CP v2

Tag: Priedangos

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.

  • Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Startuoja naujas kvietimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.

    Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.

    „Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.

    Už ką konkrečiai bus mokama?

    Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.

    Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.

    Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.

  • Zarasuose užvirė aistros: 90 000 eurų sandoris, priedangos ir slapto balsavimo fiasko

    Zarasuose užvirė aistros: 90 000 eurų sandoris, priedangos ir slapto balsavimo fiasko

    Rugpjūčio 28 dieną įvyko 43-iasis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo visi 21 tarybos narys. Darbotvarkėje buvo 12 klausimų: nuo švietimo įstaigų tvarkų iki savivaldybės turto, socialinio būsto lengvatų, investicijų į bendroves ir sporto infrastruktūros projektų.

    Daugiausia įtampos sukėlė diskusijos dėl civilinės saugos po audros, UAB „Zarasų būstas“ planuojamos plėtros ir Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo procedūros. Posėdyje taip pat aptarti pokyčiai mokyklų tinkle ir savivaldybės pasirengimas krizėms.

    Po audros – klausimai dėl parengties

    Posėdžio pradžioje tarybos narys Vytautas Eidėjus atkreipė dėmesį į tai, kaip savivaldybė reaguoja į ekstremaliąsias situacijas. Jis padėkojo bendruomenėms, ūkininkams ir gyventojams, kurie po audros talkino tvarkant viešąsias erdves, dalijosi technika ir generatoriais.

    Kartu tarybos narys kėlė klausimus dėl rezervinių elektros šaltinių kolektyvinės apsaugos statiniuose ir priedangose, jų prieinamumo bei faktinės parengties. Jis siūlė fiziškai patikrinti kiekvieną priedangą, nustatyti trūkumus, atsakomybes ir terminus, taip pat pateikti informaciją apie generatorių bandymus.

    Savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Aušra Dilienė informavo, kad audros padariniams šalinti ir būtiniausiems poreikiams užtikrinti buvo pasitelkti 39 generatoriai. Pasak jos, dešimt generatorių pagal bendradarbiavimo sutartį suteikė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, o 29 priklausė savivaldybei.

    Generatoriai buvo nukreipiami vandenvietėms, socialinės globos ir ugdymo įstaigoms, seniūnijoms, mažoms parduotuvėms ir gyventojams, prioritetą teikiant vienišiems, senyvo amžiaus, negalią turintiems ar sunkiai sergantiems žmonėms. Taip pat seniūnijų centruose buvo įrengti punktai, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus ir prisipilti vandens.

    „Generatoriai nebuvo laisvi nė penkių minučių“, – sakė A. Dilienė.

    Ji taip pat teigė, kad pagalbai buvo kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją, pasitelkti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone pažymėtos 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje objektų diegiami sprendimai, padedantys užtikrinti patekimą į priedangas.

    90 000 eurų akcijoms ir VPT patikra

    Vienas karščiausių klausimų buvo leidimas UAB „Zarasų būstas“ įsigyti visas UAB „Zarasų komunalininkas“ akcijas. Taryba pritarė, kad už 90 000 eurų būtų įsigytos 40 528 akcijos, o UAB „Zarasų būstas“ taptų vienintele akcininke, sandoriui naudojant apyvartines lėšas.

    Opozicijos atstovai prašė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, tačiau tam nebuvo pritarta. Diskusijose skambėjo abejonės dėl kainos pagrįstumo, bendrovės turto ir įsipareigojimų, pirkimo naudos bei galimos įtakos darbuotojams, taip pat kritikuota, kad posėdyje nedalyvavo UAB „Zarasų būstas“ vadovas.

    Tarybos narė Daiva Kelečienė akcentavo, kad prieš priimant sprendimą reikėtų aiškesnių skaičiavimų apie planuojamą sutaupymą, papildomas pajamas ir investicijos atsipirkimą. Posėdyje pabrėžta, kad sprendimas susijęs su akcijų įsigijimu, o ne su bendrovių sujungimu ar likvidavimu, tačiau galutinės darbuotojų klausimų detalės nebuvo pristatytos.

    Diskusija palietė ir komunalinių atliekų surinkimo paslaugų sutartį bei pirkimus per Centrinės perkančiosios organizacijos katalogą. Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys teigė, kad buvo pirkta konteinerių ištuštinimo paslauga, o ne nauji konteineriai, tuo metu D. Kelečienė laikėsi pozicijos, jog sutartyje numatyti ir atnaujinimai bei investicijos.

    Posėdyje pranešta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra pradėjusi vertinti pirkimo procedūras ir sutarties vykdymą. Už akcijų įsigijimą balsavo 14 tarybos narių, penki susilaikė, du balsavo prieš.

    Sprendimai dėl mokyklų, turto ir sporto

    Taryba patvirtino atnaujintus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašus ir pakoregavo mokinių priėmimo tvarką bei aptarnavimo teritorijų sąrašą. Pakeitimai siejami su 2026–2030 metų mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimu: nuo rugsėjo 1 dienos numatyta likviduoti Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinę mokyklą, o Zarasų Pauliaus Širvio progimnaziją prijungti prie Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos.

    Priimti ir su savivaldybės turtu susiję sprendimai, reikalingi registracijai Nekilnojamojo turto registre bei turto perskirstymui po įstaigų pertvarkų. Taip pat 22 socialinio būsto nuomininkams, turintiems teisę į lengvatą, nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos nuomos mokestis sumažintas 50 procentų.

    Be to, taryba pritarė 99 998,88 euro investicijai į UAB „Zarasų būstas“, didinant įstatinį kapitalą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad lėšos planuojamos trims vidutinės talpos, apie 20 sėdimųjų vietų autobusams, atitinkantiems ne žemesnį nei Euro 6 standartą, įsigyti, siekiant gerinti keleivių vežimo paslaugų kokybę.

    Sporto infrastruktūros dalyje vienbalsiai pritarta dviejų projektų teikimui: Zarasų sporto centro aikštynų atnaujinimui ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos sporto bazės atnaujinimui. Savivaldybė įsipareigotų prisidėti ne mažiau kaip 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o po įgyvendinimo bent trejus metus organizuoti nemokamas fizinio aktyvumo veiklas.

    Zarasų sporto centro projekto preliminari vertė siekia apie 300 000 eurų, iš jų 75 000 eurų sudarytų savivaldybės biudžetas, o 225 000 eurų būtų planuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Paraiškas finansavimui pateikti reikia iki rugsėjo 15 dienos.

    Posėdžio pabaigoje daug laiko skirta Kontrolės komiteto pirmininko skyrimui. Nors buvo pradėta slapto balsavimo procedūra, ji sustabdyta dėl nepatvirtintų balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų, kurių, kaip numato tarybos veiklos reglamentas, prireikė procedūrai užbaigti.

    Tarybos narių nuomonė išsiskyrė, ar užtenka vien reglamente aprašytos tvarkos, tačiau galiausiai, posėdyje dalyvauti likus 15 narių, bendru sutarimu klausimas atidėtas kitam posėdžiui. Kitas tarybos posėdis numatytas rugsėjo 4 dieną.

  • Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia skirsianti 1 mln. eurų priedangų parengčiai gerinti. Nors priedangų ploto, vertinant pagal gyventojų skaičių, mieste iš esmės pakanka, savivaldybė pripažįsta, kad didžiausios spragos išlieka dėl realaus pasiekiamumo ir infrastruktūros pritaikymo.

    Pagrindinis tikslas – turimas patalpas paversti veikiančiu, operatyviai aktyvuojamu tinklu, kad kilus grėsmei žmonės galėtų greitai patekti į artimiausią priedangą. Finansavimas numatytas trims kryptims: patekimo sprendiniams, langų apsaugai nuo stiklo šukių ir pagalbai rengiant dokumentus Vidaus reikalų ministerijos programoms.

    „Vilniuje kilęs oro pavojus aiškiai parodė, kur turime sutelkti dėmesį, kad prireikus vilniečiai galėtų greitai ir sklandžiai pasiekti priedangas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Dėl paramos galės kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga – objektas turi būti įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Išimtis numatyta ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra: jos galės teikti prašymus dėl langų apsaugos priemonių finansavimo. Savivaldybė akcentuoja, kad šis sprendimas skirtas mažinti riziką patalpose, kuriose kasdien būna daug žmonių.

    Didžiausia vienam objektui per vieną kvietimą skiriama suma sieks 20 000 eurų su PVM. Savivaldybės įstaigoms išlaidos bus dengiamos 100 proc., o kitais atvejais kompensavimo dalis priklausys nuo pasirinktos priemonės.

    Privaloma sąlyga – priedanga per 5 minutes

    Savivaldybė pabrėžia, kad kilus oro pavojui patekimas į priedangą turi būti užtikrinamas nedelsiant, todėl kiekviename objekte turi būti aiškus veiksmų planas. Nors nacionaliniu mastu nėra vieningos, visiems objektams vienodai detalizuotos atvėrimo trukmės tvarkos, Vilnius taiko savo rekomendaciją – kliūtys turi būti pašalintos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Taip pat akcentuojama, kad patekimas negali priklausyti nuo vieno žmogaus ar vieno rakto, todėl būtini atsarginiai atrakinimo būdai. Reikalaujama paskirti kelis atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad priedanga gyventojams būtų prieinama visą parą.

    Automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms savivaldybė ketina kompensuoti iki 95 proc. įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Pasirinkus kitokius sprendimus, būtų kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Langų apsauga ir saugios zonos

    Po mieste fiksuoto oro pavojaus daugiau dėmesio skiriama ir pastatams, kuriuose priedangų nėra arba jų nepakanka kasdien juose esantiems žmonėms. Tokiose vietose siekiama mažinti stiklo dužimo grėsmę, todėl rekomenduojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kitos lygiavertės priemonės.

    Šias priemones planuojama finansuoti priedangose arba žemiausio aukšto patalpose, jei tai viešąsias paslaugas teikianti įstaiga, kurioje priedangos nėra arba jos talpa nepakankama. Vienam objektui maksimaliai būtų skiriama 15 200 eurų, kompensuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Pagalba VRM programoms ir projektams

    Trečioji priemonė orientuota į pasirengimą didesnės apimties infrastruktūros darbams, kuriems reikalingi techniniai projektai ir kiti dokumentai. Savivaldybė nurodo galinti pilnai padengti techninio projekto ar kitų būtinų projektinių dokumentų parengimo išlaidas.

    Be to, gali būti kompensuojama iki 80 proc. papildomų darbų, kurie būtini projektiniams sprendiniams įgyvendinti, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų perkėlimas, elektros įvado pritaikymas, patekimo maršruto pertvarkymas ar durų angų pritaikymas. Finansavimas būtų skiriamas tik tiems objektams, kurie po darbų galėtų atitikti Vidaus reikalų ministerijos reikalavimus priedangoms.

    Planuojama, kad pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį, apie tikslias sąlygas ir terminus savivaldybė žada informuoti papildomai. Savivaldybė ragina bendrijas ir įstaigas iš anksto įsivertinti, kokie sprendimai labiausiai pagerintų faktinę priedangų parengtį ir pasiekiamumą.

  • Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    2026 metų gegužės 4 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Visagino savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Visagino savivaldybėje – II etapas“. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o jo vertė siekia 200 000 eurų.

    Projektu siekiama stiprinti civilinę saugą ir mažinti grėsmių riziką gyventojams, kuri, institucijų vertinimu, išlieka aukšta. Prie šios situacijos prisideda regiono saugumo aplinka, hibridinės grėsmės, taip pat dažnėjančios gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos ir techninių bei ekologinių incidentų rizika.

    Pagrindinis tikslas – atsparumas ir prieinamumas

    Pagrindinis projekto tikslas yra priedangų atsparumo stiprinimas ir jų pritaikymas riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad praktinis dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai, nuo kurios priklauso priedangų funkcionalumas ekstremalių situacijų metu.

    Pagal planą vėdinimo įranga bus sutvarkyta penkiose priedangose. Jos yra Visagino „Verdenės“ gimnazijoje, Visagino viešojoje bibliotekoje, Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje ir Visagino savivaldybės socialinių paslaugų centre, kuriame numatytos dvi priedangos.

    Kiek žmonių tai palies?

    Skaičiuojama, kad pagerintos sąlygos priedangose bus užtikrintos 1 479 gyventojams. Savivaldybės vertinimu, tai turėtų sumažinti pažeidžiamumą ir pagerinti gyventojų saugumą karinių ar hibridinių grėsmių atvejais, taip pat kitų ekstremalių situacijų metu.

    Produkto stebėsenos rodiklis numato, kad penkiose priedangose bus pagerintos sąlygos. Rezultato rodiklis įvardijamas kaip gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, skaičius, kuris siekia 1 479.

    Kada projektas bus baigtas?

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų rugsėjo mėnesio. Už jo įgyvendinimą atsakinga Visagino savivaldybės administracija.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų parengčiai, jų techniniams reikalavimams ir realiam pritaikomumui gyventojams. Savivaldybės, atnaujindamos infrastruktūrą, dažniausiai pirmiausia sprendžia esminius klausimus, nuo kurių priklauso priedangos eksploatavimas, pavyzdžiui, vėdinimą, prieinamumą ir atsparumą.

  • Oro pavojaus signalas: ką jis reiškia, kaip elgtis ir kur rasti naujausią informaciją Lietuvoje

    Oro pavojaus signalas yra civilinės saugos perspėjimas apie galimą grėsmę gyventojų saugumui, kai būtina kuo greičiau pasiruošti slėptis arba likti saugioje vietoje. Tokie pranešimai gali būti susiję su karinėmis grėsmėmis, avarijomis ar kitais pavojais, todėl svarbiausia yra aiškiai žinoti, ką daryti išgirdus sirenas ar gavus įspėjimą į telefoną.

    Dažniausiai gyventojai perspėjami sirenomis, pranešimais per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą bei oficialiais institucijų kanalais. Išgirdus signalą ar gavus įspėjimą, rekomenduojama nedelsti, įsijungti patikimus informacijos šaltinius ir vykdyti nurodymus, nes situacija gali kisti greitai.

    Ką daryti gavus įspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra kuo greičiau nueiti į artimiausią priedangą, rūsį ar kitą saugesnę vietą pastato viduje, toliau nuo langų. Jei esate lauke, reikėtų ieškoti artimiausio pastato ir įeiti į vidų, o jei tai neįmanoma, pasirinkti žemiausią vietą reljefe ir kuo labiau prisidengti.

    Svarbu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas, o artimieji žinotų jūsų buvimo vietą, tačiau ryšį naudokite saikingai. Jei vairuojate, reikėtų saugiai sustoti, įvertinti aplinką ir, jei įmanoma, persikelti į pastatą, o ne likti automobilyje atviroje vietoje.

    Kur sekti patikimą informaciją?

    Patikimiausia informacija ekstremalių situacijų metu skelbiama už civilinę saugą atsakingų institucijų kanalais, taip pat per nacionalinio transliuotojo pranešimus ir savivaldybių informavimo priemones. Vertinant pranešimus socialiniuose tinkluose, būtina tikrinti, ar informacija pateikiama oficialiai, nes klaidinančios žinutės krizės metu plinta ypač greitai.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti šeimos veiksmus, susitarti dėl susitikimo taško ir turėti būtiniausių daiktų krepšį. Jame pravartu laikyti vandens, maisto kelioms valandoms ar parai, vaistų, dokumentų kopijas, žibintuvėlį ir radiją, jei dingsta internetas ar mobilusis ryšys.

    Kodėl svarbu pasiruošti iš anksto?

    Pastaraisiais metais Europoje daugiau dėmesio skiriama gyventojų pasirengimui, nes grėsmės gali būti įvairios: nuo karinių rizikų iki infrastruktūros sutrikimų ar pramoninių incidentų. Praktinis pasirengimas, aiškios instrukcijos šeimoje ir žinojimas, kur yra artimiausia priedanga, padeda sumažinti paniką ir sutrumpina reakcijos laiką.

    Jei gaunate oro pavojaus įspėjimą, svarbiausia yra ne spėlioti, o vykdyti nurodymus ir laukti oficialios informacijos apie pavojaus pabaigą. Grįžti į įprastą režimą reikėtų tik sulaukus pranešimo, kad grėsmė praėjo, nes pavojus gali kartotis bangomis.

  • Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje“ II etapo finansavimo sutartį. Artimiausiais metais planuojama modernizuoti aštuonias priedangas, kad jos geriau atitiktų šiandienos saugumo ir prieinamumo reikalavimus.

    Projekto vertė siekia 320 tūkst. eurų, o finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų parengtį realioms ekstremalioms situacijoms, kai svarbios ne tik patalpos, bet ir jų inžinerinė būklė.

    Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje registruotos 86 priedangos, kuriose prireikus galėtų pasislėpti daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų. Tai sudaro apie pusę savivaldybės gyventojų, tačiau didelė dalis priedangų įrengtos seniai ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų.

    Pasak savivaldybės, net 86 proc. priedangų priskiriamos žemiausiam atsparumo lygiui, o žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų priedangų dalis išlieka nedidelė. Dėl to modernizavimas akcentuoja tiek saugos priemones, tiek praktinį patogumą kasdienėms bendruomenės grupėms.

    Įgyvendinant projektą, priedangose bus įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos, dūmų detektoriai ir numatyti elektros generatoriai. Taip pat planuojama langus apsaugoti sertifikuota apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti sužalojimų riziką sprogimo bangos ar stiklo dužimo atveju.

    Prieinamumui gerinti bus įsigyti vikšriniai laiptų kopikliai, skirti žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų. Dalį biudžeto sudarys ir infrastruktūros atnaujinimas, įskaitant grindų įrengimą bei kitus būtinus darbus, kad priedangos būtų tinkamai parengtos naudojimui.

    Svarbi modernizavimo kryptis susijusi su tuo, kad dalis priedangų yra švietimo ir kultūros įstaigose. Tai reiškia, kad investicijos stiprina ne tik gyventojų saugumą, bet ir šių įstaigų veiklos tęstinumą krizės metu, kai reikalingos aiškios, saugios ir techniškai patikimos erdvės.

    Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, kai paskelbiamas civilinės saugos signalas Oro pavojus ar kyla kitos grėsmės. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai didina bendruomenės atsparumą ir mažina riziką gyvybei bei sveikatai situacijose, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Projekto veiklos pradėtos 2026 metais gegužės 18 dieną, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2027 metais lapkričio 18 dienos. Savivaldybė žada informuoti gyventojus apie modernizuojamų priedangų sąrašą ir darbų eigą, kai bus patvirtinti konkretūs rangos sprendimai.

  • Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorys prieš miesto šventę tikrina pasirengimą: priedangos, perspėjimai ir veiksmų planai

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje birželio 4 dieną surengtas pasitarimas dėl gyventojų saugumo ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Jame dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir UAB Kaišiadorių butų ūkio atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas birželio 5–7 dienomis vyksiančiai Kaišiadorių miesto šventei Miesto kodas ir veiksmams, jei masinio renginio metu atviroje erdvėje būtų gautas perspėjimas apie oro pavojų. Aptarta, kaip tokioje situacijoje būtų priimami sprendimai ir kas už ką atsakytų pirmosiomis minutėmis.

    Susitikimo metu įvertinta, kaip operatyviai būtų informuojami gyventojai ir miesto svečiai, kad pranešimai būtų aiškūs ir vienodi visoms tarnyboms. Taip pat kalbėta apie žmonių srautų valdymą, saugų nukreipimą į artimiausias priedangas ir tarpinstitucinį koordinavimą, kad veiksmai nesidubliuotų.

    Priedangos ir prieinamumas

    Reikšminga darbotvarkės dalis skirta priedangų parengimui ir jų prieinamumui. Aptarti praktiniai klausimai, kurie krizės metu tampa kritiniai: atsakingų asmenų paskyrimas, raktų laikymas, patalpų atrakinimas ir saugus žmonių patekimas.

    Taip pat modeliuotos situacijos, kai galėtų sutrikti ryšys ar elektros energijos tiekimas, todėl reikalingi aiškūs sprendimai, kaip užtikrinti informavimą ir priedangų atidarymą. Savivaldybė nurodė, kad aptarimuose remtasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijomis dėl priedangų parengimo.

    Kodėl tema aktuali dabar?

    Pasitarime akcentuota, kad pastaruoju metu Lietuvoje gyventojams buvo perduoti perspėjimo pranešimai apie galimą oro pavojų, susijusį su į šalies teritoriją galėjusiu patekti bepiločiu orlaiviu. Tai išryškino poreikį iš anksto susiderinti veiksmus, ypač kai vienoje vietoje susirenka daug žmonių.

    Savivaldybė pabrėžė, kad šiuo metu realios grėsmės Kaišiadorių miesto šventės renginiams nėra nustatyta, o pasirengimo priemonės aptariamos prevenciškai. Anot savivaldybės, tikslas yra užtikrinti, kad kilus bet kokiai grėsmei reakcija būtų greita, nuosekli ir koordinuota.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susipažinti su civilinės saugos patarimais, kaip elgtis gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse. Aktualią informaciją taip pat galima rasti LT72 svetainėje ir programėlėje LT72.

  • Elektrėnuose kviečia į nemokamą civilinės saugos ekskursiją: ką pamatysite ir ko išmoksite

    Elektrėnų savivaldybėje birželio 13 dieną 10 valandą gyventojai kviečiami į nemokamą, maždaug 2 valandų trukmės ekskursiją civilinės saugos pasirengimo tema. Organizatoriai žada aplankyti kelis su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms susijusius objektus ir praktiškai paaiškinti, kaip veikia vietos saugumo infrastruktūra.

    Ekskursijos pradžia numatyta Rungos gatvėje 22, Elektrėnuose, kur įsikūręs humanitarinis punktas. Dalyvavimas nemokamas, pažymėjimai neišduodami, o registracija vykdoma iš anksto per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus registracijos formą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tokios edukacijos tikslas – ne teorija dėl teorijos, o aiškus veiksmų planas, kuris praverčia netikėtais atvejais. Pagrindinė žinutė paprasta: ramybė kyla iš pasiruošimo, o pasiruošimas prasideda nuo supratimo, kas yra realios grėsmės ir kaip į jas reaguoti.

    Ekskursijos metu ketinama aptarti, kaip atpažinti pavojų ir pasirinkti tinkamą reakciją, taip pat kuo skiriasi kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakavimo punktai. Bus paaiškinta, kaip šie objektai ženklinami ir ką gyventojui reiškia skirtingi ženklai bei nurodymai.

    Numatoma kalbėti ir apie tai, kokie gali būti pavojų tipai, ką daryti išgirdus sirenas bei kaip susidaryti šeimos planą pagal penkių žingsnių programą. Taip pat bus aptartas išvykimo krepšys: kokie daiktai jame svarbiausi ir kodėl verta jį paruošti dar iki krizės, o ne jai prasidėjus.

    Viena iš ankstesnių dalyvių, Sandra, pabrėžia, kad tokios veiklos padeda susisteminti žinias ir įvertinti savo pasirengimo lygį.

    „Supratau, kaip svarbu ne tik žinoti teorinius veiksmus, bet ir praktiškai pasiruošti įvairiems netikėtiems atvejams. Ypač vertinga buvo išgirsti konkrečius patarimus, kaip elgtis krizinių situacijų metu ir kokių priemonių reikėtų turėti namuose“, – sakė Sandra.

    Ekskursija skirta Elektrėnų savivaldybės gyventojams, tačiau jos tema aktuali ir platesnei auditorijai, nes civilinė sauga vis dažniau siejama ne tik su institucijų darbu, bet ir su kiekvieno žmogaus kasdieniais sprendimais. Organizatoriai primena, kad net paprasti žingsniai, tokie kaip susitarimai šeimoje, kontaktų planas ar paruoštas būtiniausių daiktų krepšys, gali sutaupyti brangaus laiko.

  • Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Alytaus rajone atnaujins 5 priedangas: naujos saugumo sistemos ir prieinamumas žmonėms su negalia

    Antrasis projekto etapas

    Alytaus rajono savivaldybė pradeda antrąjį projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Alytaus rajone etapą. Jo tikslas – sustiprinti esamas priedangas, kad jos būtų saugesnės ekstremalių situacijų metu ir patogiau naudojamos gyventojams.

    Numatoma gerinti ne tik atsparumą, bet ir priedangų funkcionalumą bei prieinamumą. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus pritaikyti ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

    Kuriose vietose vyks darbai?

    Pagal projektą bus atnaujintos penkios priedangos Alytaus rajone: Butrimonių vaikų darželyje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Punios kultūros namuose, Simno kultūros namuose ir Luksnėnų laisvalaikio salėje.

    Šios vietos pasirinktos kaip svarbūs bendruomenių traukos taškai, kuriuose kasdien lankosi įvairaus amžiaus gyventojai. Toks priedangų tinklas, savivaldybės vertinimu, leidžia greičiau užtikrinti apsaugą didesnei daliai žmonių.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti apsauginius langų skydus, evakuacinius išėjimus, vėdinimo sistemas, elektros generatorius, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas. Taip pat bus tvarkomi įėjimai ir išėjimai, kad patalpos būtų prieinamos judėjimo negalią turintiems žmonėms.

    Trys priedangos – Butrimonyse, Krokialaukyje ir Punioje – taps vidutinio atsparumo priedangomis. Jose gyventojai, prireikus, galės saugiai būti iki 24 valandų.

    Projekto įgyvendinimui iš Valstybės gynybos fondo skirta 199 974 eurų. Finansavimo sutartis pasirašyta 2026 metais gegužės 27 dieną su Viešąja įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Vidaus reikalų ministerija.

    Numatyta, kad darbai vyks nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų lapkričio. Savivaldybė tikisi, jog investicijos prisidės prie geresnio pasirengimo galimoms ekstremalioms situacijoms ir didins bendrą gyventojų saugumo lygį rajone.