CP v2

Tag: Prevencija

  • Mokslininkai įvardijo kritinį amžių: pradėjus rūkyti iki jo, rizika širdžiai šauna į viršų

    Ką atskleidė didelio masto analizė

    Didelės apimties tyrimų duomenys rodo, kad rūkymo pradžia paauglystėje gali palikti ilgalaikį pėdsaką širdies ir kraujagyslių sistemai net ir tuomet, kai žmogus vėliau metė rūkyti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač jautrus laikotarpis yra iki 20 metų, kai organizmas dar vystosi, o kraujagyslės jautriau reaguoja į toksinų poveikį.

    Viename iš tyrimų buvo analizuojami beveik 9 300 000 suaugusiųjų duomenys, o stebėjimas tęsėsi apie 9 metus. Tyrėjai vertino, kaip skiriasi infarkto ir insulto rizika, priklausomai nuo to, kada žmogus pradėjo rūkyti ir koks buvo rūkymo intensyvumas.

    Rizikos ženkliai auga pradėjus anksti

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: asmenims, kurie pradėjo rūkyti iki 20 metų ir rūkė intensyviai, miokardo infarkto rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei niekada nerūkiusiems. Taip pat fiksuotas ryškiai išaugęs insulto pavojus, lyginant su žmonėmis, kurie tabako nevartojo.

    Ypač didelė rizika siejama su dar ankstesniu startu, iki 15 metų. Tokiais atvejais dažniau nustatomi ne tik širdies ir kraujagyslių įvykiai, bet ir bendra didesnė mirtingumo rizika, nes neigiami procesai organizme gali įsijungti dar paauglystėje.

    Kodėl ankstyvas rūkymas palieka ilgą pėdsaką

    Mokslininkai aiškina, kad nikotinas ir kitos tabako dūmų medžiagos skatina lėtinį uždegimą, didina kraujo krešumo tendencijas ir greitina aterosklerozinius pokyčius. Paauglystėje šie mechanizmai gali veikti stipriau, nes organizmas dar formuojasi, o žalingi įpročiai dažniau įsitvirtina ilgam.

    Svarbi detalė ta, kad padidėjusi rizika išliko net įvertinus bendrą surūkytų cigarečių kiekį. Kitaip tariant, ankstyva pradžia gali būti rizikos veiksnys savaime, net jei žmogus vėliau rūkė trumpiau ar metė anksčiau.

    Net kelios cigaretės per dieną nėra saugu

    Kitoje didelėje mokslinių darbų apžvalgoje, apėmusioje apie 330 000 žmonių duomenis ir ilgą stebėjimo laikotarpį, akcentuota dar viena žinia: mažas rūkymo intensyvumas taip pat susijęs su didesne širdies nepakankamumo ir bendro mirtingumo rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis lengvas rūkymas nėra saugi alternatyva.

    Nors metimas rūkyti reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, rizika ne visuomet išnyksta iki niekada nerūkiusiųjų lygio net ir po daugelio metų. Dėl to sveikatos specialistai nuosekliai kartoja, kad geriausia prevencija yra nepradėti rūkyti, o pradėjus, mesti kuo anksčiau.

  • Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Alzheimerio liga laikoma lėtai progresuojančiu neurodegeneraciniu sutrikimu, kurio požymiai ilgą laiką gali būti nepastebimi. Nauji duomenys rodo, kad biologiniai pakitimai organizme gali prasidėti dešimtmečiais anksčiau, nei žmogui nustatoma demencija.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vidutinio amžiaus laikotarpis gali būti ypač svarbus smegenų sveikatai, nes būtent tada gali išryškėti pirmieji rizikos signalai. Vienas jų siejamas su kraujyje aptinkamu baltymu pTau181, kuris laikomas perspektyviu Alzheimerio patologijos žymeniu.

    Analizuojant ilgalaikio stebėjimo tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45 metų dalyviai, kurie patys nurodė jaučiantys atminties ar mąstymo sunkumų, dažniau turėjo aukštesnius pTau181 rodiklius. Svarbu tai, kad dauguma žmonių demencijos diagnozę paprastai gauna tik sulaukę 70 metų ar vėliau.

    Kodėl kraujo žymenys svarbūs?

    Ilgą laiką Alzheimerio ligos patvirtinimas rėmėsi sudėtingesniais metodais, įskaitant juosmens punkciją ar specializuotus vaizdinimo tyrimus. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kraujo tyrimams, nes jie yra mažiau invaziniai ir potencialiai lengviau pritaikomi platesniam žmonių ratui.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kraujo rodiklis dar nėra diagnozė. Skirtingos demencijos formos ankstyvose stadijose gali atrodyti panašiai, o jų eiga ir gydymo strategijos skiriasi, todėl reikalingas kompleksinis vertinimas.

    Ką reiškia subjektyvūs atminties nusiskundimai?

    Atminties suprastėjimas su amžiumi dažnai yra įprastas ir nebūtinai reiškia ligą. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad subtilūs, subjektyviai jaučiami pažinimo pokyčiai kai kuriems žmonėms gali būti vieni pirmųjų signalų, pasirodančių gerokai prieš oficialią diagnozę.

    Mokslininkai teigia, kad derinant žmogaus įvardijamus nusiskundimus su biologiniais žymenimis galima tiksliau atskirti normalų senėjimą nuo ankstyvų patologinių procesų. Tai ypač aktualu, nes šiuolaikiniai vaistai, nors ir gali sulėtinti ligos progresavimą, negrąžina prarastų pažinimo funkcijų pažengusiose stadijose.

    Ko dar nežinome?

    Tyrime taip pat pažymėta, kad 45 metų amžiuje pTau181 nebuvo aiškiai susijęs su smegenų magnetinio rezonanso tyrimo rodikliais ar kognityvinių testų rezultatais. Vienas galimų paaiškinimų yra tas, kad biologiniai pokyčiai gali prasidėti dar iki struktūrinių pakitimų, kuriuos fiksuoja vaizdinimo tyrimai.

    Kita vertus, neatmetama, kad šis žymuo vidutiniame amžiuje dar ne visada tiksliai atspindi būsimą Alzheimerio riziką ir gali būti naudingesnis vyresnių žmonių diagnostikoje. Dėl to tyrėjai planuoja toliau stebėti tą pačią dalyvių grupę, kad būtų aiškiau, kada ir kaip ankstyvieji signalai virsta kliniškai reikšmingais simptomais.

    Ekspertai primena, kad demencijos riziką gali mažinti gyvenimo būdo veiksniai: fizinis aktyvumas, socialinis įsitraukimas, kraujospūdžio kontrolė, klausos sutrikimų sprendimas ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai. Kuo anksčiau jie adresuojami, tuo didesnė tikimybė ilgiau išsaugoti pažinimo sveikatą.

  • Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Erkių sezonas kasmet prasideda anksti, o šylant klimatui jų aktyvumas dažnėja ir užsitęsia ilgiau. Nors nėra priemonės, kuri šimtaprocentiniu tikslumu apsaugotų nuo erkės įsisiurbimo, riziką galima reikšmingai sumažinti pasiruošus iš anksto.

    Vienas netikėtas, bet praktiškas triukas lauke – drabužių valymo lipni juosta su voleliu. Ją verta įsimesti į kuprinę einant į mišką, parką ar planuojant pikniką pievoje, nes erkės neretai pirmiausia patenka ant drabužių.

    Lipniu voleliu perbraukus per kelnių klešnes, rankoves ar kojinių sritį, galima greitai „surinkti“ ropojančias erkes dar prieš joms pasiekiant odą. Svarbu suprasti, kad tai nėra gydymo ar repelento pakaitalas, tačiau gali būti papildoma prevencinė priemonė.

    Kitas būdas, kurį žmonės kartais taiko žygiuose, – prie kelnių klešnių pritvirtinti platesnę lipnią juostą taip, kad ji sudarytų barjerą ropojančiai erkei. Erkės dažniausiai juda nuo žolės ar krūmų į viršų, todėl barjeras ties blauzdomis teoriškai gali sutrukdyti pasiekti odą.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Paplitęs mitas, kad erkės krenta nuo medžių, tačiau dažniausiai jos tyko žemai, žolėje, krūmuose ir paklotėje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika kyla ne tik miške, bet ir miesto parkuose, pakelėse, soduose, net kiemuose, kur yra žolės ir drėgnesnių vietų.

    Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad erkės „puola“ tik šiltomis vasaros dienomis. Jų aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, o švelnesnės žiemos nereiškia, kad problema išnyksta: erkės gali išgyventi ir suaktyvėti, kai tik sąlygos tampa palankios.

    Ką daryti grįžus iš lauko?

    Efektyviausia rutina po pasivaikščiojimo – kuo greičiau apžiūrėti kūną ir drabužius. Ypatingą dėmesį verta skirti vietoms, kur oda plonesnė ir šilčiau: pakinkliams, kirkšnims, pažastims, už ausų, galvos odai.

    „Kuo greičiau pastebėsite erkę ir ją saugiai pašalinsite, tuo mažesnė tikimybė, kad bus perduotos infekcijos“, – pabrėžia medikai.

    Jei erkė įsisiurbė, ją reikėtų pašalinti kuo skubiau, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nesukiojant ir nespaudžiant pilvelio. Po pašalinimo įkandimo vietą verta dezinfekuoti, o kelias savaites stebėti savijautą ir odą.

    Kodėl tai svarbu dėl boreliozės?

    Erkės gali platinti įvairias ligas, o viena dažniausiai aptariamų yra Laimo liga, dar vadinama borelioze. Ankstyvas požymis gali būti plintantis odos paraudimas, tačiau ne visiems jis atsiranda, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrus simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą, sąnarių skausmus ar neįprastą nuovargį.

    Specialistai primena, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones: tinkamą aprangą, repelentus, kūno apžiūrą po buvimo gamtoje ir greitą erkės pašalinimą. Paprastas lipnus volelis ar juosta gali tapti papildomu žingsniu, ypač ilgesnių išvykų metu.

  • Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė dalyvavo tarptautiniame sveikatos politikos renginyje Varnoje, kuriame daugiausia dėmesio skirta prevencijai, ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Renginyje aptarta, kaip Europoje keičiasi sveikatos politikos kryptys ir kokių sprendimų vis dažniau tikimasi iš savivaldos.

    Diskusijose akcentuota, kad sveikatos sistema vis labiau vertinama ne vien pagal tai, kaip greitai ji gydo ligas, bet ir pagal tai, kiek padeda jų išvengti. Tam svarbūs ankstyvos diagnostikos modeliai, sveiką gyvenseną skatinančios programos ir aiškesnės prevencijos paslaugų „kelionės“ gyventojui.

    Prevencija ir ilgaamžiškumas

    Renginyje daug kalbėta apie tai, kad ilgaamžiškumo tema tampa ne tik medicinos, bet ir viešosios politikos klausimu. Prevencijos priemonės vis dažniau siejamos su mitybos įpročiais, fiziniu aktyvumu, emocine sveikata bei darbo ir poilsio balansu, o rezultatams vertinti reikalingi duomenimis grįsti sprendimai.

    „Sveikatos politika vis labiau orientuojasi į tai, kad žmonės kuo ilgiau išliktų darbingesni ir gerai jaustųsi, o ne tik greitai gautų gydymą susirgus“, – sakė renginyje dalyvavę ekspertai.

    Kurortai ir gamtiniai ištekliai

    Konferencijoje išskirtas augantis gamtinių sveikatinimo išteklių ir balneologijos vaidmuo. Mineralinis vanduo, gydomasis purvas, klimato terapija ir integruotos sveikatinimo programos pristatytos kaip priemonės, kurios, taikomos atsakingai ir pagrįstai, gali papildyti prevencijos priemonių spektrą.

    Taip pat aptarta vadinamoji ilgaamžiškumo ekonomika, apimanti prevencijos paslaugas, sveikatinimo turizmą, technologijų taikymą bei naujus paslaugų modelius. Ši kryptis siejama su augančiu visuomenės poreikiu ilgiau išlikti aktyviai ir mažinti lėtinių ligų riziką.

    Ką tai reiškia savivaldai

    Tokios tarptautinės diskusijos aktualios ir Lietuvos kurortams bei kurortinėms teritorijoms, kurios siekia plėsti sveikatinimo paslaugas ir pritraukti daugiau lankytojų ne tik sezono metu. Savivaldai tai reiškia poreikį derinti sveikatos, turizmo, socialinių paslaugų ir infrastruktūros sprendimus į vieną kryptį.

    Renginyje išsakytos įžvalgos rodo, kad ateityje didės poreikis bendradarbiauti tarp savivaldybių, gydymo įstaigų, visuomenės sveikatos specialistų ir verslo. Tokie susitikimai suteikia galimybę atsirinkti praktikas, kurios gali būti pritaikytos ir regionuose, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius.

  • Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje surengta kasmetinė konferencija 3P – paauglystė, priklausomybės, prevencija, subūrusi specialistus, dirbančius su jaunimu. Renginį ketvirtus metus organizuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius. Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė.

    Duomenys apie moksleivių gyvenseną

    Viena pagrindinių renginio temų buvo moksleivių kasdieniai įpročiai ir rizikos veiksniai, kurie gali lemti priklausomybių formavimąsi. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Laisvida Badauskienė pristatė Pakruojo rajone atlikto moksleivių gyvensenos tyrimo įžvalgas.

    Tokie tyrimai paprastai padeda savivaldybėms tiksliau planuoti prevencines priemones mokyklose ir bendruomenėse, įvertinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką bei susijusius veiksnius. Aptariant rezultatus akcentuojama, kad prevencija efektyviausia tuomet, kai apima ne tik draudimus, bet ir ankstyvą atpažinimą, emocinės sveikatos stiprinimą bei nuoseklų darbą su šeimomis.

    Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos

    Apie jaunimą ir psichoaktyvias medžiagas pranešimą skaitė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė. Diskusijose pabrėžta, kad rizikos elgsena dažnai persidengia su kitomis problemomis, tokiomis kaip emociniai sunkumai ar socialinė atskirtis, todėl prevencija turi būti kompleksinė.

    Praktinę perspektyvą pristatė psichologė, priklausomybių konsultantė ir koučerė Jolita Juškė, kalbėjusi apie pagalbos būdus ir bendravimą su paaugliu krizėje. Specialistai akcentuoja, kad suaugusiųjų reakcija ir laiku suteikta pagalba dažnai nulemia, ar problema bus suvaldyta ankstyvoje stadijoje.

    Antroji dalis ir bendruomenės įsitraukimas

    Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė visuomenininkas Žanas Talandis ir gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras. Tokikologijos tema renginiuose aktuali dėl to, kad ji leidžia aiškiau suprasti, kokias realias pasekmes sveikatai gali sukelti įvairios medžiagos ir kaip atpažinti pavojingus simptomus.

    Renginio metu koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Konferenciją vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas, o organizatoriai pabrėžė, kad bendruomenės, švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimas išlieka kertinis stiprinant paauglių priklausomybių prevenciją.

  • Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Seime aptarta visuomenės sveikatos biurų ateitis: ko reikia, kad prevencija veiktų savivaldybėse

    Gegužės 8 dieną Seime surengtoje konferencijoje Visuomenės sveikatos biurai – tiltas į sveikesnį Lietuvos rytojų dėmesys sutelktas į tai, kaip savivaldybėse sustiprinti prevenciją ir paslaugas, kurios gyventojus pasiekia dar iki ligų. Renginyje susitiko nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjai, savivaldos, visuomenės sveikatos ir švietimo atstovai bei ekspertai.

    Diskusijų centre atsidūrė visuomenės sveikatos biurų vaidmuo: nuo sveikos gyvensenos ugdymo ir psichikos sveikatos stiprinimo iki priklausomybių prevencijos bei gyventojų švietimo. Pabrėžta, kad biurai savivaldybėse dažnai tampa pagrindiniu kontaktu bendruomenėms, mokykloms ir šeimoms, kai reikia greitų, praktiškų prevencinių sprendimų.

    Akcentai: jaunimas ir emocinė sveikata

    Renginyje daug dėmesio skirta jaunimo priklausomybių prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui, nes būtent šiose srityse savivaldybės vis dažniau susiduria su augančiais iššūkiais. Aptarta, kad ankstyvosios intervencijos mokyklose ir bendruomenėse gali sumažinti rizikas, tačiau tam reikia nuoseklių programų ir stabilaus jų įgyvendinimo.

    Kalbėta ir apie sveikos gyvensenos ugdymą nuo ankstyvo amžiaus, kai elgsenos įpročiai formuojasi greičiausiai. Pabrėžta, kad prevencija efektyviausia tada, kai ji paremta realiais vietos duomenimis ir pritaikoma konkrečios savivaldybės situacijai, o ne vykdoma formaliai.

    Specialistų rengimas ir savivaldybių pajėgumai

    Konferencijoje iškelta visuomenės sveikatos specialistų rengimo ir jų pritraukimo į regionus tema. Akcentuota, kad paslaugų kokybė priklauso ne tik nuo programų gausos, bet ir nuo darbuotojų kompetencijų, darbo krūvio bei galimybių bendradarbiauti su mokyklomis, pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Taip pat aptarta, kad visuomenės sveikatos biurų veikla tiesiogiai siejasi su nacionaliniais sveikatos tikslais, tačiau įgyvendinimas realybėje neretai remiasi savivaldybių organizaciniu pajėgumu. Tai reiškia, kad vienodų paslaugų prieinamumas skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl svarbu stiprinti koordinavimą ir gerųjų praktikų perėmimą.

    Konferencijoje dalyvavę atstovai

    Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų ir švietimo įstaigų atstovai. Tarp dalyvių buvo ir Švenčionių rajono savivaldybės delegacija.

    Švenčionių rajonui atstovavo meras Rimantas Klipčius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Raminta Kiškėnienė bei Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorė Asta Turskienė. Renginyje aptartos temos aktualios tiek didmiesčiams, tiek regionams, kur prevencinių paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso nuo vietos komandų stiprumo.

  • Visose savivaldybėse startuoja gyvensenos tyrimas: anoniminė apklausa parodys, kaip gyvename

    Visose Lietuvos savivaldybėse pradedamas trečiasis suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimas. Jį organizuoja Higienos institutas, o apklausas gyventojams vietoje vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

    Tyrimas vyks nuo kovo 2 dienos iki gegužės 31 dienos. Šiuo laikotarpiu gyventojai įvairiose viešose vietose gali būti pakviesti užpildyti anoniminę apklausą.

    Apklausa gali vykti įstaigose, prekybos centruose, renginiuose ar darbovietėse, priklausomai nuo savivaldybės pasirinktų vietų. Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai renkami anonimiškai, o duomenys apibendrinami statistiškai.

    Ką parodys apklausa?

    Tyrimu siekiama įvertinti, kaip gyvena ir jaučiasi suaugę Lietuvos gyventojai. Bus analizuojama savijauta, gyvenimo kokybės ir laimingumo vertinimas bei kasdieniai sveikatos įpročiai.

    Apklausoje numatyti klausimai apie mitybą, fizinį aktyvumą, laiką prie ekranų, keliavimo būdus ir pastangas keisti gyvenseną. Taip pat bus vertinami saugaus elgesio įpročiai, pavyzdžiui, saugos diržų segėjimas, šalmų ir atšvaitų naudojimas.

    Atskirai bus fiksuojamas rizikingo elgesio paplitimas: tabako ir elektroninių cigarečių vartojimas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Tokie duomenys leidžia matyti ne tik bendras tendencijas, bet ir konkrečias sritis, kuriose savivaldybėms labiausiai reikia prevencijos.

    Kaip atrenkami dalyviai?

    Šiemet planuojama apklausti apie 25 000 gyventojų. Taikomas lizdinis imties formavimo būdas, kai respondentai atrenkami iš anksto numatytose viešose vietose, vadinamuosiuose tyrimo lizduose.

    Pasak organizatorių, vienas svarbiausių šios metodikos privalumų yra galimybė gauti palyginamų duomenų ne tik nacionaliniu mastu, bet ir kiekvienoje savivaldybėje. Tai reiškia, kad rezultatai gali tiksliau atskleisti vietos situaciją ir skirtumus tarp regionų.

    Kodėl tai svarbu savivaldybėms?

    Gyvensenos stebėsena Lietuvoje atliekama periodiškai kas ketverius metus. Ankstesnės apklausos vyko 2018 metais, kai apklausta 24 800 asmenų, ir 2022 metais, kai apklausta 25 500 asmenų.

    Nuosekliai renkami duomenys leidžia stebėti įpročių pokyčius ir vertinti, ar taikomos priemonės duoda rezultatų. Tyrimo rezultatai naudojami planuojant sveikatos stiprinimo veiklas savivaldybėse ir priimant sprendimus nacionaliniu lygmeniu.

    Gyventojų dalyvavimas tokiose apklausose dažnai laikomas vienu paprasčiausių būdų prisidėti prie tikslesnio realios situacijos įvertinimo. Kuo daugiau respondentų atsako į klausimus, tuo patikimiau galima planuoti prevencines programas ir tikslines iniciatyvas skirtingoms gyventojų grupėms.

  • Hantavirusas: kokie simptomai, kaip užsikrečiama ir kodėl kai kurios atmainos laikomos itin pavojingomis

    Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje vėl minimas hantavirusas, kai kur fiksuojami pavieniai užsikrėtimo atvejai, o dalis jų baigiasi mirtimi. Nors tai nėra nauja liga, dėmesį kelia tai, kad kai kurios hantaviruso atmainos sukelia ypač sunkius plaučių ar inkstų pažeidimus.

    Hantavirusas nėra vienas konkretus virusas, o visa virusų grupė, paprastai plintanti iš graužikų žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad ligos eiga ir mirtingumas smarkiai skiriasi priklausomai nuo atmainos ir nuo to, kokia organizmo sistema pažeidžiama labiausiai.

    Dažniausias užsikrėtimo kelias siejamas su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Žmogus gali įkvėpti smulkių dalelių, kurios pakyla į orą tvarkant dulkėtas patalpas, sandėlius, rūsius, garažus ar kitas vietas, kur būta pelių ar žiurkių.

    Užsikrėsti galima ir per neplautas rankas, jei po kontakto su užterštais paviršiais liečiama burna, nosis ar akys, taip pat per užterštą maistą ar vandenį. Rečiau minimas kelias yra įkandimai, tačiau praktikoje pagrindinė rizika siejama būtent su įkvėpimu ir prastomis higienos sąlygomis uždarose, seniai nevėdintose patalpose.

    Kai kurios atmainos, pavyzdžiui Andų hantavirusas, mokslinėje literatūroje siejamos su reta, bet įmanoma perdavimo nuo žmogaus žmogui tikimybe. Vis dėlto dauguma hantavirusų atmainų įprastai nelaikomos lengvai plintančiomis tarp žmonių, todėl protrūkiai dažniausiai kyla dėl bendro kontakto su užkrėstais graužikais ar jų aplinka.

    Inkubacinis laikotarpis dažnai trunka nuo 1 iki 4 savaičių, todėl žmogus gali ilgai nesieti blogos savijautos su buvusiu kontaktu su dulkėta, graužikų užteršta vieta. Ankstyvieji simptomai neretai primena gripą: karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmai, pykinimas ar pilvo skausmai.

    Vėliau liga gali pasukti viena iš dviejų pavojingiausių krypčių. Europoje ir Azijoje dažniau aprašoma hemoraginė karštligė su inkstų sindromu, kai gali mažėti kraujospūdis, sutrikti šlapinimasis, vystytis ūminis inkstų nepakankamumas, o kai kada pasireikšti kraujavimas.

    Šiaurės ir Pietų Amerikoje plačiau žinomas hantavirusinis plaučių sindromas, kuris gali prasidėti kosuliu, dusuliu ir spaudimo jausmu krūtinėje. Sunki eiga siejama su skysčių kaupimusi plaučiuose ir greitai progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu, todėl būtina skubi medikų pagalba.

    Specifinio universalaus gydymo, kuris tiesiogiai „išgydytų“ hantavirusą, dažniausiai nėra, todėl taikomas palaikomasis gydymas ir komplikacijų kontrolė. Ankstyvas kreipimasis į gydytojus yra ypač svarbus, nes sunkiais atvejais gali prireikti intensyvios terapijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ar, inkstų pažeidimo atveju, dializės.

    Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, kuriuos skiria medikai įvertinę simptomus ir rizikos istoriją, pavyzdžiui, buvimą patalpose, kuriose galėjo būti graužikų. Vakcinacija nuo hantaviruso nėra plačiai prieinama kaip universalus sprendimas, todėl pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai.

    Prevencijos esmė yra mažinti kontaktą su graužikais ir jų paliktais pėdsakais. Praktikoje tai reiškia patalpų sandarinimą, maisto laikymą sandariuose induose, graužikų kontrolę, o valant užterštas vietas rekomenduojama vėdinti patalpas ir vengti dulkių sukėlimo, kad dalelės nepatektų į kvėpavimo takus.

    Mirtingumas priklauso nuo atmainos ir klinikinės formos. PSO nurodo, kad hantavirusinis plaučių sindromas Amerikoje siejamas su dideliu mirtingumu, o Europoje dažnesnės formos paprastai pasižymi mažesne rizika, tačiau vis tiek gali sukelti sunkias komplikacijas.

    Medikai pabrėžia, kad didžiausias pavojus slypi ne „pandemijos“ scenarijuje, o pavėluotame atpažinime: pradžia gali atrodyti kaip įprastas virusinis susirgimas. Jei po kontakto su graužikų aplinka atsiranda aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, skausmai, o vėliau dusulys ar šlapinimosi sutrikimai, delsimas gali kainuoti brangiai.

  • Alytuje startuoja seminarų ciklas tėvams: priklausomybės, psichoaktyvios medžiagos ir vaikai prie ekranų

    Alytuje organizuojamas seminarų ciklas vaikų ir paauglių artimiesiems, skirtas dažniausiems paauglystės iššūkiams ir rizikoms aptarti. Dalyviai kviečiami į praktinius susitikimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama priklausomybių prevencijai ir šeimos vaidmeniui.

    Pirmasis susitikimas numatytas gegužės 21 dieną 16 valandą, jo tema – paauglystė ir priklausomybės. Organizatoriai žada kalbėti apie ankstyvuosius rizikingo elgesio signalus, šeimos ribas ir tai, kaip kurti pokalbį su paaugliu taip, kad jis nevirstų konfliktu.

    Gegužės 27 dieną 16 valandą vyks seminaras apie paauglystės uždavinius, iššūkius ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tarp jaunimo. Dėmesys bus skiriamas situacijoms, kuriose paaugliai patiria bendraamžių spaudimą, ir būdams, kaip artimieji gali stiprinti jų sprendimų priėmimo įgūdžius.

    Trečiasis susitikimas planuojamas gegužės 28 dieną 16 valandą, tema – vaikai ir ekranai. Bus aptariama, kaip susitarti dėl taisyklių namuose, kaip atpažinti probleminį naudojimąsi ekranais ir kaip subalansuoti skaitmeninį laiką su miegu, mokymusi bei fiziniu aktyvumu.

    Mokymai grindžiami socialinės įtakos modeliu, kuris akcentuoja nuostatų, socialinių įgūdžių ir atsparumo spaudimui stiprinimą. Toks požiūris dažnai taikomas prevencijoje, kai siekiama padėti jaunuoliams atpažinti rizikingas situacijas ir išmokti pasakyti „ne“ psichoaktyvioms medžiagoms.

    Seminarai vyks Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Vingio g. 15 A, Alytuje, konferencijų salėje. Nurodoma, kad mokymų metu dalyvių lauks užkandžiai, o registracija vykdoma telefonu 0 615 37363.

    Seminarų ciklą organizuoja Alytaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriu Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Iniciatyva įgyvendinama kaip projekto, finansuojamo 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis, dalis.

  • Tyrimas: net vienas kritimas po 40-ies siejamas su didesne demencijos rizika – ką rodo duomenys

    Net vienas kritimas sulaukus 40 metų gali būti ne tik atsitiktinis nutikimas, bet ir signalas, susijęs su didesne demencijos rizika ateityje. Tokias išvadas pateikia Kinijos mokslininkai, išanalizavę ankstesnių tyrimų duomenis ir įvertinę kritimų bei vėliau nustatomos demencijos ryšį.

    Analizėje skaičiuojama, kad vienas kritimas po 40-ies siejamas su daugiau nei 20 proc. didesne demencijos rizika. O tiems, kurie patyrė kelis kritimus, rizika, tyrėjų vertinimu, galėjo didėti iki 74 proc., lyginant su žmonėmis, kurie kritimų istorijos neturėjo.

    Ką parodė didelė analizė?

    Mokslininkai apžvelgė septynis stebėjimo tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo beveik 3 000 000 žmonių nuo 40 metų. Tyrimų pradžioje nė vienam dalyviui demencija nebuvo diagnozuota, o vėliau buvo stebima, kaip kinta sveikatos rodikliai.

    Iš maždaug 1 250 000 žmonių, turėjusių kritimų istoriją, demencijos dažnis ateityje viršijo 11 proc. Vyresnių nei 60 metų grupėje šis rodiklis siekė apie 12,3 proc., todėl ryšys ypač aktualus vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms.

    Atskirai įvertinus trijų tyrimų duomenis, matyti vadinamasis dozės priklausomumo efektas: kuo daugiau kritimų, tuo didesnė fiksuojama demencijos rizika. Tai nereiškia, kad kritimas sukelia demenciją, tačiau gali būti svarbus ankstyvas klinikinis ženklas, kurį verta vertinti rimtai.

    Kodėl kritimai gali būti susiję su demencija?

    Tyrėjai svarsto kelis galimus paaiškinimus. Viena versija – po kritimų patirtos traumos, ypač galvos srityje, gali prisidėti prie greitesnio kognityvinių funkcijų prastėjimo arba atskleisti jau prasidėjusius procesus.

    Kitas paaiškinimas susijęs su tuo, kad neurodegeneraciniai pokyčiai gali prasidėti gerokai prieš oficialią diagnozę. Koordinacijos, pusiausvyros ir reakcijos sutrikimai kai kuriems žmonėms gali atsirasti anksčiau nei aiškiai pastebimi atminties ar mąstymo pokyčiai.

    Taip pat neatmetamas ir uždaras ratas: po kritimo žmogus gali pradėti vengti judėjimo, rečiau išeiti iš namų, mažiau bendrauti. Sumažėjęs fizinis aktyvumas ir socialiniai ryšiai yra veiksniai, kurie daugelyje tyrimų siejami su didesne kognityvinio silpnėjimo rizika.

    Kada verta sunerimti ir ką daryti?

    Specialistai pabrėžia, kad vienas kritimas dar nėra demencijos diagnozė, tačiau pasikartojantys kritimai, ypač be aiškios priežasties, turėtų paskatinti išsamesnį įvertinimą. Praktikoje tai gali reikšti pusiausvyros, regos, vaistų sąveikų, neurologinės būklės ir kognityvinių funkcijų patikrą.

    Tyrimo autoriai ragina gydytojus atidžiau stebėti vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientus, kurie patyrė vieną ar kelis kritimus. Ankstyvas rizikos įvertinimas gali padėti laiku imtis prevencinių priemonių, koreguoti gyvenimo būdą ir, jei reikia, atlikti tikslesnius ištyrimus.

    Demencijos prevencijoje dažniausiai akcentuojamas reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, kraujospūdžio ir cukraus kontrolė, klausos ir regos korekcija bei aktyvus socialinis gyvenimas. Kritimų prevencija taip pat svarbi: namų aplinkos pritaikymas, raumenų jėgos ir pusiausvyros treniruotės gali sumažinti pakartotinių kritimų tikimybę.