CP v2

Tag: Priedangos

  • Zarasų rajone modernizuos 14 priedangų: darbai už 180 900 eurų suplanuoti iki 2027 metų pabaigos

    Zarasų rajone modernizuos 14 priedangų: darbai už 180 900 eurų suplanuoti iki 2027 metų pabaigos

    Finansavimo sutartis ir tikslas

    2026 metų gegužės 5 dieną Zarasų rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto Priedangų Zarasų rajono savivaldybėje įgyvendinimo plėtra finansavimo sutartį. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Pagrindinis projekto tikslas – modernizuoti esamas priedangas, didinant jų atsparumą ir užtikrinant pritaikymą asmenims su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai orientuoti į realų priedangų funkcionalumą įvairių grėsmių metu.

    Kur bus atnaujinamos priedangos?

    Projekto įgyvendinimo metu numatyta modernizuoti 14 priedangų skirtingose Zarasų rajono vietose. Tarp jų – kultūros įstaigos, bibliotekos, ugdymo ir sveikatos priežiūros objektai, taip pat seniūnijos administracinis pastatas.

    Tikimasi, kad toks paskirstymas leis gyventojams turėti arčiau esančias, aiškiai identifikuotas priedangas, kurios prireikus būtų pasiekiamos greitai. Atnaujinimai planuojami ir Zarasų mieste, ir mažesnėse gyvenvietėse.

    Kokie darbai numatyti?

    Numatomi darbai apima įėjimų ir išėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims, grindų įrengimą bei inžinerinių sistemų atnaujinimą. Taip pat planuojama įdiegti rezervinės elektros energijos tiekimo sprendimus, įskaitant elektros generatorius.

    Projekte numatyta įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas bei gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, o kai kuriais atvejais – autonominius dūmų signalizatorius. Tokie sprendimai laikomi kritiniais, kad priedangos būtų saugios ir tinkamos naudoti ilgesnį laiką.

    Priedangos skirtos apsaugai oro pavojaus ar netiesioginio apšaudymo atveju, įskaitant karinės ar hibridinės atakos situacijas. Investicijos nukreiptos ne tik į patalpų įrengimą, bet ir į atsparumo stiprinimą bei prieinamumo didinimą.

    Bendra projekto vertė siekia 180 900 eurų, o veiklų pabaiga numatyta iki 2027 metų lapkričio mėnesio. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus projektą priedangos bus labiau pritaikytos praktiniam naudojimui ir atitiks svarbiausius saugos reikalavimus.

    „Mūsų tikslas – kad priedangos būtų ne formalus žymėjimas žemėlapyje, o realiai parengtos patalpos, kurias prireikus galima naudoti saugiai“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovas.

  • Kelmės rajone už 154 000 eurų stiprins 4 priedangas: kas keisis mokyklose ir sporto centre

    Pasirašyta sutartis dėl priedangų

    Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Kelmės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto VRM-003-K-044, skirto stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, patvirtintą vidaus reikalų ministro įsakymu 2023 metais kovo 14 dieną. Pagrindinis tikslas – kad priedangos realiai veiktų ir būtų patogiau pasiekiamos gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis.

    Kiek kainuos ir kiek truks darbai

    Numatyta, kad projektas bus įgyvendintas per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo ir sudaro 100 proc. tinkamų išlaidų.

    Bendra maksimali suma – iki 154 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad po projekto įgyvendinimo priedangos mažiausiai 5 metus turės išlikti įtrauktos į savivaldybės patvirtintą priedangų sąrašą.

    Kur bus gerinamos priedangos

    Projektas bus vykdomas kartu su partneriais keturiose įstaigose: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje, Kelmės rajono Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinėje mokykloje, Kelmės sporto centre ir Kelmės „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje.

    Numatytos lėšos pasiskirsto pagal objektus: Kelmės Jono Graičiūno gimnazijai – 35 000 eurų, Kražių Žygimanto Liauksmino pagrindinei mokyklai – 11 100 eurų, Kelmės sporto centrui – 34 950 eurų, Kelmės „Aukuro“ pagrindinei mokyklai – 73 050 eurų.

    Kokie darbai numatyti priedangose

    Kelmės rajono savivaldybė nurodo, kad šiuo metu rajono priedangos atitinka trečią, žemiausią atsparumo lygį. Taip pat įvardijamos problemos: trūksta gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, nepakanka vėdinimo sprendimų, nėra avarinio apšvietimo.

    Projekto lėšomis planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti apsauginius skydus langams. Taip pat numatoma įrengti ar sutvarkyti vėdinimo sistemas, įdiegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sprendimus bei pasirūpinti rezerviniu elektros energijos tiekimu, įskaitant elektros generatorių.

    Įgyvendinus darbus tikimasi padidinti žmonių, galinčių pasinaudoti priedangomis, skaičių ir pagerinti priedangų funkcinį patikimumą. Savivaldybė akcentuoja, kad ekstremalių situacijų metu svarbu ne tik patalpos, bet ir realiai veikianti infrastruktūra – nuo vėdinimo iki apšvietimo ir saugaus evakavimo.

    Pasibaigus projektui sukurtas turtas bus perduotas partneriams, kurie bus atsakingi už jo priežiūrą, saugojimą ir naudojimą pagal paskirtį. Esant poreikiui, infrastruktūra galės būti naudojama ne tik kasdieniams įstaigų poreikiams, bet ir civilinės saugos pratyboms, mokymams bei šviečiamajai veiklai.

  • Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Vaikų saugumas mokyklose: Kaišiadorys peržiūri priedangų galimybes ir tėvų informavimo tvarką

    Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje surengtas susitikimas su švietimo įstaigų vadovais, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas vaikų saugumui ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė teigia į tėvų keliamus klausimus reaguojanti praktiškai, vertindama realias rizikas ir mokyklų galimybes.

    Susitikime aptartos situacijos, su kuriomis gali susidurti mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos kilus pavojui, taip pat veiksmų seka ir atsakomybės pasiskirstymas. Daug dėmesio skirta komunikacijai su tėvais, kad informavimas būtų aiškus ir nuoseklus, o sprendimai nekeltų bereikalingos sumaišties.

    Savivaldybė pabrėžia, kad vienodų sprendimų visoms įstaigoms pritaikyti neįmanoma, nes skiriasi pastatų ypatumai, turimos patalpos ir mokinių skaičius. Dėl to kiekviena ugdymo įstaiga vertinama individualiai, o vadovai įtraukiami todėl, kad geriausiai išmano kasdienius srautus, erdves ir praktinį organizavimą.

    Saugiausios vietos pastatuose

    Bendradarbiaujant su mokyklomis pradėtas saugiausių vietų pastatuose įvertinimas ir pasirengimo planų peržiūra. Taip pat derinama, kaip darbuotojai turėtų veikti skirtingų grėsmių atvejais ir kokia tvarka būtų informuojami tėvai.

    Atskiras klausimas keliamas toms įstaigoms, kuriose nėra oficialiai pažymėtos priedangos. Tokiais atvejais siekiama iš anksto apsibrėžti, kokios patalpos laikomos saugiausiomis ir kokiais principais remiantis būtų priimami sprendimai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir situacijos aplinkybes.

    Ko tikimasi iš bendruomenės?

    Savivaldybė akcentuoja, kad pasirengimas turi būti nuolatinis procesas, o procedūros turi būti periodiškai atnaujinamos. Pabrėžiama, jog svarbu nekelti panikos, bet stiprinti praktinį pasirengimą ir susitarti dėl aiškių veiksmų, kad kritiniu momentu sprendimai būtų greiti ir suprantami.

    Gyventojams primenama, kad praktinė informacija apie elgesį įvairių pavojų atvejais, civilinės saugos signalus, šeimos planą ir pasirengimą bent 72 valandoms pateikiama LT72 platformoje. Ten taip pat galima rasti priedangų paiešką, kur svarbu pasirinkti žemėlapio sluoksnį Priedangos, o ne kitų paskirčių objektų sluoksnius.

    Pasak savivaldybės, darbas bus tęsiamas kartu su švietimo įstaigų vadovais ir atsakingomis tarnybomis, o apie svarbiausius sprendimus žadama informuoti švietimo bendruomenes ir gyventojus. Tikslas įvardijamas aiškiai: didesnis pasirengimas ir sklandesnė komunikacija, kad vaikų saugumas ugdymo įstaigose būtų užtikrinamas kuo praktiškiau.

  • Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Gegužės 28 dieną Prūdiškių socialinės globos namuose surengti civilinės saugos mokymai darbuotojams, skirti stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Mokymus vedė civilinės saugos lektorius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Mokymų metu aptartos pagrindinės veiksmų taisyklės kilus grėsmei, akcentuotas išankstinis planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas. Praktikoje tai reiškia, kad dar iki krizės turi būti sutarta, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kokie konkretūs veiksmai atliekami pirmosiomis minutėmis.

    Didelis dėmesys skirtas situacijoms, su kuriomis susiduria socialinės globos įstaigos: gyventojų saugumui, jų palydėjimui ir organizuotai evakuacijai. Pabrėžta, kad tokiose įstaigose svarbu ne tik turėti planą dokumentuose, bet ir užtikrinti, jog personalas jį gebėtų įgyvendinti realiomis sąlygomis, išlaikydamas ramybę ir veiksmų nuoseklumą.

    Mokymuose taip pat aptarta, kodėl krizės metu ypač svarbi aiški komunikacija ir iš anksto suderinti susitarimai su artimaisiais bei kaimynais. Tokie susitarimai padeda sumažinti pasimetimą, o kilus pavojui leidžia greičiau pereiti prie praktinių veiksmų: saugios vietos pasirinkimo, evakuacijos maršruto ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

    Po mokymų Dariusz Litwinowicz įvertino įstaigos turimą priedangą ir pateikė rekomendacijas, kaip dar labiau sustiprinti pasirengimą galimoms grėsmėms. Įstaiga nurodo, kad nuosekliai atnaujinamos žinios ir pratybos padeda kurti saugesnę aplinką tiek darbuotojams, tiek paslaugų gavėjams.

  • Telšių mokyklų pasirengimas pavojaus atvejui: priedangos, atsakomybės ir tėvų informavimas

    Telšių rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną aptartas švietimo įstaigų pasirengimas veikti kilus pavojui ugdymo proceso metu. Savivaldybės vadovai su mokyklų ir darželių atstovais sutarė, kad kritiniu momentu svarbiausia ne improvizuoti, o turėti iš anksto suderintą planą.

    Susitikime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, administracijos direktorė Lina Leinartienė, parengties pareigūno funkcijas atliekantis Arturas Petrauskas, Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Švietimo ir sporto skyriaus atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniams scenarijams, kurie realiai gali nutikti pamokų ar užsiėmimų metu.

    Kas turi būti aišku iš anksto

    Pasitarime akcentuota, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti aiškų veiksmų planą: kaip reaguojama gavus perspėjimą, kas priima sprendimus ir kas už ką atsakingas. Ne mažiau svarbu suplanuoti judėjimą į priedangą ar kitą saugią patalpą taip, kad jis būtų greitas ir suprantamas tiek vaikams, tiek darbuotojams.

    Taip pat aptarta, ar mokytojai ir kiti darbuotojai žino savo vaidmenis, ar mokiniai supažindinti su elgesiu pavojaus atveju, o tėvams iš anksto paaiškinta, kaip veiktų mokykla ar darželis. Sutarta, kad aiški komunikacija dar iki incidento sumažina chaosą ir padeda išvengti skubotų sprendimų.

    Priedangos ir jų reali paskirtis

    Susitikime aptarta priedangų būklė ugdymo įstaigose, pabrėžiant, kad situacija rajone nėra vienoda. Vienur priedangos jau pritaikytos geriau, kitur dar reikalingos investicijos ir papildomos priemonės, kad patalpos būtų funkcionalios trumpalaikiam žmonių buvimui.

    „Priedangų būklė rajono ugdymo įstaigose nėra vienoda: kai kur situacija geresnė, kai kur dar reikalingos investicijos. Tačiau svarbu aiškiai atskirti: priedanga nėra slėptuvė“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Kaip akcentuota pasitarime, priedanga skirta kelioms valandoms saugiai išlaukti, kol išorėje esantis pavojus praeina ar yra atšaukiamas. Todėl joje pirmiausia turi būti baziniai dalykai: vanduo, vietos atsisėsti, pirmosios pagalbos rinkinys ir kitos būtinos priemonės, leidžiančios užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą.

    Savivaldybė priminė, kad Telšių rajone vykdoma priedangų infrastruktūros gerinimo programa, pagal kurią dalis priedangų bus atnaujintos. Tai siejama su bendru tikslu, kad kiekviena įstaiga turėtų realiai pritaikytą erdvę, o ne tik formaliai paskirtą patalpą.

    Ką keičia langų apsauga ir tėvų elgesys

    Tarp papildomų priemonių aptartas mokyklų langų apklijavimas specialia apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti stiklo šukių riziką, jeigu dėl smūgio bangos dūžtų langai. Pirmiausia numatoma apsaugoti langus tose vietose, kurios yra pakeliui į priedangas, kad evakuacijos metu būtų kuo mažiau papildomų grėsmių.

    Didelė pasitarimo dalis skirta bendravimui su tėvais ir išankstiniam susitarimui, kaip elgtis pavojaus metu. Pabrėžta, kad pedagogai tokiu atveju lieka su vaikais ir užtikrina jų priežiūrą, todėl tėvams svarbu pasitikėti įstaigos bendruomene ir veikti pagal iš anksto sutartą tvarką.

    Taip pat aptarta situacija, kai oro pavojaus metu tėvai atvyksta pasiimti vaikų. Akcentuota, kad vaiko pasiimti negalima drausti, tačiau būtina aiškiai paaiškinti rizikas: kol pavojus nepasibaigęs, išėjimas į lauką ar kelionė namo gali būti nesaugi, todėl geriau kartu išlaukti priedangoje ar kitoje saugioje vietoje.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad tokie aptarimai nėra skirti kelti nerimą, o padėti pasiruošti taip, kad kilus pavojui būtų veikiama ramiai ir tiksliai. Aiškūs vaidmenys, iš anksto suderinti sprendimai ir nuosekli komunikacija yra praktiniai veiksniai, kurie realiai didina vaikų ir darbuotojų saugumą.

  • Žarėnuose su bendruomene aptarta civilinė sauga: kur slėptis, kaip veiks sirenos ir LT72

    Žarėnų seniūnijoje surengtas susitikimas su vietos bendruomene, kuriame daugiausia dėmesio skirta civilinei saugai ir gyventojų pasirengimui galimoms grėsmėms. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai ir praktiškai paaiškinti, ką daryti išgirdus perspėjimą ir kur ieškoti patikimos informacijos.

    Susitikime gyventojams priminta, ką reiškia oro pavojaus signalas ir kokie pirmieji veiksmai svarbiausi jį paskelbus. Akcentuota, kad kritinėmis minutėmis būtina nepanikuoti, nedelsti ir kuo greičiau persikelti į saugiausią artimą vietą.

    Saugiausiomis erdvėmis įvardyti rūsiai, priedangos, taip pat pastato vidinės patalpos be langų ar patalpos, kurios yra kuo toliau nuo išorinių sienų. Gyventojai raginti atsitraukti nuo langų, vengti atvirų erdvių ir, esant galimybei, pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, asmenimis su negalia bei kaimynais.

    Taip pat aptarta, kaip gyventojai būtų perspėjami apie pavojų: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, per programėlę „LT72“, radiją, televiziją ir oficialius institucijų informavimo kanalus. Susitikimo metu pabrėžta, kad svarbu sekti tik patikimus šaltinius ir neplatinti nepatvirtintų žinių, nes klaidinanti informacija gali apsunkinti tarnybų darbą ir sukelti papildomą sumaištį.

    Gyventojams primintas ir praktinis pasirengimas namuose: verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą, susitarti šeimos veiksmų planą ir pasiruošti 72 valandų išvykimo krepšį. Tai aktualu ne tik karinių grėsmių atveju, bet ir ekstremaliosioms situacijoms, kai sutrinka įprastos paslaugos ar ryšys.

    Susitikime pristatyti ir Žarėnų seniūnijos teritorijoje esantys kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu galėtų būti aktyvuojami gyventojų apsaugai. Pabrėžta, kad žinojimas, kur vykti ir ką pasiimti, sumažina rizikas ir leidžia greičiau priimti sprendimus.

    Atskirai aptarti ir gaisrinės saugos klausimai: dūmų detektorių nauda, tinkamas įrengimas bei priežiūra, taip pat krosnių, dūmtraukių, šildymo įrenginių ir buitinių elektros prietaisų saugus naudojimas. Gyventojams priminta, kad kilus realiam pavojui ar gaisrui reikia skambinti 112.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog pasirengimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus: aiškus planas, ramus reagavimas ir tarpusavio pagalba gali padėti apsaugoti sveikatą ir gyvybes. Gyventojai raginti iš anksto peržiūrėti civilinės saugos rekomendacijas ir periodiškai atnaujinti namų pasirengimo priemones.

  • Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Zarasų rajono priedangos: patvirtinta 44 vietų schema ir patarimai, kaip pasiruošti namuose

    Priedanga – tai vieta, skirta trumpalaikei, dažniausiai iki kelių valandų trunkančiai, gyventojų apsaugai, kai kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar sveikatai. Tokia apsauga gali būti reikalinga oro pavojaus, apšaudymo, sprogimo smūgio bangos, skeveldrų ar krentančių nuolaužų atvejais.

    Ekstremalioje situacijoje svarbiausia ne tik kuo greičiau pasiekti artimiausią pažymėtą priedangą, bet ir iš anksto žinoti, kur slėptis savo aplinkoje. Praktika rodo, kad pirmosios minutės lemia daug, todėl pasiruošimas namuose tampa tokia pat svarbia grandimi kaip ir savivaldybės parinktos vietos.

    Kas patvirtinta Zarasų rajone

    Zarasų rajone patvirtintas 44 priedangų sąrašas, numatantis vietas, kur gyventojai galėtų laikinai pasislėpti ekstremaliosios situacijos ar karo metu. Į sąrašą įtraukti įvairios paskirties pastatai ir patalpos, kurios, įvertinus jų savybes, laikomos tinkamomis trumpalaikei apsaugai.

    Renkantis priedangas vertinami keli esminiai kriterijai: konstrukcijų tvirtumas, patalpų sandarumas, vieta gyvenvietėje, privažiavimo galimybės, talpa ir kitos aplinkybės. Dažniausiai tokioms vietoms pasirenkami nedegių medžiagų pastatai, rūsiai, požeminės aikštelės ar pagalbinės patalpos, kuriose galima greitai užtikrinti žmonių saugumą.

    Kodėl verta pasiruošti rūsį

    Net ir esant oficialiam priedangų sąrašui, reali situacija gali būti įvairi: ne visada pavyksta greitai pasiekti nurodytą vietą, o kartais saugiausia erdvė būna tame pačiame pastate. Dėl to pasiruoštas daugiabučio ar nuosavo namo rūsys gali tapti praktiškiausiu sprendimu, ypač kai judėjimas lauke yra pavojingas.

    Rūsyje svarbu išlaikyti praėjimus ir nepadaryti jo nepravažiuojamu sandėliu. Patalpa turi būti lengvai pasiekiama, o saugumo požiūriu pranašumą turi vietos su tvirtomis mūro ar betono sienomis ir kuo mažiau langų.

    Kaip pasiruošti namuose, jei rūsio nėra?

    Jeigu rūsio nėra, verta iš anksto nusimatyti saugesnę vietą buto ar namo viduje – kuo toliau nuo išorinių sienų ir langų. Dažnai tam tinka vidinis kambarys be langų, drabužinė, sandėliukas ar vonios patalpa, jei ji yra pastato centre.

    Tokioje vietoje pravartu laikyti bent minimalias atsargas: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, žibintuvėlį su baterijomis, pirmosios pagalbos priemones ir telefonų įkrovimo sprendimus. Specialistai taip pat rekomenduoja šeimai iš anksto susitarti, kaip greitai susirinkti, ką pasiimti ir kur susitikti, jei ryšys sutriktų.

    Pavojaus metu patariama nestovėti prie langų ar išorinių durų, o gavus perspėjimą nedelsti ir eiti į anksčiau numatytą saugesnę vietą. Be daiktų pasiruošimo, praverčia paprastas „namų scenarijus“ – išbandyti, per kiek laiko realiai galima nusileisti į rūsį ar pasiekti vidinį kambarį, ypač dingus elektrai.

    Gyventojams taip pat rekomenduojama namuose turėti atsargų bent 72 valandoms, kad pirmosiomis krizės dienomis būtų lengviau išsiversti be išorės pagalbos. Tai apima vandenį, maistą, būtinus vaistus, higienos priemones ir bazines ryšio bei apšvietimo priemones.

    Zarasų rajone patvirtintų priedangų sąrašą sudaro įvairios vietos nuo bendruomenių ir kultūros centrų iki ugdymo, sveikatos įstaigų ir daugiabučių rūsių. Gyventojams svarbiausia iš anksto pasižymėti artimiausią priedangą ir kartu pasiruošti atsarginį planą namuose, kad sprendimų nereikėtų priimti paskutinę minutę.

  • Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę iš oro ir nurodyti, kokių veiksmų imtis. Pranešimai gali būti perduodami sirenomis, įspėjamaisiais pranešimais į telefonus ir per transliuotojus.

    Svarbu suprasti, kad perspėjimo spalva reiškia ne emocinį grėsmės vertinimą, o situacijos lygį ir tai, kiek laiko gali būti iki realaus pavojaus. Kiekvienas etapas turi skirtingą gyventojų elgesio logiką: nuo pasirengimo iki skubaus slėpimosi ir vėlesnio atšaukimo.

    Trys oro pavojaus lygiai

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) skelbiamas tada, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija kelia riziką. Gyventojai raginami išlikti ramūs, nusimatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, rekomenduojama nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat patariama perspėti šalia esančius žmones, bet vengti artintis prie radinio ar jį liesti.

    Oro pavojus (raudona) reiškia, kad neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad netrukus įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju gyventojai turi nedelsdami vykdyti perspėjime pateiktus nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Oro pavojaus nėra (balta) skelbiamas tada, kai grėsmė atšaukiama ir gyventojai gali palikti priedangas bei saugias vietas. Vis dėlto raginama išlikti budriems ir toliau sekti oficialius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus pranešimą?

    Jeigu išgirdote sirenas arba gavote perspėjimą telefone, pirmiausia patikrinkite patikimus informacijos kanalus ir laikykitės nurodymų. Rekomenduojama klausytis Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT pranešimų ir sekti civilinės saugos informaciją LT72.

    Jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo skeveldrų ir sprogimo bangos, pavyzdžiui, rūsį ar požeminę perėją. Jei tokios galimybės nėra, ieškokite reljefo įdubos, griovio ar kitos užuovėjos ir venkite atvirų erdvių.

    Jeigu spėjate per kelias minutes pasiekti priedangą, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, ryšio priemones, geriamojo vandens, būtiniausių vaistų ir kitų pirmo poreikio daiktų, kad prireikus galėtumėte išbūti ilgiau.

    Jei liekate namuose, rinkitės saugiausią patalpą, geriausia be langų, laikykitės dviejų sienų taisyklės ir pasirūpinkite šeimos nariais bei augintiniais. Taip pat patariama be būtino reikalo neskambinti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis.

    Kaip elgtis po atšaukimo

    Gavus pranešimą, kad oro pavojaus nėra, galima palikti priedangas, tačiau verta įvertinti aplinką ir neskubėti į atviras vietas, jei girdimi sprogimai ar matomi dūmai. Aptikus įtartinų daiktų, sprogmenų liekanų ar dronų dalių, reikėtų nesiartinti ir skambinti 112.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas prasideda dar iki realios grėsmės, todėl naudinga iš anksto žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl susitikimo taško ir turėti bent minimalų būtiniausių daiktų krepšį. Tokie žingsniai sutrumpina reakcijos laiką, kai pranešimas ateina netikėtai.

  • Visagino savivaldybė tikslina oro pavojaus planus: kaip veiks perspėjimas ir evakuacija į priedangas

    Visagino savivaldybė tikslina oro pavojaus planus: kaip veiks perspėjimas ir evakuacija į priedangas

    Visagino savivaldybėje dar kartą aptartas pasirengimas veiksmams oro pavojaus atvejais. Susitikime savivaldybės vadovai ir švietimo, sporto bei kultūros įstaigų atstovai peržiūrėjo svarbiausias procedūras, kurios turėtų veikti gavus perspėjimą.

    Dalyvavo vicemeras Vitalius Besakirskas, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas, direktoriaus pavaduotojas Ričardas Petrauskas ir savivaldybės administracijos specialistai. Pagrindinis dėmesys skirtas perspėjimo sistemų veikimui ir informacijos perdavimo grandinei, kad pranešimai gyventojus pasiektų laiku.

    Kas numatyta oro pavojaus metu?

    Susitikime aptarta evakuacijos organizavimo tvarka ir žmonių nukreipimas į saugias vietas. Taip pat peržiūrėtas Visagino savivaldybės priedangų, esančių švietimo, sporto ir kultūros įstaigose, sąrašas bei įvardyti konkretūs uždaviniai, kuriuos reikia užtikrinti kiekvienai įstaigai.

    Įstaigų vadovams priminta atsakomybė ekstremaliųjų situacijų metu rūpintis mokinių, ugdytinių, darbuotojų ir lankytojų saugumu. Akcentuota, kad realioje situacijoje lemiamą reikšmę turi aiškios instrukcijos, sutarti veiksmai ir greitas sprendimų priėmimas, todėl procedūrų peržiūra turi virsti praktiniais veiksmais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas oro pavojaus atvejams apima ne tik patalpų ir priedangų sąrašus, bet ir nuoseklią organizacinę tvarką: kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip koordinuojami srautai į saugias vietas. Tokie susitikimai skirti užtikrinti, kad, prireikus, veiksmai būtų vienodi ir suprantami visoms įstaigoms.

  • Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajone atnaujins 3 priedangas: 120 tūkst. eurų skiriama saugesniam gyventojų prieglobsčiui

    Vilniaus rajono savivaldybė pradeda naują civilinės saugos projektą, kuriuo siekiama sustiprinti priedangų tinklą ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gegužės 8 dieną pasirašyta projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Vilniaus rajone įgyvendinimo sutartis.

    Projektui iš Valstybės gynybos fondo skirta 120 000 eurų. Lėšos bus naudojamos priedangų atnaujinimui, modernizavimui ir pritaikymui žmonėms su negalia bei riboto judumo asmenims.

    Ką numato projektas

    Numatyta pagerinti sąlygas trijose Vilniaus rajono priedangose, esančiose švietimo ir kultūros įstaigose Nemenčinėje ir Rudaminoje. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas ne tik techninei būklei, bet ir realiam prieinamumui, kad priedangos būtų tinkamos įvairių poreikių žmonėms.

    Modernizavimo darbai apims sprendimus, kurie didina saugumą ir savarankišką veikimą nutrūkus infrastruktūrai. Planuojama įrengti evakuacinius išėjimus, evakuacinį apšvietimą, diegti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, taip pat įsigyti rezervinius elektros generatorius.

    Numatomas ir vėdinimo sistemų atnaujinimas bei apsauginių langų skydų įrengimas. Įėjimai ir išėjimai bus pritaikomi riboto judumo asmenims, kad ekstremalios situacijos atveju priedangos būtų pasiekiamos kuo platesnei gyventojų grupei.

    „Pastarųjų dienų įvykiai regione dar kartą priminė, kaip svarbu būti pasirengusiems įvairioms grėsmėms ir stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Terminai ir platesnis kontekstas

    Projektą įgyvendina Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o administravimą vykdo Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Finansavimas skiriamas pagal pažangos priemonę, skirtą stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius.

    Planuojama, kad darbai bus užbaigti iki 2027 metų trečiojo ketvirčio pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai nuoseklios investicijos į civilinės saugos infrastruktūrą dalis, kuri turi ilgalaikį tikslą didinti bendruomenės atsparumą.

    Vilniaus rajone šiuo metu yra 115 priedangų, kuriose gali pasislėpti 19 200 gyventojų. Savivaldybė nurodo, kad priedangų tinklas kasmet atnaujinamas ir plečiamas, o iki 2026 metų pabaigos planuojama sudaryti galimybę pasislėpti daugiau kaip 22 000 asmenų.