankiai tradiciškai stipriausi: vidaus rinkos taisyklės, pramonės ir technologijų politika, prekyba bei socialinės iniciatyvos. Tokiose srityse sprendimus dažniau galima stumti į priekį pasiūlant teisėkūrą ir nukreipiant ES lėšas.

    Prekybos darbotvarkėje akcentuotas tiekimo grandinių diversifikavimas davė rezultatų, o derybos su Indija iš esmės pasiekė žadėtą finišą, nors laikas buvo ilgesnis nei planuota. Kartu į priekį pajudėjo ir susitarimas su „Mercosur“ regionu, kuris ilgą laiką buvo įstrigęs dėl politinių nesutarimų.

    Socialinėje politikoje vienu matomiausių sprendimų tapo įperkamo būsto kryptis, kuri iš planavimo perėjo į konkretesnius reguliavimo žingsnius. Tai atliepė augantį spaudimą daugelyje ES valstybių, kur nuomos ir būsto kainos tampa ne tik ekonomine, bet ir politine tema.

    Gynyba ir suverenitetas: sunkiausia dalis

    Daugiausia klausimų kilo gynybos pažadams, nes čia reikia ne tik planų, bet ir realių naujų pajėgumų bei koordinuoto pirkimo, o tam būtinas valstybių narių politinis ryžtas. Būtent šiame bloke „nepriklausomybės momentas“ labiausiai išsiskyrė su realybe.

    Vienas labiausiai įsimintų pažadų buvo vadinamoji dronų siena, pristatyta kaip bendra europinė, realiu laiku veikianti grėsmių aptikimo ir neutralizavimo sistema. Idėja greitai susidūrė su politiniu pasipriešinimu, o vietoje jos per metus labiau išsigrynino platesnis kovos su dronais veiksmų planas, ne toks integralus, kaip buvo žadėta.

    Kitas ambicingas sumanymas buvo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir iš jo finansuoti Ukrainai skirtą mechanizmą. Teisinės ir politinės kliūtys šią idėją pristabdė, o galutinis sprendimas nuvedė prie labiau įprasto finansavimo modelio, kai pagalba remiama ES skolinimusi ir biudžeto garantijomis.

    „Visos pastangos atsiremia į ribas, nes nacionalinis interesas ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį“, – sakė Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann.

    Ši įtampa matyti ir kalbant apie planuotą Europos gynybos semestrą, kuris buvo sumanytas kaip reguliari, ES lygio nacionalinių gynybos pastangų peržiūra ir koordinavimas. Praktikoje per metus labiau susiformavo metinis pasirengimo vertinimas ir koordinavimo ciklas, paliekantis valstybėms narioms daugiau kontrolės, nei siūlė pirminė vizija.

    Dalies pažadų būklę tiksliausia apibūdinti kaip vykdomus, bet neužbaigtus. Tarp jų atsidūrė ir svarstymai dėl socialinių tinklų ribojimų vaikams, kai procesas ES lygiu pažengė, tačiau vieningo, privalomo režimo vis dar nėra.

    Migracijos srityje daug dėmesio skirta jau priimtų sprendimų įgyvendinimui, o naujesnės idėjos, pavyzdžiui, atskiras sankcijų režimas kontrabandininkams ir prekeiviams žmonėmis, dar nevirto pilnai veikiančiu instrumentu. Tai leidžia spėti, kad migracija išliks viena pagrindinių temų ir kitoje metinėje kalboje.

    Bendras vaizdas po metų rodo, kad ES nepriklausomybė labiausiai auga per reguliavimą, investicijas ir prekybos politiką, o ne per greitai sukuriamus naujus gynybos pajėgumus. Kol valstybės narės atsargiai vertins kompetencijų perdavimą Briuseliui, ambicingiausios suvereniteto idėjos judės lėčiau nei „bazinių“ pažadų įgyvendinimas.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisija nori prekybos sutartis tvirtinti tik anglų kalba

    Europos Komisijos planas paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, institucijoms ir valstybėms narėms pateikiant tik angliškas sutarčių versijas, gali įstrigti dėl Prancūzijos pasipriešinimo. Paryžius signalizuoja, kad tokia tvarka kelia ne tik politinių, bet ir teisinių bei demokratinių rizikų.

    Idėjos esmė paprasta: deryboms pasibaigus, ratifikavimo etape būtų naudojama viena kalba, o vertimai į 24 oficialiąsias ES kalbas būtų parengti vėliau, jau po patvirtinimo ir paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Komisija argumentuoja, kad vertimo ir teisinio suderinimo procesai dabar gali užtrukti mėnesius ir taip atitolina realų susitarimų įsigaliojimą.

    Už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius yra viešai pabrėžęs, kad ES dėl užsitęsusio ginčytino ES ir „Mercosur“ susitarimo įgyvendinimo praranda reikšmingas ekonomines galimybes. Jo teigimu, nuo derybų pabaigos iki to momento, kai verslas gali pilnavertiškai pasinaudoti naujomis taisyklėmis partnerių rinkose, kartais praeina iki 2,5 metų.

    Komisijos sumanymui papildomą svorį suteikia geopolitinė situacija: didėjant prekybos įtampoms ir konkurencijai dėl rinkų, ES siekia greičiau atverti naujas eksporto kryptis. Kaip bandomasis atvejis buvo minimas susitarimas su Indija, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų parodyti, ar ratifikavimas viena kalba leistų sutrumpinti procedūras neprarandant teisinio aiškumo.

    Kalba kaip politinis klausimas

    Prancūzijos pareigūnai laikosi nuostatos, kad visų ES kalbų vartojimas nėra vien formalumas, o institucinis įsipareigojimas. Prancūzų kalba istoriškai yra viena svarbiausių ES darbo kalbų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kasdienėje institucijų veikloje vis labiau dominuoja anglų kalba.

    „Iš principo giname visų Sąjungos kalbų vartojimą, ypač prancūzų, kuri yra viena ES darbo kalbų“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Šis argumentas tiesiogiai susijęs su ratifikavimo turiniu: prekybos susitarimai yra teisiškai sudėtingi dokumentai, kuriuose net ir nedidelės formuluotės interpretacijos gali turėti pasekmių teisėkūrai, reguliavimui ir teismų praktikai. Kritikai baiminasi, kad jei nacionaliniai parlamentai ar net Europos Parlamentas vertintų tekstus ne gimtąja kalba, didėtų klaidų rizika ir mažėtų politinė atskaitomybė.

    Skaidrumas ir teisinis tikslumas

    Prancūzijos pusė taip pat pabrėžia demokratinę dimensiją: ratifikavimo procesas turi būti suprantamas ne tik ekspertams, bet ir visuomenei, o skaidrumas remiasi galimybe susipažinti su dokumentais oficialiosiomis kalbomis. ES institucijos savo komunikacijoje nuolat akcentuoja kalbinę įvairovę ir daugiakalbystę kaip vieną pamatinių principų.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia ir teisinį, ir demokratinį klausimą, ir Komisija tai puikiai supranta“, – sakė kitas Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politikos ekspertai perspėja, kad praktika ratifikuoti pagal vieną kalbinę versiją gali sukurti dviejų greičių sistemą, kai realią galią įgytų viena kalba, o kitos taptų tik vėliau parengiama administracine priemone. Toks pokytis galėtų komplikuoti ir nacionalinių parlamentų darbą, jei konkrečiam susitarimui būtų reikalinga platesnė ratifikacija valstybėse narėse.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbos politikos ekspertė Michele Gazzola.

    Kol kas Komisija viešai tvirtina, kad vertimai į visas oficialiąsias kalbas būtų užtikrinti paskelbimo etape, tačiau ginčas dėl to, ar ratifikavimas gali vykti remiantis vien anglišku tekstu, akivaizdžiai įgauna politinį pagreitį. Jei Prancūzija imsis blokuoti tokį sprendimą, ES siekis greitinti prekybos susitarimų įsigaliojimą gali susidurti su nauja kliūtimi pačios Sąjungos viduje.

  • Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Prancūzija stoja skersai kelio: Europos Komisijos planas dėl sutarčių tik anglų kalba kelia audrą

    Planas greitinti sutartis

    Europos Komisija svarsto, kaip paspartinti prekybos susitarimų ratifikavimą, kad įmonės greičiau gautų realią naudą iš naujų rinkų. Viena idėjų – ratifikavimo procedūroms laikinai platinti tik anglišką sutarties versiją, o vertimus į visas 24 oficialias ES kalbas pateikti vėliau.

    Tokiam sumanymui jau ruošiasi priešintis Prancūzija, teigdama, kad daugiakalbystė nėra formalumas. Paryžius signalizuoja, jog anglų kalbos dominavimas ratifikavime kelia ir politinių, ir teisinių rizikų.

    Kodėl Komisija siekia pokyčių

    Komisijos argumentas – praktinis: sudėtingų prekybos sutarčių teisinis redagavimas ir vertimai užtrunka mėnesius, o tai atitolina ratifikavimo startą. Geopolitinės įtampos ir konkurencija dėl rinkų skatina ES ieškoti būdų sutrumpinti kelią nuo derybų pabaigos iki realaus sutarties įsigaliojimo.

    Už prekybą atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius yra nurodęs, kad delsimas ES kainuoja prarastas eksporto galimybes ir lėtesnį ekonomikos augimą. Jo teigimu, net pasibaigus deryboms, iki momento, kai verslas gali pilnai veikti partnerio rinkoje, procesas gali užsitęsti iki 2,5 metų.

    „Šiandienos pasaulyje mes tiesiog negalime sau leisti prarasti laiko“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Prancūzijos argumentai: teisė ir demokratija

    Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad ES sutartys ir teisėkūra remiasi kalbų lygybe, o prancūzų kalba istoriškai yra viena institucijų darbo kalbų. Paryžiaus vertinimu, ratifikavimas tik anglų kalba reikštų, kad dalis nacionalinių parlamentų ir net europarlamentarų būtų priversti remtis ne savo kalbos teisiniu tekstu.

    Kritikai įspėja, kad tokia praktika gali mažinti skaidrumą ir didinti interpretavimo riziką, nes prekybos susitarimuose itin svarbios tikslios sąvokos, išlygos ir nuorodos į kitus teisės aktus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai susitarimai priskiriami mišriesiems ir ratifikavime dalyvauja ne tik Europos Parlamentas, bet ir nacionaliniai parlamentai.

    „Pereiti vien tik prie anglų kalbos reiškia teisinę ir demokratinę problemą, o Komisija tai puikiai supranta“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Kalbos politika ES institucijose išlieka jautri tema, nes anglų kalba per pastaruosius dešimtmečius tapo dominuojanti kasdienėje administracinėje praktikoje. Tuo pat metu Komisija oficialiai deklaruoja, kad kalbinė įvairovė yra esminė ES vertybė, o daugiakalbystė turi būti užtikrinta institucijų veikloje.

    Kalbų politikos ekspertai pabrėžia, kad sutarties teksto kalba ratifikavimo metu yra ne vien patogumo klausimas. Nuo jos gali priklausyti parlamentarų gebėjimas tiksliai įvertinti teisines pasekmes, o visuomenei – suprasti, ką konkrečiai valstybė patvirtina.

    „Tai skaidrumo, tikslumo ir supratimo klausimas“, – sakė kalbų politikos ekspertas Michele Gazzola.

  • Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija perdavė Europos Sąjungos ir Indijos prekybos susitarimą valstybėms narėms ratifikuoti, tačiau dokumentas pateiktas tik anglų kalba. Toks žingsnis sukėlė Prancūzijos nepritarimą, nes Paryžius ragina laikytis pareigos sutartis pateikti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

    Komisija argumentuoja, kad vienos kalbos pasirinkimas šiuo etapu padėtų paspartinti ratifikavimo procesą ir sutaupyti laiko. Briuselis siekia, kad susitarimas būtų užbaigtas per šiuos kalendorinius metus, todėl bando sumažinti administracinius vėlavimus, kurie dažnai kyla dėl vertimų derinimo.

    „Siūlome susitarimą pasirašyti derybų kalba, tai yra anglų, o visos kalbinės versijos bus parengtos kuo greičiau ir tikrai dar iki balsavimo Europos Parlamente“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillis.

    Prancūzijos pozicija remiasi ne vien simboline kalbos politika. Paryžius pabrėžia, kad prekybos susitarimai yra techniškai sudėtingi, o jų nuostatos gali turėti reikšmingų teisinių ir ekonominių pasekmių, todėl niuansai esą turi būti vertinami tik gavus patikimus vertimus nacionalinėmis kalbomis.

    Praktikoje ES prekybos susitarimų ratifikavimui dažniausiai reikia Europos Parlamento pritarimo, o kai kuriais atvejais ir nacionalinių parlamentų sprendimų. Komisija teigia, kad po pasirašymo susitarimas bus išverstas, o galutinės kalbinės redakcijos, kaip įprasta, bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

    Vis dėlto kol kas neaišku, ar pažadas pateikti vertimus iki Europos Parlamento balsavimo bus pakankamas, kad Prancūzija atsitrauktų. Pastaraisiais metais Paryžius ne kartą blokavo ar lėtino ES prekybos iniciatyvas, o įtampa dėl procedūrų gali tapti papildomu politiniu barjeru net tuomet, kai pati sutarties kryptis Prancūzijai yra priimtina.

    Komisija šį procesą sieja su platesne ES prekybos strategija, kuria stengiamasi greičiau sudaryti ir įgyvendinti susitarimus su strateginiais partneriais, diversifikuojant tiekimą ir mažinant priklausomybę nuo geopolitinių rizikų. Indija ES kontekste laikoma svarbia ekonomine ir politine partnere, todėl ratifikavimo tempas Briuseliui tampa principiniu klausimu.

  • ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    ES atmetė JK siūlymą dėl bendros prekių rinkos: ką tai reiškia Keiro Starmerio planams

    Europos Sąjunga atmetė Jungtinės Karalystės siūlymą sukurti bendrą prekių rinką su ES, remiantis britų žiniasklaidos pranešimais. Tai būtų reikšmingas žingsnis švelninant po „Brexit“ atsiradusias prekybos kliūtis, tačiau Briuselis, kaip teigiama, idėjos nepalaikė.

    Diskusijos vyksta beveik dešimtmetį po 2016 metais įvykusio referendumo, kai JK pasirinko pasitraukimą iš bloko. Pastaruoju metu ES ir JK vėl derasi dėl santykių „perkrovimo“, o artimiausiomis savaitėmis laukiamas aukšto lygio abiejų pusių susitikimas.

    Ko siekia Londonas

    Pranešimuose teigiama, kad siūlymą Briuselyje pristatė Michaelo Ellamo vadovaujama JK derybininkų komanda. Londono tikslas būtų praktiškai sumažinti prekių judėjimo trintį, kuri po „Brexit“ išaugo dėl muitinės procedūrų, taisyklių skirtumų ir patikrų.

    Toks modelis teoriškai galėtų palengvinti eksportą ir importą, ypač pramonės ir maisto tiekimo grandinėse, tačiau jis neišvengiamai kelia klausimą dėl taisyklių derinimo. ES tradiciškai reikalauja, kad gilesnė prieiga prie bendrosios rinkos būtų susieta su aiškiomis „žaidimo taisyklėmis“, priežiūra ir ginčų sprendimo mechanizmais.

    Kodėl ES galėjo pasakyti „ne“

    ES nenoras svarstyti atskiros bendros prekių rinkos idėjos gali būti susijęs su precedento baime: Briuselis vengia situacijų, kai ne ES narė gautų plačią prieigą prie bendrosios rinkos be viso įsipareigojimų paketo. Be to, atskiras susitarimas dėl prekių neišspręstų paslaugų sektoriaus, kuris JK ekonomikai yra itin svarbus, klausimų.

    Europos Komisija viešai nekomentavo pačių pranešimų, tačiau pabrėžė siekį užbaigti svarbiausius ankstesnio bendro supratimo dokumento darbus prieš artėjantį ES ir JK susitikimą. Komisija taip pat nurodė, kad mato erdvės glaudesniam bendradarbiavimui ten, kur tai šiuo metu svarbiausia.

    Kas toliau: realistiškesnės derybų kryptys

    Dėmesys, kaip skelbia britų transliuotojas BBC, krypsta į jau vykstančių derybų turinį, kur aptariamos konkrečios sritys, tokios kaip maisto ir žemės ūkio produktų prekyba bei energetika. Šiose srityse dažnai ieškoma labiau techninių, siauresnių sprendimų, kurie gali duoti apčiuopiamos naudos neprilygstant pilnai integracijai į bendrąją rinką.

    Tuo pat metu JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris viešai akcentuoja siekį grąžinti šalį „į Europos širdį“ ir stiprinti ryšius su žemynu. Vis dėlto bet koks apčiuopiamesnis suartėjimas prekyboje reikštų ir jautrius politinius pasirinkimus namuose, nes „Brexit“ klausimas JK išlieka visuomenę skaldantis.

    Artėjantis ES ir JK aukščiausio lygio susitikimas turėtų parodyti, ar abi pusės sugebės rasti pragmatišką kelią mažinti įtampas ir trintį bent atskirose srityse. Kol kas signalai rodo, kad plataus masto grįžimas prie bendros prekių rinkos idėjos Briuselyje šiuo metu neturi pakankamo politinio svorio.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    Susitarimas patvirtintas po naktinių derybų

    Europos Parlamento nariai ir ES valstybių diplomatų atstovai Strasbūre sutarė įgyvendinti pernai vasarą su JAV sudarytą prekybos susitarimą. Sprendimas priimtas po ilgų vėlyvo vakaro derybų, siekiant sumažinti augančią įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Vis dėlto susitarimas išlieka politiškai trapus, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarifus ir toliau naudoja kaip spaudimo priemonę. ES pareigūnai pripažįsta, kad tokia taktika didina neapibrėžtumą verslui ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse.

    Derėtis skubėta po to, kai Baltieji rūmai buvo pagrasinę nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. muitus Europos automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti. Tokia grėsmė buvo aiškiai susieta su terminais ir politinėmis sąlygomis, todėl Briuselyje ji įvertinta kaip papildomas rizikos veiksnys.

    Pagal patvirtintą schemą JAV pramonės prekių eksportui į ES tarifai mažinami iki 0 proc., o daugumai ES eksporto į JAV paliekamas 15 proc. bazinis tarifas. Kritikai Europos Parlamente pabrėžia, kad tokia asimetrija gali iškreipti konkurenciją ir ilgainiui pakenkti kai kuriems Europos sektoriams.

    Kas yra 2029 metų saugiklis

    Europos Parlamentas siekė į susitarimą įrašyti daugiau apsaugų, kurios leistų greičiau reaguoti į vienašalius JAV sprendimus. Kompromisu tapo vadinamoji galiojimo pabaigos sąlyga, numatanti, kad susitarimas nustos galioti, jei iki 2029 metų gruodžio 31 dienos nebus atnaujintas.

    Toks terminas pasirinktas neatsitiktinai, nes jis apima laikotarpį po dabartinės JAV administracijos kadencijos pabaigos. Europos Parlamento derybininkai teigia, kad tai sukuria papildomą svertą ir sumažina riziką, kad susitarimas taps nuolatiniu spaudimo įrankiu.

    Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange pabrėžė, kad priimtas modelis suteikia „saugos tinklą“ ir didina aiškumą pramonei bei vartotojams.

    „Dabar turime saugiklį, kuris leidžia apginti teisės aktą ir suteikia nuspėjamumo mūsų vartotojams ir pramonei“, – sakė Berndas Lange.

    Dar vienas esminis elementas yra Europos Komisijos teisė sustabdyti lengvatinius tarifus JAV prekėms, jei Vašingtonas neįvykdys pažado sumažinti muitus ES plienui ir aliuminiui iki 15 proc. Ši nuostata Briuselyje laikoma praktiniu mechanizmu, kuris turėtų veikti kaip atsvara politiniams ultimatumams.

    Šiuo metu JAV Europos plienui taiko 50 proc. tarifą, o ES atstovai pastaraisiais mėnesiais ne kartą vyko į Vašingtoną ieškoti sprendimo, tačiau proveržio iki šiol nebuvo. Dėl to plieno ir aliuminio klausimas išlieka viena jautriausių susitarimo vietų, galinti greitai peraugti į platesnį ginčą.

    Migracijos grąžinimo taisyklės ir kiti derybų frontai

    Tuo pat metu Europos Parlamente numatytos ir kitos įtemptos derybos, susijusios su migracijos grąžinimo reglamentu. Jis turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl deportavimo centrų už ES ribų ir taikyti atvykimo draudimus jau grąžintiems migrantams.

    Didžiausią ginčą kelia vadinamoji ICE pataisa, kuri suteiktų institucijoms platesnes galias ieškoti asmens gyvenamojoje vietoje ar kitose „susijusiose“ vietose, kai priimtas išsiuntimo sprendimas. Dalis ES šalių šiai nuostatai pritaria, o Europos Parlamentas ją vertina kritiškai dėl galimų žmogaus teisių ir proporcingumo rizikų.

    Tarptautinėje darbotvarkėje dėmesį traukia ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Pekine. Pokalbiuose akcentuota glaudesnė partnerystė ir „teisingesnės pasaulio tvarkos“ siekis, tačiau viešuose pareiškimuose vengta tiesiogiai aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą.

    ES institucijoms tai primena, kad prekybos ir saugumo darbotvarkės vis labiau susipina: tarifai, pramonės politika, sankcijos ir strateginės tiekimo grandinės tampa vieno paveikslo dalimi. Dėl to sprendimai dėl prekybos susitarimų vis dažniau vertinami ne tik ekonomine, bet ir geopolitine logika.

  • Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos už 15 mlrd. eurų

    Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos mažiausiai už maždaug 15 mlrd. eurų, pranešė Baltieji rūmai. Tai vienas konkrečiausių rezultatų po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pekine.

    Pagal Baltųjų rūmų pateiktą informaciją, šie pirkimai būtų papildomi prie anksčiau aptartų sojų įsipareigojimų. JAV administracija teigia, kad tai turėtų suteikti daugiau stabilumo ūkininkams ir maisto pramonės eksportuotojams.

    Taip pat nurodoma, kad Kinija atnaujino daugiau nei 400 JAV jautienos gamybos įmonių registracijas ir įtraukė naujus objektus. Kartu žadama dirbti su JAV reguliuotojais, kad būtų panaikinti dalies gamyklų veiklos apribojimai ir išplėsta prieiga prie rinkos.

    Dar vienas žingsnis, anot Baltųjų rūmų, yra paukštienos importo atnaujinimas iš tų JAV valstijų, kurias JAV Žemės ūkio departamentas yra pripažinęs laisvomis nuo paukščių gripo. Tokie sprendimai paprastai turi tiesioginę įtaką kainoms ir atsargų planavimui, ypač dideliems perdirbėjams.

    Nauji pirkimai papildo platesnį prekybos santykių „paliaubų“ paketą, dėl kurio, pasak JAV pusės, šalys buvo sutarusios ankstesniame etape. Tuomet Kinija įsipareigojo kasmet pirkti po 25 mln. metrinių tonų JAV sojų iki 2028 metų, o abi pusės sustabdė platesnį muitų didinimą.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje matyti ir skirtingos interpretacijos: Kinijos prekybos ministerija yra užsiminusi apie preliminarų susitarimą mažinti kai kuriuos tarifus ir patvirtinusi žemės ūkio bei orlaivių sandorius, tačiau be detalių. Dėl to rinkos dalyviai paprastai laukia ne tik politinių pareiškimų, bet ir praktinių įgyvendinimo dokumentų, kvotų bei tiksliai apibrėžtų produktų grupių.

    Baltieji rūmai taip pat skelbia, kad Kinija sutiko pradiniu etapu įsigyti 200 „Boeing“ orlaivių. Be to, minima, kad būtų sprendžiami su retųjų žemių gavybos ir perdirbimo įrangos bei technologijų ribojimais susiję klausimai, nors konkrečių įsipareigojimų šioje dalyje nepateikiama.

    Analitikai paprastai tokio tipo paketus vertina kaip bandymą sukurti nuspėjamesnį prekybos režimą bent daliai sektorių, tačiau pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo vykdymo mechanizmų. Skelbiama, kad abi šalys ketina steigti dvišales tarybas prekybai ir investicijoms valdyti mažiau jautriuose sektoriuose.

    Tuo pat metu išlieka rizika, kad dalis susitarimų gali keistis priklausomai nuo vidaus politikos, reguliacinių sprendimų ir geopolitinių įtampų. Baltieji rūmai nurodo, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas šiemet dar gali susitikti kelis kartus, o kitas jų susitikimas numatomas rudenį Vašingtone.

  • Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija eskalavo ginčą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo – Varšuva pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir siekia, kad susitarimo galiojimas bei taikymas būtų sustabdyti. Apie skundo perdavimą Liuksemburgui pranešė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Bosackis.

    Lenkijos pozicija grindžiama argumentu, kad dabartinė susitarimo redakcija gali pakenkti šalies ir visos ES žemės ūkiui. Varšuva teigia, jog rinką atveriantys importo srautai esą sudarytų spaudimą ūkininkų pajamoms ir didintų konkurenciją sektoriuose, kuriuose ES taikomi griežtesni gamybos reikalavimai.

    Lenkija taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Skunde siekiama, kad būtų sustabdytas ir pats susitarimo įgyvendinimas, nes, pasak Varšuvos, žalą žemės ūkiui būtų sudėtinga atitaisyti jau po to, kai prekybos srautai įsibėgėtų.

    Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis viešai patvirtino, kad byla iškelta, ir akcentavo, jog valdžia prioritetu laiko ūkininkų ir vartotojų interesų apsaugą. Pasak jo, Lenkijos gamintojai nebijo konkurencijos, tačiau tik tuo atveju, jei ji vyksta pagal vienodus standartus ir sąžiningas taisykles.

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalys – Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus – yra sudariusios platesnį partnerystės paketą, kurio dalis apima prekybos nuostatas. Pagal anksčiau priimtus politinius sprendimus, dalis susitarimo nuostatų gali būti taikoma laikinai, o galutinis įsigaliojimas priklauso nuo ratifikavimo procedūrų ES valstybėse narėse.

    ES institucijoms šis susitarimas svarbus kaip vienas didžiausių planuojamų prekybos paketų, galintis išplėsti Europos eksportuotojų galimybes, ypač pramonės, paslaugų ir kai kuriuose žemės ūkio segmentuose. Vis dėlto būtent žemės ūkis yra jautriausia tema, nes dalis šalių baiminasi dėl mėsos, cukraus, paukštienos ir kitų produktų importo poveikio vietos gamintojams.

    Lenkijos inicijuotas procesas gali tapti reikšmingu precedentu, nes ginčas persikelia į teisinį lygmenį ir priverčia vertinti ne tik politinius, bet ir procedūrinius susitarimo priėmimo aspektus. Teismo sprendimas lems, ar bus sudarytos sąlygos stabdyti taikymą, ir kokias ribas turi ES prekybos susitarimų laikino įgyvendinimo mechanizmas.

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.