Tag: Priedangos

  • Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasų rajono savivaldybės taryba spalio 29 dieną vykusiame posėdyje apsvarstė 22 klausimus: nuo biudžeto ir strateginio plano korekcijų iki civilinės parengties, aplinkosaugos bei jaunimo projektų. Posėdžiui vadovavo merė Nijolė Guobienė, dalyvavo ir Seimo narys Tadas Barauskas.

    Posėdžio pradžioje tarybos nariai pateikė pareiškimus, o Virginijus Smalskis informavo apie sprendimą pasitraukti iš tarybos. Savivaldybė teigia, kad dėl pokyčių tarybos sudėtyje toliau bus užtikrintas sprendimų priėmimo tęstinumas.

    Biudžetas ir prioritetai

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimus, apimančius septynias programas. Savivaldybės administracija aiškino, kad korekcijos susijusios su projektų įgyvendinimo eiga, realiais poreikiais ir dalies Europos Sąjungos lėšų persikėlimu į kitus metus.

    Diskusijose daugiausia dėmesio sulaukė seniūnijų finansavimas, keleivių vežimo išlaidos, Salako kultūros centro fasado remonto situacija ir lėšos skulptūrinei kompozicijai „Choras“. Administracija nurodė, kad dėl fasado rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, motyvuodamas oro sąlygomis ir kokybės užtikrinimo rizikomis.

    Ūkio komiteto siūlymams perskirstyti dalį asignavimų nepritarta, o strateginio plano pakeitimai patvirtinti balsų dauguma. Kartu taryba patikslino ir savivaldybės biudžetą: pajamos bei asignavimai padidinti maždaug 1,16 mln. eurų.

    Po pakeitimų biudžeto pajamos sudarys apie 41,84 mln. eurų, o asignavimai – apie 45,86 mln. eurų. Savivaldybė aiškina, kad korekcijos reikalingos užtikrinti suplanuotų darbų tęstinumą ir laiku suvaldyti išaugusius ar pasikeitusius kaštus.

    Parama verslui: daugiau kriterijų

    Posėdyje atnaujinta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos lėšų naudojimo tvarka. Numatyta, kad tas pats verslo subjektas per kalendorinius metus galės teikti vieną paraišką, o paraiškų vertinime atsiras papildomas prioritetas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Taip pat atsižvelgta į Vyriausybės atstovo pastabas dėl dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę teisėtai naudotis projektui reikalingomis patalpomis, statiniais ar žeme. Siūlymui didinti kompensuojamų įrangos ir baldų įsigijimo išlaidų ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų taryba nepritarė.

    Barščiai, priedanga ir jaunimas

    Taryba pritarė dalyvavimui jungtiniame invazinių rūšių naikinimo ir kontrolės projekte, kuriame numatytas Sosnovskio barščių naikinimas Imbrado seniūnijoje, Grybinės kaimo teritorijoje. Patikslintoje paraiškoje įvardytas 106,93 hektaro plotas, apimantis 76 sklypus, o bendra planuojama vertė siekia apie 414,3 tūkst. eurų.

    Sprendimas dėl invazinių rūšių kontrolės savivaldybėms aktualus ne tik dėl kraštovaizdžio, bet ir dėl saugumo: Sosnovskio barščiai sukelia odos nudegimus, o užleistos teritorijos dažnai brangiai kainuoja jas sutvarkant vėliau. Savivaldybė nurodo sieksianti, kad darbai būtų planuojami nuosekliai ir apimtų teritorijas, kuriose augalai plinta sparčiausiai.

    Vienbalsiai pritarta projektui „Civilinės parengties stiprinimas Zarasų rajone“. Aušros gatvėje, planuojamo baseino rūsio patalpose, numatoma įrengti apie 782 kvadratinių metrų dvejopos paskirties priedangą, kurioje vienu metu galėtų slėptis iki 300 žmonių, o kasdien patalpos būtų pritaikytos sporto veikloms.

    Planuojama projekto vertė siekia apie 1,11 mln. eurų, o savivaldybė įsipareigojo prisidėti ne mažiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų pabaigos, pabrėžiant, kad pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka derinti viešąsias paslaugas su civilinės saugos infrastruktūros stiprinimu.

    Taryba pritarė ir projektui „Demokratijos permąstymas per kultūros paveldą“, kuriam finansavimo siekiama pagal „Erasmus+“ programą. Gavus finansavimą, Lietuvos, Prancūzijos, Armėnijos ir Sakartvelo jaunimas dalyvautų veiklose, skirtose pilietiškumui, kritiniam mąstymui ir kultūros paveldo pažinimui, o savivaldybės finansinis prisidėjimas nenumatytas.

    Be to, priimti sprendimai dėl gatvių pavadinimų ir geografinių charakteristikų keitimo, komisijų ir Asmens su negalia gerovės tarybos sudėties atnaujinimo, turto perdavimo bei patalpų suteikimo organizacijoms „Gelbėkit vaikus“ ir Zarasų rajono neįgaliųjų draugijai. Taip pat pritarta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perlaidojimo projektui iš Antalieptės istorinio centro į Grūtiškės kaimą Turmanto seniūnijoje.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas lapkričio 26 dieną, o komitetų posėdžiai – lapkričio 23 dieną. Savivaldybė pažymi, kad didžioji dalis sprendimų susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais, todėl jų įgyvendinimo eiga bus stebima per artimiausius biudžetinius metus.

  • Vicemeras iš Ukrainos grįžo su įspėjimu Varėnai: diena X ateina netikėtai, ruoštis privalu

    Vicemeras iš Ukrainos grįžo su įspėjimu Varėnai: diena X ateina netikėtai, ruoštis privalu

    Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas po vizito Ukrainoje sako parsivežęs paprastą, bet griežtą išvadą: ekstremalioms situacijoms reikia ruoštis iš anksto, o ne tada, kai jos jau prasideda. Kartu su kitų Lietuvos savivaldybių vadovais jis lankėsi Charkive, Poltavoje, Černihive, Kyjive ir Kovelyje, kur iš arti stebėjo, kaip veikia civilinė sauga karo sąlygomis.

    Kelionės metu delegacija domėjosi, kaip pirmosiomis plataus masto karo dienomis buvo organizuojami operacijų centrai, mobilizacijos sprendimai ir gyventojų apsauga. Vicemeras pabrėžia, kad teoriniai planai dažnai neatlaiko realybės, nes situacija keičiasi valandomis, o sprendimai turi būti pritaikomi konkrečiai vietai ir momentui.

    Ką parodė fronto artuma

    Didžiausią įspūdį, pasak A. Verbicko, paliko Charkivas, esantis netoli aktyvių kovos veiksmų zonos, kur buvo girdimi sprogimai ir matyti smarkiai apgadinta infrastruktūra. Jis pasakoja apie sugriautus daugiabučius, apšaudytas degalines, logistikos objektus ir katilines, nuo kurių priklauso kasdienis miesto gyvenimas.

    Vicemeras atkreipė dėmesį ir į tai, kad greta sugriautų pastatų Ukrainoje statomi nauji. Ukrainos savivaldybių vadovai esą akcentavo, kad žmonėms būtina suteikti galimybę likti savo miestuose, nes neveiklumas skatina gyventojų išvykimą ir silpnina bendruomenių atsparumą.

    Ryšys, evakuacija ir pažeidžiamiausi

    Viena praktinių pamokų, anot A. Verbicko, susijusi su komunikacija ir informacijos perdavimu, kai neveikia įprastas mobilusis ryšys ar internetas. Ukrainoje buvo ieškoma alternatyvų: nuo informacijos nešimo iš namų į namus iki pranešimų per garsiakalbius, pritvirtintus prie automobilių, kad gyventojai sužinotų, kur gauti vandens ar pagalbą.

    Pasak vicemero, karo ir krizės sąlygomis ypač svarbu iš anksto žinoti, kaip bus pasirūpinta senjorais, vaikais, žmonėmis su negalia ir kitais pažeidžiamais gyventojais. Tam reikalingas ne tik institucijų planas, bet ir realūs kontaktai, transporto sprendimai bei aiškūs atsakingi asmenys.

    „Svarbiausia sąžiningai savęs paklausti: ką darysi tu, kai išauš diena X?“, – sakė Alvydas Verbickas.

    Priedangos ir kritinė infrastruktūra

    Ukrainoje daug dėmesio skiriama priedangoms, kurios įrengiamos daugiabučių ir individualių namų rūsiuose, mokyklose, darželiuose, gydymo įstaigose, o kai kur ir metro. Pasak A. Verbicko, priedangose numatomos autonominės sistemos, kad žmonės galėtų išbūti ir dingus elektrai ar sutrikus vėdinimui.

    Ne mažiau svarbi ir kritinės infrastruktūros apsauga bei dubliavimas: šilumos, vandens ir elektros tiekimo grandinės kuriamos taip, kad sutrikus vienai daliai, darbą galėtų perimti kita. Vicemeras pabrėžia, kad Ukrainos patirtis rodo ir mobilios infrastruktūros svarbą, kai dalį funkcijų galima atkurti laikinais sprendimais.

    Ką ketina daryti Varėna

    Grįžęs į Lietuvą A. Verbickas teigia, kad savivaldybėje pirmiausia bus peržiūrėti pasirengimo planai ir įvertinta, kaip veiktų ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, jei sutriktų ryšys, elektra, vandens tiekimas ar šildymas. Jo teigimu, svarbu turėti ne tik procedūras, bet ir realias atsargas bei sprendimus, kurie nepriklausytų vien nuo privačių tiekėjų.

    Vicemeras ragina ruoštis ir gyventojus, nes krizės metu pirmosios valandos dažnai tampa lemiamos. Jis siūlo paprastą patikrinimą: vienai dienai sąmoningai atsisakyti dalies patogumų, kad būtų aišku, ko trūksta ir ką būtina susitvarkyti iš anksto.

    „Reikia galvoti, kaip veiksime, jei neliks ryšio, elektros, vandens ar šilumos, ir tam pasirengti ne tik institucijoms, bet ir kiekvienam žmogui“, – sakė Alvydas Verbickas.

  • Varėnos civilinės saugos pratybos atskleidė spragas: kaip veiktų miestas nukritus objektui?

    Varėnos civilinės saugos pratybos atskleidė spragas: kaip veiktų miestas nukritus objektui?

    Varėnoje spalio 13 dieną surengtos savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos, kurių metu tikrintas institucijų pasirengimas veikti paskelbus oro pavojų. Scenarijus apėmė ir situaciją, kai netoli miesto ugdymo įstaigos tariamai nukrinta skraidantis objektas.

    Pratybų metu vertintas ugdymo, kultūros ir sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas užtikrinti žmonių saugumą, taip pat specialiųjų tarnybų gebėjimas koordinuotai reaguoti į galimą grėsmę. Pagrindinis dėmesys skirtas informavimo, evakavimo ir priedangų darbo organizavimo praktikai.

    Kaip vyko evakavimas?

    Pirmuoju etapu imituotas oro pavojus. Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje dalis mokinių ir darbuotojų slėpėsi gimnazijoje įrengtoje priedangoje, o kiti buvo evakuojami pagal iš anksto parengtą planą.

    Evakuoti žmonės nukreipti į Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos, Varėnos kultūros centro ir VšĮ „Varėnos sveikatos centras“ priedangas. Praktiškai tikrinta, ar aiškiai paskirstytos atsakomybės, kaip vyksta žmonių srautų valdymas ir ar priedangos pasirengusios priimti atvykstančius.

    Imituotas kritimas ir gaisras

    Antruoju etapu imituotas skraidančio objekto nukritimas netoli gimnazijos. Pagal scenarijų po tariamo sprogimo kilo gaisras, todėl į vietą buvo siunčiamos specialiosios tarnybos, turėjusios įvertinti rizikas ir užtikrinti teritorijos saugumą.

    Reagavimo metu pareigūnai atliko situacijos įvertinimą, teritorijos izoliavimą, gyventojų saugumo užtikrinimą ir kitus veiksmus, reikalingus dirbant su galimai pavojingu objektu. Taip pat tikrintas policijos specialiojo plano „Skydas“ įgyvendinimas realiomis sąlygomis.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Civilinės saugos pratybos leidžia patikrinti ne tik atskirų įstaigų veiksmus, bet ir bendrą savivaldybės pasirengimą, kai sprendimus tenka priimti greitai ir turint ribotą informaciją. Praktikoje dažniausiai išryškėja ryšio grandinės, žmonių nukreipimo, priedangų pasiekiamumo ir atsakomybių pasidalijimo spragos.

    Pratybose dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, taip pat miesto įstaigų atstovai. Pratyboms vadovavo Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas, koordinavo savivaldybės administracijos patarėjas Valdas Tamulevičius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokių pratybų tikslas yra ne formalus užduočių atlikimas, o realus pasirengimo patikrinimas ir tobulinimas, kad kilus grėsmei institucijos veiktų sklandžiai, o gyventojai gautų aiškias instrukcijas. Savivaldybės lygmens pratybos ypač svarbios vertinant, kaip greitai sprendimai pasiekia mokyklas, gydymo įstaigas ir viešąsias erdves.

  • Kaunas plečia priedangų finansavimą: paramą gaus ir privačios mokyklos bei darželiai

    Kaunas plečia priedangų įrengimo finansavimą ir į programą įtraukia nevalstybines švietimo įstaigas. Savivaldybė tikisi, kad tai padės greičiau didinti saugių vietų skaičių ten, kur kasdien būna daug vaikų ir darbuotojų.

    Kauno miesto taryba pritarė programos pakeitimams, kurie iki šiol buvo orientuoti į daugiabučius namus. Anksčiau finansavimu galėjo naudotis butų ir kitų patalpų savininkai, priėmę bendrą sprendimą dėl priedangos įrengimo.

    Kas gali gauti finansavimą

    Po pakeitimų savivaldybės parama bus prieinama ir Kaune veikiančioms nevalstybinėms ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo įstaigoms, taip pat jų filialams ir padaliniams. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama vienodų civilinės saugos galimybių, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.

    Tokie sprendimai siejami su praktiniu poreikiu: ugdymo įstaigose vienu metu susitelkia daug žmonių, o ekstremaliųjų situacijų atveju evakuacija ne visada yra greičiausia ar saugiausia išeitis. Todėl prioritetu tampa aiškiai pažymėtos, techniškai pritaikytos ir realiai pasiekiamos priedangos.

    Ką galima įrengti už lėšas

    Finansavimas numatytas patalpų pritaikymo darbams, kurie didina žmonių saugumą. Tai gali būti konstrukcijų stiprinimas, avarinių išėjimų įrengimas, vėdinimo sprendimai, atsarginis elektros tiekimas, geriamojo vandens bei nuotekų sistemų sutvarkymas.

    Taip pat numatoma galimybė pritaikyti įėjimus riboto judumo žmonėms. Savivaldybė nurodo, kad pagal atnaujintas nuostatas patikslintas finansuojamų priemonių sąrašas, atsižvelgiant į įgyvendinimo praktiką ir rinkoje atsirandančius sprendimus.

    Kiek lėšų numatyta programai

    Kaunas skelbia, kad savivaldybės finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, įskaitant projektavimą ir techninę priežiūrą. Vienam projektui skiriama suma nėra fiksuota, ji priklauso nuo darbų apimties ir atitikimo reikalavimams.

    Kasmet programai iš miesto biudžeto numatoma po 100 000 eurų, o papildomų lėšų programos išplėtimui, pasak savivaldybės, neplanuojama. Siekiant aiškumo, keičiamas ir programos pavadinimas: nuo šiol ji vadinsis Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo pastatuose programa.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje įgavo papildomą pagreitį, savivaldybėms peržiūrint turimą infrastruktūrą ir pritaikant pastatus gyventojų apsaugai. Kaunas tikisi, kad įtraukus švietimo įstaigas bus efektyviau panaudoti mieste esančius pastatus ir pagerinti realų pasirengimą galimoms grėsmėms.

  • Tyrimas atskleidė spragą: priedangą randa 65 proc., bet šeimos planą turi tik 3 proc.

    Lietuvos gyventojai geriau orientuojasi, ką daryti išgirdus pavojaus sirenas ir kur ieškoti priedangos, tačiau realus pasirengimas krizei namuose vis dar gerokai atsilieka. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad artimiausią priedangą bent apytikriai žino 65 proc. apklaustųjų, o aiškų šeimos veiksmų planą turi tik 3 proc.

    Organizacijos teigimu, toks atotrūkis ypač išryškėja po patirtų sukrėtimų, kai visuomenė trumpam tampa budresnė, bet pasirengimo įpročiai neįsitvirtina. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dalis gyventojų pasirengimą linkę vertinti teoriškai, tačiau konkrečių veiksmų namuose imasi retai.

    „Svarbu ne vien daugiau žinoti, bet ir iš anksto apgalvoti, ką krizės atveju darysime mes ir mūsų artimieji“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Per metus padaugėjo gyventojų, tiksliai žinančių artimiausios priedangos vietą: jų dalis, lyginant su ankstesniu matavimu, išaugo nuo 25 iki 33 proc. Taip pat gerėjo supratimas, kaip reaguoti į oficialius perspėjimus: nurodančių, kad žino ar bent iš dalies žino, kokių veiksmų imtis, padaugėjo nuo 61 iki 70 proc.

    Vis dėlto praktinis pasirengimas išlieka silpnas. Išsamų šeimos veiksmų planą su sutarta susitikimo vieta, kontaktais, atsakomybėmis ir evakuacijos tvarka turi vos 3 proc. gyventojų, o bent dalinai sukomplektuotą išvykimo krepšį nurodė turintys 2 iš 10 apklaustųjų.

    Kita vertus, dauguma mano galintys trumpą laiką išsiversti savarankiškai: 7 iš 10 respondentų teigė esantys bent iš dalies pasiruošę tris paras, arba 72 valandas, išgyventi be išorinės pagalbos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad tokios 72 valandos dažnai įvardijamos kaip kritinis laikotarpis, kai pagalba gali vėluoti dėl sutrikusios infrastruktūros, ryšio ar logistikos.

    Tyrimas atskleidė ir pagrindines priežastis, kodėl žmonės delsia ruoštis: beveik pusė mano, kad krizė jų nepalies, o 40 proc. pasirengimą atideda dėl kitų reikalų. Daliai gyventojų mintys apie galimas grėsmes kelia stresą, todėl jie vengia apie tai kalbėti šeimoje ir planuoti.

    Pastebimas ir mažėjantis lūkestis, kad ekstremalios situacijos atveju pasirūpins valstybė ar institucijos. Jei anksčiau taip manančių buvo 31 proc., dabar šis rodiklis siekia 19 proc., o tai rodo augantį supratimą, kad dalis atsakomybės tenka pačiam žmogui ir jo namų ūkiui.

    „Šeimos planui aptarti ar pradėti krauti išvykimo krepšį nereikia laukti pavojaus signalo, ramus metas tam ir yra tinkamiausias“, – sakė I. Damulienė.

    Gyventojai taip pat šiek tiek labiau pasitiki savo gebėjimu atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios: pasitikinčiųjų dalis per metus padidėjo nuo 51 iki 53 proc. Vis dėlto krizėse dezinformacija plinta sparčiai, todėl svarbu remtis oficialiais perspėjimais ir patikrintais kanalais, o žinutes socialiniuose tinkluose vertinti kritiškai.

    Kalbant apie praktinius įgūdžius, per pastaruosius metus pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo kas dešimtas gyventojas, tačiau savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis. Karinio konflikto scenarijus išlieka viena silpniausių pasirengimo grandžių: tik penktadalis teigia gerai arba labai gerai žinotų, kaip reaguoti.

    Tyrime akcentuojamas ir emocinės pagalbos aspektas: tik apie penktadalis respondentų tiksliai žinotų, kur kreiptis, jei krizės metu jos prireiktų jiems ar artimam žmogui. Humanitarinės organizacijos primena, kad psichologinis atsparumas ir aiškūs šeimos susitarimai gali sumažinti paniką bei padėti greičiau priimti sprendimus.

    Tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu 2026 metais rugpjūčio 27 dieną–rugsėjo 4 dieną atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

  • Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Zarasų rajone skubiai kviečia į civilinės saugos mokymus: ką privalo žinoti kiekviena šeima

    Mokymai Zarasuose spalio 13 dieną

    Zarasų rajono savivaldybė kviečia gyventojus į civilinės saugos mokymus „Aš ir mano šeima saugūs“. Jie vyks 2026 metais spalio 13 dieną 10.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22, Zarasuose.

    Mokymus ves Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus specialistai. Renginys skirtas visiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.

    Kas bus aptariama ir kodėl tai svarbu

    Mokymuose bus kalbama apie realias grėsmes ir praktinius veiksmus, kuriuos gyventojai gali atlikti iš anksto. Daug dėmesio numatoma skirti tam, kaip atpažinti perspėjimo signalus, kaip veikia sirenos ir kaip gyventojus pasiekia oficialūs pranešimai.

    Taip pat bus aiškinama, kur ieškoti patikimos informacijos krizių metu, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių žinučių. Specialistai primins, kad svarbiausia vadovautis kompetentingų institucijų nurodymais ir informaciją tikrinti oficialiuose kanaluose.

    Priedangos, evakuacija ir šeimos pasirengimas

    Atskira mokymų dalis bus skirta priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, jų paskirčiai bei pagrindiniams skirtumams. Gyventojams bus paaiškinta, ką daryti gavus nurodymą evakuotis ir ką svarbu žinoti apie evakavimo punktus.

    Praktinėje dalyje bus aptariama, ką verta turėti šeimos pasirengimo krepšyje ir kaip pasiruošimą pritaikyti skirtingiems poreikiams. Bus akcentuojama, kaip planuoti veiksmus šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat kaip pasirūpinti senyvo amžiaus žmonėmis ir asmenimis su negalia.

    „Civilinė sauga prasideda nuo kiekvieno iš mūsų žinojimo, kaip elgtis išgirdus perspėjimą apie pavojų“, – pabrėžia mokymų organizatoriai.

    Dalyvauti kviečiami visi Zarasų rajono gyventojai, norintys užduoti klausimų ir sustiprinti savo pasirengimą. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Aušrą Dilienę telefonu +370 617 34794.

  • Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Startuoja naujas kvietimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.

    Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.

    „Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.

    Už ką konkrečiai bus mokama?

    Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.

    Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.

    Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.

  • Zarasuose užvirė aistros: 90 000 eurų sandoris, priedangos ir slapto balsavimo fiasko

    Zarasuose užvirė aistros: 90 000 eurų sandoris, priedangos ir slapto balsavimo fiasko

    Rugpjūčio 28 dieną įvyko 43-iasis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo visi 21 tarybos narys. Darbotvarkėje buvo 12 klausimų: nuo švietimo įstaigų tvarkų iki savivaldybės turto, socialinio būsto lengvatų, investicijų į bendroves ir sporto infrastruktūros projektų.

    Daugiausia įtampos sukėlė diskusijos dėl civilinės saugos po audros, UAB „Zarasų būstas“ planuojamos plėtros ir Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo procedūros. Posėdyje taip pat aptarti pokyčiai mokyklų tinkle ir savivaldybės pasirengimas krizėms.

    Po audros – klausimai dėl parengties

    Posėdžio pradžioje tarybos narys Vytautas Eidėjus atkreipė dėmesį į tai, kaip savivaldybė reaguoja į ekstremaliąsias situacijas. Jis padėkojo bendruomenėms, ūkininkams ir gyventojams, kurie po audros talkino tvarkant viešąsias erdves, dalijosi technika ir generatoriais.

    Kartu tarybos narys kėlė klausimus dėl rezervinių elektros šaltinių kolektyvinės apsaugos statiniuose ir priedangose, jų prieinamumo bei faktinės parengties. Jis siūlė fiziškai patikrinti kiekvieną priedangą, nustatyti trūkumus, atsakomybes ir terminus, taip pat pateikti informaciją apie generatorių bandymus.

    Savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Aušra Dilienė informavo, kad audros padariniams šalinti ir būtiniausiems poreikiams užtikrinti buvo pasitelkti 39 generatoriai. Pasak jos, dešimt generatorių pagal bendradarbiavimo sutartį suteikė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, o 29 priklausė savivaldybei.

    Generatoriai buvo nukreipiami vandenvietėms, socialinės globos ir ugdymo įstaigoms, seniūnijoms, mažoms parduotuvėms ir gyventojams, prioritetą teikiant vienišiems, senyvo amžiaus, negalią turintiems ar sunkiai sergantiems žmonėms. Taip pat seniūnijų centruose buvo įrengti punktai, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus ir prisipilti vandens.

    „Generatoriai nebuvo laisvi nė penkių minučių“, – sakė A. Dilienė.

    Ji taip pat teigė, kad pagalbai buvo kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją, pasitelkti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone pažymėtos 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje objektų diegiami sprendimai, padedantys užtikrinti patekimą į priedangas.

    90 000 eurų akcijoms ir VPT patikra

    Vienas karščiausių klausimų buvo leidimas UAB „Zarasų būstas“ įsigyti visas UAB „Zarasų komunalininkas“ akcijas. Taryba pritarė, kad už 90 000 eurų būtų įsigytos 40 528 akcijos, o UAB „Zarasų būstas“ taptų vienintele akcininke, sandoriui naudojant apyvartines lėšas.

    Opozicijos atstovai prašė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, tačiau tam nebuvo pritarta. Diskusijose skambėjo abejonės dėl kainos pagrįstumo, bendrovės turto ir įsipareigojimų, pirkimo naudos bei galimos įtakos darbuotojams, taip pat kritikuota, kad posėdyje nedalyvavo UAB „Zarasų būstas“ vadovas.

    Tarybos narė Daiva Kelečienė akcentavo, kad prieš priimant sprendimą reikėtų aiškesnių skaičiavimų apie planuojamą sutaupymą, papildomas pajamas ir investicijos atsipirkimą. Posėdyje pabrėžta, kad sprendimas susijęs su akcijų įsigijimu, o ne su bendrovių sujungimu ar likvidavimu, tačiau galutinės darbuotojų klausimų detalės nebuvo pristatytos.

    Diskusija palietė ir komunalinių atliekų surinkimo paslaugų sutartį bei pirkimus per Centrinės perkančiosios organizacijos katalogą. Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys teigė, kad buvo pirkta konteinerių ištuštinimo paslauga, o ne nauji konteineriai, tuo metu D. Kelečienė laikėsi pozicijos, jog sutartyje numatyti ir atnaujinimai bei investicijos.

    Posėdyje pranešta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra pradėjusi vertinti pirkimo procedūras ir sutarties vykdymą. Už akcijų įsigijimą balsavo 14 tarybos narių, penki susilaikė, du balsavo prieš.

    Sprendimai dėl mokyklų, turto ir sporto

    Taryba patvirtino atnaujintus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašus ir pakoregavo mokinių priėmimo tvarką bei aptarnavimo teritorijų sąrašą. Pakeitimai siejami su 2026–2030 metų mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimu: nuo rugsėjo 1 dienos numatyta likviduoti Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinę mokyklą, o Zarasų Pauliaus Širvio progimnaziją prijungti prie Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos.

    Priimti ir su savivaldybės turtu susiję sprendimai, reikalingi registracijai Nekilnojamojo turto registre bei turto perskirstymui po įstaigų pertvarkų. Taip pat 22 socialinio būsto nuomininkams, turintiems teisę į lengvatą, nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos nuomos mokestis sumažintas 50 procentų.

    Be to, taryba pritarė 99 998,88 euro investicijai į UAB „Zarasų būstas“, didinant įstatinį kapitalą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad lėšos planuojamos trims vidutinės talpos, apie 20 sėdimųjų vietų autobusams, atitinkantiems ne žemesnį nei Euro 6 standartą, įsigyti, siekiant gerinti keleivių vežimo paslaugų kokybę.

    Sporto infrastruktūros dalyje vienbalsiai pritarta dviejų projektų teikimui: Zarasų sporto centro aikštynų atnaujinimui ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos sporto bazės atnaujinimui. Savivaldybė įsipareigotų prisidėti ne mažiau kaip 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o po įgyvendinimo bent trejus metus organizuoti nemokamas fizinio aktyvumo veiklas.

    Zarasų sporto centro projekto preliminari vertė siekia apie 300 000 eurų, iš jų 75 000 eurų sudarytų savivaldybės biudžetas, o 225 000 eurų būtų planuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Paraiškas finansavimui pateikti reikia iki rugsėjo 15 dienos.

    Posėdžio pabaigoje daug laiko skirta Kontrolės komiteto pirmininko skyrimui. Nors buvo pradėta slapto balsavimo procedūra, ji sustabdyta dėl nepatvirtintų balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų, kurių, kaip numato tarybos veiklos reglamentas, prireikė procedūrai užbaigti.

    Tarybos narių nuomonė išsiskyrė, ar užtenka vien reglamente aprašytos tvarkos, tačiau galiausiai, posėdyje dalyvauti likus 15 narių, bendru sutarimu klausimas atidėtas kitam posėdžiui. Kitas tarybos posėdis numatytas rugsėjo 4 dieną.

  • Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia skirsianti 1 mln. eurų priedangų parengčiai gerinti. Nors priedangų ploto, vertinant pagal gyventojų skaičių, mieste iš esmės pakanka, savivaldybė pripažįsta, kad didžiausios spragos išlieka dėl realaus pasiekiamumo ir infrastruktūros pritaikymo.

    Pagrindinis tikslas – turimas patalpas paversti veikiančiu, operatyviai aktyvuojamu tinklu, kad kilus grėsmei žmonės galėtų greitai patekti į artimiausią priedangą. Finansavimas numatytas trims kryptims: patekimo sprendiniams, langų apsaugai nuo stiklo šukių ir pagalbai rengiant dokumentus Vidaus reikalų ministerijos programoms.

    „Vilniuje kilęs oro pavojus aiškiai parodė, kur turime sutelkti dėmesį, kad prireikus vilniečiai galėtų greitai ir sklandžiai pasiekti priedangas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Dėl paramos galės kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga – objektas turi būti įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Išimtis numatyta ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra: jos galės teikti prašymus dėl langų apsaugos priemonių finansavimo. Savivaldybė akcentuoja, kad šis sprendimas skirtas mažinti riziką patalpose, kuriose kasdien būna daug žmonių.

    Didžiausia vienam objektui per vieną kvietimą skiriama suma sieks 20 000 eurų su PVM. Savivaldybės įstaigoms išlaidos bus dengiamos 100 proc., o kitais atvejais kompensavimo dalis priklausys nuo pasirinktos priemonės.

    Privaloma sąlyga – priedanga per 5 minutes

    Savivaldybė pabrėžia, kad kilus oro pavojui patekimas į priedangą turi būti užtikrinamas nedelsiant, todėl kiekviename objekte turi būti aiškus veiksmų planas. Nors nacionaliniu mastu nėra vieningos, visiems objektams vienodai detalizuotos atvėrimo trukmės tvarkos, Vilnius taiko savo rekomendaciją – kliūtys turi būti pašalintos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Taip pat akcentuojama, kad patekimas negali priklausyti nuo vieno žmogaus ar vieno rakto, todėl būtini atsarginiai atrakinimo būdai. Reikalaujama paskirti kelis atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad priedanga gyventojams būtų prieinama visą parą.

    Automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms savivaldybė ketina kompensuoti iki 95 proc. įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Pasirinkus kitokius sprendimus, būtų kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Langų apsauga ir saugios zonos

    Po mieste fiksuoto oro pavojaus daugiau dėmesio skiriama ir pastatams, kuriuose priedangų nėra arba jų nepakanka kasdien juose esantiems žmonėms. Tokiose vietose siekiama mažinti stiklo dužimo grėsmę, todėl rekomenduojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kitos lygiavertės priemonės.

    Šias priemones planuojama finansuoti priedangose arba žemiausio aukšto patalpose, jei tai viešąsias paslaugas teikianti įstaiga, kurioje priedangos nėra arba jos talpa nepakankama. Vienam objektui maksimaliai būtų skiriama 15 200 eurų, kompensuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Pagalba VRM programoms ir projektams

    Trečioji priemonė orientuota į pasirengimą didesnės apimties infrastruktūros darbams, kuriems reikalingi techniniai projektai ir kiti dokumentai. Savivaldybė nurodo galinti pilnai padengti techninio projekto ar kitų būtinų projektinių dokumentų parengimo išlaidas.

    Be to, gali būti kompensuojama iki 80 proc. papildomų darbų, kurie būtini projektiniams sprendiniams įgyvendinti, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų perkėlimas, elektros įvado pritaikymas, patekimo maršruto pertvarkymas ar durų angų pritaikymas. Finansavimas būtų skiriamas tik tiems objektams, kurie po darbų galėtų atitikti Vidaus reikalų ministerijos reikalavimus priedangoms.

    Planuojama, kad pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį, apie tikslias sąlygas ir terminus savivaldybė žada informuoti papildomai. Savivaldybė ragina bendrijas ir įstaigas iš anksto įsivertinti, kokie sprendimai labiausiai pagerintų faktinę priedangų parengtį ir pasiekiamumą.

  • Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    2026 metų gegužės 4 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Visagino savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Visagino savivaldybėje – II etapas“. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o jo vertė siekia 200 000 eurų.

    Projektu siekiama stiprinti civilinę saugą ir mažinti grėsmių riziką gyventojams, kuri, institucijų vertinimu, išlieka aukšta. Prie šios situacijos prisideda regiono saugumo aplinka, hibridinės grėsmės, taip pat dažnėjančios gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos ir techninių bei ekologinių incidentų rizika.

    Pagrindinis tikslas – atsparumas ir prieinamumas

    Pagrindinis projekto tikslas yra priedangų atsparumo stiprinimas ir jų pritaikymas riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad praktinis dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai, nuo kurios priklauso priedangų funkcionalumas ekstremalių situacijų metu.

    Pagal planą vėdinimo įranga bus sutvarkyta penkiose priedangose. Jos yra Visagino „Verdenės“ gimnazijoje, Visagino viešojoje bibliotekoje, Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje ir Visagino savivaldybės socialinių paslaugų centre, kuriame numatytos dvi priedangos.

    Kiek žmonių tai palies?

    Skaičiuojama, kad pagerintos sąlygos priedangose bus užtikrintos 1 479 gyventojams. Savivaldybės vertinimu, tai turėtų sumažinti pažeidžiamumą ir pagerinti gyventojų saugumą karinių ar hibridinių grėsmių atvejais, taip pat kitų ekstremalių situacijų metu.

    Produkto stebėsenos rodiklis numato, kad penkiose priedangose bus pagerintos sąlygos. Rezultato rodiklis įvardijamas kaip gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, skaičius, kuris siekia 1 479.

    Kada projektas bus baigtas?

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų rugsėjo mėnesio. Už jo įgyvendinimą atsakinga Visagino savivaldybės administracija.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų parengčiai, jų techniniams reikalavimams ir realiam pritaikomumui gyventojams. Savivaldybės, atnaujindamos infrastruktūrą, dažniausiai pirmiausia sprendžia esminius klausimus, nuo kurių priklauso priedangos eksploatavimas, pavyzdžiui, vėdinimą, prieinamumą ir atsparumą.