Tag: Prekybos susitarimai

  • Trumpo ir JK prekybos susitarimas: bioetanolio sektoriaus griūtis smogė ūkiams ir grūdų kainoms

    Trumpo ir JK prekybos susitarimas: bioetanolio sektoriaus griūtis smogė ūkiams ir grūdų kainoms

    Jungtinės Karalystės ir JAV prekybos susitarimo pasekmės labiausiai išryškėjo ten, kur jų mažai kas tikėjosi: šalies bioetanolio grandinėje ir kviečių augintojų pajamose. Po politinių derybų dėl muito lengvatų britų automobiliams ir plienui JK suteikė JAV didelę be muito bioetanolio kvotą, kuri rinkoje greitai pakeitė vietinę produkciją.

    Dėl to sustojo vienas iš dviejų pagrindinių JK bioetanolio gamybos centrų, o likęs fabrikas kurį laiką veikė su pertraukomis ir priklausė nuo laikinos paramos. Ūkininkai teigia praradę stambų vietinį kviečių pirkėją, todėl regione sumažėjo konkurencija dėl grūdų, o kainos tapo labiau priklausomos nuo pašarų rinkos ir importo.

    Kaip kvotos pakeitė rinką

    Bioetanolis JK naudojamas kaip atsinaujinantis priedas benzinui, o jo gamyba tradiciškai rėmėsi vietiniais grūdais. Kai į rinką įėjo didelė be muito importo kvota, vietos gamintojams tapo sunkiau konkuruoti, nes importuojamas bioetanolis spaudė kainas ir mažino maržas.

    Ūkininkai pabrėžia, kad bioetanolio pirkėjai anksčiau dažnai mokėdavo nedidelę priemoką už tinkamos kokybės kviečius. Net ir keli eurai už toną ūkiams turi reikšmę, nes augalininkystės pelningumas paprastai skaičiuojamas mažomis maržomis, o sąnaudos, ypač trąšoms ir kurui, išlieka jautrios energijos kainų šuoliams.

    „Atrodė, kad derybose žemės ūkis buvo tik išnaša, o ne prioritetas“, – sakė vienas šiaurės Anglijos kviečių augintojas.

    Smūgis ne tik degalams

    Bioetanolio gamyklos svarbios ne vien degalų rinkai. Gamybos proceso šalutiniai produktai paprastai tampa baltymingais pašarais, kuriuos naudoja gyvulininkystės ūkiai, todėl sumažėjus gamybai dalis pašarų poreikio persikelia į importą, o tai didina tiekimo grandinės pažeidžiamumą.

    Dar vienas jautrus elementas yra anglies dioksidas, kuris kai kuriais atvejais taip pat gaunamas kaip bioetanolio gamybos šalutinis produktas ir naudojamas maisto bei gėrimų pramonėje, taip pat skerdyklose. Dėl to bioetanolio sektoriaus sutrikimai gali greitai virsti platesne problema, ypač kai rinkoje daug kitų sukrėtimų.

    Ūkininkų pajamos ir platesnis kontekstas

    Grūdų augintojams praradus dalį vietinės paklausos, daugiau kviečių nukreipiama į pašarų segmentą, o tai didina pasiūlą ir spaudžia kainas. Ūkininkai teigia, kad kai kuriuose regionuose kainų kritimas buvo ypač juntamas tada, kai likusi gamykla laikinai stabdė veiklą, nes rinka akimirksniu prarado reikšmingą pirkėją.

    Situaciją apsunkina ir geopolitinis neapibrėžtumas, keliantis energijos ir trąšų kainas, o tai tiesiogiai didina javų auginimo savikainą. Ūkininkai perspėja, kad jei kainos neatsigaus, dalis jų bus priversti mažinti investicijas, rinktis atsargesnes sėjomainas arba mažinti apsėjamo ploto riziką.

    JK vyriausybė viešai tvirtina, kad prekybos susitarimas pasiektas nacionalinio intereso labui ir saugo darbo vietas kituose sektoriuose, tačiau žemdirbių organizacijos ragina vertinti visą poveikį. Jų teigimu, vieną kartą praradus vietinį pramonės pajėgumą, atkurti jį brangu ir lėta, o priklausomybė nuo importo tampa ilgalaike.

  • Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europarlamentarė rėžė: ES sandoris su JAV buvo klaida – D. Trumpas grasina 25 proc. muitais

    Europos Parlamento narė prancūzė Aurore Lalucq pareiškė, kad Europos Sąjunga neturėjo pasirašyti prekybos susitarimo su JAV administracija, kuria, jos teigimu, neįmanoma pasitikėti. Politikė vadovauja Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui, todėl jos kritika Briuselyje vertinama kaip reikšmingas signalas.

    Įtampa atsinaujino po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungos automobiliams. Tai viršytų 15 proc. ribą, kuri, pasak straipsnyje aptariamo susitarimo logikos, turėjo būti „lubos“ ir verslui suteikti daugiau apibrėžtumo.

    „Nesuprantu, kaip galima sudaryti sandorį su administracija, kuri nesilaiko savo žodžio“, – sakė Aurore Lalucq.

    Susitarimas, apie kurį kalbama, buvo pasiektas 2025 metais per JAV prezidento ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen susitikimą Škotijoje. Juo Europos Sąjunga būtų sumažinusi muitus daliai JAV prekių iki nulio, o pati būtų susidūrusi su 15 proc. tarifais ir įsipareigojimais dėl didesnių investicijų JAV.

    Šis modelis sulaukė kritikos ir dėl asimetrijos, ir dėl to, kad tarifai tapo politinio spaudimo priemone. Straipsnyje minima, kad anksčiau susitarimas buvo sustabdytas Europos Parlamento narių, kai tarifų grėsmės esą buvo naudotos kaip svertas spaudžiant dėl Grenlandijos klausimo.

    Skilimas tarp socialistų

    A. Lalucq pozicija išryškino nesutarimus Socialistų ir demokratų frakcijoje, kuri yra antra pagal dydį Europos Parlamente. Kita įtakinga šios frakcijos figūra, prekybos komiteto pirmininkas Bernd Lange, esą ragino judėti į priekį, bet siekti papildomų saugiklių.

    Šis nesutarimas atspindi platesnę tendenciją, kai šalių pozicijas formuoja jų ekonominiai interesai. Valstybės, kurių eksportas į JAV didesnis ir kurios jautriau reaguoja į tarifų riziką, dažniau renkasi mažiau konfrontacinę liniją, net jei viešai pabrėžia griežtesnių garantijų poreikį.

    Kas toliau: saugikliai ir terminas

    Europos Sąjungoje aptariami keli galimi mechanizmai, kurie turėtų apriboti riziką, jei Vašingtonas nukryptų nuo susitarimo. Tarp svarstomų idėjų minimas principas, kad tarifų mažinimas JAV pramonės prekėms galėtų įsigalioti tik tada, jei JAV pilnai laikysis susitarimo sąlygų.

    Taip pat aptariama vadinamoji saulėlydžio nuostata, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų atnaujintas. Tuo pat metu ES sostinės išlieka pasidalijusios: straipsnyje teigiama, kad Vokietija ir Italija labiau linksta išsaugoti pirminį Europos Komisijos išderėtą variantą.

    Europos pareigūnai tikisi įtampą sumažinti per numatytą ES prekybos komisaro Marošo Šefčovičiaus ir JAV prekybos atstovo Jamiesono Greer susitikimą Paryžiuje. Po paskutinio grasinimo muitais daugelis ES lyderių viešai reagavo atsargiai, siekdami neeskaluoti situacijos.

  • JAE po žingsnio OPEC ribos link: sandoris su Pietų Korėja atveria naują prekybos koridorių

    JAE po žingsnio OPEC ribos link: sandoris su Pietų Korėja atveria naują prekybos koridorių

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pasirašė plataus masto prekybos susitarimą su Pietų Korėja, kuriuo siekiama mažinti muitus ir didinti abipusę prekybą. Žingsnis sutapo su nauja Abu Dabio ekonomine kryptimi po sprendimo pasitraukti iš OPEC, todėl regiono planai Azijoje įgauna dar daugiau svorio.

    Susitarimas, vadinamas Visapusišku ekonominės partnerystės susitarimu, numato panaikinti arba sumažinti tarifus didžiajai daliai tarpusavio prekyboje cirkuliuojančių prekių. JAE teigia, kad tai palengvins eksportuotojų patekimą į rinkas ir paskatins investicijas į technologijas, gamybą bei logistiką.

    Kas keičiasi verslui?

    Pagal paskelbtas sąlygas, tarifų lengvatos apima apie 91,2 proc. prekių, kuriomis prekiauja abi šalys. 2025 metais JAE ir Pietų Korėjos ne naftos prekyba siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o pareigūnai prognozuoja tolesnį augimą, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.

    JAE užsienio prekybos ministras Thani bin Ahmed Al Zeyoudi pabrėžė, kad susitarimas turėtų sukurti daugiau galimybių eksportuotojams ir pagilinti pramoninį bendradarbiavimą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis modelis tampa įrankiu greičiau užsitikrinti tiekimo grandinių stabilumą, kai pasaulinę prekybą vis labiau veikia geopolitinė įtampa.

    „Šis susitarimas atveria naujų galimybių eksportuotojams ir stiprina bendradarbiavimą technologijų, gamybos ir logistikos srityse“, – sakė Thani bin Ahmed Al Zeyoudi.

    Kataras taip pat skuba į Seulą

    Lygiagrečiai Kataras intensyvina kontaktus su Pietų Korėja ir signalizuoja, kad Persijos įlankos valstybės siekia struktūrinio prekybos koridoriaus su Azija. Pastarosiomis dienomis Kataro valstybinis užsienio prekybos ministras Ahmed bin Mohammed Al Sayed Seule vedė verslo delegacijos susitikimus dėl prekybos ir investicijų.

    Diskusijose akcentuotos sritys, kuriose Pietų Korėja turi globalų konkurencinį pranašumą: puslaidininkiai, pažangioji gamyba, biotechnologijos ir dirbtinis intelektas. Tokia darbotvarkė rodo, kad Kataras, kaip ir JAE, nori plėsti ekonomikos struktūrą už energetikos ribų ir pritraukti technologinį kapitalą.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Šis susitarimas laikomas pirmuoju Pietų Korėjos prekybos paktu su šalimi iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos, todėl Seulo ekonominė diplomatija regione įgauna naują pagreitį. Tiek JAE, tiek Kataro veiksmai išryškina platesnę tendenciją: Persijos įlankos šalys, diversifikuodamos ekonomiką, vis aktyviau jungia kapitalą su Azijos technologijų ir pramonės pajėgumais.

    Verslui tai gali reikšti mažesnes sąnaudas, greitesnį prekių judėjimą ir platesnes galimybes dalyvauti bendruose projektuose, ypač logistikos, pažangių komponentų, skaitmenizavimo ir pramonės modernizavimo srityse. Tuo pat metu muitų mažinimas didina konkurenciją vietos rinkose, todėl kai kurioms įmonėms gali tekti greičiau prisitaikyti prie naujų kainodaros ir tiekimo realijų.

  • Nuo gegužės 1 dienos startuoja ES ir Mercosur prekybos dalis: kodėl svarbus priedas 2-B dėl žaliavų

    Nuo gegužės 1 dienos pradeda galioti Europos Sąjungos ir Mercosur šalių prekybinė susitarimo dalis, apimanti Braziliją, Argentiną, Paragvajų ir Urugvajų. Susitarimas kelia ginčų dėl poveikio žemės ūkiui, tačiau jo reikšmė išsiplečia iki žaliavų ir pramonės konkurencingumo.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skiriama jautrioms importo kategorijoms, kurios gali būti įvežamos palankesnėmis sąlygomis, bet tik pagal nustatytas kvotas. Dalis ES valstybių susitarimą vertina atsargiai dėl galimos konkurencijos Europos ūkininkams ir maisto sektoriui.

    Ne tik mėsa ir cukrus

    Prekybos dalis siejama su tarifų mažinimu tam tikriems produktams, įskaitant jautieną, paukštieną, pieno produktus, cukrų ir etanolį. Kvotos reiškia, kad lengvatos netaikomos neribotam kiekiui, tačiau net ir ribotas srautas gali keisti kainodarą bei derybinę galią tiekimo grandinėse.

    Žemės ūkis išlieka politiškai jautriausia tema, nes ūkininkų organizacijos daugelyje ES šalių spaudžia užtikrinti apsaugos priemones ir griežtą importo kontrolę. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad šio susitarimo vertė nėra vien maisto produktų prekyba.

    Kodėl Europai svarbios žaliavos?

    ES pramonei vis aktualesnis tampa kritinių žaliavų klausimas, ypač baterijų, atsinaujinančios energetikos, elektronikos ir automobilių sektoriuose. Šiuose sektoriuose tiekimo sutrikimai ar kainų šuoliai tiesiogiai veikia gamybos apimtis, investicijų planus ir eksporto konkurencingumą.

    Europos ekonomikos saugumui reikšminga ir tai, kad kai kurių strateginių medžiagų tiekimo grandinės yra stipriai sutelktos, o geopolitinė įtampa didina riziką. Pietų Amerika turi išteklių, kurie pramonėje laikomi kritiniais, pavyzdžiui, grafitą baterijoms, manganą plienui ir akumuliatoriams, tantalą elektronikai, silicį puslaidininkiams ir fotovoltikai bei niobį, naudojamą lydiniams ir automobilių pramonei.

    Priedas 2-B ir eksporto muitai

    Didžiausią intrigą kelia susitarimo priedas 2-B, siejamas su eksporto muitų taikymo ribojimu daliai kritinių žaliavų ir metalų. Tokia nuostata teoriškai gali didinti tiekimo stabilumą, nes mažina tikimybę, kad žaliavos bus staiga apmokestintos ir nukreiptos kitur, o ES įmonėms išaugs neapibrėžtumas.

    Verslui tai reikštų aiškesnes taisykles ir potencialiai mažesnes žaliavų įsigijimo sąnaudas, ypač įmonėms, kurios dirba aukštos pridėtinės vertės gamyboje. Kartu tai gali būti vertinama ir kaip bandymas diversifikuoti tiekimą bei sumažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo atskirose žaliavų grupėse.

    „Susitarimo atmetimas ilgainiui galėtų sustiprinti kitų didžiųjų ekonomikų įtaką Pietų Amerikos ištekliams ir susiaurinti Europos pasirinkimus“, – teigiama analizuojant susitarimo strateginę reikšmę.

    Lietuvai ir regiono pramonei tokie pokyčiai svarbūs per tiekimo grandines: automobilių komponentų, elektronikos, inžinerinės pramonės ir energetikos projektai priklauso nuo žaliavų kainų ir patikimo tiekimo. Todėl susitarimas gali tapti ne tik žemės ūkio, bet ir ilgalaikės pramonės politikos klausimu.