CP v2

Tag: Prevencija

  • Elektrėnų smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia NVO: kaip prisijungti iki birželio 15 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje formuojama naujos kadencijos Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia prisijungti nevyriausybines organizacijas, dirbančias prevencijos ir intervencijos srityse. Komisija veikia kaip tarpinstitucinė platforma, padedanti suderinti savivaldybės, teisėsaugos, socialinių ir kitų paslaugų veiksmus.

    Komisija sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, o jos kadencija trunka 3 metus. Pagrindinis tikslas – gerinti pagalbos prieinamumą nukentėjusiems ir riziką patiriantiems asmenims, taip pat stiprinti priemones, kurios mažina smurto pasikartojimo tikimybę.

    Ko siekia komisija savivaldybėje

    Komisija siekia užtikrinti sklandų, koordinuotą institucijų atsaką į smurtą artimoje aplinkoje ir nuosekliai stebėti, kaip veikia pagalbos grandinė. Tai apima paslaugų organizavimo sprendimus, tarpžinybinį bendradarbiavimą, reagavimo spragų identifikavimą ir rekomendacijų teikimą.

    Savivaldybių lygmens koordinavimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, kad pagalba žmogų pasiektų laiku: nuo saugumo užtikrinimo ir krizės suvaldymo iki ilgalaikės psichologinės, teisinės ar socialinės pagalbos. Praktikoje didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ten, kur trūksta aiškaus institucijų susitarimo, informacijos apsikeitimo ir tęstinių paslaugų.

    Ką turi pateikti NVO

    Nevyriausybinės organizacijos, norinčios dalyvauti komisijos veikloje, iki 2026 metais birželio 15 dienos turi pateikti informaciją apie deleguojamą narį ir jo pakaitinį asmenį. Pakaitinis asmuo dalyvautų posėdžiuose tada, kai pagrindinis narys negalėtų atvykti.

    Pateikiami duomenys turi apimti organizacijos pavadinimą, atstovo vardą ir pavardę, pareigas organizacijoje bei kontaktus, įskaitant elektroninio pašto adresą ir telefono numerį. Informaciją prašoma atsiųsti komisijos sekretorei elektroniniu paštu, o iškilus klausimams galima kreiptis telefonu 0 528 58 092.

    Kodėl NVO įsitraukimas svarbus

    NVO dažnai yra arčiausiai bendruomenės ir pirmosios pastebi pasikartojančias rizikas, su kuriomis susiduria smurtą patiriantys žmonės. Jų praktinė patirtis, ryšiai su pagalbos gavėjais ir gebėjimas lanksčiau teikti paslaugas gali padėti savivaldybei tiksliau įvertinti realius poreikius.

    Įsitraukimas į komisiją suteikia galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, prisidėti prie veiksmingesnio pagalbos maršruto kūrimo ir kartu su institucijomis ieškoti priemonių, kurios mažina smurto artimoje aplinkoje mastą. Savivaldybė tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir NVO aktyvumo formuojant saugesnę aplinką gyventojams.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Vyriausybė skelbia, kad institucijos pradėjo įgyvendinti konsoliduotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių vykdomo verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo platformose. Akcentuojama, kad verbavimas vis dažniau vyksta skaitmeninėje erdvėje, išnaudojant pasitikėjimą, anonimiškumą ir greitą ryšį.

    Iniciatyva pristatoma su aiškia žinute Atpažink. Nesivelk. Pranešk, kurią institucijos naudoja kaip bendrą komunikacijos ir prevencijos rėmą. Pagrindinis tikslas yra padėti vaikams laiku pastebėti rizikingas situacijas ir žinoti, kur kreiptis, jei kyla įtarimų dėl manipuliavimo ar spaudimo.

    Kas numatyta veiksmų plane

    Pasak Vyriausybės, plane numatytas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad informacija apie grėsmes ir incidentus būtų dalijamasi greičiau, o reakcija būtų nuosekli. Taip pat planuojama stiprinti prevenciją mokyklose ir bendruomenėse, didinant vaikų, tėvų ir pedagogų informuotumą apie verbavimo požymius.

    Kita kryptis yra mokymai specialistams, dirbantiems su vaikais, ir vienodesnės rekomendacijos, kaip atpažinti galimą verbavimo bandymą bei kaip elgtis, kad situacija neeskaluotų. Institucijos pabrėžia, kad svarbi ir tikslinė pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes jie dažniau tampa manipuliacijų taikiniu.

    Kodėl verbavimo rizika auga

    Saugumo ekspertai Europoje ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad priešiškos tarnybos ir susiję tinklai aktyviai išnaudoja socialines platformas kontaktui užmegzti, pasitikėjimui kurti ir informacijai rinkti. Vaikai ir paaugliai dažnai tampa patogiu taikiniu dėl intensyvaus naudojimosi pokalbių programėlėmis, noro priklausyti grupei ir polinkio dalintis asmenine informacija.

    Verbavimo scenarijai gali prasidėti nuo nekaltų žinučių, pasiūlymų „padėti“ ar „užsidirbti“, vėliau pereinant prie prašymų atlikti užduotis, perduoti informaciją ar pasidalinti kitų asmenų duomenimis. Institucijos ragina vertinti bet kokį spaudimą, slaptumo reikalavimus ir bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų kaip rimtus rizikos signalus.

    Ką turėtų žinoti tėvai ir mokyklos

    Vyriausybė nurodo, kad svarbiausia yra atviras pokalbis su vaiku apie jo veiklą internete ir aiškios taisyklės, ką daryti susidūrus su įtartinais kontaktais. Taip pat raginama ugdyti kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, kad vaikas gebėtų atpažinti manipuliacijas, melagingas tapatybes ir rizikingus prašymus.

    Įtartinais atvejais institucijos rekomenduoja nesivelti į tolimesnį bendravimą, išsaugoti susirašinėjimo įrodymus ir kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms. Akcentuojama, kad greitas pranešimas padeda ne tik konkrečiam vaikui, bet ir leidžia identifikuoti platesnius verbavimo bandymus.

    „Svarbiausia, kad vaikai ir paaugliai žinotų paprastą veiksmų seką: atpažinti riziką, nesivelti į kontaktą ir pranešti suaugusiesiems ar atsakingoms institucijoms“, – sakė Vyriausybės atstovė.

    Institucijos taip pat yra parengusios rekomendacijas vaikams ir paaugliams dėl atsparumo verbavimui elektroninėje erdvėje. Jose akcentuojama, kad saugumas prasideda nuo asmens duomenų apsaugos, atsargumo bendraujant su nepažįstamais ir drąsos kreiptis pagalbos.

  • Ne tik Laimo liga: 5 pavojingos erkių platinamos ligos, kurių simptomus lengva pražiopsoti

    Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje paprastai prasideda anksti pavasarį ir, priklausomai nuo oro, tęsiasi iki vėlyvo rudens. Šylantis klimatas ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas erkėms išgyventi, todėl rizika susidurti su jomis išlieka didelė ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose ar kiemuose.

    Daugelis yra girdėję apie Laimo ligą, tačiau erkės gali platinti ir kitas infekcijas, kurių pradžia dažnai primena peršalimą ar virusinę infekciją. Būtent todėl dalis žmonių į medikus kreipiasi per vėlai, o tai gali baigtis sudėtingomis komplikacijomis.

    Laimo liga: dažna, bet klastinga

    Laimo liga yra viena dažniausių erkių platinamų infekcijų Europoje. Klasikinis požymis yra didėjanti žiedinė paraudimo dėmė aplink įkandimo vietą, tačiau bėrimas pasireiškia ne visiems, todėl vien jo nebuvimas rizikos nepanaikina.

    Pradžioje liga gali sukelti karščiavimą, galvos skausmą, nuovargį, raumenų ir sąnarių skausmus. Negydoma antibiotikais ji gali progresuoti ir pažeisti nervų sistemą, sąnarius ar širdį, o simptomai kartais užsitęsia mėnesiams.

    Erkinis encefalitas: kai lemia valandos

    Erkinis encefalitas yra virusinė liga, nuo kurios antibiotikai nepadeda, o komplikacijos gali būti itin sunkios. Nereta eiga yra dvifazė: iš pradžių kelioms dienoms pasireiškia karščiavimas ir bendras silpnumas, vėliau būklė gali trumpam pagerėti, o po to išsivysto centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai.

    Įspėjamieji ženklai yra stiprus galvos skausmas, pykinimas, sprando stingimas, šviesos baimė, pusiausvyros ar sąmonės sutrikimai. Patikimiausia apsauga yra skiepai, o pajutus įtartinus simptomus po erkės įkandimo ar buvimo gamtoje svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Anaplazmozė ir erlichiozė: infekcijos, panašios į gripą

    Anaplazmozė ir erlichiozė yra bakterinės infekcijos, kurios dažnai prasideda staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais, ryškiu silpnumu. Kadangi bėrimas pasitaiko ne visada, šias ligas lengva supainioti su sezoniniu virusu.

    Laiku paskirti antibiotikai dažniausiai leidžia išvengti sunkių pasekmių, tačiau delsimas didina komplikacijų riziką. Didesnę sunkių formų tikimybę turi vyresni nei 50 metų žmonės ir tie, kurių imunitetas nusilpęs.

    Kaip sumažinti riziką ir ką daryti įkandus

    Veiksmingiausia strategija yra prevencija: gamtoje dėvėkite uždarus drabužius, rinkitės šviesias spalvas, naudokite sertifikuotus repelentus, o grįžę namo apžiūrėkite kūną, galvos odą ir drabužius. Erkė dažnai įsisiurbia ten, kur oda plonesnė, todėl svarbu tikrinti pažastis, kirkšnis, kelių linkius.

    Įsisiurbusią erkę reikia pašalinti kuo greičiau, suimant ją kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nesukiojant. Jei per artimiausias dienas ar savaites atsiranda karščiavimas, neįprastas silpnumas, galvos skausmas, bėrimas ar neurologiniai simptomai, būtina kreiptis į gydytoją ir pasakyti apie erkės įkandimą ar buvimą gamtoje.

  • Pagalba metantiems rūkyti: startuoja nacionalinė linija 1819, žadanti greitą kelią į pokytį

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, gyventojams pristatoma Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819. Ji skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti ar atsisakyti kitų nikotino produktų ir ieško greitai pasiekiamos, praktiškos pagalbos.

    Naujoji linija veikia kaip vienas kontaktas, kur galima gauti konsultaciją apie metimo strategijas, priklausomybės valdymą ir kasdienes situacijas, kurios dažniausiai išprovokuoja norą rūkyti. Tokia pagalba aktuali ne tik pradedantiems mesti, bet ir tiems, kurie jau bandė, tačiau susidūrė su atkryčiu.

    Kas slypi už kampanijos žinutės?

    2026 metais Pasaulinės dienos be tabako kampanijos tema siejama su patrauklumo iliuzijos atskleidimu ir kova su priklausomybe nuo tabako ir nikotino. Dėmesys kreipiamas į tai, kaip rinkodara, skoniai, dizainas ir socialinių tinklų turinys gali formuoti įprotį, ypač tarp vaikų ir jaunimo.

    PSO nuosekliai pabrėžia, kad nikotinas sukelia priklausomybę, o įprotis dažnai įsitvirtina dar paauglystėje. Todėl prevencija ir ankstyva pagalba tampa kritiškai svarbios, o lengvai pasiekiami kanalai, tokie kaip 1819, gali sumažinti barjerą kreiptis.

    Kuo telefoninė pagalba gali padėti?

    Telefoninė konsultacija paprastai orientuojasi į realius žingsnius: kaip pasiruošti metimo dienai, kaip tvarkytis su potraukiu ir kaip susikurti planą sudėtingoms akimirkoms. Taip pat gali būti aptariama, kokie įpročiai pakeičia rūkymo ritualą ir kaip įtraukti artimuosius, kad palaikymas būtų nuoseklus.

    Priklausomybė nuo nikotino dažnai veikia ne tik fiziologiškai, bet ir per kasdienes asociacijas, rutiną bei stresą, todėl vien valios pastangų gali neužtekti. Dėl to profesionali konsultacija, net ir trumpa, neretai padeda aiškiau susidėlioti veiksmus ir išvengti dažniausių klaidų pirmosiomis savaitėmis.

    Specialistai primena, kad metimas rūkyti yra procesas, kuriame atkrytis nebūtinai reiškia nesėkmę, o dažnai rodo, kad reikia kitokio plano ar daugiau palaikymo. Linija 1819 gali tapti patogiu pirmuoju žingsniu tiems, kurie nori pradėti šiandien, o ne nuo kito pirmadienio.

  • Pasaulinė diena be tabako: 1819 linija plečia pagalbą metantiems rūkyti ir nikotiną

    Pasaulinė diena be tabako: 1819 linija plečia pagalbą metantiems rūkyti ir nikotiną

    Gegužės 31 dieną minima Pasaulinė diena be tabako, kurią kasmet skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. 2026 metais kampanijos tema kviečia atidžiau pažvelgti į tai, kaip kuriamas tabako ir nikotino gaminių patrauklumas ir kaip tai susiję su priklausomybe.

    Pagrindinis tikslas – mažinti rūkymo ir kitų nikotino produktų vartojimą, ypač tarp vaikų ir jaunimo. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas pradėjimas didina tikimybę išsivystyti ilgalaikei priklausomybei, o atsisakymas vėliau dažnai pareikalauja ne tik valios, bet ir profesionalios pagalbos.

    Kas slypi už patrauklumo

    PSO kampanija akcentuoja, kad pramonė naudoja rinkodaros ir produkto dizaino sprendimus, kuriais siekia mažinti rizikos suvokimą ir didinti išbandymo tikimybę. Tam pasitelkiamos patrauklios pakuotės, skoniai, socialinių tinklų komunikacija ir žinutės, kurios sieja nikotiną su laisvalaikiu ar saviraiška.

    Vis dažniau diskusijose minimi ir naujesni nikotino produktai, kurie daliai vartotojų atrodo mažiau žalingi, todėl gali tapti „pirmu žingsniu“ į priklausomybę. Visuomenės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad nikotinas pats savaime yra stipriai priklausomybę sukelianti medžiaga, o įprotis gali persikelti ir į kitus vartojimo būdus.

    Pagalba metantiems: 1819

    Lietuvoje metantiems rūkyti ar atsisakantiems kitų nikotino produktų pagalbą teikia Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819. Ji skirta žmonėms, kurie nori struktūruotos konsultacijos, aiškaus plano, paskatinimo ir atsakymų į praktinius klausimus, pavyzdžiui, kaip suvaldyti potraukį ar kaip pasiruošti sudėtingoms situacijoms darbe ir namuose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad atkrytis dažnai yra priklausomybės gydymo proceso dalis, o ne nesėkmės „įrodymas“. Dėl to rekomenduojama neatsisakyti bandymų ir, prireikus, kreiptis pagalbos anksčiau, nelaukiant, kol įprotis vėl įsitvirtins.

    Informaciją apie prevencines iniciatyvas ir priklausomybių mažinimo priemones taip pat skelbia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Pasaulinės dienos be tabako proga institucijos ragina tėvus, mokyklas ir bendruomenes daugiau kalbėtis su paaugliais apie nikotino žalą ir rinkodaros poveikį.

  • Mokslininkai įvardijo kritinį amžių: pradėjus rūkyti iki jo, rizika širdžiai šauna į viršų

    Ką atskleidė didelio masto analizė

    Didelės apimties tyrimų duomenys rodo, kad rūkymo pradžia paauglystėje gali palikti ilgalaikį pėdsaką širdies ir kraujagyslių sistemai net ir tuomet, kai žmogus vėliau metė rūkyti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač jautrus laikotarpis yra iki 20 metų, kai organizmas dar vystosi, o kraujagyslės jautriau reaguoja į toksinų poveikį.

    Viename iš tyrimų buvo analizuojami beveik 9 300 000 suaugusiųjų duomenys, o stebėjimas tęsėsi apie 9 metus. Tyrėjai vertino, kaip skiriasi infarkto ir insulto rizika, priklausomai nuo to, kada žmogus pradėjo rūkyti ir koks buvo rūkymo intensyvumas.

    Rizikos ženkliai auga pradėjus anksti

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: asmenims, kurie pradėjo rūkyti iki 20 metų ir rūkė intensyviai, miokardo infarkto rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei niekada nerūkiusiems. Taip pat fiksuotas ryškiai išaugęs insulto pavojus, lyginant su žmonėmis, kurie tabako nevartojo.

    Ypač didelė rizika siejama su dar ankstesniu startu, iki 15 metų. Tokiais atvejais dažniau nustatomi ne tik širdies ir kraujagyslių įvykiai, bet ir bendra didesnė mirtingumo rizika, nes neigiami procesai organizme gali įsijungti dar paauglystėje.

    Kodėl ankstyvas rūkymas palieka ilgą pėdsaką

    Mokslininkai aiškina, kad nikotinas ir kitos tabako dūmų medžiagos skatina lėtinį uždegimą, didina kraujo krešumo tendencijas ir greitina aterosklerozinius pokyčius. Paauglystėje šie mechanizmai gali veikti stipriau, nes organizmas dar formuojasi, o žalingi įpročiai dažniau įsitvirtina ilgam.

    Svarbi detalė ta, kad padidėjusi rizika išliko net įvertinus bendrą surūkytų cigarečių kiekį. Kitaip tariant, ankstyva pradžia gali būti rizikos veiksnys savaime, net jei žmogus vėliau rūkė trumpiau ar metė anksčiau.

    Net kelios cigaretės per dieną nėra saugu

    Kitoje didelėje mokslinių darbų apžvalgoje, apėmusioje apie 330 000 žmonių duomenis ir ilgą stebėjimo laikotarpį, akcentuota dar viena žinia: mažas rūkymo intensyvumas taip pat susijęs su didesne širdies nepakankamumo ir bendro mirtingumo rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis lengvas rūkymas nėra saugi alternatyva.

    Nors metimas rūkyti reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, rizika ne visuomet išnyksta iki niekada nerūkiusiųjų lygio net ir po daugelio metų. Dėl to sveikatos specialistai nuosekliai kartoja, kad geriausia prevencija yra nepradėti rūkyti, o pradėjus, mesti kuo anksčiau.

  • Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Mokslininkai įspėja: Alzheimerio užuominos gali pasirodyti jau 45-erių – ką rodo kraujo tyrimai

    Alzheimerio liga laikoma lėtai progresuojančiu neurodegeneraciniu sutrikimu, kurio požymiai ilgą laiką gali būti nepastebimi. Nauji duomenys rodo, kad biologiniai pakitimai organizme gali prasidėti dešimtmečiais anksčiau, nei žmogui nustatoma demencija.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vidutinio amžiaus laikotarpis gali būti ypač svarbus smegenų sveikatai, nes būtent tada gali išryškėti pirmieji rizikos signalai. Vienas jų siejamas su kraujyje aptinkamu baltymu pTau181, kuris laikomas perspektyviu Alzheimerio patologijos žymeniu.

    Analizuojant ilgalaikio stebėjimo tyrimo duomenis, nustatyta, kad 45 metų dalyviai, kurie patys nurodė jaučiantys atminties ar mąstymo sunkumų, dažniau turėjo aukštesnius pTau181 rodiklius. Svarbu tai, kad dauguma žmonių demencijos diagnozę paprastai gauna tik sulaukę 70 metų ar vėliau.

    Kodėl kraujo žymenys svarbūs?

    Ilgą laiką Alzheimerio ligos patvirtinimas rėmėsi sudėtingesniais metodais, įskaitant juosmens punkciją ar specializuotus vaizdinimo tyrimus. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama kraujo tyrimams, nes jie yra mažiau invaziniai ir potencialiai lengviau pritaikomi platesniam žmonių ratui.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad vien kraujo rodiklis dar nėra diagnozė. Skirtingos demencijos formos ankstyvose stadijose gali atrodyti panašiai, o jų eiga ir gydymo strategijos skiriasi, todėl reikalingas kompleksinis vertinimas.

    Ką reiškia subjektyvūs atminties nusiskundimai?

    Atminties suprastėjimas su amžiumi dažnai yra įprastas ir nebūtinai reiškia ligą. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad subtilūs, subjektyviai jaučiami pažinimo pokyčiai kai kuriems žmonėms gali būti vieni pirmųjų signalų, pasirodančių gerokai prieš oficialią diagnozę.

    Mokslininkai teigia, kad derinant žmogaus įvardijamus nusiskundimus su biologiniais žymenimis galima tiksliau atskirti normalų senėjimą nuo ankstyvų patologinių procesų. Tai ypač aktualu, nes šiuolaikiniai vaistai, nors ir gali sulėtinti ligos progresavimą, negrąžina prarastų pažinimo funkcijų pažengusiose stadijose.

    Ko dar nežinome?

    Tyrime taip pat pažymėta, kad 45 metų amžiuje pTau181 nebuvo aiškiai susijęs su smegenų magnetinio rezonanso tyrimo rodikliais ar kognityvinių testų rezultatais. Vienas galimų paaiškinimų yra tas, kad biologiniai pokyčiai gali prasidėti dar iki struktūrinių pakitimų, kuriuos fiksuoja vaizdinimo tyrimai.

    Kita vertus, neatmetama, kad šis žymuo vidutiniame amžiuje dar ne visada tiksliai atspindi būsimą Alzheimerio riziką ir gali būti naudingesnis vyresnių žmonių diagnostikoje. Dėl to tyrėjai planuoja toliau stebėti tą pačią dalyvių grupę, kad būtų aiškiau, kada ir kaip ankstyvieji signalai virsta kliniškai reikšmingais simptomais.

    Ekspertai primena, kad demencijos riziką gali mažinti gyvenimo būdo veiksniai: fizinis aktyvumas, socialinis įsitraukimas, kraujospūdžio kontrolė, klausos sutrikimų sprendimas ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai. Kuo anksčiau jie adresuojami, tuo didesnė tikimybė ilgiau išsaugoti pažinimo sveikatą.

  • Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Šis paprastas daiktas kuprinėje gali padėti išvengti erkės ir boreliozės: gydytojai primena taisykles

    Erkių sezonas kasmet prasideda anksti, o šylant klimatui jų aktyvumas dažnėja ir užsitęsia ilgiau. Nors nėra priemonės, kuri šimtaprocentiniu tikslumu apsaugotų nuo erkės įsisiurbimo, riziką galima reikšmingai sumažinti pasiruošus iš anksto.

    Vienas netikėtas, bet praktiškas triukas lauke – drabužių valymo lipni juosta su voleliu. Ją verta įsimesti į kuprinę einant į mišką, parką ar planuojant pikniką pievoje, nes erkės neretai pirmiausia patenka ant drabužių.

    Lipniu voleliu perbraukus per kelnių klešnes, rankoves ar kojinių sritį, galima greitai „surinkti“ ropojančias erkes dar prieš joms pasiekiant odą. Svarbu suprasti, kad tai nėra gydymo ar repelento pakaitalas, tačiau gali būti papildoma prevencinė priemonė.

    Kitas būdas, kurį žmonės kartais taiko žygiuose, – prie kelnių klešnių pritvirtinti platesnę lipnią juostą taip, kad ji sudarytų barjerą ropojančiai erkei. Erkės dažniausiai juda nuo žolės ar krūmų į viršų, todėl barjeras ties blauzdomis teoriškai gali sutrukdyti pasiekti odą.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Paplitęs mitas, kad erkės krenta nuo medžių, tačiau dažniausiai jos tyko žemai, žolėje, krūmuose ir paklotėje. Praktikoje tai reiškia, kad rizika kyla ne tik miške, bet ir miesto parkuose, pakelėse, soduose, net kiemuose, kur yra žolės ir drėgnesnių vietų.

    Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad erkės „puola“ tik šiltomis vasaros dienomis. Jų aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, o švelnesnės žiemos nereiškia, kad problema išnyksta: erkės gali išgyventi ir suaktyvėti, kai tik sąlygos tampa palankios.

    Ką daryti grįžus iš lauko?

    Efektyviausia rutina po pasivaikščiojimo – kuo greičiau apžiūrėti kūną ir drabužius. Ypatingą dėmesį verta skirti vietoms, kur oda plonesnė ir šilčiau: pakinkliams, kirkšnims, pažastims, už ausų, galvos odai.

    „Kuo greičiau pastebėsite erkę ir ją saugiai pašalinsite, tuo mažesnė tikimybė, kad bus perduotos infekcijos“, – pabrėžia medikai.

    Jei erkė įsisiurbė, ją reikėtų pašalinti kuo skubiau, suimant kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nesukiojant ir nespaudžiant pilvelio. Po pašalinimo įkandimo vietą verta dezinfekuoti, o kelias savaites stebėti savijautą ir odą.

    Kodėl tai svarbu dėl boreliozės?

    Erkės gali platinti įvairias ligas, o viena dažniausiai aptariamų yra Laimo liga, dar vadinama borelioze. Ankstyvas požymis gali būti plintantis odos paraudimas, tačiau ne visiems jis atsiranda, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrus simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą, sąnarių skausmus ar neįprastą nuovargį.

    Specialistai primena, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones: tinkamą aprangą, repelentus, kūno apžiūrą po buvimo gamtoje ir greitą erkės pašalinimą. Paprastas lipnus volelis ar juosta gali tapti papildomu žingsniu, ypač ilgesnių išvykų metu.

  • Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų merė Varnoje: kokias prevencijos ir ilgaamžiškumo idėjas Lietuva parsiveža iš Europos?

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė dalyvavo tarptautiniame sveikatos politikos renginyje Varnoje, kuriame daugiausia dėmesio skirta prevencijai, ilgaamžiškumui ir gyvenimo kokybės gerinimui. Renginyje aptarta, kaip Europoje keičiasi sveikatos politikos kryptys ir kokių sprendimų vis dažniau tikimasi iš savivaldos.

    Diskusijose akcentuota, kad sveikatos sistema vis labiau vertinama ne vien pagal tai, kaip greitai ji gydo ligas, bet ir pagal tai, kiek padeda jų išvengti. Tam svarbūs ankstyvos diagnostikos modeliai, sveiką gyvenseną skatinančios programos ir aiškesnės prevencijos paslaugų „kelionės“ gyventojui.

    Prevencija ir ilgaamžiškumas

    Renginyje daug kalbėta apie tai, kad ilgaamžiškumo tema tampa ne tik medicinos, bet ir viešosios politikos klausimu. Prevencijos priemonės vis dažniau siejamos su mitybos įpročiais, fiziniu aktyvumu, emocine sveikata bei darbo ir poilsio balansu, o rezultatams vertinti reikalingi duomenimis grįsti sprendimai.

    „Sveikatos politika vis labiau orientuojasi į tai, kad žmonės kuo ilgiau išliktų darbingesni ir gerai jaustųsi, o ne tik greitai gautų gydymą susirgus“, – sakė renginyje dalyvavę ekspertai.

    Kurortai ir gamtiniai ištekliai

    Konferencijoje išskirtas augantis gamtinių sveikatinimo išteklių ir balneologijos vaidmuo. Mineralinis vanduo, gydomasis purvas, klimato terapija ir integruotos sveikatinimo programos pristatytos kaip priemonės, kurios, taikomos atsakingai ir pagrįstai, gali papildyti prevencijos priemonių spektrą.

    Taip pat aptarta vadinamoji ilgaamžiškumo ekonomika, apimanti prevencijos paslaugas, sveikatinimo turizmą, technologijų taikymą bei naujus paslaugų modelius. Ši kryptis siejama su augančiu visuomenės poreikiu ilgiau išlikti aktyviai ir mažinti lėtinių ligų riziką.

    Ką tai reiškia savivaldai

    Tokios tarptautinės diskusijos aktualios ir Lietuvos kurortams bei kurortinėms teritorijoms, kurios siekia plėsti sveikatinimo paslaugas ir pritraukti daugiau lankytojų ne tik sezono metu. Savivaldai tai reiškia poreikį derinti sveikatos, turizmo, socialinių paslaugų ir infrastruktūros sprendimus į vieną kryptį.

    Renginyje išsakytos įžvalgos rodo, kad ateityje didės poreikis bendradarbiauti tarp savivaldybių, gydymo įstaigų, visuomenės sveikatos specialistų ir verslo. Tokie susitikimai suteikia galimybę atsirinkti praktikas, kurios gali būti pritaikytos ir regionuose, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius.

  • Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje aptartos paauglių priklausomybės ir prevencija: ką parodė rajono moksleivių tyrimas

    Pakruojo sinagogoje surengta kasmetinė konferencija 3P – paauglystė, priklausomybės, prevencija, subūrusi specialistus, dirbančius su jaunimu. Renginį ketvirtus metus organizuoja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas kartu su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius. Sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti vedėjo funkcijas, Eglė Valantinaitė-Krikščiūnė.

    Duomenys apie moksleivių gyvenseną

    Viena pagrindinių renginio temų buvo moksleivių kasdieniai įpročiai ir rizikos veiksniai, kurie gali lemti priklausomybių formavimąsi. Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Laisvida Badauskienė pristatė Pakruojo rajone atlikto moksleivių gyvensenos tyrimo įžvalgas.

    Tokie tyrimai paprastai padeda savivaldybėms tiksliau planuoti prevencines priemones mokyklose ir bendruomenėse, įvertinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką bei susijusius veiksnius. Aptariant rezultatus akcentuojama, kad prevencija efektyviausia tuomet, kai apima ne tik draudimus, bet ir ankstyvą atpažinimą, emocinės sveikatos stiprinimą bei nuoseklų darbą su šeimomis.

    Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos

    Apie jaunimą ir psichoaktyvias medžiagas pranešimą skaitė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė. Diskusijose pabrėžta, kad rizikos elgsena dažnai persidengia su kitomis problemomis, tokiomis kaip emociniai sunkumai ar socialinė atskirtis, todėl prevencija turi būti kompleksinė.

    Praktinę perspektyvą pristatė psichologė, priklausomybių konsultantė ir koučerė Jolita Juškė, kalbėjusi apie pagalbos būdus ir bendravimą su paaugliu krizėje. Specialistai akcentuoja, kad suaugusiųjų reakcija ir laiku suteikta pagalba dažnai nulemia, ar problema bus suvaldyta ankstyvoje stadijoje.

    Antroji dalis ir bendruomenės įsitraukimas

    Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė visuomenininkas Žanas Talandis ir gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras. Tokikologijos tema renginiuose aktuali dėl to, kad ji leidžia aiškiau suprasti, kokias realias pasekmes sveikatai gali sukelti įvairios medžiagos ir kaip atpažinti pavojingus simptomus.

    Renginio metu koncertavo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos auklėtiniai ir mokytojai. Konferenciją vedė Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas, o organizatoriai pabrėžė, kad bendruomenės, švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimas išlieka kertinis stiprinant paauglių priklausomybių prevenciją.