CP v2

Tag: Prevencija

  • Mokslininkai nustebinti: ši grupė dažniau suserga vėžiu ir dažniau nuo jo miršta

    Didžiosios Britanijos mokslininkai, daugiau nei du dešimtmečius stebėję tūkstančių žmonių sveikatą, nustatė aiškią sąsają: sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis vėžys diagnozuojamas dažniau, o daliai jų didesnė ir mirties nuo onkologinių ligų rizika.

    Analizė atlikta remiantis ilgalaikio EPIC-Norfolk projekto duomenimis. Tyrime buvo vertinta 22 534 dalyvių sveikata, o stebėsena tęsėsi apie 25 metus, todėl tyrėjai galėjo palyginti širdies būklių ir vėžio atvejų dažnį per ilgą laikotarpį.

    Ryškiausias skirtumas išryškėjo lyties pjūvyje. Vyrams, turintiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų, bendras vėžio atvejų skaičius buvo didesnis, o mirties nuo onkologinių ligų rizika taip pat dažniau fiksuota būtent vyrų grupėje.

    Labiausiai šis ryšys matytas plaučių ir stemplės vėžio atvejais. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie rezultatai nereiškia, jog širdies ligos tiesiogiai sukelia vėžį, tačiau statistinė sąsaja yra pakankamai nuosekli, kad ją būtų verta vertinti klinikinėje praktikoje.

    „Nustatėme, kad vyrams dažniau pasitaikė tiek vėžio diagnozės, tiek, deja, mirtys nuo jo“, – sakė Aberdyno universiteto gydytojas Tiberiu Pana.

    Kodėl vyrams ryšys stipresnis, kol kas aiškiai neatsakyta. Viena tikėtinų versijų siejama su bendrais rizikos veiksniais, kurie kenkia širdžiai ir kartu didina onkologinių ligų tikimybę, pavyzdžiui, rūkymu, antsvoriu, mažu fiziniu aktyvumu ir alkoholio vartojimu.

    Autoriai atkreipia dėmesį ir į praktinę problemą: širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės dažnai intensyviai stebimi dėl širdies komplikacijų, tačiau vėžio prevencija ir ankstyvas išaiškinimas šioje grupėje gali gauti mažiau dėmesio, nei reikėtų.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda nuosekli prevencija: rūkymo atsisakymas, svorio kontrolė, judėjimas, kraujospūdžio ir cholesterolio korekcija, taip pat dalyvavimas patikrose pagal amžių ir riziką. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jau turi diagnozuotų širdies ir kraujagyslių ligų.

  • Tyrimas atskleidė 3 įpročius, trumpinančius laiką be demencijos: labiausiai rizikuoja vidutinio amžiaus žmonės

    Tyrimas atskleidė 3 įpročius, trumpinančius laiką be demencijos: labiausiai rizikuoja vidutinio amžiaus žmonės

    Demencija nėra viena konkreti liga, o simptomų visuma, kai palaipsniui silpsta atmintis, dėmesys, orientacija ir gebėjimas atlikti kasdienes užduotis. Dažniausia jos priežastis išlieka Alzheimerio liga, tačiau nemaža dalis atvejų siejama ir su kraujagyslių pažeidimais bei kitomis lėtinėmis būklėmis.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, demencija sergančių žmonių skaičius pasaulyje matuojamas dešimtimis milijonų ir toliau augs visuomenei senstant. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama rizikos veiksniams, kuriuos bent iš dalies galima koreguoti dar iki senatvės.

    JAV mokslininkai, analizavę ilgalaikio Atherosclerosis Risk in Communities tyrimo duomenis, įvertino 12 409 žmonių sveikatą nuo vidutinio amžiaus. Pradžioje dalyviams vidutiniškai buvo 56 metai ir jie neturėjo demencijos požymių, o stebėjimas truko vidutiniškai 26 metus.

    Dėmesys sutelktas į tris veiksnius, kurie dažni vidutiniame amžiuje: padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą ir rūkymą. Per stebėjimo laikotarpį demencija išsivystė daugiau nei 3 000 dalyvių, todėl tyrėjai galėjo palyginti, kaip šie veiksniai siejasi su gyvenimo trukme be demencijos.

    Rezultatai parodė aiškų skirtumą: žmonės, kurie vidutiniame amžiuje neturėjo nei padidėjusio kraujospūdžio, nei diabeto ir nerūkė, vidutiniškai turėjo apie 30 metų gyvenimo be demencijos. Esant vienam iš šių veiksnių šis laikotarpis trumpėjo iki kiek daugiau nei 26 metų, esant dviem iki maždaug 21 metų, o turint visus tris iki maždaug 17 metų.

    Padidėjęs kraujospūdis metų metus gali tyliai žaloti kraujagysles, įskaitant smulkiąsias, kurios aprūpina smegenis deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Ilgainiui tai didina insulto riziką, o tiek ryškūs, tiek ir mažesni, kartais nepastebėti insultai gali prisidėti prie pažintinių funkcijų silpnėjimo.

    Cukrinis diabetas taip pat siejamas su kraujagyslių pažeidimu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų tikimybe, o šie procesai gali paveikti ir smegenų kraujotaką. Diabetas dažnai pasireiškia kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu, lipidų apykaitos sutrikimais ar antsvoriu, todėl rizika tampa kompleksinė.

    Rūkymas, nors dažnai pirmiausia siejamas su plaučių ligomis, veikia visą organizmą: pažeidžia kraujagyslių sieneles, spartina aterosklerozę ir didina insulto bei kitų širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Tyrėjai pabrėžia, kad tai vienas aiškiausiai pašalinamų veiksnių, o nauda sveikatai atsiranda net ir mesti rūkyti vėliau.

    Svarbi tyrimo žinutė yra laikas: vertinti buvo ne senjorai, o vidutinio amžiaus žmonės, kai daugelis apie demenciją dar negalvoja. Vis dėlto pokyčiai, lemiantys pažinimo silpnėjimą, gali kauptis dešimtmečiais, todėl kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė, rūkymo atsisakymas bei širdies ir kraujagyslių sveikatos priežiūra gali turėti ilgalaikį efektą.

    Mokslininkai taip pat akcentuoja, kad tai stebimasis tyrimas, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Demencijos riziką veikia ir amžius, genetika bei kiti veiksniai, tačiau vis daugiau duomenų rodo tvirtą ryšį tarp kraujagyslių sveikatos ir smegenų funkcijų išsaugojimo.

    Praktikoje ekspertai dažniausiai rekomenduoja reguliariai matuoti kraujospūdį, sekti gliukozės rodiklius, gydyti lėtines ligas ir keisti gyvenimo būdą dar 40–60 metų amžiaus tarpsnyje. Prie to paprastai pridedama fizinė veikla, subalansuota mityba, svorio kontrolė ir alkoholio vartojimo ribojimas, nes šie įpročiai veikia bendrą širdies ir smegenų būklę.

  • Pelės dings per 3 minutes? Sodininkai atskleidė paprastą triuką be chemijos, veikiantį visą sezoną

    Šylant orams pelės dažniau traukia arčiau sodybų, daržų ir sandėliukų: čia jos randa maisto, šiltesnes slėptuves ir lengviau įrengia lizdus. Graužikai apgraužia daigus, gadina šakniavaisius, užteršia maisto atsargas ir gali platinti ligų sukėlėjus per išmatas bei šlapimą.

    Vienas dažniausiai minimų natūralių būdų atbaidyti peles be cheminių priemonių yra kvapų barjeras. Idėja paprasta: pelės turi itin jautrią uoslę, todėl vengia vietų, kuriose vyrauja joms nemalonūs, intensyvūs augalų aromatai.

    Kaip veikia pelynas?

    Sodininkų praktikoje dažnai minimas paprastasis pelynas, kurio kvapas daugeliui graužikų yra itin nepatrauklus. Pelyno šakelės ar ryšulėliai išdėliojami tose vietose, kur pelės juda dažniausiai: prie įėjimų į sandėliukus, palei sienas, prie komposto, šiltnamyje ar šalia daržovių laikymo patalpų.

    Norint, kad priemonė veiktų ilgiau, svarbu kvapo stiprumas: džiūstant augalui aromatas silpnėja. Todėl ryšulėlius verta periodiškai pakeisti, ypač jei patalpa vėdinama arba kvapus greitai „nuima“ drėgmė.

    Kur dėti ir ko nepamiršti?

    Praktiškiausia pelyną laikyti ten, kur pelės gali patekti į vidų arba kur jos ieško maisto: prie rūsio angų, sandėliukų durų, palėpėse, šalia maisto atsargų laikymo zonų. Lauke ryšulėlius galima dėlioti ir palei takus ar tvoras, jei būtent iš ten graužikai ateina į sklypą.

    Vis dėlto vien kvapų dažnai neužtenka, jei teritorijoje lengvai prieinamas maistas. Kad efektas būtų tvaresnis, patariama sandariai laikyti grūdus ir gyvūnų pašarus, nepalikti atvirų atliekų, užsandarinti plyšius prie pamatų ir aplink vamzdžių įvadus.

    Kada verta rinktis kitus sprendimus?

    Jei matyti aiškūs gausios populiacijos požymiai, pavyzdžiui, daug išmatų, apgraužti laidai ar nuolat girdimas krebždėjimas, gali reikėti kompleksinių priemonių. Tokiais atvejais svarbu įvertinti rizikas: pelės gali pažeisti elektros instaliaciją, o kontaktas su jų išskyromis kelia infekcijų pavojų.

    Natūralūs repelentai, tokie kaip pelynas, dažniausiai veikia kaip atbaidymo priemonė ir labiausiai tinka prevencijai arba ankstyvoje problemos stadijoje. Jei situacija kartojasi kasmet, verta peržiūrėti pastatų sandarumą ir sklypo higieną, nes būtent tai dažniausiai lemia, ar pelės sugrįš.

  • Pelės ir žiurkės dings iš sodo: 5 natūralios priemonės, kurios iš tiesų veikia

    Atšilus orams pelės ir žiurkės suaktyvėja, todėl dažniau užklysta į sodus, ūkinius pastatus ar komposto vietas ieškodamos maisto ir slėptuvių. Specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų pradėti verta nuo paprastų, natūralių priemonių ir tvarkos, o ne nuo agresyvių chemikalų.

    Nors natūralūs kvapai ir atbaidančios medžiagos nėra stebuklingas sprendimas, jos gali padėti sumažinti graužikų aktyvumą, ypač jei naudojamos nuosekliai. Svarbiausia yra suprasti, kad graužikus dažniausiai pritraukia lengvai pasiekiamas maistas, vanduo ir jaukios slėptuvės.

    Stiprūs kvapai, kurių graužikai vengia

    Viena dažniausiai minimų natūralių priemonių yra pipirmėčių eterinis aliejus. Aitrus kvapas graužikams sukelia diskomfortą, todėl jie linkę vengti vietų, kur kvapas nuolat juntamas.

    Praktiškai tai daroma sudrėkinant vatos tamponėlius ar audinio skiauteles ir padedant juos ten, kur matyti veiklos požymių: prie sandėliukų, šiukšliadėžių, komposto dėžių ar garažo kampuose. Kvapą būtina atnaujinti, nes jis greitai išsivėdina, ypač lauke.

    Kita priemonė, kurią žmonės dažnai išbando, yra aitriosios paprikos milteliai, pavyzdžiui, čili. Jie dirgina gleivines, todėl graužikai gali vengti apibarstytų vietų, tačiau lauke poveikis trumpalaikis, nes miltelius išnešioja vėjas ir nuplauna lietus.

    Kai kurie sodininkai naudoja ir eukalipto eterinį aliejų, kurio kvapas taip pat laikomas stipriu natūraliu repelentu. Principas panašus kaip su pipirmėtėmis: svarbu ne vienkartinis panaudojimas, o nuolatinis kvapo palaikymas probleminėse vietose.

    Kavos tirščiai ir augalai kaip barjeras

    Dar viena dažnai minima priemonė yra kavos tirščiai: jų kvapas gali klaidinti graužikų orientaciją ir trukdyti ieškoti maisto. Be to, naudojami saikingai, jie gali būti kompostuojami ar įmaišomi į dirvą, tačiau nereikėtų jų berti storu sluoksniu prie pat augalų šaknų.

    Ilgesniam laikui naudinga kurti natūralų kvapų barjerą sodinant aromatinius augalus, tokius kaip mėtos, levandos ar rozmarinai. Toks sprendimas nėra greitas, bet gali padėti sumažinti sodo patrauklumą graužikams, ypač aplink terasas, sandėliukus ar šiltnamio prieigas.

    Mėtas verta auginti vazonuose ar ribotose lysvėse, nes jos sparčiai plinta ir gali užgožti kitus augalus. Tai leidžia kontroliuoti augimą ir išlaikyti kvapo zoną ten, kur jos labiausiai reikia.

    Kas veikia geriausiai: prevencija

    Didžiausią poveikį paprastai duoda prevencija: tvarkinga aplinka ir maisto šaltinių pašalinimas. Pašarai, sėklos ir gyvūnų maistas turėtų būti laikomi sandariuose induose, o nukritę vaisiai ir maisto atliekos reguliariai surenkami.

    Taip pat svarbu panaikinti slėptuves: sutvarkyti tankius brūzgynus, nepalikti netvarkingų lentų, malkų krūvų ar šiukšlių sankaupų prie pastatų. Jei įmanoma, verta užsandarinti plyšius ir angas ūkiniuose pastatuose, nes graužikai lengvai prasispraudžia pro labai mažus tarpus.

    Papildomai gali padėti natūralių plėšrūnų skatinimas, pavyzdžiui, pelėdų inkilų įrengimas atvirose vietose. Vis dėlto efektyviausia strategija dažniausiai yra kelių priemonių derinys: kvapai, aplinkos tvarka ir patekimo kelių ribojimas.

  • Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispaniją alina gaisrai: vien gesinimas gali kainuoti iki 3 275 000 000 eurų

    Ispanijoje tęsiantis dideliems miškų gaisrams, valstybės išlaidos gesinimo darbams šiemet gali siekti nuo 1 723 000 000 iki 3 275 000 000 eurų. Tai rodo skaičiavimai, paremti oficialiais duomenimis apie išdegusius plotus ir vidutinę gesinimo kainą vienam hektarui.

    Šis įvertinimas apima tik operacines gesinimo sąnaudas, tokias kaip ugniagesių darbas, technika, aviacija ir logistika. Į jį neįtraukiamos vėlesnės išlaidos kraštovaizdžio atkūrimui, infrastruktūros remontui, dirvožemio stabilizavimui ar ekosistemų regeneracijai.

    Remiantis Ispanijos Ekologinės pertvarkos ministerijos pateikiamais suvestiniais duomenimis, nuo metų pradžios gaisrai jau buvo paveikę apie 172 396 hektarus. Tai yra beveik pusė ploto, kuris sudegė per 2025 metus, todėl išlaidų dinamika išlieka viena didžiausių per pastaruosius metus.

    Skirtumai tarp sumų kyla dėl taikomų metodikų, nes įvairios institucijos ir sektoriaus organizacijos pateikia nevienodus vieno hektaro kaštų įverčius. Vienuose skaičiavimuose orientuojamasi į maždaug 10 000 eurų už hektarą, kituose kaštai siejami su maždaug 19 000 eurų už hektarą, ypač kai gesinimui pasitelkiama sudėtinga aviacija.

    Kodėl prevencija tampa lemiama?

    Miškų ūkio sektoriaus atstovai ir ekspertai nuolat kartoja, kad didžioji viešųjų pinigų dalis vis dar tenka gesinimui, o ne prevencijai. Šią tendenciją stiprina ilgesni karščio periodai, sausrų dažnėjimas ir spartesnis gaisrų plitimas, kai vėjas ir sausra sukuria itin pavojingas sąlygas.

    Miškų inžinerijos srities profesionalai pabrėžia, kad žiemos ir pavasario darbai, susiję su miškų tvarkymu, degiųjų medžiagų mažinimu ir infrastruktūros parengimu, dažnai duoda didžiausią ekonominę grąžą. Logika paprasta: kuo mažiau gaisrui palankių sąlygų, tuo mažesnis poreikis brangiam gesinimui sezono pike.

    „Gaisrai gesinami žiemą, o ne vasarą“, – sako Ispanijos miškų sektoriaus atstovai, pabrėždami, kad prevencijos finansavimas turėtų augti greičiau nei investicijos vien į reagavimo pajėgumus.

    Smūgis turizmui ir žemės ūkiui

    Miškų gaisrai Ispanijoje nėra vien aplinkosaugos problema, nes jų ekonominis poveikis persikelia į turizmą, transportą, apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas. Moksliniai tyrimai apie Pietų Europą rodo, kad dideli gaisrai gali mažinti metinį regionų ekonomikos augimą, o ryškiausiais sezonais padariniai kaupiasi ir tęsiasi ilgiau nei vienerius metus.

    Valdžia taip pat imasi priemonių darbo rinkai stabilizuoti, kai dėl ekstremalių sąlygų žmonės negali saugiai pasiekti darboviečių. Tokiais atvejais rengiami mechanizmai, leidžiantys kompensuoti prastovas ir sumažinti staigų finansinį smūgį įmonėms bei darbuotojams.

    Žemės ūkis patiria dvigubą riziką: pirma, dėl gaisrų ribojami kai kurie darbai, ypač susiję su sunkiosios technikos naudojimu, antra, nukenčia ūkiai ir gyvuliai, kai gaisrai atskiria bandas nuo vandens ar pašaro. Atskiruose regionuose svarstomos ir patvirtinamos tikslinės paramos priemonės ūkiams, patyrusiems nuostolių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikė sąskaita dažnai būna didesnė už gesinimo biudžetą, nes po gaisrų tenka atkurti dirvožemį, suvaldyti eroziją, atstatyti miškų infrastruktūrą ir apsaugoti vandens telkinius. Tai reiškia, kad realus gaisrų poveikis valstybės finansams gali būti gerokai platesnis, nei rodo vien gesinimo darbų eilutė.

  • Mokslininkai įspėja: net menki širdies sutrikimai gali tyliai didinti demencijos riziką

    Mokslininkai įspėja: net menki širdies sutrikimai gali tyliai didinti demencijos riziką

    Naujas tyrimas rodo, kad demencijos rizika gali didėti ne tik po infarkto ar esant širdies nepakankamumui. Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp net subtiliai suprastėjusios širdies veiklos ir ankstyvų pakitimų smegenyse.

    Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama gerai žinomoms būklėms, pavyzdžiui, širdies nepakankamumui, prieširdžių virpėjimui ar patirtam miokardo infarktui. Jų sąsajos su pažinimo funkcijų blogėjimu jau anksčiau buvo patvirtintos didesnės apimties tyrimais.

    Tyrimą, paskelbtą mokslo žurnale Journal of Neuroscience, atliko Maxo Plancko žmogaus pažinimo ir smegenų mokslų instituto komanda. Jam vadovavo doktorantė Xia Zhang, o mokslininkai apie 3,5 metų stebėjo 73 dalyvius, kurių vidutinis amžius siekė apie 55 metus.

    Į tyrimą buvo įtraukti žmonės, kuriems jau buvo diagnozuotas širdies nepakankamumas, taip pat asmenys be šios diagnozės, bet turėję įtariamą išeminę širdies ligą. Tyrėjai vertino širdies pajėgumą ir ieškojo, kaip jis susijęs su smegenų audinių ir nervinių jungčių pokyčiais.

    Rezultatai parodė, kad net nedideli širdies funkcijos sutrikimai gali sietis su mikropažeidimais smegenyse. Didžiausias dėmesys krypo į baltąją smegenų medžiagą ir nervinių ląstelių ryšius, kurie svarbūs atminčiai ir pažinimo procesams, o jų pokyčiai laikomi ankstyvais neurodegeneracijos ženklais.

    „Smegenys labai priklauso nuo stabilios kraujotakos ir deguonies tiekimo. Jei širdis kraują pumpuoja prasčiau, net ir subtiliai, ilgainiui smegenys gali nukentėti“, – sakė Xia Zhang.

    Mokslininkai primena, kad smegenys sudaro apie 2 proc. kūno masės, tačiau sunaudoja maždaug 20 proc. su krauju atnešamo deguonies ir energijos. Todėl net nedidelis kraujotakos pablogėjimas, ypač jei tęsiasi metus, gali lemti lėtinį smulkiųjų kraujagyslių nepakankamumą ir palaipsnį pažinimo silpnėjimą.

    Svarbu pabrėžti, kad tyrimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, tačiau parodo aiškią sąsają. Autoriai pabrėžia, kad širdies būklė ateityje gali tapti vienu iš ankstyvo rizikos vertinimo elementų, identifikuojant žmones, kuriems verta skirti daugiau dėmesio demencijos prevencijai.

    Šie rezultatai papildo vis gausėjančius duomenis apie vadinamąją širdies ir smegenų ašį, kai vieno organo būklė daro įtaką kito funkcijoms. Ankstesni tyrimai taip pat siejo prieširdžių virpėjimą su didesne demencijos rizika, o persirgtas infarktas neretai susijęs su blogėjančia atmintimi ir dėmesiu.

    Specialistai pabrėžia, kad dalį demencijos rizikos veiksnių galima koreguoti per širdies ir kraujagyslių sveikatą. Reguliarus kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolės planas, fizinis aktyvumas, miego ir svorio valdymas bei rūkymo atsisakymas mažina širdies ligų ir insulto tikimybę, o kartu gali prisidėti ir prie geresnės smegenų sveikatos vyresniame amžiuje.

    Mokslininkų teigimu, jei panašias sąsajas patvirtins didesni ir ilgesni tyrimai, klinikinėje praktikoje gali atsirasti daugiau galimybių demencijos prevenciją pradėti anksčiau. Tai ypač svarbu, nes Alzheimerio liga ir kiti neurodegeneraciniai procesai dažnai vystosi tyliai, gerokai prieš pasirodant pirmiesiems simptomams.

  • Mokslininkai įspėja: greitesnis biologinis senėjimas gali didinti vėžio riziką jauniems

    Mokslininkai įspėja: greitesnis biologinis senėjimas gali didinti vėžio riziką jauniems

    Biologinis amžius ir vėžio rizika

    Kalendorinis amžius parodo, kiek žmogus gyvena metų, tačiau jis ne visada atspindi organizmo būklę. Biologinis amžius siejamas su audinių ir organų nusidėvėjimu, todėl du tą pačią dieną gimę žmonės gali biologiškai skirtis net keleriais metais.

    Biologinio senėjimo tempą veikia gyvenimo būdas ir aplinka: mityba, fizinis aktyvumas, kūno masė, miego kokybė, ilgalaikis stresas, lėtinių ligų kontrolė bei oro tarša. Dėl šių veiksnių dalies žmonių organizmas sensta greičiau, nei rodytų metrikai.

    Didelė imtis ir naujas mechanizmas

    Naują analizę atliko Washington University School of Medicine Sent Luise mokslininkai su kitais tyrimų centrais, o rezultatai paskelbti žurnale „Nature Medicine“. Tyrime naudoti 154 169 UK Biobank dalyvių duomenys, o išvados papildomai patikrintos nepriklausomoje daugiau kaip 10 000 žmonių kohortoje iš All of Us Research Program.

    Biologiniam senėjimui vertinti taikytas PhenoAge rodiklis, apskaičiuojamas pagal devynis įprastus laboratorinius parametrus, įskaitant gliukozę, uždegimo žymenis, inkstų funkcijos rodiklius, kraujo ląstelių parametrus ir albuminą. Tuomet biologinis amžius lygintas su kalendoriniu, įvertinant vadinamąjį amžiaus skirtumą.

    Ką parodė skaičiai?

    Tyrėjai nustatė, kad vėliau gimusios kartos, vertinant panašiame gyvenimo etape, dažniau rodo spartesnio biologinio senėjimo požymius. Pavyzdžiui, 1965–1974 metais gimusių dalyvių biologinio senėjimo rodiklis vidutiniškai buvo apie 23 proc. didesnis nei 1950–1954 metais gimusių asmenų.

    Esminė dalis buvo ryšys su ankstyvos pradžios vėžiu, kuris šiame darbe apibrėžtas kaip diagnozuojamas iki 55 metų. Kiekvienam PhenoAge padidėjimui vienu standartiniu nuokrypiu buvo fiksuojamas apie 8 proc. didesnis ankstyvos pradžios vėžio rizikos rodiklis, net įvertinus genetines prielaidas.

    Ryšiai skyrėsi pagal vėžio tipą: didesni pagreitėjusio biologinio senėjimo rodikliai buvo susiję su maždaug 42 proc. didesniu plaučių vėžio rizikos rodikliu, apie 22 proc. didesniu virškinamojo trakto navikų rizikos rodikliu ir apie 36 proc. didesniu gimdos kūno vėžio rizikos rodikliu.

    Ne visi organai sensta vienodai

    Mokslininkai taip pat vertino, ar senėjimas vienodai paliečia skirtingus audinius, pasitelkdami proteomines analizes, leidžiančias apytikriai įvertinti atskirų organų biologinį amžių. Paaiškėjo, kad senėjimas nevyksta tolygiai, o ryškiausi ryšiai su vėžiu matyti imuninėje sistemoje ir riebaliniame audinyje.

    Pagreitėjęs imuninės sistemos senėjimas siejosi su didesniu plaučių vėžio rizikos rodikliu, o greitesnis riebalinio audinio senėjimas buvo susijęs su didesniu storosios žarnos vėžio rizikos rodikliu. Tai leidžia manyti, kad specifiniai organų pokyčiai gali būti svarbūs skirtingų navikų vystymuisi.

    Kodėl tai svarbu praktikoje

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad darbas yra stebimasis: jis parodo sąsajas, tačiau neįrodo, kad pagreitėjęs biologinis senėjimas tiesiogiai sukelia vėžį. Abi būklės gali turėti bendrų priežasčių, susijusių su medžiagų apykaita, uždegiminiais procesais, gyvenimo būdu ir ilgalaikiu aplinkos poveikiu.

    Vis dėlto praktinė kryptis aiški: ateityje biologinio amžiaus vertinimas galėtų padėti tiksliau identifikuoti žmones, kuriems verta anksčiau pradėti patikras arba taikyti intensyvesnę prevenciją. Tam reikės papildomų tyrimų skirtingose populiacijose ir aiškių klinikinių rekomendacijų, kada bei kaip tokį vertinimą taikyti.

    Rezultatai dera su platesne tendencija, kuri pastaraisiais metais aptariama mokslinėje literatūroje: kai kurių vėžio formų atvejų skaičius jaunesnėse amžiaus grupėse auga, o galimi paaiškinimai apima nutukimo ir metabolinių sutrikimų paplitimą, itin perdirbtą maistą, mažą fizinį aktyvumą, prastesnį miegą, lėtinį stresą ir aplinkos taršą.

  • Aukštas cholesterolis ne visada nuo mitybos: šeiminė hipercholesterolemija ilgai tyli

    Aukštas cholesterolis ne visada nuo mitybos: šeiminė hipercholesterolemija ilgai tyli

    Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje dažnai siejamas su mityba, tačiau daliai žmonių priežastis slypi genuose. Šeiminė hipercholesterolemija yra paveldima būklė, kai nuo pat vaikystės LDL cholesterolis būna per didelis, o širdies ir kraujagyslių ligų rizika išauga gerokai anksčiau nei įprasta.

    Cholesterolis organizmui būtinas: jis dalyvauja ląstelių membranų formavime, hormonų sintezėje, vitamino D gamyboje ir tulžies rūgščių susidaryme. Didžioji dalis cholesterolio pagaminama pačiame organizme, daugiausia kepenyse, todėl vien tik „neteisinga lėkštė“ ne visada paaiškina prastus lipidogramos rodiklius.

    Vertinant riziką svarbiausia ne bendras cholesterolis, o jo dalys. LDL perneša cholesterolį į audinius ir, kai jo per daug, jis lengviau kaupiasi kraujagyslių sienelėse, spartindamas aterosklerozę. HDL padeda pernešti cholesterolio perteklių atgal į kepenis, todėl palankesnis HDL lygis paprastai siejamas su mažesne širdies ligų rizika.

    Kas yra šeiminė hipercholesterolemija?

    Šeiminė hipercholesterolemija dažniausiai atsiranda dėl genetinių pokyčių, kurie sutrikdo LDL pašalinimą iš kraujo. Paprastai tai susiję su LDL receptorių veikla kepenyse, todėl LDL dalelės kraujyje cirkuliuoja ilgiau ir greičiau „prilimpa“ prie arterijų sienelių.

    Problema ta, kad būklė ilgai gali nesukelti aiškių simptomų, o vienintelis ženklas būna labai aukštas LDL rodiklis kraujo tyrime. Dėl to kai kurie žmonės diagnozę išgirsta tik po pirmojo širdies įvykio, nors padidėjusi rizika buvo daugelį metų.

    „Jei LDL cholesterolis išlieka labai aukštas nepaisant gyvenimo būdo, verta įtarti paveldimą priežastį ir ištirti artimuosius“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie šeiminės hipercholesterolemijos svarbą ankstyvai prevencijai.

    Požymiai, kurie turėtų suklusti

    Laikui bėgant gali atsirasti krūtinės skausmas fizinio krūvio metu, dusulys ar greitesnis nuovargis, ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų infarktų ar insultų. Taip pat galimi galvos svaigimai, galūnių skausmai einant ar kiti požymiai, susiję su blogėjančia kraujotaka.

    Kai kuriems žmonėms pasireiškia išoriškai matomi lipidų sankaupų požymiai, pavyzdžiui, gelsvos apnašos vokų srityje ar mazgeliai sausgyslių zonoje. Gydytojas kartais atkreipia dėmesį ir į ragenos pakraščio žiedą, kuris jauniems žmonėms gali rodyti ryškų lipidų apykaitos sutrikimą.

    Diagnozė nustatoma įvertinus lipidogramos rezultatus, šeimos istoriją ir klinikinius požymius, o prireikus atliekami genetiniai tyrimai. Nustačius būklę vienam šeimos nariui, dažnai rekomenduojama vadinamoji kaskadinė patikra, kai ištyriami artimieji, nes ankstyvas gydymas reikšmingai mažina komplikacijų tikimybę.

    Gydymas: ne tik dieta

    Genetinės priežasties pašalinti neįmanoma, tačiau galima veiksmingai sumažinti pasekmes. Pirmasis žingsnis paprastai yra gyvenimo būdo korekcija: mitybos pakeitimai, kūno masės kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas.

    Vis dėlto šeiminės hipercholesterolemijos atveju vien mitybos dažnai nepakanka, todėl neretai prireikia ilgalaikio medikamentinio gydymo. Svarbu gydymo nenutraukti savavališkai, nes LDL rodikliai gali greitai grįžti į aukštą lygį, o širdies ir kraujagyslių įvykių rizika padidėja.

    Mityboje didžiausias dėmesys skiriamas riebalų kokybei: rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų kiekį ir rinktis daugiau nesočiųjų riebalų šaltinių. Praktikoje tai reiškia mažiau riebių mėsos gaminių, sviesto, taukų, riebių pieno produktų ir itin perdirbtų užkandžių, o daugiau augalinių aliejų, žuvies, riešutų, ankštinių ir pilno grūdo produktų.

    Naudingas ir tirpusis skaidulų kiekis, nes jis padeda mažinti LDL cholesterolį. Kasdieniai pasirinkimai, tokie kaip avižos, daržovės, vaisiai, ankštiniai ir pilno grūdo kruopos, gali pagerinti lipidų profilį ir sustiprinti prevencijos efektą.

    Specialistai taip pat primena apie fizinio aktyvumo normą suaugusiesiems: per savaitę rekomenduojama bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo. Reguliarus ėjimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas padeda gerinti kraujagyslių būklę ir mažinti bendrą širdies riziką.

    Norint objektyviai įvertinti situaciją, būtina atlikti lipidogramą, kuri parodo bendrą cholesterolį, LDL, HDL ir trigliceridus. Jei rodikliai blogi arba šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų, verta kreiptis į šeimos gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo ir individualaus plano.

  • Meras V. Tamulis Vilniuje: kaip visuomenės sveikata gali lėtinti regionų senėjimą ir tuštėjimą

    Meras V. Tamulis Vilniuje: kaip visuomenės sveikata gali lėtinti regionų senėjimą ir tuštėjimą

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis Vilniuje dalyvavo diskusijoje apie amžėjimą regionuose ir tai, kaip visuomenės sveikata veikia šį procesą. Renginyje aptarti demografiniai pokyčiai, augantis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ir sprendimai, galintys padėti savivaldybėms išlaikyti gyvybingumą.

    Lietuvoje senėjimo tendencijas skatina mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė, o dalyje savivaldybių jas dar labiau paaštrina jaunų žmonių migracija į didmiesčius ar užsienį. Ekspertai pabrėžia, kad regionų amžėjimas nėra vien socialinės paramos klausimas, nes jis tiesiogiai veikia darbo rinką, sveikatos paslaugų poreikį ir savivaldybių finansinį tvarumą.

    Diskusijoje akcentuota, kad visuomenės sveikata gali tapti vienu svarbiausių svertų lėtinant neigiamas pasekmes: kuo ilgiau žmonės išlieka darbingi ir savarankiški, tuo mažesnė našta tenka sveikatos ir socialinėms sistemoms. Daug dėmesio skirta prevencijai, lėtinių ligų valdymui, ankstyvajai diagnostikai bei sveikatai palankiai aplinkai, kuri regionuose neretai priklauso nuo savivaldybių sprendimų.

    Ko ieško savivaldybės

    Renginyje dalyvavę savivaldos ir ministerijų atstovai aptarė, kokios priemonės realiai veikia mažesnėse savivaldybėse, kur paslaugų prieinamumas dažnai skiriasi nuo didmiesčių. Tarp svarbiausių krypčių įvardytas šeimos gydytojų, slaugos ir reabilitacijos paslaugų stiprinimas, taip pat geresnis transporto ir pavėžėjimo sprendimų pritaikymas vyresniems žmonėms.

    Taip pat pabrėžta, kad visuomenės sveikatos rodikliai priklauso ne tik nuo gydymo įstaigų, bet ir nuo kasdienių sąlygų: fizinio aktyvumo galimybių, sveikos mitybos prieinamumo, socialinio ryšio ir psichikos sveikatos paslaugų. Regionuose svarbi tampa bendruomenių įtrauktis, nes vienišumas ir atskirtis didina tiek sveikatos rizikas, tiek ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos.

    Valstybės ir savivaldos vaidmenys

    Diskusijoje kartu su V. Tamuliu dalyvavo Alytaus miesto vicemerė Lina Gaidžiūnaitė, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Audronė Astrauskienė. Dalyviai akcentavo, kad vienkartinės priemonės nepadės, jei nebus ilgalaikio savivaldybių ir valstybės institucijų susitarimo dėl finansavimo, paslaugų standartų ir specialistų pritraukimo.

    Anot renginio dalyvių, regionų amžėjimas vis dažniau vertinamas kaip kompleksinė problema, kuriai reikia derinti sveikatos, švietimo, užimtumo ir infrastruktūros sprendimus. Susitikime sutarta tęsti gerųjų praktikų apsikeitimą ir ieškoti būdų, kaip prevenciją bei sveikatinimą paversti kasdiene savivaldybių politika, o ne pavieniais projektais.

  • Smurtas artimoje aplinkoje Ignalinos rajone: mažiau orderių, bet kyla klausimų dėl tvarkos

    Smurtas artimoje aplinkoje Ignalinos rajone: mažiau orderių, bet kyla klausimų dėl tvarkos

    Ignalinos rajono savivaldybėje birželio 4 dieną įvyko Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos posėdis. Jame aptarta smurto artimoje aplinkoje situacija rajone, gyventojams suteikiama pagalba ir apsaugos nuo smurto orderių taikymo praktika.

    Posėdžiui vadovavo savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius, o aktualią informaciją pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato atstovai. Daugiausia dėmesio skirta 2026 metų sausio–gegužės mėnesių duomenims ir tam, kaip jie turėtų būti vertinami pasikeitus teisinei ir procedūrinei tvarkai.

    Skaičiai mažėja, bet ne rizika

    Komisijai pristatyta statistika rodo, kad 2026 metų sausio–gegužės laikotarpiu Utenos apskrityje fiksuoti 1 062 smurto artimoje aplinkoje įvykiai. Ignalinos rajone per tą patį laiką užregistruotas 131 įvykis, tai yra 60 atvejų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

    Taip pat nurodyta, kad rajone fiksuota 16 administracinių nusižengimų dėl Smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimų. Per penkis mėnesius pritaikyti 49 apsaugos nuo smurto orderiai, tai yra 52 mažiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.

    Vis dėlto posėdyje akcentuota, kad mažėjantys orderių skaičiai nebūtinai reiškia mažesnį realių pavojingų situacijų skaičių. Komisijos nariai atkreipė dėmesį į pasikeitusią orderio skyrimo tvarką ir riziką, kad dalis incidentų gali būti vertinami siauriau, nei gyventojai tikisi kreipdamiesi pagalbos.

    Klausimai dėl apgyvendinimo Didžiasalyje

    Komisija aptarė ir praktinius iššūkius, susijusius su asmenų, gavusių apsaugos nuo smurto orderį, laikinu apgyvendinimu. Nurodyta, kad 15 orderį gavusių asmenų minėtu laikotarpiu buvo apgyvendinti Didžiasalyje esančiose patalpose, kurias administruoja Didžiasalio seniūnija.

    Posėdyje kalbėta apie signalus, jog į šias patalpas užsuka pašaliniai asmenys, pasitaiko alkoholio vartojimo atvejų, o naktimis nėra budinčiojo. Komisijos vertinimu, tokie veiksniai gali mažinti saugumą ir kelti papildomų rizikų tiek apgyvendintiems asmenims, tiek aplinkiniams.

    Prevencija ir pagalbos pasiekiamumas

    Aptarta ir tai, kiek gyventojai realiai pasinaudoja siūloma pagalba. Pranešta, kad per 2026 metų sausio–gegužės laikotarpį į Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą pagalbos kreipėsi 4 vyrai smurtautojai ir 2 smurtą patyrusios moterys.

    Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi Utenos moterų centro vadovė Žydrūnė Šalkauskienė pabrėžė, kad vien statistikos mažėjimas neturėtų tapti pagrindu daryti pernelyg optimistines išvadas.

    „Tai, kad orderių mažiau, nebūtinai reiškia, jog smurto atvejų mažėja, kartais pasikeičia pats vertinimas“, – sakė Ž. Šalkauskienė.

    Komisija taip pat aptarė informavimo priemones, socialinių paslaugų žemėlapių aktualizavimą ir planuojamus mokymus jaunimui mokyklose. Susitikime akcentuota, kad prevencinės priemonės, ypač nukreiptos į jaunus žmones, gali būti viena efektyviausių ilgalaikių strategijų mažinant smurtą artimoje aplinkoje.

    Komisijos narių teigimu, svarbu ne tik fiksuoti įvykius ir taikyti teisines priemones, bet ir užtikrinti, kad pagalba būtų lengvai pasiekiama, o sprendimai būtų priimami nuosekliai ir vienodai visais atvejais, kai kyla grėsmė žmogaus saugumui.